fb4e76b2-4656-4db5-a2c5-e8a8965be23c · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                 Â

                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-257/2011

                                                                          Â

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00016-2008-1

                           Â

                                                Procesinio sprendimo

kategorijos:

                                                                               Â

1.2.17.1;1.2.23.3. (S)

                                                                           Â

                                                Â

                                                             Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

gynėjui advokatui DrÄ sučiui Zagreckui,Â

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo

A. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – laisvės atėmimu devyneriems metams;

- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) – laisvės atėmimu septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies

1 punktu ir 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, BK 65 straipsniu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį) ir paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. ir 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta – laisvės atėmimas devyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu A. S., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo pagal BK

260 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį negautas.

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

           n u s t a t ė :

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe ir jai vadovavęs, kartu su A. S. ir Rusijos Federacijos piliečiu V. O., dėl kurio priimtas apkaltinamasis Rusijos Federacijos Smolensko srities Smolensko rajono teismo 2006 m. birželio 27 d. nuosprendis, iÅ¡ anksto susitarę daryti sunkius nusikaltimus ir pasiskirsčius vaidmenimis, parengė ir įvykdė neteisėtÄ didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimÄ turint tikslÄ jas platinti bei didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Rusijos FederacijÄ , t. y. nusikalstamas veikas padarė Å¡iomis aplinkybėmis:

2005 m. pavasarį ar vasarÄ , ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas nusikalstamÄ sumanymÄ verstis neteisėtu psichotropiniu medžiagų platinimu ir kontrabandos bÅ«du jas pervežti iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Rusijos FederacijÄ , A. K. į Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯traukė nusikaltimo vykdytojÄ A. S. ir paprašė jo susisiekti su jo pažįstamu Rusijos Federacijos piliečiu V. O. bei pasiÅ«lyti užsiimti neteisėtu psichotropinių medžiagų platinimu. A.

S. sutiko dalyvauti A. K. parengtoje nusikalstamoje veikoje ir vykdydamas A. K. praÅ¡ymÄ , susisiekė su V. O. ir perdavė jam jo (A. K.) pasiÅ«lymÄ . V. O. su pasiÅ«lymu sutiko ir taip buvo A. S. įtrauktas į organizuotÄ grupę.

Laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 4 d. iki 2005 m. rugpjūčio 14 d. A. K. nurodymu,

A. S. ne mažiau kaip septynis kartus skambino telefonu V. O. ir aptarė su juo psichotropinių medžiagų perdavimo ir

realizavimo aplinkybes. A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir

teismo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2005 m. rugpjūčio 10 d., 21 val. 59 min. tęsdamas savo nusikalstamÄ sumanymÄ dviejuose tuščiuose cigarečių

„Bond Street American Blend. Fine Selection“ pakeliuose ir viename „Monte Carlo Silver“ bei viename „Saint George Lights“ cigarečių pakeliuose paslėpė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. 505 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 68,508 g psichotropinės medžiagos methylene-dioxy-methamphetamine (toliau – MDMA) ir 2,968 g psichotropinės medžiagos methyl diethanolamine (toliau – MDEA).

Taip pat A.

K. laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. iki 2005 m. rugpjūčio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu tiksliai nenustatytu laiku, nugabeno į automobilių aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir perdavė tolimųjų

reisų vairuotojui V. I., kuris nieko nežinojo apie A. K. nusikalstamÄ sumanymÄ bei apie tai, kad cigarečių

pakeliuose yra paslėptos psichotropinės medžiagos bei paprašė, kad V. I. juos nugabentų į Rusijos FederacijÄ , t. y. į iÅ¡ anksto

sutartÄ vietÄ ir perduotų Rusijos Federacijos piliečiui V. O., kuris Å¡ias psichotropines medžiagas turėjo realizuoti.

V. I. 2005 m. rugpjūčio 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytu laiku, krovininiu automobiliu XXX, valst. Nr. XXX XX, priekabos valst. Nr. XX XX pervažiavo Lietuvos Respublikos valstybinę sienÄ , ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytame sienos kirtimo punkte ir pervežė didelį kiekį psichotropinių medžiagų per Lietuvos Respublikos valstybinę sienÄ ir jų

nepateikė muitinės kontrolei. 2005 m. rugpjūčio 14 d., 11 val. 19 min. Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) rajone, A.

K. perduotus keturis cigarečių pakelius su juose esančiu dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų nugabeno ir perdavė V. O.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, kad Å iaulių apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jÄ Ä¯statymÄ .

Apeliantas skunde nurodo, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė. Pažymi, kad byloje esantys telefoninių pokalbių įraÅ¡ai, skambučių iÅ¡klotinės, slapto sekimo protokolai nepateikia jokių objektyvių duomenų, jog bÅ«tent jis organizavo didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimÄ turint tikslÄ jas platinti bei didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandÄ .

Pasak apelianto, A. S. praÅ¡ymu jis tik susisiekė su V. I., kad jis nuvežtų į Rusijos FederacijÄ paketÄ , kuriame turėjo bÅ«ti vitaminai sportininkams, tačiau apie esančias pakete narkotines medžiagas sužinojo vėliau iÅ¡ teisėsaugos pareigÅ«nų. Teigia, kad Å iaulių apygardos teismas nepagrįstai nesivadovavo jo parodymais, nurodydamas, jog jie nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Pasak apelianto, jis teisme nurodė tas pačias bylos aplinkybes kaip 2009 m. sausio 27 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu. Tuo tarpu, apygardos teismo iÅ¡vada, kad 2009 m. balandžio 15 d. apklausos metu nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jis (A. K.) žinojo apie psichotropinių medžiagų gabenimÄ , yra nepagrįsta, nes Å¡ių aplinkybių nė vienoje apklausoje nepatvirtino nei jis, nei nuteistasis A. S.

Apelianto nuomone, apygardos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi nuteistojo A. S. parodymais. Pasak apelianto, nuteistojo A. S. parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, taip jis siekia tik jį (apeliantÄ ) apkalbėti, kerÅ¡ydamas jam už tai, kad jis reikalavo grÄ Å¾inti skolÄ ir taip siekė Å¡velnesnės bausmės.

Apeliantas nurodo, kad 2009 m. sausio 20 d. apklausos metu A. S. savo kaltės dėl narkotinių medžiagų disponavimo nepripažino, tačiau vėlesnėse apklausose jau nurodė kitokias aplinkybes. Pažymima, kad Šiaulių apygardos teismo posėdžiu metu

A. S. teismui neteisingai parodė, kad jo pokalbių su V. O. A. K. negirdėdavo, bet jam prieš

kiekvienÄ pokalbį patardavo. Tačiau iÅ¡ telefoninių pokalbių matyti, kad A. S. viskÄ darė savo iniciatyva, dalis pokalbių truko 2, 4,

5, 9 minutes, vėlai vakare, ar anksti ryte, todėl tikėtina, kad telefoninių pokalbių metu jo niekas nekontroliavo.

Apeliantas skunde taip pat akcentuoja, kad nepagrįsta, paremta prielaidomis bei neleistinais įrodymais yra teismo išvada, jog jis ne tik per A. S., bet ir tiesiogiai telefonu bendravo su V. O. Teigia, kad kratų metų rastoje

V. O. užrašų knygutėje buvo užrašytas tik A.

S. telefono numeris, o apklausų metu jis taip pat neparodė, kad jie yra pažįstami.

Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos D. S. parodymais, kuriuose nurodė, kad iš A. S. buvo reikalaujama pinigų už psichotropines medžiagas.

A. K. apeliaciniame skunde cituoja 2005 m. rugpjūčio 8 d., 2005 m. rugpjūčio 10 d., 2005 rugpjūčio 13 d. telefoninius pokalbius. Pasak apelianto, iš šių telefoninių pokalbių matyti, kad neteisėtus veiksmus nuteistasis A. S. derina su V. O. ir

R. D.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad 2005 m. rugpjūčio 14 d. telefoninio pokalbio metu nuteistasis

A. S. pasako V. O. jo (A. K.) telefono numerį (XXXXXXX) ir nurodo, kad Å¡is telefonas Å¡iuo metu yra pas jį (A. S.). Pasak apelianto, savo telefonÄ jis skolindavo nuteistajam A. S.. Rusijos pareigÅ«nai nuo 2005 m. balandžio 28 d. klausėsi V. O. pokalbių, tačiau jokių pokalbių tarp jo ir V. O. nebuvo užfiksuota.

Nuteistasis A. K. skunde nurodo, kad Å iaulių apygardos teismas ignoravo Rusijos Federacijos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei Smolensko rajono teismo 2006 m. birželio 27 d. nuosprendyje konstatuotas aplinkybes ir priėmė prieÅ¡taringÄ nuosprendį. Jame nustatyta, jog nuteistasis V.

O. veikė ne organizuota, bet bendrininkų grupe, visus nusikalstamus veiksmus derino tik su A. S., jo pavardė nuosprendyje nėra

paminėta, nusikalstama veika nutrūko rengimosi (pasikėsinimo) stadijoje. Todėl V. O. buvo nuteistas už tai, kad rengėsi neteisėtai

realizuoti itin didelį kiekį narkotinių medžiagų kiekį. Nuteistasis pažymi, kad nuosprendis turi prejudicinę galiÄ , todėl nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei padarytos iÅ¡vados turi įrodomÄ jÄ galiÄ . Pasak apelianto, teismai negali skirtingai vertinti tas pačias bylos aplinkybes.

           Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašo skudus tenkinti. Prokuroras prašo

apeliacinius skudus atmesti.

            Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

           Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. K. kaltė padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta. Apeliacinis teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde tvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas netinkamai ir klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, rėmėsi prieštaringais nuteistojo, liudytojo parodymais, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, o išvados dėl kaltės paremtos prielaidomis ir abejonėmis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuota, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK

20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti

pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas

įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl nuteistojo iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. tvirtina, kad pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, nes jo kaltė nėra įrodyta, todėl prašo jį išteisinti. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad apeliantui nepriimtinos Šiaulių apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kiekviena iÅ¡ alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ nusikaltimų sudėtį. Taigi BK

260 straipsnio 2 dalies dispozicijÄ sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iÅ¡ jų padarymas gali bÅ«ti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininkÄ nubausti už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ . Taip pat svarbu pažymėti, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo objektyvusis požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Spręsdami klausimÄ , ar kaltininko veikoje yra Å¡is požymis, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis bei priedų lentelėse nurodytomis atitinkamų medžiagų kiekiais.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K., veikdamas organizuota grupe, jai vadovavo, o laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. iki 2005 m. rugpjūčio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslÄ platinti, cigarečių pakeliuose paslėptÄ didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. 505 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 68,508 g (MDMA) ir 2,968 g (MDEA) (pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. V-314 redakcija)), nuvežė į automobilių aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) ir jas perdavė tolimųjų reisų vairuotojui V. I., kuris apie nuteistojo nusikalstamÄ sumanymÄ bei apie tai, kad cigarečių pakeliuose yra paslėptos tabletės su psichotropinėmis medžiagomis MDMA ir MDEA nieko nežinojo bei prašė nugabenti ir perduoti Rusijos Federacijos piliečiui V. O.

Apeliacinis teismas remdamasis teismų praktika atkreipia dėmesį į tai, kad, nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibÅ«dina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiÅ¡kia kaltininko norÄ atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas parduoti ar kitaip platinti gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba prieÅ¡ įsigyjant Å¡ias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant klausimÄ apie kaltininko kaltės turinį, tikslus parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbiÄ reikÅ¡mę turi Å¡ių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. BK 260 straipsnyje numatytas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas suprantamas kaip sÄ moningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Svarbu pažymėti, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei Å¡iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistasis A.

K. nepripažino savo kaltės, tačiau ji įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais. Tai, kad A. K. gabeno psichotropines medžiagas dideliu kiekiu, turėdamas tikslÄ jas platinti, įrodo kito nuteistojo A. S., liudytojo V. I. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, specialistų iÅ¡vados dėl rastos psichotropinės medžiagos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai analizuodamas ir

sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo nuteistojo A. S., liudytojų V. I., D. S., R. D. parodymai, paties nuteistojo

A. K. parodymai bei raÅ¡ytiniai įrodymai – asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolas (t. 7, b. l. 190-192), akistatos protokolas (t. 7, b. l. 193-195), įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (t. 4, b. l. 85-87), daiktų apžiÅ«ros protokolai (t. 4, b. l. 88-103, 112-117, 125-127, 185-195, t. 5, b. l. 15-17, 26-28, 108-115, t. 8, b. l. 13-17), poėmio protokolai (t. 5, b. l. 6, 25), kratos protokolai (t. 7, b. l. 176, t. 8, b. l. 73, 199), telefoninių pokalbių fonogramų įraÅ¡ai, gauti iÅ¡ Rusijos Federacijos pagal teisinės pagalbos sutartį (t. 8, b. l. 22-31, 35-36, t. 4, b. l. 68-75, 130-133, 134-144), iÅ¡vados dėl tablečių sudėtyje rastų MDMA ir MDME, gautos iÅ¡ Rusijos Federacijos pagal teisinės pagalbos sutartį (t. 5, b. l. 83-98), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto iÅ¡vada (t. 8, b. l. 39-40), Rusijos Federacijos ekspertų iÅ¡vados (t. 5, b. l. 53-64, 68-71), kurie tinkamai atskleidė nuteistojo A. K. padarytos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

            Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija veikos kvalifikavimÄ pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog jis gabeno psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Pažymėtina, kad BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibÅ«dinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sienÄ . Teismų praktikoje gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sienÄ . Tai gali bÅ«ti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paÅ¡tu, neÅ¡imas pėsčiomis, taip pat transportavimas naudojant vamzdynus, elektros linijas, vandentiekius, oro ar vandens srovės ir panaÅ¡iai. Å iuo atveju kontrabanda buvo gabenama transporto priemone.

           Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis pirmosios instancijos teismo baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtais įrodymais, pažymima, kad nustatyta faktinė aplinkybė – psichotropinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos sienÄ â€“ atitinka BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytÄ objektyvųjį veikos požymį ir buvo teisingai

kvalifikuota kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sienÄ . Tai, kad A. K. pats psichotropinių medžiagų iÅ¡ Lietuvos Respublikos į

Rusijos FederacijÄ negabeno, o visus su tuo susijusius veiksmus atliko kitas asmuo, t. y. V. I., nepaÅ¡alina nuteistojo atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, nes bÅ«tent jis atliko tokius veiksmus, be kurių draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sienÄ nebÅ«tų įvykęs: cigarečių pakeliuose paslėpė 505 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis psichotropinių

medžiagų, juos pats atvežė ir perdavė tolimųjų reisų vairuotojui V. I. bei nurodė iÅ¡ anksto sutartÄ perdavimo vietÄ ir

asmenį, kuris turėjo šias perduotas psichotropines medžiagas realizuoti. Iš liudytojo V. I. parodymų matyti, kad A.

K. su juo tarėsi tik dėl neva vitaminų sportininkams nugabenimo į Rusijos FederacijÄ ir pats jam perdavė paketÄ , kuriame buvo 4-5 cigarečių pakeliai bei nurodė, kur ir kam perduoti (t. 7, b. l. 185-187, t. 10, b. l. 13-14).

             Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį ar asmenis, nežinančius apie tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ , tai asmuo, organizavęs tokį neteisėtÄ gabenimÄ , laikomas

nusikaltimo vykdytoju. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. K. organizavęs narkotinių medžiagų gabenimÄ per kitÄ

asmenį, nežinojusį jo kėslų, laikytinas nusikaltimo vykdytoju. Taigi, nors realiai psichotropines medžiagas gabeno V. I., tačiau dėl minėtų priežasčių Å¡ių nusikalstamų veiksmų (neteisėto gabenimo) vykdytoju pripažintinas A. K.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, vertindamas Å¡iÄ kaltinimo dalį pagrindžiančius įrodymus, laikėsi BPK

20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įvertino jų visetÄ . Teisėjų kolegijos

nuomone, Å¡ioje byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistojo A. K. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybÄ , kad jis nusikalstamų

veikų pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį nedarė.

          Apeliacinis teismas pažymi, kad bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir

susitarimas. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalies nuostatas organizatoriumi laikomas asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iÅ¡ bendrininkavimo formų. Tokia bendrininkavimo forma yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali bÅ«ti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais. Ä®rodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai yra iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006).

          Pirmosios instancijos teismo ištirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visuma patvirtina nuteistojo A. K., kaip organizatoriaus ir kitų organizuotos grupės dalyvių, t. y. A. S. ir Rusijos Federacijos piliečio V. O. (dėl kurio priimtas apkaltinamasis Rusijos Federacijos Smolensko srities Smolensko rajono teismo 2006 m. birželio

27 d. nuosprendis), susitarimÄ ir tyčiÄ padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, priežastinį ryšį tarp kiekvieno iÅ¡ jų įvykdytų veiksmų ir bendros veikos.

           Apeliacinis teismas pažymi, kad kaltės forma, jos rÅ«Å¡is, be kaltinamojo prisipažinimo ar neprisipažinimo, nustatoma tiriant, įvertinant faktinių duomenų visetÄ , iÅ¡orinius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, sistemingumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų

kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-550/2006). Nors nuteistasis A. K. neigia organizavęs susitarimÄ padaryti jam

inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo vadovavimÄ , organizavimÄ ir tiesioginę tyčiÄ bendrais veiksmais gabenti psichotropines medžiagas MDMA ir DMEA turėdamas tikslÄ jas platinti ir neteisėtai jas pergabenti per valstybės sienÄ (kontrabanda) į Rusijos FederacijÄ , tačiau teismas konstatavo įvertinęs objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, kurie nustatyti atliktos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis, liudytojo V. I., nuteistojo A. S. parodymais bei kitais skundžiamajame nuosprendyje aptartais raÅ¡ytiniais įrodymais.

           IÅ¡ telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės gautų duomenų, kuriuos atliko ir pateikė pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ , Rusijos Federacijos Smolensko srities Federalinės saugumo tarnybos valdyba, pagal gautas Maskvos miesto teismo teisėjų L. A. M. (2005 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. ORM 2096/2005) ir N. A. S. (2005 m. birželio

17 d. nutarimÄ Nr. ORM 3025/2005) sankcijas, matyti, kad pagal A.

K. iÅ¡ankstinį susitarimÄ ir planÄ turėjusį realizuoti psichotropines medžiagas Rusijoje, bendrininkas A. S. įtraukė į nusikalstamas veikas V. O. (t. 4, b. l. 75, t. 8, b. l. 22-36). Å ias aplinkybes patvirtino nuteistasis A. S., iÅ¡

kurio parodymų matyti, kad A. K. prašymu įkalbino V. O. verstis psichotropinių medžiagų platinimu. Iš šių

parodymų taip pat matyti, kad A. S., A.

K. paliepimu, skambindavo V. O., kuriam perduodavo A. K. nurodymus, taip pat derindavo psichotropinių medžiagų

perdavimo aplinkybes, kainÄ , kiekį, laikÄ , t. y. kad „prekė“ iÅ¡važiavo ir už kiek laiko ji (prekė) bus vietoje bei kt. aplinkybes (t. 8, b. l. 182-183, 186-187,

t. 10, b. l. 104-105). Taip pat iš telefoninių pokalbių turinio matyti, kad A. S. telefoninių pokalbių metu su V. O. žodžius

vartoja perkeltine prasme, trumpiniais, vartoja sÄ vokas „tas antras žmogus, turi tuos trečiojo varianto megztinius“, „sijonai“ (t. 4, b. l. 130, 132), tariamasi dėl prekės kainos, kiekio, pristatymo datos (t. 4, b. l. 132-133, 135), aptariama prekių transportavimo eiga, susitikimo vieta (t. 4, b. l. 136, 141), nurodomi automobilio numeriai (t. 4, b. l. 73, 141), vairuotojo telefono numeris (t. 4, b. l. 142). Byloje esančiuose ir nuteistojo A.

K. apeliaciniame skunde nurodomuose 2005 m. rugpjūčio 8 d., 2005 m.

rugpjūčio 10 d., 2005 m. rugpjūčio 13 d pokalbiuose iš tikrųjų figūruoja tik A. S. ir V. O. (t. 4, b. l. 68, 69,

70). Iš jų matyti, kad A. S. nurodo V.

O. nuteistojo A. K. (SaÅ¡os) telefono numerį (XXXXXX) ir liepia jam paskambinti į LietuvÄ SaÅ¡ai (A. K.) (t. 4, b. l. 72-73, 142). IÅ¡ aukščiau paminėtų įrodymų akivaizdu, kad tarp Å¡ių asmenų buvo susitarimas neteisėtai gabenti didelį kiekį psichotropinių medžiagų su tikslu jas iÅ¡platinti, kiekvienas iÅ¡ jų savo veiksmais prisidėjo prie galutinio rezultato, tarpusavyje bendravo, buvo pasiskirstę vaidmenimis. Taigi,

baudžiamojoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais įrodyta, kad A. K. susitarė su A. S. dėl aukščiau

nurodytų nusikalstamų veikų darymo, jį (A. S.) parinko Å¡ių nusikalstamų veikų vykdytoju, o pats parengė ir koordinavo pačias nusikalstamas veikas bei joms vadovavo. Be to, A. K. ne tik parengė nusikalstamÄ veikÄ , bet jai ir vadovaudamas davė dėl Å¡ių veikų nurodymus, kad bÅ«tų pasiektas tikslas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas

padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų A. K. ir A. S. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK

25 straipsnio 3 dalį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgusi į visas bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais ir įvertintais įrodymais nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. K. šių nusikalstamų veikų organizatoriumi.

            Apeliacinis teismas kritiškai vertina nuteistojo A. K. skundo

argumentÄ , kad jis A. S. praÅ¡ymu tik susisiekė su V. I., kad jis nuvežtų į Rusijos FederacijÄ paketÄ , kuriame

turėjo būti vitaminai sportininkams, tačiau apie esančias pakete narkotines

medžiagas sužinojo vėliau. Teisėjų kolegijos manymu, tokia nuteistojo A. K. pateikta įvykio versija laikytina gynybine pozicija

siekiant taip švelninti savo teisinę padėtį, kadangi jos nepatvirtina byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai. Taip pat atmetamas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jo (A. K.) parodymais duotais teisme, nepagrįstai juos atmetė, neva jie nenuoseklūs ir prieštaringi.

            Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl pirmosios instancijos teismo teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinio įsitikinimo, pagrįsto iÅ¡samiu, neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad A. K. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant nuteistojo parodymus su visa kita bylos medžiaga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įrodymai byloje negali bÅ«ti vertinami selektyviai ar atsietai nuo visos bylos medžiagos. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai analizuodamas telefoninių pokalbių iÅ¡klotines, lygindamas liudytojų parodymus, nuteistojo A. S. parodymus bei kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus (specialistų iÅ¡vados, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, poėmio protokolai ir kt. medžiaga) pagrįstai kritiÅ¡kai vertino kai kuriuos nuteistojo A. K. parodymus, nes jie prieÅ¡taravo kitiems byloje esantiems ir jo kaltę patvirtinantiems įrodymams: ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. sausio 19 d. apklaustas kaip įtariamasis A.

K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įtarime nurodytų veiksmų nepadarė (t. 8, b. l. 60-61); 2009 m. sausio 27 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis

parodė, jog A. S. prašymu perdavė siuntinį vairuotojui V. I. su vitaminais skirtais sportininkams (t. 8, b. l.

62-63); 2009 m. balandžio 15 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad paskolino A. S. 4 000 Lt naujam Å¡ildymo katilui pirkti. Taip pat parodė, kad A. S. jam siÅ«lė surasti asmenis, kurie galėtų realizuoti psichotropines tabletes; kai 2005 m. įkliuvo V. (V. O.) Rusijoje, A. S. paprašė, jog jis (A. K.) įkalbėtų V. I. nuvežti dar vienÄ partijÄ psichotropinių tablečių (t. 8, b. l. 64-65). Pirmosios

instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu 2010 m. lapkričio 5 d. parodė, kad A. S. supažindino su V. I., kurio prašė

nuvežti į RusijÄ vitaminus (t. 13, b. l. 103-107). Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad reikÅ¡mingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, nepaliekant jokių esminių prieÅ¡taravimų ar abejonių.

 Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. akcentuoja, kad A. S. parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, taip jis siekia tik jį (apeliantÄ ) apkalbėti, kerÅ¡ydamas jam už tai, kad jis reikalavo grÄ Å¾inti skolÄ ir taip siekė Å¡velnesnės bausmės. Apeliantas skunde nurodo, kad 2009 m. sausio 20 d. apklausos metu A. S. savo kaltės dėl narkotinių medžiagų disponavimo nepripažino, tačiau vėlesnėse apklausose jau nurodė kitokias aplinkybes; Å iaulių apygardos teismo teisiamojo posėdžiu metu A.

S. teismui neteisingai parodė, kad jo pokalbių su V. O. A. K. negirdėdavo, bet jam patardavo prieÅ¡ kiekvienÄ

pokalbį; A. S. viskÄ darė savo iniciatyva, dalis pokalbių truko 2, 4, 5, 9 minutes, vėlai vakare, ar anksti ryte, todėl tikėtina, kad telefoninių pokalbių metu jo niekas nekontroliavo.

Apeliacinis teismas pažymi, kad su tokiais nuteistojo teiginiais sutikti neturi jokio pagrindo. Nuteistasis siekia įtikinti teismÄ , kad A. S. duodamas apeliantui

nenaudingus parodymus siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau A. K. tokie argumentai yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad toks

apibūdinimas tiktų, jei A. S. neigtų savo kaltę, o apkaltintų tik A. K.. Tačiau remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. S. savo parodymais apkaltino ne tik A. K., bet tuo pačiu parodė ir apie savo nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad A. S. savo

parodymais siekė išvengti atsakomybės ir davė neteisingus parodymus. Iš A. S. parodymų matyti, kad A. K. jam

parodė cigarečių pakeliuose supakuotas tabletes, sakė, kad juose yra 500 vnt. tablečių IÅ¡ liudytojo V. I. parodymų matyti, kad bÅ«tent nuteistasis A. K. jam perdavė paketÄ su 4-5 cigarečių pakeliais, sakė (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo - melavo), kad ten sudėti vitaminai ar papildai, kuriuos prašė perduoti Rusijoje gyvenančiam V. (vėliau nustatyta, kad tai V. O.) (duomenys neskelbtini) kaime. Nuteistojo A. S. parodymus patvirtina ir telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės, iÅ¡ kurių matyti, kad jis (A. S.) bendrauja su V. O., užmaskuotai kalba apie „megztinius“ (t. y. apie narkotikus) ir pan. (t. 1, b. l. 126-131, t. 4, b. l. 134-144). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokie nuteistojo A. S. ir liudytojo V. I. parodymai iÅ¡ esmės atitinka iÅ¡ Rusijos Federacijos gautÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ : Rusijos federacijos teisėsaugos pareigÅ«nai iÅ¡ anksto žinodami apie V. O. nusikalstamus veiksmus organizavo jo sekimÄ . IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad 2005 m. rugpjūčio 14 d. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje kelių Maskva-Ryga ir Sankt-Peterburgas-Kijevas sankirtoje, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje liudytojas V. I. perduoda V. O. baltos spalvos polietileno paketÄ (t. 1, b. l. 120-121, t. 4, b. l. 125-127); įvykio vietos apžiÅ«ros metu cigarečių pakeliuose buvo rastos 505 tabletės, kuriose specialistų iÅ¡vadomis rasta narkotinė (psichotropinė) medžiaga (t. 1, b. l. 77-82, 83-98, t. 4, b. l. 85-87, 88-103). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra nenuoseklÅ«s. A. S. ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. sausio 20 d. apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikÅ¡tų įtarimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų dėl kontrabandos ir narkotikų nepadarė (t. 8, b. l. 179-180). Tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009 m. sausio 20 d. duodamas pirminius parodymus melavo, nes buvo iÅ¡sigandęs (t. 10, b. l. 104-107). A. S. pirmosios instancijos teisme nurodė

įtikinamÄ priežastį, kodėl ikiteisminio tyrimo metu neigė kartu su A. K. padaręs aukščiau minėtas nusikalstamas veikas. Apeliacinis

teismas akcentuoja, kad A. S. parodymai bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡ esmės nekito, nes jie atitinka raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , todėl nėra jokio pagrindo abejoti jų patikimumu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. S. turėtų tikslÄ apkalbėti ar apkalbėjo nuteistÄ jį A. K.. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie nuteistojo skunde nurodyti teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s, taip nuteistasis tik bando suÅ¡velninti savo padėtį.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde kelia abejones ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojas D.

S. parodymais, kuriuose nurodoma, jog iš A. S. buvo reikalauja pinigų už psichotropines medžiagas.

Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad spręsti, ar liudytojos D.

S. parodymai yra patikimi galima nustatyti tik iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , palyginus juos su kitais byloje esančiais duomenimis, t. y. įvertinus kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai ir visÄ Ä¯rodymų visumÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netikėti liudytojos D. S. parodymais neturi jokio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D.

S. 2009 m. vasario 4 d. apklausos metu nurodė, kad 2005 m. liepos mėnesį, per buto langÄ pastebėjo savo vyrÄ A. S. ir A. K. (SaÅ¡Ä ) kalbančius namo kieme. S. (A. K.) garsiai Å¡aukė ir provokuodamas muÅ¡tynes, rankomis stÅ«mė A. į krÅ«tinę. Vyras grįžo į namus labai susijaudinęs, tačiau nieko neaiÅ¡kino, tik vėliau pasakė, kad jam reikia pinigų ir pasiėmęs 1 500 Lt iÅ¡važiavo (t. 8, b. l. 1-2). Liudytoja D. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu 2009 m. lapkričio 11 d. davė tokius pačius parodymus bei pažymėjo, kad Albinas paėmė 1 500 Lt ir pasakė, kad pinigus neÅ¡a A. K. (t. 10, b. l. 103-104). Svarbu pažymėti, kad nuteistasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat parodė, kad A.

K. atvažiavo į jo namus, reikalavo skambinti V. O., kaltino jį dėl dingusių tablečių, namo kieme jie apsistumdė, reikalavo grÄ Å¾inti

3 000 Lt. A. S. parodė, kad jis pasiėmė 1 500 Lt ir juos perdavė A. K. giminaičiui, nes A. K. namuose nebuvo (t. 8, b. l. 184, t. 187, t. 10, b. l. 105). Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, liudytojos D. S. parodymus vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste, o ne atskirai (atsietai) nuo visos bylos medžiagos, tačiau nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde vadovaujasi tik jam palankiais įrodymais, juos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis.

Skunde nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad Å iaulių apygardos teismas ignoravo Rusijos Federacijos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei Smolensko rajono teismo 2006 m. birželio 27 d. nuosprendyje konstatuotas aplinkybes ir priėmė prieÅ¡taringÄ nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendruoju požiÅ«riu valstybės baudžiamoji jurisdikcija apima baudžiamojo įstatymo galiojimÄ (tam tikru požiÅ«riu ir taikymÄ ) laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Pažymima, kad kiekvienos valstybės įstatymai, nustatydami baudžiamÄ jÄ atsakomybę už nusikalstamas veikas, kartu privalo nustatyti ir atsakomybės sÄ lygas pagal savo nacionalinę teisę. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas negali revizuoti ar kitaip vertinti Smolensko rajono teismo 2006 m. birželio 27 d. nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes. Å is nuosprendis neturi jokios prejudicinės galios prieÅ¡ skundžiamÄ jį pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė V. O. parodymais, nes Å iaulių apygardos teismui priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį pakako kitų įrodymų. Å ioje baudžiamojoje byloje visi įrodymai gauti teisėtu bÅ«du, todėl abejoti jų patikimumu nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad Smolensko rajono teismas 2006 m. birželio 27 d. nuosprendžiu V. O. pripažino kaltu ir nuteisė už tų pačių nusikalstamų veikų padarymÄ , už kurių padarymÄ Å¡ioje byloje pripažinti kaltais ir nuteisti A. K. ir A. S.. Tai, kad Smolensko rajono teismo 2006 m. birželio 27 d. nuosprendyje nustatyta, jog V. O. padarė nusikalstamas veikas veikdamas bendrininkų grupe, o ne organizuota, kaip konstatuota skundžiamajame nuosprendyje arba, kad jame nėra minima jo (nuteistojo A. K.) pavardė nei patvirtina, nei paneigia apelianto kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. IÅ¡ A. S. parodymų matyti, kad jam

nėra žinoma, ar A. K. kada nors kalbėjo telefonu su V. O. (t. 10, b. l. 104). Byloje iš tikrųjų nėra jokių

objektyvių duomenų apie tai. Tačiau vien tik Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistojo A. S. parodymus vertinti nepatikimais ar niekiniais, juo labiau, nėra kliÅ«tis vertinti nuteistųjų veiksmus kaip padarytus organizuota grupe. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos 2005 metais, todėl praėjus pakankamai dideliam laiko tarpui žmogiÅ¡ka ir natÅ«ralu kai kurių aplinkybių neprisiminti. Apeliacinės instancijos teismas vertina byloje surinktus įrodymus liečiamumo ir leistinumo ribose, kurie gauti vadovaujantis Lietuvoje galiojančio BPK normomis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų liečiamumo ir leistinumo ribų nepažeidė. Â

Apeliacinis teismas pažymi, kad nuteistasis A. K. skunde paskirtos bausmės neginčija. Å iaulių apygardos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistajam A. K. pagrįstai paskyrė teisingÄ bausmę. Skirdamas bausmę pirmosios teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), bei į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (nedirba, po Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo du kartus buvo teistas, tarp jų ir už psichotropinių medžiagų įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ , taip pat baustas administracine tvarka). Apeliacinio teismo teisėjų nuomone, Å iaulių apygardos teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis), A. K. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir nustatyta subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai neteisingos ar per Å¡velnios ir jų Å¡velninti nėra pagrindo, nes užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

            Nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Â

Kolegijos pirmininkas                                                                                  Kęstutis

Jucys

Teisėjai                                                                                                           Â

Violeta Ražinskaitė

                                                                                                                  Aloyzas

Kruopys