Lithuanian court corrects first instance verdict regarding time of crime and increases damages awarded to victim.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court partially overturned the first instance judgment by correcting the stated time of the crime and increasing the awarded damages. The victim argued that the first instance court failed to properly assess legal aid costs and misidentified the specific timeframe of the assault. The court ruled that the original verdict was flawed due to these procedural and factual errors, necessitating a correction of the timeline and an adjustment of the compensation amount.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai; 328 straipsnio 3, 4 punktai: The appellate court may correct a first instance judgment for improper resolution of other issues when the lower court fails to address specific procedural costs or misstates material facts essential to the case.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-317/2014 Proceso Nr. 1-88-1-00532-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.5.1.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.2.3.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.2.2.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo Valdimaro BavÄjano,teisÄjų Laimos GarnelienÄs ir Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Liutaurui RudzeviÄiui,nuteistiesiems A.
B., R. T., S. Ä.,gynÄjams advokatams Stasiui Lileikiui, Valdui Kersnauskui, Dariui Karveliui,nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A. L.,nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. ir jo gynÄjo advokato Stasio Lileikio, nuteistųjų R. T. ir S. Ä. bei nukentÄjusiosios A. L. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:A.
B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvÄs atÄmimo bausme septyneriems metams. BausmÄ paskirta atlikti pataisos namuose.S. Ä. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvÄs atÄmimo bausme aÅ¡tuoneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mÄnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmÄ subendrinta apÄmimo bÅ«du su UkmergÄs rajono apylinkÄs teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvÄs atÄmimo bausme ir paskirta galutinÄ subendrinta aÅ¡tuonerių metų ir Å¡eÅ¡ių mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
BausmÄ paskirta atlikti pataisos namuose.S. Ä. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvÄs atÄmimo bausme aÅ¡tuoneriems metams. BausmÄ paskirta atlikti pataisos namuose.IÅ¡ A. B., S. Ä. ir R. T. solidariai priteista nukentÄjusiajai A. L. 4 709 Lt turtinei žalai ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ nuteistųjų taip pat priteista nukentÄjusiajai A.
L. po 19 Lt proceso iÅ¡laidoms atlyginti. IÅ¡ A. B., S. Ä. ir R. T. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 7 082,41 Lt žalai atlyginti. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä :A. B., S. Ä., R. T. nuteisti už tai, kad 2012 m. birželio 25 d., apie 18 val., UkmergÄje, prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) esanÄioje pavÄsinÄje, bÅ«dami apsvaigÄ nuo alkoholio, konflikto su D. L. metu, S. Ä. suduodant D. L. ne mažiau kaip keturis smÅ«gius ranka į galvos sritį, R.
T. suduodant ne mažiau keturių smÅ«gių ranka į galvos sritį, A. B. tyÄia spiriant D. L. į kojÄ ir nuo to nukentÄjusiajam nukritus ant žemÄs, suduodant ranka du smÅ«gius į galvos sritį, visi bendrais veiksmais padarÄ nukentÄjusiajam D. L. kraujosrÅ«vas apatinÄs lÅ«pos gleivinÄje, pakauÅ¡io, kairiojo smilkinkaulio speninÄs ataugos projekcijoje ir kairio smilkinio raumens minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į smegenų skilvelius, kraujosrÅ«vas nugaroje ir juosmens nugariniame pavirÅ¡iuje.
Nuo galvos sumuÅ¡imo ir padarytų sužalojimų įvykus galvos smegenų suspaudimui iÅ¡siliejusiu krauju, komai, progresuojanÄiam kvÄpavimo ir Å¡irdies veiklos sutrikimui ir dÄl to D. L. 2012 m. birželio 28 d. mirus, A. B., S. Ä. ir R. T. tyÄia nužudÄ D. L..Nuteistasis A. B. ir jo gynÄjas advokatas Stasys Lileikis apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ir jį iÅ¡teisinti, civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dÄl A.
B. nuteisimo yra neteisÄta ir nepagrįsta. Apygardos teismas klaidingai aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs normas, reglamentuojanÄias asmenų teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį, apygardos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja tiek įstatymų nuostatoms, tiek kasacinio teismo praktikai Å¡ios kategorijos bylose. Teismas pripažino, kad D. L. įvykio vietoje elgÄsi agresyviai nuteistųjų atžvilgiu, juos puldinÄjo, netgi smurtavo. Nuteistasis A. B. turÄjo teisÄ gintis nuo realaus, pavojingo ir chuliganiÅ¡ko D. L. elgesio ir pavartoto smurto prieÅ¡ jį, o panaudotos gynybos priemonÄs atitiko kÄsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ .
Apeliantai nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, jog A. B. ir kiti nuteistieji turÄjo realiÄ galimybÄ iÅ¡vengti konflikto, dÄl ko nebuvo taikytas bÅ«tinosios ginties institutas. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galÄjo iÅ¡vengti kÄsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Apygardos teismas, neteisingai aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymÄ , paneigÄ Ä¯statyminÄ Å¾mogaus teisių, visuomenÄs ir valstybÄs interesų apsaugos garantijÄ .
Be to, teismo iÅ¡vada, kad A. B. nesiekÄ iÅ¡vengti konflikto, prieÅ¡tarauja faktinÄms bylos aplinkybÄms. Nuteistųjų bei liudytojų R. N., J. T. parodymais nustatyta, kad į pavÄsinÄ atÄjus A. B., D. L. priekabes, gÄ sdinimus ir smurtÄ be menkiausios priežasties nukreipÄ Ä¯ apeliantÄ . Ä® tokius D. L. veiksmus A. B. stengÄsi nekreipti dÄmesio, kas įrodo vengimÄ konfliktuoti. IÅ¡ esmÄs A. B. nuo D. L. smurto gynÄsi pargriaudamas pastarÄ jį ant žemÄs, suduodamas per kojas ir tik paskutinįjį treÄiÄ jį kartÄ pargriuvusiam D.
L. sudavÄ du kartus į veidÄ . Toks A. B. gynimosi pobÅ«dis ir intensyvumas įrodo nuteistojo pastangas iÅ¡vengti jÄgos panaudojimo prieÅ¡ nukentÄjusįjį net ir po D. L. be priežasties suduoto stipraus smÅ«gio apeliantui į galvÄ . Apygardos teismas, nurodydamas, jog visi kiti, o ne nukentÄjusysis turi vengti konflikto, pateisina nukentÄjusiojo prieÅ¡iÅ¡kÄ moralei ir teisei elgesį. Be to, teismas, nustatÄs bÅ«tinosios ginties teisines prielaidas â D. L. pavojingÄ ir realų kÄsinimÄ si, privalÄjo įvertinti bei nuosprendyje aptarti, ar įvykio aplinkybÄse nÄra bÅ«tinosios ginties ribų peržengimoTaip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad esminÄ sÄ lyga veikai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį yra priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir pasekmių nustatymas.
Vadovaujantis teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, koma, progresuojanÄiu kvÄpavimo ir Å¡irdies veiklos sutrikimu, įvyko nuo vieno smÅ«gio, taÄiau teismas teigia, kad kiti smÅ«giai į galvÄ taip pat galÄjo turÄti įtakos mirtinoms pasekmÄms atsirasti. IÅ¡ byloje esanÄių įrodymų negalima nustatyti, kurio nuteistojo ir kuris smÅ«gis pagal eiliÅ¡kumÄ , galÄjo sukelti teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus.
Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad D. L. po galvos sumuÅ¡imo galÄjo gyventi nuo keliolikos iki keliasdeÅ¡imt minuÄių, nukentÄjusysis iki sÄ monÄs praradimo galÄjo atlikti aktyvius veiksmus, prasidÄjÄs kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į smegenų skilvelius nebuvo matomas, todÄl nustaÄius, kad kraujavimas prasidÄjo po pirmo smÅ«gio, kiti asmenys galÄtų atsakyti kaip bendrininkai, jeigu jie bÅ«tų supratÄ, kad suduodami vÄlesnius smÅ«gius pagreitina kraujavimÄ , taip sÄ moningai leisdami tokioms pasekmÄms kilti, bet to suprasti nebuvo galima nei iÅ¡oriÅ¡kai, nei pagal nukentÄjusiojo elgesį.
Be kita ko, apeliaciniame skunde teigiama, kad nuo A. B. suduotų smÅ«gių gulinÄiam D. L. negalÄjo įvykti galvos rotacija, kadangi nukentÄjusiojo galva nebuvo laisvoje padÄtyje. Nuteistojo A. B. kaltÄ paneigia ir tai, kad D. L. galvoje kraujagyslÄ galÄjo trÅ«kti nuo kitų asmenų, kurie nebuvo teisiami byloje, veiksmų.Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakÄ apklausti visus ikiteisminio tyrimo metu apklaustus liudytojus, kurių parodymai turi reikÅ¡mÄs tiek įvykio aplinkybÄms nustatyti, tiek sunkinanÄiai aplinkybei â A.
B. girtumui â paneigti. Liudytojas A. N. parodÄ, kad po įvykio sutiko nuteistÄ jį, jis buvo blaivus, o apgirto tik po kartu iÅ¡gertų alkoholinių gÄrimų. Be to, po įvykio A. B. pats atvyko į policijos įstaigÄ , papasakojo jam žinomas aplinkybes, kas skiriant bausmÄ turÄjo bÅ«ti įvertinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.Nuteistasis S. Ä. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, jį iÅ¡teisinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, civilinius ieÅ¡kinius atmesti.Apeliaciniame skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas prielaidomis ir gali bÅ«ti priimtas vadovaujantis tik neabejotinais kaltinamojo kaltÄs įrodymais.
Kiekvienas nusikalstamos veikos sudÄties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginÄijamai patvirtina kaltinamojo kaltÄ. Visos abejonÄs turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Nuteistasis teigia, kad nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje pakankamai daug abejonių dÄl jo kaltÄs, surinkti įrodymai neginÄijamai įrodo, kad jis nepadarÄ inkriminuojamo nusikaltimo â D. L. nemuÅ¡Ä ir jokių sužalojimų jam nepadarÄ. Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažeidÄ BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles ir neįsitikino, kad nuteistasis atliko nusikalstamus veiksmus, kad atliko juos bendrininkų grupÄje, kad veiksmai sukÄlÄ pasekmes nuo kurių D.
L. mirÄ ir kad tarp nuteistojo veiksmų bei kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kad byloje esantys įrodymai yra patikimi, kas yra laikoma esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.Nuteistasis teigia, kad byloje nÄra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad jis bÅ«tų prisidÄjÄs prie D. L. nužudymo, tuo metu, kai D. L. buvo padaryti sužalojimai, apelianto net nebuvo įvykio vietoje. NukentÄjusiosios A. L. parodymai negali bÅ«ti laikomi objektyviais, nes pastaroji yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, nusikalstama veika buvo padaryta prieÅ¡ jos sÅ«nų, todÄl ji gali turÄti tikslÄ atkerÅ¡yti už sÅ«naus mirtį.
Be to, pripažinus apeliantÄ ir kitus nuteistuosius kaltais, A. L. turtinÄ padÄtis pagerÄtų. NukentÄjusiosios parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apklausų metu nukentÄjusioji nurodÄ skirtingÄ D. L. suduotų smÅ«gių skaiÄių, kuris gerokai didesnis negu specialisto iÅ¡vadoje nustatytasis, taip pat A. L. neigia, kad jÄ puolÄ ir smaugÄ jos sÅ«nus D. L., kas yra matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o.Apelianto teigimu, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas ir liudytojos R.
N. parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. PirminÄs apklausos metu liudytoja iÅ¡ viso nenurodÄ, kad apeliantas bÅ«tų sudavÄs smÅ«gius D. L., taÄiau vÄlesnÄje apklausoje savo parodymus pakeitÄ ir nurodÄ, jog apeliantas sudavÄ du smÅ«gius kumÅ¡Äiu ir vienÄ smÅ«gį delnu į galvos sritį, taÄiau smÅ«giai nebuvo stiprÅ«s, nukentÄjusiajam jokių pasekmių nesukÄlÄ, be to, visa tai vyko porÄ valandų iki D. L. konflikto su A. B., po kurio D. L. nebeatsikÄlÄ nuo žemÄs.Apelianto vertinimu, liudytojų V.
K. ir S. G. parodymai nÄra reikÅ¡mingi, nes nurodyti smÅ«giai į Å¡onÄ ir stumtelÄjimas į krÅ«tinÄ jokių pasekmių nesukÄlÄ ir neturÄjo įtakos D. L. mirÄiai. Liudytojos D. J., V. V. ir L. L. matÄ, kad D. L. muÅ¡Ä vaikinas mÄlynu džemperiu, be to, pastaroji patvirtino, kad apelianto nebuvo įvykio vietoje, kai A. B. parsivertÄ nukentÄjusįjį. Tyrimo metu nustatyta, kad mÄlynu džemperiu galimai buvo apsirengÄs R. V., kuris teisme nebuvo apklaustas. Apygardos teismas neteisingai interpretavo J.
T. teisme duotus parodymus, nes teisme liudytojas nenurodÄ, kad apeliantas bÅ«tų sudavÄs smÅ«gius D. L., jis matÄs tik kaip D. L. buvo stumtelÄtas į galvÄ , kitokius ikiteisminio tyrimo parodymus paaiÅ¡kino kaip neteisingai suraÅ¡ytus. Nuteistasis R. T. parodÄ, kad apeliantas nedalyvavo nusikaltimo padaryme ir jokių smÅ«gių nukentÄjusiajam nesudavÄ. Nors A. B. parodÄ, kad apeliantas neva sudavÄ D. L. tris smÅ«gius, bet jis yra suinteresuotas asmuo, siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs, todÄl meluoja.
Be to, smÅ«gių sudavimas likus porai valandų iki pagrindinio konflikto jokių pasekmių nukentÄjusiajam nesukÄlÄ. Tuo tarpu teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje teigiama, kad D. L. po sumuÅ¡imo galÄjo gyventi nuo keliolikos iki keliasdeÅ¡imt minuÄių, kai apelianto tariamai suduoti smÅ«giai buvo prieÅ¡ dvi valandas. IÅ¡ teismo medicinos eksperto apklausos matyti, kad smÅ«gio pasekmes nukentÄjusysis turÄjo pajausti iÅ¡ karto po patirtos traumos. TodÄl visos objektyvios aplinkybÄs rodo, kad D.
L. traumÄ patyrÄ bÅ«tent nuo A. B. smÅ«gių į galvÄ , apeliantas nurodo, kad tuo metu buvo iÅ¡ÄjÄs į parduotuvÄ ir konflikto nematÄ.Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis buvo pripažintas kaltu teismui nenustaÄius priežastinio ryÅ¡io tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių pasekmių. Apelianto teigimu, jo veiksmai nebuvo bÅ«tinoji sÄ lyga kilti pasekmÄms â D. L. mirÄiai. Net jei bÅ«tų daroma prielaida, jog apeliantas keletÄ kartų sudavÄ D. L., akivaizdu, jog silpno smÅ«gio sudavimas ranka į galvos sritį, pliaukÅ¡telÄjimas per pakaušį delnu nesukÄlÄ D.
L. mirties, nes po jų pastarasis dar apie dvi valandas elgÄsi lyg nieko nebÅ«tų nutikÄ. Neabejotinai nustatyta tai, kad po A. B. suduotų smÅ«gių D. L. nebegalÄjo atsikelti, todÄl bÅ«tent A. B. smÅ«giai ir buvo bÅ«tinoji sÄ lyga nukentÄjusiojo mirÄiai. Nenustatyta, kad kas nors daugiau bÅ«tų muÅ¡Äs D. L.. Teismo medicinos specialistas apklausos metu patvirtino, jog sužalojimas, dÄl kurio mirÄ D. L. padarytas vienu smÅ«giu ir kraujavimas buvo intensyvus, todÄl nukentÄjusysis nesuteikus medicininÄs pagalbos galÄjo gyventi labai trumpai, nuo keliolikos iki keliasdeÅ¡imt minuÄių.
Be to, suduodamas nestiprius smÅ«gius delnu apeliantas negalÄjo numatyti, kad jie gali sukelti kokias nors sunkias pasekmes, todÄl nÄra bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io tarp apelianto veikos ir kilusių pasekmių, kuris pagal kasacinio teismo praktikÄ bÅ«tinas pripažįstant asmenį kaltu dÄl nužudymo.Taip pat nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmus vertinti kaip bendrus su R. T. ir A. B. nÄra jokio teisinio pagrindo. Bylose, kuriose dÄl nužudymo kaltinami keli asmenys, bÅ«tina nustatyti kiekvieno jų dalyvavimo Å¡iame nusikaltime pobÅ«dį ir laipsnį, tai nulemia bendrininkavimo formÄ ir bendrininkų rūšį.
Apeliantas teigia, kad darant nusikaltimÄ nedalyvavo jokio smurto nukentÄjusiojo D. L. atžvilgiu nevartojo, apelianto veiksmai buvo nukreipti į tai, kad D. L. pasiÅ¡alintų nuo pavÄsinÄs, nebuvo apelianto ir A. B. bei R. T. veikos bendrumo, nebuvo ir susitarimo daryti nusikalstamÄ veikÄ , nenustatytas tyÄios bendrumas.Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, nukentÄjusiosios A. L. ir ValstybinÄs ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinius ieÅ¡kinius atmesti.Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas remiantis tiktai nukentÄjusiosios bei liudytojų nenuosekliais ir prieÅ¡taringais parodymais, parodymais teismas rÄmÄsi tik tiek, kiek jie buvo reikalingi priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, taÄiau visiÅ¡kai nevertino parodymų visumos, neatitikimų tarp ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų.
Teismas neiÅ¡tyrÄ visų bylos aplinkybių, neapklausÄ liudytojų, kurių parodymai galÄjo turÄti įtakos teisingo nuosprendžio priÄmimui. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudÄties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginÄijamai patvirtina teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma. IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonÄs, kurių byloje negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nÄra tiesioginių ir neginÄijamų apelianto kaltÄ pagrindžianÄių įrodymų, iÅ¡ pateikto kaltinimo matyti, kad apelianto veiksmuose nÄra nusikaltimo sudÄties, nes byloje nÄra nustatytas priežastinis ryÅ¡is tarp apelianto veiksmų ir atsiradusių D.
L. pasekmių. Be to, apelianto veiksmuose nÄra subjektyvinÄs pusÄs požymio â netiesioginÄs tyÄios, kadangi jis neturÄjo tikslo nužudyti ar kitaip sunkiai sužaloti D. L., tokių pasekmių jis nesiekÄ ir neatliko jokių veiksmų, kurie galÄjo turÄti įtakos nukentÄjusiojo mirÄiai.Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad įvykio dienÄ jis D. L. iÅ¡ pavÄsinÄs kelis kartus varÄ dienos metu apie 14-15 val., tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad D. L. buvo sumuÅ¡tas apie 18 val.
Apeliantas pripažįsta kelis kartus pastÅ«mÄs D. L. į krÅ«tinÄ, nugarÄ bei vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , bet jokių smÅ«gių nesudavÄ, nuo apelianto veiksmų D. L. nebuvo nei parkritÄs, nei jam buvo padaryti kokie nors sužalojimai. D. L. ir A. B. konfliktas su pertraukomis tÄsÄsi apie kelias valandas, jie buvo kelis kartus parkritÄ ant žemÄs, grÅ«mÄsi, sudavÄ vienas kitam smÅ«gius, kai jie apie 18 val. konfliktavo paskutinį kartÄ apelianto jau nebebuvo įvykio vietoje, tik prie parduotuvÄs pamatÄ, jog atvažiavo policija ir greitoji pagalba.
D. L. puldinÄjo ir savo motinÄ A. L., jÄ smaugÄ. Be to, dienos metu net buvo atvykÄs policijos pareigÅ«nai, kuriems buvo paaiÅ¡kinta, kas triukÅ¡mauja. TaÄiau apygardos teismas neapklausÄ UkmergÄs rajono policijos komisariato pareigÅ«no J. B., kuris buvo atvykÄs į įvykio vietÄ , taip pat nuosprendyje nepasisakÄ dÄl teismo posÄdžio metu peržiÅ«rÄto vaizdo įraÅ¡o.Apelianto vertinimu, nukentÄjusiosios A. L. parodymai nepatvirtina jo kaltÄs, nes nukentÄjusioji nei vienos apklausos metu nenurodÄ, kad apeliantas bÅ«tų sudavÄs nors vienÄ smÅ«gį D.
L.. Teismas taip pat neįvertino liudytojos R. N. parodymų nenuoseklumo, be to, pati liudytoja įvykio metu buvo neblaivi. PirminÄje apklausoje R. N. nenurodÄ, kad apeliantas bÅ«tų sudavÄs smÅ«gius D. L., taÄiau vÄlesnÄse apklausose jau tvirtino, jog porÄ kartų apie 14-15 val. buvo suduota kumÅ¡Äiu, bet smÅ«giai nebuvo stiprÅ«s, jokių sužalojimų pas D. L. nesimatÄ, nuo smÅ«gių pastarasis nenugriuvo. Liudytojas J. T. teisme pakeitÄ savo ikiteisminio tyrimo parodymus, kad apeliantas kartu su S. Ä. sudavÄ ne mažiau kaip po tris smÅ«gius į veidÄ D.
L., po kurių jokių sužalojimo žymių nesimatÄ, ir teisme parodÄ, kad apeliantas ir S. Ä. tik delnu pastÅ«mÄme D. L. iÅ¡varinÄdami pastarÄ jį iÅ¡ pavÄsinÄs. Taip pat liudytojas J. T. patvirtino, kad paskutinio konflikto su A. B. metu apelianto įvykio vietoje nebuvo. Liudytojas S. G. nurodÄ matÄs kaip apeliantas, varydamas D. L. iÅ¡ pavÄsinÄs, du kartus ranka pastarÄ jį pastÅ«mÄ Ä¯ krÅ«tinÄ, bet nuo pastÅ«mimo D. L. nenugriuvo, vÄliau D. L. konfliktavo su S. Ä. ir muÅ¡Äsi su A.
B.. Kiti apklausti asmenys nenurodÄ, kad apeliantas bÅ«tų muÅ¡Äs ar kitokiu bÅ«du smurtavÄs prieÅ¡ D. L.. Nuteistasis pažymi, kad teismo posÄdyje nebuvo apklaustas R. V., kurio parodymai yra svarbÅ«s, nes jis buvo įvykio vietoje ir gali paliudyti kas su kuo konfliktavo ar muÅ¡Äsi. Nuteistasis A. B. pirminÄje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nenurodÄ, kad apeliantas bÅ«tų smurtavÄs prieÅ¡ D. L., taÄiau kitose apklausose jau teigÄ neva matÄs kaip apeliantas su S. Ä. pavÄsinÄje sÄdinÄiam D.
L. delnu sudavÄ ne mažiau kaip po 4-5 smÅ«gius į galvÄ , bet teisme A. B. parodÄ, kad apeliantas ir S. Ä. sudavÄ po tris smÅ«gius į galvÄ , taip pat nurodÄ, kad nuo smÅ«gių D. L. nenugriuvo, sÄdÄjo ir gÄrÄ alų bei kad nuo Å¡ių smÅ«gių iki paskutinio A. B. konflikto su D. L. praÄjo ne mažiau kaip 1-1,5 valandos. Per visÄ tÄ laikÄ D. L. atliko aktyvius veiksmus, atliko aktyvius veiksmus, buvo kelis kartus parÄjÄs į namus, atsineÅ¡Äs kirvį ar lazdÄ su ja grasino, barÄsi su kitais pavÄsinÄje bei prie jos buvusiais asmenimis, prie pavÄsinÄs puolÄ ir smaugÄ savo motinÄ A.
L., grasino A. B., kad su juo susidoros, su juo konfliktavo, kelis kartus muÅ¡Äsi. Asmenų parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei specialisto paaiÅ¡kinimai teismo posÄdyje, kad D. L. po galvos sumuÅ¡imo galÄjo gyventi nuo keliolikos iki keliasdeÅ¡imt minuÄių, iÅ¡ ko galima sprÄsti, jog keli apelianto pastÅ«mimai apie 14-15 val. negalÄjo turÄti įtakos D. L. mirÄiai.Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vadomis, kad tarp nuteistųjų veiksmų â smÅ«gių į galvÄ , ir padarinių â nukentÄjusiojo mirties, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir kad nužudymÄ nuteistieji padarÄ kaip bendravykdytojai.
Nuteistasis, remdamasis teismų praktika, teigia, kad jeigu nukentÄjusiojo mirtį sukÄlÄ vienas ar keli padaryti sužalojimai, baudžiamosios atsakomybÄs klausimas sprendžiamas nustatant kiekvieno iÅ¡ smurtÄ naudojusių asmenų kaltÄs (tyÄios) turinį, o nustaÄius, kad ne visi asmenys smurtÄ naudojo turÄdami tyÄiÄ nužudyti, už nužudymÄ atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentÄjusiojo mirties priežastis. Apie kaltininko kaltÄs turinį turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: kaltininko ir nukentÄjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobÅ«dį ir laipsnį, kaltininko ir nukentÄjusiojo elgesį prieÅ¡ nusikalstamus veiksmus, Å¡ių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir t.t., taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize.
Tuo tarpu apygardos teismas iÅ¡vadÄ dÄl bendrai padarytos nusikalstamos veikos padarÄ remdamasis tik tuo, kad smurtÄ nukentÄjusiojo atžvilgiu vartojo visi nuteistieji bei remiantis nenuosekliais teismo medicinos specialisto paaiÅ¡kinimais teismo posÄdyje, taÄiau nedetalizuojant, koks konkreÄiai pavartotas smurtas bei visiÅ¡kai neįsigilinus į visas bylos aplinkybes.Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, jog nukentÄjusiojo mirtis galÄjo įvykti ir nuo vieno smÅ«gio, dÄl kurio įvyko kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų dangalais, taÄiau teismas nenustatÄ, kuriam nuteistajam priskirtinas Å¡is smÅ«gis, todÄl neteisingai visų nuteistųjų veiksmus vertino kaip bendrus, kai byloje nÄra nustatyta, kad tarp nuteistųjų bÅ«tų buvÄs susitarimas veikti bendrai.
Apeliantas nurodo, kad įvykio metu nesuprato, jog kas nors bÅ«tų kÄsinÄsis į D. L. gyvybÄ. Be to, byloje nÄra neabejotinai įrodyta, kad D. L. smÅ«gius į galvÄ sudavÄ visi trys nuteistieji.Nuteistasis R. T. nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad įvykio metu jis buvo apsvaigÄs nuo alkoholio, nors tÄ dienÄ jis gÄrÄ nedaug alaus, apsvaigÄs nebuvo, iÅ¡gertas alaus kiekis neturÄjo įtakos jo veiksmams, girtumas jam nebuvo nustatytas jokiomis objektyviomis priemonÄmis.Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo netinkamai pritaikytos CK normos, reglamentuojanÄios žalos atlyginimÄ .
Prievolei dÄl žalos padarymo ir atsakomybei už padarytÄ Å¾alÄ atsirasti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: žala turi bÅ«ti padaryta neteisÄtais veiksmais; žala turi bÅ«ti padaryta nukentÄjusiojo asmens sveikatai, gyvybei arba jo turtui; turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos; turi bÅ«ti žalÄ padariusio asmens kaltÄ. AtsakomybÄ už padarytÄ Å¾alÄ , o kartu ir pati prievolÄ dÄl žalos atlyginimo, galima tik esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms. Kiekvienas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti pagrįstas padarytos žalos ar nuostolio įrodymais.
Kadangi byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginÄijamų įrodymų, kad apeliantas padarÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todÄl pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo turÄjo bÅ«ti atmesti.NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ A. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti:
1) nuteisti A. B., S. Ä. ir R. T. maksimalia laisvÄs atÄmimo bausme;
2) visiÅ¡kai tenkinti civilinį ieÅ¡kinį bei priteisti iÅ¡ nuteistųjų R. T., S. Ä. ir A. B. solidariai 12 940,14 Lt turtinÄ Å¾alÄ ir 1 492 200 Lt neturtinÄ Å¾alÄ ;
3) paÅ¡alinti nuosprendžiu pripažintÄ R. T., S. Ä. ir A. B. atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, kad jų nusikalstamų veikų padarymui įtakos turÄjo provokuojantis D. L. elgesys;
4) paÅ¡alinti nuosprendžiu pripažintÄ aplinkybÄ, kad D. L., bÅ«damas neblaivus, provokavo konfliktinÄ situacijÄ ;
5) priteisti valstybÄs naudai advokato atstovavimo iÅ¡laidas.Apeliaciniame skunde nurodo, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentÄjusiuoju, turi teisÄ reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo, taip pat gauti dÄl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Nors A. B., R. T. ir S. Ä. pagrįstai pripažinti kaltais dÄl tyÄinio D. L. gyvybÄs atÄmimo, taÄiau jie nubausti per Å¡velniomis bausmÄmis. TeisÄ Ä¯ gyvybÄ yra svarbiausia prigimtinÄ Å¾mogaus teisÄ, kuriÄ taip pat padeda užtikrinti ir baudžiamosios teisÄs normos.
Baudžiamoji teisinÄ Å¾mogaus gyvybÄs apsauga neatskiriama nuo teisingų, atitinkanÄių Å¡ios vertybÄs svarbÄ , bausmių skyrimo. Teismas, skirdamas bausmes, turi vadovautis bausmÄs paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalimi), bendraisiais bausmÄs skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalimi) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklÄmis bei atsižvelgti į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrįžtamus padarinius ir ypatingÄ Å¾alÄ .
Be to, teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, privalo iÅ¡laikyti pusiausvyros principÄ tarp bausmÄs dydžio ir faktinių bylos aplinkybių. Taip pat skiriant bausmes buvo nesilaikyta BK 61 straipsnio nuostatų, įpareigojanÄių teismÄ Ä¯vertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių reikÅ¡mÄ, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį. Ä®vertinus visas aplinkybes tinkamai, nuteistiesiems skirtinos maksimalios laisvÄs atÄmimo bausmÄs.NukentÄjusioji nurodo, kad BK 129 straipsnio 1 dalyje yra numatyta minimali septynerių metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos sankcijoje numatytÄ minimumÄ atitinkanÄios ar jai artimos bausmÄs, tokio dydžio laisvÄs atÄmimo bausmÄs paskirtos nepagrįstai, tinkamai neįvertinus nusikalstamos veikos ir jÄ padariusių asmenų pavojingumo laipsnį lemianÄių aplinkybių.
BK 129 straipsnyje numatyto nusikaltimo pavojingumo laipsnis privalo bÅ«ti adekvatus skiriamos bausmÄs dydžiui, jo reikÅ¡mÄ negali bÅ«ti sumenkinama teikiant prioritetÄ kitoms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybÄms. Jau vien kito asmens nužudymas savaime rodo nusikaltimÄ padariusio asmens pavojingumÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai skyrÄ mažesnÄ bausmÄ negu vidurkis, neįvertinÄs aplinkybÄs, kad yra nustatytos dvi nuteistųjų atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs. Nusikaltimas padarytas bendrininkų grupÄje ir apsvaigus nuo alkoholio yra pavojingesnis visuomenei, todÄl skiriant bausmÄ tai turi bÅ«ti įvertinta.
Be to, teismas tinkamai neįvertino ir nusikaltimÄ padariusių asmenų teistumo, nuteistųjų asmenybių iki nužudymo ir elgesio po nužudymo â jie nesuteikÄ nukentÄjusiam asmeniui pagalbos, su nukentÄjusiÄ ja elgÄsi nepagarbiai, įžūliai, grasinanÄiai, net nesistengÄ atlyginti turtinÄs ir neturtinÄs žalos.Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo nepagrįstai nustatyta nuteistųjų atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, jog nusikalstamų veikų padarymui įtakos turÄjo provokuojantis nukentÄjusiojo D.
L. elgesys. ProvokuojanÄiu pripažįstamas toks nukentÄjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvÄ ) padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Nustatant ar nukentÄjusio asmens elgesys buvo provokuojantis, teismai turi įvertinti visas bylos aplinkybes, tame tarpe ir nukentÄjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykius bei jų asmenybes. Byloje nenustatyta, kad D. L. elgÄsi tiek provokuojanÄiai, jog nebuvo galimybÄs iÅ¡vengti konflikto.NukentÄjusioji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nustatyta aplinkybe, jog D.
L. buvo neblaivus. Å i aplinkybÄ negali bÅ«ti grindžiama vien kaltininkų parodymais, kurie buvo duodami siekiant iÅ¡vengti griežtesnÄs bausmÄs. Byloje esanÄiuose medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kad D. L. buvo neblaivus, tai nenustatyta ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje.Be to, apygardos teismas nepagrįstai sumažino civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs žalos atlyginimo, atsisakÄ prie bÅ«tinųjų laidojimo iÅ¡laidų priskirti 869 Lt kapo priežiÅ«ros bei 417 Lt laidojimo metinių iÅ¡laidas.
D. L. kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, kaip ir laidojimo metinių iÅ¡laidos, taip pat neiÅ¡vengiamos ir paminklo pastatymo iÅ¡laidos. Visos iÅ¡laidos nÄra per didelÄs ir neproporcingos, neatitinkanÄios protingumo kriterijaus.ApeliantÄ, teigdama, kad apygardos teismas netinkamai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodo, kad neturtinÄ Å¾ala padaroma asmeninÄms vertybÄms kaip dvasinio pobÅ«džio praradimai ar pakenkimai, įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama kuo teisingiau kompensuoti dÄl neteisÄtų veiksmų nukentÄjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.
Teismas, sprÄsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , turi atsižvelgti į neturtinÄs žalos pasekmes ir žalÄ padariusio asmens kaltÄ, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybÄ yra aukÅ¡Äiausia vertybÄ, todÄl iÅ¡gyvenimai, sukelti dÄl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypaÄ dideli. NukentÄjusioji teigia dÄl padarytos nusikalstamos veikos netekusi vienintelio sÅ«naus, tai sukÄlÄ jai sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrÄtimus, skaudžiai paveikÄ gyvenimÄ , padaryti pakenkimai yra ilgalaikiai, pasekmÄs iÅ¡liks visÄ likusį gyvenimÄ , ji patyrÄ fizines ir dvasines kanÄias, emocinius iÅ¡gyvenimus, suprastÄjo jos gyvenimo kokybÄ, atsirado nerimo, depresijos reiÅ¡kiniai, ji yra priversta vartoti vaistus.
Be to, tyÄinÄs veikos atveju neturtinÄs žalos dydis turÄtų bÅ«ti atitinkamai didesnis.Teismo posÄdyje nuteistieji ir jų gynÄjai bei nukentÄjusioji praÅ¡Ä savo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras praÅ¡Ä nuteistųjų ir nukentÄjusiosios apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo A. B. ir jo gynÄjo advokato Stasio Lileikio, nuteistųjų R. T. ir S. Ä. apeliaciniai skundai atmetami, nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs A. L. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. DÄl nuteistųjų kaltÄs pagal BK 129 straipsnio 1 dalįNuteistieji apeliaciniuose skunduose savo kaltÄ dÄl D.
L. nužudymo ginÄija iÅ¡ esmÄs nesutikdami su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir to pasÄkoje padarytomis nepagrįstomis iÅ¡vadomis dÄl D. L. nužudymo.Ä®rodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai.
Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nusprÄsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, įrodymai įvertinami vadovaujantis įstatymais ir logikos dÄsniais, ko pasÄkoje pagal teismo vidinį įsitikinimÄ padaromos neÅ¡aliÅ¡kos iÅ¡vados.
Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esanÄiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas â iÅ¡vada dÄl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Kaltinamasis ar jo gynÄjas teismui gali teikti tik savo nuomonÄ, pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dÄl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus.
TodÄl kaltininkui nepriimtinos teismų iÅ¡vados dÄl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujanÄios įstatymui ar patvirtinanÄios bylÄ nagrinÄjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2006, 2K-115/2009, 2K-P-218/2009, 2K-236/2010, 2K-543/2010, 2K-94/2011 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, įstatymų nustatyta tvarka Å¡ioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų iÅ¡tyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidÄ.Visuma duomenų, gautų apklausus nuteistuosius, nukentÄjusiÄ jÄ A.
L., liudytojus R. N., J. T., A. T., S. G., R. V., L. Å ., specialistÄ S. L., taip pat įvertinus byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, kurie įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad A. B., S. Ä. ir R. T. pagrįstai pripažinti kaltais dÄl D. L. nužudymo. Nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai nekelia abejonių dÄl priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisÄtumo.IÅ¡ nuteistųjų tik A. B. tam tikra dalimi pripažino savo kaltÄ dÄl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, S. Ä. ir R.
T. viso proceso metu savo kaltÄ neigÄ.Tiek S. Ä., tiek R. T. parodÄ, jog D. L. nemuÅ¡Ä ir kitokio smurto pastarojo atžvilgiu nenaudojo, abu nuteistieji pripažino, kad varydami D. L. iÅ¡ pavÄsinÄs keletÄ kartų stÅ«mÄ Å¡Ä¯ į krÅ«tinÄ, taÄiau nuo jų veiksmų D. L. nenugriuvo ir galvos susimuÅ¡ti negalÄjo, taip pat tvirtino, kad prieÅ¡ D. L. fizinį smurtÄ naudojo vienintelis A. B.. Tokius nuteistųjų S. Ä. ir R. T. parodymus paneigia kitų byloje apklaustų asmenų parodymai.Nuteistasis A.
B. pripažino sudavÄs du smÅ«gius ranka D. L. į galvÄ ir parodÄ, kad į pavÄsinÄ atÄjo iÅ¡ karto po darbo, apie 16.30 val., pavÄsinÄje buvÄ asmenys gÄrÄ alų ir degtinÄ, A. B. pripažino gÄrÄs alų, taip pat pavÄsinÄje buvo D. L., kuriam visi pavÄsinÄje buvÄ asmenys liepÄ eiti iÅ¡ pavÄsinÄs, nes su juo niekas nenorÄjo kartu gerti alkoholinių gÄrimų. Kaip A. B. suprato, tarp D. L. ir S. Ä. su R. T. vyko aiÅ¡kinimasis dÄl ankstesnių D. L. telefoninių skambuÄių S. Ä..
A. B. teigÄ matÄs, kaip sÄdinÄiam D. L. į galvÄ smÅ«gius delnu ir kumÅ¡Äiu suduodavo iÅ¡ Å¡onų buvÄ S. Ä. ir R. T.. Kiekvienas iÅ¡ jų sudavÄ ne mažiau kaip po tris smÅ«gius, iÅ¡ pradžių suduodavo S. Ä., po to R. T.. IÅ¡varius D. L. iÅ¡ pavÄsinÄs, Å¡is po kurio laiko grįžo ir atsisÄdo į tÄ paÄiÄ vietÄ , tada S. Ä. ir R. T. vÄl sudavÄ ne mažiau kaip po tris smÅ«gius delnu ir kumÅ¡Äiu D. L. į galvÄ . Po to D. L. pradÄjo kabinÄtis prie A.
B., vadino įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, grasino susidorojimu, nes jis patvirtino D. L. telefoninius skambuÄius S. Ä.. A. B. iÅ¡Äjus iÅ¡ pavÄsinÄs iÅ¡mesti Å¡iukÅ¡lių, D. L. jį puolÄ, taÄiau A. B. pagriovÄ D. L. ir laikÄ prispaudÄs prie žemÄs kol D. L. nusiramino, smÅ«gių D. L. nesudavÄ, bet D. L. ir toliau tÄsÄ užgauliojimus. Pasirodžiusi D. L. motina praÅ¡Ä D. L. eiti namo, bet Å¡is A. L. neklausÄ. D. L. su motina iÅ¡Äjus, atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie jokių pretenzijų niekam nepareiÅ¡kÄ.
Po kurio laiko D. L. prie pavÄsinÄs grįžo su kirviu ar su pagaliu rankoje, vÄl grasino susidorojimu. VÄl atÄjus A. L., D. L. kirvį ar pagalį kažkur numetÄ. A. B. iÅ¡Äjus iÅ¡ pavÄsinÄs, D. L. vÄl jį puolÄ, A. B. pargriovÄ D. L. ant žemÄs ir laikÄ prispaudÄs, A. L. praÅ¡Ä paleisti jos sÅ«nų, todÄl jis D. L. paleido ir vÄl nuÄjo į pavÄsinÄ. Po to keletÄ kartų D. L. sudavÄ kumÅ¡Äiu A. B. į galvÄ per pavÄsinÄs langÄ . Vienu metu D.
L. lydimas kažkokio jaunuolio nuÄjo toliau nuo pavÄsinÄs, todÄl A. B. sugalvojo per kitÄ pusÄ eiti namo, bet staiga D. L. parbÄgo ir puolÄ A. B., jis pargriovÄ D. L. ir laikÄ prispaudÄs prie žemÄs, D. L. bandÄ iÅ¡silaisvinti ir tada nesusivaldÄs A. B. du kartus deÅ¡inÄs rankos kumÅ¡Äiu sudavÄ D. L. į galvÄ . Po smÅ«gių A. B. atsistojo ir su R. N. nuÄjo prie parduotuvÄs, matÄ, kad D. L. sunkiai galÄjo atsistoti.Nors nuteistieji S. Ä. ir R. T. apeliaciniuose skunduose A.
B. parodymus laiko nepatikimais, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo netikÄti A. B. parodymais. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pirminÄje apklausoje A. B. nutylÄjo apie S. Ä. ir R. T. dalyvavimÄ konflikte, nesudaro pagrindo netikÄti A. B. parodymais, nes jie atitinka kitus bylos duomenis.Liudytoja apklausta R. N. parodÄ, kad į pavÄsinÄ atÄjo apie 15 val., jÄ pakvietÄ R. T., be R. T. iÅ¡ pradžių buvo dar vienas nepažįstamas asmuo, jie gÄrÄ alų, po kiek laiko atÄjo D.
L. su savo alumi. R. T. sakÄ D. L. eiti iÅ¡ pavÄsinÄs, nes su juo niekas negers. VÄliau atÄjo S. Ä., J. T. ir A. B.. IÅ¡ karto kilo žodinis konfliktas tarp S. Ä. ir D. L., S. Ä. kartu su R. T. varÄ lauk D. L.. S. Ä. ir R. T. per vidurį sÄdinÄiam D. L. paeiliui suduodavo po smÅ«gį iÅ¡ delno per pakaušį, taip kiekvienas galÄjo suduoti po du smÅ«gius, be to, S. Ä. dar prieÅ¡ tai D. L. sudavÄ kumÅ¡Äiu į žandikaulį. D. L. tai iÅ¡eidavo, tai vÄl grįždavo prie pavÄsinÄs, jis grasino A.
B., keletÄ kartų per pavÄsinÄs langelį net sudavÄ kumÅ¡Äiu A. B. į veidÄ . Tada A. B. iÅ¡Äjusi iÅ¡ pavÄsinÄs, jis susistumdÄ su D. L., parkrito ant žemÄs ir A. B. trenkÄ kumÅ¡Äiu gulinÄiam D. L. į galvÄ . Liudytojos parodymai iÅ¡ esmÄs atitinka jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodymų patikrinimo vietoje nurodytas įvykio aplinkybes (t. 1, b.l. 175-184).Liudytojas J. T. parodÄ, kad į pavÄsinÄ atÄjo po darbo, po 16 val., patvirtino, kad pavÄsinÄje S. Ä. su R.
T. pradÄjo kabinÄtis prie D. L.. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme J. T. parodÄ nematÄs, kad S. Ä. ir R. T. bÅ«tų sudavÄ smÅ«gius D. L., taÄiau ikiteisminio tyrimo metu J. T. buvo nurodÄs, kad tiek S. Ä., tiek R. T. tarp jų sÄdinÄiam D. L. sudavÄ ne mažiau kaip po tris smÅ«gius delnais į galvÄ (t. 1, b.l. 185-186). Teisme J. T. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pradÄjo neigti, teigdamas, kad tai buvo ne smÅ«giai, o tik pastÅ«mimai į veidÄ . Parodymų pakeitimo J.
T. nesugebÄjo paaiÅ¡kinti, teigÄ, kad neva ikiteisminio tyrimo metu buvo neteisingai užraÅ¡yti jo parodymai. Tokį liudytojo paaiÅ¡kinimÄ paneigÄ pirmosios instancijos teisme apklausta tyrÄja L. Å ., kuri nurodÄ, kad J. T. parodymai apklausos protokole užraÅ¡yti teisingai, liudytojas parodymus davÄ jam suprantama lietuvių kalba, todÄl atliekant apklausÄ vertÄjas nedalyvavo. Pats J. T. apklausos protokole savo ranka lietuvių kalba, nors ir su gramatinÄmis klaidomis, paraÅ¡Ä, kad jo parodymai suraÅ¡yti teisingai, nurodÄ dÄl jų pastabų neturintis, taip pat savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 187-195), todÄl apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu J.
T. duotų parodymų teisingumu. Be to, J. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie S. Ä. ir R. T. suduotus smÅ«gius atitinka A. B. ir R. N. parodymus.IÅ¡ byloje esanÄių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konfliktinÄ situacija tarp nužudytojo D. L. ir nuteistųjų tÄsÄsi bent porÄ valandų. Tiek nuteistasis A. B., tiek J. T. parodÄ, kad į pavÄsinÄ atÄjo po darbo, t.y. po 16 valandos. Liudytoja R. N. parodÄ, kad pavÄsinÄje buvo maždaug nuo 15 val., bet iÅ¡ pradžių kartu su ja buvo tik R.
T. ir vienas nepažįstamas asmuo, S. Ä., J. T. ir A. B. į pavÄsinÄ atÄjo vÄliau. Nurodyti asmenys taip pat patvirtino, kad konfliktas su D. L. peraugo į fizinio smurto naudojimÄ , kai jie jau visi buvo susirinkÄ pavÄsinÄje. Taigi, pirmieji S. Ä. ir R. T. smÅ«giai D. L. negalÄjo bÅ«ti suduoti anksÄiau nei 16.30 valandÄ , tai paneigia nuteistojo R. T. teiginius, kad jis D. L. iÅ¡ pavÄsinÄs varÄ apie 14-15 val.IÅ¡ aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytų asmenų parodymų matyti, kad tarp nuteistųjų ir nužudytojo D.
L. buvo kilÄs žodinis konfliktas. IÅ¡ pradžių S. Ä. priekaiÅ¡tavo D. L. dÄl Å¡io grasinanÄių telefoninių skambuÄių, A. B. patvirtino, kad S. Ä. iÅ¡ tikrųjų skambino D. L., žodinio konflikto eigoje S. Ä. ir R. T. pradÄjo naudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ D. L. suduodami pastarajam po kelis smÅ«gius ranka. D. L. iÅ¡ esmÄs nesiprieÅ¡ino S. Ä. ir R. T., taÄiau pradÄjo grasinti susidorojimu A. B.. Apklausti pavÄsinÄje buvÄ asmenys ir vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad D.
L. pastoviai ne tik žodžiais grasino A. B., bet Å¡iam net keletÄ kartų sudavÄ. Taip pat byloje neginÄijamai nustatyta, kad D. L. ir A. B. buvo kelis kartus susigrÅ«mÄ. Konfliktas baigÄsi po paskutiniųjų A. B. ir D. L. grumtynių, kurių metu A. B. sudavÄ du smÅ«gius kumÅ¡Äiu į galvÄ ant žemÄs gulinÄiam D. L.. Pastarasis konflikto epizodas įvyko ne vÄliau nei buvo užfiksuotas A. L. telefoninis skambutis bendruoju pagalbos telefonu, t.y. 18.28 val. (t. 1, b.l. 15).Vertinant įvykį maÄiusių asmenų parodymus, atsižvelgtina į tai, kad baudžiamojoje byloje nÄra nei vieno liudytojo, kuris bÅ«tų matÄs visÄ konfliktÄ nuo pradžių iki pabaigos.
Daugelis liudytojų gali paliudyti tik atskiras konflikto aplinkybes. Nors nuteistasis A. B. parodÄ apie du konflikto epizodus, kai S. Ä. ir R. T. sudavÄ D. L. paeiliui po 3 smÅ«gius į galvÄ , o R. N. ir J. T. parodÄ matÄ tik vienÄ tokį epizodÄ , taÄiau tiek R. N., tiek J. T. pripažino, jog bent kelis kartus buvo iÅ¡ÄjÄ iÅ¡ pavÄsinÄs iki namų ar parduotuvÄs ir kurį laikÄ nematÄ, kas vyko pavÄsinÄje ar Å¡alia jos, todÄl liudytojų R. N. ir J. T. parodymai apie vienÄ matytÄ konflikto epizodÄ nepaneigia nuteistojo A.
B. parodymų.Dalis nukentÄjusiosios A. L. parodymų dÄl įvykio aplinkybių vertinami kritiÅ¡kai, nes neatitinka kitų bylos faktinių duomenų. Akivaizdu, jog nukentÄjusiosios parodymai dÄl atskirų konflikto aplinkybių yra įtakoti susijaudinimo, nulemto fizinio smurto naudojimo prieÅ¡ jos sÅ«nų, todÄl nukentÄjusiosios parodymais vadovaujamasi ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus faktinius bylos duomenis. NukentÄjusioji parodÄ, kad du kartus buvo atÄjusi prie pavÄsinÄs sekdama savo sÅ«nų D.
L.. PirmÄ kartÄ sÅ«nų nusekÄ iki pavÄsinÄs, kai Å¡is trumpam buvo grįžÄs namo, pavalgÄ ir vÄl iÅ¡Äjo. Apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentÄjusioji parodÄ, kad grįžÄs namo D. L. sakÄ buvÄs sumuÅ¡tas, nors ryÅ¡kių sumuÅ¡imo žymių nesimatÄ, bet D. L. veido kairÄ pusÄ buvo kiek patinusi. Å ie nukentÄjusiosios parodymai atitinka J. T. parodymus, kad po S. Ä. ir R. T. suduotų smÅ«gių D. L. prie sumuÅ¡tos vietos buvo prisidÄjÄs alaus butelį.
PirmÄ kartÄ atsekusi D. L. prie pavÄsinÄs A. L. praÅ¡Ä jo eiti namo, bet D. L. neklausÄ, todÄl nukentÄjusioji namo grįžo viena ir iÅ¡ karto paskambino policijai. PastarÄ jÄ aplinkybÄ patvirtina policijos informacinÄje sistemoje 17.51 val. užregistruotas telefoninis praneÅ¡imas, po kurio į įvykio vietÄ pirmÄ kartÄ atvyko policijos ekipažas. IÅ¡ pastarųjų A. L. parodymų galima sprÄsti, kad D. L. namo grįžo jau po S. Ä. ir R. T. suduotų smÅ«gių, todÄl S. Ä. ir R.
T. smÅ«gius D. L. sudavÄ dar iki 17.51 val. Taip pat nukentÄjusioji A. L. parodÄ, kad vÄliau po kurio laiko D. L. grįžo į namus, bet netrukus ir vÄl iÅ¡Äjo prie pavÄsinÄs, nukentÄjusioji jį nusekÄ iÅ¡ paskos. NukentÄjusiosios parodymai apie vÄlesnius įvykius (paties D. L. elgesį, kitų asmenų smurto naudojimÄ ) vertintini kritiÅ¡kai. A. L. parodÄ, kad iÅ¡ pradžių pavÄsinÄ stebÄjo eidama nuo gatvÄs, iÅ¡ toli pamatÄ, kad prie sÅ«naus pribÄgo vaikinas mÄlynu džemperiu, jai pasirodÄ, kad vaikinas sudavÄ sÅ«nui, taÄiau Å¡i aplinkybÄ laikytina neįrodyta, nes ikiteisminio tyrimo metu A.
L. negalÄjo tiksliai pasakyti, ar iÅ¡ tikrųjų buvo suduota sÅ«nui, ar sÅ«nus nuo smÅ«gio pargriuvo, ar liko stovÄti. Be to, vaikinas mÄlynu džemperiu, apie kurį parodymus davÄ A. L., galimai buvo R. V., kurio dalyvavimo muÅ¡tynÄse nepatvirtino nei vienas pavÄsinÄje ar arti jos buvÄs asmuo. Tuo labiau, kad vÄliau R. V. kaip tik padÄjo A. L. raminti D. L., vesti jį namo. A. L. teigimu, po to iÅ¡ pavÄsinÄs iÅ¡bÄgo A. B. ir puolÄ jos sÅ«nų, pargriovÄ ant žemÄs, pradÄjo smaugti ir sudavÄ mažiausiai 20 kartų kumÅ¡Äiu į galvÄ , po Å¡io iÅ¡puolio D.
L., anot nukentÄjusiosios, vos pastovÄjo ant kojų, bet tada iÅ¡ pavÄsinÄs iÅ¡bÄgÄs S. Ä. sudavÄ ne mažiau 8 smÅ«gių kumÅ¡Äiais į galvÄ , ant žemÄs pargriuvusį D. L. vÄl puolÄ A. B., jį smaugÄ ir sudavÄ apie 20 smÅ«gių kumÅ¡Äiais į galvÄ . TaÄiau tokio masto fizinio smurto naudojimo prieÅ¡ D. L. nepatvirtina kiti bylos faktiniai duomenys. Nuteistasis A. B. parodÄ, kad atÄjus D. L. motinai, jis iÅ¡Äjo iÅ¡ pavÄsinÄs tikÄdamasis iÅ¡siaiÅ¡kinti dÄl D.
L. grasinimų, bet D. L. vÄl jį puolÄ, tada jie susigrÅ«mÄ antrÄ kartÄ tÄ vakarÄ , A. B. pargriovÄ D. L. ir laikÄ prispaudÄs prie žemÄs, jokių smÅ«gių D. L. nesudavÄ, nes pripuolusi A. L. praÅ¡Ä paleisti D. L.. A. B. teigimu, iÅ¡ karto po to R. T. pradÄjo filmuoti konfliktÄ iÅ¡ pavÄsinÄs. R. T. padarytame vaizdo įraÅ¡e matyti, kad D. L. yra sÄ moningas, atlieka aktyvius veiksmus, kas paneigia A. L. parodymus apie tai, kad D. L. jau po antrųjų grumtynių su A. B. iÅ¡ Å¡io neva suduotų smÅ«gių buvo nesÄ moningas.
VÄliau prie pavÄsinÄs atÄjÄ ir baigiamÄ jÄ konflikto stadijÄ matÄ S. G., R. V., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posÄdyje BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat nurodÄ matÄ, kad tÄ kartÄ užpultas A. B. tik pargriovÄ D. L. ir jokių smÅ«gių Å¡iam nesudavÄ. PastarÄ jÄ aplinkybÄ patvirtino ir liudytoja A. T., maÄiusi A. B. ir D. L. grumtynes per savo buto langÄ , kuri parodÄ, kad A. B. tik stÅ«mÄ D. L., suduodamų smÅ«gių ji nematÄ.
Taip pat vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip S. Ä. aiÅ¡kinasi su D. L. ir A. L., bet neužfiksuota, kad S. Ä. tuo metu suduotų smÅ«gius D. L.. PažymÄtina ir tai, kad A. B., R. N., J. T., S. G., R. V. bei A. T. nurodÄ matÄ, kad atÄjus A. L. nuteistasis S. Ä. stumdÄ D. L., bet nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų nenurodÄ, kad tuo metu S. Ä. bÅ«tų sudavÄs smÅ«gius D. L.. Tuo tarpu paskutines A. B. ir D. L. grumtynes nurodÄ matÄ R. N., S. G., R. V., taip pat apie A. B. muÅ¡tynes su D. L. parodymus davÄ nuteistieji S. Ä. ir R.
T.. Nei vienas iÅ¡ apklaustų asmenų nepatvirtino nukentÄjusiosios A. L. parodymų, kad A. B. paskutinių grumtynių metu bÅ«tų sudavÄs D. L. ne mažiau 20 smÅ«gių, prieÅ¡ingai, Å¡ių asmenų parodymai patvirtina A. B. parodymus apie D. L. suduotus du smÅ«gius.ApeliacinÄs instancijos teisme apklausti R. I. parodÄ, kad matÄ tik kaip D. L. bÄgiojo su kirviu, J. B. nurodÄ atvykÄs pagal pirmÄ jį A. L. iÅ¡kvietimÄ , A. N. ir K. J. paliudijo apie aplinkybes jau po pasibaigusio konflikto.
Å ių asmenų parodymai yra nereikÅ¡mingi sprendžiant dÄl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes nei patvirtina, nei paneigia smurto naudojimo prieÅ¡ D. L. aplinkybių. Liudytojų L. L. ir V. V., kurios teigÄ kartu maÄiusios įvykį, parodymai yra prieÅ¡taringi tarpusavyje, be to, neatitinka aukÅ¡Äiau įrodytomis pripažintų įvykio aplinkybių. Liudytojų V. K. ir D. J. parodymai taip pat neatitinka kitų aukÅ¡Äiau aptartų įrodymų. TaÄiau vien Å¡ių liudytojų parodymų kritiÅ¡kas vertinimas nesudaro pagrindo nuteistųjų atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes byloje yra pakankamai kitų faktinių duomenų, patvirtinanÄių nuteistųjų neteisÄtus veiksmus.
PažymÄtina, kad dalis apklaustų asmenų â nukentÄjusioji A. L., liudytojai S. G., R. V., A. T. â nematÄ pirmosios konflikto dalies, kai pavÄsinÄje D. L. smÅ«gius sudavÄ nuteistieji S. Ä. ir R. T., todÄl jų parodymai pastarųjų kaltÄs nei patvirtina, nei paneigia. Nuteistųjų S. Ä. ir R. T. kaltÄs dÄl D. L. nužudymo nepaneigia ir R. T. padarytas vaizdo įraÅ¡as, kadangi jame užfiksuota tik konflikto dalis tarp antrųjų ir treÄiųjų A. B. grumtynių su D.
L..Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus apygardos teismo skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog konflikto su D. L. metu S. Ä. ir R. T. sudavÄ D. L. ne mažiau kaip po keturis smÅ«gius ranka į galvos sritį, o A. B., pargriovÄs D. L. ant žemÄs, pastarajam sudavÄ du smÅ«gius ranka į galvos sritį.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 871/12(01) nustatyta, kad D. L. mirÄ nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujosruvomis apatinÄs lÅ«pos gleivinÄje su gyjanÄia žaizdele, pakauÅ¡io, kairio smilkinkaulio speninÄs ataugos projekcijoje ir kairio smilkinio raumens minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, koma, progresuojanÄiu kvÄpavimo ir Å¡irdies veiklos sutrikimu, taip pat specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad galvos sumuÅ¡imas padarytas mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais (t. 1, b.l. 42-48).
Apklausiamas pirmosios instancijos teisme teismo medicinos ekspertas S. L. suraÅ¡ytÄ specialisto iÅ¡vadÄ patvirtino ir paaiÅ¡kino, jog tiesiogine D. L. mirties priežastimi yra iÅ¡siliejÄs kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, įvykÄs dÄl trauminių poveikių į galvÄ , po kurių sekÄ staigi galvos rotacija, ko pasÄkoje plyÅ¡o kraujagyslÄs, tokios pasekmÄs galÄjo kilti nuo bet kurio trauminio poveikio, palikusio kraujosruvas D. L. galvoje. Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad D.
L. po sužalojimo galÄjo bÅ«ti sÄ moningas ir atlikti aktyvius veiksmus nuo keliolikos ir keliasdeÅ¡imt minuÄių, apklausiamas teisme teismo medicinos ekspertas paaiÅ¡kino, kad tokio intensyvumo kraujavimÄ nustatÄ pagal jam pateiktas įvykio aplinkybes, t.y. kad D. L. buvo sumuÅ¡tas apie 18.30 val., o 18.55 val. D. L. jau konstatuota 3 balų koma, bet kartu patikslino, jog kraujavimas galÄjo trukti ir porÄ valandų, o vÄlesni smÅ«giai galÄjo kraujavimÄ sustiprinti.ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vados teisingumu.
PrieÅ¡ingai nei apeliaciniuose skunduose teigia nuteistieji, specialisto iÅ¡vada yra aiÅ¡ki ir iÅ¡sami, jokių prieÅ¡taravimų tarp specialisto iÅ¡vados ir jÄ suraÅ¡iusio teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimų teisme nÄra. Apklausiamas teisme teismo medicinos ekspertas S. L. kai kurias specialisto iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes paaiÅ¡kino plaÄiau, bet tai nÄra pagrindas pripažinti specialisto iÅ¡vados neiÅ¡samia ar neaiÅ¡kia. S. L. patikslino specialisto iÅ¡vados punktÄ dÄl D. L. galÄjimo tam tikrÄ laikÄ atlikti aktyvius veiksmus, kadangi suraÅ¡ant specialisto iÅ¡vadÄ buvo remiamasi užduotyje atlikti objektų tyrimÄ nurodytomis pirminÄmis įvykio aplinkybÄmis, kurios nevisiÅ¡kai atitinka nustatytÄ sias byloje.Nors S. Ä. apeliaciniame skunde nurodo, kad prieÅ¡ dvi valandas iki konflikto pabaigos jo suduoti smÅ«giai buvo nestiprÅ«s ir negalÄjo turÄti įtakos D.
L. mirÄiai, taÄiau, kaip jau buvo nurodyta aukÅ¡Äiau, A. L. nurodÄ, kad į namus parÄjusio D. L. kairÄ veido pusÄ buvo patinusi, J. T. nurodÄ, kad po smÅ«gių D. L. prie veido prisidÄjo alaus butelį, kas paneigia S. Ä. paaiÅ¡kinimus, jog jo suduoti smÅ«giai neva buvo nestiprÅ«s. Teismo medicinos eksperto S. L. paaiÅ¡kinimai, kad D. L. po prasidÄjusio kraujavimo galÄjo iÅ¡likti sÄ moningas iki dviejų valandų, taip pat paneigia S. Ä. apeliacinio skundo argumentus, kad jo smÅ«giai negalÄjo turÄti įtakos D.
L. mirÄiai.Nuteistojo A. B. ir jo gynÄjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybÄ, jog neva nuo A. B. smÅ«gio į galvÄ gulinÄiam D. L. negalÄjo įvykti galvos rotacija, nulÄmusi kraujagyslių plyÅ¡imÄ , yra niekuo nepagrįsta subjektyvi nuomonÄ, kuri nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų.Asmuo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tik tada, jei nustatyta jo tyÄia nužudyti asmenį. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyÄia.
Pagal BK 15 straipsnio nuostatas tiesioginÄ tyÄia yra tada, kai asmuo suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatÄ BK numatytų padarinių atsiradimo galimybÄ ir jų norÄjo, o netiesioginÄ â kai asmuo suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatÄ padarinių atsiradimo galimybÄ, nors jų nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistųjų tyÄios turinį, įvertino tai, kad nuteistieji sÄ moningai sudavÄ D.
L. smÅ«gius rankomis į galvÄ , t.y. gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ . Nuteistieji bÅ«dami suaugÄ, pakankamo protinio iÅ¡sivystymo, sÄ moningai suduodami smÅ«gius į galvÄ , kuriai bet koks stipresnis iÅ¡orinis fizinis poveikis gali sukelti sunkias ir negrįžtamas pasekmes asmens sveikatai, tame tarpe ir žmogaus mirtį, suvokÄ savo veiksmų pavojingumÄ D. L. gyvybei, numatÄ, kad dÄl jų veiksmų gali bÅ«ti atimta D. L. gyvybÄ, ir nors nei vienas iÅ¡ nuteistųjų nenorÄjo D. L. mirties, taÄiau suduodami smÅ«gius sÄ moningai leido tokioms pasekmÄms kilti.
TodÄl apygardos teismo iÅ¡vada, kad nuteistieji D. L. smÅ«gius sudavÄ veikdami netiesiogine tyÄia, yra pagrįsta.Vien tai, kad nuteistieji teigia neturÄjÄ tikslo nužudyti D. L., nepaneigia apygardos teismo iÅ¡vados dÄl nuteistųjų kaltÄs, kadangi tyÄios turinys atskleidžiamas ne tik pagal nuteistojo parodymus, bet ir pagal objektyvias bylos aplinkybes (nuteistųjų elgesį, smurtinių veiksmų pobÅ«dį, intensyvumÄ ir kt.). Be to, tikslas nÄra bÅ«tinasis BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudÄties požymis.Taip pat pagrįsta apygardos teismo iÅ¡vada, jog nuteistieji veikÄ bendrininkų grupÄje.
Bendrininkų grupÄ yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tÄsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). NagrinÄjamoje byloje nenustatyta, kad tarp nuteistųjų bÅ«tų buvÄs iÅ¡ankstinis susitarimas naudoti fizinÄ prievartÄ D. L. atžvilgiu, taÄiau bendrininkų susitarimas gali įvykti jau nusikalstamos veikos metu ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma â žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais.
Kaip jau buvo nurodyta aukÅ¡Äiau, žodinio konflikto metu S. Ä. pirmas sudavÄ ranka smÅ«gį D. L. į galvos sritį, po ko iÅ¡ karto smÅ«gį sudavÄ ir R. T., taip konkliudentiniais veiksmais prisijungÄs prie nusikalstamos veikos. NeginÄijamai nustatyta, kad vienas iÅ¡ konflikto dalyvių buvo ir A. B., patvirtinÄs S. Ä. pretenzijas D. L. dÄl telefoninių skambuÄių. Nors A. B. pirminÄje konflikto stadijoje smÅ«gių D. L. nesudavÄ, bet matÄ kaip tai darÄ S. Ä. su R. T., suvokÄ Å¡ių nuteistųjų pavojingÄ ir neteisÄtÄ veikÄ , o galiausiai grumtynių metu suduodamas du kartus kumÅ¡Äiu D.
L. į veidÄ savo veiksmais prisijungÄ prie bendros nusikalstamos veikos. Nuteistieji suvokÄ bendrai dalyvaujantys konflikte su D. L., matÄ vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritarÄ, kas patvirtina nuteistųjų veikimÄ bendrininkų grupÄje.PažymÄtina, kad nužudymo bylose, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybÄ nukentÄjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nÄra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų.
Jeigu nukentÄjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyÄiÄ nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentÄjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavÄ gyvybÄs atÄmimo procese (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-485/2008, 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-303/2012 ir kt.).Ä®vertinus tai, kad konflikto su D.
L. metu smÅ«gius į galvÄ sudavÄ visi nuteistieji ir bet kuris iÅ¡ suduotų smÅ«gių galÄjo sukelti kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas buvo D. L. mirties priežastis, o vÄlesni smÅ«giai galÄjo kraujavimÄ pagreitinti, pats D. L. po prasidÄjusio kraujavimo iki dviejų valandų galÄjo bÅ«ti sÄ moningas ir atlikti aktyvius veiksmus, todÄl laikytina, kad veikiant bendrai S. Ä., R. T. ir A. B. suduoti smÅ«giai yra priežastiniu ryÅ¡iu susijÄ su D. L. mirtimi.AukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad S. Ä., R.
T. ir A. B. pagrįstai buvo pripažinti kaltais nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymu.TaÄiau pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog D. L. buvo nužudytas apie 18 valandÄ vykusio konflikto metu prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Kaip jau buvo nurodyta aukÅ¡Äiau, iÅ¡ A. B., J. T. ir R. N. parodymų matyti, kad konfliktas tarp nuteistųjų ir nužudytojo D. L. prasidÄjo ne anksÄiau 16.30 val. PirmÄ jį kartÄ Ä¯ įvykio vietÄ policija atvyko pagal A. L. iÅ¡kvietimÄ , kuris policijos sistemoje buvo užregistruotas 17.51 val., kai nuteistieji S. Ä. ir R.
T. jau buvo sudavÄ smÅ«gius D. L.. Tuo tarpu konflikto pabaigÄ atitinka antrasis A. L. skambutis policijai po A. B. suduotų smÅ«gių D. L., kuris policijos sistemoje buvo užregistruotas 18.28 val. Ä®vertinus tai, kad nuteistųjų smÅ«giai buvo suduoti skirtingu metu ir kad visi suduoti smÅ«giai yra priežastiniu ryÅ¡iu susijÄ su D. L. mirtimi, todÄl skundžiamas nuosprendis keistinas, nes jame iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas), patikslinant nusikaltimo padarymo laikÄ bei nustatant, kad D.
L. buvo nužudytas tarp 16.30 val. ir 18.28 val. vykusio konflikto metu.Taigi, byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 25 d., tarp 16.30 val. ir 18.28 val. vykusio tarpusavio konflikto su D. L. metu, UkmergÄje, prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) esanÄioje pavÄsinÄje, bÅ«dami apsvaigÄ nuo alkoholio, S. Ä. suduodant D. L. ne mažiau kaip keturis smÅ«gius ranka į galvos sritį, R. T. suduodant ne mažiau keturių smÅ«gių ranka į galvos sritį, A. B. tyÄia spiriant D. L. į kojÄ ir nuo to nukentÄjusiajam nukritus ant žemÄs, suduodant ranka du smÅ«gius į galvos sritį, visi bendrais veiksmais padarÄ nukentÄjusiajam D.
L. kraujosrÅ«vas apatinÄs lÅ«pos gleivinÄje, pakauÅ¡io, kairiojo smilkinkaulio speninÄs ataugos projekcijoje ir kairio smilkinio raumens minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į smegenų skilvelius, kraujosrÅ«vas nugaroje ir juosmens nugariniame pavirÅ¡iuje. Nuo galvos sumuÅ¡imo ir padarytų sužalojimų įvykus galvos smegenų suspaudimui iÅ¡siliejusiu krauju, komai, progresuojanÄiam kvÄpavimo ir Å¡irdies veiklos sutrikimui ir dÄl to D. L. 2012 m. birželio 28 d. mirus, A.
B., S. Ä. ir R. T. tyÄia nužudÄ D. L..Toks nusikalstamos veikos laiko patikslinimas apeliacinÄs instancijos teisme, pasirÄmus objektyviais duomenimis, kurie iÅ¡ bylos medžiagos buvo žinomi nuteistiesiems, nelaikomas faktinių aplinkybių pakeitimu iÅ¡ esmÄs skirtingomis ir yra galimas, nes nepablogina nuteistųjų teisinÄs padÄties bei nepažeidžia jų teisÄs į gynybÄ , nuteistieji S. Ä. ir R. T. viso proceso metu teikÄ savo paaiÅ¡kinimus dÄl jų veiksmų dar iki A. B. grumtynių su D.
L.. DÄl bÅ«tinosios gintiesNuteistojo A. B. ir jo gynÄjo apeliaciniame skunde teigiama, kad A. B. du smÅ«gius į galvos sritį D. L. sudavÄ gindamasis nuo pastarojo užpuolimo.BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarÄ baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi.
Tam, kad asmens veiksmai bÅ«tų pripažinti padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisÄtumo sÄ lygos.KÄsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikÄsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybÄ, sveikatÄ , lytinÄ laisvÄ ir pan.), nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus.
Pavojingumas priklauso nuo kÄsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginanÄiųjų jÄgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. KÄsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginanÄiojo vaizduotÄje. KÄsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradÄtas ar tiesiogiai gresia besiginanÄiojo ar kito asmens teisÄms, valstybÄs ar visuomenÄs interesams. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).
Tuo tarpu besiginanÄiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kÄsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigÄs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011).Byloje nustatyta, kad nuo 16.30 val. iki 18.28 val. vykusio konflikto metu D. L. nuolat grasino A. B. susidorojimu, iÅ¡ aukÅ¡Äiau aptartų asmenų parodymų matyti, kad kelis kartus žodinis konfliktas buvo peraugÄs į fizinio smurto naudojimÄ , kai D.
L. staiga puldavo nuteistÄ jį A. B. ir bandydavo Å¡iam suduoti ranka į galvos sritį. Tokie D. L. veiksmai leidžia manyti, jog pavojingas kÄsinimasis, nukreiptas į A. B. sveikatÄ iÅ¡ esmÄs buvo, taÄiau du kartus kilusių tarpusavio grumtynių metu A. B. pavyko atremti pavojingÄ D. L. kÄsinimÄ si pastarÄ jį pargriaunant ir laikant prispaustÄ prie žemÄs, tada D. L. kuriam laikui nusiramindavo. Tuo tarpu kilusių treÄiųjų grumtynių metu A. B. ne tik pargriovÄ D. L. ant žemÄs, t.y. atrÄmÄ pavojingÄ kÄsinimÄ si, bet dar jam sudavÄ du smÅ«gius ranka į galvÄ .
Kadangi A. B. smÅ«gius į galvÄ sudavÄ pargriautam ir realaus pavojaus A. B. sveikatai nebekelianÄiam D. L., todÄl konstatuojama, kad smÅ«gių sudavimo metu pavojingas kÄsinimasis, kuris nuteistajam A. B. suteiktų teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį, jau buvo pasibaigÄs ir A. B. suduoti smÅ«giai negali bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinoji gintis. Nors A. B. teigia, kad pargriautas ir laikomas prispaustas prie žemÄs D. L. bandÄ iÅ¡silaisvinti ir suduoti, taÄiau tai nepateisina neadekvataus A. B. elgesio â smÅ«gių ranka sudavimo į galvÄ , todÄl A.
B. suduoti smÅ«giai negali bÅ«ti vertinami kaip suduoti besiginanÄio asmens. PažymÄtina, kad ikiteisminio tyrimo metu pirminÄje apklausoje A. B. prisipažino smÅ«gius D. L. sudavÄs, nes âneatlaikÄ nervaiâ (t. 2, b.l. 36), kas taip pat patvirtina, jog A. B. smÅ«giai buvo skirti ne pavojingo kÄsinimosi atrÄmimui, o puolimui.Nurodytos aplinkybÄs patvirtina, kad apygardos teismo iÅ¡vada, jog nÄra pagrindo pripažinti, kad D. L. sužalojimai buvo padaryti bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis arba peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, yra pagrįsta.
DÄl nuteistiesiems paskirtų bausmiųNuosprendžio dalį dÄl paskirtų bausmių skundžia nuteistasis A. B. ir jo gynÄjas bei nukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ A. L..Nuteistasis A. B. ir jo gynÄjas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ, kad nusikaltimÄ nuteistasis padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, bei pripažinti atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ tada, kai jis savo noru, o ne dÄl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinÄjimo metu.
Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinÄjimo ir teisingo sprendimo priÄmimo. Be to, norint konstatuoti Å¡iÄ atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, turi bÅ«ti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoÅ¡irdus kaltininko gailÄjimasis dÄl padaryto nusikaltimo, t.y. kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dÄl jo, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2012, 2K-688/2012, 2K-78/2014).PažymÄtina, kad nuoÅ¡irdus gailÄjimasis nÄra tapatus bendro pobÅ«džio pareiÅ¡kimams dÄl kaltÄs pripažinimo.
Jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ , t.y. pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisÄsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan. Prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailÄjimasis yra atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, jei asmuo nuoÅ¡irdžiai gailisi padarÄs tokiÄ veikÄ . Jei asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymÄ ar neigti teismo nustatytas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, keiÄia parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, Å¡i aplinkybÄ nepripažįstama lengvinanÄia.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, A.
B. viso proceso metu neneigÄ sudavÄs D. L. du smÅ«gius, taÄiau nepripažino, kad jo smÅ«giai galÄjo turÄti įtakos D. L. mirÄiai, t.y. A. B. bandÄ sumenkinti savo vaidmenį bendrai padarytoje nusikalstamoje veikoje, dÄl savo suduotų smÅ«gių D. L. iÅ¡ esmÄs nesigailÄjo, nors formaliai užuojautÄ nukentÄjusiajai ir pareiÅ¡kÄ. Be to, pirminÄje apklausoje A. B. nutylÄjo apie S. Ä. ir R. T. suduotus smÅ«gius D. L. ir apie tai parodymus davÄ 2012 m. birželio 28 d. vykusioje apklausoje, kai apie S. Ä. ir R.
T. neteisÄtus veiksmus jau buvo davÄ parodymus liudytojai R. N. ir J. T. (t. 1, b.l. 155-156, 185-186). Nurodytos aplinkybÄs neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis A. B. nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltÄs, kritiÅ¡kai vertina savo neteisÄtus veiksmus ir kad jo parodymai padÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti D. L. nužudymo aplinkybes, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti, kad byloje yra nuteistojo atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Atmetamas ir A. B. bei jo gynÄjo apeliacinio skundo argumentas, jog apygardos teismas nepagrįstai pripažino, kad A.
B. padarÄ veikÄ , apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors nuteistasis pripažįsta kartu su kitais pavÄsinÄje gÄrÄs alų, bet jo teigimu konflikto metu jis buvo blaivus, kÄ gali paliudyti A. N., su kuriuo nuteistasis susitiko iÅ¡ karto po konflikto ir abu vartojo alkoholinius gÄrimus. Liudytojas A. N., apklaustas apeliacinÄs instancijos teisme, parodÄ, kad susitiko su A. B. po 18 val., A. B. atrodÄ blaivus, susitikÄ vartojo alkoholinius gÄrimus iki kol pas A.
B. neatvažiavo policija. Nuteistojo A. B. ir liudytojo A. N. parodymai apie tai, kad A. B. konflikto metu buvo blaivus, yra paneigti kitais bylos įrodymais. Byloje apklausti pavÄsinÄje buvÄ asmenys â S. Ä., R. T., R. N., J. T., pripažino, kad visi buvÄ pavÄsinÄje asmenys vartojo alkoholinius gÄrimus (alų, degtinÄ), nukentÄjusioji A. L., atÄjusi prie pavÄsinÄs parsivesti sÅ«naus, taip pat nurodÄ, kad pavÄsinÄje buvo girtuokliaujama. Be to, iÅ¡ byloje esanÄiame vaizdo įraÅ¡e užfiksuoto nuteistųjų bei kitų pavÄsinÄje buvusių asmenų elgesio taip pat matyti, jog jie yra apsvaigÄ nuo alkoholio.
NÄra pagrindo pripažinti, kad apygardos teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes netinkamai pritaikÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , nes akivaizdu, kad A. B., S. Ä. ir R. T. dÄl savo bÅ«senos (girtumo) veikos padarymo metu nesugebÄjo kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmų, o jų padaryta veika pagal savo pobÅ«dį buvo susijusi su tokia bÅ«sena.Be to, nuteistųjų atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe pripažinta tai, kad nuteistieji nusikaltimÄ padarÄ veikdami bendrininkų grupÄje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ â nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusiojo asmens elgesys.
Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojanÄius ar rizikingus nukentÄjusiojo veiksmus. ProvokuojanÄiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentÄjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentÄjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyÄiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentÄjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.
Tokiu atveju nukentÄjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį.Byloje neginÄijamai nustatyta, kad viso konflikto metu D. L. elgÄsi provokuojanÄiai. Varomas iÅ¡ pavÄsinÄs D. L. vis sugrįždavo, neklausÄ netgi savo motinos praÅ¡ymų eiti namo, aplink pavÄsinÄ bÄgiojo rankoje turÄdamas lazdÄ ar kirvį, nuolatos grasino A.
B., keletÄ kartų jį puolÄ ir sudavÄ kelis smÅ«gius ranka į galvÄ . Provokuojantį D. L. elgesį patvirtina ne tik apklaustų asmenų parodymai, bet ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos konflikto aplinkybÄs. Be to, pirminÄje apklausoje pats A. B. pripažino smÅ«gius D. L. sudavÄs, nes susinervino dÄl D. L. elgesio. TodÄl nukentÄjusiosios A. L. apeliacinio skundo argumentas dÄl neva nepagrįstai nustatytos nuteistųjų atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs atmetamas. Taip pat nepagrįstai A.
L. apeliaciniame skunde praÅ¡o paÅ¡alinti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aplinkybÄ, jog D. L. buvo neblaivus, kadangi tai, kad D. L. vartojo alkoholį, patvirtino ne tik nuteistieji, bet ir kiti pavÄsinÄje buvÄ asmenys, be kita ko, pati A. L. pirminÄje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, jog D. L. į namus grįžo neblaivus (t. 1, b.l. 65).Teismas bausmÄ skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).
BK 54 straipsnyje įstatymo leidÄjas įtvirtino bendruosius bausmÄs skyrimo pagrindus. Motyvuodamas konkreÄiÄ bausmÄ nuosprendyje, teismas visų pirma jame turi apraÅ¡yti konkreÄioje byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertinti kiekvienos reikÅ¡mÄ ir nurodyti, kurios iÅ¡ jų ir kaip nulemia bausmÄs rūšį ir dydį. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybÄ lengvinanÄių ar tik atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ar yra ir atsakomybÄ lengvinanÄių, ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybÄs reikÅ¡mÄ.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio.BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta, kad už nusikaltimo padarymÄ asmuo baudžiamas laisvÄs atÄmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų, alternatyvių bausmių sankcijoje nÄra numatyta.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. buvo paskirta sankcijoje numatytos bausmÄs minimumÄ atitinkanti septynerių metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, nuteistiesiems S. Ä. ir R. T. atitinkamai aÅ¡tuonerių metų Å¡eÅ¡ių mÄnesių ir aÅ¡tuonerių metų laisvÄs atÄmimo bausmÄs.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas bausmes, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. A. B. anksÄiau neteistas, baustas administracine tvarka, iki sulaikymo nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas iÅ¡ esmÄs teigiamai.
S. Ä. anksÄiau teistas penkis kartus, taip pat vienas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas po D. L. nužudymo, anksÄiau baustas administracine tvarka, iki sulaikymo nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programÄ , laisvÄs atÄmimo įstaigoje charakterizuojamas iÅ¡ esmÄs teigiamai. R. T. anksÄiau teistas vienÄ kartÄ , taip pat vienas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas po D. L. nužudymo, anksÄiau baustas administracine tvarka, dirba.
Nors nuteistieji padarÄ tyÄinį labai sunkų nusikaltimÄ , sukÄlusį negrįžtamas pasekmes â kito žmogaus mirtį, nustatytos dvi jų atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai), taÄiau nagrinÄjamoje byloje nustatyta itin reikÅ¡minga nuteistųjų atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjo paties nužudytojo provokuojantis elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kadangi D. L. varomas iÅ¡ pavÄsinÄs vis sugrįždavo, neklausÄ nei nuteistųjų, nei kitų asmenų, tame tarpe ir savo motinos, raginimų nusiraminti, eiti namo, nuolatos grasino susidorojimu A.
B., kelis kartus šį puolÄ, sudavÄ smÅ«gius ranka į galvÄ , taip vis provokuodamas tolimesnį konfliktÄ , kuris galiausiai baigÄsi D. L. mirtimi. Nustatyta atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ Å¡iuo atveju nusveria nuteistųjų atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes ir sudaro pagrindÄ skirti nuteistiesiems sankcijos minimumui artimas laisvÄs atÄmimo bausmes.Atmetamas kaip nepagrįstas A. L. apeliacinio skundo argumentas, kad apygardos teismas neindividualizavo nuteistiesiems paskirtų bausmių, neatsižvelgÄ Ä¯ nuteistųjų asmenybes.
PrieÅ¡ingai, iÅ¡ to, kad kiekvienam nuteistajam buvo paskirtos nevienodo dydžio laisvÄs atÄmimo bausmÄs, galima sprÄsti, kad laisvÄs atÄmimo bausmių dydžius pirmosios instancijos teismas nustatÄ atsižvelgdamas į nuteistųjų asmenybes, jų pavojingumÄ .ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nuteistiesiems paskirtos sankcijoje numatytos bausmÄs minimumÄ atitinkanti ar jai artimos laisvÄs atÄmimo bausmÄs, iÅ¡ esmÄs neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams, atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmÄs tikslus.
PažymÄtina, kad apeliacinÄs instancijos teismas nuteistiesiems paskirtas bausmes gali sugriežtinti tik nustaÄius, kad jos yra aiÅ¡kiai per Å¡velnios, taÄiau nagrinÄjamoje byloje to nÄra nustatyta. TodÄl A. L. praÅ¡ymas skirti nuteistiesiems griežtesnes bausmes netenkinamas.Nors skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad nuteistieji padarÄ sunkų tyÄinį nusikaltimÄ , kai BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių tyÄinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), bet tai laikytina techninio pobÅ«džio klaida, dÄl kurios nuosprendžio keisti nÄra pagrindo.
DÄl civilinio ieÅ¡kinioPagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentÄjusiuoju, turi teisÄ reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo, taip pat gauti dÄl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).
Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esanÄiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t.y. asmeniui padaryta turtinÄ ar neturtinÄ Å¾ala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.Skundžiamu nuosprendžiu A.
L. naudai iÅ¡ nuteistųjų solidariai buvo priteista 4 709 Lt turtinÄs žalos ir 50 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo.Apeliaciniu skundu nukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ A. L. praÅ¡o jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti solidariai iÅ¡ nuteistųjų 12 940,14 Lt turtinÄs žalos ir 1 492 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų.
Byloje nÄra ginÄo dÄl A. L. skundžiamu nuosprendžiu priteistų 582 Lt iÅ¡laidų vaistams, 3 927 Lt laidojimo iÅ¡laidų ir 200 Lt avanso už paminklÄ , iÅ¡ viso 4 709 Lt. Vilniaus apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepriteisÄ iÅ¡ nuteistųjų viso paminklo kainos, nes A. L. nebuvo pateikusi dokumentų, patvirtinanÄių, kad Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ tikrųjų yra patirtos. Bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme metu buvo pateikta Pirkimo-pardavimo (gamybos) sutarties Nr. P21 patvirtinta kopija, iÅ¡ kurios matyti, jog pagal patvirtintus pakeitimus už paminklo pagaminimÄ likusi sumokÄti suma be sumokÄto 200 Lt avanso yra 8 480 Lt, taip pat buvo pateiktas banko mokÄjimo kvitas, patvirtinantis, jog A.
L. sumokÄjo 8 480 Lt paminklÄ gaminanÄiai įmonei.BPK 112 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne vÄliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, taÄiau BPK nereglamentuoja pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio reikalavimų pakeitimo ar papildymo, todÄl tokiais atvejais vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (BPK 113 straipsnio 2 dalis). CPK iÅ¡ esmÄs nedraudžia bylos nagrinÄjimo metu keisti civilinio ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo (CPK141 straipsnis), kaip ir nÄra draudžiama kelti naujus reikalavimus ar pateikti papildomus įrodymus bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka (CPK 312 ir 314 straipsniai).
TaÄiau šiuo atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į BPK normas, reglamentuojanÄias baudžiamosios bylos nagrinÄjimÄ apeliacine tvarka. BPK nenumato apeliantų teisÄs paduotus apeliacinius skundus pakeisti, apeliantai paduotus skundus gali tik atÅ¡aukti. Be to, BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatomis nuteistojo padÄtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde. TodÄl baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka nukentÄjusiosios ir jos atstovÄs praÅ¡ymas padidinti civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti turtinÄs žalos atlyginimÄ negali bÅ«ti tenkinamas.Kita vertus, įstatymas nedraudžia baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka pateikti papildomus įrodymus, patvirtinanÄius civilinio ieÅ¡kinio reikalavimus, todÄl A.
L. pateikti papildomi dokumentai vertinami kaip įrodantys patirtas iÅ¡laidas paminklui. TaÄiau visų 8 480 Lt iÅ¡laidų paminklui apeliacinÄs instancijos teismas priteisti negali, nes tokiu atveju bÅ«tų virÅ¡yta nukentÄjusiosios apeliaciniame skunde praÅ¡yta priteisti 12 940,14 Lt suma, todÄl neperžengiant apeliacinio skundo nagrinÄjimo ribų, papildomai iÅ¡ nuteistųjų priteisiama ne 8 480 Lt, o 8 231,14 Lt., t.y. iÅ¡ viso 12 940,14 Lt turtinÄs žalos atlyginimo. DÄl tos paÄios priežasties A.
L. negali bÅ«ti priteistos ir apeliaciniame skunde nurodytos 417 Lt laidojimo metinių iÅ¡laidos bei 869 Lt kapo priežiÅ«ros iÅ¡laidos.PažymÄtina, kad toks apeliacinÄs instancijos teismo sprendimas neužkerta nukentÄjusiajai A. L. galimybių reikalauti turtinÄs žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. PažymÄtina, kad neturtinÄs žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinamas, kadangi neturtinÄs žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokiÄ piniginÄ kompensacijÄ , kad kiek įmanoma teisingiau bÅ«tų kompensuotas nukentÄjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinÄs žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmÄs, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis, kitos turinÄios reikÅ¡mÄs bylai aplinkybÄs, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas privalo pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinÄjamoms bylos aplinkybÄms bei vertinti jų visumÄ . Pagal teismų praktikÄ esminis neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmÄs, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams;
žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi. Ä®statymas suteikia galimybÄ nukentÄjusiajam paÄiam savarankiÅ¡kai nustatyti atlyginimo už padarytÄ Å¾alÄ dydį, taÄiau tai neturi tapti bÅ«du nukentÄjusiajam pasipelnyti.A. L. apeliaciniame skunde reikalavimÄ priteisti 1 492 200 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo motyvuoja tuo, kad dÄl nuteistųjų tyÄinÄs veikos ji neteko vienintelio sÅ«naus, kas sukÄlÄ sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrÄtimus, skaudžiai paveikÄ gyvenimÄ , padaryti pakenkimai yra ilgalaikiai, pasekmÄs iÅ¡liks visÄ likusį gyvenimÄ , ji patyrÄ fizines ir dvasines kanÄias, emocinius iÅ¡gyvenimus, suprastÄjo jos gyvenimo kokybÄ, atsirado nerimo, depresijos reiÅ¡kiniai, yra priversta vartoti vaistus.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad apygardos teismas, svarstydamas klausimÄ dÄl nukentÄjusiajai padarytos neturtinÄs žalos pagrįstumo, atsižvelgÄ Ä¯ visas Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingas ir nukentÄjusiosios nurodytas aplinkybes bei sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 50 000 Lt, be to, apygardos teismas vadovavosi teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.
PrieÅ¡ingai nei teigiama A. L. apeliaciniame skunde, apygardos teismas įvertino ir padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, kilusių pasekmių sunkumÄ , patirtus dvasinius A. L. iÅ¡gyvenimus ir dÄl to suprastÄjusiÄ nukentÄjusiosios psichinÄ sveikatÄ , gydymui vartojamus antidepresantus ir raminanÄius vaistus. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 50 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati byloje nustatytoms aplinkybÄms ir atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, todÄl jos didinti A.
L. apeliacinio skundo motyvais nÄra teisinio pagrindo. DÄl proceso iÅ¡laidųApeliaciniame skunde A. L. praÅ¡o priteisti valstybei visas advokato atstovavimo iÅ¡laidas.BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dÄl bÅ«tino gynÄjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Vilniaus valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos sprendimais nukentÄjusiajai A. L. teikti antrinÄ teisinÄ pagalbÄ buvo paskirta advokatÄ Virginija BradulskienÄ, atleidžiant A. L. nuo proceso iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pažyma, patvirtinanti, jog antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme buvo 3 268,15 Lt, taÄiau Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje dÄl Å¡ių iÅ¡laidų nepasisakÄ.
PraÅ¡omos priteisti antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimo iÅ¡laidos yra pagrįstos, ne per didelÄs, nÄra pagrindo jų mažinti atsižvelgiant į nuteistųjų turtinÄ padÄtį. TodÄl skundžiamas nuosprendis keistinas dÄl netinkamai iÅ¡sprÄstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), priteisiant valstybÄs naudai iÅ¡ nuteistųjų po 1 089,38 Lt antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų.AukÅ¡Äiau nurodyta nuostata dÄl iÅ¡laidų advokatui priteisimo vadovaujamasi ir bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme.
AdvokatÄ V. BradulskienÄ pateikÄ apeliacinÄs instancijos teismui pažymÄ , jog antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos apeliacinÄs instancijos teisme sudaro 1 787,87 Lt, kolegijos nuomone, tokio dydžio iÅ¡laidos yra pagrįstos ir priteistinos iÅ¡ nuteistųjų. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3, 4 punktais,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti:Patikslinti nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytÄ nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , nustatant, kad A.
B., S. Ä. ir R. T. tyÄia nužudÄ D. L. 2012 m. birželio 25 d., tarp 16.30 val. ir 18.28 val. vykusio tarpusavio konflikto su D. L. metu.Priteisti iÅ¡ A. B., S. Ä., R. T. solidariai 12 940,14 Lt turtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiajai A. L..Priteisti valstybÄs naudai iÅ¡ A. B., S. Ä., R. T. po 1 089,38 Lt antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Nuteistojo A. B. ir jo gynÄjo advokato Stasio Lileikio, nuteistųjų R. T. ir S. Ä. apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti valstybÄs naudai iÅ¡ A. B., S. Ä., R. T. po 595,95 Lt antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme. Kolegijos pirmininkas                                                                                               Valdimaras BavÄjanas TeisÄjai                                                                                                                         Laima GarnelienÄ Â Â Â Aloyzas Kruopys