Legislator Case Law & Legislation
fb611ece-1c59-44ee-a07e-4f3e69c898f4 AI generated

fb611ece-1c59-44ee-a07e-4f3e69c898f4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number fb611ece-1c59-44ee-a07e-4f3e69c898f4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Ieškovas pateikė ieškinį teismui, kuriame prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 796,03 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimos išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad 2013-06-14 Anglijoje, Londone įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta G. M. priklausanti transporto priemonė Peugeot 206, valst. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW LR 35, valst.

Legislator headnote

AI generated

fb611ece-1c59-44ee-a07e-4f3e69c898f4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Atsakovė, prieÅ¡ leisdama eksploatuoti automobilį Anglijoje, privalėjo apie tai informuoti ieÅ¡kovÄ , o ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, turėjo teisę reikalauti apdrausti padidėjusiÄ draudimo rizikÄ . Kadangi atsakovė apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ ieÅ¡kovo neinformavo, todėl turi atlyginti 50 proc. ieÅ¡kovo patirtos žalos. Atsakovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Teigė, jog automobilį leido vairuoti pažįstamam asmeniui, kuris taip pat nežinojo apie tokiÄ sutarties sÄ lygÄ .

Keywords

AI generated
motor vehicle expenses motor vehicle liability insurance minor traffic violation driving whilst disqualified voluntary restraint traffic violations
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-34613-872/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27137-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1, 2.5.39.2.5.5 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė,sekretoriaujant Gintarei JusčiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei Margaritai Å alkauskienei,atsakovei E. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei E. B. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

Ieškovas pateikė ieškinį teismui, kuriame prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 796,03 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimos išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad 2013-06-14 Anglijoje, Londone įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta G. M. priklausanti transporto priemonė Peugeot 206, valst. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW LR 35, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. L. kaltės. Transporto priemonė VW LR 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama Å¡alyje, kurioje eismas vyksta kairiÄ ja kelio puse. Transporto priemonės VW LR 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieÅ¡kovo, draudėja – atsakovė E. B.. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas atlygino padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdamas 1592,06 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas ir atsakovė, 2013-04-02 sudarydami transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį susitarė, kad transporto priemonė nebus naudojama valstybėse, kuriose eismas vyksta kairiÄ ja kelio puse, tačiau atsakovė pažeidė šį sutarties reikalavimÄ . Todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė grÄ Å¾intų iki 50 proc. iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti regreso teise iÅ¡ atsakovės 796,03 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

   Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutiko. Nurodė, jog dėl įvykusio eismo įvykio kaltu buvo pripažintas jos automobilį vairavęs R. L., kuris nežinojo apie minimÄ siurprizinę sutarties sÄ lygÄ . Apie eismo įvykį draudikui buvo praneÅ¡ta tinkamai ir laiku. 2014-09-03 draudikas atsiuntė praneÅ¡imÄ , kuriame pareikalavo per 15 dienų pervesti į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ 50 proc. nuostolių. IeÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta, kad ji automobilio nevairavusi ir jokio eismo įvykio nepadariusi, todėl draudikas nesÄ Å¾iningai reikalauja iÅ¡ jos net 50 proc. iÅ¡mokėtos sumos.  IeÅ¡kinys atmestinas.  Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė 2013-04-02 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta atsakovei priklausanti transporto priemonė VW LR 35, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2013-04-05 iki 2014-04-04 (b.l. 7-8). Nustatyta, jog galiojant draudimo sutarčiai, 2013-06-14 Anglijoje, Londone įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta G. M. priklausanti transporto priemonė Peugeot 206, valst. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW LR 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. L. kaltės (b. l. 9-14). Pažymėtina, jog pagal G. M. parodymus, esančius byloje, eismo įvykis įvyko ne dėl kairiosios kelio pusės vairavimo ypatumų.

PaaiÅ¡kinimuose nurodyta, jog eismas judėjo lėtai, vėliau dėl kamščio sustojo. Transporto priemonė VW LR 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama R. L., trenkėsi į G. M. priklausančios transporto priemonės galinę dalį (b.l. 10-14). IeÅ¡kovas atlygino Royal and Sun Alliance draudimo kompanijai transporto priemonei Peugeot 206, valst. (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ â€“ 1592,06 Eur (5497,06 Lt) dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 19-20).     IeÅ¡kovo teigimu, pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjÄ ar apdraustÄ jį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 56 p. numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iki 50 procentų iÅ¡mokėtos sumos dalį, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai, draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Atsakovė, prieÅ¡ leisdama eksploatuoti automobilį Anglijoje, privalėjo apie tai informuoti ieÅ¡kovÄ , o ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, turėjo teisę reikalauti apdrausti padidėjusiÄ draudimo rizikÄ . Kadangi atsakovė apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ ieÅ¡kovo neinformavo, todėl turi atlyginti 50 proc. ieÅ¡kovo patirtos žalos. Atsakovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Teigė, jog automobilį leido vairuoti pažįstamam asmeniui, kuris taip pat nežinojo apie tokiÄ sutarties sÄ lygÄ .

Tvirtino, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o priteisti maksimaliÄ sumÄ - 50 proc. dydžio žalos atlyginimÄ .Byloje nustatyta, jog Draudimo sutarties 1.5.2 ir 1.5.2.6 punktais Å¡alys susitarė, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama valstybėse, kuriose eismas vyksta kairiÄ ja kelio puse (Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystėje, Airijoje bei Kipre) (b.l. 7-8). Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog iÅ¡ karto po eismo įvykio atsakovė informavo draudikÄ apie įvykusį eismo įvykį Anglijoje, Londone.

Atsakovė nesutiko su sutarties sÄ lyga dėl rizikos padidėjimo bei ieÅ¡kovo reikalavimu priteisti iÅ¡ jos 50 proc. iÅ¡mokėtos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , teigdama, jog jai Å¡i sÄ lyga nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta, jai Å¡i sÄ lyga buvo siurprizinė. Ji teigė, jog sutartis buvo sudaryta telefonu, dėl sutarties sÄ lygų derėjosi jos sutuoktinis. Atsakovės argumentas dėl minimos sutarties sÄ lygos pripažinimo siurprizine laikytinas nepagrįstu, kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovė bÅ«tų netinkamai supažindinta su draudimo sutarties sÄ lygomis ar duomenų apie tai, kad Å¡i sÄ lyga jai paaiÅ¡kėjusi tik tada, kai iÅ¡kilo žalos atlyginimo klausimas (CPK 178, 185 str.).Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek ES teisės aktai nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi vienos draudimo įmokos pagrindu draudimo apsauga transporto priemonę vairuojantiems asmenims suteikiama kiekvienoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimÄ , t. y. pripažino eismo įvykį esant draudiminiu, o pagal Lietuvos Respublikoje sudarytÄ draudimo sutartį draudimo apsauga galiojo ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau ieÅ¡kovas kelia klausimÄ dėl draudimo rizikos padidėjimo. Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį draudimo rizika laikoma padidėjusia tada, kai atsiranda ar pasikeičia draudimo sutartyje aptartos aplinkybės, apie kurių egzistavimÄ draudimo sutarties sudarymo metu draudikas nežinojo ir apie kurias draudėjas privalo praneÅ¡ti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus sužinojo.

Draudiko teisė dėl draudimo rizikos pasikeitimo reikalauti papildomos draudimo įmokos įtvirtinta CK 6.1010 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamos bylos atveju tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu draudimo įmoka buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į tai, kokioje teritorijoje bus naudojama transporto priemonė: Å¡alys susitarė, kad transporto priemonė nebus naudojama valstybėse, kuriose eismas vyksta kairiÄ ja puse, o jos naudojimÄ tokiose valstybėse apibrėžė kaip rizikÄ didinantį veiksnį, lemiantį draudėjo pareigÄ už draudiko prisiimamÄ didesnę rizikÄ sumokėti papildomÄ draudimo įmokÄ .

Pažymėtina, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnyje numatyta, jog valstybės narės imasi visų priemonių, bÅ«tinų užtikrinti, kad visos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys vienkartinės įmokos pagrindu ir visÄ sutarties terminÄ galiotų visoje Bendrijos teritorijoje, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai sutarties termino metu transporto priemonė yra kitose valstybėse narėse; ir tos pačios vienkartinės įmokos pagrindu užtikrintų kiekvienoje valstybėje narėje tokiÄ draudimo apsaugÄ , kurios reikalaujama pagal tos valstybės įstatymus, arba draudimo apsaugÄ , pagal įstatymus toje valstybėje narėje, kurioje yra įprastinė transporto priemonės buvimo vieta, jei Å¡i apsauga yra didesnė.

Ä®gyvendinant minėtÄ direktyvÄ , Å¡i norma perkelta į TPVCAPDÄ® 10 str. 1 d. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas 2015 m. kovo 26 d. priimtame prejudiciniame sprendime Litaksa (byla Nr. C-556/13) konstatavo, kad „vienkartinės įmokos“ sÄ vokos neatitinka draudimo įmoka, kurios dydis priklauso nuo to, ar apdrausta transporto priemonė bus naudojama tik valstybės narės, kurioje yra jos įprastinė buvimo vieta, teritorijoje, ar visoje SÄ jungos teritorijoje (prejudicinio sprendimo 30 punktas). Taigi, ESTT nurodė, jog toks draudimo įmokų dydžių diferencijavimas pažeidžia Europos SÄ jungos teisę.

Europos SÄ jungos teisė įpareigoja draudikÄ suteikti draudimo apsaugÄ be iÅ¡lygų, o draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudėjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje valstybėje narėje, todėl papildomos draudimo įmokos mokėjimas dėl apdraustos transporto priemonės naudojimo teritorijos pasikeitimo prieÅ¡tarauja draudimo apsaugos visoje Europos SÄ jungos teritorijoje galiojimo vienos (bendros) įmokos pagrindu nuostatoms (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-969/2015, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-293-280/2015).

IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia Å¡alių sudaryta sutartimi ir nacionalinės teisės nuostatomis, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies norma, pagal kuriÄ tais atvejais, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 62.2 punkte nurodyta: jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iki 50 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju papildomos draudimo įmokos reikalavimas pasikeitus apdraustos transporto priemonės naudojimo teritorijai nėra suderinamas su Europos SÄ jungos teise, o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis negali įvesti ribojimo apdraustos transporto priemonės naudojimo teritorijos atžvilgiu, darytina iÅ¡vada, kad papildomos draudimo įmokos nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas draudimo sutarties pažeidimu ar netinkamu vykdymu, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovei grÄ Å¾inti dalį sumokėtos draudimo iÅ¡mokos laikytinas nepagrįstu.

Kadangi ieÅ¡kovas neturėjo teisės diferencijuoti įmokų dydžio ir draudimo rizikos priklausomai nuo valstybės narės, kurioje transporto priemonė eksploatuojama, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 50 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t.y. 796,03 Eur yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 str.). Teismas, vadovaudamasis CPK 260-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atmesti.           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                Fausta Vitkienė            Â