2017-01-11 Nr. AB-910-3-62-3-02193-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-70-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02193-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. Č. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurią kildina iš Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo, bei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų nesuteikiant pareiškėjui teisės susirašinėti su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę kitose pataisos įstaigose.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo R. Č. skundą dalyje dėl 12 000 Eur neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, atlyginimo priteisimo atsisakė priimti; priėmė pareiškėjo skundą dalyje dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų, ribojant pareiškėjo susirašinėjimo teisę, atlyginimo priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu, 118 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos pareigūno veiksmus ar sprendimus, nereiškia, jog visais atvejais bausmę vykdančios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir bausmę vykdančios institucijos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kylantys iš bausmę atliekančios institucijos veiklos, kurie susiję su tokios institucijos administravimo veika.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas nekelia ginčo iš santykių, susijusių su bausmę vykdančios institucijos atliekama administravimo veikla. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekė būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką nustato bausmių vykdymo įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatos (Bausmių vykdymo kodekso 157, 164 str., Baudžiamojo proceso kodekso 360, 362, 364 str.). Pagal šias nuostatas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas. Pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurie susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais.

Kadangi pareiškėjas kelia klausimus susijusius su baudžiamaisiais teisiniais santykiais, t. y. Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl skundą dalyje dėl 12 000 Eur neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, atlyginimo atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėjui dėl neturtinės žalos, kildinamos iš lygtinio paleidimo netaikymo, siūlyta kreiptis į Alytaus rajono apylinkės teismą.

Pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos (kildinamos iš Alytaus pataisos namų veiksmų ribojant pareiškėjo teisę į susirašinėjimą) atlyginimo priteisimo priimtas.

III. Pareiškėjas R. Č. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties (b. l. 8).

Pažymi, kad skunde pareiškėjas buvo nurodęs, jog atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, jis Konvencijos 14 straipsnio prasme buvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, kadangi, priešingai nei kitiems nuteistiesiems, jam nebuvo taikomas lygtinis paleidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo R. Č. skundo dalį dėl 12 000 Eur neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, atlyginimo priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma pažymėtina, jog pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė neegzistuojančias ar šiam ginčui neaktualias ABTĮ nuostatas, nepagrįsti: pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo, pateikto 2016 m. spalio 24 d., priėmimo klausimą, vadovavosi nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančia ABTĮ redakcija (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d., 2 d.), tuo tarpu pareiškėjas atskirajame skunde nurodo iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos nuostatas.

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartis, priimta byloje V. P. v. Vilniaus pataisos namai, 2012 m. spalio 15 d. nutartis, priimta byloje L. L. v. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimas, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde reiškė reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuri, pareiškėjo teigimu, atsirado dėl to, kad jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas. Pareiškėjas ir atskirajame skunde nurodo, kad jo reikalavimas atlyginti 12 000 Eur neturtinę žalą siejamas su, jo manymu, netinkamu Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą, taikymu.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką nustato bausmių vykdymo įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatos (Bausmių vykdymo kodekso 157, 164 str., Baudžiamojo proceso kodekso 360, 362, 364 str.). Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą jis sieja su Alytaus pataisos namų veiksmais pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdymo procese, t. y. pareiškėjo neteikimu lygtiniam paleidimui iš pataisos namų, yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl šis pareiškėjo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016).

Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsiakydamas priimti pareiškėjo skundą vadovaujasi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį atsisakoma priimti skundą, kai byla nepriskirtina tam teismui, tačiau iš teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas de facto (faktiškai) pareiškėjo skundą atsisakė priimti dėl to, jog jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė