fb477b4d-c12d-4643-89df-466a65f90ca7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-1247-431/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15086-2014-6                                           Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.; 73.2.6.1.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, JÅ«ratės Varanauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Vinctra“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vinctra“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo byloje – I.

V..Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 14.764,31 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2012 m. spalio 30 d. Vokietijoje dėl trečiojo asmens, vairavusio transporto priemonę IVECO, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala.

Trečiasis asmuo yra atsakovo samdomas darbuotojas ir eismo įvykis įvyko pastarajam einant darbines pareigas. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė IVECO nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo atveju, kai eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais administruoja žalÄ ir jÄ atlygina nukentėjusiems asmenims, o atlyginęs žalÄ nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimÄ grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas iÅ¡laidas žalÄ sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (Å¡iuo atveju - ieÅ¡kovui).

Eismo įvykio valstybės – Vokietijos – nacionalinis draudikų biuras (Deutsches buro Grune karte E. V.) atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė 4.276,04 € (14.764,31 Lt) reikalavimÄ ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas sumokėjęs Å¡iÄ sumÄ Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, kreipėsi į atsakovÄ , reikalaudamas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo.Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, jog transporto priemonė IVECO buvo apdrausta pagal Žaliosios kortelės tarptautinės draudimo sistemos polisÄ , už draudiminę apsaugÄ apmokėta įmoka.

Polisas buvo įformintas Rusijos teritorijoje, draudimo bendrovėje „SOGLASSYE Insurance Company Limited“, kuri yra Žaliosios kortelės biuro narė ir žaliosios kortelės biuro tarybos yra įgaliota iÅ¡duoti Žaliosios kortelės draudimo liudijimus, galiojančius ES Å¡alyse. Lietuvos įstatymuose kalbama tik apie įprastÄ draudimo sutartį, o ne tarptautinį Žaliosios kortelės liudijimÄ . IeÅ¡kinyje nebuvo pateikiama faktų, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į už žalÄ atsakingÄ draudikÄ , nors tokiÄ informacijÄ atsakovas jam buvo pateikęs. Tarptautinių Žaliosios kortelės liudijimų galiojimas reglamentuojamas tarptautinių įstatymų ir pirmenybė teikiama jiems, o ne Lietuvos Respublikos įstatymams.

IeÅ¡kovas žalos atlyginimo turi reikalauti iÅ¡ Žaliosios kortelės Rusijos biuro. Draudimo fakto įrodymas yra tai, kad yra žalioji kortelė, kitų įrodymų ir formalumų, remiantis minėtu straipsniu (JR4) nereikia. Draudiminiais atvejais, susijusiais su transporto priemone, kuri neapdrausta registracijos Å¡alyje, jeigu draudimo polisas buvo įsigytas kitoje Å¡alyje, atsakomybė tenka polisÄ iÅ¡davusiam ir draudimo iÅ¡mokÄ gavusiam draudikui, todėl ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas turėtų pateikti tik biuro organizacijai – narei, kuri iÅ¡davė polisÄ .Trečiasis asmuo I.

V. į parengiamÄ jį ir teismo posėdį neatvyko, informuotas tinkamai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė    Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 14.764,31 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir 6 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (14.764,31 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 443 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iÅ¡ atsakovo valstybės naudai 13,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad transporto priemonė IVECO yra registruota Lietuvoje. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta Lietuvos Respublikoje esančios draudimo įmonės (arba Europos SÄ jungos valstybių narių draudimo įmonių, arba užsienio valstybių draudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir teisės aktų nustatyta tvarka turinčių teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir kurie yra Biuro nariai).                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPD) 2 straipsnio 18 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas (toliau – draudikas) – asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos SÄ jungos valstybės narės draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje), kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir kuris yra Biuro narys.

Taigi iÅ¡ Å¡ių įstatymo nuostatų seka, kad dėl transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, įprastinė draudimo sutartis, su kuria gali bÅ«ti iÅ¡duota žalioji kortelė, gali bÅ«ti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir kurios yra ieÅ¡kovo narės (TPVCAPD 2 straipsnio 8, 9, 18 dalys, 6 straipsnio 4, 6 dalys).

Tuo tarpu draudikas Rusijos draudimo bendrovė „SOGLASSYE Insurance Company Limited“ nėra Biuro narys ir nėra Europos SÄ jungos valstybės narės draudimo įmonė (TPVCAPDÄ® 10 straipsnio 3 dalis), byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad bent vienas Biuro narys bÅ«tų sudaręs draudimo sutartį su atsakovu (TPVCAPD 28 straipsnis). Taigi Rusijos draudimo bendrovės dėl Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės IVECO iÅ¡duota žalioji kortelė nesuteikė tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDÄ® 41 straipsnio 3 ir 8 dalys.

Todėl teismas konstatavo, jog 2012 m. spalio 30 d. Vokietijoje dėl atsakovo darbuotojo kaltės įvykusio eismo įvykio metu dėl transporto priemonės IVECO nebuvo sudaryta TPVCAPD įstatymo reikalavimus atitinkanti draudimo sutartis, tai yra automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir eismo įvykio metu Å¡iam automobiliui negaliojo draudimo apsauga. Tokiu bÅ«du, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 4.276,04 EUR žalÄ .

Todėl pagal TPVCAPD įstatymo 23 straipsnį ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio IVECO vairuotojas, kuris eismo įvykio metu buvo atsakovo darbuotojas, įvykis įvyko vykdant jam darbines pareigas.

Kadangi atsakovo darbuotojas vairavo automobilį, kuris neturėjo draudimo apsaugos, kaip to reikalauja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis, atsakovas atsako už transporto priemonės eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . Kadangi atsakovas nuostolių geruoju neatlygino, 14.764,31 Lt suma yra priteisiama ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo (CK 6.280 straipsnis).              III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vinctra“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, pripažinti atsakovu trečiÄ jį asmenį – draudimo įmonę „SOGLASSYE“.

          Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:         1) Transporto priemonės IVECO vairuotojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta pagal Žaliosios kortelės tarptautinės draudimo sistemos polisÄ . Polisas buvo įformintas Rusijos teritorijoje, draudimo bendrovėje „SOGLASSYE“, kuri yra Rusijos žaliosios kortelės biuro narė ir Žaliosios kortelės biuro tarybos yra įgaliota iÅ¡duoti Žaliosios kortelės draudimo liudijimus, galiojančius ES Å¡alyse.

Å is polisas galiojo PrancÅ«zijos teritorijoje, kur ir įvyko eismo įvykis. Draudimo poliso numeris ir draudimo bendrovės pavadinimas užfiksuotas įvykio deklaracijoje, Vokietijos nacionalinio biuro dokumentuose. IeÅ¡kovo pateiktuose susiraÅ¡inėjimo dokumentuose vienas iÅ¡ pagrindų ieÅ¡kiniui yra Rusijos draudikų biuro raÅ¡tiÅ¡ki pamÄ stymai dėl tariamai iÅ¡duoto draudimo poliso, vėliau nurodant, kad transporto priemonė neregistruota Rusijoje ir negalima pagal valstybinį numerį identifikuoti draudimo poliso.

Tačiau transporto priemonė yra identifikuojama pagal kėbulo numerį. Rusijos draudikų asociacija yra suinteresuotas asmuo, nenorintis atlyginti žalÄ . IeÅ¡kovas remiasi Rusijos draudikų asociacijos 2011 m. raÅ¡tu, kuriame raÅ¡oma apie galimÄ draudimo poliso netikrumÄ , tačiau tam faktui pagrįsti nepateikia jokių rimtų ekspertų iÅ¡vadų. Todėl Å¡is raÅ¡tas neturi jokios teisinės galios. IeÅ¡kovas dėl žalos atlyginimo turėjo kreiptis į už žalos atlyginimÄ atsakingÄ draudikÄ , o ne į draudėjÄ .

             2) Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu reglamentuojama draudimo veikla tik Lietuvos teritorijoje. Šiuo įstatymu nereglamentuojama draudimo bendrovės veikla užsienyje, taip pat nereglamentuojamas Žaliosios kortelės tarptautinės draudimo sistemos draudimo polisų, išduotų ir galiojančių trečiųjų šalių teritorijoje, galiojimas. Tarptautinių Žaliosios kortelės liudijimų galiojimas reglamentuojamas tarptautinių įstatymų ir pirmenybė teikiama jiems, o ne Lietuvos Respublikos įstatymams, tai yra „Jungtinei rezoliucija dėl tarptautinio krovinių gabenimo automobiliais supaprastinimo (JR4)“, Draudimo biurų tarybos įstatams, 2008 m. gegužės 29 ir 30 d.

AiÅ¡kinamajam memorandumui prie Draudimo biurų tarybos vidaus reglamento, DaugiaÅ¡aliam garantijos susitarimui. IeÅ¡kovas, bÅ«damas Žaliosios kortelės biurų tarybos nariu, privalo besÄ lygiÅ¡kai laikytis Žaliosios kortelės tarptautinės draudimo sistemos normų ir nuostatų. TPVCAPD nacionalinė sutartis ir Žaliosios kortelės tarptautinė sutartis yra skirtingi dokumentai ir, remiantis tarptautiniais įsipareigojimais, Lietuva pripažįsta, kad Žalioji kortelė prilygsta valstybiniams TPVCAPD polisams.

PrancÅ«zijos teritorijoje, kur įvyko eismo įvykis, galioja Vokietijos, o ne Lietuvos įstatymai bei tarptautinės teisės normos. Å iuo atveju esminės reikÅ¡mės neturi netgi tai, ar minėtÄ sutartį Lietuva pripažįsta. Å iuo atveju Žaliosios kortelės draudimo poliso galiojimas reglamentuojamas Vokietijoje ir Rusijoje, kur buvo iÅ¡duotas polisas, galiojančių įstatymų ir tarptautinių teisės aktų. Remiantis Žaliosios kortelės draudimo biurų tarybos įstatų 4 straipsnio 2 punktu, biuro narys turi bÅ«ti Å¡alyje, kuri yra JTO narė, o ne ES.

Pagal JTO Europos ekonominės komisijos Vidaus transporto komiteto jungtinės rezoliucijos (JR4) 1 straipsnį Lietuva pripažįsta RTPDS Rusijos draudimo biurÄ , kurio įgaliotas draudikas yra „SOGLASSYE“.           IeÅ¡kovas asociacija Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nesutinka su skundu, praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 134 straipsnyje nurodyta, kad privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos ekonominės erdvės valstybės, kuri numato pareigÄ sudaryti draudimo sutartį, teisė.

Kai pareigÄ sudaryti draudimo sutartį numato Lietuvos Respublikos įstatymai (Å¡iuo atveju tokiÄ pareigÄ numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 straipsnis), ji nelaikoma tinkamai įvykdyta, jei sudaryta draudimo sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, taikomų tokiam draudimui, nuostatų. Atsakingas už sutarties sudarymÄ asmuo (Å¡iuo atveju – atsakovas) privalo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDÄ® reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu.

Pagal TPVCAPDÄ® nuostatas, dėl transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali bÅ«ti iÅ¡duodama žalioji kortelė, gali bÅ«ti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir kurios yra Biuro narės (TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 8, 9, 18 dalys, 6 straipsnio 4, 6 dalys).

Apie tai, jog rusiÅ¡kos žaliosios kortelės gali bÅ«ti iÅ¡duodamos tik dėl Rusijoje įregistruotų transporto priemonių, pasisako ir Biurų taryba - žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas atliekanti institucija, vienijanti visų Å¡iai sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurus. Rusijos draudimo bendrovė „SOGLASSYE Insurance Company Limited“ nėra Europos SÄ jungos valstybės narės draudimo įmonė, nėra ir niekada nebuvo Biuro nare. Be to, užsienio draudimo bendrovių (Å¡iuo atveju Rusijos draudimo bendrovės) žaliosios kortelės iÅ¡duodamos pagal tos Å¡alies, kurioje ji yra iÅ¡leidžiama, teisę, todėl, jos negali garantuoti specifinių sÄ lygų, kurios turi bÅ«ti užtikrinamos pagal Europos SÄ jungos direktyvas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis).

           Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, sumokėjusio iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pareikÅ¡to atgręžtinio reikalavimo asmeniui, atsakingam už žalos padarymÄ , pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 30 d. Vokietijoje dėl atsakovo darbuotojo, vairavusio transporto priemonę IVECO, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio metu atsakovas buvo ir transporto priemonės IVECO naudotojas pagal lizingo sutartį.

Minėta transporto priemonė buvo registruota Lietuvos Respublikoje (b.l. 9). Eismo įvykio valstybės (Vokietijos) nacionalinis draudikų biuras, atlygino eismo įvykio metu padarytÄ 4.276,04 € žalÄ , kuriÄ pagrindžia ekspertizės ataskaitos bei remonto darbų apraÅ¡ymo aktai (b.l. 17-22, 29-66). Vokietijos nacionalinis draudikų biuras kreipėsi į ieÅ¡kovÄ (b.l. 14-16), kuris 2013 m. balandžio 2 d. sumokėjo eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikui biurui jo reikalaujamÄ 4.276,04 € iÅ¡mokÄ (b.l. 81).

Atsakovo pateiktas Tarptautinis transporto priemonių savininkų atsakomybės draudimo liudijimas patvirtina, kad transporto priemonė IVECO laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2013 m. balandžio 24 d. buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Rusijos draudimo bendrovėje „SOGLASSYE Insurance Company Limited“ (b.l. 103-105). Pagal sutarties sÄ lygas liudijimas yra galiojantis ir Vokietijos, ir Lietuvos teritorijoje. Atsakovas už draudiminę apsaugÄ buvo sumokėjęs draudimo įmokÄ (b.l. 106-107).

Tačiau draudimo bendrovė „Soglassye“ 2012 m. lapkričio 7 d. raštu Vokietijos biurui „Grune Karte e.V.“ nurodė, jog nėra apdraudusi atsakovui priklausančios transporto priemonės (b.l. 23-24). Pagal CK 1.13 straipsnio 1 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys civiliniams santykiams taikomos tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sutartis numato, jog jos taikymui būtinas Lietuvos Respublikos vidaus teisės aktas. 1949 m. sausio 25 d.

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijoje pasiÅ«lyta Vyriausybėms sudaryti sÄ lygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos Å¡alies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo. Å ios rekomendacijos pagrindu sukurta žaliosios kortelės sistema, kuri užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala bÅ«tų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iÅ¡ užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas.

Žalioji kortelė yra tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimas, kuris leidžia keliauti per žaliosios kortelės sistemos valstybių narių teritorijas, atskirai nedraudžiant civilinės atsakomybės pagal Å¡alies, į kuriÄ Ä¯važiuojama, įstatymus. Å ios sistemos nariai – nacionaliniai draudikų biurai, tarpusavyje bendradarbiaujantys žalos administravimo ir atlyginimo klausimais tarpvalstybinių sutarčių pagrindu, jų bendradarbiavimo sÄ lygas nustato Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai.

Žaliosios kortelės sistema yra papildyta ES antriniuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos TPVCAPDĮ. Todėl šio įstatymo normos yra taikytinos ir nagrinėjamo ginčo atveju.

Pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinis draudikų biuras iÅ¡moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos SÄ jungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tik biuras turi teisę vieno iÅ¡ savo narių praÅ¡ymu siųsti kitam biurui praÅ¡ymÄ patvirtinti to biuro Å¡alyje įsisteigusį nario korespondentÄ .

Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatuose taip pat nustatyta, kad draudimo įmonės korespondentas administruoja visas žalas vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir transporto priemonių privalomÄ jį draudimÄ jį patvirtinusio biuro vardu ir jį patvirtinti praÅ¡iusio draudiko sÄ skaita. Vadovaujantis Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalies nuostata, Biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius eismo įvykio Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu (net kai remiamasi kitoje Å¡alyje taikomomis teisės aktų nuostatomis) ir žalos sureguliavimu, tačiau esant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam praÅ¡ymui informuoja draudikÄ arba atitinkamÄ draudimo biurÄ prieÅ¡ priimdamas galutinį sprendimÄ .

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras iÅ¡mokÄ dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos iÅ¡moka žalÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalis). Ä®statymu Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui nustatyta pareiga iÅ¡mokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamÄ sumÄ , sumokėtÄ nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytÄ atlygį už žalos administravimÄ , jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jei ji iÅ¡mokėta pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . IÅ¡ dalies sutiktina su atsakovu, jog TPVCAPDÄ® reglamentuoja draudimo veiklÄ tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, o eismo įvykio vietoje galioja Vokietijos Federacijos įstatymai bei tarptautinė teisė.

Tačiau minėtos Vokietijos ir tarptautinės teisės normos taikomos tik pačiam eismo įvykių aplinkybių konstatavimui, transporto priemonės valdytojo kaltės nustatymui bei padarytos žalos dydžio įvertinimui ir apskaičiavimui. Byloje tarp Å¡alių nekilo ginčo, jog eismo įvykį sukėlė atsakovo darbuotojas, atsakovas neginčijo ir Vokietijos draudikų biuro nustatytos žalos dydžio. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad Vokietijos draudikų biuras iÅ¡ pradžių kreipėsi į atsakovo nurodomÄ draudikÄ â€“ Rusijos draudimo bendrovę „SOGLASSYE Insurance Company Limited“.

Tačiau draudimo bendrovė „Soglassye“ 2012 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tu Vokietijos biurui „Grune Karte e.V.“ nurodė, jog nėra apdraudusi atsakovui priklausančios transporto priemonės (b.l. 23-24). Taigi pats draudikas paneigė draudimo apsaugos galiojimÄ , todėl Vokietijos draudimo biuras pagrįstai pagal aukščiau nurodytas nuostatas kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos atlyginimo. IeÅ¡kovas, įvykdęs savo pareigÄ ir sumokėjęs Vokietijos biurui draudimo iÅ¡mokÄ , pagrįstai reikalauja jos atlyginimo regreso tvarka jau pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tai yra pagal aukščiau nurodytas TPVCAPDÄ® nuostatas.

Kadangi Å¡is įstatymas įgyvendina Europos SÄ jungos Direktyvos 2009/103/EB nuostatas Lietuvos Respublikoje, negalima sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog Å¡iuo įstatymu negalima vadovautis.Pirmos instancijos teismas detaliai iÅ¡aiÅ¡kino, jog pagal TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 18 punktÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas gali bÅ«ti tik Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos SÄ jungos valstybės narės draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir kurie yra Biuro nariai.

Pripažintina, kad Rusijos draudimo bendrovė „SOGLASSYE Insurance Company Limited“ neatitinka Å¡ių kriterijų, todėl skundžiamame sprendime pagrįstai buvo pripažinta, kad Å¡ios bendrovės atsakovui iÅ¡duota žalioji kortelė nesuteikė tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDÄ® 41 straipsnio 3 ir 8 dalys. Todėl ieÅ¡kovas teisėtai reikalavimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos atlyginimo regreso tvarka pareiÅ¡kė atsakovui.Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi apeliacinės instancijos teismo nutartimis, kuriose buvo konstatuota, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta įmonėje, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir kuri yra draudikų biuro narė, tai yra tokia įmonė turi bÅ«ti įsteigta arba Lietuvoje, arba kitoje ES valstybėje narėje, arba gali bÅ«ti Lietuvoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1771-392/2014, 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1819-611/2014).

Rusijos draudimo bendrovė „SOGLASSYE Insurance Company Limited“ neatitinka minėtų kriterijų, todėl ieÅ¡kovas neturėjo pareigos kreiptis į Å¡iÄ bendrovę bei teismas neturėjo pareigos minėtos įmonės traukti į bylÄ trečiuoju asmeniu. Tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai iÅ¡aiÅ¡kino atsakovui teisę reikÅ¡ti reikalavimus dėl priteistos draudimo iÅ¡mokos sumos atlyginimo iÅ¡ Rusijos draudimo kompanijos „SOGLASSYE Insurance Company Limited“ pagal Å¡alių sudarytÄ civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginÄÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a:            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                             Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                                                       Dainius Rinkevičius                                                                                                                                                                                                                         JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                                                                                                                                                                            Â