fb611ece-1c59-44ee-a07e-4f3e69c898f4 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedIeÅ¡kovas pateikÄ ieÅ¡kinį teismui, kuriame praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovo naudai 796,03 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, patirtas bylinÄjimos iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad 2013-06-14 Anglijoje, Londone įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta G. M. priklausanti transporto priemonÄ Peugeot 206, valst. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dÄl transporto priemonÄs VW LR 35, valst.
Legislator headnote
AI generatedfb611ece-1c59-44ee-a07e-4f3e69c898f4 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: AtsakovÄ, prieÅ¡ leisdama eksploatuoti automobilį Anglijoje, privalÄjo apie tai informuoti ieÅ¡kovÄ , o ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į naujai paaiÅ¡kÄjusias aplinkybes, turÄjo teisÄ reikalauti apdrausti padidÄjusiÄ draudimo rizikÄ . Kadangi atsakovÄ apie padidÄjusiÄ draudimo rizikÄ ieÅ¡kovo neinformavo, todÄl turi atlyginti 50 proc. ieÅ¡kovo patirtos žalos. AtsakovÄ teismo posÄdyje palaikÄ atsiliepime iÅ¡dÄstytus argumentus. TeigÄ, jog automobilį leido vairuoti pažįstamam asmeniui, kuris taip pat nežinojo apie tokiÄ sutarties sÄ lygÄ .
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. 2-34613-872/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27137-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1, 2.5.39.2.5.5 VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMASS P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Fausta VitkienÄ,sekretoriaujant Gintarei JusÄiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei Margaritai Å alkauskienei,atsakovei E. B.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB âLietuvos draudimasâ ieÅ¡kinį atsakovei E. B. dÄl žalos atlyginimo, n u s t a t Ä:
IeÅ¡kovas pateikÄ ieÅ¡kinį teismui, kuriame praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovo naudai 796,03 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, patirtas bylinÄjimos iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad 2013-06-14 Anglijoje, Londone įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta G. M. priklausanti transporto priemonÄ Peugeot 206, valst. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dÄl transporto priemonÄs VW LR 35, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. L. kaltÄs. Transporto priemonÄ VW LR 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama Å¡alyje, kurioje eismas vyksta kairiÄ ja kelio puse. Transporto priemonÄs VW LR 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinÄ atsakomybÄ buvo apdrausta ieÅ¡kovo, draudÄja â atsakovÄ E. B.. Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas atlygino padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokÄdamas 1592,06 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .
IeÅ¡kovas ir atsakovÄ, 2013-04-02 sudarydami transporto priemonÄs valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudimo sutartį susitarÄ, kad transporto priemonÄ nebus naudojama valstybÄse, kuriose eismas vyksta kairiÄ ja kelio puse, taÄiau atsakovÄ pažeidÄ Å¡Ä¯ sutarties reikalavimÄ . TodÄl ieÅ¡kovas turi teisÄ reikalauti, kad atsakovÄ grÄ Å¾intų iki 50 proc. iÅ¡mokÄtos iÅ¡mokos. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti regreso teise iÅ¡ atsakovÄs 796,03 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
   AtsakovÄ pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutiko. NurodÄ, jog dÄl įvykusio eismo įvykio kaltu buvo pripažintas jos automobilį vairavÄs R. L., kuris nežinojo apie minimÄ siurprizinÄ sutarties sÄ lygÄ . Apie eismo įvykį draudikui buvo praneÅ¡ta tinkamai ir laiku. 2014-09-03 draudikas atsiuntÄ praneÅ¡imÄ , kuriame pareikalavo per 15 dienų pervesti į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ 50 proc. nuostolių. IeÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta, kad ji automobilio nevairavusi ir jokio eismo įvykio nepadariusi, todÄl draudikas nesÄ Å¾iningai reikalauja iÅ¡ jos net 50 proc. iÅ¡mokÄtos sumos.  IeÅ¡kinys atmestinas.  Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas ir atsakovÄ 2013-04-02 sudarÄ transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta atsakovei priklausanti transporto priemonÄ VW LR 35, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2013-04-05 iki 2014-04-04 (b.l. 7-8). Nustatyta, jog galiojant draudimo sutarÄiai, 2013-06-14 Anglijoje, Londone įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta G. M. priklausanti transporto priemonÄ Peugeot 206, valst. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dÄl transporto priemonÄs VW LR 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. L. kaltÄs (b. l. 9-14). PažymÄtina, jog pagal G. M. parodymus, esanÄius byloje, eismo įvykis įvyko ne dÄl kairiosios kelio pusÄs vairavimo ypatumų.
PaaiÅ¡kinimuose nurodyta, jog eismas judÄjo lÄtai, vÄliau dÄl kamÅ¡Äio sustojo. Transporto priemonÄ VW LR 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama R. L., trenkÄsi į G. M. priklausanÄios transporto priemonÄs galinÄ dalį (b.l. 10-14). IeÅ¡kovas atlygino Royal and Sun Alliance draudimo kompanijai transporto priemonei Peugeot 206, valst. (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ â 1592,06 Eur (5497,06 Lt) dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 19-20).     IeÅ¡kovo teigimu, pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 22 str. draudikas, iÅ¡mokÄjÄs draudimo iÅ¡mokÄ nukentÄjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ Ä¯ draudÄjÄ ar apdraustÄ jį, jei draudÄjas ar apdraustasis nevykdÄ ar netinkamai vykdÄ draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas. Remiantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 dÄl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokÄjimo taisyklių patvirtinimo 56 p. numatyta, kad jeigu draudÄjas nevykdÄ ar netinkamai vykdÄ draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisÄ reikalauti, kad draudÄjas grÄ Å¾intų iki 50 procentų iÅ¡mokÄtos sumos dalį, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidÄjus sutartyje numatytai draudimo rizikai, draudÄjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
AtsakovÄ, prieÅ¡ leisdama eksploatuoti automobilį Anglijoje, privalÄjo apie tai informuoti ieÅ¡kovÄ , o ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į naujai paaiÅ¡kÄjusias aplinkybes, turÄjo teisÄ reikalauti apdrausti padidÄjusiÄ draudimo rizikÄ . Kadangi atsakovÄ apie padidÄjusiÄ draudimo rizikÄ ieÅ¡kovo neinformavo, todÄl turi atlyginti 50 proc. ieÅ¡kovo patirtos žalos. AtsakovÄ teismo posÄdyje palaikÄ atsiliepime iÅ¡dÄstytus argumentus. TeigÄ, jog automobilį leido vairuoti pažįstamam asmeniui, kuris taip pat nežinojo apie tokiÄ sutarties sÄ lygÄ .
Tvirtino, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o priteisti maksimaliÄ sumÄ - 50 proc. dydžio žalos atlyginimÄ .Byloje nustatyta, jog Draudimo sutarties 1.5.2 ir 1.5.2.6 punktais Å¡alys susitarÄ, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaiÄiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonÄ nÄra ir nebus naudojama valstybÄse, kuriose eismas vyksta kairiÄ ja kelio puse (JungtinÄje Didžiosios Britanijos ir Å iaurÄs Airijos KaralystÄje, Airijoje bei Kipre) (b.l. 7-8). Tarp Å¡alių nÄra ginÄo, jog iÅ¡ karto po eismo įvykio atsakovÄ informavo draudikÄ apie įvykusį eismo įvykį Anglijoje, Londone.
AtsakovÄ nesutiko su sutarties sÄ lyga dÄl rizikos padidÄjimo bei ieÅ¡kovo reikalavimu priteisti iÅ¡ jos 50 proc. iÅ¡mokÄtos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , teigdama, jog jai Å¡i sÄ lyga nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta, jai Å¡i sÄ lyga buvo siurprizinÄ. Ji teigÄ, jog sutartis buvo sudaryta telefonu, dÄl sutarties sÄ lygų derÄjosi jos sutuoktinis. AtsakovÄs argumentas dÄl minimos sutarties sÄ lygos pripažinimo siurprizine laikytinas nepagrįstu, kadangi byloje nÄra duomenų, jog atsakovÄ bÅ«tų netinkamai supažindinta su draudimo sutarties sÄ lygomis ar duomenų apie tai, kad Å¡i sÄ lyga jai paaiÅ¡kÄjusi tik tada, kai iÅ¡kilo žalos atlyginimo klausimas (CPK 178, 185 str.).PažymÄtina, kad tiek Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek ES teisÄs aktai nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartimi vienos draudimo įmokos pagrindu draudimo apsauga transporto priemonÄ vairuojantiems asmenims suteikiama kiekvienoje Europos SÄ jungos valstybÄje narÄje.
Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, AB âLietuvos draudimasâ iÅ¡mokÄjo eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimÄ , t. y. pripažino eismo įvykį esant draudiminiu, o pagal Lietuvos Respublikoje sudarytÄ draudimo sutartį draudimo apsauga galiojo ir Didžiojoje Britanijoje, taÄiau ieÅ¡kovas kelia klausimÄ dÄl draudimo rizikos padidÄjimo. Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį draudimo rizika laikoma padidÄjusia tada, kai atsiranda ar pasikeiÄia draudimo sutartyje aptartos aplinkybÄs, apie kurių egzistavimÄ draudimo sutarties sudarymo metu draudikas nežinojo ir apie kurias draudÄjas privalo praneÅ¡ti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus sužinojo.
Draudiko teisÄ dÄl draudimo rizikos pasikeitimo reikalauti papildomos draudimo įmokos įtvirtinta CK 6.1010 straipsnio 2 dalyje. NagrinÄjamos bylos atveju tarp ieÅ¡kovo ir atsakovÄs sudarytos sutarties pagrindu draudimo įmoka buvo apskaiÄiuota, atsižvelgiant į tai, kokioje teritorijoje bus naudojama transporto priemonÄ: Å¡alys susitarÄ, kad transporto priemonÄ nebus naudojama valstybÄse, kuriose eismas vyksta kairiÄ ja puse, o jos naudojimÄ tokiose valstybÄse apibrÄÅ¾Ä kaip rizikÄ didinantį veiksnį, lemiantį draudÄjo pareigÄ už draudiko prisiimamÄ didesnÄ rizikÄ sumokÄti papildomÄ draudimo įmokÄ .
PažymÄtina, kad 2009 m. rugsÄjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnyje numatyta, jog valstybÄs narÄs imasi visų priemonių, bÅ«tinų užtikrinti, kad visos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartys vienkartinÄs įmokos pagrindu ir visÄ sutarties terminÄ galiotų visoje Bendrijos teritorijoje, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai sutarties termino metu transporto priemonÄ yra kitose valstybÄse narÄse; ir tos paÄios vienkartinÄs įmokos pagrindu užtikrintų kiekvienoje valstybÄje narÄje tokiÄ draudimo apsaugÄ , kurios reikalaujama pagal tos valstybÄs įstatymus, arba draudimo apsaugÄ , pagal įstatymus toje valstybÄje narÄje, kurioje yra įprastinÄ transporto priemonÄs buvimo vieta, jei Å¡i apsauga yra didesnÄ.
Ä®gyvendinant minÄtÄ direktyvÄ , Å¡i norma perkelta į TPVCAPDÄ® 10 str. 1 d. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas 2015 m. kovo 26 d. priimtame prejudiciniame sprendime Litaksa (byla Nr. C-556/13) konstatavo, kad âvienkartinÄs įmokosâ sÄ vokos neatitinka draudimo įmoka, kurios dydis priklauso nuo to, ar apdrausta transporto priemonÄ bus naudojama tik valstybÄs narÄs, kurioje yra jos įprastinÄ buvimo vieta, teritorijoje, ar visoje SÄ jungos teritorijoje (prejudicinio sprendimo 30 punktas). Taigi, ESTT nurodÄ, jog toks draudimo įmokų dydžių diferencijavimas pažeidžia Europos SÄ jungos teisÄ.
Europos SÄ jungos teisÄ Ä¯pareigoja draudikÄ suteikti draudimo apsaugÄ be iÅ¡lygų, o draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudÄjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje valstybÄje narÄje, todÄl papildomos draudimo įmokos mokÄjimas dÄl apdraustos transporto priemonÄs naudojimo teritorijos pasikeitimo prieÅ¡tarauja draudimo apsaugos visoje Europos SÄ jungos teritorijoje galiojimo vienos (bendros) įmokos pagrindu nuostatoms (žr., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2015-05-29 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015;Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2015-10-02 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-489-969/2015, PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2015-06-03 nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-293-280/2015).
IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia Å¡alių sudaryta sutartimi ir nacionalinÄs teisÄs nuostatomis, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies norma, pagal kuriÄ tais atvejais, jeigu draudÄjas nevykdÄ ar netinkamai vykdÄ draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisÄ reikalauti, kad draudÄjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokÄtÄ sumÄ ar jos dalį. Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokÄjimo taisyklių 62.2 punkte nurodyta: jeigu draudÄjas nevykdÄ ar netinkamai vykdÄ draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisÄ reikalauti, kad draudÄjas grÄ Å¾intų iki 50 proc. iÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos, â jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidÄjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybÄms, turinÄioms įtakos draudimo įmokos apskaiÄiavimui ar padidinimui) draudÄjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinÄjamos bylos atveju papildomos draudimo įmokos reikalavimas pasikeitus apdraustos transporto priemonÄs naudojimo teritorijai nÄra suderinamas su Europos SÄ jungos teise, o transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartis negali įvesti ribojimo apdraustos transporto priemonÄs naudojimo teritorijos atžvilgiu, darytina iÅ¡vada, kad papildomos draudimo įmokos nesumokÄjimas negali bÅ«ti laikomas draudimo sutarties pažeidimu ar netinkamu vykdymu, todÄl ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovei grÄ Å¾inti dalį sumokÄtos draudimo iÅ¡mokos laikytinas nepagrįstu.
Kadangi ieÅ¡kovas neturÄjo teisÄs diferencijuoti įmokų dydžio ir draudimo rizikos priklausomai nuo valstybÄs narÄs, kurioje transporto priemonÄ eksploatuojama, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovÄs 50 proc. iÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos, t.y. 796,03 Eur yra nepagrįstas, todÄl atmestinas (CPK 178, 185 str.). Teismas, vadovaudamasis CPK 260-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo AB âLietuvos draudimasâ ieÅ¡kinį atmesti.           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ .
TeisÄja                                                                                Fausta VitkienÄ            Â