fb5a2146-aed0-40bb-8d89-407712e61611 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1622-924/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04486-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 3.3.1.18 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ir atsakovo E. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams E. P. ir L.

A. dėl skolos, procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Tomadas“ patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti jos naudai solidariai iÅ¡ atsakovų 3 458,00 Eur skolos, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2009 m. kovo 23 d. ieÅ¡kovė su Kauno apskrities VPK sudarė VieÅ¡ojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo, kurios pagrindu ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. 2011 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovė gavo Kauno apskrities VPK pareigÅ«nų iÅ¡kvietimÄ atvykti į įvykio vietÄ priverstinai nuvežti transporto priemonę OPEL CALIBRA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dėl KET 14, 222 ir 101 punktų reikalavimų bei administracinės teisės pažeidimų numatytų tuomet galiojusio ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje pažeidimų. IeÅ¡kovė informacijÄ iÅ¡ Kauno apskrities VPK apie automobilio savininkÄ gavo 2012 m. liepos 17 d. raÅ¡tu. RaÅ¡te automobilio savininku buvo nurodytas E. P., o asmuo, vairavęs automobilį ir pažeidęs KET, buvo nurodytas L. A.. 2012 m. liepos 22 d. ieÅ¡kovės advokatas (jo nuomone tuo metu bÅ«tina buvo kreiptis tik į automobilio savininkÄ ) kreipėsi į E. P. su praneÅ¡imu (praneÅ¡imas siųstas Kauno apskrities VPK nurodytu gyvenamosios vietos adresu), informuodamas dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už jos transportavimÄ ir saugojimÄ , tačiau atsakymo nesulaukė.

IeÅ¡kovė norėdama taikiai susitarti su automobilio savininku bei pažeidėju, su praneÅ¡imais kreipėsi tiek 2018 m. gruodžio 21 d., į E. P., tiek 2019 m. vasario 18 d., į L. A., informavo juos apie susidariusį įsiskolinimÄ ir bÅ«tinybę atsiimti priverstinai nuvežtÄ automobilį, tačiau ir šį kartÄ atsiskaitymo už suteiktas paslaugas negavo. IeÅ¡kovės iÅ¡laidos, kurias ji patyrė veikdama atsakovų interesais, turi bÅ«ti atlygintos. Kadangi bendras ieÅ¡kinio pateikimo teismui (iÅ¡ieÅ¡kojimo teisminiu keliu) senaties terminas yra 10 metų, tai UAB „Tomadas“ turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismui dėl įsiskolinimo priteisimo net už deÅ¡imties metų įsiskolinimo laikotarpį.

IeÅ¡kinio teikimo dienÄ atsakovų, kaip solidarių skolininkų, įsiskolinimas sudaro 3 458,00 Eur (PVM įskaitytas).

2. Atsakovas E. P. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad 2011 m. pradžioje atsakovas E. P. susitarė su atsakovu L. A., kad parduoda pastarajam automobilį Opel Corsa už 289,62 Eur (1000 Lt). Kadangi L. A. už automobilį pinigų nesumokėjo, sutartis tuo metu nebuvo pasiraÅ¡yta. Po 2011 m. kovo 31 d. įvykio, L. A. informavo E. P., kad automobilį paėmė policija ir teismas konfiskavo. E. P. kreipėsi į policijÄ , tačiau jam buvo paaiÅ¡kinta, kad automobilis konfiskuotas.

Jokio dokumento patvirtinančio nurodytas aplinkybes E. P. negavo. L. A. už automobilį iki Å¡iol neatsiskaitė. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti už automobilio saugojimÄ 479 paras (iki pirmojo praneÅ¡imo dienos). Kiek dar buvo tokių praneÅ¡imų ieÅ¡kovė nenurodė ir įrodymų nepateikė. Sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad nuvežtÄ transporto priemonę saugant ilgiau kaip 6 mėnesius, vykdytojas turi teisę pasiteirauti iÅ¡ policijos įstaigos apie tolimesnę bÅ«tinybę jÄ saugoti. Kodėl ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikė tik 2012 m. liepos 10 d. ieÅ¡kinyje nenurodyta.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovui E. P. 2012 m. liepos 22 d. buvo siunčiamas reikalavimas, tačiau įrodymai patvirtinantys reikalavimo iÅ¡siuntimÄ nepateikti, todėl kyla pagrįstos abejonės, kad toks reikalavimas apskritai buvo iÅ¡siųstas. IeÅ¡kovė remiasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsniu, kuriame nustatyta jog iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje, Å«kio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai, tačiau į automobilio valdytojÄ L.

A. nesikreipė, jo neinformavo apie automobilio saugojimÄ , o dabar reikalauja priteisti skolÄ solidariai. Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų informavusi, galimai už automobilio transportavimÄ ir saugojimÄ bÅ«tų sumokėta laiku. IeÅ¡kovė remdamasis CK 6.233 straipsniu nurodo, kad atsakovai turėtų atlyginti ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas, tačiau iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. 2012 m. liepos 22 d. reikalavime (nors įrodymai apie reikalavimo iÅ¡siuntimÄ nepateikti) nurodyta, kad už automobilio saugojimÄ skaičiuojamas 20 Lt už parÄ mokestis, koks yra transportavimo mokestis reikalavime nenurodyta. 2018 m. gruodžio 14 d. reikalavime ir ieÅ¡kinyje 1 paros saugojimo kaina nurodyta 7 Eur, o transportavimo kaina 105 Eur.

Nei reikalavimuose, nei ieÅ¡kinyje nenurodyta, kuo vadovaujantis ieÅ¡kovė nurodo tokius įkainius. Atsakovo nuomone, 2011-2012 m. nebuvo ir Å¡iandienÄ nėra tokių didžiulių saugojimo įkainių. IeÅ¡kovės argumentai atsakovo E. P. atžvilgiu prieÅ¡tarauja CK XXII skyriuje nustatytiems civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindams.

3. Atsakovas L. A. ir trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei UAB „Tomadas“ solidariai iÅ¡ atsakovų E. P. ir L. A. 1 153,21 Eur skolos už transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 153,21 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2019 m. kovo 27 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; priteisė ieÅ¡kovei UAB „Tomadas“ iÅ¡ atsakovo E. P., 13 Eur žyminį mokestį; priteisė ieÅ¡kovei UAB „Tomadas“ iÅ¡ atsakovo L.

A. 13 Eur žyminį mokestį; priteisė atsakovui E. P. iš ieškovės UAB „Tomadas“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Tomadas“ 16,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje susiformavo atlygintinės pasaugos pagal įstatymÄ teisiniai santykiai (CK 6.830 straipsnio 1 dalis, 6.850 straipsnis), (2009 m, kovo 23 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo sutarties Nr. 20-1L-982 5.1 punktas), (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnis).

6. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad automobilio savininkas buvo atsakovas E. P., o automobilio teisėtas valdytojas (automobilį teisėtai gavęs naudotis tiesiogiai iÅ¡ jo savininko) buvo atsakovas L. A.. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo E. P. argumentus, kad jis ieÅ¡kovei neprivalo atlyginti automobilio transportavimo iÅ¡laidas bei iÅ¡laidas už jo saugojimÄ , nes Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis (Å¡iuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 33 straipsnio 8 dalis) įsakmiai numato, kad prieÅ¡ saugotojÄ solidariai atsakingi yra transporto priemonės savininkas ir jos valdytojas.

7. Teismas vertino, jog atsakovas kaip transporto priemonės savininkas nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas realizuojant savo turto savininko teises, kas taip pat prisidėjo prie saugojimo išlaidų padidėjimo.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės paslaugų tarifais, tačiau į bylÄ duomenų, kad tarifai paslaugos teikimo laikotarpiu buvo mažesni, nepateikė. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, jog ieÅ¡kovės taikytas įkainis atitinka tokių paslaugų rinkos kainas. Nuo 2011 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovės taikytas standartinis 7 Eur įkainis vienai parai už transporto priemonės Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimÄ nėra didesnis negu analogiÅ¡kų transporto priemonių saugojimų aikÅ¡telių taikomi įkainiai. Vertino, kaip vienus iÅ¡ mažiausių įkainių, nepažeidžiančius atsakovų teisių ir teisėtų interesų, atitinkančius teisingumo ir proporcingumo principus.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo 2009 m. kovo 23 d. sutarties Nr. 20-1L-982 5.2 punktÄ , ieÅ¡kovė turėjo teisę nuvežtÄ transporto priemonę saugant ilgiau kaip 6 mėnesius, pasiteirauti iÅ¡ policijos įstaigos informacijos apie tolimesnę bÅ«tinybę jÄ saugoti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ieÅ¡kovė tik 2012 m. liepos 10 d. (praėjus virÅ¡ metų) praÅ¡ymu kreipėsi į policijÄ dėl automobilio Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas (automobilio savininkas) nebuvo informuotas apie automobilio nuvežimÄ , o ieÅ¡kovė tik po daugiau nei metų pradėjo domėtis automobilio savininku, teismas vertino, kad ieÅ¡kovė savo veiksmais ženkliai prisidėjo prie saugojimo iÅ¡laidų padidėjimo.

10. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo E. P. argumentus, kad siųstų praneÅ¡imų jis nėra gavęs, nes deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) negyvena. Teismas nurodė, jog byloje esanti 2019 m. gegužės 4 d. pažyma apie procesinių dokumentų įteikimÄ patvirtina, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti adresu (duomenys neskelbtini), asmeniÅ¡kai.

11. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, sprendė, jog bylos Å¡alys nebendradarbiavo ir nebuvo rÅ«pestingos. Tačiau, vertindamas bylos aplinkybes bei 2009 m. kovo 23 d. VieÅ¡ojo pirkimo sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 20-IL-982 nuostatas (5.2 punktÄ ) teismas laikė, jog 6 mėnesių (184 dienos) saugojimo laikotarpis (nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) yra protingas, už kurį ieÅ¡kovė gali reikalauti automobilio saugojimo iÅ¡laidų.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė, kaip saugotoja 2020 m. gruodžio 10 d. pasinaudojo CK 6.843 straipsnio 2 dalimi jai suteikta teise parduoti saugojamÄ daiktÄ . Pateiktas pirkimo-pardavimo aktas Nr. GD400 liudija, kad UAB „Tomadas“ 2019 m. gruodžio 2 d. pardavė automobilį UAB „Baltic Metal“, kaip juodojo metalo lauÅ¾Ä , už 239,79 Eur sumÄ . Kadangi ieÅ¡kovė tai padarė jau civilinės bylos Nr. e2-80-475/2020 nagrinėjimo metu, gauta suma (t.y. 239,79 Eur) turi bÅ«ti mažinama praÅ¡oma priteisti skolos už automobilio transportavimÄ ir jo saugojimÄ suma. Dėl to, teismas iÅ¡ atsakovų priteisė automobilio nuvežimo iÅ¡laidas - 105 Eur, už saugojimÄ už 6 mėnesius (184 dienas) 1 288 Eur bei minusuojant 239,79 Eur pajamų už automobilio pridavimÄ sÄ vartynui, viso iÅ¡ atsakovų priteisė 1 153,21 Eur (105+1288)-239,79), likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

13. Teismas pagal pateiktus įrodymus byloje nustatė, kad atsakovas E. P. patyrė 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovui E. P. iš ieškovės teismas priteisė 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 14. Ieškovė UAB „Tomadas“ apeliaciniu skundo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria priteista 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo E. P. naudai panaikinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė neatsižvelgdamas į procesinį Å¡alių elgesį ir bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis. 14.2. Teismui, nagrinėjant bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , buvo reikalinga objektyviai įvertinti faktines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tent atsakovų atžvilgiu buvo pareikÅ¡tas turtinis reikalavimas, bei priežastinį ryšį tarp atsakovų atžvilgiu užvestos civilinės bylos, jų veiksmų iki užvedant bylÄ teisme bei atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitaip tariant, tuo atveju, jei atsakovai savalaikiai bÅ«tų bendradarbiavę su apeliante, atsakovų atžvilgiu ieÅ¡kinio apeliantė apskritai bÅ«tų nepareiÅ¡kusi. 14.3. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog apeliantė, įgyvendindama savo teisę gauti atlygį už tinkamÄ transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir priverstinį saugojimÄ atliko netinkamus procesinius veiksmus. PrieÅ¡ingai, byloje akivaizdÅ«s atsakovų neteisėti veiksmai, kurie nulėmė ne tik Å¡ios bylos iÅ¡kėlimÄ bet ir ilgai trukusį bylinėjimosi procesÄ .

Atsakovas klaidino teismÄ dėl transporto priemonės pardavimo, sutarties pasiraÅ¡ymo, kas lėmė užsitęsusi procesÄ ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Akivaizdu, kad iÅ¡skirtinai paties atsakovo veiksmai lėmė jo paties bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ , todėl praÅ¡ymas jas atlyginti iÅ¡ ieÅ¡kovės neturėjo bÅ«ti tenkinamas. 14.4. IeÅ¡kovė elgėsi rÅ«pestingai, rÅ«pinosi tinkamu bylos iÅ¡nagrinėjimu ir operatyvumu, laiku teikė paaiÅ¡kinimus ir kitus procesinius dokumentus byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino Å¡alių elgesio procese ir nenustatė iÅ¡skirtinai paties atsakovo atsakomybės dėl pradėto teisminio proceso.

Teismui nenustačius atsakovo akivaizdžios kaltės dėl pradėto teisminio proceso, neteisingai buvo perkelta papildoma našta ieškovei atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių atsiradimo jis buvo pats kaltas.

15. Atsakovas E. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles – teismas nustatė, kad pasauga sudaryta pagal įstatymÄ , tai reiÅ¡kia pasaugos sutarties nėra, todėl faktiniai Å¡alių pasaugos santykiai turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinami pagal Civilinio kodekso normas reguliuojančias pasaugos civilinius teisinius santykius (CK 6.830-6.850 str.). 15.2.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas E. P. nesutinka su ieÅ¡kovės paslaugų tarifais, tačiau į bylÄ duomenų, kad tarifai paslaugos teikimo laikotarpiu buvo mažesni, nepateikė – Å¡i teismo iÅ¡vada neatitinka bylos medžiagoje pateiktų įrodymų apie automobilių saugojimo kainas bylos nagrinėjimo metu (t. I, b. l. 148-160). Å ios dienos kainas reikėtų vertinti atsižvelgiant ne tik į infliacijÄ , bet ir vieÅ¡ai žinomÄ informacijÄ , kad po euro įvedimo visos kainos pakilo daugiau kaip 3,5 karto.

Be to, atsakovas E. P. rėmėsi objektyviu kriterijumi - Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1850-264/2011, kurioje buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į Kauno miesto automobilių saugojimo aikštelių skaičiuojamas kainas, taikytinas 90 Lt tarifas 1 mėnesiui.

16. IeÅ¡kovė UAB „Tomadas“ atsiliepime į atsakovo E. P. apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto E. P. apeliacinį skundÄ dėl 2020 m. liepos 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo atmesti bei priteisti ieÅ¡kovei UAB „Tomadas“ iÅ¡ apelianto E. P. bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Nepagrįsti yra apelianto teiginiai, kad ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai panaikina atsakovo E. P. atsakomybę, kadangi:

1) bylos medžiagoje nėra jokių procesinių sprendimų ieškovės veiksmus pripažinti neteisėtais, o 2) Sutarties 5.1 p. bei automobilio priverstinio nuvežimo metu galiojusios SEAKĮ 33 str. 6 d. nuostatos aiškiai numatė, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

Dėl Å¡ios priežasties nėra suprantama apelianto pozicija neigti savo, kaip solidaraus su atsakovu skolininko prievolę prieÅ¡ ieÅ¡kovę, įtvirtintÄ SEAKÄ® nuostatose. 16.2. Apeliacinis skundas yra pareikÅ¡tas nepagrįstai, kadangi apeliantas tikslingai siekia iÅ¡vengti prievolės ieÅ¡kovei, numatytos SEAKÄ® 33 str. nuostatose. Å iuo atveju apeliacinio skundo teiginiai apie tariamÄ automobilio nesaugojimÄ ir neiÅ¡saugojimÄ teisiÅ¡kai yra nereikÅ¡mingi, kadangi apeliantas niekada (t.y., daugiau nei 8 metus nuo automobilio priverstinio nuvežimo iki pat jo realizavimo) nesiekė atsiimti menkaverčio automobilio iÅ¡ ieÅ¡kovės aikÅ¡telės, juolab – mokėti už suteiktas priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas.

Bylos duomenimis patvirtinta, jog net ir po ginčo civilinės bylos užvedimo solidariųjų atsakovų atžvilgiu į ieÅ¡kovę teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo kreiptasi dėl automobilio grÄ Å¾inimo, nebuvo pateiktas VPK iÅ¡duodamas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę ir kt. 16.3. Apelianto teiginiai apie „nežinojimÄ â€œ dėl priverstinai nuvežto automobilio, nes, neva, apeliantas nėra gavęs jokių dokumentų, yra paneigti bylos medžiagoje esančiais įrodymais. 16.4.

Apeliantas skunde įrodinėja, kad pateikė, tačiau teismas nevertino pateiktų duomenų apie saugojimo paslaugų įkainius, kurie yra mažesni nei ieÅ¡kovės, tačiau ieÅ¡kovė atkreipia dėmesį, jog apeliantas, radikaliai nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019, teismui pateikė su priverstiniu transporto priemonių saugojimu nieko bendro neturinčius įkainius, t.y., apeliantas teismui pateikė duomenis apie vietinės rinkliavos už parkavimo paslaugas dydžius bei duomenis apie oro uosto teritorijoje stovėjimo paslaugÄ teikiančių subjektų paslaugų įkainius (netgi materialiai neatsakančius už turto saugumÄ ), o taip pat rėmėsi akivaizdžiai pasenusia ir nebeaktualia teismų praktika. 16.5.

Nėra pagrindo vadovautis ir apelianto nurodoma Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1850-264/2011, kadangi minėta nutartis ginčo bylos kontekste yra nebeaktuali, pasenusi bei prieÅ¡taraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019. 16.6. Atsakovas nebuvo automobilio savininku, todėl jis taip pat neturi jokio pagrindo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybe dėl automobilio realizavimo į metalo lauÅ¾Ä (t.y., tariamo neiÅ¡saugojimo).

17. Atsakovas E. P. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, atsakovo E. P. apeliacinį skundÄ patenkinti ir priteisti atsakovui E. P. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. IeÅ¡kovė, laikotarpiu už kurį praÅ¡o priteisti už automobilio saugojimÄ , nepranešė atsakovams apie saugomÄ automobilį ir nebendradarbiavo su atsakovu E. P. netgi bylos nagrinėjimo eigoje. 17.2. IeÅ¡kovė, atsakovo E. P. automobilio neiÅ¡saugojo, nes pagal pasaugos sutarties sampratÄ negrÄ Å¾ino automobilio savininkui.

PrieÅ¡ingai, reikalaujant leisti apžiÅ«rėti automobilį, kad galima bÅ«tų jį pasiimti, pateikė pažymÄ , kad automobilį pridavė į metalo lauÅ¾Ä . 17.3. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius pasaugos civilinius teisinius santykius ir kaip numato CPK 93 straipsnis, Å¡alims proporcingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. 17.4. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo E. P. procesinis elgesys buvo netinkamas ar nesÄ Å¾iningas.

Tokios aplinkybės nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl nėra jokio pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Tomadas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi iÅ¡ jos priteisti dalį atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovas E. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ jo, kaip solidaraus skolininko, priteisti už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ bei nustatytu Å¡ios paslaugos įkainiu.

20. Byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 31 d. automobilis OPEL CALIBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jį vairavo L. A. (atsakovas) neturėdamas teisės vairuoti ir vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, buvo paimtas iÅ¡ įvykio vietos (t.y. (duomenys neskelbtini)) ir nutransportuotas į ieÅ¡kovės UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikÅ¡telę, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas atsakovas E. P. jo iÅ¡ saugotojo neatsiėmė. IeÅ¡kovė 2019 m. gruodžio 2 d. automobilį pardavė UAB „Baltic Metal“, kaip juodojo metalo lauÅ¾Ä , už 239,79 Eur.

21. IeÅ¡kovės paskaičiavimu atsakovų, kaip solidarių skolininkų, skola už automobilio OPEL CALIBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimÄ sudaro 105 Eur, už automobilio saugojimÄ nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2012 m. liepos 22 d. – 3343 Eur (479 paros x 7 Eur). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti saugojimo iÅ¡laidas yra pagrįstas bei teisėtas tik už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. (184 paros x 7 Eur = 1288 Eur), todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų iÅ¡ viso 1 153,21 Eur (1288 Eur + 105 Eur) - 239,79 Eur).

22. Apeliantas E. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas Å¡iuos esminius argumentus:

1) ieškovė neišsaugojo ginčo automobilio, todėl tai panaikina atsakovo civilinę atsakomybę;

2) ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti 7 Eur tarifas už parÄ saugojimo yra nepagrįstai didelis. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės 23. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugÄ (CK 6.830 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013).

Taigi, ginčo atveju tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 straipsnis), iÅ¡ kurios kyla ir transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimÄ . Pareiga atlyginti saugojimo iÅ¡laidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios vieÅ¡osios teisės normos pagrindu. Saugaus eismo automobilių keliais 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje, Å«kio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

24. CK 6.843 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raÅ¡tu įspėjęs davėjÄ savarankiÅ¡kai parduoti saugomÄ daiktÄ už saugojimo vietovės rinkos kainÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis saugojimui buvo perduotas 2011 m. kovo 31 d., o savininkui Å¡io automobilio neatsiėmus, 2019 m. gruodžio 2 d. už 239,79 Eur parduotas. Pirmosios instancijos teismas už automobilį gauta 239,79 Eur suma sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡ytÄ priteisti skolÄ už automobilio transportavimÄ ir jo saugojimÄ (CK 6.843 straipsnio 3 dalis).

25. Byloje nekyla ginčas, kad automobilis teisėtai ir pagrįstai pagal pareigÅ«nų nurodymÄ priverstinai buvo nuvežtas į ieÅ¡kovės UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikÅ¡telę bei ten nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., t.y. laikotarpiu už kurį buvo priteista skola, saugojamas, taip pat dėl kainos už kuriÄ parduotas automobilis pagrįstumo. Tačiau apelianto E. P. teigimu, automobilis nebuvo iÅ¡saugotas, todėl jis neturi pareigos ieÅ¡kovei mokėti už automobilio saugojimÄ .

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiamas praneÅ¡imas (2012 m. liepos 22 d.) informuojant apie tai, kad jam neatsiėmus saugomo automobilio, jis gali bÅ«ti parduotas, iÅ¡siųstas 2018 m. gruodžio 14 d. praneÅ¡imas apie saugomÄ automobilį, tačiau atsakovas nepareiÅ¡kė ieÅ¡kovei pageidavimo atsiimti automobilį. Taip pat nuo ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dėl skolos priteisimo (2019 m. kovo 14 d.) atsakovas nesikreipė į ieÅ¡kovę dėl automobilio atsiėmimo, taip pat nekėlė ginčo teisme, kad jam kaip teisėtam savininkui automobilis nėra grÄ Å¾inamas.

Taigi apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad automobilio savininkui per daugiau kaip aÅ¡tuonerius metus nepareiÅ¡kus valios atsiimti automobilį ir ieÅ¡kovei automobilį pardavus, prieÅ¡ tai iÅ¡siuntus įspėjimÄ , bei Å¡iuo pagrindu pasibaigus pasaugos sutarčiai, sprendžia, kad ieÅ¡kovė neprarado teisės reikalauti atlyginimo už automobilio nutransportavimÄ Ä¯ saugojimo aikÅ¡telę ir už jo saugojimÄ nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytų aplinkybių visetÄ pagrįstai sprendė, kad apeliantas yra atsakingas dėl susidariusių automobilio transportavimo ir jo saugojimo iÅ¡laidų (CK 6.253 straipsnis, 5 dalis, 6.840 straipsnio 3 dalis) bei priteisė Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo kaip solidaraus skolininko.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas negali perkelti visÄ rizikÄ bei atsakomybę vien tik saugotojui. Tai neatitiktų protingumo reikalavimo (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad teismai, vertindami asmens elgesį, iÅ¡imtinai remiasi objektyviuoju kriterijumi, t. y. protingo žmogaus standartu – bonus pater familias. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (atsakovo L. A.) praradęs transporto priemonę, privalėjo dėti visas pastangas ir atsiimti jam priklausiusį padidinto pavojaus Å¡altinį, taip iÅ¡vengiant ne tik saugojimo iÅ¡laidų didėjimo, bet ir ginant savo nuosavybės teises į daiktÄ .

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės kaltę dėl saugojimo iÅ¡laidų nuo 2011 m. rugsėjo 31 d. iki 2012 m. liepos 22 d. susidarymo/padidėjimo, už šį laikotarpį ieÅ¡kovės praÅ¡ytų saugojimo iÅ¡laidų nepriteisė. Dėl atlyginimo už automobilio saugojimÄ dydžio nustatymo 27. Priverstinai nuvežta transporto priemonė buvo saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu. Å ios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne jÄ sudariusiai Å¡aliai.

Atsižvelgiant į tai automatiÅ¡kas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties Å¡alims gali lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas bÅ«tų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Todėl transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iÅ¡ jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

28. IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl atlyginimo už automobilio saugojimÄ dydžio grindžia UAB „Tomadas“ direktorės 2009 m. kovo 23 įsakymu Nr. 11 patvirtintu vienos paros saugojimo įkainiu, kuris sudarė 20,00 Lt + PVM (t.y. 7,00 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad nors toks įkainis ieÅ¡kovės yra nustatytas vienaÅ¡aliÅ¡kai, todėl negali turėti įtakos trečiojo asmens, t. y. atsakovo, pareigai mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs, tačiau pareiga įrodyti, kad Å¡ios ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos yra nepagrįstos tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis).

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių transporto priemonės saugojimo rinkos kainas Kauno mieste 2011 metais. Ieškovė pateikė duomenis dėl analogiškų priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainų laikotarpiu nuo 2015 iki 2022 metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, iš kurių matyti, jog 1 paros saugojimo įkainis svyruoja nuo 8,70 iki 19,00 Eur (su PVM). Kauno apskrityje Kauno miesto ir rajono savivaldybėse laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2018 m. liepos 31 d. vienos paros transporto priemonės saugojimo įkainis siekė 8,70 Eur (su PVM).

Atsakovas pateikė duomenis apie įprastinę transporto priemonių saugojimo kainÄ (ne priverstinai nuvežtų) buvusiÄ Kauno mieste 2019 metais, kuri už parÄ yra nuo 1,5 Eur iki 2 Eur. Tačiau sprendžiant koks įkainis taikytinas priteisiant skolÄ už priverstinai nuvežto automobilio saugojimo paslaugas, turi bÅ«ti atsižvelgta ir į priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo paslaugų teikimo specifikÄ ir į individualias aplinkybes dėl Å¡alių elgesio įtakos bÅ«tent konkrečioje byloje.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo nurodomas nuo 1,5 Eur iki 2 Eur už parÄ saugojimo įkainis, buvęs 2019 metais, negali bÅ«ti laikomas pagrindžiančiu transporto priemonės saugojimo rinkos kainas buvusias 2011 metais, o juolab sprendžiant dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo paslaugos kainos pagrįstumo.

29. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Tomadas“ 2009 m. kovo 23 d. sudarytoje sutartyje dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo numatyti konkretÅ«s įpareigojimai, teikiant priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas, t.y. užtikrinti nuvežtų transporto priemonių ir jose esančių daiktų krovinių apsaugÄ 24 valandas per parÄ (sutarties 4.6 punktas); užtikrinti galimybę vienu metu saugoti iki 200 transporto priemonių (sutarties 4.7 punktas); nuvežtÄ transporto priemonę saugant ilgiau kaip 6 mėnesius, pasiteirauti iÅ¡ policijos įstaigos apie tolesnę bÅ«tinybę jÄ saugoti (sutarties 5.2 punktas); negavęs iÅ¡ policijos įstaigos informacijos apie tolesnę bÅ«tinybę saugoti priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę, savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimÄ ir saugojimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ar kitaip spręsti neatsiimtų transporto priemonių klausimÄ su jų savininkais ar kitais asmenimis (sutarties 5.3 punktas).

Tokių ieÅ¡kovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymas neiÅ¡vengiamai susijęs su papildomomis iÅ¡laidomis, todėl ir tokių paslaugų kaina neabejotinai bÅ«na didesnė nei tarp Å¡alių susiklosčius sutartiniams pasaugos santykiams. Tokias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina ir ieÅ¡kovės pateikti įrodymai apie analogiÅ¡kų priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugų kainas buvusias nuo 2015 metų. Kaip jau minėta atsakovas, nesutinkantis su iÅ¡ jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės saugojimÄ dydžiu, nepateikė įrodymų apie 2011 metais ar jam artimu laikotarpiu Kauno mieste vyravusias rinkos kainas, t.y. nepaneigė ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų dėl kainos pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti ieÅ¡kovei už 184 paras priteistas, taikant 7 Eur už parÄ mokestį, saugojimo iÅ¡laidas, kurios iÅ¡ viso sudaro 1288 Eur, nors automobilis faktiÅ¡kai buvo saugojamas daugiau kaip aÅ¡tuonerius metus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nepagrįstai sumažinus priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo įkainį, transporto priemonės savininkas ar valdytojas nebÅ«tų motyvuojamas rÅ«pintis jam priklausančiu turtu, siekiant kuo greičiau atsiimti jį iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės priverstinai nugabenus transporto priemonę. Esant Å¡ioms aplinkybėms bÅ«tina įvertinti kiekvienos iÅ¡ Å¡alių elgesį, lėmusį atitinkamo dydžio saugojimo iÅ¡laidų susidarymÄ .

Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas nesiekė atsiimti jam priklausiusios transporto priemonės, ir tik ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme ginčijo reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai sudaro pagrindÄ teigti, kad ieÅ¡kovei pirmosios instancijos teismo priteista priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidų suma susidarė tik dėl atsakovo nerÅ«pestingumo nesilaikant pareigos veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, įgyvendinant savo pareigÄ rÅ«pintis jam priklausančiu turtu (CK 1.5 straipsnio 5 dalis).

Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugų specifikÄ ir bylos Å¡alių elgesį, pagrįstai sprendė solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 1288 Eur sumÄ saugojimo iÅ¡laidų, kuri atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

31. Nėra pagrindo teismui vadovautis apelianto nurodoma Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio mėn. 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1850-264/2011, kadangi šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl saugojimo išlaidų kainos prejudicinės galios nagrinėjamai bylai neturi. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad į apeliacijos ribas nepatenka klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 105 Eur skolos priteisimo už transportavimo paslaugÄ ir jo dydžio, nes apeliantas jokių argumentų dėl nesutikimo su Å¡ia sprendimo dalimi nenurodo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme 33. Pirmosios instancijos teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai priteisė atsakovui E. P. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Tomadas“ 400 Eur (600 Eur x 33,35 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

34. Apeliantės UAB „Tomadas“ teigimu, teismas turėjo įvertinti priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos bei nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis) ir atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, nes ieÅ¡kovės turtiniai reikalavimai buvo tenkinti iÅ¡ dalies, konstatavus tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovų kaltę dėl susidariusių/padidėjusių iÅ¡laidų už automobilio saugojimÄ , o byloje nenustatyta, kad atsakovo E. P. procesinis elgesys buvo netinkamas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo iÅ¡laidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

36. Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties 37. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl priverstinai nutransportuoto automobilio saugojimo iÅ¡laidų priteisimo bei tinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantai Å¡ioje byloje nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 38. Atmetus abiejų apeliantų skundus, bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantams neatlyginamos bei nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas