2022-10-05 Nr. AB-24144-3-61-3-02868-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-643-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02868-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Č. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. NCSPR-112 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) priimti naują sprendimą – trečiojo suinteresuoto asmens M. Č. skundą atmesti, paliekant galioti teritorinio registratoriaus 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 14 d. sprendimus.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti paaiškino, kad Komisija, tenkindama trečiojo suinteresuoto asmens M. Č. skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino teritorinio registratoriaus 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 14 d. sprendimus, įformintus įrašais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (registro Nr. 61/5579) įregistruoti pastatą-garažą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei pareiškėjo nuosavybės teisę į juos.

Komisija Sprendime nusprendė pareiškėjo prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teisę į juos atmesti, nes nepateiktas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pastatyti šie pastatai, savininko (-ų) sutikimas (sutarimas) dėl pastatų statybos; pareiškėjas apie Sprendimą sužinojo 2021 m. lapkričio 22 d., kai jo atstovas per teismo suteiktą prieigą prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) susipažino su trečiojo suinteresuoto asmens M.

Č. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose pareiškėjui iškeltos civilinės bylos Nr. e2-5408-715/2021 dėl servituto panaikinimo medžiaga; pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2021 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu; Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą ir nustatęs, kad iš Sprendimo matyti, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į trečiojo suinteresuoto asmens M. Č. skundo nagrinėjimo procedūrą, jam buvo pasiūlyta pateikti atsiliepimą, tačiau jis jo nepateikė, įpareigojo pareiškėją pateikti paaiškinimus ir įrodymus, kurie pagrįstų sužinojimą apie Sprendimo gavimą, kitas aplinkybes, pašalinti abejones dėl dalyvavimo skundo nagrinėjimo Komisijoje procese, ir Registrų centrą pateikti nuomonę dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pateikiant aiškius duomenis apie tai, ar pareiškėjas buvo įtrauktas į skundo nagrinėjimo Komisijoje procesą, kada pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie skundo nagrinėjimą ir pasiūlymą pateikti atsiliepimą, pateikti įrodymus, kada ir kokiu būdu pareiškėjui buvo išsiųstas ir (ar) įteiktas Sprendimas;

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pateiktus pareiškėjo ir Registrų centro paaiškinimus, 2022 m. sausio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, konstatavęs, kad pareiškėjas apie Komisijoje nagrinėjamą trečiojo suinteresuoto asmens M. Č. skundą buvo informuotas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui skundžiamas Sprendimas buvo įteiktas dar 2020 m. gruodžio mėnesį; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

Pareiškėjas nurodė, jog jis, 2022 m. kovo 4 d. gavęs savo 2017 m. liepos 11 d. ir 2019 m. birželio 4 d. prašymus, nustatė, kad juose (duomenys neskelbtini) elektroninis paštas nėra nurodytas, kas patvirtina, kad nei pareiškėjas, nei jo atstovas nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, jog koks nors užsakymo priėmimo skyriaus darbuotojas į sistemą prie pareiškėjo kontaktinių duomenų įvedė elektroninį paštą (duomenys neskelbtini); paaiškėjus šioms aplinkybėms pareiškėjas 2022 m. kovo 7 d. pateikė Registrų centrui papildomą prašymą, prašydamas pateikti jam visas nuo 2017 metų iki 2019 metų jo vardu pateiktų prašymų kopijas; pareiškėjas, įvertinęs gautas prašymų kopijas, nustatė, kad ir juose (duomenys neskelbtini) elektroninis paštas nėra nurodytas; gavęs papildomus įrodymus, pareiškėjas 2022 m. gegužės 2 d. padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-118-602/2022; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-118-602/2022.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti grindė tuo, jog aplinkybės, kliudžiusios teismui atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pašalintos, gavus naujus įrodymus, kurie patvirtina, jog nė viename pareiškėjo ar jo atstovo teiktame prašyme nei pats pareiškėjas, nei jo atstovas nenurodė elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), apie šio elektroninio pašto įvedimą į sistemą nei pareiškėjas, nei jo atstovas nežinojo ir negalėjo žinoti.

Pareiškėjas akcentavo, kad apie Sprendimą sužinojo tik 2021 m. lapkričio 22 d. ir jį iš karto apskundė teismui.

Pareiškėjas sutiko, kad šiuo atveju paduodamas skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, terminą skundui paduoti praleido, nes į teismą kreipėsi praėjus jau beveik 7 mėnesiams nuo sužinojimo apie Skundžiamą sprendimą, o nuo paties Sprendimo priėmimo praėjus net metams ir 7 mėnesiams. Tačiau pareiškėjas manė, kad prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti išdėstytos aplinkybės, pateikti įrodymai, įrodantys, jog jis nebuvo informuotas apie Komisijoje vykusį trečiojo suinteresuoto asmens M. Č. skundo nagrinėjimo procesą, patvirtina, kad terminą skundui paduoti jis praleido dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Registrų centro generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. VE-160 (1.3 E) patvirtintų Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų bei skundų nagrinėjimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45.5 punkte nustatyta, jog pranešimai elektroniniu paštu gali būti siunčiami tik tokiais atvejais, kai asmens duomenų subjekto (jo atstovo) prašymas ir (ar) skundas buvo pateiktas tokiu būdu arba kai duomenų subjekto (jo atstovo) pateiktame prašyme ir (ar) skunde yra aiškiai išreikštas pageidavimas atsakymą pateikti jam ar kitam asmeniui būtent tokiu būdu. Pareiškėjas pageidavimo gauti atsakymus ar kitus dokumentus elektroniniu paštu nebuvo išreiškęs.

Pareiškėjas pažymėjo, kad visą laiką nuo tada, kai jam tapo žinoma apie Sprendimą, jis nebuvo pasyvus, aktyviai siekė inicijuoti administracinį procesą dėl Sprendimo panaikinimo ir jo pažeistų teisių gynimo. Kadangi pareiškėjui nepavyko atnaujinti proceso, jis tų pačių naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu kreipiasi į teismą su skundu pakartotinai, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas akcentavo, kad dėl Sprendimo jis (pareiškėjas) prarado jam nuosavybės teise priklausiusius pastatus. Nėra jokios priežasties ar aplinkybės, kodėl pareiškėjas anksčiau neskundė Sprendimo, kaip tik nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui S. Č. termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo (pareiškėjo) skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, kurie patvirtina, jog teismai įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose konstatavo, jog pareiškėjas apie skundžiamą Sprendimą buvo informuotas laiku elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjo prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjo nurodomas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, vertinti kitaip, nei jos jau įvertintos.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas apie tai, kad jo 2017 m. liepos 11 d. ir 2019 m. birželio 4 d. prašymuose nėra nurodytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), sužinojo dar 2022 m. kovo 4 d., o į teismą su pakartotiniu skundu kreipėsi tik 2022 m. liepos 12 d., t. y. po daugiau kaip 4 mėnesių. Teismas sprendė, kad šie įrodymai pareiškėjui galėjo būti prieinami ir anksčiau, tačiau pareiškėjas jais laiku nesirėmė, kas įrodo, jog pareiškėjas nebuvo visiškai rūpestingas ir operatyvus.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo padavimo terminas yra praleistas ženkliai (metai ir 5 mėnesiai, skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 16 d., kai pareiškėjas buvo informuotas apie Sprendimą), dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Teismo vertinimu, skundo padavimo termino praleidimą nulėmė pareiškėjo ir jo atstovo nepakankamas operatyvumas, rūpestingumas, jų pasirinktas elgesio variantas, o toks elgesys negali būti pripažintas sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjas teismui nenurodė.

III. Pareiškėjas S. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad teismas, spręsdamas jo (pareiškėjo) prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytų priežasčių svarbos klausimą, pažeidė proceso teisės normas (ABTĮ 10 str. 1, 2, 3 d., 56 str. 1, 2, 5, 7 d., 78 str. 1 d., 80 str. 1 d.), neįvykdė pareigos ištirti visus į bylą priimtus įrodymus, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo visų pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti išdėstytų aplinkybių. Teismas klausimą dėl svarbių aplinkybių išnagrinėjo formaliai.

Pareiškėjas nurodo, kad jis prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti argumentuotai pagrindė, kad jo elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), o Paslaugų apskaitos sistemoje įrašytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuris šioje sistemoje galėjo būti įrašytas tiesiog per klaidą, nėra jo, nes tokio elektroninio pašto adreso pareiškėjas niekada neturėjo, niekada niekam nėra jo nurodęs.

Pareiškėjas paaiškina, kad prašyme atnaujinti terminą aiškiai nurodė, jog 2022 m. vasario 10 d., t. y. kai dar tebevyko apeliacijos procesas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties, pareiškėjas pateikė prašymą pateikti visus jo 2017 ir 2019 metų prašymus, kuriuose nurodytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2022 m. kovo 4 d., t. y. jau pasibaigus apeliacijos procesui, gavo atsakymą, kuris patvirtino, kad pareiškėjo prašymuose elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) nėra nurodytas, t. y. pareiškėjas nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, jog, pildydamas pareiškėjo prašymus, užsakymo priėmimo skyriaus darbuotojas Paslaugų sistemoje kaip vieną iš pareiškėjo kontaktinių duomenų įvedė elektroninį pašto adresą (duomenys neskelbtini). Kadangi esminė aplinkybė, kad ankstesniuose pareiškėjo prašymuose elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini) nėra nurodytas, nei pareiškėjui, nei teismams, sprendusiems pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmą kartą, nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, pareiškėjas 2022 m. kovo 7 d. kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas pateikti visas nuo 2017 metų iki 2019 metų pareiškėjo vardu paduotų prašymų kopijas. Atsakymas, kurį pareiškėjas gavo 2022 m. kovo 19 d., patvirtino, kad nei viename iš pareiškėjo 2018 m. vasario 1 d., 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. birželio 13 d. prašymų nėra nurodytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Po įsiteisėjusių teismų sprendimų, gavus aptartus įrodymus, išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškėjo skundą pirmą kartą. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą antrą kartą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nevertino ir netyrė naujų rašytinių įrodymų, kuriuos pareiškėjas gavo po teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo ir kurie patvirtina, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Šios aplinkybės nei pareiškėjui, nei teismams, pirmą kartą sprendusiems skundo priėmimo klausimą, nebuvo žinomos ir objektyviai negalėjo būti žinomos, nes paaiškėjo jau įsiteisėjus jų priimtiems procesiniams sprendimams. Aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškėjo skundą pirmą kartą, yra pašalintos, tačiau teismas visiškai to netyrė ir nevertino kiekvieno pareiškėjo pateikto įrodymo.

Pareiškėjas pažymi, kad nors jis nepateikė į bylą apeliacinės instancijos teismui teikto prašymo dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi šiuo procesiniu dokumentu. Tai reiškia, kad teismas skundžiamą nutartį grindė įrodymu, kurio neištyrė teismo posėdyje, nes šis įrodymas nėra priimtas į bylą. Tai patvirtina, kad skundžiama teismo nutartis priimta pažeidus ABTĮ 10 straipsnio 3 dalį.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog teismui, sprendusiam pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmą kartą, Registrų centras, vykdydamas teismo įpareigojimą pateikti nuomonę dėl praleisto termino skundui paduoti, nepateikė jokių jo poziciją dėl pareiškėjo tinkamo informavimo patvirtinančių įrodymų.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti išdėstytų argumentų dėl Taisyklių 45.5 punkto pažeidimo. Nei viename pareiškėjo Registrų centrui pateiktame prašyme nėra aiškiai išreikšto pareiškėjo pageidavimo dokumentus jam siųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Priešingai, visuose pareiškėjo Registrų centrui teiktuose prašymuose aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas dokumentus atsiims asmeniškai Mažeikių skyriuje. Teismas pažeidė ABTĮ 10 straipsnio 1 dalį, nes šių reikšmingų aplinkybių netyrė.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo priimti rašytiniai paaiškinimai paneigia teismo skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, jog pareiškėjas visus papildomus rašytinius įrodymus gavo dar tebevykstant apeliacijos procesui pagal atskirąjį skundą. Priešingai, pareiškėjas visus rašytinius įrodymus gavo jau pasibaigus apeliacijos procesui pagal atskirąjį skundą. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nesusipažino su pareiškėjo papildomų rašytinių paaiškinimų turiniu, neįvykdė pareigos tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, pažeidė ne tik ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtintus tyrimo ir betarpiškumo principus, bet ir ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų, kuriais remdamasis padarė išvadą, jog pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai (2017 m. liepos 11 d. ir 2019 m. birželio 4 d. prašymai) galėjo būti prieinami anksčiau, tačiau jais pareiškėjas laiku nesirėmė, būdamas nevisiškai rūpestingas ir operatyvus. Pareiškėjas visas esmines aplinkybes, trukdžiusias atnaujinti terminą skundui paduoti pirmą kartą, patvirtinančius rašytinius įrodymus gavo jau pasibaigus apeliacijos procesui pagal atskirąjį skundą. Todėl pareiškėjas niekaip negalėjo šiais įrodymais pasinaudoti ir juos pateikti teismui apeliacijos procesui pagal atskirąjį skundą tebevykstant.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, ne tik pažeidė proceso teisės normas, bet ir tinkamai nesivadovavo logika, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl Sprendimo pareiškėjas prarado net 3 jam nuosavybės teise priklausančius pastatus, kurie teismo sprendimais nustačius servitutus buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas neištyrė, kodėl ir kokiu tikslu pareiškėjas, būdamas pastatų savininkas ir neva laiku gavęs elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) atsiųstą pranešimą apie Komisijoje vykdomą trečiojo suinteresuoto asmens M. Č. inicijuotą pareiškėjo nuosavybės teise turimų pastatų teisinės registracijos panaikinimo procesą, būtų į tai nereagavęs, o elgęsis pasyviai ir neprotingai.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, siekdamas teisminės gynybos, jis buvo rūpestingas ir operatyvus, nuo pat sužinojimo apie Sprendimą momento, t. y. 2021 m. lapkričio 22 d. operatyviai reagavo į savo teisių pažeidimą ir aktyviais veiksmais siekė inicijuoti administracinį procesą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. Č. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą, nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš pagrindų atsisakyti skundą priimti įtvirtintas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte (jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nenustatęs pagrindo pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytas aplinkybes, lėmusias termino paduoti skundą praleidimą, vertinti kitaip, nei jas įvertino teismai, pirmą kartą sprendę pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pripažinęs, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ženkliai, termino praleidimą nulėmė pareiškėjo ir jo atstovo nepakankamas operatyvumas, rūpestingumas, jų pasirinktas elgesio variantas.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino praleisto termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti, nes jis (pareiškėjas) šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo teigimu, Registrų centras laiku jo neinformavo apie priimtą Sprendimą, nes elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas, pareiškėjui nepriklauso, pareiškėjas nebuvo išreiškęs pageidavimo iš Registrų centro šiuo elektroninio pašto adresu gauti atsakymus ar kitus dokumentus.

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, nevertino ir netyrė į bylą pateiktų naujų įrodymų, kurie, pareiškėjo nuomone, patvirtina aplinkybes, kurios nebuvo žinomos nei pareiškėjui, nei teismams, pirmą kartą sprendusiems pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, ir paneigia jų padarytas išvadas dėl to, kad pareiškėjas buvo laiku informuotas apie Sprendimą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog aplinkybės dėl pareiškėjo informavimo apie Sprendimą konstatuotos įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eAS-118-602/2022), padarė išvadą, kad nėra pagrindo kitaip vertinti jau teismų įvertintų aplinkybių ir nevertino bei netyrė pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių dėl netinkamo pareiškėjo informavimo apie Sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti skundo padavimo administraciniam teismui terminą, įsiteisėjimas vertintinas kaip galutinis klausimo dėl administracinio sprendimo apskundimo termino neatnaujinimo išsprendimas. Teismo galutinai išspręstas klausimas, kuriuo atsisakoma atnaujinti administracinio sprendimo apskundimo administraciniam teismui terminą, paprastai sudaro pagrindą konstatuoti, kad šis administracinis sprendimas daugiau negali būti ginčijamas teisme, o kartu sudaro pagrindą ir konstatuoti, jog yra neigiama prielaida kreiptis į teismą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, pagal kurį administraciniame teisme atsisakoma priimti skundą, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (žr., pvz., 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-120-602/2018; 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-373-415/2018; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-577-629/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, jeigu tokio pobūdžio aplinkybės, kaip nagrinėjamu atveju, konstatuotos įsiteisėjusiame teismo sprendime, jos iš naujo nėra kvestionuojamos (žr. 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-202-552/2020; 2019 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-468-556/2019), tačiau tai nereiškia, kad teismui kiekvienu atveju nekyla pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas klausimui išspręsti svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. kovo 2 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-118-602/2022 administracinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, t. y. byla nebuvo baigta. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartyje nurodė, jog nenustatyti pagrindai abejoti į bylą pateiktais Registrų centro duomenimis apie pareiškėjo informavimą apie Sprendimą, kurių pareiškėjas nepaneigė į bylą pateiktais įrodymais. ABTĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Pareiškėjas, antrą kartą teikdamas skundą ir prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, būtent ir įrodinėja, kad yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios priimti jo skundą.

Iš pareiškėjo teikiamų paaiškinimų ir įrodymų matyti, kad pareiškėjas dar tebevykstant apeliacijos procesui, kreipėsi į Registrų centrą su 2022 m. vasario 10 d. prašymu, prašydamas pateikti pareiškėjui paties Registro centro nurodytus pareiškėjo nuo 2017 metų iki 2019 metų pateiktus 27 prašymus, kuriuose nurodytas elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2022 m. kovo 4 d., t. y. po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 2022 m. kovo 2 d. nutartį, gavo raštą, kuris patvirtina, kad pareiškėjas Registrų centrui padavė 5 prašymus, kuriuose nėra nurodytas elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus tokioms aplinkybės pareiškėjas Registrų centrui 2022 m. kovo 7 d. padavė prašymą, prašydamas pateikti jam visas nuo 2017 metų iki 2019 metų pareiškėjo pateiktų prašymų kopijas. Pareiškėjas 2018 m. vasario 1 d., 2018 m. balandžio 9 d. ir 2018 m. birželio 13 d. prašymų kopijas gavo 2022 m. kovo 19 d. Prašymų kopijos patvirtina, kad pareiškėjas prašymuose, kuriuos teikė Registrų centrui, nenurodė elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus šioms aplinkybėms pareiškėjas 2022 m. kovo 23 d. su skundu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl to, kad Registrų centras su pareiškėju susijusią informaciją siunčia elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris nepriklauso pareiškėjui. Nesulaukęs atsakymo į skundą, pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gegužės 3 d. padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eAS-118-602/2022. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-118-602/2022.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui paduotame prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nurodė visas jau aptartas aplinkybes, kurias pareiškėjas sužinojo po to, kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis. Tačiau, kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas atsisakė vertinti visus šiuos naujus įrodymus, kurie patvirtina naujas aplinkybes dėl pareiškėjo netinkamo informavimo apie skundžiamą Sprendimą. Pareiškėjas, nesutikęs su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė nagrinėjamą atskirąjį skundą. Iki administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas padavė apeliacinės instancijos teismui 2022 m. rugsėjo 22 d. gautą Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą, kuriame konstatuota, kad Registrų centras neįgyvendino tinkamų techninių ir organizacinių priemonių tvarkydamas pareiškėjo asmens duomenis Paslaugų apskaitos sistemoje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje susidariusią išskirtinę teisinę situaciją, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tirti ir vertinti pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų ir prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti išdėstytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas dar tebevykstant apeliacijos procesui kreipėsi į Registrų centrą su prašymu pateikti įrodymus, paneigiančius Registrų centro paaiškinimuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo informavimo apie Sprendimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas šiuos įrodymus gavo apeliacijos procesui pasibaigus, negali apriboti pareiškėjo teisės į visapusišką ir objektyvų šių jo veiksmų įvertinimą. Kaip matyti, pareiškėjas, gavęs informaciją, iš kurios nustatė naujas aplinkybes, kurių neturėjo galimybės žinoti, paduodamas skundą teismui pirmą kartą, operatyviai kreipėsi į Registrų centrą dėl papildomos informacijos pateikimo. Be kita ko, pareiškėjas dėl Registrų centro veiksmų, dėl kurių jam kilo neigiamos teisinės pasekmės, pradėjo asmens duomenų apsaugos pažeidimo procedūrą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aktyviais veiksmais, veikdamas pakankamai operatyviai, surinko naujus įrodymus dėl jo neinformavimo apie Sprendimą laiku.

Nustačius, kad terminas praleistas, turi būti vertinama, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą. Pažymėtina, kad nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011). Pažymėtina, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog į teismą su pakartotiniu skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2022 m. liepos 12 d., t. y. po daugiau kaip 4 mėnesių, nustatęs, kad nauji įrodymai galėjo būti gauti ir anksčiau, tačiau pareiškėjas jais laiku nesirėmė, padarė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo visiškai rūpestingas ir operatyvus.

Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrindė, kuo remdamasis padarė išvadą, kad pareiškėjas naujus įrodymus galėjo gauti anksčiau. Bylos medžiaga patvirtina pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, kad pareiškėjas niekaip negalėjo naujais įrodymais pasinaudoti ir juos pateikti teismui apeliacijos proceso pagal atskirąjį skundą metu, nes įrodymai buvo gauti apeliacijos procesui pasibaigus. Be to, pirmosios instancijos teismo išvados dėl naujų įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė, negali būti laikomos pagrįstomis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, konstatuoja, kad bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas terminą paduoti skundą teismui praleido dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausiusių priežasčių. Kaip buvo nustatyta, pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, veikė aktyviai. Pareiškėjas tik sužinojęs apie naujas aplinkybes ir gavęs įrodymus, operatyviai ėmėsi procesinių veiksmų, siekdamas įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Pagrindų, kad pareiškėjas piktnaudžiavo ar elgėsi nesąžiningai, nenustatyta. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, įvertinusi nagrinėto atvejo teisinį išskirtinumą, daro išvadą, kad, nors pareiškėjas atskirajame skunde nesuformulavo atskiro procesinio prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, nagrinėjamu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skundui paduoti. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas iš esmės tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą atnaujinus pareiškėjui termino paduoti skundą, naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. Č. atskirąjį skundą iš esmės tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjui S. Č. terminą skundui paduoti, o skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Beata Martišienė

Dalia Višinskienė