Legislator Case Law & Legislation
fb428f4b-1e57-4e03-9ddc-70812e2c96e4 AI generated

fb428f4b-1e57-4e03-9ddc-70812e2c96e4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number fb428f4b-1e57-4e03-9ddc-70812e2c96e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1288-957/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45832-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės JÅ«ratės Semėnienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A.

Legislator headnote

AI generated

fb428f4b-1e57-4e03-9ddc-70812e2c96e4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: dirbo pagal nustatytÄ grafikÄ , kai apie 15.00 val. iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , jog adresu (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ motinÄ smurtauja girtas sÅ«nus. Atvykus nurodytu adresu, jis matė, kad nukentėjusioji D. K. G. labai iÅ¡sigandusi, pastaroji papasakojo, kad sÅ«nus bÅ«damas girtas sudavė jai smÅ«gį ir grasino jÄ nužudyti, laikydamas link jos nukreiptÄ Å¡akutę, keikė necenzÅ«riniais žodžiais. Po smÅ«gio nukentėjusioji jautė fizinį skausmÄ (b. l. 54). IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 22 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1288-957/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45832-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės JÅ«ratės Semėnienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A.

D., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : A. D. 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 22.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia spyrė savo motinai D.

K. G. į deÅ¡inę rankÄ , taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, A. D. 2018 m. spalio 15 d., apie 17.00 val., buto, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmė iÅ¡ stalčiaus Å¡akutę ir nukreipė jÄ Ä¯ savo motinÄ D. K. G. bei pagrasino jÄ nužudyti, sakydamas, kad jÄ â€žužmuš“, „padurs“, po to nusivijo nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ kambarį ir sugriebė jai rankomis už kaklo smaugė, sakydamas, kad „užmuš“, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai bus įvykdyti, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai. Dėl 2018 m. rugsėjo 21 d. veikos jis parodė, kad tiksliai valandos neprisimena, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, jis spyrė savo motinai D. K. G. į deÅ¡inę rankÄ , tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Motina pradėjo Å¡aukti ir į kambarį atbėgo jo sugyventinė N. S. bei patėvis A. V. G., kurie jį bandė nuraminti. Konflikto metu vartojo necenzÅ«rinius žodžius motinos ir patėvio atžvilgiu.

Labai gailisi, kad savo veiksmais sukėlė motinai D. K. G. fizinį skausmÄ . Dėl 2018 m. spalio 15 d. veikos A. D. parodė, kad apie 17 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, įvykusio konflikto metu, paėmęs iÅ¡ stalčiaus Å¡akutę ir nukreipęs jÄ Ä¯ savo motinÄ D. K. G. pagrasino jÄ nužudyti, sakydamas, kad „užmuš“, „padurs“, keikė necenzÅ«riniais žodžiais. BÅ«damas supykęs sugriebė motinai už kaklo ir jÄ smaugė, sakydamas, kad užmuÅ¡.

Supranta, kad savo veiksmais motinai sukėlė fizinį skausmÄ bei jÄ iÅ¡gÄ sdino grasindamas Å¡akute ir sakydamas, jog nužudys, kad nusikalstamų veikų padarymui turėjo įtakos alkoholis. Å iuo metu jis labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, motinos atsiprašė ir pasižadėjo ateityje prieÅ¡ jÄ nesmurtauti bei nevartoti alkoholio (b. l. 112). Nukentėjusioji D. K. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 22.00 val., sÅ«nus A. D., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui tyčia spyrė jai į deÅ¡inę rankÄ , ji juto fizinį skausmÄ .

Dėl įvykio, vykusio 2018 m. spalio 15 d. ji parodė, kad apie 17.00 val., virtuvėje tarp jos ir sÅ«naus kilo konfliktas, kurio metu jis pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti vadindamas necenzÅ«riniais žodžiais, o po to iÅ¡ stalčiaus paėmęs Å¡akutę ir nukreipęs į jÄ pagrasino užmuÅ¡ti, sakydamas, kad „užmuš“, „padurs“. Ji iÅ¡sigando, nes kai sÅ«nus bÅ«na girtas, tampa agresyvus, jo veiksmai neprognozuojami. Po to sugriebęs jai už kaklo smaugė, sukeldamas jai fizinį skausmÄ bei sakydamas, kad užmuÅ¡.

Ji iÅ¡sigandusi pradėjo Å¡aukti ir atbėgo sÅ«naus sugyventinė N. S., tuomet sÅ«nus išėjo iÅ¡ kambario. Maždaug po 15 min. vėl atėjo sÅ«nus ir pagriebęs jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei“, metė ant grindų ir sudaužė, dar sudaužė vazÄ , tačiau dėl to ji sÅ«nui pretenzijų neturi. Ji juto fizinį skausmÄ ir buvo iÅ¡sigandusi dėl sÅ«naus grasinimų, atvykę medikai jai davė raminamųjų vaistų. SÅ«nui atleido ir pretenzijų neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, nori, kad sÅ«nus nevartotų alkoholio ir susitvarkytų asmeninį gyvenimÄ (b. l. 48).

Liudytoja N. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. jos sugyventinis A. D. buvo girtas, apie 22.00 val. ji bÅ«dama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), girdėjo kaip virtuvėje sugyventinis konfliktuoja su savo motina D. K. G.. Po to jis atėjo į kambarį, ji nematė, kaip sugyventinis smurtavo prieÅ¡ savo motinÄ . Kiek vėliau tarp jų vėl kilo konfliktas, į kurį įsikiÅ¡o sugyventinio patėvis. D. K. G. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Apklausta dėl įvykio, vykusio 2018 m. spalio 15 d. apie 17.00 val., parodė, kad buvo namuose, kartu buvo ir jos sugyventinis A.

D., pastarasis buvo girtas. Kai A. išėjo iÅ¡ kambario, ji girdėjo, kad jis konfliktuoja su motina, tačiau kaip ten viskas vyko, ji nematė (b. l. 58). Liudytojas A. V. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su D. K. G. santuokoje gyvena apie 14 m., sutuoktinės sÅ«nų A. D. charakterizuoja teigiamai, tačiau tik tuomet, kai jis nevartoja alkoholio, nes iÅ¡gėręs bÅ«na labai agresyvus, nekontroliuoja savo veiksmų. 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 22.00 val., jis buvo kambaryje ir kas vyko tarp jo sutuoktinės ir pastarosios sÅ«naus nematė, tik atbėgo sutuoktinei į pagalbÄ iÅ¡girdęs jos pagalbos Å¡auksmÄ .

Atbėgęs pamatė, kad A. D. buvo įsikibęs į D. K. G. ir keikė jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, jis juos iÅ¡skyrė. Sutuoktinė iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Dėl įvykio, vykusio 2018 m. spalio 15 d. apie 17.00 val., parodė, kad buvo išėjęs į laukÄ pavedžioti Å¡uns, kai sugrįžo pamatė koridoriuje sudaužytÄ vazÄ ir sutuoktinės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Paklausęs D. K. G. kas nutiko, Å¡i atsakė, kad girtas sÅ«nus grasino jÄ nužudyti, matėsi, kad ji buvo labai iÅ¡sigandusi (b. l. 62).

Liudytojas N. R. (N. R.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. jis dirbo kartu su kolega V. Å ., kai 22.15 val., iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , jog adresu (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ motinÄ smurtauja girtas sÅ«nus. Atvykus nurodytu adresu, D. K. G. paaiÅ¡kino, kad girtas sÅ«nus A. D. jai spyrė į deÅ¡inę rankÄ , po smÅ«gio ji juto fizinį skausmÄ , nukentėjusioji rodė sužalotÄ rankÄ (b. l. 66-67). Liudytojas Ž. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 15 d. kartu su kolega A.

K. dirbo pagal nustatytÄ grafikÄ , kai apie 15.00 val. iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , jog adresu (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ motinÄ smurtauja girtas sÅ«nus. Atvykus nurodytu adresu, jis matė, kad nukentėjusioji D. K. G. labai iÅ¡sigandusi, pastaroji papasakojo, kad sÅ«nus bÅ«damas girtas sudavė jai smÅ«gį ir grasino jÄ nužudyti, laikydamas link jos nukreiptÄ Å¡akutę, keikė necenzÅ«riniais žodžiais. Po smÅ«gio nukentėjusioji jautė fizinį skausmÄ (b. l. 54). IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 22 d.

D. K. G. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 22.00 val. jos sÅ«nus A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), smurtavo prieÅ¡ jÄ fiziniu smurtu, t. y. spyrė iÅ¡ kojos į deÅ¡inę rankÄ , nuo ko ji pajuto fizinį skausmÄ (b. l. 1). IÅ¡ 2018 m. spalio 15 d. D. K. G. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2018 m. spalio 15 d., apie 17.00 val. jos sÅ«nus A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), smurtavo prieÅ¡ jÄ . PraÅ¡o šį įvykį iÅ¡tirti (b. l. 25). IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio N. R. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad nukentėjusios D.

K. G. deÅ¡inės pusės ranka patinusi ir nubrozdinta, taip pat nukentėjusioji patyrusi Å¡oko bÅ«senÄ ir didelį susijaudinimÄ (b. l. 14-16). IÅ¡ 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. K. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad nukentėjusiajai D. K. G. padarytas sužalojimas, patyrė Å¡oko bÅ«senÄ ir didelį susijaudinimÄ , akivaizdžiÄ baimę (b. l. 39-40). IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyiausiojos postinės M.

D. tarnybinio praneÅ¡imo dėl pristatyto asmens matyti, jog 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 22.45 val. į Vilniaus miesto 1-Ä jį policijos komisariatÄ buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo neriÅ¡liai, eidamas svirduliavo. Pasitikrinti girtumÄ kategoriÅ¡kai atsisakė, nors buvo reikalauta ne vienÄ kartÄ (b. l. 18). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), matyti sudaužytas mobiliojo ryÅ¡io telefonas (b. l. 25-27, 29-31).

Daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, jog apžiÅ«rėta laikmena su garso įraÅ¡u, gautu iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, iÅ¡ kurios matyti, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. paskambinusi D. K. G. praneÅ¡a, kad prieÅ¡ jÄ smurtauja girtas sÅ«nus A. D. (b. l. 70-71). Daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėta laikmena su garso įraÅ¡u, gautu iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, iÅ¡ kurios matyti, kad 2018 m. spalio 15 d. paskambinusi D. K. G. praneÅ¡a, kad prieÅ¡ jÄ jau antrÄ kartÄ smurtauja girtas sÅ«nus A.

D. (b. l. 74, 76). IÅ¡ Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmenį matyti, kad D. K. G. yra A. D. motina (b. l. 85). A. D. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Nurodytų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iuos BK straipsnius. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ sprendžia, kad A. D. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis A. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), BK 145 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiÅ¡kai.

Dėl 2018 m. rugsėjo 21 d. veikos jis parodė, kad tiksliai valandos neprisimena, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, jis spyrė savo motinai D. K. G. į deÅ¡inę rankÄ , taip sukėlė jai fizinį skausmÄ . Motina pradėjo Å¡aukti ir į kambarį atbėgo jo sugyventinė N. S. bei patėvis A. V. G., kurie jį bandė nuraminti. Dėl 2018 m. spalio 15 d. veikos A. D. parodė, kad apie 17 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, įvykusio konflikto metu, paėmęs iÅ¡ stalčiaus Å¡akutę ir nukreipęs jÄ Ä¯ savo motinÄ D.

K. G. pagrasino jÄ nužudyti, sakydamas, kad „užmuš“, „padurs“, keikė necenzÅ«riniais žodžiais. BÅ«damas supykęs sugriebė motinai už kaklo ir jÄ smaugė, sakydamas, jog užmuÅ¡ (b. l. 112). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios D. K. G. duoti parodymai, liudytojų parodymai bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Å tai nukentėjusioji D. K. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, jog 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 22.00 val., sÅ«nus A.

D. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui tyčia spyrė jai į deÅ¡inę rankÄ , ji juto fizinį skausmÄ . Dėl įvykio, vykusio 2018 m. spalio 15 d. ji parodė, kad apie 17.00 val., virtuvėje tarp jos ir sÅ«naus kilo konfliktas, po to sÅ«nus pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti vadindamas necenzÅ«riniais žodžiais, o po to iÅ¡ stalčiaus paėmęs Å¡akutę ir nukreipęs į jÄ pagarsino jÄ užmuÅ¡ti, sakydamas, kad „užmuš“, „padurs“. Nukentėjusiosios teigimu, ji iÅ¡sigando, nes kai sÅ«nus bÅ«na girtas, tampa agresyvus, jo veiksmai neprognozuojami.

Po to A. D. sugriebęs jai už kaklo smaugė, sukeldamas fizinį skausmÄ bei sakydamas, kad užmuÅ¡. Be to, nukentėjusioji nurodė, jog juto fizinį skausmÄ ir buvo iÅ¡sigandusi dėl sÅ«naus grasinimų, atvykę medikai jai davė raminamųjų vaistų (b. l. 48). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. S. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. jos sugyventinis A. D. buvo girtas ir girdėjo, kaip virtuvėje konfliktuoja su savo motina D. K. G.. Duodama parodymus apie 2018 m. spalio 15 d. įvykį parodė, kad tuo metu namuose buvo ji ir sugyventinis, kuris buvo girtas ir girdėjo, kad jis konfliktuoja su motina, tačiau kaip ten viskas vyko, ji nematė (b. l. 58).

Pirmiau paminėtų asmenų parodymus patvirtina ir A. V. G. parodymai. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. V. G. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 22.00 val. jis buvo kambaryje ir kas vyko tarp jo sutuoktinės ir pastarosios sÅ«naus jis nematė, tačiau nurodė, kad atbėgo sutuoktinei į pagalbÄ iÅ¡girdęs jos Å¡auksmÄ ir pamatė, kad A. D. buvo įsikabinęs į D. K. G., jÄ keikė necenzÅ«riniais žodžiais ir jis juos iÅ¡skyrė, o sutuoktinė iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Apklaustas apie 2018 m. spalio 15 d. įvykį parodė, kad tuo metu buvo išėjęs į laukÄ pavedžioti Å¡uns ir grįžęs pamatė sudažytÄ vazÄ bei jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Paklausė, kas nutiko, o D. K. G. atsakė, kad girtas sÅ«nus grasino jÄ nužudyti, matėsi, kad buvo labai iÅ¡sigandusi (b. l. 62). Tokie liudytojo A. V. G. parodymai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies prasme, sustiprina teismo vidinį įsitikinimÄ tuo, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė teisingas įvykių aplinkybes.

Minėtų asmenų parodymus detalizuoja ir liudytojo N. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, iÅ¡ kurių matyti, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. jis dirbo kartu su kolega V. Å ., kai 22.15 val., iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , jog adresu (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ motinÄ smurtauja girtas sÅ«nus. Atvykus nurodytu adresu, D. K. G. paaiÅ¡kino, kad girtas sÅ«nus A. D. jai spyrė į deÅ¡inę rankÄ , po smÅ«gio ji juto fizinį skausmÄ , nukentėjusioji rodė sužalotÄ rankÄ (b. l. 66-67).

Be to, kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus detalizuoja ir kito apklausto liudytojo Ž. J. nurodytos aplinkybės, iÅ¡ kurių, be kita ko, matyti, kad 2018 m. spalio 15 d. kartu su kolega A. K. dirbo pagal nustatytÄ grafikÄ , kai apie 15.00 val. iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , jog adresu (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ motinÄ smurtauja girtas sÅ«nus. Atvykus nurodytu adresu, jis matė, kad nukentėjusioji labai iÅ¡sigandusi, pastaroji papasakojo, kad sÅ«nus A. D. bÅ«damas girtas sudavė jai smÅ«gį ir grasino jÄ nužudyti, laikydamas link jos nukreiptÄ Å¡akutę, keikė necenzÅ«riniais žodžiais.

Po smÅ«gio nukentėjusioji jautė fizinį skausmÄ (b. l. 54). Sugretinus tokius liudytojų parodymus matyti, kad nukentėjusioji jau nuo pat tyrimo pradžios, vos tik atvykus policijos pareigÅ«nams, davė nuoseklius parodymus apie patirtÄ fizinį skausmÄ bei suduotų smÅ«gių lokalizacijÄ bei jos patirtÄ iÅ¡gÄ stį. Aplinkybės apie nukentėjusiosios patirtÄ fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, taip pat apie suduotų smÅ«gių lokalizacijÄ užfiksuotos ir policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 14-16, 39-40).

Be anksčiau nurodytų liudytojų parodymų, aplinkybę, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. įvykio metu A. D. buvo neblaivus patvirtina ir M. D. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės, iÅ¡ kurių matyti, jog 2018 m. rugsėjo 21 d. įvykio metu A. D. buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo neriÅ¡liai, eidamas svirduliavo bei pasitikrinti girtumÄ kategoriÅ¡kai atsisakė, nors buvo reikalauta ne vienÄ kartÄ (b. l. 18). Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiÅ¡kimo – jo iÅ¡sakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimÄ sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu, apie kurį sužinojo nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014).

Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant grasinimų realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininkas iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panašūs, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad susidariusioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad kaltininko elgesys iÅ¡ tiesų buvo teisingai suprastas kaip pavojingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-300/2013, 2K-217/2014, 2K-347/2014, 2K-423-303/2016, 2K-172-788/2017).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji D. K. G. nurodė, jog grasinimas jÄ užmuÅ¡ti buvo iÅ¡sakytas tada, kai A. D., bÅ«damas neblaivus, pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti vadindamas necenzÅ«riniais žodžiais, po to iÅ¡ stalčiaus paėmė Å¡akutę ir nukreipė į jÄ , o netrukus sugriebęs už kaklo smaugė, sukeldamas fizinį skausmÄ ir sakydamas, kad užmuÅ¡. Nukentėjusios teigimu, ji juto fizinį skausmÄ ir buvo iÅ¡sigandusi dėl sÅ«naus grasinimų, atvykę medikai jai davė raminamųjų vaistų (b. l. 48).

Tas pačias aplinkybes patvirtino ir apklaustas liudytojas A. V. G., kuris nurodė, jog A. D. grasino nužudyti sutuoktinę ir kad ji buvo labai iÅ¡sigandusi (b. l. 62), taip pat ir liudytojas Ž. J., kuriam D. K. G. papasakojo, kad sÅ«nus, bÅ«damas girtas, sudavė smÅ«gį ir grasino nužudyti, laikydamas link jos nukreiptÄ Å¡akutę bei keikė necenzÅ«riniais žodžiais (b. l. 54). IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. K. 2018 m. spalio 19 d. tarnybinio praneÅ¡imo be kita ko, matyti, kad D.

K. G. buvo Å¡oko bÅ«senoje, patyrė didelį susijaudinimÄ ir akivaizdžiai buvo iÅ¡sigandusi (b. l. 39-40). Teismo vertinimu, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nukentėjusioji D. K. G. pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ bei kitas paminėtas aplinkybes turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. IÅ¡ Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog nukentėjusioji D.

K. G. yra A. D. motina (b. l. 85). Atsižvelgiant į tai, kad A. D. smurtavo prieÅ¡ savo motinÄ , tai jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip padaryta prieÅ¡ artimÄ jį giminaitį. Pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. D. 2018 m. rugsėjo 21 d. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o 2018 m. spalio 15 d. veika teisingai kvalifikuota kaip BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. D. pareiÅ¡kė, kad sutinka su tuo, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siÅ«loma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 115-116). Nukentėjusiajai D. K. G. 2019 m. kovo 13 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas, kuriuo ji informuota apie sprendimÄ užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko, kad procesas bÅ«tų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, skundų bei praÅ¡ymų negauta (b. l. 117).

Dėl A. D. skirtinos bausmės Teismas, skirdamas bausmę A. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį (padaryti du tyčiniai nesunkÅ«s smurtinio pobÅ«džio nusikaltimai prieÅ¡ Å¡eimos narį bei vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus gyvybei ar sveikatai, veikos baigtos, jos padarytos namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas).

Ä®vertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius A. D. – yra jauno amžiaus, iÅ¡siskyręs, turi dukrÄ (b. l. 85), bedarbis (b. l. 86), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 87), neteistas (b. l. 83-84), turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (b. l. 81), duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas kaltinamÄ jį ir jo padarytas veikas apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. D. už kiekvienÄ padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus įstatymÄ , numatančiÄ atsakomybę už atitinkamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei Å¡ios bausmės rūšies vidurkis. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte, 6 dalies 3 punkte numatyti įpareigojimai ir draudimai.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, tokia bausmė ir taikomi įpareigojimas bei draudimas atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežtos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos, padarytos prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ 2018 m. spalio 15 d.) paskirtos bausmės, bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du, t. y. griežtesne bausme visiÅ¡kai apimant Å¡velnesnę bausmę, kadangi veikos sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį.

Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2018 m. rugsėjo 21 d.). Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. D. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis A. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 21 d., 22.50 val. iki 2018 m. rugsėjo 22 d., 16.08 val. (b. l. 91, 100).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas, vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugsėjo 21 d. veika), ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba bÅ«ti toliau užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. spalio 15 d. veika), ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba bÅ«ti toliau užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. spalio 15 d. veika) ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba bÅ«ti toliau užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (veikos, padarytos 2018 m. spalio 15 d.) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir A. D. paskirti subendrintÄ vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba bÅ«ti toliau užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtÄ subendrintÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta 2018 m. rugsėjo 21 d.) ir A. D. paskirti subendrintÄ vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba bÅ«ti toliau užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba bÅ«ti toliau užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. D. vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 21 d., 22.50 val. iki 2018 m. rugsėjo 22 d., 16.08 val., Å¡iÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Kaltinamajam A. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti A. D., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ , reikalaudama surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

3. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naujÄ bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėjas Marijus Kursevičius