fb477288-4e91-4591-9d92-75916d6a91fd · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-78-943/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00505-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: (S)3.2.3.6. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienėraÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario metalo konstrukcijos“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-677-123/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario metalo konstrukcijos“ ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „PajÅ«rio metalo konstrukcijos“ dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo.

Teisėja                                                                                                            n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Pamario metalo konstrukcijos“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ieÅ¡kovės ir atsakovės BUAB „PajÅ«rio metalo konstrukcijos“ 2012 m. birželio 1 d. ir 2012 m. birželio 4 d. sudarytas statybos sutartis, taip pat – atsakovės ir UAB „Birių krovinių terminalas“ 2012 m. gegužės 24 d. sudarytÄ statybos sutartį ir Å¡ios sutarties Å¡alimi (rangovu) pripažinti ieÅ¡kovę.

IeÅ¡kovė taip pat prašė patikslinti įmonės reikalavimÄ atsakovės bankroto byloje ir patvirtinti jį 421 399,86 Eur sumai. PareikÅ¡tų reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės trečios ir kitų eilių kreditorių reikalavimų tenkinimÄ . IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad, atsakovės bankroto byloje pradėjus trečios ir kitų eilių kreditorių reikalavimų tenkinimÄ iki ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimo, bÅ«tų pažeisti ieÅ¡kovės interesai.

Gali susiklostyti situacija, kad, baigus bylos nagrinėjimÄ , atsakovė nebeturės turto ir negalės bÅ«ti patenkintas ieÅ¡kovės papildomas reikalavimas, patvirtintas teismo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad stabdyti bankroto procedÅ«ras ir netenkinti kreditorinių reikalavimų nėra jokio įstatyminio pagrindo. Ä®monių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) nenumatyta kreditoriaus teisė reikalauti sustabdyti kreditorinių reikalavimų tenkinimÄ tikslu užsitikrinti savo kreditorinio reikalavimo patenkinimÄ .

IeÅ¡kovės kreditorinis reikalavimas jau yra patvirtintas, o tikslinti kreditorinį reikalavimÄ galima Ä®BÄ® nustatyta tvarka. Be to, iÅ¡ visų pinigų, kurie bus sugrÄ Å¾inti į bendrovę, bus tenkinami kreditorių reikalavimai tik Ä®BÄ® nustatyta tvarka. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskirajame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad, jei bus priimtas apeliantui palankus teismo sprendimas, pasikeis atsakovės kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcija. Nesustabdžius kreditorių reikalavimų tenkinimo kyla reali grėsmė, kad apeliantės reikalavimas nebus patenkintas. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime, atsikertant į atskirojo skundo argumentus, nurodoma, kad teisės aktuose nenumatyta apeliantės praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė.

Pagal Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ bankroto byloje laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik pradinėje bylos iÅ¡kėlimo stadijoje. Laikinosios apsaugos priemonės nėra bÅ«tinos, kadangi kreditorių reikalavimai tenkinami Ä®BÄ® nustatyta tvarka. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvoje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ ir kartu garantuoti jo privalomumÄ (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Å iomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikÅ¡ti materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimai, t. y. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.Teismas, gavęs praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jį gali tenkinti tik nustatęs dviejų kumuliatyvaus pobÅ«džio sÄ lygų egzistavimÄ , t. y. tikėtinÄ pareikÅ¡tų reikalavimų (ieÅ¡kinio) pagrįstumÄ ir grėsmės, kad nesiėmus praÅ¡omų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Neapolis“ prieÅ¡ UAB „Andajas“, bylos Nr. 2-200-381/2015, ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ).

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra varžomos asmenų, prieÅ¡ kuriuos jos nukreiptos, teisinė bei faktinė padėtis. Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama bÅ«tinybė kiekvienÄ kartÄ , t. y. sprendžiant, ar taikyti prevencines priemones, užtikrinti bylos Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 145 straipsnio 2 dalis; žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB LITGRID prieÅ¡ UAB „Saurama“, bylos Nr. e2-43-381/2015, ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ).

PrieÅ¡ingai, nei nurodyta skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje, laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra reglamentuotas baigtinio sÄ raÅ¡o principo pagrindu. Tai reiÅ¡kia, kad teismas konkrečiu atveju gali taikyti priemones, kurios tiesiogiai neįvardijamos įstatymuose (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ä®statymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui konkrečioje situacijoje – įvertinus jos specifiÅ¡kumÄ , parinkti ir pritaikyti individualizuotas priemones, garantuojančias laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslų pasiekimÄ .

Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo laikinųjų apsaugos priemonių forma sustabdyti vienos iÅ¡ atsakovo bankroto procedÅ«rų stadijos vykdymÄ , t. y. trečios ir po jos einančių eilių kreditorių reikalavimų tenkinimÄ . Pagal Ä®BÄ® 35 straipsnio 2–4 dalis skiriamos trys bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Matyt, reikėtų laikyti, kad apeliantas omenyje turėjo tik trečios eilės, į kuriÄ jis ir patenka, kreditorių reikalavimų tenkinimo laikinÄ sustabdymÄ . Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas iÅ¡ esmės yra galimas.

Tačiau jos sukeliamos pasekmės – bankroto procedÅ«rų sustabdymas, įpareigoja tokios priemonės taikymo praÅ¡antį asmenį pateikti teismui argumentus, kurie patvirtintų egzistuojant neabejotinÄ poreikį jo teisių gynimui suteikti prioritetÄ prieÅ¡ vienÄ iÅ¡ bankroto bylos tikslų, t. y. operatyvų bankroto procedÅ«rų užbaigimÄ . Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad kuo praÅ¡omos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobÅ«džio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prieÅ¡ UAB „TIS LT“ ir kt., bylos Nr. e2-1507-330/2015, ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ).

Å ie iÅ¡aiÅ¡kinimai byloje yra reikÅ¡mingi tuo, kad apeliantė – siekdama ginčo konservacinės paskirties prevencinės priemonės taikymo – nepateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, kurie suteiktų teisinį pagrindÄ tenkinti jos praÅ¡ymÄ . Pirmiausia pažymėtina, kad iÅ¡ apeliantės procesinių dokumentų (ieÅ¡kinio, atskirojo skundo) turinio nėra aiÅ¡kus turtinio reikalavimo dydžio apskaičiavimo mechanizmas. Tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo (prima facie) doktrinos požiÅ«riu ieÅ¡kovas ne tik turi aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai atskleisti, kaip apskaičiuoja reiÅ¡kiamÄ turtinį reikalavimÄ , bet taip pat nurodyti, koks ryÅ¡ys jį sieja su konkrečiais atsakovo veiksmais.

To nepadarius, teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Å¡iuo klausimu plačiau mutatis mutandis žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Elgama-elektronika“ ir kt. prieÅ¡ UAB „Instra“, bylos Nr. 2-1535/2013, ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ). Aptarti ieÅ¡kinio elementų trÅ«kumai yra objektyvi kliÅ«tis atsakovės bankroto procedÅ«rų stabdymui laikinųjų apsaugos priemonių forma. Antra, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų pradėtas atsakovės turto realizavimas, o kartu ir trečios eilės kreditorių reikalavimų tenkinimas.

Taigi kol kas neegzistuoja ir apeliantės akcentuojamos grėsmės teismo sprendimo įvykdymo galimam pasunkėjimui arba pasidarymui nebeįmanomu. Be to, grėsmės, kaip antros sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, buvimÄ eliminuoja ir tai, kad remiantis ieÅ¡kinio turiniu neįmanoma hipotetiÅ¡kai pasverti, ar iÅ¡ tiesų, patenkinus ieÅ¡kinį, reikÅ¡mingai pasikeistų atsakovės trečios eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcija. Trečia, atsakovės kreditorių, esančių toje pačioje eilėje kaip ir apeliantė, reikalavimų tenkinimo sustabdymas pagal nustatytas aplinkybes neatitiktų ir paties apeliantės interesų.

Nurodytos bankroto procedÅ«ros stabdymas iÅ¡ esmės neapibrėžtam laikui ne tik didintų atsakovės administravimo iÅ¡laidas, tačiau ir apeliantės bei kitų įmonės kreditorių nuostolius, patiriamus dėl neatgaunamų lėšų. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta ar / ir nepagrįsta bei panaikinti (CPK 328, 330 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                                      Â