fb49555f-d7db-40db-b2ac-4946bbb8980e · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAŠAS                                                                Civilinė byla Nr. 2-15-443/2015Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00601-2014-3                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.6.; 2.3.2.3. (N) (S)                          ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                             S P R E N D I M A S                                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                             2015 m. spalio 8 d.                                                        Šakiai Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui V.

Z., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Renui BradÅ«nui, atsakovui G. B., atsakovo G. B. atstovei Loretai Kraujutaitienei, atsakovui R. B., nedalyvaujant atsakovo R. B. atstovei advokato padėjėjai Viltei Marijai Kaminskaitei, trečiųjų asmenų VÄ® „Registrų centras“ Marijampolės filialo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovams, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. Z. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams G. B. ir R. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiaisiais asmenimis byloje esant VÄ® „Registrų centras“ Marijampolės filialui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, ir n u s t a t ė:

Ginčo esmė, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, atsiliepimų argumentai ieÅ¡kovas 2015 m. gegužės 21 d. teismui pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 34-37), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.80, 138, 4.95, 6.145, 6.146, 6.237 str., praÅ¡o:

1. pripažinti negaliojančiu 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandorį, kurio pagrindu G. B., a/k (duomenys neskelbtini), perleido nuosavybės teises R. B., a/k (duomenys neskelbtini), į 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

2. panaikinti teisinę registracijÄ Ä¯ R. B., a/k (duomenys neskelbtini), vardu registruotÄ 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), perleistÄ jam 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandoriu G. B., a/k (duomenys neskelbtini);

3. taikyti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ restitucijÄ ir atstatyti nuosavybės teises G. B., a/k (duomenys neskelbtini), į 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

4. pripažinti T. žemės Å«kio bendrovės valdybos posėdžio, vykusio 1994 m. gruodžio 13 d., protokolo Nr. 1 iÅ¡raÅ¡Ä , bei 1994 m. gruodžio 15 d. T. žemės Å«kio bendrovės komisijos perdavimo-priėmimo aktÄ negaliojančiais;

5. panaikinti teisinę registracijÄ Ä¯ G. B., a/k (duomenys neskelbtini), vardu registruotÄ 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

6. priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patikslintame ieÅ¡kinyje ir teismo posėdyje ieÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl atsakovo be pagrindo įgyto turto iÅ¡reikalavimo ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (1 t., b. l. 2-3 ir b. l. 60-63), laiko reikalingu patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , susijusį su ieÅ¡kinio apimtimi. IeÅ¡kovas 2015 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ vadovautis reikėtų tik paskutiniu patikslintu ieÅ¡kiniu.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 1995 m. vasario 3 d. įvyko Å akių rajono G. žemės Å«kio bendrovės (ŽŪB) visuotinis-ataskaitinis susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ bendrovės narių, o jam priklausantį pajų grÄ Å¾inti natÅ«ra. 1997 m. gruodžio 30 d. įvyko pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo G. ŽŪB, atsiėmusios už pajus priklausantį turtÄ , bendras susirinkimas (protokolas Nr. 3), kuriame dalyvavo visi minėti pajininkai, tai yra G. B., V. V., J. B., V.

Z., M. Ž., M. J.. Å io susirinkimo metu buvo padalintas turtas tarp pajininkų grupės narių, atsižvelgiant į jų turėtus pajus. Pagal ieÅ¡kovo turėtÄ pajų kiekį jam buvo paskirta 1/4 dalis arkinio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat garažo 1 boksas. Tačiau Å¡iuo metu ieÅ¡kovui paaiÅ¡kėjo, kad aukščiau nurodytÄ jam priklausantį turtÄ â€“ 1/4 dalį arkinio sandėlio, pasisavino atsakovas G. B., VÄ® „Registrų centras“ 2012 m. sausio 17 d. jį visÄ užregistruodamas savo asmenine nuosavybe, turtui suteikiant unikalų Nr. 4400-1599-1543, adresu (duomenys neskelbtini).

Tai G. B. padarė remdamasis T. ŽŪB valdybos posėdžio, vykusio 1994 m. gruodžio 13 d., protokolo Nr. 1 iÅ¡raÅ¡u, bei 1994 m. gruodžio 15 d. T. ŽŪB komisijos perdavimo-priėmimu aktu. Dėl to, kad atsakovas G. B. neteisėtai užregistravo ieÅ¡kovo turtÄ asmenine nuosavybe, ieÅ¡kovas yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas, dėl ko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 91-2-00009-12, kuris nepagrįstai bei neteisėtai buvo nutrauktas, tačiau nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ apskundus, Å akių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi tyrimas buvo atnaujintas.

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus eilę veiksmų, tame tarpe specialisto tyrimÄ dėl dokumentų, kurių pagrindu atsakovas G. B. įregistravo arkinį sandėlį, buvo nustatyta, kad Å¡ie dokumentai yra suklastoti. Tai yra, nors 1994 m. gruodžio 13 d. protokole Nr. 1 nurodyta, kad jis yra suraÅ¡ytas sekretoriaujančio asmens Z. L., tačiau raÅ¡ysenos tyrimo metu buvo nustatyta, kad Å¡is dokumentas nėra suraÅ¡ytas Z. L.. AnalogiÅ¡kai yra ir dėl 1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-priėmimo akto, t.y. raÅ¡ysenos tyrimas nustatė, kad jis nėra suraÅ¡ytas Z.

L. Tai reiÅ¡kia, kad dokumentai yra suklastoti, įraÅ¡ant juose faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis, kurių pagrindu neteisėtai buvo įteisinta turto nuosavybės teisė atsakovui G. B. Liudytoja Z. L. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodžiusi, jog pasiraÅ¡yti 1994 m. gruodžio 15 d. priėmimo-perdavimo aktÄ jai davė atsakovas G. B. prieÅ¡ 3-4 m. atvykęs į namus, nurodęs, jog minėtas dokumentas yra suraÅ¡ytas blogai, dėl ko jį reikėjo perraÅ¡yti, kÄ jis ir padarė, o Z.

L. prašė tik pasiraÅ¡yti. Koks tiksliau tai buvo dokumentas, Z. L. dėl prasto regėjimo nemačiusi, todėl dokumentÄ pasirašė neskaičiusi. IeÅ¡kovo teigimu, tokios aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog nuosavybės teises į ginčo turtÄ atsakovas G. B. įgijo neteisėtai, pasinaudodamas suklastotais dokumentais, dėl ko turto įregistravimo sandoris turi bÅ«ti naikinamas. IeÅ¡kovui priklausančia arkinio sandėlio dalimi iki 2003 m. ieÅ¡kovas buvo leidęs naudotis atsakovui G. B.. Tokia aplinkybės įrodo, kad jeigu atsakovas G.

B. bÅ«tų buvęs teisėtas turto savininkas, jam nebÅ«tų reikėję praÅ¡yti ieÅ¡kovo sutikimo naudotis arkiniu sandėliu, o atsakovas bÅ«tų jį paprasčiausiai įregistravęs nuosavybe ir naudojęsis juo kaip savininkas. Kai ieÅ¡kovui tapo žinoma, jog atsakovas G. B., suklastotų dokumentų pagrindu įregistravo nuosavybe ginčo turtÄ , tais pačiais metais – t. y. 2012 m., ieÅ¡kovas kreipėsi į policijos įstaigÄ , dėl ko Marijampolės AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, t.y. dėl to, jog G.

B., suklastodamas dokumentus įgijo nuosavybės teises į svetimÄ turtÄ . Tyrimo eigoje, siekdamas apsunkinti neteisėtos nuosavybės įgijimo panaikinimo procesÄ , atsakovas G. B. 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu minėtÄ arkinį sandėlį perleido savo sÅ«nui – atsakovui R. B., kuris kaip dovanÄ gautÄ turtÄ 2013 m. kovo 8 d. įregistravo savo nuosavybe. Å is sandoris turi bÅ«ti pripažintas niekiniu, kadangi juo buvo siekiama apsunkinti nuosavybės teisių panaikinimo procesÄ atsakovui G.

B.. Lietuvos Respublikos CK 1. 80 str. l d. numato, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. To paties straipsnio 2 d. numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra – atlyginti vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Lietuvos Respublikos CK 6.145 str. 1 d. nustato, kad „restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos".

Kadangi Å¡alys viena kitai grÄ Å¾inti gali tai, kÄ yra gavusios natÅ«ra, atlyginti to vertę pinigais nėra tikslinga. TÄ patvirtina ir Lietuvos Respublikos CK 6.146 str., nustatantis, kad „restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims <...>".IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas G. B. turtÄ , kurį vėliau dovanojimo bÅ«du perleido savo sÅ«nui R. B., įgijo neteisėtai, todėl iÅ¡ neteisėto sandorio negali kilti teisėtos pasekmės, tai yra negali bÅ«ti pripažintas teisėtu turto dovanojimo sandoris, kai pats pirminis turto įgijimas yra neteisėtas.

Juo labiau, kad turtas buvo perleistas sÅ«nui, gyvenančiam kartu su atsakovu G. B., kuris, be abejonės, žinojo apie vykstančius teisminius bei ikiteisminio tyrimo procesus, kas tik patvirtina dovanojimo sandorio neteisėtumÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia civilinėje byloje jo pateiktais įrodymais – dokumentais, jų kopijomis, liudytojų S. S., D. K., K. B., J. B., I. L., M. A. Ž., Z. M., E. J. parodymais, kurie, ieÅ¡kovo įsitikinimu, patvirtina aplinkybę, jog TvirbÅ«tų ŽŪB negalėjo perleisti atsakovui G.

B. viso arkinio sandėlio.            Atsakovas G. B. nesutiko nei su pradiniu ieÅ¡kiniu, nei su antrÄ kartÄ patikslintu ieÅ¡kiniu ir pateiktame atsiliepime (2 t., b. l. 102-106) bei teismo posėdyje nurodė, kad nors ieÅ¡kinys tikslinamas nebe pirmÄ kartÄ , tačiau jame gausu netikslumų ir klaidų, nors tiek ieÅ¡kiniui, tiek patikslintam ieÅ¡kiniui keliami tie patys bendrieji ir specialieji reikalavimai. Patikslintame ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyti teisingi dalyvaujančių asmenų duomenys – vardai, pavardės, asmens kodai ir t.t., taip pat turi bÅ«ti pasisakyta pozicija sprendimo už akių priėmimo atžvilgiu, dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas.

Atsakovas mano, kad patikslinto ieÅ¡kinio teikimas yra akivaizdus ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir sÄ moningas atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidų didinimas, todėl patikslintas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, kaip neatitinkantis CPK keliamų reikalavimų bei dėl bylos vilkinimo. Teismui nagrinėjant pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį, su jo reikalavimais nesutinka, nes patikslintas ieÅ¡kinys yra nepagrįstas dėl toliau nurodomų motyvų.Atsakovas nurodo, kas pirmiausiai patikslintÄ ieÅ¡kinį reiÅ¡kiantis asmuo turi aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais galėtų kuo greičiau atkurti Å¡alių teisinę taikÄ .

Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas, bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo neteisingas faktines aplinkybes. 1994 m. gruodžio 13 d. vykusio T. ŽŪB valdybos posėdžio metu buvo svarstyta ir nutarta atiduoti pajaus sÄ skaita iÅ¡einant iÅ¡ bendrovės G. B. arkinį sandėlį prie G. gamybinio centro, esančio G. kaime, kurio likutinė vertė 1250 Lt. Tuo pagrindu 1994 m. gruodžio 15 d. minėtas arkinis sandėlys prie GerdžiÅ«nų gamybinio centro, esantis G. kaime, perdavimo-perėmimo aktu ir buvo teisėtai perduotas G.

B.. Šias aplinkybes patvirtina prie pirminio ieškinio pridėtos 1994 m. gruodžio 13 d. protokolo Nr. 1, ir 1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-perėmimo akto kopijos, kuriose aiškiai matoma, kad tai dokumentai iš T. Ū. B. šių dviejų dokumentų, kurie ne tik patvirtina įgytas nuosavybės teises, bet įrodo įvykusį sandorį, pagrindu G. B. VĮ „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registre teisėtai įsiregistravo nuosavybės teises į arkinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2008-07-03).

BÅ«damas pilnateisis minėto pastato-arkinio sandėlio savininkas, G. B. 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo šį pastatÄ -arkinį sandėlį savo sÅ«nui R. B.. Tuo pagrindu, nuo 2013 m. kovo 8 d. VÄ® „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registre galioja įraÅ¡as, jog pastatas-arkinis sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teisėmis priklauso R. B.. Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovo reikalavimai dėl 1/4 dalies ginčo pastato-arkinio sandėlio yra nepagrįsti ir negalimi.

IeÅ¡kovas, grįsdamas savo reikalavimus, remiasi G. ŽŪB pajininkų grupės bendro susirinkimo protokolu Nr. 3.            Atsakovas nurodo, kad atsakovas G. B. ne tik teisėtai 1994 m. gruodžio 13 d. protokolo Nr. 1, ir 1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-perėmimo akto pagrindu nuosavybėmis teisėmis įgijo visÄ pastatÄ -arkinį sandėlį, priklausantį T. ŽŪB, ir vėliau teisėtai Å¡ių dokumentų pagrindu atliko teisinę pastato registracijÄ , bet ir teisėtai jį 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo R.

B.. IeÅ¡kovas jokių įrodymų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes bei patvirtinančių, kad Å¡is arkinis sandėlis priklausė ieÅ¡kovui V. Z., nepateikė. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad T. ŽŪB ir G. ŽŪB turėjo tÄ patį turtÄ , tai yra patikslintame ieÅ¡kinyje minimÄ arkinį sandėlį. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutartimi turtÄ R. B. dovanojo ne tik G. B., bet ir G. B., tačiau atitinkamuose ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodomas tik atsakovas G.

B.. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai nepagrindžia jo reikalavimų bei nepatvirtina realiai esamos situacijos. Pirma, ieÅ¡kovas nurodo, kad ginčo turtÄ â€“ 1/4 dalį pastato – arkinio sandėlio įgijo 1997 m. gruodžio 30 d. įvykusio pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo G. ŽŪB, atsiėmusios už pajus priklausantį turtÄ , bendro susirinkimo metu, užfiksuojant tai protokolu Nr.

3. Tačiau ieÅ¡kovo pateikta Å¡io protokolo Nr. 3 kopija patvirtina, jog 1997 m. gruodžio 30 d. susirinkime nutarta padalinti iÅ¡vardintÄ turtÄ , tačiau nėra nurodyti jokie iÅ¡vardinto turto identifikacijos duomenys, todėl nėra aiÅ¡ku, kokį bÅ«tent turtÄ nutarta padalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas siekia pripažinti negaliojančiais sandorius dėl viso arkinio sandėlio, kad tuo tarpu pagal pateiktus dokumentus jam neva priklauso tik 1/4 dalis minėtojo arkinio sandėlio. Be to, nors minėtame protokole nurodoma apie dalintinÄ turtÄ , tačiau jokių kitų įrodymų apie įvykusį sandorį, t y. apie tai, jog iÅ¡vardinto turto padalijimas iÅ¡ tikrųjų įvyko, ieÅ¡kovas nepateikia.

Taip pat atsakovas abejoja Å¡ios ieÅ¡kovo pateiktos protokolo kopijos tikrumu, kadangi jam žinoma, jog įvykus minėtam 1997 m. gruodžio 30 d. susirinkimui, protokolas nebuvo pasiraÅ¡ytas J. B. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas prašė teismÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti minėto dokumento originalÄ , nors iki Å¡ios dienos ieÅ¡kovas tokio ir nepateikė.IeÅ¡kovas teigia, kad 1994 m. gruodžio 13 d. protokolas Nr. 1 bei 1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-perėmimo aktas yra suklastoti, tačiau įrodymų apie klastojimÄ nepateikė.

Vadovaujantis nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikiant teismui įrodymus. IeÅ¡kovas, siekdamas suklaidinti teismÄ , nurodo, kad Marijampolės AVPK pradėto ikiteisminio tyrimo metu atlikus eilę veiksmų, tame tarpe specialisto tyrimÄ dėl dokumentų, kurių pagrindu G. B. įregistravo arkinį sandėlį, buvo nustatyta, kad Å¡ie dokumentai yra suklastoti, Nors pagal įrodinėjimo taisykles bÅ«tent ieÅ¡kovas privalo pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsakovas siekdamas ekonomiÅ¡ko ir efektyvaus bylos iÅ¡nagrinėjimo prie atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateikia 2014 m. sausio 28 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 1 1-2116(13) kopijÄ , kuria remiasi ieÅ¡kovas, ir kurioje aiÅ¡kiai matyti, jog visi tiriamieji dokumentai nebuvo pripažinti suklastotais. Minėtos iÅ¡vados tiriamojoje dalyje aiÅ¡kiai nurodoma, jog raÅ¡ysenų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumai sudaro požymių visumÄ , „pakankamÄ tikėtinai iÅ¡vadai, kad minėtų dokumentiį kopijose rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai yra paraÅ¡yti ne I. L. KategoriÅ¡kai to teigti negalima, kadangi tirti pateiktos dokumentų kopijos".

Tokia specialisto išvada ne tik kad nekategoriška, bet ir neįrodanti neabejotino dokumentų suklastojimo. Todėl ieškovo kategoriški teiginiai, kad arkinio sandėlio nuosavybės įgijimo dokumentai, kurių pagrindu G. B. neteisėtai įteisinta nuosavybės teisė, yra suklastoti, nurodant juose faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis, yra ne tik nepagrįsti, bet ir neatitinkantys faktinių aplinkybių.Ieškovas taip pat remiasi liudytojos Z. L. parodymais ikiteisminiame tyrime dėl priėmimo-perdavimo akto pasirašymo aplinkybių.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tokia Z. L. atsakovui nėra žinoma ir minėto ikiteisminio tyrimo metu neliudijo. Tuo tarpu, minėto ikiteisminio tyrimo Nr. 91-2-00009-12 metu liudytojos I. L. parodymuose yra esminių prieštaravimų, taip pat byloje nėra byloje duomenų, jog jie pripažinti nuosekliais ir patikimais.Ieškovas savo ieškinį grindžia visos eilės liudytojų parodymais, tačiau visi apklausti liudytojai patvirtino, kad po atitinkamai dokumentais yra jų parašai. Tik liudytojas J. B. dėl savo parašo 1997 m. gruodžio 30 d. protokole negalėjo nieko paaiškinti, nurodydamas, kad jo parašo ten nebuvo.

Tai patvirtino ir liudytoja M. A. Ž. Tačiau teismui pateiktas dokumentas, kur J. B. paraÅ¡as yra. J. B. parodė, kad ieÅ¡kovas V. Z. daug vėliau kopijÄ protokolo Nr. 3 buvo pateikęs J. B., kad Å¡is jÄ pasiraÅ¡ytų – liudytojas taip ir padarė, ir toks iÅ¡ esmės suklastotas dokumentas buvo pateiktas teismui kaip įrodymas. PraÅ¡o CPK nustatyta tvarka praneÅ¡ti prokurorui apie civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusiÄ galimai nusikalstamÄ veikÄ .Atsakovas konstatuoja, kad liudytojų parodymai, kuriais remiasi ieÅ¡kovas, iÅ¡ esmės nebuvo aiÅ¡kÅ«s ir konkretÅ«s – neaiÅ¡ku ar apie tuos pačius pastatus ėjo kalba, neaiÅ¡ku kur tie pastatai buvo tuo metu, nes nei dabartinių gatvių, nei pastatų numeracijos jų privatizavimo metu nebuvo. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad ieÅ¡kovas ginčo turtu neva buvo geranoriÅ¡kai leidęs atsakovui naudotis tik iki 2003 m. sausio 1 d.

Todėl nustačius, kad nuo tada ieÅ¡kovas galimai turėjo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti neva jam priklausantį turtÄ , ieÅ¡kovas pateikdamas ieÅ¡kinį tik 2014 m. gegužės 30 d. praleido įstatymo nustatytÄ bendrÄ jį 10 m. ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes pateikti ieÅ¡kinį per visÄ 10 m. laikotarpį, tačiau to nepadarė, turi bÅ«ti pripažinta, jog ieÅ¡kinys paduotas praleidžiant ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo pateikti įrodymai atsakovo G. B. laikytini nepagrindžiančiais ieÅ¡kovo teiginių, o patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagristas bei pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PraÅ¡o priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas R. B. nesutiko nei su pradiniu ieÅ¡kiniu, nei su antrÄ kartÄ patikslintu ieÅ¡kiniu ir pateiktame atsiliepime (2 t., b. l. 97-100) bei teismo posėdyje (4 t., b. l. 19-25) nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai atsakovui G.

B.. Atsakovas R. B. pažymėjo, kad ieÅ¡kovas 2015 m. gegužės 20 d. patikslintu ieÅ¡kiniu keičia savo reikalavimÄ (dalykÄ ), t.y. jį sumažina, nors jokių naujų faktinių aplinkybių, jokio naujo teisinio pagrindo nenurodo. Papildomai atsakovas R. B. paaiÅ¡kino, kad ginčo arkinis sandėlys teisėtai priklausė jo tėvui G. B., kadangi jis turėjo nuosavybės dokumentus, daugybę metų valdė, naudojosi arkiniu sandėliu, jį tvarkė. Kadangi pats R. B. irgi yra Å«kininkas, tėvas, siekdamas jam padėti vystyti veiklÄ , paremti jį, padovanojo sÅ«nui minėtÄ arkinį sandėlį.

IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad minėtas arkinis sandėlys atsakovui R. B. buvo padovanotas siekiant apsunkinti nuosavybės teisių panaikinimo procesÄ G. B., tačiau tokių savo teiginių ieÅ¡kovas niekais nepagrindžia. Be to, R. B. su tėvu G. B. kartu negyvena ir jokių vykusio ikiteisminio tyrimo proceso detalių nežinojo. IeÅ¡kovo nurodyto ikiteisminio tyrimo metu atsakovas R. B. niekad nebuvo pareigÅ«nų iÅ¡kviestas ar apklaustas kaip liudytojas. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

Todėl ieÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimÄ nuginčyti 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandorį bei taikyti restitucijÄ , privalo įrodyti Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas niekuo nepagrindė tokių savo reikalavimų, todėl 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandoris neturi bÅ«ti pripažinti negaliojančiu ir restitucija negali bÅ«ti taikoma. Be to, ieÅ¡kovas, atsakovo R. B. įsitikinimu, iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos nesugebėjo tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindo – iÅ¡ esmės kartu remiamasi kaip daiktinių, taip prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«dais, nors vindikacija ir restitucija yra savarankiÅ¡ki, tarpusavyje nekonkuruojantys pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«dai.

Atsakovas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad ieÅ¡kovas taip ir neįrodė nei aplinkybės, jog turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į ginčo daiktÄ , nei aplinkybės, jog ginčo daiktÄ neteisėtai valdo atsakovai. Atsakovas, remdamasis trečiojo asmens VÄ® „Registrų centras“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį konstatuoja, kad net ir tenkinus du kartus patikslintus ieÅ¡kovo reikalavimus, jie nebÅ«tų galimi įvykdyti dėl netinkamos reikalavimų formuluotės. Atsakovo R. B. įsitikinimu ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas – tai ir praÅ¡o teismo padaryti, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Trečiasis asmuo Valstybė įmonė „Registrų centras“ Marijampolės filialas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad susipažinęs su ieÅ¡kovo V. Z. 2015 m. gegužės 20 d. patikslintu ieÅ¡kiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, paaiÅ¡kina Å¡ias aplinkybes: ieÅ¡kovas patikslinto ieÅ¡kinio 1 p. iÅ¡dėstytame reikalavime praÅ¡o „pripažinti negaliojančiu 2013 m. vasario dovanojimo sandorį, kurio pagrindu G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) perleido nuosavybės teises R.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) į dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)“ Trečiasis asmuo pažymi, kad sutinkamai su minėto sandorio nuostatomis, R. B. buvo perleistos asmeninės nuosavybės teise visas nekilnojamasis daiktas (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ne 1/4 šio daikto dalis. Todėl 1 p. reikalavimas tikslintinas, prašant, kad šis sandoris būtų pripažintas negaliojančiu ne visa apimtimi, bet tik iš dalies, t. y. dėl 1/4 dalies daikto.

IeÅ¡kovas patikslinto ieÅ¡kinio 4 p. iÅ¡dėstytame reikalavime praÅ¡o „pripažinti T. žemės Å«kio bendrovės valdybos posėdžio, vykusio 1994-12-13 protokolo Nr. 1 iÅ¡raÅ¡Ä bei 1994-12-15 TvirbÅ«tų žemės Å«kio bendrovės komisijos perdavimo-priėmimo aktÄ negaliojančiais.“ Tai yra, Å¡iame reikalavime suformuluotas praÅ¡ymas pripažinti minėtus dokumentus negaliojančiais visa apimtimi. Tačiau patikslinto ieÅ¡kinio 5 p. ieÅ¡kovas praÅ¡o „panaikinti teisinę registracijÄ Ä¯ G.

B., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotÄ 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. 4400-1599-1543, adresu (duomenys neskelbtini)“ Trečiasis asmuo mano, kad Å¡ie reikalavimai dėl minėtų dokumentų pripažinimo negaliojančiais visa apimtimi ir registracijos, atliktos jų (dokumentų) pagrindu, panaikinimo į 1/4 dalį pastato, yra prieÅ¡taraujantys vieni kitiems, dėl ko negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados ko konkrečiai praÅ¡o ieÅ¡kovas įvardintuose reikalavimuose, t. y. apie ieÅ¡kinio dalykÄ .

Sutinkamai su iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad galimai teismui priėmus Å¡iuos reikalavimus tenkinantį sprendimÄ , jį įvykdyti nebus galima, nurodo reikalavimus esant tikslintinus. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 53-54). Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ dar į pirminį ieÅ¡kinį, nurodydama, jog neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytiems argumentams ir reikalavimams.

Pažymi, jog pagal aktualius Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, pastatas-arkinis sandėlys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra laisvo valstybinio fondo žemėje, GerdžiÅ«nų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane sklypo Nr. 45-1. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas G. B. 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutartimi pastatÄ -arkinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleido R. B., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 47 str., R.

B. turėtų bÅ«ti į bylÄ Ä¯trauktas trečiuoju asmeniu. Teismo praÅ¡o bylÄ nagrinėti ir priimti sprendimÄ savo nuožiÅ«ra, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai (1 t., b. l. 31-32). IeÅ¡kinys atmestinas.                2. Faktinės aplinkybės Byloje pateiktas Å akių rajono G. žemės Å«kio bendrovės visuotinio-ataskaitinio susirinkimo, įvykusio 1995 m. vasario 3 d. protokolo Nr. 1 kopija (1 t., b. l. 6-11), kuriame Å¡alia kitų nutarta V.

Z. ir G. B. išleisti iš bendrovės ir gražinti pajų natūra (1 t., b. l. 9). Iš Šakių rajono G. žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 1995 m. vasario 3 d. protokolo Nr. 2 kopijos (1 t., b. l. 12-16) matyti, kad valdyboje svarstyta ir nutarta dėl V. Z. ir G. B. atleidimo iš bendrovės ir gražinimo pajaus natūra (1 t., b. l. 13). Iš Šakių rajono G. žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 1995 m. vasario 22 d. protokolo Nr. 3 kopijos (1 t., b. l. 17-19) matyti, kad valdyboje svarstyta ir nutarta dėl išdavimo pajaus natūra ir turto paskirstymo grupei narių, tarp kurių buvo ir V.

Z. bei G. B. (1 t., b. l. 18-19). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. sausio 17 d. iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 2008 m. birželio 20 d. sudarytu įraÅ¡u, galiojančiu nuo 2008 m. liepos 3 d., nuosavybės teise G. B. 1994 m. gruodžio 13 d. protokolo Nr. 1 ir 2014 m. gruodžio 15 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu įregistravo pastatÄ -arkinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-21).Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. birželio 19 d. iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad nuo 2013 m. kovo 8 d.

R. B. turi asmeninės nuosavybės teisę 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties, Nr. 1502, pagrindu į pastatÄ -arkinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33-34).IÅ¡ pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo G. ŽŪB, atsiėmusios už pajus priklausantį turtÄ , bendro 1997 m. gruodžio 30 d. susirinkimo protokolo Nr. 3 kopijos (1 t., b. l. 22-23) matyti, kad nurodyta, jog susirinkime dalyvavo G. B., J. B., V. V., V. Z., M. Ž., M. J., jų visų paraÅ¡ai po protokolu yra, susirinkime vyko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkainavimas ir turto padalijimas tarp grupės narių. IÅ¡ pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo G.

ŽŪB, atsiėmusios už pajus priklausantį turtÄ , bendro 1997 m. gruodžio 30 d. susirinkimo protokolo Nr. 3 kopijos, padarytos nuo teismo posėdyje atsakovo G. B. apžiÅ«rai pateikto protokolo originalo (2 t., b. l. 123-124) matyti, kad nurodyta, jog susirinkime dalyvavo G. B., J. B., V. V., V. Z., M. Ž., M. J., jų visų paraÅ¡ai po protokolu, iÅ¡skyrus J. B., yra, susirinkime vyko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkainavimas ir turto padalijimas tarp grupės narių. IÅ¡raÅ¡o iÅ¡ T. ŽŪB valdybos posėdžio, įvykusio 1994 m. gruodžio 13 d., protokolo Nr. 1, kopija (1 t., b. l.

24) patvirtina, kad buvo svarstytas atsakovo G. B. praÅ¡ymas dėl arkinio sandėlio prie G. gamybinio centro, esančio G. kaime, atidavimas pajaus sÄ skaita, iÅ¡einant iÅ¡ bendrovės. Nutarta G. B. atiduoti pajaus sÄ skaita, iÅ¡einant iÅ¡ bendrovės, nurodytÄ arkinį sandėlį, kurio likutinė vertė 1250 Lt. ProtokolÄ pasirašė A. M. ir I. L.1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-perėmimo akto kopija (1 t., b. l.

25) patvirtina, kad minėtas arkinis sandėlys prie G. gamybinio centro, esančio G. kaime, T. ŽŪB vadovo Z. M. perduotas sandėlį perėmusiam G. B., be pastarųjų dviejų asmenų aktÄ pasirašė perdavimo komisija Z. M., I. L. ir A. S..             IÅ¡ Å akių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 18 d. raÅ¡to Nr. S-1978 (1 t., b. l.

49) matyti, kad K. seniūnijoje, G. kaime P. D. gatvės pavadinimas Lietuvos Respublikos Adresų registre neįregistruotas. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. sausio 28 d. specialisto išvados Nr. 11-2116 (13) kopijos (1 t., b. l. 82-84) rezoliucinės tyrimo dalies (išvados) matyti, jog „tikėtina, kad pateiktose tyrimui dokumentų kopijose: išraše iš T. žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, vykusio 1994 m. gruodžio 13 d., protokolo Nr. 1 ir 1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-priėmimo akte dėl arkinio sandėlio (2 lapai); išraše iš T.

žemės Å«kio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 1994 m. gruodžio 13 d., protokolo Nr. 1 ir 1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-priėmimo akte dėl trašų sandėlio (2 lapai); iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ T. žemės Å«kio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 1994 m. gruodžio 13 d., protokolo Nr. 1 ir 1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-priėmimo akte dėl Å¡akniavaisių sandėlio (2 lapai), rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai paraÅ¡yti vieno asmens, bet ne I. L.“ Taip pat pažymima, jog kategoriÅ¡kai to teigti negalima, kadangi tirti pateiktos dokumentų kopijos.IÅ¡ Å akių rajono valdybos 1993 m. liepos 22 d. potvarkio Nr. 568-v ir priedo Nr. 20 (2 t., b. l. 7-8) matyti, kad Å akių rajone buvo patvirtintas likusio neprivatizuoto žemės Å«kio įmonių turto sÄ raÅ¡as, kuriame yra K. apylinkės G. buvusi ŽŪĮ – nurodyta kiek valstybinio kapitalo likę G., T. ir M.Anstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo 2015 m. balandžio 14 d. protokolo su priedais kopijoje (2 t., b. l. 9-24) užfiksuota atsakovo R.

B. prašymu jo nuosavybės teise priklausančio ginčo arkinio sandėlio būklė iš išorės ir vidaus 2015 m. balandžio 13 d., nurodant, kad sandėlio langai apkalti stikloplastu, sienos apkaltos cinkuota skarda, įvažiavimas į sandėlį išklotas betoninėmis plokštėmis, atnaujintos (apkaltos skarda) sandėlio durys iš išorės ir iš vidaus, prie sandėlio įrengtas apšvietimas. Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo ŪP Nr. 0132374 kopija (2 t., b. l.

25) patvirtina, kad atsakovas R. B. 2008 m. birželio 14 d. įregistravo ūkininko ūkį.Atsakovų pateikta fotonuotrauka (2 t., b. l. 127), kurioje be ginčo pastato kampo dar matyti netoliese esantis kitas panašus ūkinės paskirties statinys.Iš Z. M. socialinio draudimo pažymėjimo SD Nr.0802648 kopijos (2 t., b. l. 128-131), matyti Z. M., apklausto byloje liudytoju darbinės veiklos įrašai vietoje T. valstybinio akcinio ūkio įsteigtoje T.ŽŪB, G. ŽŪB. Liudytojų parodymai teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d.

                                                                             posėdžiuose L. S. S., buvęs M. ŽŪB vadovas parodė (nuo garso įraÅ¡o 22 minutės): M. ŽŪB <...> gavo, turbÅ«t, jeigu apie tÄ arkinį kur čia kalbam, arkinio dalį <...> praktiÅ¡kai gal vienas buvo [arkinis sandėlis], vienas buvo kaip Å¡itas, sakykim, kitas buvo kaip dirbtuvių tęsinys, kaip tuo metu, sakykim nebuvo gatvės, numeriai, ar kažko, dabar sakykim, dabar ta gatvė M. gatvė, o tuo metu tai buvo G. kaimas ir gatvės nebuvo <...> N. gatvė 4, – tas adresas nieko nesako <...> IeÅ¡kovo atstovui paklausus, ar tas adresas M. 4, liudytojas S. S. atsakė, kad ne, jis įvardijo, kad tai yra M. gatvė ta kryptim, Å¡iandien dienai, o apie numerius nepasakytų, kadangi ten tie numeriai ir nesuteikti, gal jie suteikti kažkur, bet fiziÅ¡kai nėra iÅ¡kabinta <...> IeÅ¡kovo atstovui paklausus, ar liudytojas žino tÄ arkinį sandėlį dėl kurio Å¡iai dienai ginčijasi B. ir Z., liudytojas atsakė įsivaizduojÄ s apie kÄ kalbama.

IeÅ¡kovo atstovui paklausus, ar tÄ sandėlį Å¡iai dienai valdo G. B., atsakė, kad tai tikriausiai, taip supranta. Kalbėdamas apie morkų bendrovės turėto arkinio sandėlio dalį liudytojas S. S. negalėjo pasakyti, kada ir kokiems asmenims Å¡i sandėlio dalis buvo perleista. Atsakovo G. B. atstovei paklausus, kas liudytojui žinoma, kokie pastatai priklauso V. Z., iÅ¡ kokių bendrovių, iÅ¡ kur ir kÄ yra valdęs, koks jo statusas, liudytojas atsakė, kad kažkada tai buvo grupė, tai ten buvę ir V.

Z., ir G. B., tai jie kÅ«rėsi tam arkiniam, detalių neprisimena. Paklaustas apie pajininkų grupę, kurie išėjo geranoriÅ¡kai Å«kininkauti, bendravo, dirbo, kuriais metais tai buvo, liudytojas atsakė „nepasakysiÄ s to... kai pradėjo dalytis bendrovės, tai buvo gal 1994 m., gal 1993 m., gal 1995 m., Å¡itas laikotarpis.“ Paklaustas kaip ten sprendėsi klausimai, atsakė nežinÄ s, nedalyvavęs Å¡ituose dalykuose. Paklaustas, ar nors vienas iÅ¡ pastatų buvo inventorizuotas, nurodė manÄ s, kad ne.

Paklaustas, ar yra nuo to laikotarpio, kai raÅ¡yti protokolai, nugriautų pastatų, atsakė – taip, manÄ s, kad taip.Liudytojas D. K., buvęs L. ŽŪB vadovas 1992-1994 m., t.y. iki bendrovės iÅ¡irimo, bet bendrovės turto dalybose nedalyvavęs, kadangi atsisakęs ir buvo iÅ¡rinktas kitas asmuo, parodė (nuo garso įraÅ¡o 53 minutės): paklaustas ar 1992 m. bendrovė susikurdama gavo kokio nors turto, atsakė taip, jie dalinosi turtÄ . IeÅ¡kovo atstovui net nebaigus klausimo, ar bendrovė susikurdama gavo arkinio sandėlio, Å¡iuo metu esančio adresu....(56 minutė įraÅ¡o), liudytojas atsakė, kad taip, gavo, gavo, jis žino.

Teisėjui paklausus, ar liudytojui viskas taip aiÅ¡ku, apie kurį čia sandėlį eina kalba, liudytojas atsakė: apie visus sandėlius eina, visų sandėlių jie gavo proporcingai (vėliau ieÅ¡kovo atstovas menamai nurodė, apie kurį tiksliai sandėlį eina kalba). Tokie liudytojo D. K. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, galimybės jais vadovautis, rodo iÅ¡ankstines liudytojo suformuotas nuostatas ir parengtus galimus atsakymus. Liudytojo D. K. parodymai prieÅ¡taringi ir dalyje, kai liudytojas parodė nežinÄ s, kas disponuoja Å¡iuo metu, sakė, kad nežino, nedomėjo, dirba visai kitame rajono kraÅ¡te (įraÅ¡o 57 min.), o po to pasakė, kad pravažiuoja kas dienÄ â€“ rytÄ ir vakarÄ , žino kaip atrodo, kad nepasikeitė iÅ¡ iÅ¡orės (įraÅ¡o 1 val. 04 min.).

Paklaustas, ar 1994 m. gruodžio 13-15 d. L. ŽŪB dar disponavo to arkinio sandėlio, Å¡iuo metu esančio adresu N. g. 4, kažkuria dalim, atsakė bijÄ s pasakyti, nepasakysiÄ s, neprisimenÄ s. Liudytojas paklaustas, ar bendrovės turtas buvo dalijamas tik bendrovės nariams už pajus, ar galėjo bÅ«t perleistas kažkam, kitai bendrovei pvz., atsakė, jog kaip dalinosi, jis nedalyvavo dalybose, jau paskui kai iÅ¡sidalinėjo turtÄ , buvo iÅ¡rinktas kitas žmogus, kuris tÄ bendrovę dalino, a/a A. B. dalino bendrovę, a/a Stankaitienė.

Paklaustas kaip liudytojas atsiėmė pajų, nurodė: pinigine išraiška. Paklaustas, ar būtina buvo atsiimti pajų turtu, atsakė, jog ne, kas kaip norėjo. Paklaustas apie arkinį sandėlį, kaip L. bendrovė juo naudojosi, kur tas arkinis sandėlis buvo, atsakė, jog tas arkinis sandėlis buvo G., sakykim, kaip čia buvo pasakyta, N. g.

4. Teisėjo paklaustas, ar čia tas pats pastatas, kur liudytojas sakė, antras pastatas po dešine, atsakė, jog ne, pirmas, pirmas; nurodžius, kad anksčiau sakė antras, atsakė, jog ne, tai pirmas pastatas yra gyvenamas namas, antras pastatas yra sandėlis, po to parodė, kad tai yra pirmas iš dviejų arkinių sandėlių esančių toje gatvėje. Liudytojas tvirtino kad sandėlio dalis buvo L. ŽŪB nuosavybė, buvo inventorizuota. Tačiau paklaustas, kaip L. ŽŪB buvo įteisinusi, apiforminusi, nuosavybę į arkinio sandėlio dalį, ar tai tikrai buvo dokumentaliai padaryta, atsakė, jog bijo pasakyt, neatsimena, per daug metų praėję.

Liudytojas taip pat parodė, jog kai išėjo, taip ir paliko bendrovę, kaip sprendėsi klausimas, kam atiteko ta nuosavybė, kas jÄ nusipirko, tikrai nežino. Akivaizdu, jog liudytojas D. K. apie arkinio sandėlio adresÄ pripažino sužinojęs tik kai jis buvo pasakytas teisme, tokio adreso pats nežinojo, kaip ir nežinojo, kokioje gatvėje buvo arkinis sandėlis, kai jis L.bendrovei priklausė.  Liudytojas K. B., buvęs G. ŽŪB vadovas laikotarpiu nuo 1992 m. iki 1998 m., parodė (garso įraÅ¡as nuo 1 val. 14 min.): buvo du arkiniai sandėliai, skirti žemės Å«kio technikai laikyti, vienas sandėlys, kada skirstėsi, atiteko pilnumoje G.

ŽŪB prie dirbtuvių, kur buvo prijungtas, kitas buvo padalintas į keturias dalis, abu tie sandėliai G. kaime. Arkiniai sandėliai dabar turėtų bÅ«t P. D. g. Paklaustas, ar žinoma, kada iÅ¡ bendrovės išėjo Z., B., V., Ž., J., liudytojas atsakė, jog 1993 m. - 1994 m. Koks turtas jiems perduotas už pajus buvo – neprisimena.  Teismas paÅ¡alino ieÅ¡kovo atstovo klausimÄ kaip menamÄ , ar gal liudytojas prisimena ar išėjusiai iÅ¡ bendrovės asmenų grupei, kurių tarpe buvo Z., B., Ž., buvo perduota 1/4 dalis arkinio sandėlio (1 val. 23 min.).

Paklaustas, ar turtas buvo dalintas už pajus, atsakė teigiamai, o koks turtas buvo perduotas išėjusiems iÅ¡ bendrovės – nurodė, jog neprisimena, tik paaiÅ¡kino, kad arkiniai sandėliai buvo, vienas priklausė pilnumoj G. bendrovei, o kito tik dalis, negali pasakyt kokio dydžio dalis, bet negalėjo bÅ«t lygios. O viena ta dalis buvo atiduota tai grupei išėjusių asmenų iÅ¡ bendrovės – Z., B., Ž. ir kt. O kitas sandėlys visas buvo dalijamas pagal pajus, Å¡itÄ valdo V. Z., gal ir G.

B. priklauso kokia dalis. O to sandėlio, kurio atiduota buvo dalis išėjusiai grupei, valdo G. B. visÄ dabar. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar bendrovės turtas buvo inventorizuotas, ar turtas buvo identifikuotas. Paklaustas, kaip žinojo kam ir kas priklausė, atsakė, jog tai buvo protokoluose įvardyta, bet identifikacijos nepasakys ar buvo, reikia kelt archyvÄ . Paklaustas, kÄ gali pasakyt apie G. kaime, N. gatvėje esančius pastatus, kur tokia gatvė yra, atsakė, jog pagal liudytojÄ tai ten turėtų bÅ«ti P. D. gatvė, o N. gatvė ten neturėtų liesti. Liudytojas K.

B. paklaustas, ko turėtų bÅ«t toje gatvėje P. D., nurodė, jog stovi Å¡itas arkinis sandėlis, dėl kurio čia viskas vyksta, stovi kitas dirbtuvės, kitas arkinis sandėlis, grÅ«dų sandėlis, lentpjÅ«vė, tai jau ten tikrai P. D. g. Niekas nepasakys, kad ten N. gatvė, nes ten keli Å¡imtai metrų. Pagal liudytojÄ K. B. arkiniai sandėliai stovi P. D. gatvėje. Pasiteiravus, kodėl kategoriÅ¡kai nurodė, kad „dėl to sandėlio" vyksta ginčas, kodėl taip kategoriÅ¡kai teigia ir žino dėl kurio sandėlio vyksta ginčas, atsakė, jog čia visas kaimas taip kalba.

Paklaustas ar turi suformuotÄ nuomonę atsakė: tiesiogiai pasakius tai taip. Nurodė, kad nebuvo valstybinio kapitalo bendrovėje likę (neiÅ¡pirkto turto).  Liudytojas J. B., nurodęs, kad atstovauja E. bendrovei, o po to – kad buvo G. ŽŪB narys, parodė (garso įraÅ¡as nuo 1 val. 38 min.): kuriais metais iÅ¡stojo iÅ¡ bendrovės kai likvidavosi, neatsimena. Ar vienas išėjo ar su grupe asmenų, atsakė, jog tÄ syk visi skirstėsi. IÅ¡eidamas gavo kamazÄ , garaÅ¾Ä 1 boksÄ . Paklaustas, ar pajininkų grupė išėjo, ar visa bendrovė ardėsi kai išėjo jis, atsakė, jog visa bendrovė ardėsi.

 Teismas paÅ¡alino klausimÄ liudytojui kaip menamÄ , ar yra sudaręs kokį nors susitarimÄ su buvusiais bendrovės nariais, t.y. B., V., Z., Ž., J. dėl turto, kurį gavo iÅ¡ bendrovės už pajus iÅ¡eidamas, t.y. dėl susitarimo su pajininkų grupe, iÅ¡einant iÅ¡ bendrovės.  Paklaustas, ar dėl turto, kurį gavo iÅ¡eidamas iÅ¡ bendrovės, rašėsi kokį priėmimo- perdavimo aktÄ , atsakė, jog kai kamazÄ ir garaÅ¾Ä gavo tai rašėsi, ne jis surašė, gal G. B. rašė, gal kiti rašė, neatsimena.   Paklaustas, ar kas nors kada nors prašė jo ant kur nors pasiraÅ¡yt, atsakė, jog tÄ syk V.

Z. sakė, kad pas G. B. nėra paraÅ¡o, tai liudytojas J. B. ir pasirašė dėl to garažo, bet nežino koks dokumentas buvo, kokia data buvo, tik paprašė ir pasirašė, nežino ant ko pasirašė. PaaiÅ¡kino, kad tÄ dokumentÄ pasirašė prieÅ¡ gal tris metus, prieÅ¡ kelis metus. Paklausus, kÄ aiÅ¡kino V. Z., kai prašė pasiraÅ¡yt, atsakė, jog sakė, kad ir liudytojui priklauso, tai Å¡is ir pasirašė, paaiÅ¡kino, kad jau prieÅ¡ pasiraÅ¡ymÄ turėjo garaÅ¾Ä . Liudytojas nesidomėjo, kÄ kiti ten gauna, tik žinojo, kad pats garaÅ¾Ä gauna.

   Dėl turto, kuris atiteko V. Z. išėjus iš bendrovės, pasakė, kad atiteko arkinio sandėlio gabalas, jis buvo keliems, kiek atsimena, arkinis ir garažas; o paklaustas, kur tas arkinis sandėlis buvo, kur atiteko V. Z., paaiškino, kad centre, Gerdžiūnuose, prie dirbtuvių. Gatvių nežinojo, nurodė, jog prieš S. S. dirbtuvių. Prie arkinio sandėlio E. J. matė, o V. Z. nėra matęs. Liudytojas J. B. parodė, kad arkinis sandėlys keliems priklausė, o galutinai dabar G. B. priklauso, nes naudojasi, nes technika stovi; paaiškino, kad iš išorės sandėlys tvarkytas, matė, kad G.

B. tvarkė arkinį sandėlį, matė kad dirbo vyrai.   Liudytoja I. L., buvusi T. ŽŪB vadovė 1991 m., parodė (garso įraÅ¡as nuo 1 val. 57 min.): neatsimena kokį bendrovė turtÄ gavo susikuriant, nežino, nes nedirbo tuo metu. Metų jokių metų neatsimena.  Teismas paÅ¡alino ieÅ¡kovo atstovo klausimus kaip menamus, ar gavo sandėlius, kur liudytoja atsakė, kad gavo, ir ar gavo arkinius sandėlius, liudytoja atsakė, jog gavo. Liudytoja iÅ¡ pradžių nurodžiusi, kad nežinojo nieko apie turtÄ , neatsiminė, po to teikė atitinkamus atsakymus į menamus klausimus apie turtÄ .  Liudytoja I.

L. paklausta, ar ji surašė 1994 m. gruodžio 13 d. protokolÄ ir 1994 m. gruodžio 15 d. priėmimo-perdavimo aktÄ , nurodė, kad ne ji surašė. Pagal bendrÄ tvarkÄ turėtų suraÅ¡yti sekretoriaujantis asmuo protokolÄ , tačiau patvirtino, kad protokole jos paraÅ¡as, bet turbÅ«t tarp dokumentų buvo įdėtas, nes negalėjo ji pasiraÅ¡yti. Paklausta, tai ar buvo įdėta, atsakė, kad galėjo bÅ«ti tarp dokumentų padėtas lapas – taip turėjusi pasiraÅ¡yti.   Paklausta kaip vis dėlto atsirado jos paraÅ¡as, pasakė, kad taip ir atsirado – apgaulingai, apgauta buvo, jeigu tarp dokumentų buvo, tai vertė ir neskaičiusi pasirašė.

Bet aplinkybių tikslių kaip jai buvo paduota pasirašyt nežino, tiktais taip pati galvoja, kad negalėjo šitaip pasirašyt ant šitokių dokumentų, lentelių. Apie tai kaip kiti pasirašę ant dokumento, negalėjo paaiškinti. Tokių dokumentų negalėjo būt, nes buvo specialūs aktai pirkimo-pardavimo. Dėl neišpirkto turto nežinojo, lyg ir negalėjo jo būti. Parodė, kad ne iš pat pradžių buvo ŽŪB vadovė. 1994 m. ar buvo vadovė – neatsimena. Liudytojas A. M. parodė (garso įrašas nuo 2 val. 08 min.): privatizavimo ŽŪB turto procese nedalyvavo, paaiškino, kad jokio ryšio su T.

ŽŪB neturi, nedalyvavo jokiame susirinkime T. Ū. P., kad daug ko neprisimena, susirinkimuose nebuvo. Parodžius liudytojui 1994 m. gruodžio 13 d. protokolÄ , patvirtino, kad paraÅ¡as jo. Kaip buvo suraÅ¡omas protokolas – neatsimena, kas rašė – nežino. Nežino apie bendroves, apie turtÄ neatsimena, vadovas nebuvo, tik pajininkas buvo, bet apie turtÄ savo irgi nežino, neatsimena. Liudytoja A. S., T. ŽŪB narė buvusi prieÅ¡ 20 metų, parodė (garso įraÅ¡as nuo 2 val. 14 min.): neprisimena tiksliai, seniai viskas buvo.

Dėl turto kurį gavo iÅ¡ G. ŽŪ įmonės, pasakė, kad buvo nekilnojamojo turto, buvo ir fermos, ir sandėliai. Ar buvo arkiniai sandėliai – nežino. PaaiÅ¡kino, kad gavo bendrovės tik ketvirtÄ dalį, kartu su kitomis bendrovėmis, gal ir nevienodos dalys buvo. Paklausta, ar prisimena, ar dalyvavo 1994 m. gruodžio 13 d. posėdyje, atsakė, kad dalyvavo, paaiÅ¡kino, kad buvo skola bendrovėj, tai iÅ¡pardavė turtÄ , pirmininkavo I. L., buvo A. M., ji sekretoriavo, aukcione dalyvavo, tai tiksliai neprisimena dėl valdybos posėdžio, bet gali bÅ«t kad dalyvavo. Liudytojai parodžius 1994 m. gruodžio 13 d. protokolÄ ir 1994 m. gruodžio 15 d. aktÄ , paaiÅ¡kino, kad neatsimena, gal ir dalyvavo, paraÅ¡as tai tikrai jos.

PaklausimÄ , ar turtas buvo parduodamas už pajus ar aukcione, teismas paÅ¡alino, nes liudytoja buvo atsakiusi, kad neprisimena.  L. M. A. Ž., G. ŽŪB pajininke ir narė, parodė (garso įraÅ¡as nuo 2 val. 23 min.): neprisimena, kuriais metais iÅ¡stojusi iÅ¡ bendrovės. Paklausta, kaip sprendė turto klausimÄ , paaiÅ¡kino, kad atsiimant turtÄ nedalyvavo, teko kažkas ir jai, cisterna, boksas. Paklausta, kaip buvo nuspręsta, kokia forma, pasakė, pagal pajus, tik tų išėjusių žmonių grupės buvo susirinkimas, kas dalyvavo –neatsimena.

G. B. buvo faktinis lyderis. PaaiÅ¡kino, kad nežino, kas V. Z., G. B. atiteko. PaaiÅ¡kino, kad pasirašė vienÄ dokumentÄ , bet neatsimena kokį. Liudytoja iÅ¡siėmė turėtÄ 1997 m. gruodžio 30 d. protokolo Nr. 3 kopijÄ , kuri be J. B. paraÅ¡o, parodė, kad tai apie Å¡itÄ dokumentÄ ji kalbėjo, pasirašė Å¡itÄ , po tų visų skirstymų, neatsimena tiksliai kada pasirašė. Paklausta, ar realiai gavo tuos daiktus, kurie jai paskirti buvo, pasakė, kad realiai negavo tų daiktų. Paklausta, ar tai buvo pradinis dokumentas, ar juo po to ir vadovavosi, liudytoja atsakė, kad niekuo nesivadovavo, nelabai jai ir buvo leista naudotis, spynos atsirado ant durų, ant „boksų“ garažų atsirado spynos, ir „karuselės“.

Paklausta, ar bandė susigrÄ Å¾int jai priklausantį turtÄ atsakė, kad nebandė.L. Z. M., T. ŽŪB vadovas nuo jos įsikÅ«rimo, parodė (garso įraÅ¡as nuo 2 val. 33 min.): susikÅ«rus T. ŽŪB ji paveldėjo sandėlius, daržines, turtas buvo padalytas ant keturių bendrovių, bet koks turtas buvo padalintas į keturias dalis. PaaiÅ¡kino, kad buvo ir arkinio sandėlio dalis, tas sandėlis dar yra, stovi G. kaime, E. kaime, ne, G. kaime, lyg P. D. gatvėje. PaaiÅ¡kino, kad nežino, kas naudojasi Å¡iuo metu tuo sandėliu – ar G.

B., ar V. Z.. Liudytojas 1994 m. gruodžio 15 d. buvo jau atleistas iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų. Paklaustas, ar galėjo 1994 m. gruodžio 13 d. ar 1994 m. gruodžio 15 d. pasiraÅ¡yti dokumentus kaip bendrovės vadovas, paaiÅ¡kino, kad pasiraÅ¡yti pasiraÅ¡inėjo, bet vadovu jau nebuvo. Liudytojas pasirašė ant tų lapų, bet kas ten buvo daryta, jis nežino. PaaiÅ¡kino, jog jam buvo pasakyta, kad bus griaunama, kai ta bendrovė sudegė, bus valomi pastatai, reikės ten valymÄ daryt, sako, gali reikėti tokiÄ komisijÄ suraÅ¡yti, kai liudytojas buvo buvęs ŽŪB pirmininkas.

PaaiÅ¡kino, kad G. B. iniciatyva čia buvo daroma. Paklaustas ar prisimena, kad jam pirmininkaujant T. ŽŪB G. B. teikė praÅ¡ymÄ jam perleist arkinį sandėlį, paaiÅ¡kino, kad neprisimena. PaaiÅ¡kino, kad kai G. B. pateikė dokumentÄ pasiraÅ¡yti, jis neskaitė, bet neatsimena kurie metai buvo. Paklaustas, ar paraÅ¡as ant priėmimo-perdavimo akto jo, pasakė, kad jo paraÅ¡as, niekas nevertė jo pasiraÅ¡yti. PaaiÅ¡kino, kad vienu metu rašėsi ant dviejų dokumentų, apie 1996-1997 metus. IÅ¡ bendrovės išėjo, nes jį atleido po gaisro, ir jis pats jau nenorėjo bÅ«t vadovu.

Buvo visuotinis susirinkimas kai jį atleido, bet likviduojant T. ŽŪB turtÄ nedalyvavo. Kiek turto V. Z. gavo, tikrai nieko nežino. Be to, apie bendrovės nekilnojamÄ turtÄ paaiÅ¡kino, kad vienas yra jau sudegintas, kiti yra iÅ¡likę, kiti atstatyti Å«kininkauja, sandėliai yra iÅ¡likę, dirbtuvės mechaninės stovi. Kada įvyko dalinimas, kada konkrečiai buvo nuspręsta kam ko padalinti, paaiÅ¡kino, kad jau buvo aukcionai, visi turtai buvo nupirkti per aukcionus. PaaiÅ¡kino, kad buvo daug neiÅ¡pirkta turto T.

ŽŪB.Liudytojas E. J. 2015 m. rugsėjo 18 d. posėdyje parodė, kad pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo G. ŽŪB, atsiėmusios už pajus priklausantį turtÄ , bendrame 1997 m. gruodžio 30 d. susirinkime dalyvavo jis už savo motinÄ M. J.. Po protokolu yra jo paraÅ¡as ties motinos pavarde. Liudytojas parodė, kad turėjęs įgaliojimÄ atstovauti ir pasiraÅ¡yti susirinkime už motinÄ , tačiau tokio įgaliojimo pateikti teismui dabar jau negali. Tame susirinkime vyko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkainavimas ir turto padalijimas tarp grupės narių.                                                  4. Dėl senaties termino IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos CK 1.124 straipsnis).

IeÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis. Ä®statymai nustato bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams pareikÅ¡ti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę net ir tais atvejais, kai ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs; ar ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžiÄ , taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinus, ar Å¡is terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas; vadinasi, tam bÅ«tina iÅ¡tirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas gali bÅ«ti atnaujinamas (Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu (Lietuvos Respublikos CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡o; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A.

S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V.

D. v. VÅ¡Ä® Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010).           Nagrinėjamoje byloje atsakovas G. B. praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nurodydamas, kad pats ieÅ¡kovas V. Z. ieÅ¡kinyje teigia, jog atsakovas G. B. leido jam naudotis dalimi ginčo arkinio sandėlio. Vadinasi, atsakovo G. B. tvirtinimu, ieÅ¡kovas naudojęsis 1/4 dalimi arkinio sandėlio bei garažu 1 boksu, kuriais neva buvo geranoriÅ¡kai leidęs ieÅ¡kovui naudotis atsakovas tik iki 2003 m. sausio 1 d. – nustačius, kad nuo tada ieÅ¡kovas galimai turėjo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti neva jam priklausantį turtÄ , ieÅ¡kovas pateikdamas ieÅ¡kinį tik 2014 m. gegužės 30 d., praleido įstatymo nustatytÄ bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes pateikti ieÅ¡kinį per visÄ 10 metų laikotarpį, tačiau to nepadarė, turi bÅ«ti pripažinta, jog ieÅ¡kinys paduotas praleidžiant ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Tačiau teismas vertina, jog byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo pateiktas žinias apie ginčo pastato įregistravimo sužinojimo laikÄ , tai yra pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. birželio 20 d. sudarytÄ Ä¯raÅ¡Ä , galiojantį nuo 2008 m. liepos 3 d., kada nuosavybės teise G.

B. 1994 m. gruodžio 13 d. protokolo Nr. 1 ir 2014 m. gruodžio 15 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu įregistravo pastatÄ -arkinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-21). Kadangi paskutiniu patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma pripažinti ginčo pastatų dovanojimo sandorį negaliojančiu ir taikyti atitinkamas pasekmes, Å¡iuo atveju aktuali Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informacija, jog nuo 2013 m. kovo 8 d. R. B. turi asmeninės nuosavybės teisę 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties, Nr. 1502, pagrindu į pastatÄ -arkinį sandėlį, unikalus Nr. 4400-1599-1543, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33-34).Nesant byloje kitų duomenų, teismas vertina, jog Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas apie jo galimai pažeistas savo teises sužinojo jo nurodomu laiku ir aplinkybėmis, tai yra, kai ieÅ¡kovui tapo žinoma, jog atsakovas G.

B., jo įsitikinimu, suklastotų dokumentų pagrindu įregistravo nuosavybe ginčo turtÄ . IeÅ¡kovas nurodo, jog sužinojęs tokiÄ aplinkybę 2012 m. ir iÅ¡ karto kreipęsis į policijos įstaigÄ , dėl ko Marijampolės AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo – dėl to, jog G. B., suklastodamas dokumentus, įgijo nuosavybės teises į svetimÄ turtÄ . Teismas vertina, kad byloje nebÅ«tini papildomi duomenys kaip raÅ¡ytiniai įrodymai dėl akivaizdaus ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vykimo fakto, – teisėjas A.

Rauktys, atlikdamas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas Å¡iame ikiteisminiame tyrime yra atlikęs tam tikrus procesinius veiksmus, jie buvo deklaruoti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu bei įvertinti teisėjo galimo Å¡aliÅ¡kumo aspektu kaip neÅ¡aliÅ¡ki, nagrinėjant nevienkartinį atsakovo G. B. reikÅ¡to teisėjo nuÅ¡ailinimo klausimÄ , taip pat ieÅ¡kovo atstovas teikė iÅ¡ minėto ikiteisminio tyrimo įrodomÄ jÄ medžiagÄ kaip raÅ¡ytinius įrodymus. Tad ieÅ¡kinys ir vėliau sekę patikslinti ieÅ¡kiniai pateikti nepažeidžiant 10 metų senaties termino.

                             5. Dėl Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo nestabdymo IeÅ¡kovui kreipusis į policijos įstaigÄ 2012 m., Marijampolės AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo – dėl to, jog atsakovas G. B., suklastodamas dokumentus, įgijo nuosavybės teises į svetimÄ turtÄ . Teismas vertina esant reikalingu pasisakyti dėl Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo nestabdymo sÄ ryÅ¡yje su vykdomu ikiteisminiu tyrimu.

Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnyje nustatyti neprivalomi civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Å is sÄ raÅ¡as neiÅ¡samus, Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali bÅ«ti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai bÅ«tina. Taigi, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylÄ . Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo bÅ«tinumÄ pagal konkrečioje byloje susiklosčiusiÄ procesinę situacijÄ , tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių – tinkamÄ taikymÄ (Lietuvos Respublikos CPK 2 str.) bei asmens teisės, kad bylÄ , kurioje sprendžiamas jo civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų klausimas, teismas iÅ¡nagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , realizavimÄ (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.).

Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi bÅ«ti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, iÅ¡samÅ«s ir pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008, iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylÄ pagal Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnio 4 punktÄ , turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebÅ«tų pažeista asmens teisė į teismÄ pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimÄ dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiÅ¡kiai ir pagrįstai motyvuoti, kad Å¡is atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008 iÅ¡aiÅ¡kino, jog aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindÄ sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ pagal Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnio 4 punktÄ dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali bÅ«ti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilines teisines pasekmes.

Reikia vadovautis tuo, ar civilinės bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės, kokie klausimai jų metu tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. Jeigu bylos aplinkybės gali būti ištirtos apklausiant šalis ar liudytojus, tai teismas turi motyvuotai pagrįsti, kodėl to negalėtų operatyviau atlikti civilinio proceso tvarka, o numato laukti, kol neapibrėžtai ateityje tai atliks kita institucija – tyrėjas.

Teismas turi įvertinti, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigÅ«nų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis turi bÅ«ti motyvuojama. Kitu atveju motyvai yra nekonkretÅ«s, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumÄ .

Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismÄ tinkamo įgyvendinimo.Å iuo atveju teismas pažymi, jog Å¡alys turėjo galimybę ir naudojosi ja teikti minėtame nebaigtame ikiteisminiame tyrime atliktais ir gautais, civilinėje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes galinčiais patvirtinti ar paneigti raÅ¡ytiniais įrodymais (dokumentų kopijomis). Å alys nesikreipė į teismÄ su praÅ¡ymu dėl Å¡ios civilinės bylos sustabdymo minėtu pagrindu, teismas nenustatė aplinkybių, kurios bÅ«tinai turi bÅ«ti nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo metu ir negali bÅ«ti iÅ¡tirtos nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ civilinio proceso tvarka, todėl teismas konstatuoja, jog bylos sustabdymas Å¡iuo pagrindu bÅ«tų buvęs netinkamas Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnio 4 punkto taikymas.

Dėl privalomojo bylos stabdymo klausimas teismui nebuvo iÅ¡kilęs, kadangi nenustatyta nei vieno Lietuvos Respublikos CPK 163 str. numatyto tam pagrindo. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados  IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, jog jam priklausantį turtÄ â€“ 1/4 dalį arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriuos įgijo 1997 m. gruodžio 30 d. įvykusio pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo GerdžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovės, atsiėmusios už pajus priklausantį turtÄ , bendro susirinkimo metu, neteisėtai pasisavino atsakovas G.

B., vėliau kaip savo asmeninę nuosavybę užregistravęs minėtÄ turtÄ VÄ® „Registrų centras“. Atsakovas G. B. 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu jį perleido savo sÅ«nui – atsakovui R. B.. IeÅ¡kovas nurodo, kad dokumentai, kurių pagrindu atsakovas asmenine nuosavybe užregistravo pastatÄ - arkinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra suklastoti, o 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandoriu buvo siekiama tik apsunkinti nuosavybės teisių panaikinimo procesÄ atsakovui G.

B..Ieškovas 2015 m. gegužės 21 d. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (2 t., b. l. 34-37), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.80, 138, 4.95, 6.145, 6.146, 6.237 str., prašo:

1. pripažinti negaliojančiu 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandorį, kurio pagrindu G. B., a/k (duomenys neskelbtini) perleido nuosavybės teises R. B., a/k (duomenys neskelbtini) į 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).;

2. panaikinti teisinę registracijÄ Ä¯ R. B., a/k (duomenys neskelbtini) vardu registruotÄ 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), perleistÄ jam 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandoriu G. B., a/k 361070602583;

3. taikyti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ restitucijÄ ir atstatyti nuosavybės teises G. B., a/k (duomenys neskelbtini) į 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

4. pripažinti T. žemės Å«kio bendrovės valdybos posėdžio, vykusio 1994 m. gruodžio 13 d., protokolo Nr. 1 iÅ¡raÅ¡Ä , bei 1994 m. gruodžio 15 d. T. žemės Å«kio bendrovės komisijos perdavimo-priėmimo aktÄ negaliojančiais;

5. panaikinti teisinę registracijÄ Ä¯ G. B., a/k (duomenys neskelbtini) vardu registruotÄ 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

6. priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.                        6.1. Dėl patikslinto ieÅ¡kinio pagrindo    Proceso dispozityviÅ¡kumo principas (Lietuvos Respublikos CPK 13 straipsnis) užtikrina Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo bÅ«dus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo bÅ«das teismo gali bÅ«ti pritaikytas. Lietuvos Respublikos CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas ieÅ¡kovui suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (ieÅ¡kinio reikalavimus) – ieÅ¡kovas turi aiÅ¡kiai įvardinti savo praÅ¡ymus, kartu nurodydamas, kokiu bÅ«du praÅ¡oma apginti pažeistÄ jo teisę.   IeÅ¡kovo pirminis ieÅ¡kinys (1 t., b. l. 2-3) buvo pareikÅ¡tas dėl be pagrindo įgyto turto iÅ¡reikalavimo, o antrÄ kartÄ patikslintas ieÅ¡kinys (2 t., b. l. 34-37) – dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Tačiau patikslinto ieškinio rezoliucinę dalį ieškovas grindė tiek Lietuvos Respublikos CK ketvirtosios knygos normomis dėl daikto išreikalavimo iš svetimo valdymo, tiek Lietuvos Respublikos CK šeštosios knygos normomis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad vadovautis reikėtų tik patikslintu ieškiniu, todėl iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos liko neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas siekė pagrįsti savo ieškinį.     Kaip teisės teorijoje, taip ir praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai.

Daikto iÅ¡reikalavimas iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo bÅ«das; daikto savininkas tokį ieÅ¡kinį turi teisę pareikÅ¡ti daiktinių teisės normų pagrindu (Lietuvos Respublikos CK 4.95-4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktÄ , kitas Å¡iose normose nustatytas vindikacinio ieÅ¡kinio sÄ lygas. Tuo atveju, kai asmuo siekia iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ kito asmens, reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektÄ buvo perleistos Å¡iam asmeniui, negaliojančiais ir praÅ¡o taikyti restitucijÄ , yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo bÅ«das.

Toks reikalavimas taikyti restitucijÄ tenkinamas prievolių teisės normomis (Lietuvos Respublikos CK 6.145-6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindÄ (Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo bÅ«dus, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiÅ¡ki, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo bÅ«dai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimÄ pareiÅ¡kusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95-1.97 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-149/2011; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. Å . v. antstolė L. U. D., J. B., kt., bylos Nr. 3K-3-356/2010; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Taigi, daikto valdymÄ savininkas gali susigrÄ Å¾inti restitucijos bÅ«du, jei jis buvo sandorio Å¡alis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio Å¡alis, jis savininkui grÄ Å¾inamas ne restitucijos, o vindikacijos bÅ«du.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nebuvo dovanojimo sandorio, kuriuo atsakovui R.

B. buvo perleistas arkinis sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Å¡alis, todėl siekdamas susigrÄ Å¾inti reikalaujamÄ kaip jam priklausančiÄ 1/4 dalį ginčo arkinio sandėlio, ieÅ¡kovas turėjo savo ieÅ¡kinį įrodinėti pagal vindikacijos taisykles.                                  6.2. Dėl patikslinto ieÅ¡kinio nepagrįstumo    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t.y. toks ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu.

Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t.y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu ir kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ .

Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis prarado daiktÄ , bei paneigti įstatyme įtvirtintÄ Ä¯gijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , tada jis gali atgauti savo daiktÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutarti priimtÄ civilinėje byloje J. K. v. A. B. , bylos Nr.3K-3-44/2009; ir kt.).  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra aiÅ¡kiai nurodęs, jog reikÅ¡damas vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti, jog ieÅ¡kovas: turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ , ir turi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktÄ valdo atsakovas; daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natÅ«ra; bylos Å¡alių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „DGD" v.

BAB „Properta", bylos Nr. 3K-3-452/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015).  Atsižvelgus į nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovas V. Z., siekdamas pagrįsti savo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, pirmiausia privalėjo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ , Å¡iuo atveju į 1/4 dalį arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama gražinti daiktÄ , ir tokiÄ teisę turi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu.

Tačiau ieškovo pateikti įrodymai, liudytojų parodymai, nepagrindžia tokių aplinkybių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog ieškovas buvo įsigijęs 1/4 dalį arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kad būtent šio arkinio sandėlio 1/4 dalis jam buvo perduota.    Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio įgijo 1997 m. gruodžio 30 d. įvykusio pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo G.

ŽŪB, atsiėmusios už pajus priklausantį turtÄ , bendro susirinkimo metu, užfiksuojant tai protokolu Nr.

3. IeÅ¡kovas Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti pateikė 1997 m. gruodžio 30 d. protokolo Nr. 3 kopijÄ . Tačiau Å¡ioje kopijoje nėra nurodyti jokie iÅ¡vardinto turto identifikacijos duomenys, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie turto požymius, jo buvimo vietÄ â€“ neaiÅ¡ku kokį turtÄ buvo nutarta padalinti. Todėl nėra pagrindo teigti, jog 1/4 dalis arkinio sandėlio, ieÅ¡kovui V. Z. turėjusi atitekti pagal 1997 m. gruodžio 30 d. protokolÄ Nr. 3, iÅ¡ tiesų yra 1/4 dalis arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutartį priklausančio atsakovui R.

B..   Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovo pateikta 1997 m. gruodžio 30 d. protokolo Nr. 3 kopija negali bÅ«ti pripažinta įrodymu (Lietuvos Respublikos CPK 184 str. 2 d.) Å¡ioje byloje, nes atsakovui G. B. teismo apžiÅ«rai pateikus originalų 1997 m. gruodžio 30 d. protokolÄ Nr. 3 (2 t., b. l. 123-124) buvo nustatyta, jog Å¡is protokolas nebuvo pasiraÅ¡ytas J. B., o 2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino: „<...> iÅ¡ esmės tuo metu, kada buvo pasiraÅ¡omas Å¡is protokolas Nr. 3, 1997 m. gruodžio 30 d., paties J.

B. nebuvo, V. Z. ieÅ¡kovui buvo pateiktas, buvo padaryta kopija su paraÅ¡ais tų asmenų, kurie dalyvavo, ir pats V. Z. vėliau ant savo turėtos kopijos paėmė J. B. paraÅ¡Ä <...>". Tokias 1997 m. gruodžio 30 d. protokolo Nr. 3 kopijos pasiraÅ¡ymo aplinkybes 2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje patvirtino ir pats liudytojas J. B., paaiÅ¡kindamas, kad „<...> tÄ syk sakė, kad pas G. B. nėra paraÅ¡o, V. Z. sakė, tai ir pasirašė, dėl to garažo, bet nežino koks dokumentas buvo, kokia data buvo, tik paprašė ir dėl to pasirašė, nežino ant ko pasirašė bei paaiÅ¡kino, kad tÄ dokumentÄ pasirašė prieÅ¡ gal tris metus, prieÅ¡ kelis metus<...>".

Akivaizdu, kad toks ieÅ¡kovo pateiktas įrodymas negali bÅ«ti laikomas tinkamu ir leistinu įrodymu civilinėje byloje, o ieÅ¡kovo elgesys, kai jis nurodytomis aplinkybėmis pateikė asmeniui pasiraÅ¡yti dokumento nuoraÅ¡Ä , vertintinas kaip suinteresuotumas galimai gauti turto, kurio jis iÅ¡ tiesų nebuvo gavęs. Originaliame 1997 m. gruodžio 30 d. protokole Nr. 3 J. B. paraÅ¡o nėra, už savo motinÄ M. J. pasirašė vietoje jos tame susirinkime dalyvavęs ir liudytojų 2015 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje apklaustas E. J., teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. posėdyje parodęs, kad tuo metu turėjęs įgaliojimÄ veikti motinos vardu, tačiau jo pateikti teismui negali, nes neturi.

Liudytoja M.A. Ž. 2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje irgi parodė teismui turimÄ 1997 m. gruodžio 30 d. protokolo Nr. 3 kopijÄ be J. B. paraÅ¡o bei paaiÅ¡kino, kad pasirašė Å¡itÄ dokumentÄ po tų visų skirstymų, neatsimena tiksliai kada pasirašė, bet nurodė, kad realiai daiktų ji negavo ir nebandė jų susigrÄ Å¾inti. Tokias aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinus, teismui kyla pagrįstos abejonės, ar 1997 m. gruodžio 30 d. protokole Nr. 3 iÅ¡vardintas turtas buvo jį pasiraÅ¡iusių asmenų apskritai pasidalintas.

 Be to, beveik visi liudytojai 2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad arkinis sandėlis, apie kurį buvo apklausiami, yra ne (duomenys neskelbtini), o nurodė M. arba P. D. gatves. Liudytojas S. S. parodė: „<...> gavo turbÅ«t, jeigu apie tÄ arkinį, kur čia kalbam, arkinio dalį <...> praktiÅ¡kai gal vienas buvo [arkinis sandėlys], vienas buvo kaip Å¡itas, sakykim, kitas buvo kaip dirbtuvių tęsinys, nu, kaip tuo metu, sakykim, nebuvo gatvės, numeriai, ar kažko, dabar sakykim, dabar ta gatvė M. gatvė, o tuo metu tai buvo G. kaimas ir gatvės nebuvo <.„> N. gatvė 4, man tas adresas nieko nesako <...>".

Liudytojas D. K. paaiÅ¡kino, kad apie arkinio sandėlio adresÄ sužinojo tik teismo posėdžio metu, o liudytojas K. B. nurodė, kad dabar tie sandėliai turėtų bÅ«t P. D. gatvėje. Liudytojas J. B. parodė, kad tas sandėlis, kur atiteko V. Z. yra centre, G., prie dirbtuvių, gatvių nežinojo, prieÅ¡ S. S. dirbtuves. Liudytojas Z. M. taip pat nurodė P. D. gatvę. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ir Å¡iai dienai nėra aiÅ¡ku ar apskritai ieÅ¡kovas V. Z. 1997 m. gruodžio 30 d.

įvykusio susirinko metu teisėtai įgijo kokį nors turtÄ , koks tai turtas ir kur jis Å¡iuo metu yra. Nurodyta aplinkybė yra svarbi jau vien dėl to, kad atsakovai teismui yra pateikę fotonuotraukÄ , darytÄ (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 127), kur fotografuota iÅ¡ atsakovui R. B. priklausančio arkinio sandėlio teritorijos, ir nuotraukoje matyti, jog visai netoli Å¡io arkinio sandėlio yra ir kitas arkinis sandėlys. Be to, teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio metu ne vienas liudytojas patvirtino, kad G.

žemės Å«kio įmonei skylant į keturias žemės Å«kio bendroves (L. ŽŪB, T. ŽŪB, M. ŽŪB ir G. ŽŪB), įmonė turėjo daug nekilnojamojo turto, tame tarpe ir ne vienÄ arkinį sandėlį, o įmonės nekilnojamas turtas vėliau buvo iÅ¡dalintas Å¡ioms keturioms žemės Å«kio bendrovėms. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojų 2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio metu duoti parodymai iÅ¡ dalies gali bÅ«ti vertinami tik iÅ¡imtinai kitų byloje esančių įrodymų kontekste, kadangi dalies jų parodymus galimai įtakojo ir tam tikras Å¡aliÅ¡kumas proceso dalyvių (ieÅ¡kovo ir atsakovų) atžvilgiu – visi jie nuo seno tarpusavyje pažįstami, daugiau mažiau dalyvavę žemės Å«kio įmonės privatizavimo procesuose, turintys tam tikrų nuoskaudų, jaučiantys tuo pagrindu susiformavusias atitinkamas simpatijas ir antipatijas.

Ne vienas liudytojas teismo posėdžio metu turėjo ir iÅ¡ anksto kai kuriais klausimais suformuotÄ nuomonę. Liudytojas D. K. apskritai į kai kuriuos klausimus apie arkinį sandėlį atsakė net neužbaigus klausimo ir turėjo kategoriÅ¡kÄ nuomonę tuo klausimu, o liudytojas K. B. apie arkinį sandėlį pasakojo, nurodydamas „dėl to sandėlio", paklausus kodėl kategoriÅ¡kai nurodo "tÄ sandėlį", paaiÅ¡kino: „<...> nu, tai čia visas kaimas kalba <...>", bei aiÅ¡kiai pasakė, jog tiesiogiai pasakius jis jau turi suformuotÄ nuomonę apie bylÄ .

Teismas buvo priverstas Å¡alinti ne vienÄ liudytojams užduodamÄ menamÄ klausimÄ , kuriame bÅ«davo ir dalis ar visas atsakymas. Teismas taip pat įvertina ir ilgÄ praėjusį nuo aptariamų procesų laikotarpį, kuris irgi galėjo bÅ«ti netikslių ar net visiÅ¡kai klaidingų liudytojų parodymų priežastimi. Dėl to dauguma liudytojų apie įvykius pasakojo nenurodydami jų tikslių datų, nurodydami, jog daug ko neatsimena, liudytojų parodymai prieÅ¡taravo vieni kitiems ir nebuvo galimybės tų prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir CPK 178 straipsnių reikalavimus Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnis).

Taigi įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga, kurias minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose.

Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, pareiÅ¡kėjui – pareiÅ¡kimo ar praÅ¡ymo faktinį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , apžvalga").  Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismo pripažįstama, kad ieÅ¡kovas V.

Z., neįrodė, kad jis nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ , t.y. į 1/4 dalį bÅ«tent arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutartį priklausančio atsakovui R. B., turėjo iki jį užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ , ir ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu.          6.3. Dėl daikto valdymo teisės praradimo be savo valios ir dėl sÄ lygos, jog daiktÄ valdo atsakovas   IeÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti savo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, taip pat turėjo įrodyti, kad daikto – 1/4 dalies arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo teisę prarado be savo valios ir kad jam nuosavybės teise priklausantį daiktÄ valdo atsakovas.  Be deklaratyvaus pobÅ«džio ieÅ¡kovo teiginių, be 1997 m. gruodžio 30 d. pajininkų grupės susirinkimo protokolo Nr. 3 kopijų, kurių įrodomosios vertės klausimas teismo jau buvo aptartas, ir be kai kurių liudytojų prielaidų, kad arkinis sandėlys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra tas pats arkinis sandėlis, kurio 1/4 dalį įgijo ieÅ¡kovas V.

Z., kitų objektyvių ir nenuginčytinų įrodymų šioje byloje nebuvo pateikta.  Pažymėtina, kaip pats ieškovas nurodo, jis 1/4 dalį arkinio sandėlio įgijo dar 1997 metais, tačiau įrodymų, kad ieškovas V. Z. 1/4 dalimi arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė, teismui nepateikta. Nors ieškovas nurodė, kad jis iki 2003 m. jam priklausiusia arkinio sandėlio 1/4 dalimi buvo geranoriškai leidęs naudotis atsakovui G.

B., tačiau dėl to irgi nebuvo pateikta jokių įrodymų. Darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad net jei ieÅ¡kovas V. Z. ir turėjo įgyti kažkokio arkinio sandėlio 1/4 dalį, objektyvių įrodymų, kad jis tÄ arkinio sandėlio dalį įgijo, ir kad turėjo bÅ«tent 1/4 arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis R. B., byloje nėra. Tokioms aplinkybėms esant, ieÅ¡kovo nesiėmimas jokių veiksmų savo teisėms ir teisinių interesams įgyvendinti ir apginti galėtų bÅ«ti vertinamas tik kaip ieÅ¡kovo neapdairumas ar aplaidumas.

                       6.4. Dėl atsakovo daikto valdymo neteisėtumo    IeÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti savo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus taip pat turėjo įrodyti, kad minėtÄ jÄ 1/4 dalį arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atsakovas valdo neteisėtai.   IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dokumentai, kurių pagrindu atsakovas G. B. asmeninėm nuosavybėn užregistravo pastatÄ -arkinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra suklastoti, o 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandoriu jį perleidžiant R.

B. buvo siekiama apsunkinti nuosavybės teisių panaikinimo procesÄ atsakovui G. B. Tačiau ieÅ¡kovui teigiant, kad dokumentai, t.y. 1994 m. gruodžio 13 d. protokolas Nr. 1, ir 1994 m. gruodžio 15 d. priėmimo-perdavimo aktas, yra suklastoti, tokie ieÅ¡kovo teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. 2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio metu iÅ¡ atliekamo jau minėto ikiteisminio tyrimo pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 82-84) tik nurodoma, kad „rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai paraÅ¡yti vieno asmens, bet ne I.

L..“ Taip pat pažymima, jog kategoriÅ¡kai to teigti negalima, kadangi tirti pateiktos dokumentų kopijos.Ir prieÅ¡ingai, visi liudytojai, kurių paraÅ¡ai yra Å¡iuose dviejuose dokumentuose, teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje patvirtino, jog paraÅ¡ai yra jų. Liudytoja A. S., jai 1994 m. gruodžio 13 d. protokolas Nr. 1, ir 1994 m. gruodžio 15 d. priėmimo-perdavimo aktÄ , paaiÅ¡kino, kad neatsimena, lyg ir dalyvavo posėdyje, paraÅ¡as tai tikrai jos. Liudytojas A. M. taip pat pripažino, kad paraÅ¡as dokumentuose yra jo.

Liudytoja I. L. paaiÅ¡kino, kad paraÅ¡as yra jos, tačiau buvo galimai apgauta, verčiama pasiraÅ¡yti, nors kaip ir kada konkrečiai buvo apgauta ir verčiama pasiraÅ¡yti, paaiÅ¡kinti negalėjo. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo arkinis sandėlis atsakovui R. B. buvo padovanotas, siekiant apsunkinti nuosavybės teisių panaikinimo procesÄ atsakovui G. B.. Teismas vertina tai kaip ieÅ¡kovo daromÄ prielaidÄ , spėjimÄ , nepagrįstÄ faktiniais duomenimis. Teismo posėdžiuose atsakovas R.

B. kaip teikdamas atsiliepimus, taip ir žodinius paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad tėvas G. B. arkinį sandėlį jam padovanojo, norėdamas jį paremti, padėti jam Å«kininkaujant, pateikė teismui Å«kininko pažymėjimo nuoraÅ¡Ä (2 t., b. l. 25). Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovo reikalavimai dėl 1/4 dalies pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertinami kaip nepagrįsti. Pagal byloje esamus faktinius duomenis atsakovas G. B. teisėtai nuosavybėmis teisėmis įgijo, valdė ir naudojosi visu pastatu-arkiniu sandėliu, kurio unikalus Nr. 4400-1599-1543, ir vėliau teisėtai atliko teisinę pastato registracijÄ , teisėtai jį 2013 m. vasario 26 d.

Dovanojimo sutarties pagrindu, padovanojo atsakovui R. B..   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pripažinta, jog vertinant įrodymus, svarbus ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra jų prieÅ¡taravimų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakanka tiesioginių duomenų ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymų visetÄ , turi įsitinkinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar byloje esantys įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014; kt.).                                     6.5. Dėl ieškinio įvykdytinumo    Atsakovas R. B. atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ieškovo pateikto patikslinto ieškinio rezoliucinė dalis yra suformuota netinkamai vien jau dėl to, kad ieškinio reikalavimuose nurodomas ne „G.

B.“, o „G. B.“. Å is neatitikimas buvęs tiek pirminiame ieÅ¡kinyje, tiek iÅ¡likęs visus kartus jį tikslinant, ir kylÄ s klausimas kaip tokius reikalavimus reikėtų įvykdyti. Atsakovas taip pat yra nurodę, kad jam nežinoma ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose minima „Z. L.“, bet žinoma „I. L.“. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal kitus atsakovo G. B. asmens duomenis – asmens kodÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ bei konkrečias bylos aplinkybes teismui nekilo abejonių, jog atsakovu patrauktas bÅ«tent G.

B., a. k (duomenys neskelbtini) Teismas posėdyje yra apklausęs I. L., nustatydamas jos asmens tapatybę pagal pateiktÄ asmens tapatybės dokumentÄ , todėl ieÅ¡kovo neteisingu vardo inicialu nurodytÄ â€žZ. L.“ laiko tik raÅ¡ymo apsirikimu. Teismas vertina, kad ne kiekvienas formalus pažeidimas yra pagrindas pripažinti esant tikimybei, jog dėl to bus priimtas nepagrįstas ar neįgyvendintinas sprendimas. Tačiau teismas turi sutikti su iÅ¡ esmės teisingais pastebėjimais atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, pateiktais trečiojo asmens VÄ® „Registrų centras" (2 t., b. l. 53-54), kuriuos nurodo ir atsakovai, jog galimai teismui priėmus ieÅ¡kovo reikalavimus tenkinantį sprendimÄ , jį įvykdyti nebus galima dėl to, kad jie yra prieÅ¡taraujantys vieni kitiems, dėl ko negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados ko konkrečiai praÅ¡o ieÅ¡kovas įvardintuose reikalavimuose, t. y. apie ieÅ¡kinio dalykÄ Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovui net du kartus patikslinus ieÅ¡kinį, jo reikalavimai vis dėlto nebuvo suformuluoti tinkamai ir negali bÅ«ti įvykdomi, kas taip pat sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.Atsižvelgdamas į tai kas iÅ¡dėstyta, įvertindamas byloje surinktÄ medžiagÄ , įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str. 1 d.) teismas ieÅ¡kovo V.

Z. patikslintÄ ieÅ¡kinį laiko nepagrįstu ir atmestinu.                            Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Lietuvos Respublikos CPK 93 str. reglamentuoja bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Å io straipsnio 1 d. nurodoma, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Kadangi ieÅ¡kinys atmestinas, bylinėjimosi iÅ¡laidos byloje dalyvavusiems asmenims priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Atsakovas G. B. pateikė duomenis, kad patyrė 1610 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 3-7), kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Atsakovas R. B. pateikė duomenis, kad patyrė 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 8-10), kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Taip pat valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos – 39,97 Eur. Ä®vertindamas tai, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -270 str., teismas                                                                 n u s p r e n d ž i a: patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 1610 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 39,97 Eur (trisdeÅ¡imt devynis eurus 97 eurocentus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme. Teisėjas                                                                                                           Arturas Rauktys