N-261-1121-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N261-1121/2012

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03345-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimo S. K. (S. K.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2010 m. birželio 18 d. S. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. birželio 18 d., apie 21.45 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,45 promilių). Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą S. K. atžvilgiu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių S. K. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigė vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir nurodė, kad alkoholį vartojo po to, kai automobilį iki degalinės atvairavo jo giminaitis D. M., kuris tai patvirtino apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu. Nurodė, jog liudytojas V. B. tvirtino, kad automobilį iki degalinės vairavo pats S. K., tačiau tai jis darė būdamas blaivus. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Institucijos pareigūnai, atvykę į degalinę, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojančio automobilį nematė, visi konflikto dalyviai stovėjo išlipę iš automobilių degalinės aikštelėje. Teismas pabrėžė, kad policijos pareigūnai S. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė remdamiesi tik liudytojo G. B. parodymais ir jo rašytiniu paaiškinimu, nors teismo posėdžio metu minėtas liudytojas tiksliai negalėjo pasakyti, kokios spalvos automobilį 300-400 m atstumu matė įvažiuojantį į degalinę, be to, teismui kilo abejonės, ar jis iš tokio atstumo galėjo matyti už vairo sėdinčio asmens ūgį, juolab kad pats G. B. nurodė tik manąs, jog automobilį galėjo vairuoti jo savininkas, t. y. S. K.. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad jokių tiesioginių liudytojų, kurie būtų matę neblaivų administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį vairuojantį automobilį, nėra. Atsižvelgęs į tai, visas abejones ir neaiškumus teismas aiškino traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

II. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas, kadangi teismas šališkai vertino byloje esančius įrodymus ir iš esmės rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. bei jo draugų parodymais. Teigia, jog natūralu, kad liudytojas G. B. negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykio, kuris įvyko daugiau nei prieš metus, aplinkybių. Taip pat pažymi, jog trūkstant įrodymų, teismas turi būti aktyvus ir gali reikiamą informaciją išreikalauti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, jog liudytojas G. B. nagrinėjamo įvykio metu, būdamas neblaivus, susimušė su jo draugu, todėl apimtas pykčio pateikė priešiškus parodymus. Atkreipia dėmesį, kad duodamas parodymus policijos komisariate, minėtas liudytojas painiojosi ir juos nuolat keitė. Taip pat pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių neigė padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, ką iš esmės patvirtino ir policijos pareigūnai bei liudytojai V. B. ir D. M..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla S. K. atžvilgiu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo buvo nutraukta. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 000 Lt iki 3 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. K. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Priimdamas ginčijamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti įvykio aplinkybes ir pašalinti byloje egzistuojančius prieštaravimus, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, pažeidimą užfiksavusius policijos pareigūnus bei tiesiogiai įvykį stebėjusius liudytojus, taip pat tyrė kitus byloje esančius duomenis. Teismas buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, tačiau jokie neabejotini S. K. kaltę pagrindžiantys duomenys nebuvo nustatyti. Pabrėžtina, jog tokių įrodymų Institucija taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad iš teismui pateiktų įrodymų ir asmenų parodymų bei kitų byloje esančių duomenų negalima spręsti, jog S. K. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Stasys Gagys