2020-10-14 Nr. AB-19151-3-61-3-02780-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1221-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02780-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos karo istorijos asociacijos „Užmiršti kareiviai“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacija ir Elektrėnų savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos karo istorijos asociacija „Užmiršti kareiviai“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. liepos 13 d. reikalavimą Nr. RV-64 (toliau – ir Reikalavimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo nubaustas po to, kai Departamentas atliko tyrimą ir nustatė, jog (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse, esančiose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kapinės), yra pastatytas naujas antkapinis paminklas su užrašu rusų kalba ir viršuje iškalta penkiakampe žvaigžde. Departamentas 2018 m. birželio 26 d. informavo pareiškėją, kad pradėtas tyrimas dėl pastatyto antkapinio paminklo. Nors pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, tačiau Departamentas į juos neatsižvelgė ir priėmė Reikalavimą, kuriame nėra nurodytos jokios objektyvios aplinkybės, kuriomis remiantis būtų konstatuotas pažeidimas. Antkapinis paminklas buvo pastatytas 2017 m. balandžio mėnesį, todėl pastatymas negalėjo prieštarauti atsakovo Reikalavime nurodytai naujai Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių redakcijai, patvirtintai Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. ĮV-525, t. y. teisės aktui, kuris įsigaliojo praėjus daugiau nei vieniems metams nuo paminklo pastatymo.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pagal gautą pranešimą atliko administracinę procedūrą bei jos metu nustatė, kad Kultūros vertybių registre neregistruotose Kapinėse pareiškėjas pastatė antkapinį paminklą su įrašais rusų kalba ir iškalta penkiakampe žvaigžde, kuris nurodo palaidotojo priklausomybę Sovietų Sąjungos kariuomenei. Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ĮV-354 (toliau – ir Taisyklės), nustato reikalavimus Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams asmenims, juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, vykdantiems Lietuvos Respublikoje esančio užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą ar į šį registrą neįrašytų kultūros paveldo objektų tvarkymo darbus, kuriuos sudaro šių objektų tvarkybos ir (ar) priežiūros darbai. Departamento Vilniaus skyrius konstatavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių pažeidimą bei, atsižvelgdamas į tai, surašė Reikalavimą. Reikalavime dėl techninės klaidos nebuvo įrašyti pažeisti Taisyklių punktai (7, 9, 10 punktai), tačiau Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. liepos 4 d. šaukime dėl administracinio nusižengimo tyrimo Nr. (3.5.-V)2V-1292 buvo nurodyta, kokie konkrečiai teisės aktų reikalavimai pažeisti. Priimtas teisės aktas yra teisėtas, motyvuotas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacija (toliau – ir Organizacija) atsiliepime į skundą prašė skundą patenkinti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad iš Reikalavimo nėra aišku, kokiems teisės aktams prieštarauja sunykusio paminklo pastatymas. Taisyklės, kuriomis grindžiamas aktas, paminklo pastatymo metu (2017 m.) dar negaliojo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Reikalavimą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2018 m. liepos 4 d. Departamento Vilniaus skyriaus šaukimu dėl administracinio nusižengimo tyrimo Nr. (3.5.-V)2V-1292 paaiškinta, kad Kapinėse yra savavališkai pastatytas akmeninis paminklas, taip pažeidžiant Taisyklių 7, 9 ir 10 punktus. Pareiškėjas šaukimu informuotas apie vyksiantį pažeidimo nagrinėjimą, taip pat nurodyta galimybė pateikti paaiškinimus. Departamentas 2018 m. liepos 13 d. priėmė Reikalavimą, kuriame nurodė, jog Kapinėse yra pastatytas antkapinis paminklas. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šioje vietoje palaidotas kareivis. Antkapinį paminklą pastatė Asociacija, o Kapinės nėra įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Reikalavime konstatuota, kad kapavietė sutvarkyta savavališkai, pažeidžiant Taisyklių (nauja redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. ĮV-525) bei Įstatymo 1 straipsnio 4 dalį. Reikalavimu pareiškėjas įpareigotas iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuimti savavališkai pastatytą antkapinį paminklą nuo rusų kareivio kapo bei 2018 m. rugpjūčio 21 d. 11 val. atvykti į Departamento Vilniaus skyrių dėl protokolo surašymo.

9. Teismas, įvertinęs Įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 9 dalyje, 10 dalies 10 ir 18 punktuose, Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 28 d.) 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad Kapinėse antkapinis paminklas buvo pastatytas 2017 m. balandžio mėnesį, t. y. pareiškėjas Įstatymo pažeidimą padarė 2017 m. balandžio mėnesį. Reikalavime konstatuota, kad kapavietė sutvarkyta savavališkai, pažeidžiant Taisykles (nauja redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. ĮV-525). Teismas vertino, kad antkapinio paminklo pastatymo metu Reikalavime nurodyta Taisyklių nauja redakcija dar nebuvo patvirtinta, todėl pareiškėjas negalėjo jos pažeisti.

10. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, bei įvertinęs skundžiamo Reikalavimo turinį, nustatė, kad Departamentas jame išdėstė nustatytas aplinkybes, t. y., kad Kapinėse yra pastatytas antkapinis paminklas su užrašu rusų kalba bei penkiakampe žvaigžde, tačiau nedetalizavo, kas ir kada padarė Įstatymo pažeidimą. Reikalavime nurodyta Taisyklių redakcija, kuri pažeidimo padarymo metu negaliojo, Reikalavime nenurodyta, kokius konkrečius Taisyklių reikalavimus bei kokius veiksmus atlikdamas ar kokių Taisyklėse nustatytų įpareigojimų pareiškėjas nesilaikė.

11. Teismas pažymėjo, kad net ir Departamento šaukime formaliai nurodžius Taisyklių nuostatas, dėl kurių vyko tyrimas, ir darant prielaidą, kad pareiškėjui buvo žinomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo nustatytas pažeidimas, negalima daryti išvados, kad Reikalavimas, kaip individualus administracinis aktas, atitinka argumentų išsamumo ir pakankamumo reikalavimą. Nors Reikalavime yra išdėstytos administracinės procedūros metu nustatytos aplinkybės, tačiau visiškai neargumentuota, kodėl priimtas konkretus pareiškėjui nepalankus sprendimas, t. y. iš turinio nėra aišku, kokios konkrečios Taisyklių nuostatos buvo pažeistos, todėl pareiškėjui iš individualaus administracinio akto nebuvo aiški ir suprantama kilusių visuomeninių santykių esmė ir turinys ir tai apsunkino galimybę jam identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį.

12. Teismas darė išvadą, kad Reikalavimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl toks aktas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

III. 13. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą ir palikti galioti Reikalavimą.

14. Atsakovas vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai svarbias aplinkybes ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

15. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonės dėl to, kad pastatytas antkapinis paminklas yra užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis Lietuvos Respublikoje, kuris prižiūrimas ir tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Taisyklės, kuriuose įtvirtinti tokių objektų tvarkymo darbai, buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ĮV-354, o šių Taisyklių nauja redakcija buvo patvirtinta 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. ĮV-525. Departamentas, atlikęs patikrinimą vietoje, konstatavo, kad 2017 m. balandžio mėn. pastačius antkapinį paminklą, buvo pažeisti Taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 2 dienos įsakymu Nr. ĮV-354 ir galiojusių faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje metu, 7, 9, 10 punktų reikalavimai, todėl 2018 m. liepos 13 d. surašė Reikalavimą.

16. Atsakovo vertinimu, jis tinkamai taikė teisės aktus, kadangi pažeidimo padarymo metu galiojusių Taisyklių (nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. birželio 28 d.) ir Reikalavimo surašymo metu galiojusių Taisyklių (nuo 2018 m. birželio 28 d.) 7 punktuose buvo keliami reikalavimai raštu iš anksto derinti planuojamus darbus. Apie tokius reikalavimus pareiškėjui buvo žinoma. Be to, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas vykdė kapo tvarkybą, tačiau pareiškėjo įstatuose tokia veikla nenumatyta.

17. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad Departamentas Reikalavime nedetalizavo, kas ir kada padarė įstatymo pažeidimą. Teigia, kad Reikalavimas buvo parengtas pagal Departamento direktoriaus įsakymu patvirtintą formą, jame išdėstytos administracinės procedūros metu nustatytos faktinės aplinkybės, nurodytas Įstatymo ir Taisyklių reikalavimus pažeidęs subjektas.

18. Atsakovas pažymi, kad Reikalavimas nėra tapatus administracinio nusižengimo procesiniams dokumentams, t. y. protokolui ir nutarimui. Reikalavimas yra Įstatymo pažeidimą tiriančio pareigūno patvarkymas, kurio paskirtis įpareigoti pašalinti padaryto pažeidimo pasekmes ir įpareigoti subjektą atvykti procesinių veiksmų atlikimui. Reikalavime buvo įrašyti du reikalavimai: pašalinti savavališkai atliktų veiksmų padarinius ir atvykti protokolo surašymui. Pareiškėjo atvykimas protokolo surašymui ir protokolo surašymas būtų leidęs išsiaiškinti ir nustatyti padaryto pažeidimo aplinkybes bei pagal nustatytas faktines aplinkybes tinkamai kvalifikuoti padarytą pažeidimą, konkretizuojant kokie teisės aktai ir jų punktai buvo ar nebuvo pažeisti. Dėl 2017 m. balandžio mėnesį pareiškėjo atliktų veiksmų ginčo nėra, kadangi būtent tuo laiku atliktus veiksmus (naujo paminklo pastatymą) pripažino ir nurodė pats pareiškėjas, šias faktines aplinkybes pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

19. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad iš Reikalavimo turinio nėra aišku, kokios konkrečios Taisyklių nuostatos buvo pažeistos, teigdamas, jog Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. liepos 4 d. šaukime Nr. (3.5.-V)2V-1292 nurodyti galimai padaryti Įstatymo ir Taisyklių pažeidimai. Pareiškėjas, 2018 m. liepos 12 d. pateikdamas atsakovui rašytinius paaiškinimus, nenurodė, kad nesuprato kokius teisės aktus pažeidė. Be to, pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, neginčijo aplinkybės, kad jam nebuvo žinoma apie nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymo darbams keliamus reikalavimus, o tik nusistebėjo, kad paminklo pastatymas jokiais būdais negali prieštarauti norminiam aktui, kuris įsiteisėjo praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo paminklo pastatymo. Toks norminių aktų priimtų Lietuvos Respublikoje traktavimas, kai nauja teisės akto redakcija yra laikoma nauju teisės aktu, yra nepateisinamas ir laikytinas tik kaip gynybinė pareiškėjo pozicija.

20. Atsakovo teigimu, Reikalavimas atitinka VAĮ 3 straipsnio 1 punkte ir 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, t. y. pagrįstas teisės aktų normomis, pasirašytas, nurodyta akto apskundimo tvarka.

21. Pareiškėjas Asociacija atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Organizacija atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Departamento 2018 m. liepos 13 d. reikalavimo Nr. RV-64 teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Reikalavimą panaikino konstatavęs, kad jis (Reikalavimas) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

25. Paduotame apeliaciniame skunde Departamentas, reikšdamas reikalavimą panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priminti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą dėl Reikalavimo panaikinimo atmesti, nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinus ir taikius materialinės teisės normas, t. y. Reikalavimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte ir 8 straipsnyje keliamus: pagrįstas teisės aktų normomis, pasirašytas bei nurodyta jo apskundimo tvarka.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Be administraciniams aktams taikomų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, ne mažiau svarbu, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, apskritai būtų aiškus ir suprantamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015).

Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015).

29. Ginčo atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Departamento 2018 m. liepos 13 d. reikalavime Nr. RV-64, nėra nurodyti faktai, argumentai ir įrodymai, taip pat teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą: nėra nurodytos nei aplinkybės, pagrindžiančios argumentą dėl kapavietės sutvarkymo pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, nei galimo pažeidimo metu galiojęs konkretus teisinis pagrindas, kuriuo Departamentas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, jog Reikalavime netgi nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Reikalavimas yra priimtas, t. y. Įstatymo nuostata, viešojo administravimo subjektą įgalinanti priimti tokio pobūdžio aktą, t. y. Įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktas, o taip pat kuo grindžiamas kitas reikalavimas – atvykti į Departamento Vilniaus skyrių protokolo surašymui.

30. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė