fb4a8afa-2b8a-4dd4-82e5-7a693cf60a26 · Lietuvos apeliacinis teismas



Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-487/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16723-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.3.1.2.9; 1.2.14.3.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

nuteistojo S. K. gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. K. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotas laikas, iÅ¡bÅ«tas sulaikyme ir suėmime – nuo 2022 m. gegužės 21 d. iki 2023 m. balandžio 6 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, nustatyta panaikinti.

Iš S. K. priteista 4 347,46 Eur (keturi tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt septyni eurai 46 ct) turtinės žalos, 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. M. naudai bei 500 Eur (penkti šimtai eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. A. naudai bei 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. J. naudai.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. K. nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 12 d. apie 17-19 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, esančiame Å¡alia (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – siekdamas pagrobti svetimÄ turtÄ â€“ V. M. priklausantį automobilį, tyčia sudavė ne mažiau kaip vienuolika smÅ«gių rankomis ir kojomis G. M. į galvÄ ir krÅ«tinę, tuo jam padarė nosies kaulų, apatinio žandikaulio lūžimus su kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, daugybinius abipusius Å¡onkaulių, krÅ«tinkaulio, paliežuvinio kaulo lūžimus, po ko nutempė G. M. kÅ«nÄ Ä¯ miÅ¡ko gilumÄ , toliau nuo tako, kur G. M. nuo patirtų sužalojimų mirė, taip jį tyčia nužudė ir, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ G. M. drabužių kiÅ¡enių pagrobė svetimÄ , priklausantį G. M. turtÄ â€“ bevertę piniginę, kurioje buvo mažiausiai 20 Eur, 20 Eur vertės raktų ryÅ¡ulį bei pagrobė G. M. žinioje buvusį, V. M. priklausantį 5 000 Eur vertės automobilį Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 80 Eur vertės Å¡io automobilio raktelius bei automobilyje buvusį 50 Eur vertės G. M. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), tuo padarė V. M. 5 080 Eur, o G. M. 90 Eur turtinę žalÄ . Tokie S. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo S. K. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendį, paskiriant nuteistajam Å¡velnesnes bausmes, nei paskirtos apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir 180 straipsnio 1 dalį bei Å¡velnesnę galutinę subendrintÄ bausmę. Taip pat praÅ¡o sumažinti nukentėjusiosioms ir civilinėms ieÅ¡kovėms V. M., I. A. ir S. J. priteistos neturtinės žalos dydį.

2.1. Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino nuteistojo S. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tačiau nuosprendyje apsiribojo vien formaliu Å¡ios aplinkybės konstatavimu. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu S. K. davė itin iÅ¡samius parodymus ir geranoriÅ¡kai dalyvavo visuose su juo atliekamuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, taip akivaizdžiai padėjo per trumpÄ laikÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ir visas jos aplinkybes, kas, pasak gynėjo, turėjo bÅ«ti pripažinta S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

2.2. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vienintelė S. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuriÄ nustatė apygardos teismas, kad veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, niekaip tiesiogiai nesusijusi su nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte padarymo aplinkybėmis. Todėl teismas, pasak gynėjo, tinkamai įvertinęs tai, turėjo pagrindÄ S. K. už nusikalstamos veikos, numatytos minėtame straipsnyje padarymÄ , skirti Å¡velnesnę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nei paskirtoji nuosprendžiu. Taip pat teigia, kad nuosprendyje tinkamai nepagrįstas itin griežtos laisvės atėmimo bausmės skyrimas ginamajam ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo S. K. nei karto nebuvo nuteistas už kokį nors nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius). Nuteistasis pilnai prisipažino padaręs ir Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi nusikaltęs, kas ir Å¡iuo atveju buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apie Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes S. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat davė iÅ¡samius parodymus, geranoriÅ¡kai dalyvavo visuose su juo atliekamuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad S. K. bÅ«tų veikęs apsvaigęs nuo alkoholio, o vienintelė, jau minėta S. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tiesiogiai su BK 180 straipsnio l dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis taip pat nesusijusi. Gynėjas nurodo, kad net įstatymo leidėjas Å¡ios nusikalstamos veikos nepriskiria prie sunkių ir netgi yra numatęs alternatyviÄ terminuotam laisvės atėmimui bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ už minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti S. K. Å¡velnesnę bausmę, nei paskirtoji skundžiamu nuosprendžiu.

2.3. Skunde teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, pilnai patenkindamas visų nukentėjusiųjų ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ iÅ¡sprendė netinkamai. Pasak gynėjo, teismas, skundžiamame nuosprendyje formaliai konstatavęs bÅ«tinumÄ sprendžiant ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atsižvelgti į visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, Å¡ios nuostatos akivaizdžiai nesilaikė. Atkreipiamas dėmesys į, gynėjo teigimu, itin didelę disproporcijÄ tarp skundžiamu nuosprendžiu nustatyto bei priteisto turtinės žalos dydžio (4 347,46 eurų) ir dydžio sumos, priteistos neturtinei žalai atlyginti (50 000 eurų). Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinių ieÅ¡kinių dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį. Tai, kad asmuo yra jauno amžiaus ir darbingas, nelaikytina pakankamu ir objektyviu jo turtinės padėties įvertinimu. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ nepriteisimo iÅ¡ nuteistojo, tinkamai atsižvelgė į jo turtinę padėtį. Skundžiamame nuosprendyje neargumentuotas toks skirtingas nuteistojo turtinės padėties vertinimas, todėl jis pripažintinas netinkamu. Skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su neturtinės žalos priteisimu nukentėjusiosioms, keistina.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo S. K. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. K. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. K. inkriminuotų nusikaltimų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai Å¡ie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei S. K. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir BK 180 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo S. K. gynėjas pirmosios instancijos teismo priimtÄ nuosprendį ginčija nuteistajam paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių ir subendrintos bausmės, kaip per griežtų, aspektu, o taip pat nesutinka su patenkintais civiliniais ieÅ¡kiniais dėl neturtinės žalos atlyginimo, ginčydamas iÅ¡ jo priteistų Å¡iai žalai atlyginti sumų dydį. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl Å¡ių skunde keliamų klausimų.

Dėl nuteistajam S. K. paskirtos bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

4. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Šių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimÄ kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas nuteistajam S. K. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir jas subendrindamas, nepadarė.

5. Už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ Ä¯statymų leidėjas numato laisvės atėmimÄ nuo 8 (aÅ¡tuonerių) iki 20 (dvideÅ¡imties) metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymÄ numatytos bausmės – areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki 6 (Å¡eÅ¡erių) metų.

6. Nuteistojo S. K. gynėjas advokatas E. Liutkevičius apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrintÄ bausmę, neteisingai vertino BK 54 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies nuostatas, atsakomybę sunkinančiÄ bei lengvinančiÄ aplinkybes, todėl S. K. už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymÄ paskirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė ir už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežtos. Toks nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

7. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas S. K. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį: jis iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų padarė vienÄ labai sunkų, tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis) žmogaus gyvybei bei vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei. Nuteistojo S. K. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos nepataisomos pasekmės – žmogaus mirtis. Byloje nustatyta, kad S. K. veiksmai, atimant kito asmens gyvybę, buvo pakankamai intensyvÅ«s: jis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau vienuolika smÅ«gių rankomis ir kojomis į galvÄ ir krÅ«tinę, padarydamas sužalojimus be kita ko ir gyvybiÅ¡kai svarbioje žmogaus kÅ«no vietoje – galvoje, po to nutempė nukentėjusįjį į miÅ¡ko gilumÄ , toliau nuo tako, taip sumažindamas tikimybę, kad atokioje vietoje nukentėjusįjį surastų ir suteiktų pagalbÄ paÅ¡aliniai asmenys, kur nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų ir mirė. Nustatyta, kad nuteistasis smurtavo, siekdamas pagrobti nukentėjusiojo valdytÄ automobilį, kurį bei kitus nukentėjusiojo daiktus nuteistasis pagrobė po smurto panaudojimo. Tokie S. K. veiksmai rodo pastarojo ypatingÄ nejautrumÄ ir ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į pasiprieÅ¡inti negalinčio, senyvo amžiaus, muÅ¡amo nukentėjusiojo patiriamas kančias, jo sveikatÄ ir gyvybę. S. K. baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 118-119). Iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje tik trumpÄ laikotarpį 2014 m.  liepos 18 d. - 2014 m. spalio 7 d. (t. 6, b. l. 115). IÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad S. K. nusikalto praeityje bÅ«damas penkis kartus teistas (t. 6, b. l. 120-125), be kitų nusikaltimų, ir už smurtinių nusikaltimų padarymÄ . Jis padarė nusikaltimus, nepraėjus nei metams po paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, atlikus ankstesnę laisvės atėmimo bausmę. Jo nusikalstami veiksmai sunkėja.

8. Nustatydamas S. K. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinų bausmių dydį, be jau aptartų aplinkybių, apygardos teismas įvertino tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė: nusikalto bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistojo S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skunde akcentuojama, kad S. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė su konkrečia veika nesusijusi, o jo atsakomybę lengvina ne tik tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, bet ir tai, kad jis iÅ¡samiais bei nuosekliais parodymais, dalyvavimu ikiteisminio tyrimo veiksmuose padėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams operatyviai nustatyti tiesÄ byloje. Apelianto manymu, į Å¡ias aplinkybes nebuvo deramai atsižvelgta, kaip į reikÅ¡mingas bausmės skyrimui. Su Å¡iuo apelianto argumentu sutikti nėra pagrindo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tent Å¡ias nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ ir lengvinančiÄ aplinkybes, kaip apibÅ«dinančias jo asmenybę, jos pavojingumÄ visuomenei, vertino BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste neatsietai nuo kitų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, tiek parinkdamas skirtinų bausmių rūšį, tiek nustatydamas S. K. skirtinų laisvės atėmimo bausmių trukmę.

9. Nuteistojo S. K. gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis, duodamas iÅ¡samius parodymus ir dalyvaudamas su juo atliekamuose veiksmuose, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nustatyti tiesÄ byloje. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamosios bylos duomenis, neturi pagrindo nuteistojo procesinio elgesio vertinti, kaip iÅ¡skirtinio, padėjusio teisėsaugos institucijoms iÅ¡aiÅ¡kinti padarytÄ nusikaltimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16723-22 pradėtas 2022 m. gegužės  13 d. pagal BK 178 straipsnio 2 d., 2022 m. gegužės 12 d.– 13 d. gavus V. M. pareiÅ¡kimÄ dėl jai priklausančio automobilio, kuris buvo jos sutuoktinio G. M. žinioje, vagystės (t. 1, b. l. 6, 3–5). Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo gauta duomenų, kad minėtÄ automobilį pagrobė S. K.. V. M. praneÅ¡us, kad jos sutuoktinis G. M. nebuvo rastas jo paskutinėje buvimo vietoje, su juo nepavyksta susisiekti telefonu, o 2022 m. gegužės 22 d. radus G. M. kÅ«nÄ su smurto žymėmis bei ikiteisminio tyrimo metu gavus duomenų, kad G. M. galėjo bÅ«ti nužudytas, grobiant V. M. priklausantį automobilį, 2022 m. gegužės 23 d. pradėtas tyrimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ dėl G. M. nužudymo (t. 1, b. l. 37–42, 54–55). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2022 m. gegužės 16 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. KuÅ¡levičės nutarimu S. K. pripažintas įtariamuoju dėl V. M. priklausančio automobilio vagystės, 2022 m. gegužės 16 d. nutarimu buvo paskelbta jo, kaip įtariamojo, paieÅ¡ka ir jis buvo sulaikytas 2022 m. gegužės 21 d. (t. 6, b. l. 144–145, 146–147, 148–151, 156–158). 2022 m. gegužės 22 d. apklausiamas įtariamuoju dėl automobilio vagystės, S. K. nurodė V. M. priklausančio automobilio pasisavinimo aplinkybes, tuo pačiu parodė ir apie fizinio smurto G. M. atžvilgiu panaudojimÄ (t. 6, b. l. 180–185). S. K. parodymai buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 6, b. l. 188– 198).

10. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad betarpiÅ¡kai po nusikaltimų padarymo S. K. pasislėpė nuo policijos pareigÅ«nų ir, tik atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo nustatyta jo buvimo vieta bei jis sulaikytas. Todėl vien faktas, kad S. K., pripažinęs kaltę, gailėjęsis, kÄ pirmosios instancijos teismas pripažino S. K. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe, davė parodymus ir dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai apie jo iÅ¡skirtinę pagalbÄ teisėsaugos institucijoms, dėl kurios jam paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė galėtų bÅ«ti pripažintos per griežtomis.

11. Skunde akcentuojama ir tai, kad už apysunkę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra numatyta ir alternatyvi laisvės atėmimui bausmė, kurios skyrimo galimybių teismas nesvarstė, be to, pabrėžiama, kad pats teismas pripažino, jog nepakanka duomenų iÅ¡vadai, jog nuteistasis nusikalto, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir Å¡ios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatė. Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino minėtas aplinkybes, bei sprendžia, kad prieÅ¡ingai, nei nurodė apeliantas, teismas, parinkdamas S. K. skirtinos bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ bei nustatydamas jos dydį už kiekvienÄ nusikaltimÄ , ir Å¡iuo skunde nurodytu aspektu įstatymo taikymo klaidos nepadarė. S. K. parinktas laisvės atėmimo bausmių dydis, atitinkantis baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijų vidurkį, yra proporcingas padarytų nusikalstamų veiksmų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsniui, įvertintos visos bausmių individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, svarbių bausmių S. K. skyrimui, kurių pirmosios instancijos teismas bÅ«tų neįvertinęs.

Todėl, atsižvelgus į tai, kad S. K., bÅ«damas teistas, padarė vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ nuosavybei, jo asmenybę, tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei tai, kad jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, praeityje skirtos bausmės teigiamos įtakos neturėjo, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir BK 180 straipsnio 1 dalį paskyrė teisingumo principÄ atitinkančias bausmes, kurių mažinti nėra pagrindo, nes jos nėra aiÅ¡kiai per griežtos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikytas palankesnis nuteistajam bausmių bendrinimo – apėmimo bÅ«das, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ir paskirtoji galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė bÅ«tų paskirta neteisingai ar bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisingumo principÄ pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-172/2008, Nr.  2K-452/2012, Nr. 2K- 276- 1073/2020).

Dėl civilinių ieškinių

12. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija ir skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo priteistÄ sumÄ nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos atlyginimui. Jis teigia, kad teismas tik formaliai paminėjo, jog atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus neturtinės žalos dydžio nustatymui, tačiau tinkamai neįvertino iÅ¡ nuteistojo priteistų sumų turtinei žalai ir neturtinei žalai atlyginti disproporcijos, nuteistojo turtinės padėties. Toks skundo argumentas nepagrįstas.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais, yra diferencijuojama.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl civilinių ieÅ¡kinių pakankamai motyvuotos, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymÄ , o taip pat įvertinti suformuoti teismų precedentai dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Baudžiamojoje byloje nuteistasis S. K. neginčija aplinkybės, kad jo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiosioms buvo padaryta žala. Turtinę žalÄ sudarė laidojimo iÅ¡laidos, atėmus laidojimo paÅ¡alpÄ , iÅ¡laidos už religines apeigas, kapavietės sutvarkymÄ , o taip pat pirkti vaistai, namelio ir automobilių raktų vertė, jos dydžio apeliantas neginčija. Tačiau, apelianto manymu, tarp priteistos turtinės žalos ir neturtinės žalos dydžių yra didelė disproporcija, nors įstatymo nuostatos reikalauja, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į priteistÄ turtinę žalÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu nesutinka.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, bÅ«tina atsižvelgti į suformuotÄ teismų praktikÄ , teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir asmens teisinės padėties, teisėtÄ jos prioritetÄ .

Nustatyta, jog dėl nusikalstamų S. K. veiksmų, atimant gyvybę nukentėjusiųjų artimiausiam žmogui – sutuoktiniui ir tėvui, jos patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , iÅ¡gyvenimus ir nerimÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad nužudytÄ jį G. M. su žmona V. M. bei dukromis I. A. ir S. J. siejo ypatingai glaudus ryÅ¡ys, jų santykiai buvo itin Å¡ilti. Dėl tragiÅ¡kos ir beprasmės artimo Å¡eimos nario G. M. mirties nukentėjusiosios neabejotinai patyrė dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , stresÄ , kitus nepatogumus, o kilusios pasekmės yra negrįžtamos ir jų neįmanoma atstatyti. Didžiuliai, labai skausmingi ir besitęsiantys dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimas sukėlė ilgalaikį emocinį stresÄ , iÅ¡gyvenimus ir nerimÄ . Nukentėjusiųjų emocinė bÅ«klė iki Å¡iol yra iÅ¡balansuota, nuolatos juntamas nerimas, vidinė įtampa, liÅ«desys, kankina slogÅ«s prisiminimai. Nukentėjusioji V. M. dėl patirtų sveikatos sutrikimų buvo priversta kreiptis į gydytojÄ psichiatrÄ , kur jai buvo skirtas medikamentinis gydymas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisingai nustatė nuteistojo veiksmais nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos mastÄ â€“ sutuoktinei 20 000 Eur, dukroms po 15 000 Eur, kuris atitinka ir formuojamÄ teismų praktikÄ . Nors bendra suma neturtinei žalai atlyginti sudaro 50 000 Eur ir ji gerokai skiriasi nuo priteistos turtinės žalos dydžio, nėra pagrindo iÅ¡vadai dėl poreikio peržiÅ«rėti neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad neturtinė ir turtinė žala, esant skirtingiems nusikaltimo objektams (Å¡iuo atveju – nuosavybei ir gyvybei), yra savarankiÅ¡ki, vienas nuo kito nepriklausantys ir neįtakojantys dydžiai, todėl jų derinti tarpusavyje nėra pagrindo. Tokios nuostatos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje. Nagrinėjamoje byloje nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems yra adekvatus nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Mažinti neturtinės žalos dydį apelianto nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priteisiami neturtinės žalos dydžiai neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡iose baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 460-895/2015, Nr. 2K-292-489/2015, Nr. 2K-162-895/2015, Nr. 2K-431-746/2015).

Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nebuvo tinkamai įvertinta nuteistojo turtinė padėtis, o teismo iÅ¡vados, Å¡iuo klausimu pasisakant dėl jo galimybės atlyginti civilinį ieÅ¡kinį ir dėl praÅ¡omų iÅ¡ jo priteisti gynybos iÅ¡laidų, yra prieÅ¡ingos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis nedirba, neturi turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, tačiau jis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl sprendė, kad jis turės galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ neturtinę žalÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo turtinė padėtis, įvertinant amžių ir darbingumÄ , nelaikytina iÅ¡skirtinai sunkia, galinčia žymiai nulemti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl nuteistojo turtinės padėties vertinimo nėra prieÅ¡taringi, prieÅ¡ingai teismo sprendimas neiÅ¡ieÅ¡koti gynybos iÅ¡laidų iÅ¡ nuteistojo buvo motyvuojamas ne vien jo turtine padėtimi, o pirmiausia atsižvelgta į tai, kad gynėjo dalyvavimas baudžiamajame procese buvo bÅ«tinas, įvertinta tai, kad nuosprendžio priėmimo metu jis nedirba, nes yra suimtas, be to, nurodyta, kad jis turės atlyginti civilinius ieÅ¡kinius.

13. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam S. K. paskirtų bausmių, taip pat priteistos neturtinės žalos dydžio nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo S. K. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Jolanta Čepukėnienė

Evaldas Gražys

Evaldas Pašilis