fb4ab6e9-e108-4fdc-b1af-b84a728e5b43 · Kauno apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-6-493/2023 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00262-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. D. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimÄ Nr. 81/04-1252 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. D. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 29 d., bausmės pabaiga – 2027 m. balandžio 29 d.

3. Komisija 2022 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimÄ Nr. 81/04-1252, kuriuo nutarė taikyti nuteistajam E. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.). Tokiam Komisijos sprendimui Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi nepritarė ir minėto Komisijos nutarimo netvirtino, konstatavus, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiÅ«ras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau bÅ«tų galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės.

4. Skundu aukÅ¡tesnės instancijos teismui nuteistasis E. D. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo iÅ¡vados, jog nėra duomenų, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, yra formalios. PrieÅ¡ingai, pateikti objektyvÅ«s argumentai apie E. D. socialinės reabilitacijos priemones bei pasiekimus, patvirtina, kad jis jau pakankamai pakeitė savo elgesį.

Be to, teismas nenurodo, kokie konkrečiai nuteistojo elgesio pakeitimai ar pasiekimai yra pakankami. Be to, Komisija turi nuolatinį kontaktÄ su nuteistuoju ir gali geriau įvertinti jo elgesį, pažiÅ«ras ir nuostatas visuomenės atžvilgiu. Tuo tarpu teismas, priimdamas sprendimÄ nepritarti Komisijos specialistų kolegialiai nuomonei, privalo itin aiÅ¡kiai pagrįsti savo sprendimÄ . Skunde pažymima ir tai, kad jau anksčiau pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ , motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga keičiant savo elgesį yra nepakankama, o neatliktos bausmės dalis per didelė.

Tačiau praėjus pusei metų, nuteistasis sulaukė vėl tokio paties vertinimo. 4.2. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog mano, kad E. D. yra neatlikęs pernelyg didelės bausmės dalies, tačiau toks vertinimas yra labai formalus ir nepagrįstas. Tuo labiau, kad nenurodoma, kokia likusi neatlikta bausmės dalis sudarytų pagrindÄ jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ . Be to, neatliktos bausmės pakankamumÄ jau yra nustatęs įstatymų leidėjas, o teismas, siaurindamas asmens teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, privalo labai konkrečiai pagrįsti tokio teisės siaurinimo bÅ«tinumÄ konkrečiu atveju.

Skunde taip pat akcentuojama, kad formuojama teismų praktika akcentuojama bÅ«tinybę vengti ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmių teisiamiems asmenims, o tokias paskyrus – kompleksiÅ¡kai taikyti alternatyvias poveikio priemones ar bausmes. 4.3. Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę. Skunde nurodoma, kad E. D. ilgalaike laisvės atėmimo bausme buvo nubaustas 2017 metais. Minėta bausmė buvo paskirta nusikaltusiam asmeniui, kuris nedalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi jokių savo elgesio ir nuostatų pasikeitimo pasiekimų, kurio rizika yra aukÅ¡ta.

Tačiau Å¡iuo metu situacija yra visiÅ¡kai pasikeitusi, o asmeniui, ženkliai sumažinusiam elgesio rizikÄ , įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti lygtinį paleidimÄ . Tuo labiau, kad, E. D. atžvilgiu taikant lygtinį paleidimÄ , paskirtos bausmės vykdymas nebus nutrauktas, bausmė bus toliau vykdoma, tačiau asmeniui bÅ«nant visuomenėje bausmės vykdymo efektyvumas bus tik didesnis. Be to, nuteistajam ir Å¡iuo metu yra suteikiamos trumpalaikės atostogos, kurių metu jis bÅ«na neizoliuotas nuo visuomenės.

5. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

6. Atsiliepimų į nuteistojo E. D. skundÄ negauta.

7. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta. Nuteistojo E. D. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį ir pateiktÄ medžiagÄ , bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai tinkamai iÅ¡analizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir iÅ¡samiai motyvavo, kodėl nuteistajam E. D. netaiko lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. D. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistojo aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, teigia, kad yra pakeitęs savo elgesį, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teigiamai vertintina ir tai, kad pataisos namuose E. D. mokėsi ir įgijo dažytojo – tinkuotojo profesinę kvalifikacijÄ , vykdo individualiÄ veikÄ , palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, bausmės atlikimo metu už gerÄ elgesį skatintas keturiolika kartų, administracija jam yra suteikusi galimybę trumpalaikių iÅ¡vykų metu grįžti į namus.

Visos Å¡ios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, tačiau vien tik Å¡ių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, į kÄ tinkamai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo pastangas resocializuotis.

IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. D. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

11. Kaip matyti iÅ¡ 2022 m. spalio 26 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados, E. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu iÅ¡lieka vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau iÅ¡ teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo vertinimo nebuvo koreguojama sistemingai ir nuosekliai teigiama linkme: pirminio vertinimo metu (2019 m. lapkričio 27 d.) E. D. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri vėlesnių vertinimų metu (2020 m. gruodžio 8 d., 2021 m. rugpjūčio 23 d.) įvertinta kaip mažėjanti.

Visgi, 2022 m. sausio 31 d. nustatyta vidutinė pakartotinė nusikalstama elgesio rizika padidėjo. Paskutinių vertinimų metu (2022 m. balandžio 26 d. ir 2022 m. spalio 26 d.) nuteistajam taip pat iÅ¡lieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pokyčių nenustatyta. Tokiu bÅ«du, negalima teigti, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis elgėsi iÅ¡imtinai teigiamai ir padarė akivaizdžiÄ pažangÄ , mažinant jam nustatomÄ vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Å ios aplinkybės duoda pagrindÄ spręsti, kad per visÄ bausmės atlikimo laikÄ nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, prieÅ¡ingai, tam tikrais laikotarpiai nustatytas pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos didėjimas, ir tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo maksimalios. Tuo tarpu neabejotina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

12. Å ių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad didesnę dalį bausmės atlikusiam E. D. vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – kriminalinė istorija, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų Å¡ioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad du iÅ¡ trijų nustatomų jo rizikÄ nusikalsti didinančių veiksnių yra dinaminiai, todėl E. D., toliau vykdydamas jo atžvilgiu sudarytÄ socialinės reabilitacijos planÄ , minėtus dinaminius veiksnius vis dar gali eliminuoti ir taip sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

13. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Å¡is teistumas E. D. nėra pirmasis, praeityje jis yra buvęs teistas septynis kartus, anksčiau jam buvo taikytos Å¡velnesnio pobÅ«džio poveikio priemonės, tai pat bausmės vykdymo atidėjimas, asmuo taip yra anksčiau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo, kadangi asmuo pakartotinai nusikalto, o pats padarytas nusikaltimas yra sunkesnis nei ankstesni, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laikÄ nuteistasis nesugeba iÅ¡laikyti.

Nusikaltimas, už kurį nuteistasis atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, įvykdytas bendrininkų grupėje, kas taipogi sunkina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sÄ lygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors ankstesni teistumai, kaip ir nusikalstamos veikos sunkumas, negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau teismas privalo vertinti visumÄ aplinkybių, kÄ nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota iÅ¡vada, kad nuteistojo pažanga Å¡iuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

14. Vertinant E. D. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakÄ tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mÄ stymo ypatumus. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados, nuteistasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltės pilnai nepripažino, tyrimÄ atlikusiems pareigÅ«nams taip pat nurodė, kad Ispanijos Karalystėje bÅ«tų gavęs žymiai mažesnę bausmę, nei kokia bausme buvo nuteistas Lietuvoje. Nuteistasis siekia minimizuoti padarytos veikos pavojingumÄ , teigdamas, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė, atsižvelgdamas į Ispanijos Karalystėje vyraujantį gyvenimo bÅ«dÄ , ir tikėjosi užsidirbti.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvoje fiksuotas labai trumpas E. D. darbinės veiklos laikotarpis. Tuo tarpu Ispanijoje nuteistasis užsiimdavo tiek legaliu, tiek nelegaliu darbu. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta siekiant finansinės naudos, minėti nuteistojo mÄ stymo ypatumai gali jį paskatinti nusikalsti ir ateityje. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ gali didinti lėšų tvarkymas ir pajamos. Svarbu ir tai, kad nuteistasis praeityje dėl alkoholio vartojimo yra turėjęs problemų su teisėsauga, padaryta nusikalstama veika taip pat susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

Nors nuteistasis teigia, kad apie 5 metus alkoholio nevartoja, tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kur psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra draudžiamas. Tuo tarpu išėjus į laisvę, minėtos problemos gali pasikartoti. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei rodo, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama, o praeityje pasireiÅ¡kusios alkoholio vartojimo problemos, turtinės naudos gavimas nusikalstamu bÅ«du, kurios buvo sietinos su E. D. nusikalstamumu, gali bÅ«ti reikÅ¡mingos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui.

15. Tuo labiau, kad, nors Å¡iuo metu stebima teigiama nuteistojo nuostata į priežiÅ«rÄ , tačiau Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis vienÄ kartÄ yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, už kÄ jam buvo skirta viena drausminė nuobauda, kas neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog E. D. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nors paskirta nuobauda ir nebegalioja, tačiau tai paties pažeidimo fakto neÅ¡alina ir nuteistÄ jį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį pastoviai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai.

Nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors E. D. bausmės atlikimo metu ne kartÄ skatintas, tačiau, kaip ir minėta, dar 2021 m. fiksuotas ir įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo iÅ¡skirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu.

16. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji E. D. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotus kelis nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė (likusi neatliktos bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 4 metai 5 mėnesiai 19 dienų), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali bÅ«ti ir visiÅ¡kai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti.

Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra bÅ«tina įvertinti Å¡iuos duomenis visų nuteistÄ jį E. D. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamÄ Ä¯takÄ ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

17. Tuo tarpu Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti toliau nuteistÄ jį taisant neizoliuotÄ nuo visuomenės, kam pritaria ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas. Pažymėtina, kad Komisija, priimdama nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat nebuvo vieninga ir vienas Komisijos narys balsavo prieÅ¡ lygtinio paleidimo taikymÄ E. D.

18. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam E. D. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus E. D. elgesio pokyčius, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Pažymėtina, kad nuteistajam taikomos socialinės reabilitacijos priemonės ir rekomendacijos yra aiÅ¡kiai nurodomos Komisijos nutarime, todėl įgyvendindamas Å¡ias priemones E. D. gali sėkmingai mažinti jam nustatytÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti jÄ aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo E. D. skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė Daivai Jankauskienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis