2021-09-08 Nr. AB-18147-3-61-3-02191-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-549-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02191-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vykom“ (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. liepos 1 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta išbraukti pareiškėją iš sąrašo „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti pareiškėjo įmokų mokėjimą VMI pagal šalių sudarytą 2021 m. birželio 18 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iki įsigalios teismo sprendimas šioje byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VMI Sprendimu pareiškėjui atsakė įvertinusi 2021 m. balandžio mėn. pateiktus su bendrove susijusius dokumentus dėl patirtų finansinių sunkumų, susijusių su Covid-19 paplitimu, bei priėmė išvadą, kad bendrovė turi galimybę vykdyti mokestines prievoles. VMI Sprendime nurodė, kad pateikti dokumentai sudaro pagrindą vertinimui, kad pareiškėjas nesusiduria su finansiniais sunkumais ir gali vykdyti mokestines prievoles bei nurodė, kad pareiškėjas po 20 darbo dienų nuo Sprendimo gavimo bus išbrauktas iš sąrašo „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“ (toliau – ir Sąrašas). Sprendime pareiškėjui taip pat išaiškinta teisė per 5 darbo dienas po Sprendimo gavimo pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų. Pareiškėjas šia teise yra pasinaudojęs.

Teismas sprendė, kad Sprendimas laikytinas dokumentu, nesukeliančiu pareiškėjui teisinių pasekmių. Sprendimu pareiškėjas informuotas, kad, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, jis dar tik bus išbrauktas iš Sąrašo bei paaiškintos kitos alternatyvios galimybės dėl finansinių įsipareigojimų padengimo. Sprendimu pareiškėjui jokios administracinio poveikio priemonės nebuvo taikytos. Teismo vertinimu, VMI bus pagrindas pareiškėją išbraukti iš Sąrašo tik po 20 darbo dienų ir tik po 20 darbo dienų priimtas sprendimas (priimtas atitinkamas sprendimas ar valinis veiksmas) pareiškėjui sukeltų (sukels) teisines pasekmes. Kadangi Sprendimas, teismo teigimu, pareiškėjui nesukelia teisinių padarinių, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

II. Pareiškėjas UAB „Vykom“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį ir grąžinti teismui iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad praėjus 20 dienų VMI nepriėmė jokio papildomo ar galutinio sprendimo, kuris pareiškėjui sukeltų teisines pasekmes. VMI interneto svetainėje skelbiamame nuo Pandemijos paveiktų įmonių sąraše (atnaujintame 2021 m. birželio 29 d.), pareiškėjas iš sąrašo buvo išbrauktas, t. y. VMI Sprendimo pagrindu pareiškėjas buvo pašalintas iš minėto sąrašo. Pašalinus pareiškėją iš aptariamo sąrašo, jis negali pasinaudoti mokestinės pagalbos priemonėmis. Akivaizdu, kad Sprendimas negali būti laikomas tarpiniu procedūriniu sprendimu, kadangi jis sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareikėjo UAB „Vykom“ skundą dėl to, kad skundžiamas VMI Sprendimas, pirmosios instancijos teismo teigimu, yra tarpinis procedūrinis sprendimas ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Taigi, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Be to, minėta aplinkybė (dėl akivaizdumo fakto) teismo nutartyje turi būti motyvuota.

Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

Teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi nustatyti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas, kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju, t. y. nustatyti asmens materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Šiuo atveju pareiškėjas skundė VMI Sprendimą, kuriuo nuspręsta išbraukti pareiškėją iš Sąrašo. Iš Sprendimo turinio matyti, kad VMI priėjo prie išvados, jog pareiškėjas nesusiduria su finansiniais sunkumais ir gali vykdyti mokestines prievoles, todėl pareiškėjas po 20 darbo dienų nuo Sprendimo gavimo bus išbrauktas iš Sąrašo. Sprendime pateikiami šią išvadą pagrindžiantys argumentai, nurodoma atlikto tyrimo eiga ir rezultatai. Sprendime taip pat nustatyta pareiškėjo mokestinė nepriemoka ir išaiškinta, kad jos nesumokėjus bus vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad VMI viršininkė 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. VA-6 patvirtino Mokesčių mokėtojų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus ir kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, sąrašų sudarymo kriterijų ir administravimo tvarkos aprašą, kurio 20 punkte įtvirtinta, kad nustačius, jog juridinis asmuo ir fizinis asmuo nepatyrė realių finansinių sunkumų, juridinis asmuo ir fizinis asmuo neįtraukiamas atitinkamai į juridinių asmenų sąrašą pagal prašymą ar fizinių asmenų sąrašą pagal prašymą, o jei buvo įtrauktas į vieną iš sąrašų, išbraukiamas iš šio sąrašo.

Pagal to paties teisės akto 22 punktą, atlikus vertinimą ir nustačius, kad juridinis ar fizinis asmuo neturi realių finansinių sunkumų, tačiau yra įtraukti į Sąrašus nuo 2021 m. sausio 1 d., juridinis ar fizinis asmuo informuojamas, kad per 5 darbo dienas po informavimo apie atlikto vertinimo rezultatus ir numatomą išbraukimą iš Sąrašų, juridinis ar fizinis asmuo gali pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (toliau – ir MPS) be palūkanų dėl mokestinės nepriemokos, kuri susidarė nuo 2020 m. kovo 16 d. arba nuo 2021 m. sausio 1 d. iki prašymo sudaryti MPS pateikimo dienos, bet ne vėliau nei iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (priklausomai nuo to, į kurių metų Sąrašus juridinis ar fizinis įtrauktas), tačiau ne ilgesniam kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. terminui arba per 20 darbo dienų sumokėti mokestinę nepriemoką.

Po 20 darbo dienų po informavimo apie numatomą išbraukimą iš Sąrašų po atlikto vertinimo, juridinis ar fizinis asmuo išbraukiamas iš Sąrašų. Jei juridinis ar fizinis buvo jau sudaręs MPS be palūkanų, lieka galioti nulinės palūkanos, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis 23 punktu, juridinį ir fizinį asmenį išbraukus iš Sąrašo, nuo kitos dienos po išbraukimo nutraukiamas mokestinės pagalbos priemonių taikymas: pradedami skaičiuoti delspinigiai, vykdomas išieškojimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, jei buvo sudaryta MPS be palūkanų, ji nenutraukiama, lieka galioti nulinės palūkanos, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjo skundžiamame Sprendime yra konstatuota, kad jis nesusiduria su finansiniais sunkumais, Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, kodėl pareiškėjas buvo išbrauktas iš Sąrašo (pateikti išbraukimo argumentai, t. y. nurodoma, kodėl pareiškėjas nesusiduria su finansiniais sunkumais), nurodyta mokestinė nepriemoka, pateiktas nepriemokos sumokėjimo terminas ir (ar) galimybė sudaryti MPS. Atitinkamai negalima teigti, kad šiuo atveju skundžiamas Sprendimas nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Todėl negalima teigti, kad nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog byla dėl to nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Papildomai pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tik po 20 darbo dienų VMI bus pagrindas pareiškėją išbraukti iš Sąrašo ir tik po 20 darbo dienų bus priimtas sprendimas, kuris ir sukels pareiškėjui teisinius padarinius, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo atskirojo skundo, praėjus 20 darbo dienų joks kitas (papildomas) sprendimas nebuvo priimtas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir tuo pagrindu, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą tenkina, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir perduoda pareiškėjo skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė