2021-09-01 Nr. AB-17455-3-62-3-01278-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-545-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01278-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. A. (toliau – ir pareiškėja) skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ ir perduoti šiai komisijai klausimą dėl R. A. skundo dėl Kauno miesto savivaldybes administracijos nekilnojamo turto skyriaus 2021 m. kovo 18 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja elektroninių ryšių priemonėmis teismui išsiuntė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutartį. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad nutartis teismo išsiųsta 2021 m. birželio 22 d., o pareiškėja neregistruota pašto korespondencija ją gavo (rado pašto dėžutėje) 2021 m. birželio 25 d.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 29 d. yra sudariusi atstovavimo sutartį su advokate D. J., papildomai prie atskirojo skundo yra pateikta 2021 m. liepos 1 d. sudaryta atstovavimo sutartis dėl atskirojo skundo pateikimo. Patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, teismas nustatė, kad R. A. atstovė advokatė D. J. yra užsiregistravusi Liteko VEP posistemyje ir jos Liteko VEP posistemio paskyra yra aktyvi, tokiu būdu pareiškėjos atstovė sutiko gauti procesinius dokumentus savo paskyroje.

Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog pareiškėjos atstovei Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutartis buvo išsiųsta 2021 m. birželio 18 d. Kadangi 2021 m. birželio 18 d. buvo penktadienis, todėl laikoma jog pareiškėjos atstovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti 2021 m. birželio 21 d. Vertinant šias aplinkybes, paskutinė diena pateikti teismui atskirąjį skundą buvo 2021 m. birželio 28 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos atstovė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams atskirąjį skundą dėl 2021 m. birželio 17 d. nutarties panaikinimo pateikė 2021 m. liepos 1 d., t. y. akivaizdžiai praleidus nustatytą terminą.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas nutarė atsisakyti priimti teisme 2021 m. liepos 1 d. gautą pareiškėjos atskirąjį skundą.

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartį bei pripažinti, kad terminas pateikti atskirąjį skundą praleistas dėl svarbių priežasčių, atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutarties panaikinimo, priimti atskirąjį skundą ir jį nagrinėti apeliacine tvarka.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra sudaryta atstovavimo sutartis dėl pareiškėjos interesų atstovavimo, o ne dėl bylos vedimo per advokatą. Pažymi, kad pareiškėja yra aktyvi, pageidauja ir pati ginti savo pažeidžiamas teises bei dalyvauti procese. Pareiškėjos vertinimu, tai pripažįsta ir pirmosios instancijos teismas, išsiųsdamas pareiškėjai procesinį dokumentą, kuriame nurodyta apskundimo tvarka ir terminai. Teigia, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, advokatas savarankiškai, be kliento valios ir sudaryto susitarimo negali teikti atskirojo skundo. Teigia, kad dėl atskirojo skundo surašymo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėja sudarė atskirą susitarimą. Pareiškėjos vertinimu, jei pirmosios instancijos teismas būtų sprendęs, kad procesinis dokumentas, teikiamas per EPP sistemą, yra įteiktas tinkamai, nebūtų siuntęs nutarties pareiškėjai paštu. Nurodo, kad spaudas ant voko patvirtina, jog iš Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų skundžiama nutartis išsiųsta 2021 m. birželio 22 d., tikėtina, jog pašto dėžutėje ji buvo rasta 2021 m. birželio 25 d.

Pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai atima iš jos teisę į apeliaciją, o aplinkybė, kad formaliai terminas yra praleistas neduoda pagrindo neatnaujinti termino pateikti atskirąjį skundą. Prašo teismo atsižvelgti į tai, jog terminas praleistas tris dienas (teismo vertinimu, paskutinė skundo padavimo diena buvo 2021 m. birželio 28 d.; skundas pateiktas 2021 m. liepos 1 d.) ir nustatyti, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui. Taip pat prašo atsižvelgti į Nacionalinės teismų administracijos paskelbtas teisėjų tarybos rekomendacijas dėl terminų karantino laikotarpiu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, kaip paduotą praleidus ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-160-442/2020).

ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Atitinkamai, remiantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 152 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos.

Šiuo atveju nėra ginčo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutarties apskundimo terminas (7 kalendorinės dienos) turi būti skaičiuojamas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo pareiškėjai dienos (ABTĮ 152 str. 3 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju skiriasi pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjos pozicijos dėl šio termino eigos pradžios momento, t. y., nuo kada laikoma, kad minėta teismo nutartis buvo įteikta pareiškėjai.

Nustatyta, kad skundą pareiškėja pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, todėl buvo pradėta elektroninė byla ir visi joje priimti dokumentai pareiškėjai pagrįstai buvo siunčiami per EPP. Šiuo atveju yra aktuali ABTĮ 74 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui elektroninių ryšių priemonėmis momentą. Pagal ABTĮ 74 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teisės normą, ABTĮ nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant proceso dalyviui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Todėl, įvertinus tai, kad 2021 m. birželio 18 d., kai pareiškėjai per EPP buvo išsiųsta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutartis, buvo penktadienis, minėtos teismo nutarties įteikimo pareiškėjai diena laikytina po jos išsiuntimo dienos einanti darbo diena, t. y. 2021 m. birželio 21 d. (pirmadienis). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskutinė atskirojo skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutarties padavimo diena buvo 2021 m. birželio 28 d. (imtinai). Atkreiptinas dėmesys, kad toks procesinių terminų skaičiavimas atitinka LVAT suformuotą praktiką (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-876-438/2016, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-4-1062/2020, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-160-442/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-381-492/2020).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėja atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutarties elektroninių ryšių priemonėmis teismui išsiuntė 2021 m. liepos 1 d., t. y. praleidusi atskirojo skundo padavimo terminą. Kadangi pareiškėja praleido terminą atskirajam skundui paduoti ir neprašė šio termino atnaujinti, pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi pagrįstai jos atskirąjį skundą atsisakė priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p., 152 str. 2 ir 3 d.). Pažymėtina, kad pareiškėja neturėjo jokio pagrindo manyti, kad termino atskirajam skundui paduoti nėra praleidusi, o jos atskirajame skunde nurodyti teiginiai (atstovavimo sutartis buvo sudaryta dėl pareiškėjos interesų atstovavimo, o ne bylos vedimo per advokatą; dėl atskirojo skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėja sudarė atskirą susitarimą; jei pirmosios instancijos teismas būtų sprendęs, kad procesinis dokumentas, teikiamas per EPP sistemą, yra įteiktas tinkamai, pareiškėjai nutartis nebūtų siųsta paštu; teismas nepagrįstai iš pareiškėjos atima teisę į apeliaciją; aplinkybė, kad formaliai praleistas terminas nesudaro pagrindo neatnaujinti termino pateikti atskirąjį skundą; terminas praleistas tris dienas) vertintini kaip termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi, prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo nagrinėja pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismas, tačiau šiuo atveju toks prašymas net nebuvo pateiktas, pareiškėja tik nurodė, kada ji susipažino su teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi vertinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. situaciją, kuri buvo susiklosčiusi pirmosios instancijos teismui priimant nutartį nagrinėjamu klausimu. Tik ypatingais atvejais, esant ekstraordinarinei situacijai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija gali imtis spręsti termino atnaujinimo klausimą savo iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-160-442/2020, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-795-602/2020). Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teisėjų kolegijai vertinti pareiškėjos nurodytų termino atskirajam skundui paduoti priežasčių svarbumą.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutarties panaikinimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė