fb4b9cc4-5486-4489-bdfd-efc600474943 · Å iaulių apylinkės teismas

Civ                                                                                     Civilinė byla Nr. e2-4225-641/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03161-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1.5; 2.5.8.5; 2.5.8.8; 2.5.8.10; 2.5.9.2; 2.510.5.1; 2.5.11; 3.1.7.5; 3.1.7.9; 3.2.6.1; ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 29 d.

Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,dalyvaujant ieÅ¡kovams J. V., K. V.,ieÅ¡kovų atstovei advokatei Irmai Bekerei,atsakovui G. R. ir jo atstovui advokato padėjėjui Algimantui Gruzdžiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J. V. ir K. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams G. R., R. R. dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovai J. V. ir K. V. ir jų atstovė advokatė I.

Bekerė prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti ir solidariai iÅ¡ atsakovų G. R. ir R. R. priteisti 11000,00 Eur skolÄ , 418,90 Eur palÅ«kanas, už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. (kuomet ieÅ¡kovai sužinojo, jog atsakovai prekių nepristatys) iki kreipimosi į teismÄ dienos (2016 m. balandžio 4 d.), 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡ias sumas priteisiant ieÅ¡kovei J.

V.. Baigiamųjų kalbų metu ieÅ¡kovų atstovė advokatė I. Bekerė reikalavimÄ patikslino nurodydama, kad tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog atsakovų prievolė yra ne solidari, o dalinė, ieÅ¡kovai praÅ¡o patikslintu ieÅ¡kiniu reikalaujamas sumas iÅ¡ atsakovų priteisti lygiomis dalimis. Nurodė, kad 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, su 13 metų pažįstamais atsakovais, kuriais pasitikėjo, jų gyvenamajame name, adresu Serbentų g. 70, Å iauliai, dalyvaujant visoms Å¡alims, atsakovui G.

R. pasiÅ«lius, ieÅ¡kovai žodiniu susitarimu susitarė su atsakovais dėl pirkimo – pardavimo teisinių santykių, t. y. apie 20 tonų dėvėtų padangų ir lietų ratlankių pirkimo – pardavimo, atsakovams juos parvežant iÅ¡ Å vedijos ir parduodant ieÅ¡kovams, o ieÅ¡kovams iÅ¡ anksto keliais mokėjimais už perkamas prekes apmokant 11000,00 Eur kainÄ Ä¯ atsakovų nurodytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â G. R. banko sÄ skaitÄ . Vykdydami žodinę pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovų praÅ¡ymu pervesti iÅ¡ anksto sutartÄ prekių kainÄ , ieÅ¡kovai, už dėvėtas padangas ir lietus ratlankius, kurie turėjo bÅ«ti parvežti iÅ¡ Å vedijos, 2015 m. balandžio 3 d. dviem mokėjimo nurodymais pervedė į atsakovo G.

R. banko sÄ skaitÄ 1000,00 Eur ir 7000,00 Eur mokėjimus bei 2015 m. gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, po atsakovų sandėlio patalpose, esančiose Vairo g., Å iauliai, tikslaus adreso nepamena, įvykusio ieÅ¡kovo K. V. ir atsakovų R. R.,                        G. R. pokalbio dėl prekių pirkimo, ieÅ¡kovai už sutartas atsakovų ieÅ¡kovams parduoti dėvėtas padangas ir lietus ratlankius, kurie turėjo bÅ«ti parvežti iÅ¡ Å vedijos, 2015 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu pervedė 3000,00 Eur iÅ¡ankstinį mokėjimÄ Ä¯ atsakovo G.

R. banko sÄ skaitÄ . Teigia tikslaus prekių pristatymo termino sutartimi neaptarę, tačiau tikėjosi, jog atsakovai perkamas prekes parveÅ¡ per apie 3 savaičių terminÄ . Tačiau atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, sutartų parduoti prekių iÅ¡ Å vedijos neparvežė ir ieÅ¡kovams neperdavė, pagal ieÅ¡kovų pareikalavimus iki 2015 m. liepos 1 d. už prekes sumokėtų pinigų negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kinį grindžia mokėjimo nurodymais, atsakovo G. R. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopija, savo paaiÅ¡kinimais ir liudytojo V.

N. parodymais.Atsakovas G. R. ir jo atstovas advokato padėjėjas A. Gruzdys prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui G. R. visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Prašė vertinti ieÅ¡kovų nesÄ Å¾iningumÄ , kuris pasireiÅ¡kė tuo, jog tik atsakovo G. R. atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytų atsikirtimų pasekoje ieÅ¡kovai pakeitė bylos Å¡alis, į procesÄ Ä¯traukdami atsakovu ir G. R. tėvÄ R. R., be to, parengiamojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, jog didžiÄ jÄ dalį pinigų ieÅ¡kovas K.

V. skyrė atsakovo R. R. verslui finansuoti, vėliau teismo posėdyje savo pozicijÄ pakeitė. Nurodė, jog atsakovas G. R. su ieÅ¡kovais nebendravo, 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje, atsakovo          R. R. gyvenamajame name susitarime su ieÅ¡kovais ir atsakovu R. R. nedalyvavo, nevažiavo su tėvu – atsakovu R. R. – pirkti dėvėtų padangų ir ratlankių į Å vedijÄ . Tvirtino, jog atsakovas G. R. neužsiima jokiu verslu, neprekiauja padangomis ir ratlankiais, o jau daug metų dirba UAB „Žaliauskai“ nekilnojamojo turto brokeriu.

Teigė, jog atsakovo G. R. žiniomis, ieÅ¡kovai atsakovo R. R. verslui buvo paskolinę pinigų 5 metams, o ieÅ¡kovų 11000,00 Eur į atsakovo G. R. vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ buvo pervesti atsakovo             R. R. praÅ¡ymu, kadangi jo banko sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotos antstolių. Minėtus ieÅ¡kovų pervestus pinigus atsakovas G. R. nurodė perdavęs tėvui grynais pinigais (dalį jų – 7240,00 Eur – 2015 m. balandžio 9 d. nuimdamas nuo banko sÄ skaitos, o kitÄ dalį – 3760,00 Eur – atiduodamas iÅ¡ savo turimų grynųjų lėšų, kadangi tokiÄ sumÄ savo asmeninių lėšų norėjo pasilikti banko sÄ skaitoje).

Atsakovas G. R. nurodė nežinantis, kodėl ieÅ¡kovai mokėjimo nurodymuose nurodė jų paskirtį, kaip iÅ¡ankstinius apmokėjimus ir teigė, jog tai nesudaro lemiamos reikÅ¡mės ir neįrodo, jog tarp Å¡alių susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai žodinės sutarties pagrindu. Nurodė, jog 2015 m. į Å vedijÄ važiavo tik vienÄ kartÄ , t. y. 2015 m. prieÅ¡ Velykas su žmona savo asmeniniu automobiliu, tačiau Å vedijoje jokių padangų ar ratlankių neieÅ¡kojo ir nepirko. Taip pat nurodė, jog Å vedijoje 2015 m. birželio 1 d. nusiėmė didelę pinigų sumÄ nuo banko sÄ skaitos, kadangi Å vedijoje gyvenantis giminaitis patarė Å vedijoje turėti grynuosius pinigus.

Savo argumentus grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais duomenimis apie atsakovo R. R. sÄ skaitų areÅ¡tÄ , atsakovo G. R. darbo santykius ir turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Teigė, jog teisme apklausto liudytojo V. N. parodymais negalima remtis, kaip nepatikimais, kadangi Å¡is liudytojas yra subjektyvus atsakovo G. R. atžvilgiu dėl su liudytoju, kuris dirbo pas atsakovÄ R. R. ir tuo metu buvo neblaivus, agresyvus ir įžeidinėjo atsakovÄ G. R., 2015 m. vasarÄ Ä¯vykusio konflikto, t. y. apsistumdymo atsakovo R.

R. turėtos metalo supirktuvės patalpose, esančiose Vairo g. 19, Å iauliai, bei galimai yra įtakotas ieÅ¡kovo K. V. pažįstamo dabartinio savo darbdavio.Atsakovas R. R. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė su ieÅ¡kiniu nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovai 11000,00 Eur sumÄ paskolino jam, jo verslo plėtimui, be palÅ«kanų, 5 metų terminui, nes jo verslui labai reikėjo apyvartinių lėšų. Teigė, jog paskolos grÄ Å¾inimo terminas Å¡iai dienai nėra pasibaigęs, todėl jis neturi sutartinės pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams paskolintus pinigus ir juos grÄ Å¾ins 2020 metais.

Pažymėjo, jog jo verslas buvo susijęs su metalo prekyba Lietuvoje, o ne padangų ir ratlankių prekyba, kas, atsakovo nuomone, patvirtina, ieÅ¡kovų argumentų neteisingumÄ . Teigė, jog jo sÅ«nus, atsakovas G. R., apie tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo R. R. susiklosčiusius paskolinius teisnius santykius nieko nežinojo. Jam buvo žinomas tik tas faktas, jog ieÅ¡kovai į sÅ«naus banko sÄ skaitÄ pervedė paskolintÄ pinigų sumÄ , kuriÄ sÅ«nus perdavė jam - dalį ieÅ¡kovų į sÄ skaitÄ pervestų pinigų nuimdamas nuo sÄ skaitos, o kitÄ dalį iÅ¡ savo grynųjų pinigų.

Tvirtino, jog ieÅ¡kovų paskola atsakovo R. R. verslui į atsakovo                   G. R. banko sÄ skaitÄ buvo pervesta tik dėl tos priežastys, jog paties atsakovo R. R. banko sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotos antstolių. Teigė, jog ieÅ¡kovai, sužinoję apie jo verslo žlugimÄ , sugalvojo aplinkybes apie padangų ir ratlankių pirkimÄ â€“ pardavimÄ , kad anksčiau laiko susigrÄ Å¾intų paskolintus pinigus. Ä® teismo posėdį atsakovas R. R. neatvyko, jam apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atsakovui                R.

R. nedalyvaujant. Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių pobÅ«džio bei Å¡alių tinkamumo. IÅ¡ byloje pateiktų mokėjimo nurodymų ir atsakovo G. R. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2015 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 60 ieÅ¡kovas K. V. pervedė į atsakovo G. R. banko sÄ skaitÄ 1000,00 Eur, mokėjimo paskirtis – iÅ¡ankstinis apmokėjimas; 2015 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 784 ieÅ¡kovė J.

V. pervedė į atsakovo G. R. banko sÄ skaitÄ 7000,00 Eur, mokėjimo paskirtis – iÅ¡ankstinis apmokėjimas; 2015 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 801 ieÅ¡kovė J. V. pervedė į atsakovo                      G. R. banko sÄ skaitÄ 3000,00 Eur, mokėjimo paskirtis – iÅ¡ankstinis apmokėjimas. IeÅ¡kovų bendra atsakovui G. R. pervestų pinigų suma sudaro 11000,00 Eur. IÅ¡ G. R. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank, AB, iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. birželio 30 d. matyti, jog 2015 m. balandžio 3 d. ieÅ¡kovas K.

V. pervedė 1000,00 Eur iÅ¡ankstinį apmokėjimÄ , 2015 m. balandžio 3 d. ieÅ¡kovė J. V. pervedė 7000,00 Eur iÅ¡ankstinį apmokėjimÄ , 2015 m. gegužės 27 d. ieÅ¡kovė J. V. pervedė 3000,00 Eur iÅ¡ankstinį apmokėjimÄ , o G. R. 2015 m. balandžio 9 d. iÅ¡grynino 7240,00 Eur sumÄ .IÅ¡ 2014 m. balandžio 30 d. darbo sutarties kopijos ir internetinio puslapio www. zaliauskai.lt informacijos apie brokerius matyti, jog atsakovas G. R. nuo 2014 m. gegužės 2 d. dirba UAB „Žaliauskai“ nekilnojamojo turto vadybininku.IÅ¡ 2016 m. balandžio 20 d. nekilnojamojo turto registro raÅ¡to ir centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog atsakovui G.

R. 2009 m. lapkričio 24 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitokio nekilnojamojo turto Å¡io asmens vardu nėra registruota.IÅ¡ Å iaulių miesto 5-ojo notaro biuro 2015 m. lapkričio 4 d. žemės sklypo, pastatų ir kitų statinių pirkimo - pardavimo sutarties kopijos matyti, jog atsakovas R. R. ir E. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki 2015 m. lapkričio 4 d. turėjo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir šį turtÄ pardavė.IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO esančių administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.6.-2224-771/2012 kortelės duomenų bei Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo kopijos matyti, jog Å¡iuo nutarimu, įsiteisėjusiu 2012 m. rugsėjo 17 d., atsakovas R.

R. buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.IÅ¡ 2016 m. balandžio 27 d. antstolio T. Ubarto raÅ¡to Nr. S009929 matyti, jog R. R. atžvilgiu yra vykdomi dviejų skolų iÅ¡ieÅ¡kojimai ir 2014-2015 m. laikotarpiu R. R. priklausančios piniginių lėšų banko sÄ skaitoms antstolis T. Ubartas taikė areÅ¡tus, kurie nėra panaikinti. Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

IeÅ¡kovui nesuformulavus savo reikalavimo, nėra ir ieÅ¡kinio, taigi ir teisminio nagrinėjimo dalyko. Civilinių teisių gynimo bÅ«dai – tai materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimai, reiÅ¡kiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui iÅ¡vengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus:

įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt. Tačiau teismas, pagal ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, savarankiÅ¡kai atlieka faktų teisinį kvalifikavimÄ , parenka ginčo santykius reguliuojantį įstatymÄ , teisiniais argumentais atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. IeÅ¡kovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo ne kartÄ nurodyta, kad ieÅ¡kinio pagrindas yra faktinio pobÅ«džio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija.

Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

Be to, aiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. ReikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus. Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas ir spręsdamas iÅ¡ sutartinių santykių kilusius ginčus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali nukrypti tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina Å¡alims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sudarytos sutartys turi bÅ«ti vykdomos taip, kaip jose nustatyta. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

Neginčijamais bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 60 ieÅ¡kovas K. V. pervedė į atsakovo G. R. banko sÄ skaitÄ 1000,00 Eur, mokėjimo paskirtis – iÅ¡ankstinis apmokėjimas; 2015 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 784 ieÅ¡kovė J. V. pervedė į atsakovo G. R. banko sÄ skaitÄ 7000,00 Eur, mokėjimo paskirtis – iÅ¡ankstinis apmokėjimas; 2015 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 801 ieÅ¡kovė J. V. pervedė į atsakovo G. R. banko sÄ skaitÄ 3000,00 Eur, mokėjimo paskirtis – iÅ¡ankstinis apmokėjimas, kurių dalis – viso 7240,00 Eur – atsakovo G.

R. iÅ¡ jo banko sÄ skaitos buvo iÅ¡gryninta 2015 m. balandžio 9 d. Ginčo dėl ieÅ¡kovų atsakovas pervestos pinigų sumos – 11000,00 Eur, bei to, jog atsakovai iÅ¡ ieÅ¡kovų Å¡iuos pinigus gavo, tarp Å¡alių nėra.IeÅ¡kovai tvirtino su atsakovais G. R. ir R. R. 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisiminė, atsakovų gyvenamajame name, adresu Serbentų g. 70, Å iauliai, sudarė žodinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl apie 20 tonų dėvėtų padangų bei lietų ratlankių įsigijimo už 11000 Eur kainÄ , juos atsakovams nuperkant Å vedijoje, parvežant ir parduodant ieÅ¡kovams per maždaug 3 savaites po susitarimo dienos, ir teigė už perkamas prekes apmokėję anksčiau nurodytais iÅ¡ankstiniais apmokėjimais visÄ sutartÄ prekių kainÄ Ä¯ atsakovų nurodytÄ G.

R. banko sÄ skaitÄ .Atsakovai ginčijo žodinės pirkimo – pardavimo sutarties su ieÅ¡kovais sudarymo faktÄ ir tvirtina, jog tik atsakovas R. R. su ieÅ¡kovais sudarė 11000,00 Eur paskolos sutartį verslo tikslais, jÄ grÄ Å¾inant ieÅ¡kovams po 5 metų laikotarpio. Atsakovas R. R. neginčijo ieÅ¡kovų nurodomų faktinių aplinkybių dėl tarp jo ir ieÅ¡kovų vykusios susitarimo laiko ir vietos, t. y. jog susitarimas buvo sudarytas 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksli data nežinoma, atsakovo R.

R. gyvenamajame name, adresu Serbentų g. 70, Å iauliai, tačiau tvirtino, jog su ieÅ¡kovais susitarė dėl 11000,00 Eur paskolos gavimo, 5 metų terminui, verslui plėsti, iÅ¡ ieÅ¡kovų gautais 11000,00 Eur disponavo tik jis ir nurodė neturintis pareigos gražinti ieÅ¡kovų jam suteiktÄ paskolÄ , kadangi dar nėra pasibaigęs paskolos grÄ Å¾inimo terminas. Atsakovas G. R. nurodė su ieÅ¡kovais jokių sutartinių santykių nesudaręs ir juose nedalyvavęs, o pinigai į atsakovo G. R. banko sÄ skaitÄ buvo pervesti todėl, kad atsakovo             R.

R. banko sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotos antstolių. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o Å¡ie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių Å¡alių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma.

IÅ¡ CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina iÅ¡vada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra Å¡alių susitarimas (consensus ad idem). Remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka Å¡alių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡ka yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikÅ¡mės valios iÅ¡raiÅ¡kos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymÄ , pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui bÅ«dingas minimalus Å¡alių valios varžymas, todėl Å¡alys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formÄ , kuria iÅ¡reiÅ¡kia savo susitarimo turinį.

Ä®statyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raÅ¡tu (paprasta ar notarine) forma arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Atskiroms pirkimo – pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles (CK 6.311 straipsnis). Privaloma raÅ¡ytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar Å¡alių susitarimas nenustato raÅ¡ytinės formos, gali bÅ«ti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis).Pirkimo – pardavimo sutartis yra konsensualinė ir ji laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl esminių sutarties sÄ lygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o įstatymuose arba sutartyje numatytais atvejais šį susitarimÄ iÅ¡reiÅ¡kia atitinkama forma (CK 6.159 straipsnis).

Sutarties sudarymo momentas nėra siejamas su jos dalyko perdavimo momentu. Atskiriems sandoriams, pvz., pirkimo – pardavimo sutarčių rÅ«Å¡ims, įstatymai gali nustatyti specialiÄ sias sudarymo taisykles. Pirkimo – pardavimo sutarties formÄ nustatyto sandorių sudarymo formos taisyklės. IeÅ¡kovai pirkimo – pardavimo sutarties sudarymÄ iÅ¡ esmės įrodinėjo mokėjimo nurodymais, kurių paskirtyje nurodyta, jog tai yra iÅ¡ankstiniai mokėjimai, bei atsakovų pripažįstama faktine aplinkybe, jog jie Å¡iuos pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovų gavo.

Atsakovai nurodė, jog iš ieškovų gauti pinigai buvo ieškovų atsakovui R. R. suteikta beprocentė paskola 5 metų terminui jo verslui plėtoti, o mokėjimo dokumento paskirtis neatskleidžia tarp šalių sudaryto susitarimo valios ir tikslų. Teismo vertinimu, atsakovų nurodomi argumentai dėl tarp šalių susiklosčiusių paskolos sutartinių teisinių santykių yra nepagrįsti įvertinus tai, jog atsakovai šiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų.

Kaip ir ieÅ¡kovai turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip ir atsakovai turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, jog skirtingai nei pirkimo – pardavimo sutarties atveju, kurios Å¡alims įstatymas nenustato imperatyvios pareigos pirkimo – pardavimo sutartį įforminti raÅ¡ytine forma (CK 6.311 straipsnis), t. y. ji gali bÅ«ti sudaroma ir žodine forma, paskolos sutarties dalyvius įstatymo leidėjas imperatyviai įpareigoja paskolinius teisinius santykius įforminti raÅ¡ytinės sutarties forma (pvz. paskolos sutartimi, paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytu paskolos raÅ¡teliu ar kitokiu skolos dokumentu, patvirtinančiu paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui) (CK 6.871 straipsnio 1, 3 dalys).

Minėto pasekoje, atsakovai, grįsdami savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį paskolos sutarties tarp atsakovo R. R. ir ieÅ¡kovų sudarymo pagrindu, turėjo į bylÄ pateikti ir Å¡iÄ faktinę aplinkybę patvirtinantį įrodymÄ - tarp sutarties dalyvių pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡ytinę paskolos sutartį - savo atsikirtimams pagrįsti, tačiau toks raÅ¡ytinis dokumentas į bylÄ atsakovų nebuvo pateiktas. Taip pat atsakovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ne tik atsakovo R. R. nurodomo paties paskolos iÅ¡ ieÅ¡kovų gavimo fakto, tačiau ir nurodomų faktinių aplinkybių, jog iÅ¡ ieÅ¡kovų gautus 11000,00 Eur turi teisę grÄ Å¾inti tik po 5 metų nuo 2015 m. balandžio mėnesio, jog Å¡ie pinigai buvo panaudoti pagal atsakovų nurodomÄ jų panaudojimo paskirtį – atsakovo R.

R. versle ir pan. Atsakovų į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai apie atsakovo G. R. darbÄ UAB „Žaliauskai“ nekilnojamojo turto vadybininku, turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovo R. R. skolas ir jo vardu turimų banko sÄ skaitų areÅ¡tus, atsakovo R. R. su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki 2015 m. lapkričio 4 d. turėtÄ Å¾emės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , garaÅ¾Ä ir kitus kiemo statinius, esančius adresu Serbentų g. 70, Å iauliai, nei patvirtina, nei paneigia atsakovų atsikirtimus į patikslintÄ ieÅ¡kinį, jog tarp atsakovo R.

R. ir ieÅ¡kovų buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai 11000,00 Eur sumoje. IÅ¡ nustatyto teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovai neįrodė savo atsikirtimų, jog tarp atsakovo R. R. ir ieÅ¡kovų 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje, atsakovo R. R. gyvenamajame name, adresu Serbentų g. 70, Å iauliai, buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieÅ¡kovai R. R. paskolino 11000,00 Eur verslui finansuoti, be palÅ«kanų, jÄ grÄ Å¾inant po 5 metų laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo G. R. teisme duotų paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taringumÄ .

Atsakovas G. R. tvirtino, jog 2015 m. Å vedijoje lankėsi tik vienÄ kartÄ su Å¡eima prieÅ¡ Velykas, t. y. prieÅ¡ 2015 m. balandžio 5 d., tačiau teisme duodamas paaiÅ¡kinimas taip pat nurodė, jog 2015 m. birželio 1 d. bÅ«damas Å vedijoje iÅ¡sigrynino didelę pinigų sumÄ iÅ¡ savo banko sÄ skaitos. Å iÄ faktinę aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtina ir į bylÄ atsakovo pateiktame G. R. banko iÅ¡raÅ¡e fiksuoti 2015 m. birželio 1 d. pinigų nuskaitymai Å vedijoje. IÅ¡ aptarto teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas G.

R. Å vedijoje lankėsi ne vienÄ , tačiau du kartus. Teismas pažymi, jog atsakovas G. R. nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų įsitikinti jo nurodomų faktinių aplinkybių, jog į Å vedijÄ 2015 m. vyko ne su atsakovu R. R., tačiau sutuoktine, teisingumu. Tuo tarpu teisme apklausto liudytojo V. N. duoti parodymai, kuriais atsakovas G. R. ir jo atstovas prašė teismo nesiremti kaip nepatikimais, jog atsakovai R. R. ir G. R. kelis kartus - 2015 m. prieÅ¡ Velykas kartu su liudytoju bei 2015 m. gegužės mėnesį tik atsakovai vyko į Å vedijÄ , o antro atsakovų vykimo į Å vedijÄ rezultate į LietuvÄ buvo parvežtas sunkvežimis padangų, kurias liudytojas iÅ¡krovė į atsakovo R.

R. sandėlį, bei tai, jog į Å vedijÄ liudytojas su abiem atsakovais vyko keltu iÅ¡ Rygos į StokholmÄ , kÄ iÅ¡ esmės teisme patvirtino ir atsakovas G. R., nurodęs, jog į Å vedijÄ su sutuoktine kėlėsi keltu iÅ¡ Rygos į StokholmÄ , teismui leidžia atsakovo            G. R. atsikirtimus į ieÅ¡kinį ir teisme duotus paaiÅ¡kinimus vertinti kritiÅ¡kai, kaip galimÄ siekį iÅ¡vengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl atsakovo G. R. argumentai dėl ginčo dalyko atmetami kaip nepagrįsti.

Pasisakydamas dėl teisme liudytoju apklausto V. N. parodymų patikimumo, teismas pažymi, jog Å¡io liudytojo parodymais nesiremti neturi pagrindo, kadangi į bylÄ atsakovas                        G. R. ar jo atstovas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų teismui manyti, jog Å¡is liudytojas gali duoti subjektyvius ir tendencingus parodymus atsakovų ar ieÅ¡kovų atžvilgiu, ar kad Å¡iam liudytojui buvo žinoma apie bylos aplinkybes iki jo apklausos teisme momento. PrieÅ¡ingai, liudytojo V.

N. teisme duotais parodymais nustatyta, jog jis disponavo atsakovo R. R. sandėlio raktais, kuriuos jam buvo perdavęs pats atsakovas R. R., palaikė ryÅ¡ius su atsakovu R. R. ir, oficialiai nebedirbant pas atsakovÄ R. R., atsakovai patikėjo jam priimti ir į sandėlį iÅ¡krauti jų Å vedijoje pirktas parvežtas padangas, Å¡ių aplinkybių atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu jokiais objektyviais įrodymais nenuginčijo, kas iÅ¡ esmės paneigia atsakovo                       G.

R. teisme nurodomas aplinkybes, apie neva egzistuojančius konfliktinius santykius su minėtu liudytoju. Byloje nebuvo pateikta ir kitokių objektyvių įrodymų, kurie leistų suabejoti Å¡io liudytojo tendencingumu kurios nors iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (įrodymų pakankamumo taisyklė).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).

Pažymėtina, kad aplinkybę dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal minėtas įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto duomenų padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas iÅ¡imtis. Teismas, byloje surinktų įrodymų viseto kontekste įvertinęs ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus ir pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, atliktų mokėjimų paskirtį (iÅ¡ankstiniai mokėjimai), atsakovų atsikirtimų nepagrįstumÄ , atsakovo G.

R. teisme duotų paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taringumÄ bei tai, jog atsakovai sutinka iÅ¡ ieÅ¡kovų 2015 m. balandžio 3 d. ir 2015 m. gegužės 27 d. gavę ginčo pinigus ir jų ieÅ¡kovams iki Å¡iol negražinę, neginčija ieÅ¡kovų nurodomos susitarimo sudarymo datos ir vietos, tai, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovų įrodinėjamas faktines aplinkybes apie tarp Å¡alių žodinės sutarties pagrindu susiklosčiusius pirkimo - pardavimo teisinius santykius, liudytojo V.

N. teisme duotus parodymus, kurie iÅ¡ dalies patvirtina ieÅ¡kovų nurodomas faktines aplinkybes dėl ginčo dalyko, jog atsakovai R. R. ir G. R. kelis kartus - 2015 m. prieÅ¡ Velykas kartu su liudytoju bei 2015 m. gegužės mėnesį tik atsakovai vyko į Å vedijÄ , o po ko į LietuvÄ buvo parvežtas sunkvežimis padangų, kurias liudytojas iÅ¡krovė į atsakovo R. R. sandėlį, ir tai, jog atsakovai neįrodė, jog tarp atsakovo R. R. ir ieÅ¡kovų buvo sudaryta paskolos sutartis, bei faktinės aplinkybės, jog atsakovas G.

R. į Å vedijÄ 2015 m. abu kartus - prieÅ¡ Velykas ir 2015 m. birželio 1 d. - vyko ne su atsakovu              R. R., tačiau tik su sutuoktine, konstatuoja, jog ginčo santykiai turi bÅ«ti kvalifikuoti kaip pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai ir žodinės pirkimo – pardavimo sutarties su iÅ¡ankstiniu apmokėjimu sudarymo faktÄ pripažįsta įrodytu. Dėl atsakovo tinkamumo Byloje kilo ginčas dėl atsakovo G. R. civilinės atsakomybės. Atsakovas G. R. ir jo atstovas advokato padėjėjas A.

Gruzdys bei atsakovas R. R., savo pateiktuose atsiliepimuose į patikslintÄ ieÅ¡kinį, tvirtino, jog atsakovas G. R. sutartiniuose santykiuose su ieÅ¡kovais nedalyvavo, nesitarė dėl dėvėtų padangų ir lietų ratlankių parvežimo iÅ¡ Å vedijos ir jų ieÅ¡kovams pardavimo. Atsakovas G. R., pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais apie atsakovo     G. R. darbÄ UAB „Žaliauskai“ nekilnojamojo turto vadybininku, turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovo R. R. skolas ir jo vardu turimų banko sÄ skaitų areÅ¡tus, atsakovo R.

R. su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki 2015 m. lapkričio 4 d. turėtÄ Å¾emės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , garaÅ¾Ä ir kitus kiemo statinius, esančius adresu Serbentų g. 70, Å iauliai, įrodinėjo, jog verčiasi ne padangų ir ratlankių prekyba, o nekilnojamojo turto verslu, negyveno ir sutarties su ieÅ¡kovais sudarymo metu nebuvo sutarties sudarymo vietoje – tuo metu atsakovams priklausiusiame tėvų gyvenamajame name, adresu Serbentų g. 70, Å iauliai, o byloje esančiu antstolio T.

Ubarto raÅ¡tu dėl atsakovo R. R. banko sÄ skaitų areÅ¡to įrodinėjo faktinę aplinkybę, jog bÅ«tent dėl to, jog tėvo banko sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotos, ieÅ¡kovų pinigus tėvas nurodė pervesti į G. R. banko sÄ skaitÄ . Teigė minėtus pinigus perdavęs R. R., kuris nurodė, jog ieÅ¡kovai atsakovui R. R. paskolino 11000,00 Eur verslui plėsti. Atsakovas G. R. nurodė pats ieÅ¡kovų pervestais į sÄ skaitÄ pinigais nesinaudojęs ir su ieÅ¡kovais jokių sutartinių santykių neturėjęs. IeÅ¡kovai neigia susitarimo metu žinoję apie atsakovo R.

R. banko sÄ skaitų areÅ¡tÄ ir nurodo iÅ¡ankstinius mokėjimus už perkamas prekes pervedę į tÄ banko sÄ skaitÄ , kuriÄ nurodė atsakovai. Teismas pažymi, jog byloje surinktų įrodymų viseto apimtyje atsakovo G. R. pateikti įrodymai nėra pakankami objektyviai pagrįsti faktui, jog jis tikrai ginčo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo laikotarpiu jokia kita komercine ar Å«kine veikla, apart teismui deklaruojamos nekilnojamojo turto brokerio veiklos, nesivertė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų jo darbinę veiklÄ ir iÅ¡ jos gaunamas pajamas, pvz.

VSFDV pažymos apie gaunamÄ darbo užmokestį, ar 2015 m. gyventojo pajamų ir turto deklaracijų, informacijos ir Valstybinės mokesčių ministerijos prie LR FM, jog 2015 m. neužsiėmė jokia kita individualia veika ar nebuvo iÅ¡siėmęs verslo liudijimo ir pan., kurie leistų objektyviai įsitikinti, jog asmuo tikrai ginčo laikotarpiu negavo jokių kitokių paÅ¡alinių pajamų Å¡altinių, kaip tik iÅ¡ nekilnojamojo turto brokerio darbinės veiklos. Pažymėtina ir tai, jog net ir pats atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose atsikirtimu pripažino, jog iÅ¡ nekilnojamojo turto brokerio darbinės veiklos gaunamos pajamos, kurios siekia vos virÅ¡ Å¡imto eurų, tikrai nėra įmanomos ir realios atsakovo G.

R. pragyvenimui, kas, nesant byloje kitų įrodymų apie atsakovo G. R. gaunamas pajamas ir/ar darbinę veiklÄ bei įvertinus liudytojo V. N. teisme duotus parodymus, jog 2014 - 2015 m. laikotarpiu atsakovas G. R. dirbo savo tėvo R. R. metalo supirktuvėje, 2015 m. prieÅ¡ Velykas su liudytoju ir R. R., o 2015 m. gegužės mėnesį tik su tėvu R. R. vyko į Å vedijÄ , kur ieÅ¡kojo dėvėtų padangų, o vėliau atsakovui R. R. praneÅ¡us telefonu iÅ¡ Å vedijos, jog parvažiuoja į sandėlį sunkvežimis padangų, atsakovas jas į sandėlio patalpas iÅ¡krovė, pagrįstai leidžia labiau tikėti, jog atsakovas G.

R. ginčo laikotarpiu vertėsi ir kita, nei teismui nurodoma, darbine veikla, t. y. dirbdamas pas tėvÄ R. R., tame tarpe vertėsi ir prekybos dėvėtomis padangomis veikla. Anksčiau įvardinti liudytojo V. N. parodymai apie atsakovų    R. R. ir G. R. vykimo į Å vedijÄ 2015 m. aplinkybes, tikslus ir rezultatus, atsakovo            G. R. darbinę veiklÄ pas atsakovÄ R. R. 2015 m., bei, anksčiau minėta, atsakovo             G. R. teisme duotų paaiÅ¡kinimų dėl vykimo į Å vedijÄ 2015 m. prieÅ¡taringumas, keliantis pagrįstÄ abejonę dėl atsakovo G.

R. parodymų patikimumo, neginčijami raÅ¡ytiniai įrodymai – ieÅ¡kovų pateikti mokėjimo nurodymai, kurių paskirtyje nurodyta, kad tai yra iÅ¡ankstiniai mokėjimai, ir paties atsakovo G. R. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame fiksuoti ieÅ¡kovų iÅ¡ankstinių mokėjimų pervedimai bei 2015 m. birželio 1 d. pinigų iÅ¡gryninimai Å vedijoje, leidžia teismui labiau tikėti, jog atsakovas G. R. kartu su atsakovu R. R. sudarė ginčo pirkimo – pardavimo sutartį su ieÅ¡kovais, kuria įsipareigojo už iÅ¡ankstiniais ieÅ¡kovų mokėjimais gautus 11000,00 Eur parvežti ir parduoti ieÅ¡kovams apie 20 tonų dėvėtų padangų ir lietų ratlankių.

Pažymėtina, jog nors ieÅ¡kovai baigiamųjų kalbų metu prašė skolÄ , palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti tik iÅ¡ atsakovo G. R., tačiau iÅ¡ esmės patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė visoje apimtyje, ieÅ¡kovų atstovė baigiamųjų kalbų metu prašė patikslintu ieÅ¡kiniu reikalaujamas sumas ieÅ¡kovams priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų R. R. ir G. R., todėl teismas laiko, jog ieÅ¡kovai patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡o tenkinti visoje apimtyje iÅ¡ abiejų atsakovų R.

R. ir G. R.. Dėl pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo Teismui konstatavus, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta apie 20 tonų dėvėtų padangų ir lietų ratlankių pirkimo - pardavimo sutartis, bÅ«tina iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ dėl pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo. Pirkimo - pardavimo sutartis yra konsensualinė dviÅ¡alė atlygintinė sutartis, nukreipta į daikto pirkėjui perdavimÄ nuosavybėn ar patikėjimo teise (CK 6.305 straipsnis). Sudarius pirkimo - pardavimo sutartį atsiranda teisinis prievolinis santykis, kurio turinys – pardavėjo ir pirkėjo tarpusavyje susijusios teisės ir pareigos; jas vykdydamos Å¡alys pasiekia rezultatÄ , kurio tikėjosi sudarydamos sutartį.

CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti sutarties vykdymo principai ir tai yra imperatyviosios įstatymo nuostatos, pagal kurias privalo elgtis abi sutartinės prievolės Å¡alys – tiek skolininkas, tiek ir kreditorius. Ginčo atveju tai, jog ieÅ¡kovai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus įrodo byloje esantys mokėjimo nurodymai, jų paskirtis – iÅ¡ankstiniai mokėjimai, atsakovo G. R. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopija, tiek ieÅ¡kovų, tiek ir atsakovo G. R. paaiÅ¡kinimai bei atsakovo R. R. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodyti paaiÅ¡kinimai, patvirtinantys, jog ieÅ¡kovai į atsakovo          G.

R. banko sÄ skaitÄ pervedė, atsakovas G. R. gavo, o atsakovas R. R. pripažįsta panaudojęs ieÅ¡kovų pervestÄ 11000,00 Eur sumÄ . Byloje nėra įrodymų, jog atsakovai bÅ«tų pristatę ieÅ¡kovams pirkimo – pardavimo sutarties dalykÄ , t. y. rÅ«Å¡iniais požymiais apibÅ«dinamus daiktus (prekes) - pirktas apie 20 tonų dėvėtų padangų ir lietų ratlankių. Pagal CK 6.306 straipsnio 3 dalį pirkimo – pardavimo sutarties dalykas gali bÅ«ti apibÅ«dintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį, o pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimÄ ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir yra padaryta, t. y. ieÅ¡kovai ir atsakovai aiÅ¡kiai susitarė dėl apie 20 tonų dėvėtų padangų ir lietų ratlankių pirkimo – pardavimo, už juos apmokant iÅ¡ anksto.

Pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.315 straipsnio 3 dalį, kai iÅ¡ankstinę įmokÄ gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, Å¡is turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grÄ Å¾intų sumokėtÄ sumÄ , todėl ieÅ¡kovai įgijo teisę į sumokėtos sumos gražinimÄ ir Å¡ios sumos grÄ Å¾inimo reikalauja iÅ¡ atsakovų (CK 6.315 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsakovai neginčija iÅ¡ ieÅ¡kovų pinigus gavę ir jų iki Å¡iol negrÄ Å¾inę, o savo atsikirtimų dėl perduotų pinigų kitokios paskirties (paskolos) bei dėl atsakovo G. R. civilinės atsakomybės pagal ginčo sutartį nebuvimo neįrodė. Kaip minėta, byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetas patvirtina, jog ieÅ¡kovų atsakovams pervesti 11000,00 Eur buvo iÅ¡ankstiniai mokėjimai už iÅ¡ atsakovų perkamas prekes, kurios ieÅ¡kovams atsakovų nebuvo pristatytos, todėl ieÅ¡kovų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas dėl skolos iÅ¡ atsakovų priteisimo tenkintinas.

Dėl palÅ«kanų priteisimo IeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 418,90 Eur palÅ«kanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d., t. y. dienos, kuomet ieÅ¡kovams paaiÅ¡kėjo, jog padangų ir ratlankių pirkimo – pardavimo sutartis nebesu įvykdyta, iki kreipimosi į teismÄ dienos (2016 m. balandžio 4 d. įskaitytinai), skaičiuojant 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo skolos sumos už 278 kalendorines dienas bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais(CK 6.261 straipsnis). CK 6.315 straipsnio 4 dalis numato, jog kai iÅ¡ankstinę įmokÄ gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, jis privalo už gautÄ sumÄ mokėti įstatymų arba sutarties nustatytas palÅ«kanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

PalÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ pardavėjas privalėjo perduoti daiktus, ir mokamos iki tos dienos, kuriÄ daiktai faktiÅ¡kai perduodami pirkėjui arba jam grÄ Å¾inama sumokėta suma. Kaip nustatyta, ieÅ¡kovai ir atsakovai sudarė pirkimo - pardavimo sutartį ir ieÅ¡kovai iÅ¡ anksto sumokėjo 11000,00 Eur atsakovui už perkamas prekes, tačiau atsakovai laiku neperdavė ieÅ¡kovams nusipirktų prekių ir iÅ¡ankstiniais mokėjimais gautų pinigų negrÄ Å¾ino, todėl pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ jiems tenka pareiga sumokėti ieÅ¡kovams palÅ«kanas.

Atsakovai neginčija palūkanų dydžio ir jų paskaičiavimo termino, todėl aptarto pasekoje, ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas. Dėl atsakovų prievolės rūšies Nagrinėjamoje byloje yra skolininkų daugėtas – du atsakovai, todėl, ieškovams pareiškus ieškinį dėl skolos iš jų priteisimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė.

CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas iÅ¡imtis, numatytas CK 6.6 straipsnio 3 dalyje. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Prievolė gali bÅ«ti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sÄ lygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos, pavyzdžiui, kai vienam skolininkui nustatytas terminas, o kitam nenustatytas, kai vienas įsipareigoja besÄ lygiÅ¡kai, o kitas – su sÄ lyga ir panaÅ¡iai (CK 6.6 straipsnio 2 dalis).

Kai prievolė yra solidarioji, kreditorius savo reikalavimÄ gali reikÅ¡ti tiek visiems, tiek vienam iÅ¡ bendraskolių (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). Prievolė yra nedalomoji, jeigu jos dalykas dėl savo prigimties yra nedalus arba jeigu prievolės Å¡alys susitarė dėl tokio jos įvykdymo bÅ«do, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma (CK 6.25 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) Å¡alių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji.Prievolės dalykas – 11000,00 Eur skola bei palÅ«kanos dėl savo prigimties yra dalÅ«s, tiek fizine, tiek abstrakčia prasme.

Šiuo atveju iš tarp šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties kylančios prievolės yra nesusijusios su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, t. y. nenustatyti solidarios skolininkų pareigos prezumpcijos pagrindai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra įrodymų, jog šalys žodine pirkimo – pardavimo sutartimi būtų susitarusios dėl tokio sutartinės prievolės įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis būtų neįmanoma bei dėl prievolės solidarumo.

IeÅ¡kovai taip pat neįrodinėjo, jog buvo susitarę su atsakovais, jog atsakovai už jiems iÅ¡ sutarties kylančiÄ prievolę ieÅ¡kovams atsakys solidariai bei solidarios prievolės teisinių pagrindų, prieÅ¡ingai, netgi baigiamųjų kalbų metu ieÅ¡kovų atstovė iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovų dalimis tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog atsakovų prievolė yra dalinė, o ne solidarioji. Nustatyto pasekoje, ieÅ¡kovams neįrodžius atsakovų solidariosios prievolės pagal pirkimo – paradavimo sutartį, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovų prievolė yra dalinė, todėl iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti skola ir palÅ«kanos priteistinos lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ skolÄ , palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų priteisti bÅ«tent ieÅ¡kovei, patenkinus ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį, skola, palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų priteistinos ieÅ¡kovei J. V.. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieÅ¡kovams jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 257,00 Eur žyminis mokestis, bei 387,20 Eur iÅ¡laidos, advokato teisinei pagalbai apmokėti.2,32 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos, kadangi Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu, 6.309 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6.311 straipsniu, 6.315 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 6.317 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovo G.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5500,00 Eur (penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų 00 euro centų) skolÄ , 209,45 Eur (dviejų Å¡imtų devynių eurų 45 euro centų) palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , t. y. 5709,45 Eur, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2016 m. gegužės 13 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei J.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5500,00 Eur (penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų 00 euro centų) skolÄ , 209,45 Eur (dviejų Å¡imtų devynių eurų 45 euro centų) palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , t. y. 5709,45 Eur, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2016 m. gegužės 13 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas – 128,50 Eur (vieno Å¡imto dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 50 euro centų) žyminį mokestį ir 193,60 Eur (vieno Å¡imto devyniasdeÅ¡imt trijų eurų 60 euro centų) iÅ¡laidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ atsakovo R.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas – 128,50 Eur (vieno Å¡imto dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 50 euro centų) žyminį mokestį ir 193,60 Eur (vieno Å¡imto devyniasdeÅ¡imt trijų eurų 60 euro centų) iÅ¡laidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti.Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                 Rasa Milvydaitė