fb52d694-e8c7-453a-b8cf-723300bb4971 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-471-789/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02549-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiÅ¡kimÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo iÅ¡tyrimo.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas 2018-07-31 pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriame praÅ¡o iÅ¡tirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-05-09 sprendimo Nr. 1-1526 (toliau – ir Sprendimas) 2 punktu patvirtinto Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sÄ raÅ¡o sudarymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 3.1 punktas (3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčiai) atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ teisėtumo principÄ , Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 bei 7 punktuose įtvirtintus teisėkÅ«ros aiÅ¡kumo bei sistemiÅ¡kumo principus bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintÄ apmokestinimo aiÅ¡kumo principÄ , nustačius, jog aukščiau minimos nuostatos neatitinka nurodytų teisės aktų nuostatų, pripažinti jas prieÅ¡taraujančiomis nurodytiems įstatymams.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodo, kad Sprendimo 1.3 papunktyje nustatyti 2 atvejai, kada taikomas 3 procentų tarifas, t. y. faktiÅ¡kai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 proc. (Sprendimo 1.3.1 papunktis); nekilnojamajam turtui, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiÅ«rimas (Sprendimo 1.3.2 papunktis). Pažymėjo, kad ApraÅ¡o 1 punkte nustatyta, kad ApraÅ¡as reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų, apmokestinamų 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, sÄ raÅ¡o (toliau – ir SÄ raÅ¡as) sudarymo bei keitimo procedÅ«rÄ . ApraÅ¡o 2 punkte nurodyta, jog ApraÅ¡o tikslas yra nustatyti nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris yra apleistas ar neprižiÅ«rimas arba prižiÅ«rimas ir / arba naudojamas pažeidžiant statinių techninę priežiÅ«rÄ reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir/ar kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinti apmokestinamų pastatų savininkų veiksmus dėl Å¡ių objektų naudojimo, priežiÅ«ros, bÅ«klės gerinimo ar jų užimamos teritorijos tvarkymo bei apmokestinti maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu nustatyta tvarka į SÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktus objektus. Nurodė, kad pagal ApraÅ¡o 3 punktÄ Ä¯ sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡omas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnį yra pripažįstamas mokesčio objektu ir nepatenka į Å¡io įstatymo 7 straipsnyje iÅ¡vardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sÄ raÅ¡Ä , bei atitinka vienÄ arba kelis kriterijus, tame tarpe nekilnojamasis turtas yra apleistas ar neprižiÅ«rimas, kurio bÅ«klė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais bÅ«nančių žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ar turtui ir kuris per priežiÅ«ros vykdytojų nustatytÄ terminÄ nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas (ApraÅ¡o 3.2. punktas), faktiÅ¡kai naudojamas nekilnojamasis turtas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka (ApraÅ¡o 3.3. punktas).

PareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad ApraÅ¡o 3.2 bei 3.3 punktuose nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nekilnojamasis turtas įraÅ¡omas į SÄ raÅ¡Ä , atitinka Sprendimo 1.3 punkte nustatytus atvejus, kokiam nekilnojamajam turtui taikomas 3 procentų tarifas. PaaiÅ¡kino, kad ApraÅ¡o 3.2 punktas atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ apleisto ar neprižiÅ«rimo nekilnojamojo turto sÄ vokÄ (nekilnojamasis turtas, kurio bÅ«klė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais bÅ«nančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per vieÅ¡ojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiÅ«rÄ , nustatytÄ terminÄ nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtraukas į apleisto ar neprižiÅ«rimo nekilnojamojo turto sÄ raÅ¡Ä ), todėl darytina iÅ¡vada, kad ApraÅ¡o 3.2 punktas nustato Sprendimo 1.3.2 punkte nurodyto apleisto ar neprižiÅ«rimo nekilnojamojo turto kriterijus. ApraÅ¡o 3.3 punktas atitinka Sprendimo 1.3.1 punktÄ , nes Å¡ie abu papunkčiai nekilnojamÄ jį turtÄ kvalifikuoja pagal statybos neužbaigtumÄ . Tuo tarpu ApraÅ¡o 3.1 punktas (3.1.1–3.1.3 papunkčiai) nustatyti kriterijai yra siejami su tam tikrų statinių naudotojų pareigų nevykdymu ir nepatenka nei į vienÄ Sprendimo 1.3 punkte nurodytÄ atvejį. Pažymėjo, kad į SÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡omi ir maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu apmokestinami objektai, kuriems Sprendimo 1.3 punkte nėra nustatytas 3 procentų tarifas. Mano, kad, ApraÅ¡o 3.1 punkte nustačius kriterijus, kurie nėra susiję su Sprendimo 1.3 punkte nurodytais nekilnojamojo turto objekto požymiais, kyla teisės akto nuostatų suderinamumo ir neaiÅ¡kumo. Pažymėjo, kad ApraÅ¡e nustatomos papildomos prievolės, kurių Sprendimo 1.3 punkte nėra. Teigia, kad teisės aktas yra neaiÅ¡kus, dviprasmiÅ¡kas, toks teisinis reglamentavimas pažeidžia teisėtumo, teisėkÅ«ros aiÅ¡kumo ir sistemiÅ¡kumo, apmokestinimo aiÅ¡kumo principus.

Atsakovė Taryba pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka, ir praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad, Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė), vykdydama jai suteiktÄ iÅ¡imtinę diskrecijÄ nustatyti vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifus, Sprendimu nustatė nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2019 metams nekilnojamajam turtui, esančiam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Nurodė, kad Sprendimo 1.3 punktu Savivaldybės Taryba (toliau – ir Taryba) iÅ¡skyrė, kokiems objektams taikomas 3 procentų tarifas, o Å¡io tarifo taikymo atvejų detalizavimui ir taikymo tvarkai Taryba tuo pačiu Sprendimu patvirtino atskirÄ teisės aktÄ â€“ t. y. ApraÅ¡Ä , kurio 3.1 punkte (3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčiuose) yra iÅ¡samiai apraÅ¡yti bei detalizuoti Sprendimo 1.3 punkte įtvirtinti atvejai.

PareiÅ¡kėjo manymu, įvertinus Sprendimo 1.3 punkto bei ApraÅ¡o 3 punkto nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad ApraÅ¡o 3.1 punkte, 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčiuose yra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos turtas apmokestinamas 3 procentų dydžio mokesčio tarifu, yra siejami su tam tikrų statinių naudotojų pareigų nevykdymu ir nepatenka nei į vienÄ iÅ¡ Sprendimo 1.3 punkte nurodytÄ atvejį. PareiÅ¡kėjo manymu, tokiu bÅ«du, vadovaujantis ApraÅ¡o 3.1 punkto nuostatomis, į SÄ raÅ¡Ä yra įraÅ¡omi ir maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu apmokestinami objektai, kuriems Sprendimo 1.3 punkte nėra nustatytas 3 procentų tarifas.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo ginčijamas ApraÅ¡as buvo parengtas nuosekliai vadovaujantis atitinkamais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir juose įtvirtintais imperatyviais reikalavimais, įskaitant ir reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Pažymėjo, kad dėl Å¡ių reikalavimų ignoravimo ar klaidingo interpretavimo nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas ir kvestionuoja ApraÅ¡o nuostatų teisėtumÄ . Nevertindamas ginčijamų ApraÅ¡o nuostatų sistemiÅ¡kai, pareiÅ¡kėjas susidaro klaidingÄ Ä¯spÅ«dį, kad tam tikrų statinių apmokestinimo 3 procentų dydžio tarifu siejimas su statinių naudotojų pareigų nevykdymu, įtvirtinamas ApraÅ¡o 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčiuose, atitinkamai nėra įtvirtintas Sprendime.

Pažymėjo, kad, prieÅ¡ingai negu vertina pareiÅ¡kėjas, Sprendimo 1.3.2. papunktyje nurodytas atvejis „nekilnojamajam turtui, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiÅ«rimas“ negali bÅ«ti tapatinamas tik su ApraÅ¡o 3.2. punkte nurodytu konkrečiu atveju, t. y. „yra apleistas ar neprižiÅ«rimas, kurio bÅ«klė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais bÅ«nančių žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ar turtui ir kuris per priežiÅ«ros vykdytojų nustatytÄ terminÄ nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas“, kadangi ApraÅ¡o 3.2. punkte nurodytas atvejis apibÅ«dina iÅ¡skirtinai statinių, kurie kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais bÅ«nančių žmonių sveikatai, bÅ«klę.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ su pareiÅ¡kimu ir teigdamas, kad ApraÅ¡o 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčiuose yra įtvirtintos papildomos, galimai perteklinės nuostatos (apmokestinimo atvejai), kurios nėra numatytos Sprendime, nevertina Å¡ių nuostatų kompleksiÅ¡kai su kitais nagrinėjamu atveju itin svarbiais teisės aktais.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ApraÅ¡u yra siekiama ne tik nustatyti nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris yra apleistas ar neprižiÅ«rimas arba prižiÅ«rimas ir /arba naudojamas pažeidžiant statinių techninę priežiÅ«rÄ reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir/ar kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau ir įvertinti apmokestinamų pastatų savininkų veiksmus dėl Å¡ių objektų naudojimo, priežiÅ«ros, bÅ«klės gerinimo ar jų užimamos teritorijos tvarkymo, bei apmokestinti maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu nustatyta tvarka į SÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktus objektus. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo ginčijami ApraÅ¡o 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčiai, įtvirtinantys tam tikrus statinių naudotojų veiksmus ir tokiu bÅ«du detalizuojantys, sukonkretinantys Sprendimo 1.3.2 papunktyje numatytÄ atvejį „apleistas ir neprižiÅ«rimas“, yra skirti pastarajam tikslui, t. y. įvertinti apmokestinamų pastatų savininkų veiksmus dėl nekilnojamojo turto objektų naudojimo, priežiÅ«ros, bÅ«klės gerinimo ar jų užimamos teritorijos tvarkymo. Teigia, kad tokiu bÅ«du yra siekiama skatinti atsakingÄ statinių savininkų turimo nekilnojamojo turto naudojimÄ , kuris efektyviai prisidėtų prie mieste kuriamo harmoningo kraÅ¡tovaizdžio iÅ¡laikymo ir puoselėjimo. Todėl ApraÅ¡o 3.1 punkto nuostatų įtvirtinimo tikslingumo kvestionavimas pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Atsakovė atsiliepime taip pat teigia, kad pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime ne tik netiksliai nurodo skundžiamÄ teisės aktÄ , kuris skiriasi nuo reikalavime nurodyto teisės akto, tačiau ir apskritai nepagrindžia savo pareiÅ¡kime suformuluoto reikalavimo, nepaaiÅ¡kina bei nepagrindžia, kodėl praÅ¡omas iÅ¡tirti ApraÅ¡o nuostatas laiko neteisėtomis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

PareiÅ¡kėjas 2018-07-31 pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriame praÅ¡o iÅ¡tirti, ar Sprendimo 2 punktu patvirtinto ApraÅ¡o 3.1 punktas (3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčiai) atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ teisėtumo principÄ , Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 bei 7 punktuose įtvirtintus teisėkÅ«ros aiÅ¡kumo bei sistemiÅ¡kumo principus bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintÄ apmokestinimo aiÅ¡kumo principÄ , nustačius, jog aukščiau minimos nuostatos neatitinka nurodytų teisės aktų nuostatų, pripažinti jas prieÅ¡taraujančiomis nurodytiems įstatymams.

Tarybos 2018-05-09 sprendimu Nr. 1-1526 nustatyti nekilnojamajam turtui, esančiam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, 2019 metams nekilnojamojo turto mokesčio tarifai. Sprendimo 2 punktu patvirtintas Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sÄ raÅ¡o sudarymo tvarkos apraÅ¡as. ApraÅ¡o 1 punkte nustatyta, kad jis reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų, apmokestinamų 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, sÄ raÅ¡o sudarymo bei keitimo procedÅ«rÄ . PareiÅ¡kėjas norminę bylÄ inicijavo dėl Sprendimo 2 punkto patvirtinto ApraÅ¡o 3.1 punkto (3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčių) teisėtumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchijÄ bei draudžia žemesnės galios teisės aktais nustatyti tokį reguliavimÄ , kuris konkuruotų su nustatytuoju aukÅ¡tesnės galios teisės aktu (Konstitucinio Teismo 1997-06-17, 2000-02-23, 2001-07-12, 2003-10-29 nutarimai). Administracinių teismų kompetencijai priskirtos bylos dėl norminių administracinių aktų (ar jų dalių), kurių teisėtumo kontrolė Konstitucijoje nėra priskirta Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, teisėtumo, taip pat ir dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Administracinis teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas, sprendžia, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , t. y. pagal savo kompetencijÄ užtikrina konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojančio teisės aktų hierarchijÄ , įgyvendinimÄ vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ApraÅ¡o 3.1 punkto ir 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčių atitikties pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytoms įstatymų nuostatoms. Pagal ApraÅ¡o 3 punktÄ Ä¯ SÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡omas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnį yra pripažįstamas mokesčio objektu ir nepatenka į Å¡io įstatymo 7 straipsnyje iÅ¡vardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sÄ raÅ¡Ä bei atitinka vienÄ arba kelis iÅ¡ ApraÅ¡o 3.1–3.3 punktuose nustatytų kriterijų. ApraÅ¡o 3.1. punkte nustatytas atvejis, kai patalpų ir statinių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnyje nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiÅ«rint statinį: naudoja statinį (jo patalpas) ne pagal paskirtį, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarkÄ (ApraÅ¡o 3.1.1 papunktis); nesilaiko normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų, kad bÅ«tų iÅ¡laikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (ApraÅ¡o 3.1.2 papunktis); Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka neorganizuoja ir (ar) neatlieka statinio techninės priežiÅ«ros (ApraÅ¡o 3.1.3 papunktis).

Aprašas yra visuotinai privalomas Teisės aktų registre viešai paskelbtas teisės aktas. Iš ginčijamo teisės akto turinio matyti, kad Aprašas yra norminis administracinis aktas, jo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams gali tikrinti administracinis teismas (ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas pareiškime teigia, kad Aprašo 3.1 punkto ir 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčių nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam teisėtumo principui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 bei 7 punktuose įtvirtintam teisėkūros aiškumo bei sistemiškumo principui bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintam apmokestinimo aiškumo principui. Pareiškėjas teigia, kad jo ginčijamos Aprašo nuostatos yra neaiškios, dviprasmiškos, toks teisinis reglamentavimas pažeidžia teisėtumo, teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo, apmokestinimo aiškumo principus, kadangi aiškinant Aprašo 3.1 punkto ir 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčių nuostatas nėra aišku, kokiam nekilnojamajam turtui yra taikomas maksimalus 3 procentų tarifas.

Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatytas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, pagal kurį savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte nustatyta, kad iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį konkretų mokesčio tarifÄ , kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos.

Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymas nustato teisėkÅ«ros principus, teisėkÅ«ros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkÅ«roje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisėkÅ«ros principai, tame tarpe aiÅ¡kumo ir sistemiÅ¡kumo principai. Pagal TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ teisėkÅ«ros aiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi bÅ«ti logiÅ¡kas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas. TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad teisėkÅ«ros sistemiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieÅ¡tarauti aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi bÅ«ti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias Å¡ie teisės aktai įgyvendina.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžti.

Konstitucinio Teismo praktikoje konstatuota, kad savivaldybių biudžetai yra savarankiÅ¡ki, taip pat kad savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčius. Konstitucinio Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad savivaldybės joms suteiktÄ diskrecijos teisę nustatyti mokesčius turi naudoti įstatymo nustatytose ribose (Konstitucinio Teismo 2005-07-08 nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisinis tikrumas ir aiškumas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003-05-30 nutarimas), teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2005-09-29 nutarimai).

Sprendimo 2 punktu patvirtinto ApraÅ¡o nuostatos reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų, apmokestinamų 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, sÄ raÅ¡o sudarymo bei keitimo procedÅ«rÄ . ApraÅ¡o tikslas yra nustatyti nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris yra apleistas ar neprižiÅ«rimas arba prižiÅ«rimas ir/arba naudojamas pažeidžiant statinių techninę priežiÅ«rÄ reglamentuojančius teisės aktus (ApraÅ¡o 2 punktas). Esant Å¡ioms aplinkybėms, nekilnojamasis turtas, kuris ApraÅ¡o nustatyta tvarka yra įtraukiamas į SÄ raÅ¡Ä , yra apmokestinamas 3 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifu.

TeisėkÅ«ros aiÅ¡kumo ir sistemiÅ¡kumo bei apmokestinimo aiÅ¡kumo principai įpareigoja atsakovę nustatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymas ir su juo susijęs teisinis reglamentavimas bÅ«tų iÅ¡dėstyti glaustai, suprantamai, tiksliai. Sprendimo ir ApraÅ¡o normos turi bÅ«ti aiÅ¡kios, nedviprasmiÅ¡kos, vienodai suprantamos visiems subjektams, kuriems jos skirtos. Be kita ko, Å¡ios nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymÄ reglamentuojančios teisės nuostatos turi bÅ«ti parengtos sistemiÅ¡kai ir derėti tarpusavyje.

Sprendimu įgyvendinamas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnis, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pavesta nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal Sprendimo nuostatas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taikomas 0,7 proc. tarifas Sprendimo 1.2.1–1.2.7 papunkčiuose nurodytiems objektams, 3 proc. tarifas Sprendimo 1.3.1–1.3.2 papunkčiuose nurodytiems objektams (faktiÅ¡kai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 proc. ir nekilnojamajam turtui, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiÅ«rimas, bei 1 procentas tarifas Sprendimo 1.1 punkte nurodytiems objektams (nekilnojamam turtui, kuris nėra nurodytas Sprendimo 1.2 punkte (1.2.1–1.2.7 papunkčiai) ir Sprendimo 1.3 punkte (1.3.1–1.3.2 papunkčiai). IÅ¡ Sprendimo turinio matyti, kad jame yra nustatomas ir apibÅ«dinamas nekilnojamojo turto mokesčio objektas, kaip tai nustatyta Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnyje, ir minėtiems apmokestinamiems objektams taikomi Sprendime nurodyti atitinkamai 0,7 proc., 1 proc. ir 3 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifai. Taigi, nekilnojamojo turto mokesčio tarifai diferencijuojami pagal Sprendime nurodytas apmokestinamo objekto ypatybes. Sprendime pateiktas iÅ¡samus nekilnojamojo turto objektų sÄ raÅ¡as, kuriems taikomi skirtingi nurodyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifai.

Sprendimo 2 punktu patvirtinto ApraÅ¡o nuostatos reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų, apmokestinamų 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, sÄ raÅ¡o sudarymo bei keitimo procedÅ«rÄ . Minėta, kad pagal ApraÅ¡o 3 punktÄ Ä¯ SÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡omas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnį yra pripažįstamas mokesčio objektu ir nepatenka į Å¡io įstatymo 7 straipsnyje iÅ¡vardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sÄ raÅ¡Ä bei atitinka vienÄ arba kelis ApraÅ¡o 3.1–3.3 punktuose nurodytų kriterijų. ApraÅ¡o 3.2 punkto nuostata detalizuoja Sprendimo 1.3.2 papunktį, kuriame nurodytas apmokestinimo objektas, t. y. nekilnojamasis turtas, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiÅ«rimas. ApraÅ¡o 3.3 punkto nuostata detalizuoja Sprendimo 1.3.1 papunktį, kuriame nurodytas apmokestinimo objektas, t. y. faktiÅ¡kai naudojamas nekilnojamasis turtas, kurio baigtumas nesiekia 100 proc. Tuo tarpu ApraÅ¡o 3.1. punkte nustatyta, kad į SÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡omas ir tas nekilnojamasis turtas, kurio patalpų ir statinių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnyje nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiÅ«rint statinį: naudoja statinį (jo patalpas) ne pagal paskirtį, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarkÄ (ApraÅ¡o 3.1.1. papunktis); nesilaiko normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų, kad bÅ«tų iÅ¡laikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (ApraÅ¡o 3.1.2. papunktis); Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka neorganizuoja ir (ar) neatlieka statinio techninės priežiÅ«ros (ApraÅ¡o 3.1.3. papunktis).

SistemiÅ¡kai vertinant Sprendimo 1.3 punktÄ ir 2 punktÄ bei ApraÅ¡o nuostatų turinį, ApraÅ¡as yra skirtas reglamentuoti Sprendimo 1.3 punkte nurodytų mokesčio objektų įtraukimo į SÄ raÅ¡Ä bei jų apmokestinimo tvarkÄ , tačiau ne atvejus, kuriems nekilnojamojo turto objektams taikytinas 3 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Sprendimo 1.3 punkte nustatytas baigtinis nekilnojamojo turto objektų, kuriems taikomas 3 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sÄ raÅ¡as. Tuo tarpu ApraÅ¡o 3.1 punkte ir 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčiuose nustatomi Sprendime nenurodomi atvejai, kai nekilnojamam turtui taikomas 3 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant ginčijamo ApraÅ¡o 3.1 punkto ir 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčių nuostatas, yra praplečiamas nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 proc. dydžio nekilnojamojo mokesčio tarifas, objektų sÄ raÅ¡as, sukuriami nauji teisiniai. Toks teisinis reglamentavimas neatitinka ApraÅ¡o paskirties tikslinti Sprendimo 1.3 punkto nuostatas bei prieÅ¡tarauja teisėkÅ«ros aiÅ¡kumo ir sistemiÅ¡kumo principams.

Šioje byloje konstatavus, kad Aprašo 3.1 punkto ir 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčių nuostatos prieštarauja teisėkūros sistemiškumo principui, yra pagrindas konstatuoti, kad minėtos Aprašo nuostatos taip pat prieštarauja ir Mokesčių administravimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintam apmokestinimo aiškumo principui bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam teisėtumo principui.

Teismas taip pat pažymi, kad teismo sprendime padaryta išvada dėl Aprašo 3.1 punkto ir 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčių nuostatų prieštaravimo teisėkūros sistemiškumo principui savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovė negali nustatyti teisinio reglamentavimo, pagal kurį 3 procentų dydžio nekilnojamojo turto tarifas būtų taikomas nekilnojamojo turto objektams, kurie naudojami ne pagal paskirtį, naudojami nesilaikant nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, neorganizuojama ir (ar) neatliekama statinio techninė priežiūra, tačiau pažymi, kad toks teisinis reglamentavimas turi atitikti teisėkūros sistemiškumo ir teisinio aiškumo principus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. ABTĮ 118 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, kad pripažintas neteisėtu norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

Atsižvelgdamas į tai, kad ApraÅ¡o 3.1 punkto ir 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčių nuostatos yra skirtos apibrėžti teisinį reglamentavimÄ dėl nekilnojamojo mokesčio tarifo 2019 metams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad norminio administracinio akto dalies taikymas yra iÅ¡ esmės nukreiptas į ateitį, todėl ApraÅ¡o 3.1 punkto ir 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčių nuostatos negali bÅ«ti taikomos nuo įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsniu, 107–108 straipsniais, 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 118 straipsnio 1 dalimi, 152 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-05-09 sprendimo Nr. 1-1526 „Dėl Nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2019 metams“ 2 punktu patvirtinto Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sÄ raÅ¡o sudarymo tvarkos apraÅ¡o 3.1 punktas, 3.1.1 papunktis, 3.1.2 papunktis ir 3.1.3 papunktis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintiems teisėkÅ«ros aiÅ¡kumo ir sistemiÅ¡kumo principui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam teisėtumo principui ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintam apmokestinimo aiÅ¡kumo principui.

Nustatyti, kad pripažinti neteisėtais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-05-09 sprendimo Nr. 1-1526 „Dėl Nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2019 metams“ 2 punktu patvirtinto Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sÄ raÅ¡o sudarymo tvarkos apraÅ¡o 3.1 punktas, 3.1.1 papunktis, 3.1.2 papunktis ir 3.1.3 papunktis negali bÅ«ti taikomi nuo įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo paskelbimo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registre dienos.

Ä®siteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ paskelbti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registre.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos Violeta Balčytienė

Rūta Miliuvienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė