fb617aab-9a25-45fc-8da9-e4f0fa004635 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1223-302/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00359-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ARTRANSA“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų neteisėtumo, dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Transrevis“, uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Artransa“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, praÅ¡ydama: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės vykdomo tarptautinės vertės vieÅ¡ojo pirkimo „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų marÅ¡rutų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) objekto I, III, IV dalių dirbtinį apjungimÄ , 2) pripažinti neteisėtu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T lyginamÄ jį svorį ir apskaičiavimo metodÄ , bÅ«dÄ , 3) pripažinti neteisėtais Pirkimo sÄ lygų 7 priedo 2 priedo III skyriaus reikalavimus, 4) įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimo procedÅ«ras, 5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad pateikė perkančiajai organizacijai pretenzijÄ dėl Pirkimo sÄ lygų, kurioje pažymėjo, jog: 1) Pirkimo sÄ lygose taikomas vienintelis kokybės kriterijus „Paslaugos teikimui tiekėjo siÅ«lomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“ (T) (toliau – kriterijus (T)) suteiktas lyginamasis svoris 30 iÅ¡ 100, neskiriant jokio svorio kitiems, paslaugos kokybę iÅ¡ esmės lemiantiems kriterijams, dėl kurių yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019, yra neproporcingas ir nepagrįstas, diskriminuoja tiekėjus, 2) Pirkime taikomas kriterijus (T) yra neaiÅ¡kus, netikslus; 3) kriterijaus (T) apskaičiavimas neleidžia tinkamai palyginti tiekėjų pasiÅ«lymų bei pasiekti Pirkimo tikslo;

4) Pirkimo sÄ lygų reikalavimai pasiÅ«lymų pateikimui yra neaiÅ¡kÅ«s, netikslÅ«s; 5) Pirkimo objektas neteisėtai neiÅ¡skaidytas į daugiau Pirkimo dalių. 2020 m. birželio 15 d. perkančioji organizacija pateikė ieÅ¡kovei atsakymÄ , kuriuo pretenzija buvo patenkinta iÅ¡ dalies, patikslinant kai kurias nurodytas neaiÅ¡kias Pirkimo sÄ lygas. Perkančioji organizacija patikslino Pirkimo sÄ lygų 88 punkto ekonominio naudingumo kriterijaus (T) balų skyrimo apraÅ¡omÄ jÄ dalį ir formulę, tačiau esminių pažeidimų neiÅ¡taisė, pretenzijÄ kitoje dalyje atmetė.

3. IeÅ¡kovės teigimu, ekonominio naudingumo kriterijui (T) suteiktas 30 proc. lyginamasis svoris yra neproporcingas ir nepagrįstas. Pirkimo sÄ lygos, kuriomis transporto paslaugų kokybė vertinama tik pagal vienintelį kriterijų – transporto priemonės amžių, nors 2019 m. paslaugos kokybė buvo vertinama nustatant dar vienÄ vertinimo kriterijų – transporto priemonių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems asmenims, ir jam buvo skiriama net 25 balai iÅ¡ 100, yra neteisėtos. Atsakovė nepaaiÅ¡kino, kodėl paslaugos kokybė vertinama tik pagal kriterijų (T), bet nevertinama, pagal kitus kokybės kriterijus.

Civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019 pati atsakovė nurodė, jog jos tikslas yra, kad kuo daugiau transporto priemonių būtų pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems asmenims, o dėl to paties klausimo šioje byloje atsakovė jau nurodo priešingai, jog tokio poreikio nėra, ir todėl transporto priemonių, pritaikytų specialiųjų poreikių turintiems asmenims, kiekis (skaičius) nėra vertinamas kaip paslaugų kokybės kriterijus.

4. Kriterijaus (T) vertinimas neteisėtas, nes pagal jį vertinamas transporto priemonės amžius sutarties sudarymo metu, bet ne viso sutarties vykdymo metu, todėl didesnį balų kiekį gaus tiekėjai, kurie siÅ«lys naujas transporto priemones. Tokiu bÅ«du sukuriama situacija, kai Pirkimo sÄ lygos pritaikomos tiekėjams, kurie įsigys visiÅ¡kai naujas transporto priemones laimėję PirkimÄ ir sudarę vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, tačiau diskriminuojami tiekėjai, kurie jau dabar turi įsigiję apynaujas (2–4 metų) transporto priemones. Tai svarbu atsižvelgiant į Pirkimo sutarties laikotarpį – 7 metai su galimybe pratęsti dar 2 metams, bei Pirkimo sÄ lygų 33.2 papunktyje numatytÄ reikalavimÄ , kad transporto priemonių amžius visÄ sutarties laikotarpį negali virÅ¡yti 10 metų.

5. Kriterijaus (T) vertinimas neteisėtas ir dėl to, kad transporto priemonių amžius vertinamas tik metais, o ne mėnesiais. Toks kriterijaus (T) apskaičiavimo bÅ«das yra netikslus ir neleidžia tinkamai palyginti tiekėjų pasiÅ«lymų. Ypatingai svarbu šį kriterijų tiksliai ir teisingai apskaičiuoti, nes pagal Å¡iÄ sÄ lygÄ yra suteikiamas net 30 proc. lyginamasis svoris.

6. Pirkimo sÄ lygų 7 priedo 2 priedo III skyriuje nurodytas reikalavimas su pasiÅ«lymu pateikti apraÅ¡ymÄ , kaip tiekėjas vykdys sutartį, yra neaiÅ¡kus, netikslus, sudarantis sÄ lygas atsakovei dėl bet kokių priežasčių atmesti tiekėjų pasiÅ«lymus.

7. Pirkimo objektas I, III ir IV dalyse, apjungus kelis skirtingus marÅ¡rutus į vienÄ Pirkimo dalį, prieÅ¡tarauja teismų praktikoje suformuotam imperatyviam reikalavimui skaidyti pirkimus į dalis. Atsakovės pateikti motyvai dėl Pirkimo neiÅ¡skaidymo į mažesnes dalis dėl to, kad tai bÅ«tų finansiÅ¡kai nenaudinga perkančiajai organizacijai bei sukeltų grėsmę paslaugos kokybei, nes perkančiajai organizacijai reikėtų koordinuoti kiekvienÄ marÅ¡rutÄ aptarnaujantį tiekėjÄ , kurie tarpusavyje nederina veiksmų, nepagrįsti.

Pirkimo I, III ir IV dalys pagal Pirkimo objektÄ galėtų bÅ«ti skaidomos į mažesnes Pirkimo dalis bent jau pagal skirtingas kryptis (marÅ¡rutus) (tiek geografiÅ¡kai, tiek praktiÅ¡kai). Pirkimo objekto neiÅ¡skaidžius, siaurinamas tiekėjų ratas, nes Pirkime negali dalyvauti tokie tiekėjai (kaip ieÅ¡kovė), galintys teikti pasiÅ«lymÄ tik dėl 2–4 marÅ¡rutų aptarnavimo. Patikrinus Pirkime dalyvavusių tiekėjų kreditingumÄ matyti, kad tai itin didelės kompanijos: UAB „Transrevis“ (265 darbuotojai ir 142 automobiliai);

UAB „Kautra“ (675 darbuotojai ir 431 automobiliai); UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ (299 darbuotojai ir 152 automobiliai). Å i aplinkybė patvirtina, kad smulkioms įmonėms yra dirbtinai ribojama galimybė laimėti PirkimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones paliko galioti iki įsiteisės teismo sprendimas.

9. Teismas sprendė, kad transporto priemonių amžius yra itin svarbus ir reikÅ¡mingas užtikrinant kokybiÅ¡kÄ keleivių vežimÄ ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl perkančiosios organizacijos nustatytas kokybės kriterijus (T) yra logiÅ¡kas bei pagrįstas. Naujesnės transporto priemonės yra technologiÅ¡kai pažangesnės, taigi amžiaus ribos autobusams nustatymas kartu su Pirkimo sÄ lygose nustatytu reikalavimu, kad autobusai atitiktų ne žemesnį kaip Euro IV arba lygiavertį tarÅ¡os emisijos standartÄ , užtikrina geresnės kokybės autobusų tiekimÄ .

Teismas pažymėjo, kad Å¡io kokybės kriterijaus teisėtumÄ jau yra įvertinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019. Pirkimo sÄ lygos leidžia tiekėjams siÅ«lyti tiek maksimaliai seniausias (ne senesnes nei 10 metų amžiaus nuo pirmos registracijos datos), tiek pačias naujausias, transporto priemones, perkančiajai organizacijai nustačius, kad kokybės kriterijus (T) yra paslaugos teikimui tiekėjo siÅ«lomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius. Konkurencija yra užtikrinama visiems tiekėjams vienodai, sudarant sÄ lygas pagal savo galimybes ir strategijÄ teikti pasiÅ«lymus Pirkimui ir lygiateisiÅ¡kai tiek pagal kainÄ , tiek pagal kokybę konkuruoti Pirkime.

10. Kaip nepagrįstÄ teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad, vertindama transporto priemonės amžių tik sutarties sudarymo momentu, kai numatoma reali Sutarties trukmė ne vieneri metai, atsakovė nustatė neproporcingas, nepagrįstas ir diskriminuojančias Pirkimo sÄ lygas.

11. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija prieÅ¡ pasiraÅ¡ant vieÅ¡ojo pirkimo sutartį turi įsitikinti, jog konkursÄ laimėjęs vežėjas turės technines galimybes įvykdyti sutartį, o ne, kaip siekia ieÅ¡kovė, po kelerių metų, juolab, kai nuo to, kokio amžiaus siÅ«lomos transporto priemonės, priklauso ne tik paslaugos kokybė, bet ir paslaugos kaina (transporto priemonių įsigijimas yra amortizuojamas per ilgÄ terminÄ ir Å¡ie kaÅ¡tai priskiriami veiklos kaÅ¡tams). Tiekėjo siÅ«lomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius (kriterijus (T)) yra susijęs su Pirkimo objektu ir jo kokybe, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės argumentais, kad perkančioji organizacija nustatė neproporcingas, nepagrįstas ir diskriminuojančias Pirkimo sÄ lygas.

12. IeÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių ir įtikinamų argumentų, jog transporto priemonių amžiaus skaičiavimas tik pagal metus, o ne pagal metus ir mėnesius pažeidžia jos teises bei interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonių vertinimas ne tik metais, bet ir mėnesiais, bÅ«tų perteklinė sÄ lyga.

13. Pirkimo sÄ lygų 7 priedo 2 priedo III dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad: „Tiekėjas privalo iÅ¡samiai apraÅ¡yti ir pagrįsti visÄ numatomų vykdyti paslaugų eigÄ . AiÅ¡kiai, papunkčiui nurodyti pagrindinius paslaugų kriterijus, nurodyti tikėtinas rizikas, galinčias atsirasti tiekėjui vykdant paslaugas, apibÅ«dinti, kokių priemonių tiekėjas imsis, siekiant jas užkardyti ar spręsti.“, teismo vertinimu, yra pakankamai aiÅ¡kus, be to, jis buvo patikslintas papildomais atsakovės paaiÅ¡kinimais, nurodant konkrečiÄ informacijÄ , kuriÄ tiekėjai turi pateikti (pvz. autobusų kiekis, autobusų dydis, konkrečios rizikos, kurios gali atsirasti vykdant sutartį; Å¡ių rizikų sprendimo bÅ«dai ir kt.). Å is reikalavimas yra susijęs su Pirkimo dokumentais bei sudaro galimybę perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjų pajėgumu įvykdyti sutartį.

14. Teismas sprendė, kad atsakovės sprendimas skaidyti PirkimÄ Ä¯ keturias dalis pagal sudarytus vietinio (priemiestinio) autobusų marÅ¡rutų paketus yra pakankamas, o I, III ir IV Pirkimo dalyse nustatyti marÅ¡rutų kiekiai nėra per dideli, kadangi sudaro galimybes tiekėjams konkuruoti dėl pirkimo sutarčių sudarymo, leidžia pasiekti kokybiÅ¡kÄ paslaugos teikimÄ ir kartu užtikrina racionalų biudžeto lėšų panaudojimÄ . Tiekėjai, konkuruodami dėl didesnės apimties Pirkimo objekto, taikant Pirkime nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus, gali pasiÅ«lyti paslaugÄ teikti naujesnėmis transporto priemonėmis ir už mažesnį įkainį, tokiu bÅ«du perkančioji organizacija galės įsigyti pigesnę paslaugÄ patirdama mažesnes administracines iÅ¡laidas.

15. Teismo vertinimu, Pirkimo objektÄ skaidant pagal keleivių vežimo kryptis ar marÅ¡rutus, kiltų rizika, kad perkamų paslaugų apimtys taptų nepakankamos, tam, jog tiekėjai galėtų pateikti PasiÅ«lymus kokybiÅ¡kam paslaugos teikimui už racionaliÄ kainÄ (kuo didesnė paslaugų apimtis perkama, tuo labiau mažėja kaÅ¡tai ir atitinkamai mažėja kaina). Tuo tarpu PirkimÄ skaidant į keturias dalis, sukuriama situacija, kuomet vienoje dalyje esantys pelningi marÅ¡rutai kompensuoja toje pačioje dalyje esančius didžiausias sÄ naudas generuojančius marÅ¡rutus (atsakovė pateikė skaičiavimus), tokiu bÅ«du sudaromos galimybės tiekėjams siÅ«lyti racionalesnes kainas.

16. Teismas nurodė, kad Pirkimo I–IV dalių Techninių specifikacijų 8 punkte nustatyta, jog pirkimo laimėtojas turės užtikrinti techninės specifikacijos ir pasiÅ«lymo, pateikto Pirkimui, reikalavimus atitinkančių transporto priemonių rezervÄ marÅ¡rutų paketui. Techninių specifikacijų 25 punkte nurodyta, kad, sugedus marÅ¡rute važiuojančiai transporto priemonei, Pirkimo laimėtojas turės pakeisti jÄ rezervine transporto priemone specifikacijoje numatyta tvarka, todėl, jei Pirkimas bÅ«tų skaidomas į dar smulkesnes dalis, t. y. dėl kiekvieno marÅ¡ruto bÅ«tų vykdomas atskiras Pirkimas ir bÅ«tų sudaromos atskiros 34 sutartys, atitinkamai papildomai turėtų bÅ«ti naudojami 34 atskiri rezerviniai autobusai bei atsakovė papildomai turėtų mokėti tiekėjams už 23 papildomus rezervinius autobusus.

Tai reiÅ¡kia, kad, skaidant PirkimÄ ieÅ¡kovės siÅ«lomais bÅ«dais, perkančioji organizacija susidurtų su gerokai didesne sutarčių administravimo bei kontrolės naÅ¡ta, neproporcingai padidėtų sutarties tinkamo įvykdymo rizika.

17. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, jog ji bÅ«tų pajėgi teikti paslaugÄ , jeigu Pirkimo objektas bÅ«tų iÅ¡skaidytas pagal jos nurodomas marÅ¡rutų kryptis, kurių kiekvienÄ sudarytų nuo 4 iki 6 atskirų marÅ¡rutų (pagal vieÅ¡ai skelbiamus ieÅ¡kovės veiklos duomenis matyti, kad įmonėje dirba tik 5 darbuotojai, nors minimalus reikalingų autobusų skaičius pagal marÅ¡rutus yra nuo 6 iki 13), teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepagrindė, kad Pirkimo dalių neskaidymas pažeidžia jos interesus.

Pirkimo skaidymas į keturias dalis yra pakankamas ir atitinka viešųjų pirkimų tikslus. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad kiti rinkos dalyviai (pasiÅ«lymus pateikė iÅ¡ viso 5 tiekėjai) neginčijo atsakovės atlikto Pirkimo iÅ¡skaidymo į keturias dalis bei pateikė pasiÅ«lymus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 18. IeÅ¡kovė UAB „Artransa“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalis, kuriomis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad: 1) Pirkimo sÄ lygų 85 punkte įtvirtintas pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus – kokybė (T) „Paslaugos teikimui tiekėjo siÅ«lomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“ ir Å¡io kriterijaus lyginamasis svoris (30 balų iÅ¡ 100) bei jo apskaičiavimo metodas ir bÅ«das tikslingas, pagrįstas ir nediskriminuojantis; 2) perkančiosios organizacijos sprendimas skaidyti PirkimÄ Ä¯ keturias dalis yra pakankamas bei I, III ir IV Pirkimo dalyse nustatyti marÅ¡rutų kiekiai nėra neadekvačiai per dideli, todėl Pirkimo sÄ lygos laikytinos pagrįstomis ir teisėtomis, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti, pripažinti, kad Pirkimo sÄ lygų 85 punkte įtvirtintas pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus (T) ir Å¡io kriterijus lyginamasis svoris bei jo apskaičiavimo metodas ir bÅ«das yra nepagrįstas ir diskriminuojantis; perkančiosios organizacijos sprendimas skaidyti PirkimÄ Ä¯ keturias dalis yra nepakankamas, Pirkimas yra dirbtinai apjungtas:

I, III ir IV Pirkimo dalyse nustatyti marÅ¡rutų kiekiai yra neadekvačiai ir nepagrįstai per dideli, todėl Pirkimo sÄ lygos laikytinos nepagrįstomis ir neteisėtomis. Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 18.1. 2019 m. civilinėje byloje Nr. e2-1643-601/2019 ir atitinkamai apeliaciniame procese civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019 atsakovė laikėsi pozicijos, kad kokybės vertinimo kriterijus – transporto priemonės pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems asmenims, turi bÅ«ti vertinamas ir yra itin svarbus vertinant paslaugos kokybę bei privalomas.

Tuo tarpu Å¡ioje byloje, nepraėjus nei metams, atsakovės argumentai dėl kriterijaus (T) yra prieÅ¡ingi. Atsakovė teigia, kad tokio poreikio, jog kuo daugiau transporto priemonių bÅ«tų pritaikytos specialiuosius poreikius turintiems asmenims, nėra, ir pakanka Pirkimo sÄ lygose nustatyti minimalius reikalavimus dėl transporto priemonių pritaikymo specialiuosius poreikius turintiems asmenims, dėl ko transporto priemonių, pritaikytų specialiuosius poreikius turintiems asmenims, skaičius nėra vertinamas kaip paslaugų kokybės kriterijus.

Atsakovė nepaaiškino, kodėl jos pozicija dėl transporto paslaugų kokybės vertinimo kriterijų kardinaliai pasikeitė. Toks pozicijos prieštaringumas parodo, kad atsakovės argumentai dėl kriterijaus T yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas dėl šių ieškovės argumentų nepasisakė bei nevertino rašytinių įrodymų. Teismo išvada, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės yra pasisakęs, jog autobusų pritaikymas neįgaliesiems nėra specifinis ir specialusis kriterijus, kuris galėtų būti vertinamas papildomais balais, neatitinka realios situacijos.

Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. e2A-1161-381/2019 yra pažymėjęs, kad paslaugos kokybei yra ypač svarbus vertinimo kriterijus – transporto priemonių, pritaikytų specialiųjų poreikių turintiems asmenims, skaičius. 18.2. Pagal Pirkimo sÄ lygas tiekėjai siÅ«lomas transporto priemones, su kuriomis planuoja teikti paslaugas, turi nurodyti pasiÅ«lyme, tačiau nėra reikalaujama, kad tiekėjas pasiÅ«lymo pateikimo ar sutarties sudarymo momentu jas turėtų ir (ar) valdytų. Tiekėjai turi teisę pristatyti perkančiajai organizacijai pasiÅ«lyme nurodytas transporto priemones per 12 mėnesių nuo sutarties pasiraÅ¡ymo.

Taigi perkančioji organizacija bet kokiu atveju, t. y. vertindama transporto priemonių amžių tik sutarties sudarymo momentu (kaip numatyta Pirkimo dokumentuose) ar sutarties vykdymo laikotarpiu (kaip reikalauja ieÅ¡kovė), niekaip kitaip, kaip tik sutartyje numatytomis įsipareigojimų įvykdymÄ užtikrinančiomis priemonėmis, užtikrina pirkimÄ laimėjusio tiekėjo įsipareigojimÄ teikti transporto paslaugas jo pasiÅ«lyme nurodyto amžiaus transporto priemonėmis. Panaikinus skundžiamas diskriminuojančias Pirkimo sÄ lygas dėl tiekėjo pasiÅ«lyme nurodytų transporto priemonių amžiaus vertinimo tik pasiÅ«lymo pateikimo / sutarties sudarymo momentu, perkančiosios organizacijos galimybės įsitikinti tiekėjo pajėgumu vykdyti Pirkimo sutartį jo pasiÅ«lyme nurodytomis transporto priemonėmis iÅ¡ esmės nesikeičia.

Tuo tarpu, nepripažinus nurodytų Pirkimo sÄ lygų neteisėtomis sudaroma situacija, kai Pirkimo sÄ lygos yra pritaikytos bÅ«tent tik iÅ¡skirtiniam tiekėjų ratui, kurie įsigys visiÅ¡kai naujas transporto priemones konkrečiu momentu, t. y. laimėję PirkimÄ ir sudarę vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. Tokiu bÅ«du visiÅ¡kai diskriminuojami tiekėjai, kurie jau dabar turi įsigiję apynaujas transporto priemones ir planuoja įsigyti naujas transporto priemones Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu. 18.3.

Pirkimo sÄ lygų 88.1 punkte numatyta, kad tiekėjas su pasiÅ«lymu kiekvienai Pirkimo daliai atskirai turi pateikti siÅ«lomų transporto priemonių vidutinio amžiaus skaičiuoklę, t. y. Pirkimo sÄ lygose reikalaujama nurodyti transporto priemonės datÄ (registracijos metus, mėnesį ir dienÄ ), tačiau nurodytoje skaičiuoklėje vertinamas tik transporto priemonės amžius pagal metus, todėl gaunamas rezultatas yra netikslus ir neatspindi realios situacijos. IeÅ¡kovė, ketindama dalyvauti Pirkime ir turėdama transporto priemonių, kurios nėra 2020 metų, parkÄ , mano, kad pagal Å¡iuo metu paskelbtas Pirkimo sÄ lygas, jos pasiÅ«lymas bÅ«tų vertinamas nepagrįstai blogiau, nei turėtų bÅ«ti vertinamas, jeigu formulėje bÅ«tų nurodyti mėnesiai, o ne metai. 18.4.

Pirkimo skaidymas į daugiau dalių (PirkimÄ gali sudaryti ne 4, o 7 dalys pagal atskiras kryptis, o ne marÅ¡rutus) niekaip neužkirstų kelio tiekėjams, turintiems pakankamus pajėgumus dalyvauti ir konkuruoti keliose ar net visose Pirkimo dalyse, paslaugÄ teikti naujesnėmis transporto priemonėmis ir už mažesnį įkainį. Neskaidant Pirkimo į daugiau dalių pagal atskiras kryptis, ženkliai sumažėja konkurencija ir tokiu atveju didesnė tikimybė, kad tiekėjai gali siÅ«lyti didesnę kainÄ .

Pirkimo sÄ lygose esant maksimalaus galimo transporto priemonės amžiaus reikalavimui (10 metų) visÄ sutarties vykdymo laikotarpį – jokios rizikos dėl paslaugos kokybės nekyla, o konkurencijos skatinimas ne tik kad nekonkuruoja su racionalaus lėšų panaudojimo principu, bet kaip tik bÅ«tent ir padeda užtikrinti, jog gaunant daugiau pasiÅ«lymų perkančioji organizacija turės didesnę galimybę nusipirkti kokybiÅ¡kÄ paslaugÄ už mažiausiÄ kainÄ . 18.5. IeÅ¡kovė nesiÅ«lo (ir nesiÅ«lė) skaidyti Pirkimo pagal atskirus marÅ¡rutus į 34 dalis, o nurodė, kad PirkimÄ turi sudaryti ne 4, o 7 dalys pagal atskiras kryptis, o ne marÅ¡rutus.

IeÅ¡kovė siÅ«lė skaidyti PirkimÄ : I pirkimo dalis: A dalis (5 marÅ¡rutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė (12 mėnesių) rida sudarys apie 648 115 km) ir B dalis (4 marÅ¡rutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė rida sudarys apie 532 164 km); III pirkimo dalis: C dalis (6 marÅ¡rutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė rida sudarys apie 349 937 km) ir D dalis (13 marÅ¡rutų, kuriuose preliminari vidutinė metinė rida sudarys apie 1 394 463 km); IV pirkimo dalis: E dalis (6 marÅ¡rutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė rida sudarys apie 428 061 km) ir F dalis (10 marÅ¡rutų, kuriuose preliminari vidutinė metinė rida sudarys apie 875 050 km).

Neskundžiama II Pirkimo dalies paslaugų apimtis (5 marÅ¡rutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė rida sudaro apie 670 746 km) yra tokio arba labai panaÅ¡aus dydžio į tas, į kurias skaidyti PirkimÄ nurodo ieÅ¡kovė. IÅ¡skaidžius I, III ir IV Pirkimo dalis perkamų paslaugų apimtys bÅ«tų tokios pat arba labai panaÅ¡ios į II Pirkimo dalies paslaugų apimtis. Sprendime nurodyti motyvai dėl 34 sutarčių sudarymo, pirkimo apimties neracionalumo, didelių kaÅ¡tų, rezervinių transporto priemonių kiekio, jų kainos, valandų bei budėjimų kaÅ¡tų skaičiavimų ir dėl tos priežasties atsirandančių didžiulių skaičių dėl paslaugos pabrangimo yra nepagrįsti. 18.6.

Pateikdama savo skaičiavimus dėl Pirkimo dalių skaidymo į 7 dalis (pagal kryptis) neva tai pelningų ir nepelningų marÅ¡rutų ir tuo iÅ¡ esmės motyvuodama dirbtinį Pirkimo dalių apjungimÄ , atsakovė suklaidino teismÄ , kadangi: 1) pateikti skaičiavimai yra neteisingi – atsakovė skaičiuodama ir nurodydama 1 km pajamingumÄ , susumuoja visų marÅ¡rutų gaunamas pajamas ir nepadalina jų iÅ¡ marÅ¡rutų skaičiaus; 2) atliktų skaičiavimų vertinime sumaiÅ¡ytos pajamingumo ir pelningumo sÄ vokos ir todėl daromos realybės neatitinkančios iÅ¡vados – atsakovė pateiktuose skaičiavimuose nurodo, jog skaičiuoja 1 km pajamingumÄ â€“tai reiÅ¡kia gaunamas pajamas iÅ¡ bilietų pardavimo bei mokinių vežimo, tačiau po tokio pajamingumo skaičiavimo pateikia iÅ¡vadÄ , kad didžiausiÄ pajamingumÄ duodantys marÅ¡rutai yra pelningiausi, kas neatitinka realios situacijos, nes nėra pateikti duomenys apie patiriamas sÄ naudas;

3) skaičiavimai dėl Pirkimo dalių skaidymo pagal kryptis padaryti neatsižvelgiant į Pirkimo sutarties projekte nurodytos sutarties kainos bei atsiskaitymo sÄ lygas, dėl ko padarytos neteisingos iÅ¡vados ir dėl to priimtas neteisingas sprendimas. 18.7. UAB „Artransa” disponuoja 19 transporto priemonių, o darbuotojų skaičius padidėja tik tokiu atveju, jeigu yra laimimas Pirkimas ar jo dalis. IeÅ¡kovei nėra tikslinga Å¡iuo metu turėti didesnį darbuotojų skaičių, juolab kad nėra aiÅ¡ku, ar ji turės realiÄ galimybę dalyvauti kitose ginčo Pirkimo dalyse.

19. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais papildomais argumentais: 19.1. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2020 nurodė, kad ekonominio naudingumo kriterijus – transporto priemonių skaičius, pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems asmenims, gali (bet neprivalo) bÅ«ti naudojamas.

Ginčo Pirkime nuspręsta minėto kriterijaus nenaudoti, nes Pirkimo dokumentuose yra nurodyti aiÅ¡kÅ«s reisai, kuriuose turės bÅ«ti naudojami asmenims su specialiaisiais poreikiais pritaikytos transporto priemonės, taip pat nustatyti konkretÅ«s reikalavimai, kaip tie autobusai turi bÅ«ti pritaikyti, todėl nėra prasmės dar papildomai vertinti ir neįgaliesiems pritaikytų autobusų kiekį. 19.2. Pagal kriterijų (T) vertinant tiekėjus tokiu metodu, kokiu siÅ«lo ieÅ¡kovė, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos PirkimÄ laimėti nesÄ Å¾iningiems tiekėjams, o Pirkimo tikslas taip ir nebÅ«tų pasiektas, nes visi tiekėjai nurodytų, kad siÅ«lomas naujas transporto priemones įsigis paskutiniais sutarties vykdymo metais. 19.3.

Pirkimo dokumentų pasiÅ«lymo A dalies 1 priedo lentelėje (vidutinio amžiaus skaičiuoklė) reikalaujama nurodyti siÅ«lomų autobusų skaičių pagal pirmos registracijos metus, o ne metus ir mėnesius. Kita vertus, net ir reikalaujant, kad skaičiuoklėje tiekėjai transporto priemonių amžių nurodytų mėnesiais, skiriamų balų skaičius pagal kriterijų (T) nuo to iÅ¡ esmės nekistų ir įtakos rezultatui neturėtų, kadangi kriterijaus (T) balai vis tiek bÅ«tų skiriami pagal Pirkimo dokumentų 88 punkte nurodytÄ formulę. 19.4.

Atsakovė pateikė pajamingumo, o ne pelningumo skaičiavimus, kadangi pelnas gaunamas tik po to kai iÅ¡ pajamų atimamos visos veiklos sÄ naudos, sumokami mokesčiai ir kitos galimos iÅ¡laidos. Skaičiavimuose aiÅ¡kiai matyti, kad ieÅ¡kovės siÅ«lomas marÅ¡rutų skaidymas lems tai, jog tiekėjai, naudojantys daugiausiai autobusų ir nuvažiuojantys tolimiausius atstumus, gaus nežymiai didesnes pajamas lyginant su tiekėjais, kurie naudos beveik dvigubai mažiau autobusų ir nuvažiuos mažesnius atstumus.

Tai reiÅ¡kia, kad didesnės apimties Pirkimo dalims pasiÅ«lymus teikiantys tiekėjai teiks didesnės kainos pasiÅ«lymus, nei tiekėjai, kurie teiks pasiÅ«lymus mažesnės apimties pirkimo daliai. Kadangi ilgesni marÅ¡rutai negeneruos reikiamų pajamų, bet bus nuvažiuojama daug daugiau kilometrų su daugiau autobusų bei už vienÄ kilometrÄ mokamas didesnis įkainis, tai atsakovė patirs didesnes iÅ¡laidas paslaugos apmokėjimui, nei tuo atveju jei viename pakete bÅ«tų sudėti ir marÅ¡rutai generuojantys didesnes pajamas ir marÅ¡rutai generuojantys mažesnes pajamas.

Taigi Å¡iuo atveju nėra svarbu kokį pelnÄ tiekėjai gaus, jie jį gaus iÅ¡ keleivių ir atsakovės. 19.5. IeÅ¡kovė siÅ«lo marÅ¡rutus skaidyti į pajamingus / nepajamingus, dėl to, kad nepajamingiems marÅ¡rutams bus pasiÅ«lyti didesni įkainiai, atsakovė turės sumokėti didesnes sumas nei tuo atveju, jei marÅ¡rutai bÅ«tų iÅ¡skaidyti į tokius paketus kaip kad ginčo Pirkime. Atitinkamai pajaminguose marÅ¡rutuose vėlgi bus pasiÅ«lyti didesni įkainiai vien dėl to, kad, rizikuodami nelaimėti Pirkimo, tiekėjai įsivertins rizikÄ , jog, laimėjus tik vienoje dalyje, bet nelaimėjus kitose, jiems neapsimokės teikti paslaugas tik toje vienoje dalyje.

Įvykus tokiam scenarijui, arba tiekėjai atsisakys pasirašyti sutartis ir pirkimus vėl reiks skelbti iš naujo, arba bus gauti didesnės kainos pasiūlymai ir atsakovė patirs didesnes išlaidas, arba, net ir sudarius sutartis, vėliau jos bus nutrauktos, nes tiekėjai supras, kad jiems neapsimoka teikti paslaugų.

20. Trečiasis asmuo UAB „Kautra“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmeti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais papildomais argumentais: 20.1. Atsakovė PirkimÄ suskaidė į keturias dalis dėl to, kad toks skaidymas yra ekonomiÅ¡kai naudingesnis tiek tiekėjams, tiek perkančiajai organizacijai. Vadovaujantis masto ekonomika, kuo didesnė prekių ir paslaugų apimtis yra perkama, tuo labiau mažėja kaÅ¡tai ir atitinkamai mažėja kaina.

Ä®vertinę aplinkybę, kad mažos vertės pirkimuose dalyvautų daugiau smulkiųjų vežėjų, kurie siÅ«lytų mažesnę kainÄ ir senesnes transporto priemones bei galimai laimėtų konkursÄ , tiekėjai turėtų įsivertinti ar jiems apskritai bÅ«tų ekonomiÅ¡kai naudinga teikti pasiÅ«lymus į mažos vertės suskaidytus pirkimus, kadangi teikdami pasiÅ«lymus jie eikvotų laiko ir finansinius kaÅ¡tus, o tikimybė laimėti mažos vertės pirkimÄ bÅ«tų maža. Didieji vežėjai tokiuose pirkimuose galimai nedalyvautų, kadangi jiems tai bÅ«tų ekonomiÅ¡kai nenaudinga.

Perkančioji organizacija gautų po vienÄ ar du pasiÅ«lymus, kuriuos pateiktų mažieji vežėjai, kurių paslaugų atlikimo kaÅ¡tai bÅ«tų didesni bei paslaugos bÅ«tų teikiamos senesniais autobusais. Dėl Å¡ios priežasties tiesiogiai nukentėtų vieÅ¡asis interesas – Kauno rajono gyventojai ir svečiai bÅ«tų vežami už didesnes kainas, mokesčių mokėtojai privalėtų kompensuoti vežėjo nuostolius, kurie taip pat atitinkamai bÅ«tų didesni. Jeigu vežimai bÅ«tų vykdomi senesniais autobusais, yra didesnė autobusų gedimo tikimybė, dėl ko galimai bÅ«tų nesklandžiai vykdomi reisai, taip pat nukentėtų ekologija, kadangi senesni autobusai labiau terÅ¡ia gamtÄ nei nauji autobusai. 20.2.

Dabartinės sÄ lygos leidžia mažesniems vežėjams jungtis ir dalyvauti pirkimuose pagal jungtinės veiklos sutartis. Tokiu bÅ«du didėja susijungusių vežėjų pajėgumai, mažėja kaÅ¡tai, kas lemia ir mažesnės kainos tikimybę.

21. Trečiasis asmuo UAB „Transrevis“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais papildomais argumentais: 21.1. Ginčydama Pirkimo sÄ lygų teisėtumÄ , apeliantė privalo įrodyti, kaip jos konkrečiai pažeidžia jos subjektinę teisę dalyvauti Pirkime, o ne įrodinėti jų menamÄ neteisėtumÄ , kuris jokios įtakos jos galimybei dalyvauti Pirkime nedaro. Tik įrodžius, kad Pirkimo sÄ lygos riboja jos galimybes dalyvauti Pirkime, apeliantei gali bÅ«ti pripažįstama teisė ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus.

Å iuo atveju apeliantė to neįrodė, be to, apeliantės pateiktas subjektyvus Pirkimo sÄ lygų vertinimas nėra grindžiamas jokiais objektyviais įrodymais. 21.2. Atsakovė tinkamai įgyvendino jai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPÄ®) 28 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pareigÄ suskaidyti Pirkimo objektÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta kuo didesnė konkurencija. Atsakovės nustatytas Pirkimo objekto mastas, t. y. paslaugos apimtis, motyvuoja tiekėjÄ Ä¯sigyti naujÄ ar apynaujį autobusÄ , nes dėl to tiekėjas gali laimėti PirkimÄ , o autobusas tiesiog atsipirks ir bet kuriuo atveju tiekėjas gaus pelnÄ .

Tokio atsipirkimo nebÅ«tų jei paslauga bÅ«tų teikiama tik viename marÅ¡rute arba tokiose apimtyse, į kokias PirkimÄ siÅ«lo iÅ¡skaidyti apeliantė, nes apimtys yra tiesiog nepakankamos tam, kad motyvuoti tiekėjus kokybiÅ¡kam paslaugos teikimui už racionaliÄ kainÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašytinių paaiškinimų 23. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. spalio 26 d. gauti apeliantės UAB „Artransa“ rašytiniai paaiškinimai.

24. CPK 42 straipsnyje numatyta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų. CPK 323 straipsnyje aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama.

25. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turinio, nors Å¡is procesinis dokumentas ir yra pavadintas „RaÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai“, tačiau Å¡iais paaiÅ¡kinimais yra atsiliepiama į kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ pateiktus argumentus, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka bÅ«do civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis).

26. Kadangi, atsižvelgdama į atsiliepimuose į jos apeliacinį pateiktus argumentus, apeliantė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ esmės siekia iÅ¡plėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, juos atsisakoma priimti. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2019 m. balandžio 19 d. paskelbė tarptautinės vertės vieÅ¡Ä jį atvirÄ konkursÄ â€žKauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų marÅ¡rutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 431032.

28. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019 pakeitė Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimÄ ir pripažino neteisėtomis atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos vieÅ¡ojo konkurso Nr. 431032 „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų marÅ¡rutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“:

1) sÄ lygų 89 punktÄ ta apimtimi, kiek jame nustatyti ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai; 2) ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų T3, t. y. Pirkimo sÄ lygų 89 punkto lentelės 2.3 papunktį bei Pirkimo sÄ lygų 95 ir 95.5 punktus;

3) sÄ lygų 93.2 papunktį ir Techninės specifikacijos 33 punkto lentelės dalį „Pritaikymas neįgaliesiems“ ta apimtimi, kiek joje nedetalizuoti neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais skirtos vietos autobuse įrengimo reikalavimai;

4) nutraukė viešojo pirkimo procedūras.

29. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, 2020 m. gegužės 27 d. pakartotinai paskelbė tarptautinės vertės vieÅ¡Ä jį atvirÄ konkursÄ â€žKauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų marÅ¡rutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 489069. Pirkimas suskaidytas į keturias Pirkimo dalis pagal sudarytus vietinio (priemiestinio) autobusų marÅ¡rutų paketus.

30. IeÅ¡kovė UAB „Artransa” 2020 m. birželio 5 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenzijÄ dėl neteisėtų konkurso sÄ lygų nustatymo, kurioje nurodė, kad:

1) Pirkimo sÄ lygose taikomas vienintelis kokybės kriterijus „Paslaugos teikimui tiekėjo siÅ«lomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“ (T), kuriam suteiktas lyginamasis svoris 30 iÅ¡ 100, neskiriant jokio svorio kitiems, paslaugos kokybę iÅ¡ esmės lemiantiems kriterijams, dėl kurių yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, yra neproporcingas ir nepagrįstas, diskriminuoja tiekėjus;

2) Pirkime taikomas kriterijus (T) yra neaiškus, netikslus;

3) taikomo kriterijaus (T) apskaičiavimas neleidžia tinkamai palyginti tiekėjų pasiūlymų bei pasiekti Pirkimo tikslo;

4) Pirkimo sÄ lygų reikalavimai pasiÅ«lymų pateikimui yra neaiÅ¡kÅ«s, netikslÅ«s;

5) Pirkimo objektas neteisėtai neišskaidytas į daugiau Pirkimo dalių; 6) pretenzijoje nurodyti neatitikimai yra esminiai, todėl Pirkimas turi būti nutrauktas.

31. Perkančioji organizacija 2020 m. birželio 15 d. ieÅ¡kovei pateikė atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , kuriame nurodė, kad pretenzijÄ tenkina iÅ¡ dalies – patikslina Pirkimo sÄ lygų 88 punkto ekonominio naudingumo kriterijaus Kokybė (T) balų skyrimo apraÅ¡omÄ jÄ dalį ir formulę. Kitoje dalyje pretenzija buvo atmesta.

32. Ieškovė 2020 m. birželio 26 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė:

1) pripažinti neteisėtu dirbtinį Pirkimo objekto I, III, IV dalių apjungimÄ ;

2) pripažinti neteisėtu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T lyginamÄ jį svorį ir apskaičiavimo metodÄ , bÅ«dÄ ;

3) pripažinti neteisėtais Pirkimo sÄ lygų 7 priedo 2 priedo III skyriaus reikalavimus;

4) įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras. Konstatavęs, kad visi ieškinyje suformuluoti reikalavimai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė.

33. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl atsakovės Pirkimo sÄ lygose nustatyto ekonominio naudingumo kriterijaus (T) lyginamojo svorio bei jo apskaičiavimo metodo ir Pirkimo neiÅ¡skaidymo į daugiau dalių teisėtumo. NeiÅ¡einant už apeliacinio skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma Å¡iais aspektais. Dėl pasiÅ«lymų vertinimo kriterijaus „Kokybė (T) Paslaugos teikimui tiekėjo siÅ«lomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“ teisėtumo 34. VPÄ® 55 straipsnio, reglamentuojančio pirkimų pasiÅ«lymų vertinimo ir palyginimo tvarkÄ , 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka pagal: 1) kainos ar sÄ naudų ir kokybės santykį;

2) sÄ naudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sÄ naudų metodÄ , apraÅ¡ytÄ Â VPĮ 56 straipsnyje;

3) kainÄ . Taikant kainos ar sÄ naudų ir kokybės santykio kriterijų vertinant atsižvelgiama į kainÄ arba sÄ naudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: a) techninius pranaÅ¡umus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumÄ , tinkamumÄ visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sÄ Å¾iningos prekybos sÄ lygas; darbų pirkimuose privaloma įtraukti šį kriterijų įvertinant, kiek tiekėjo siÅ«lomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams virÅ¡ija jo arba Å«kio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės Å¡alyje nustatytÄ minimalų darbo užmokestį;

b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimÄ , kvalifikacijÄ ir patirtį, kai tai daro reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ pirkimo sutarties įvykdymo kokybei;

c) garantinę priežiÅ«rÄ ir techninę pagalbÄ , pristatymo sÄ lygas (pavyzdžiui, pristatymo datÄ , procesÄ , trukmę arba įvykdymo laikotarpį).

35. Pagal VPĮ 55 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 37–39 punktai ir juose nurodyta ESTT praktika).

36. Aptariamo VPÄ® 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pasirinkti pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingÄ tiekėjų konkurencijÄ . PasiÅ«lymų vertinimo kriterijai turi bÅ«ti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiÅ«lymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiÅ«lymų vertinimo kriterijams bÅ«tų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumÄ ir įrodymus.

37. Perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiÅ¡kai naudingiausiam pasiÅ«lymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamÄ jį svorį, iÅ¡skyrus atvejus, kai ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas nustatomas tik pagal kainÄ . Kriterijų lyginamasis svoris iÅ¡reiÅ¡kiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalÄ , į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikÅ¡mė (VPĮ 55 straipsnio 6 dalis).

38. VPÄ® konkrečių taisyklių, kaip turi bÅ«ti apskaičiuojamas ir nustatomas kriterijų lyginamasis svoris, neįtvirtina, tačiau lyginamųjų svorių nustatymas aptariamas Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintose Gairėse, kuriose nurodyta, kad pirkimo vykdytojas, atsižvelgdamas į pirkimo objektÄ , laisvai sprendžia, kokiÄ sÄ lyginę svarbÄ suteikti kiekvienam iÅ¡ pasirinktų kriterijų, tačiau visais atvejais turi siekti racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas ir įsigyti reikalingas ir tinkamos kokybės prekes, paslaugas ar darbus priimtinomis sÄ lygomis už geriausiÄ kainÄ , tuo pačiu apribojant sprendimų, suteikiančių neribotÄ diskrecijos teisę, priėmimo galimybę pasiÅ«lymų vertinimo metu.

Priklausomai nuo atitikimo pirkimo vykdytojo poreikiams, projekto tikslui ar pasiÅ«lymo pagrįstumui ir pan. nustatomas skirtingas kriterijų lyginamasis svoris, tačiau kuo didesnį lyginamÄ jį svorį pirkimo vykdytojas nustato pasirinktam kriterijui, tuo Å¡is kriterijus daro didesnę įtakÄ pasiÅ«lymų vertinime (t. y. kriterijų lyginamasis svoris turi atspindėti pirkimo vykdytojo prioritetus). Renkantis lyginamuosius svorius, Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja įsivertinti pirkimo objekto sudėtingumÄ (t. y. jo funkcionalumus, sudėtines dalis, skirtumus ir panaÅ¡umus tarp to paties tipo objekto, estetines charakteristikas ir kt., įsivertinant, kiek Å¡ie funkcionalumai suteikia pirkimo objektui pridėtinės vertės) ir pagal tai nustatyti lyginamuosius svorius.

39. IÅ¡ Gairėse pateiktų rekomendacijų matyti, kad kainos ir kokybės kriterijų lyginamieji svoriai parenkami pagal pirkimo objekto sudėtingumÄ . Esant paprastam pirkimo objekto sudėtingumui, kainai rekomenduojama suteikti 70–80 proc., vidutinio sudėtingumo objektui – 60–70 proc., o sudėtingam objektui – 40–50 proc. lyginamÄ jį svorį. Didelio svorio kokybiniams kriterijams suteikimas reiÅ¡kia, kad už pirkimo objektÄ sutinkama mokėti daugiau.

40. Ginčo Pirkimo sÄ lygų 85 punkte įtvirtinta, kad Å¡iuo atveju ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas bus iÅ¡renkamas pagal Å¡iuos kokybinius vertinimo kriterijus, kurie taikomi visoms Pirkimo dalims: kokybė (T) „Paslaugos teikimui tiekėjo siÅ«lomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“, Å¡io kriterijus lyginamasis svoris yra 30 balų iÅ¡ 100, ir kaina (C), Å¡io kriterijau lyginamasis svoris yra 70 balų iÅ¡Â 100.

41. Pirkimo sÄ lygų 7 priedo 1 priede „Vidutinio amžiaus skaičiuoklė“, nustatytas vidutinio transporto priemonių amžiaus skaičiavimo bÅ«das kartu su perkančiosios organizacijos parengtomis formulėmis. Apskaičiavus vidutinį transporto priemonės amžių, už šį vertinimo kriterijų skiriami balai apskaičiuojami remiantis Pirkimo sÄ lygų 88 punkte įtvirtinta formule.

42. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų, ginčo dėl kainai suteikto 70 proc. lyginamojo svorio nėra. Apeliantės teigimu, neteisėtai ir nepagrįstai Pirkimo sÄ lygose buvo numatytas tik vienas keleivių vežimo paslaugos vertinimo kriterijus – transporto priemonės amžius, kuriam suteiktas lyginamasis svoris 30 balų iÅ¡ 100 balų, neskiriant jokio lyginamojo svorio kitiems paslaugos kokybę sÄ lygojantiems kriterijams. Apeliantė akcentuoja, kad anksčiau pačios atsakovės skelbtame analogiÅ¡kame vieÅ¡ajame pirkime „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų marÅ¡rutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 431032, net 25 balai buvo skirti kriterijui – transporto priemonių, pritaikytų specialiųjų poreikių turtintiems žmonėms, skaičius, o ginčo Pirkime Å¡is kriterijus apskritai yra netaikomas, nors dėl jo teisėtumo Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019.

43. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus yra perkančiosios organizacijos prerogatyva, nes bÅ«tent ji žino reikalingų įsigyti paslaugų (darbų) specifikÄ , pobÅ«dį, apimtį ir tik ji gali nuspręsti, kokius reikalavimus bÅ«tina nustatyti, kad galėtų įsitikinti tiekėjo kompetencija ir pajėgumu ateityje vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį.

44. Sutinka tiek su pirmosios instancijos teismu, tiek su atsakove, kad, siekiant užtikrinti kokybiÅ¡kÄ susisiekimo paslaugų technologiÅ¡kai pažangiomis transporto priemonėmis teikimÄ gyventojams, transporto priemonių amžius yra itin svarbus ir reikÅ¡mingas kriterijus, todėl Å¡is perkančiosios organizacijos nustatytas kokybės (T) kriterijus (paslaugos teikimui tiekėjo siÅ«lomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius) vertintinas kaip logiÅ¡kas, pagrįstas bei užtikrinantis atsakovės ginčo Pirkimu siekiamus tikslus.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nepritarti ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad kokybės vertinimo kriterijus tik pagal autobusų amžių Å¡iuo atveju gali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas, o papildomo kriterijaus, pagal kurį balai tiekėjui bÅ«tų skiriami už kuo didesnį neįgaliesiems pritaikytų autobusų pasiÅ«lytÄ skaičių, neįtraukimas į Pirkimo sÄ lygose numatytus kokybės vertinimo kriterijus negali suponuoti Pirkimo sÄ lygų neteisėtumo vien dėl to, kad minėtas kokybės vertinimo kriterijus buvo taikytas anksčiau atsakovės organizuotame tų pačių paslaugų vieÅ¡ajame pirkime ir teismų pripažintas kaip galimas naudoti ir teisėtas.

46. Atkreiptinas dėmesys, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2020 konstatavo, jog ekonominio naudingumo kriterijus – transporto priemonių, pritaikytų specialiųjų poreikių turintiems asmenims, skaičius, gali bÅ«ti numatomas kaip vienas iÅ¡ kokybės vertinimo kriterijų, tačiau nenurodė, jog toks kriterijus privalo bÅ«ti nustatomas kiekvienÄ kartÄ organizuojant tokio pobÅ«džio vieÅ¡Ä jį pirkimÄ . Be to, pasisakydamas dėl apeliantės akcentuojamo kriterijaus reikÅ¡mės, 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019 (41 punktas) Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad reikalavimai autobusų pritaikymui neįgaliesiems (keltuvai, rampos, sėdynės) yra minimalÅ«s ir nelaikytini suteikiančiais autobusams ypač didelę pridedamÄ jÄ vertę.

47. Atsižvelgiant į minėtus Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir padarytas iÅ¡vadas, į transporto priemonių amžiaus kriterijaus svarbÄ ir į tai, kad ginčo Pirkimo Techninėse specifikacijose aiÅ¡kiai nurodyta, kuriuose reisuose turės bÅ«ti naudojami asmenims su specialiais poreikiais pritaikytos transporto priemonės, bei nustatyti konkretÅ«s reikalavimai, kaip autobusai turi bÅ«ti pritaikyti, spręstina, jog nagrinėjamu atveju Å¡io kriterijaus (transporto priemonių, pritaikytų specialiųjų poreikių turintiems asmenims, skaičius) neįtraukus į Pirkimo sÄ lygas kaip dar vieno kokybės kriterijaus ir nesuteikus jam jokio lyginamojo svorio, nėra pažeidžiami VPĮ 55 straipsnio 5 dalies reikalavimai ir nėra diskriminuojami tiekėjai ar ribojama jų konkurencija.

48. Kaip nepagrįstas vertintinas ir apeliantės argumentas, kad Pirkimo sÄ lygos, pagal kurias transporto priemonių amžius vertinamas tik pasiÅ«lymo pateikimo / sutarties sudarymo momentu, o ne visÄ sutarties vykdymo laikotarpį, yra diskriminuojančios tiekėjus, kadangi yra pritaikytos tik tiems tiekėjams, kurie įsigys visiÅ¡kai naujas transporto priemones vienu metu, t. y. laimėję ginčo PirkimÄ ir sudarę sutartį.

49. Pagal Pirkimo sÄ lygose įtvirtintus reikalavimus tiekėjai siÅ«lomas transporto priemones, su kuriomis planuoja teikti paslaugas, turi nurodyti pasiÅ«lyme, tačiau nėra reikalaujama, kad tiekėjas pasiÅ«lymo teikimo ar sutarties sudarymo momentu jas turėtų ir (ar) valdytų (Pirkimo sÄ lygų 7 priedo 2 priedas, Techninės specifikacijos 34 punktas, Sutarties 3.1.6 papunktis). Sutarties terminas – 7 metai, numatyta galimybė šį terminÄ pratęsti iki 9 metų.

50. Tiekėjo siÅ«lomų transporto priemonių vidutinis amžius (kriterijus (T)) yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu ir jo kokybe, todėl teisėjų kolegija neįžvelgia objektyvaus pagrindo sutikti su apeliante, kad minėtos Pirkimo sÄ lygos yra neproporcingas, nepagrįstos ir diskriminuojančios.

51. Atsižvelgiant į Å¡io kriterijaus svarbÄ tiekiamų paslaugų kokybei, suprantama, kad perkančioji organizacija yra suinteresuota bÅ«tent prieÅ¡ pasiraÅ¡ant vieÅ¡ojo pirkimo sutartį įsitikinti, jog konkursÄ laimėjęs vežėjas turės technines galimybes įvykdyti sutartį, o ne, kaip siekia ieÅ¡kovė, remtis tik tiekėjų pažadais, kad jie po kelerių metų įsigys naujas transporto priemones, kuriomis bus teikiamos paslaugos. Jeigu Pirkimo sutartis su tiekėju bÅ«tų sudaroma vien tik remiantis tiekėjo pažadais sutarties vykdymo metu įsigyti siÅ«lomas transporto priemones, atsakovė susidurtų su papildoma rizika, kad Pirkimo sutarties tikslas galiausiai taip ir liks nepasiektas.

Nors Pirkimo dokumentuose yra numatyta galimybė tiekėjams, nevykdantiems sutartinių įsipareigojimų, taikyti baudas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija bÅ«tent prieÅ¡ sutarties sudarymÄ turi stengtis įvertinti tiekėjų realias galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir sutartį sudaryti tik su patikimais tiekėjais, o ne iÅ¡kart orientuotis į tokių priemonių kaip baudų taikymÄ sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju. Taip pat sutiktina su atsakove, kad transporto priemones, su kuriomis planuojama teikti paslaugas, vertinant sutarties vykdymo metu (kaip siÅ«lo ieÅ¡kovė), bÅ«tų sudarytos sÄ lygos PirkimÄ laimėti nesÄ Å¾iningiems tiekėjams, kurie nurodytų, jog siÅ«lomas naujas transporto priemones įsigis tik po kelerių metų ar netgi paskutiniais sutarties vykdymo metais.

52. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad Pirkimo sÄ lygų 88.2 papunktyje yra numatyta, jog: „Tiekėjas turės užtikrinti, kad Paslaugos teikimui pasiÅ«lyta tam tikra transporto priemonė sutarties įgyvendinimo laikotarpiu turės bÅ«ti naudojama ir nekeičiama į senesnę ir (ar) žemesnio Euro tarÅ¡os standarto transporto priemonę, jei per minėtÄ sutarties laikotarpį jos amžius nepasieks 10 m. nuo pirmosios registracijos datos. Jei sutarties laikotarpiu tam tikros pasiÅ«lytos transporto priemonės amžius pasieks 10 m. nuo pirmosios registracijos datos arba ji taps neeksploatuotina dėl kitų priežasčių, jÄ paslaugos tiekėjas privalės pakeisti į kitÄ transporto priemonę, tačiau ne senesnę ir ne žemesnio Euro tarÅ¡os standarto, nei buvo nurodęs pirkimo pasiÅ«lyme.“.

53. Taigi Pirkimo sÄ lygose yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad sutarties vykdymo metu tiekėjai galės pasiÅ«lytas transporto priemones pakeisti naujesnėmis, bet ne senesnėmis ir ne prastesnių parametrų lyginant su tomis, kurios buvo nurodytos pasiÅ«lyme, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pagal kriterijų (T) konkuruoja visi tiekėjai, kurie gali pasiÅ«lyti paslaugas teikti su ne senesnėmis nei 10 metų transporto priemonėmis, ir kurie sutarties vykdymo metu galės pasiÅ«lytas transporto priemones pakeisti naujesnėmis. Tai reiÅ¡kia, kad Pirkime gali dalyvauti tiek tiekėjai, kurie tik ateityje planuoja įsigyti naujas transporto priemones, tiek tiekėjai, kurie Pirkimo metu jau yra įsigiję naujas transporto priemones, tiek tiekėjai, kurie paslaugas planuoja teikti su įvairaus senumo transporto priemonėmis.

54. Stokoja pagrįstumo ir apeliantės pozicija, kad Pirkimo sÄ lygos, pagal kurias taikomo Kokybės (T) (paslaugos teikimui tiekėjo siÅ«lomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius) apskaičiavimo bÅ«das yra netikslus, kadangi, nors Pirkimo sÄ lygose reikalaujama nurodyti transporto priemonės registracijos metus, mėnesį ir dienÄ , tačiau transporto priemonės amžius skaičiuojamas tik metais, todėl nėra galimybės tinkamai palyginti tiekėjų pasiÅ«lymus.

55. Pirkimo sÄ lygų 88.1 papunktyje įtvirtinta, kad: „Tiekėjas su pasiÅ«lymu kiekvienai Pirkimo daliai atskirai (jei pasiÅ«lymÄ teikia kelioms Pirkimo dalims) turi pateikti A pasiÅ«lymo dalies 1 priede pateikiamÄ , užpildytÄ ir transformuotÄ Ä¯ PDF formatÄ , siÅ«lomų transporto priemonių vidutinio amžiaus skaičiuoklę, kuriame nurodo Paslaugos teikimui siÅ«lomų naudoti transporto priemonių kiekį, pagal Å¡ių transporto priemonių pirmosios registracijos datÄ (data, kada iÅ¡ viso pirmÄ kartÄ buvo registruotos tos transporto priemonės). SiÅ«lomų transporto priemonių kiekis turi atitikti atitinkamos Pirkimo dalies techninėje specifikacijoje nustatytus kiekius.“. A pasiÅ«lymo dalies 1 priede numatyta, kad transporto priemonių amžius matuojamas metais.

56. Nors apeliantė skunde akcentuoja, kad Pirkimo sÄ lygose reikalaujama pateikti siÅ«lomų transporto priemonių datÄ , nurodant metus, mėnesį ir dienÄ , tačiau Å¡is teiginys neatitinka tiesos, kadangi, kaip matyti iÅ¡ Pirkimo sÄ lygų 88.1 papunkčio turinio, reikalaujama nurodyti siÅ«lomų transporto priemonių pirmosios registracijos datÄ , nedetalizuojant, kad turi bÅ«ti pateikiamas ir mėnuo, ir diena.

57. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonių amžiaus skaičiavimais metais yra įprastas ir visuotinai žinomas, o apeliantė nepateikė įtikinimų argumentų, kodėl būtent šiuo konkrečiu atveju transporto priemonių amžių reiktų vertinti ne tik pagal metus, kaip yra nusistovėję praktikoje, bet ir pagal mėnesius, ir šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

58. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kriterijaus (T) balai skiriami pagal Pirkimo sÄ lygų 88 punkte nurodytÄ formulę: mažiausio tiekėjo siÅ«lomų transporto priemonių vidutinio amžiaus (Tmin) ir vertinamo pasiÅ«lymo tiekėjo siÅ«lomų transporto priemonių vidutinio amžiaus (Tp) santykis dauginamas iÅ¡ kokybės ekonominio naudingumo kriterijaus lyginamojo svorio (Y), todėl, jeigu transporto priemonių amžius ir bÅ«tų nurodytas ne tik metais, bet ir mėnesiais, tai bet kuriuo atveju neturėtų esminės įtakos galutiniam rezultatui, apskaičiuojamam pagal konkrečiÄ formulę, kuriÄ sudaro keli kintamieji.

59. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad kriterijus (T) yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu bei jo kokybe, Å¡io kriterijaus vertinimo tvarka yra aiÅ¡ki ir vienoda visiems tiekėjams, nustačius šį kriterijų, tiekėjai yra skatinami varžytis ne tik pagal kainÄ , nors Å¡io kriterijaus lyginamasis svoris ir yra didžiausias, bet ir pagal siÅ«lomų transporto priemonių amžių, kas užtikrina naujesnių, geresnės kokybės bei technologiÅ¡kai pažangesnių autobusų tiekimÄ , todėl jis nagrinėjamos bylos kontekste negali bÅ«ti vertinamas kaip neproporcingas, nepagrįstas, diskriminuojantis ar ribojantis tiekėjų konkurencijÄ .

Dėl Pirkimo objekto apjungimo (ne)teisėtumo 60. VPÄ® 28 straipsnio, reglamentuojančio pirkimo skaidymÄ Ä¯ dalis, 1 dalyje įtvirtinta, kad tarptautinis pirkimas privalo bÅ«ti, o supaprastintas ar Å¡io įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali bÅ«ti atliekamas skaidant pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirÄ pirkimo sutartį, ir apibrėžiant Å¡ių dalių apimtį ir dalykÄ . Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarptautinio pirkimo atveju Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiÅ«riu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas bÅ«tų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų bÅ«tinybė koordinuoti Å¡ių dalių tiekėjus ir tai keltų rizikÄ netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektÄ skaidyti į dalis.

61. Kaip matyti iÅ¡ Pirkimo dokumentų, nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas yra suskaidytas į keturias atskiras dalis pagal sudarytus vietinio (priemiestinio) autobusų marÅ¡rutų paketus (Pirkimo sÄ lygų 15 punktas): I Pirkimo dalis (9 marÅ¡rutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė (12 mėnesių) rida sudarys apie 1 180 279 km) – marÅ¡rutų paketo, į kurį patenka Domeikavos, Panevėžiuko, Babtų, Užliedžių ir Vandžiogalos krypčių Kauno rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutai, aptarnavimo paslaugos (Pirkimo objekto I dalies Techninės specifikacijos 5 punktas);

II Pirkimo dalis (5 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė (12 mėnesių) rida sudarys apie 670 746 km) – maršrutų paketo, į kurį patenka Raudondvario, Kulautuvos, Vilkijos ir Čekiškės krypčių Kauno rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai, aptarnavimo paslaugos (Pirkimo objekto II dalies Techninės specifikacijos 5 punktas); III Pirkimo dalis (9 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė (12 mėnesių) rida sudarys apie 1 744 400 km) – maršrutų paketo, į kurį patenka Zapyškio, Ežerėlio, Ringaudų, Pažėrų, Mastaičių ir Juragių ir Linksmakalnio krypčių Kauno rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai, aptarnavimo paslaugos (Pirkimo objekto III dalies Techninės specifikacijos 5 punktas);

IV pirkimo dalis (9 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė (12 mėnesių) rida sudarys apie 1 303 091 km) – maršrutų paketo, į kurį patenka Rokų, Vaišvydavos, Piliuonos, Karmėlavos ir Neveronių krypčių Kauno rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai, aptarnavimo paslaugos (Pirkimo objekto IV dalies Techninės specifikacijos 5 punktas).

62. Taigi, suskaidydama PirkimÄ pagal sudarytus vietinio (priemiestinio) autobusų marÅ¡rutų paketus į keturias atskiras dalis, kurios iÅ¡ viso apima 32 marÅ¡rutus, atsakovė įvykdė VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ skaidyti tarptautinį PirkimÄ Ä¯ dalis.

63. Apeliantė laikosi pozicijos, kad Pirkimo skaidymas į keturias dalis Å¡iuo atveju nėra pakankamas ir kad Pirkimo I, III ir IV dalyse nustatytų marÅ¡rutų kiekiai yra neadekvačiai per dideli. Apeliantės teigimu, PirkimÄ reiktų skaidyti ne į keturias, o į septynias dalis pagal atskiras kryptis (ne marÅ¡rutus), kadangi tokiu bÅ«du bÅ«tų sudaryta galimybė visiems tiekėjams, turintiems pakankamus pajėgumus, dalyvauti ir konkuruoti keliose ar net visose Pirkimo dalyse, paslaugÄ teikti naujesnėmis transporto priemonėmis ir už mažesnį įkainį. Tuo tarpu, neskaidant Pirkimo į daugiau dalių pagal atskiras kryptis, ženkliai sumažėja konkurencija ir tokiu atveju didesnė tikimybė, kad tiekėjai gali siÅ«lyti didesnę kainÄ .

64. VisiÅ¡ko konkurencijos ribojimo objektyviai negalima iÅ¡vengti, nes bet kokie reikalavimai tiekėjams ar pirkimo objektui tam tikra dalimi riboja konkurencijÄ ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo. Draudžiamu konkurencijos ribojimu laikytini tik pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams.

65. Kasacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vienÄ teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobÅ«džio vertinimas) ir ar Å¡is sprendimas vienintelis galimas ir bÅ«tinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

66. Taigi pirkimo skaidymo naudingumas turi bÅ«ti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, kadangi vienais atvejais gali susiklostyti situacija, kai bÅ«tent pirkimo skaidymas gali lemti mažesnę siekiamų įsigyti paslaugų kainÄ , o kitais atvejais atvirkščiai – neskaidymas. Kuris modelis yra ekonomiÅ¡kai naudingesnis kiekvienu atveju turi įrodyti ginčo Å¡alys.

67. Atsakovė savo sprendimÄ PirkimÄ skaidyti į keturias dalis grindžia Å¡iais esminiais argumentais: pirma, Pirkimo skaidymas į daugiau dalių sÄ lygotų didesnes iÅ¡laidas; antra, skaidant PirkimÄ Ä¯ daugiau dalių, padidėtų administravimo iÅ¡laidos; trečia, PirkimÄ suskaidžius į apeliantės nurodomas dalis, konkurencinį pranaÅ¡umÄ Ä¯gytų tie tiekėjai, kurie jau dabar teikia paslaugas atsakovei; ketvirta, apeliantė nepateikė jokių skaičiavimų, pagrindžiančių jos pozicijÄ , kad Pirkimo skaidymas į keturias dalis riboja konkurencijÄ . Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo su tokiais atsakovės argumentais nesutikti.

68. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju ginčo Pirkimo skaidymas į keturias dalis yra pakankamas, kadangi ir sudaro galimybes tiekėjams konkuruoti dėl pirkimo sutarčių sudarymo, ir leidžia pasiekti kokybiÅ¡kÄ paslaugos teikimÄ , ir užtikrina racionalų biudžeto lėšų panaudojimÄ . Taikant Pirkime nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus, konkuruodami dėl didesnės apimties Pirkimo objekto, tiekėjai gali pasiÅ«lyti paslaugÄ teikti naujesnėmis transporto priemonėmis ir už mažesnį įkainį, o perkančioji organizacija gali įsigyti pigesnę paslaugÄ ir patirti mažesnes administracines iÅ¡laidas.

69. Nors apeliantės skunde pateikiamas Pirkimo I, III ir IV dalių skaidymo variantas ir yra įmanomas, tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Pirkimo objektÄ skaidant į daugiau dalių pagal keleivių vežimo kryptis ar marÅ¡rutus, nors tikėtina ir bÅ«tų užtikrinama didesnė tiekėjų konkurencija, tačiau kiltų rizika, kad perkamų paslaugų apimtys taptų nepakankamos tam, jog tiekėjai galėtų pasiÅ«lyti kokybiÅ¡kÄ paslaugos tiekimÄ už racionaliÄ kainÄ , kadangi kuo didesnė paslaugų apimtis perkama, tuo labiau mažėja kaÅ¡tai ir atitinkamai mažėja tiekėjų siÅ«loma paslaugų tiekimo kaina. Tuo tarpu PirkimÄ skaidant į keturias dalis, sukuriama optimali situacija, kai vienoje dalyje esantys pelningi marÅ¡rutai kompensuoja toje pačioje dalyje esančius daugiau sÄ naudų reikalaujančius, nepelningus marÅ¡rutus, o tai leidžia tiekėjams pasiÅ«lyti geresnes kainas.

70. Pirkimo I–IV dalių Techninių specifikacijų 8 punkte nustatyta, kad Pirkimo laimėtojas turės užtikrinti Techninės specifikacijos ir pasiÅ«lymo, pateikto pirkimui, reikalavimus atitinkančių transporto priemonių rezervÄ marÅ¡rutų paketui. Techninių specifikacijų 25 punkte nurodyta, kad sugedus marÅ¡rute važiuojančiai transporto priemonei, Pirkimo laimėtojas turės pakeisti jÄ rezervine transporto priemone, specifikacijoje numatyta tvarka. Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jeigu Pirkimas bÅ«tų skaidomas į smulkesnes dalis, atitinkamai reiktų papildomai daugiau rezervinių autobusų, tai sÄ lygotų papildomas sÄ naudas tiekėjams ir tikėtina, kad turėtų įtakos tiekėjų siÅ«lomoms kainoms, kas taip pat patvirtina iÅ¡vadÄ , jog, Pirkimo objektÄ skaidant į daugiau smulkesnių dalių, tiekėjų siÅ«lomos kainos bÅ«tų didesnės ir mažiau palankios perkančiajai organizacijai.

71. Teisėjų kolegijos nuomone, situacijos vertinimo iÅ¡ esmės nekeičia ir apeliantės skunde akcentuojami atsakovės triplike pateiktų skaičiavimų, siekiant pagrįsti Pirkimo objekto neskaidymÄ Ä¯ smulkesnes dalis, netikslumai, kadangi sprendimas buvo priimtas remiantis ne vien atsakovės pateiktais skaičiavimai, bet vadovaujantis visa bylos medžiaga ir Å¡alių pateiktais paaiÅ¡kinimais ginčo klausimu.

72. Nėra pagrindo nesutikti ir su atsakovės pastebėjimu, kad, suskaidžius ginčo PirkimÄ Ä¯ daugiau dalių, Å¡iuo atveju tam tikrÄ konkurencinį pranaÅ¡umÄ Ä¯gytų tiekėjai, dabar atsakovei teikiantys keleivių vežimo paslaugas, kadangi jie iÅ¡ praktikos jau žino, kurie marÅ¡rutai yra pelningi, o kurie reikalauja daugiau sÄ naudų ir yra nuostolingi, todėl jie turėtų galimybę atsirinkti, kurioms Pirkimo dalims teikti pasiÅ«lymÄ . Tuo tarpu Pirkimo dalims, kurios apimtų nepelningus marÅ¡rutus, siÅ«lomos kainos iÅ¡augtų ir atsakovei už juos tektų mokėti brangiau.

73. Be kita ko, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad kuo daugiau sutarčių bÅ«tų sudaryta su atskirais keleivių vežėjais, tuo bÅ«tų didesnė sutarčių kontrolės ir administravimo naÅ¡ta atsakovei, kadangi reiktų sukoordinuoti visų atskirų vežėjų, teikiančių keleivių vežimo paslaugas, skirtingais marÅ¡rutais judėjimÄ , kad keleiviai gautų tinkamas paslaugas. Taip pat, sudarius daugiau sutarčių su skirtingais keleivių vežėjais, padidėtų ir Pirkimo sutarčių tinkamo įvykdymo rizika.

74. Kaip minėta, konkurencijÄ riboja pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo Pirkime pasiÅ«lymus pateikė iÅ¡ viso penki tiekėjai, nė vienas iÅ¡ rinkos dalyvių, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovę, atsakovės sprendimo skaidyti PirkimÄ Ä¯ keturias dalis teisme neginčija. Å i aplinkybė, kaip ir nurodė pirmosios instancijos, papildomai patvirtina, kad toks Pirkimo skaidymo variantas, kurį pasirinko atsakovė yra optimalus, kadangi ir užtikrina pakankamÄ tiekėjų konkurencijÄ ir leidžia perkančiajai organizacijai pasiekti viešųjų pirkimų tikslus – įsigyti reikalingas paslaugas, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas bei užtikrinant VPÄ® įtvirtintų principų laikymÄ si.

75. Apeliantė nenurodė jokių argumentų, kodėl ji negali dalyvauti Pirkimo II dalyje, kuriÄ sudaro 5 marÅ¡rutai, kurių vidutinė metinė rida ženkliai mažesnė nei nustatyta ginčijamose Pirkimo dalyse, ir kuri Å¡ioje byloje nėra ginčijama. Be to, Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kad Pirkimo sÄ lygos leidžia mažesniems vežėjams kooperuotis ir dalyvauti Pirkime jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

76. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad apeliantė nepagrindė to, jog Pirkimo I, III ir IV dalyse numatyti marÅ¡rutų kiekiai yra neadekvačiai per dideli, ir kad Pirkimo skaidymas į keturias dalis neleistinai riboja tiekėjų konkurencijÄ , be to, neįrodė, jog, PirkimÄ suskaidžius į smulkesnes dalis, tiekėjų konkurencija ženkliai padidėtų, o siÅ«lomos tiekėjų kainos sumažėtų, todėl nėra objektyvaus pagrindo abejoti perkančiosios organizacijos pasirinkto Pirkimo objekto skaidymo varianto į keturias dalis tikslingumu ir pagrįstumu. Dėl ieÅ¡kovės (ne)suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sÄ lygas 77. Trečiasis asmuo UAB „Transrevis“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ kelia klausimÄ dėl ieÅ¡kovės suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sÄ lygas.

78. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumÄ , kaip sÄ lygÄ inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiÅ«ros procedÅ«rÄ , apibrėžia dviejų elementų visuma: ieÅ¡kovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sÄ lygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės tik tuo atveju (nebent dėl vieÅ¡ojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieÅ¡kinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiÅ¡kia tinkamas ieÅ¡kovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs bÅ«tent jo teisėtų interesų pažeidimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 37 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 40 punktÄ ).

79. Trečiojo asmens teigimu, apeliantė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad ginčijamos Pirkimo sÄ lygos pažeidžia jos subjektinę teisę dalyvauti Pirkime, todėl Å¡iuo atveju aktualus klausimas dėl ieÅ¡kovės subjektinių teisių pažeidimo, t. y. antrojo elemento egzistavimo.

80. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė priklauso smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų grupei, o visi ieÅ¡kovės argumentai, kuriais ji grindžia savo pozicijÄ dėl ginčijamų Pirkimo sÄ lygų neteisėtumo, iÅ¡ esmės yra susiję su tuo, jog ginčo Pirkimo sÄ lygos apsunkina galimybes Pirkime dalyvauti mažiesiems rinkos dalyviams, keleivių vežimo paslaugas dažniau teikiantiems su senesnėmis transporto priemonėmis, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju nebuvo paneigtas ieÅ¡kovės suinteresuotumas ginčyti Pirkimo sÄ lygas.

Dėl bylos procesinės baigties 81. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

82. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 83. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

84. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

85. IÅ¡ atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovė už atsiliepimo parengimÄ patyrė 2 183,45 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, trečiojo asmens UAB „Kautra“ apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 1 815 Eur, o trečiojo asmens UAB „Transrevis“ – 1 887,60 Eur.

86. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas; 4) bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

87. Didžiausia rekomenduojama priteisti iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma už atsakovo ir trečiojo asmens atstovų advokatų suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimų į apeliacinį skundÄ parengimÄ ), apskaičiuota remiantis Rekomendacijų 7 punktu ir 8.11 papunkčiu, sudaro 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur × 1,3).

88. Atsižvelgiant Rekomendacijų 11 papunktyje įtvirtintÄ maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ priteistinÄ dydį, Å¡ioje civilinėje byloje kilusio ginčo ir joje nagrinėtų klausimų pobÅ«dį bei įrodinėtinų aplinkybių apimtį, į tai, kad tiek atsakovės, tiek trečiųjų asmenų advokatai dalyvavo ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei į advokatų laiko sÄ naudas rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundÄ , Å¡alių praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos: atsakovei priteistina 1 500 Eur, o tretiesiems asmenims po 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a  : Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188756386) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ (juridinio asmens kodas 235286830) 1 500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“ (juridinio asmens kodas 132138957) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ (juridinio asmens kodas 235286830) 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transrevis“ (juridinio asmens kodas 124107111) 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Romualda Janovičienė Aldona Tilindienė Jūratė Varanauskaitė