fb4062b5-d024-43bb-9b95-4ccc4d9ac831 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A858-1491/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01038-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 7.1. (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 5 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano KliÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant AuÅ¡rai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei AuÅ¡rai Gliebienei,atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Živilei Kičaitei,trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“ atstovui advokatui Povilui Juzikiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2010 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 2S-8 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo uždarajai akcinei bendrovei „GRINDA“ teikti privalomÄ sias paslaugas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, b. l. 191–201) (toliau – ir Nutarimas, ginčijamas Nutarimas), kuriuo:Pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo uždarajai akcinei bendrovei „GRINDA“ teikti privalomÄ sias paslaugas“ (toliau – ir Sprendimas) 1 ir 3.1 punktai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Ä®pareigojo Vilniaus miesto savivaldybę per 3 mėnesius nuo Nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios” priede „Informaciniai praneÅ¡imai” panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytus Sprendimo punktus ir nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1-1342 pagrindu tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“ (toliau – ir Ä®monė, UAB „Grinda“) pasiraÅ¡ytas Atlygintinių paslaugų teikimo sutartis.Ä®pareigojo Vilniaus miesto savivaldybę informuoti Konkurencijos tarybÄ apie Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymÄ per 14 dienų po įvykdymo, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.PareiÅ¡kėjas Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) skundu (b. l. 1–16) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti NutarimÄ .

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai nesivadovavo Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 31 pripažino ESTT praktikos taikymÄ Lietuvos nacionalinėje teisėje vidaus sandorių srityje. PareiÅ¡kėja neprivalėjo organizuoti konkurso Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) tvarka.

Konkurencijos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 4 straipsnis ginčo teisinių santykių nereguliuoja. Savivaldybė, bÅ«dama atsakinga už teisės aktais numatytų funkcijų realizavimÄ , veikia kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir tipiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose nedalyvauja. Ginčo atvejis kvalifikuotinas kaip vieÅ¡ieji interesai, neturintys komercinio ar pramoninio pobÅ«džio. Viešųjų interesų, neturinčių komercinio ar pramoninio pobÅ«džio, buvimas ar nebuvimas turi bÅ«ti nustatomas vertinant teisinių ir faktinių veiksnių visumÄ .

Tokiais veiksniais gali bÅ«ti aplinkybės, nulėmusios subjekto sukÅ«rimÄ (įsteigimÄ ), sÄ lygos, kuriomis jis vykdo savo veiklÄ . Nagrinėjamu atveju apskritai nėra taikytinas Ä®statymo 4 straipsnis, todėl negalima nustatyti ir jo pažeidimo. UAB „Grinda“ pavestų paslaugų įgyvendinimas nėra laikytinas tipiniu rinkos objektu, nes viešųjų paslaugų teikimas per Savivaldybei priklausančiÄ Ä¯monę yra vidaus sandorių iÅ¡imtis. PrieÅ¡ingu atveju, įmanomas ir Savivaldybės skyrių (struktÅ«rinių padalinių) atliekamų funkcijų kvalifikavimas kaip rinkos objektas.

Savivaldybė savo funkcijų neturi galimybių iÅ¡imtinai įgyvendinti tik per savo struktÅ«rinius padalinius. Nutarime pripažįstama, kad UAB „Grinda“ pavestos atlikti paslaugos yra vieÅ¡osios paslaugos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSÄ®) 5 straipsnio 2 dalį, vieÅ¡Ä sias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai ir juridiniais asmenys, pasirenkami vieÅ¡ai. Ä®statymo leidėjas viešųjų paslaugų teikimÄ pirmiausiai numatė bÅ«tent savivaldybių įsteigtiems paslaugų teikėjams.

Kaip galima alternatyva yra numatytas sutarčių sudarymas su kitais fiziniais bei juridiniais asmenimis, kurie tokiu atveju bÅ«tų pasirenkami vieÅ¡ai.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimÄ per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir vieÅ¡Ä sias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus (vieÅ¡Ä sias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis (VSÄ® 10 straipsnio 3 dalis).

Å i teisės norma pagrindžia Sprendimo teisėtumÄ â€“ savivaldybėms viešųjų paslaugų teikimas galimas per savivaldybės bendroves, t.y. kai savivaldybės priklausančios akcinės bendrovės veiklos tikslas yra atitinkamų savivaldybės funkcijų atlikimas, tokie veiksmai ir su jais priimami susiję sprendimai negali bÅ«ti laikomi sudarantys konkurencijos sÄ lygų skirtumus Å¡ioje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams (Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis). PareiÅ¡kėja, įgyvendindama lex specialis VSÄ® įtvirtintÄ diskrecijos teisę bei siekdama tinkamai įgyvendinti jai teisės aktais pavestas funkcijas, jas, kaip privalomas paslaugas, pavedė atlikti Savivaldybei priklausančiai bendrovei.

Teisės aktai numatė galimybę savivaldybėms vieÅ¡Ä sias paslaugas teikti bÅ«tent per savivaldybių bendroves. Sprendimu UAB „Grinda“ pavesta teikti privalomÄ sias paslaugas (gatvių priežiÅ«ra žiemÄ , smėlio sniego ir grunto sÄ vartynų eksploatavimas ir kt.). UAB „Grinda“ yra Savivaldybei priklausanti bendrovė, kurios vienintelis akcininkas yra Savivaldybė. Savivaldybei priklausančiai bendrovei vieÅ¡ojo pirkimo konkursas neorganizuojamas, nes Å¡is pavedimas savivaldybei priklausančiai bendrovei yra savivaldybei priskirtų funkcijų įgyvendinimas per savivaldybei priklausančiÄ bendrovę.

Sprendimu UAB „Grinda“ pavesta vykdyti įstatymais nustatytas savivaldybės funkcijas ir tokiam pavedimui nereikia organizuoti vieÅ¡ojo pirkimo konkurso, todėl toks sprendimas neteikia privilegijų ir nediskriminuoja kitų Å«kio subjektų. BÅ«tina vadovautis ne tik VPÄ®, Ä®statymu bei VSÄ®, bet ir ESTT suformuota praktika bylose Teckal (1999 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C-107/98), Stadt Halle ir kt. (2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje C-26/03), Komisija prieÅ¡ IspanijÄ (2005 m. sausio 13 d. sprendimas byloje C-84/03).

Vidaus sandorio samprata yra ESTT praktikos rezultatas. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo ir UAB „Grinda“ santykiai visiÅ¡kai atitinka ESTT praktikoje nustatytus vidaus sandorio požymius, kuriems ES taisyklės viešųjų pirkimų srityje netaikytinos. Neabejotina, kad tikslingai įsteigta UAB „Grinda“ yra skirta Savivaldybės viešųjų paslaugų (poreikių) tenkinimui. Todėl nustatytinas ne tik pirmasis Teckal kriterijus dėl efektyvios juridinio asmens kontrolės, bet ir dėl veiklos pobÅ«džio, nes UAB „Grinda“ didžiÄ jÄ dalį veiklos vykdo kartu su savivaldybe.

Taigi, Savivaldybė savo funkcijų vykdymÄ turi teisę atlikti per savo įmones. Tokia teisė kyla ir iÅ¡ ESTT praktikos, kuria nepagrįstai atliekant tyrimÄ nebuvo vadovautasi. Savivaldybės ir UAB „Grinda“ sudarytos sutartys savo esme ir turiniu neatitinka vieÅ¡ojo pirkimo sutarties požymių. Savivaldybės su UAB „Grinda“ sudaromomis sutartimis nėra siekiama ekonominės naudos, nėra vykdoma Å«kinė veikla, tačiau jomis yra siekiama įgyvendinti vieÅ¡Ä jį administravimÄ ir tenkinti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

UAB „Grinda“ atitinka VPĮ taikymo išimties reikalavimus. Nustatytinas vidaus sandorio kriterijus ne tik dėl efektyvios veikos kontrolės, bet ir dėl veiklos pobūdžio. Savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai patenka į Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies taikymo apimtį, todėl pareiškėjas UAB „Grinda“ pavestoms paslaugoms teikti neprivalėjo skelbti konkurso. Įsigaliojus VPĮ nuostatų pakeitimams tarp UAB „Grinda“ ir Savivaldybės susiklostę santykiai atitinka vidaus sandorio turinį.

Konkurencijos taryba nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino šios aplinkybės. VPĮ nuostatos turėtų būti taikomos atgal. UAB „Grinda“ ir Savivaldybės tarpusavio santykiai pasižymi pavaldumu (efektyvios veiklos kontrolės kriterijus). Dėl šių priežasčių užtikrinama operatyvi reakcija į atitinkamas situacijas. Net vėluojant Savivaldybės mokėjimams UAB „Grinda“ teikia paslaugas, vykdydamas savo pareigas teikti jai pavestas privalomas paslaugas. VPĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatos turėtų būti taikomos atgal kaip švelninančios teisės subjektų padėtį.

Konkurencijos taryba vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, kurios tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniu pagrindu skiriasi nuo nagrinėjama atvejo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartyje buvo sprendžiamas, klausimas dėl bendrojo plano rengimo paslaugų pirkimo. Šio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis taip pat nėra taikytina nagrinėjamu atveju, nes šioje nutartyje buvo sprendžiamas sutarties, sudarytos Savivaldybės su privačiu juridiniu asmeniu.

Nacionalinių teismų praktika negali keisti ES teisės. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Konkurencijos tarybos pozicija grindžiama netaikytinomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, be to, yra neobjektyvi ir neteisinga, formuojanti ydingÄ praktikÄ . Konkurencijos taryba neįvertino tos aplinkybės, kad teismų praktika nėra statiÅ¡ka, nesivadovavo LAT jurisprudencija, kurioje yra pripažinta vidaus sandorių iÅ¡imtis. Teisės aktai suteikia galimybę funkcionuoti savivaldybės įmonėms tam, kad per jų veiklÄ bÅ«tų realizuojamos vieÅ¡osios paslaugos.

Nutarimo iÅ¡vados yra grindžiamos vien tik prielaidomis, o tai rodo atlikto tyrimo neiÅ¡samumÄ bei nepakankamÄ pagrindÄ konstatuoti konkurencijos pažeidimus. Atliktas tyrimas tik patvirtina aplinkybę, kad rinkoje subjektų, galinčių teikti Å¡iuo metu UAB „Grinda“ atliekamas paslaugas, nėra. Visas Vilniaus miesto surenkamas lietaus vanduo patenka į UAB „Grinda“ tinklus bei per 90 iÅ¡leistuvų ir 4 valymo įrenginius iÅ¡leidžiamas į atvirus vandens telkinius. Konkurencijos taryba ne tik teoriÅ¡kai privalėjo įvertinti galimybes kitiems juridiniams asmenims teikti Å¡ias paslaugas, bet ir atsižvelgti į faktinę situacijÄ .

PareiÅ¡kėjas nesutiko su Konkurencijos tarybos vertinimu ir dėl to, kad veterinarinio numerio suteikimas nėra sudėtinga ar ilgÄ laikotarpį užtrunkanti procedÅ«ra, todėl Savivaldybė turi pareigÄ Ä¯sitikinti, ar nagrinėjamas Sprendimas gali riboti konkurencijÄ . Å ie tyrimo teiginiai grindžiami tik prielaidomis, jeigu bÅ«tų subjektų, turinčių veterinarijos numerį. Pagrįsto ir iÅ¡samaus tyrimo iÅ¡vados negali remtis neegzistuojančiais faktais ar aplinkybėmis. O Konkurencijos tarybos nurodytos aplinkybės, kad joks kitas subjektas neturi veterinarinio numerio tik dar kartÄ patvirtina, jog kito subjekto, galinčio teikti Å¡ias paslaugas, rinkoje nėra.

Nesant rinkoje kitų subjektų, galinčių teikti Å¡ias paslaugas, negalimas Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimas. Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas prieÅ¡tarauja UAB „Grinda“ steigimo tikslui. Kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjas laikė ir argumentÄ dėl ekonominio naudingumo, neva, pritaikius konkurencingÄ procedÅ«rÄ , Savivaldybė galėtų rinktis pigesnį paslaugų teikimÄ . UAB „Grinda“ paslaugų įkainiai yra reguliuojami Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ir yra nustatomi priimtini Savivaldybei, atsižvelgus į pokyčius rinkoje ir Statistikos departamento patvirtintus ekonominius rodiklius.

Todėl teiginys, kad konkurencinga procedÅ«ra bÅ«tų ekonomiÅ¡kesnė, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Savivaldybė tokiu bÅ«du netektų galimybės kontroliuoti paslaugų įkainių. Be to, įkainių reguliavimas tiek pagal LAT, tiek pagal ESTT praktikÄ yra laikomas vidaus sandorio bruožu. PareiÅ¡kėjas taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ kreiptis į ESTT dėl preliminaraus sprendimo, siekiant įvertinti, ar Savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai patenka į vidaus sandorio sampratos apimtį, t. y. ar pareiÅ¡kėja turi teisę kontroliuoti teisiÅ¡kai atskirÄ UAB „Grinda“ taip, kaip savo tarnybas, ir ar UAB „Grinda“ didžiÄ jÄ savo veiklos dalį vykdo kartu su Savivaldybe, atsižvelgiant į aiÅ¡kinant 1992 m. birželio 18 d.

Tarybos direktyvos 92/50/EEB nuostatas suformuotus vidaus sandorių kriterijus; ar Savivaldybė dėl Sprendimu pavestų UAB „Grinda“ paslaugų turėjo vadovautis 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/EEB „Dėl vieÅ¡ojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo“ nustatytais reikalavimais ir Å¡ioms paslaugoms teikti privalėjo skelbti vieÅ¡Ä konkursÄ .Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į skundÄ (b. l. 107–116) prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ bei netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo kreiptis į ESTT.

Atsakovas nurodė, kad savivaldos institucijos privalo užtikrinti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę ne vykdydamos Å«kinę veiklÄ (to Nutarime nenurodė ir Konkurencijos taryba), o vykdydamos pavestus uždavinius, kurie yra susiję su Å«kinės veiklos reguliavimu, t. y. vykdydamos vieÅ¡ojo administravimo funkcijÄ , kurios viena iÅ¡ sričių, vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 2 straipsnio 1 dalimi, yra viešųjų paslaugų teikimo administravimas, Savivaldybė privalo užtikrinti sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ .

Pažymėjo, kad Ä®statymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu Å«kio subjekto apibrėžimu, savivaldos institucijos taip pat gali bÅ«ti laikomos Å«kio subjektais ir vykdyti Å«kinę veiklÄ , tačiau tokiu atveju Å«kio subjektų veiklai bÅ«tų taikomi kiti Ä®statymo straipsniai, o ne Ä®statymo 4 straipsnis. Nagrinėjamu atveju Savivaldybės veiksmai yra aktualÅ«s ta prasme, kiek jie susiję su viešųjų paslaugų teikimo administravimu ir jai pavestų uždavinių, susijusių su Å«kinės veiklos reguliavimu, vykdymu.

Nors Konkurencijos taryba pripažįsta, kad Savivaldybė Sprendimu UAB „Grinda“ pavedė teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas, kurios VAÄ® yra apibrėžiamos gana plačiai, tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad Å¡ios paslaugos nėra laikomos Å«kine veikla Ä®statymo prasme. Taigi pavedimas teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas kartu laikytinas pavedimu UAB „Grinda“ vykdyti Å«kinę veiklÄ Ä®statymo prasme. Savivaldybė nepagrindė aplinkybės, kad UAB „Grinda“ sutarčių su Savivaldybe vykdymo procese negauna pelno.

UAB „Grinda“ įstatų 8 punkte nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslas taip pat yra pelno siekimas. Pats pareiÅ¡kėjas nurodė, kad paslaugų įkainius Savivaldybė nustato pagal jų priimtinumÄ Savivaldybei, atsižvelgdamas į Statistikos departamento ekonominius rodiklius, o ne į darbų atlikimo sÄ naudas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi pripažino, kad Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas ta apimtimi, kuria Vilniaus miesto bendrojo plano rengimas ne konkurso tvarka paskiriamas vienam Å«kio subjektui, pažeidžia Ä®statymo 4 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas.

Savivaldybė klaidina teismÄ ir painioja Savivaldybės atliekamÄ viešųjų paslaugų teikimo organizavimo veiklÄ , kuri yra numatyta VSÄ® bei VAÄ®, ir kuri nėra laikytina Å«kine veikla, ir viešųjų paslaugų teikimÄ kuris laikytinas Å«kine veikla, kaip tai numatyta Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje. Ä®statymo leidėjas yra nustatęs kelias alternatyvas, kurios galimos, Savivaldybei organizuojant vieÅ¡Ä sias paslaugas, tačiau Savivaldybė, vykdydama savo funkcijas, privalo vadovautis ne tik VSÄ®, bet ir kitų įstatymų, tarp jų – ir Ä®statymo bei VPÄ®, nuostatomis.

Teisės aktai nenumato Savivaldybės teisės, pažeidžiant kitų įstatymų reikalavimus, savo nuožiÅ«ra vienaÅ¡aliÅ¡kai parinkti vienÄ Å«kio subjektÄ viešųjų teritorijų tvarkymo darbams vykdyti. Savivaldos įstatymo normoje nurodytos viešųjų paslaugų teikimo galimybės yra laikomos alternatyvomis, kurių privalomas pasirinkimas priklauso ir nuo kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai nustatė galimybę savivaldybei vieÅ¡Ä sias paslaugas teikti per savivaldybių bendroves, tačiau, atsižvelgus į galiojantį teisinį reglamentavimÄ , savivaldybėms priklausančios bendrovės rinkoje turi dalyvauti konkuruodamos su kitais Å«kio subjektais.

Savivaldybių įsteigtas Å«kio subjektas konkursuose turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir privatÅ«s Å«kio subjektai, t. y. jų veiklai taikomi visi galiojantys teisės aktai. Tokiems Å«kio subjektams neturėtų bÅ«ti sudarytos palankesnės sÄ lygos vykdyti Å«kinę veiklÄ nei kitiems Å«kio subjektams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 10 d. nutartyje yra nurodęs, kad savivaldybė privalėjo vadovautis bendraisiais teisės principais, tarp jų ir nediskriminavimo bei konstituciniu laisvės principu.

PrieÅ¡ingu atveju, savivaldybėms Konstitucijos garantuojama neribota laisvė ir savarankiÅ¡kumas, reikÅ¡tų, kad savivaldybės veiklai negalioja ne tik Ä®statymo nuostatos, tačiau ir kiti, pvz. baudžiamosios ar civilinės teisės reikalavimai. Direktyvų nuostatos buvo perkeltos į VPÄ®. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 15 d. padarė iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros turi bÅ«ti taikomos byloje aptariamiems vidaus sandoriams. Remiantis VPÄ® 9 straipsniu negalima daryti iÅ¡vados, kad vidiniams sandoriams VPÄ® netaikomas.

Nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad byloje taikytinos Ä®statymo ir VPÄ® teisės normos. PareiÅ¡kėjo pareiga organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ Vilniaus miesto bendrajam planui rengti kilo tiesiogiai iÅ¡ VPÄ®. Teismas nurodė, kad ES viešųjų pirkimu teisės aktai bei su jais susijusi ESTT praktika nėra taikomi visais su Lietuvos Respublikoje vykstančiais vieÅ¡aisiais pirkimais ar jų vykdymu susijusiais atvejais. IÅ¡imtys galimos tada, kai, nevirÅ¡ijant ES teisėje nustatytos sandorių vertės, vieÅ¡ieji pirkimai dėl specifinio vieÅ¡osios sutarties objekto, planuojamos sandorio vertės, atitinkamo sektoriaus ypatybių tokių kaip rinkos dydis, struktÅ«ra, jos lokalus pobÅ«dis, nedaro poveikio vidaus rinkos veikimui.

Net ir tuo atveju, jei dėl savo tęstinio, kumuliacinio pobūdžio ir didesnės sandorių vertės arba dėl savo pobūdžio ir reikšmingumo vidaus rinkos veikimui šioje byloje aptariami sandoriai patenka į ES viešųjų pirkimų teisės arba tam tikrų jos principų taikymo sritį, ES teisė jokiu būdu nedraudžia valstybėms narėms nustatyti konkurencijos teisės požiūriu griežtesnes taisykles, užtikrinančias didesnę apsauga nuo antikonkurencinių veikų. Šis principas atspindėtas ir 2002 m. gruodžio 16 d.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 8 konstatuojamojoje dalyje bei 3 straipsnio 2 dalyje. Ä® ES viešųjų pirkimų procedÅ«rų taikymo iÅ¡imtis vidiniams sandoriams, kurias tam tikrais atvejais numato ES teisė, gali bÅ«ti neatsižvelgiama, siekiant užtikrinti dar efektyvesnį ir skaidresni viešųjų finansinių iÅ¡teklių panaudojimÄ , didesnę konkurencijÄ tarp paslaugų teikėjų ir aukÅ¡tesnį vartotojų teisių apsaugos standartÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir byloje analizuota ESTT praktika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 15 d. administracinėje byloje Nr. A756-1976/2008 jau buvo pasisakęs dėl Teckal kriterijų netaikymo tais atvejais, kai VPĮ nenustato išimčių. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis neturėtų būti taikoma, nes nesutampa bylų ratio decidendi. Savivaldybės Sprendimo priėmimo metu galiojantis teisinis reglamentavimas neleido daryti prielaidų, kad egzistuojantiems Savivaldybės ir UAB „Grinda“ ryšiams yra taikoma VPĮ nuostatų taikymo išimtis.

Tačiau net ir tuo atveju, jei Teckal kriterijai būtų taikomi, Savivaldybė nepateikė jokių įrodymu, kad Savivaldybės ir UAB „Grinda“ ryšiai tenkina Teckal kriterijus. Atsakovas pažymėjo, kad po VPĮ 10 straipsnio 5 dalies įsigaliojimo, atsirado galimybė vidaus sandorius vertinti vadovaujantis Teckal kriterijais ir LAT išaiškinimais. Konkurencijos tarybos byloje esantys duomenys, kuriuos pateikė UAB „Grinda“ tyrimo metu, rodo, kad UAB „Grinda“ gaunamos pardavimo pajamos, susijusios su Savivaldybės priskirtų funkcijų atlikimu, nagrinėjamu laikotarpiu sudarė mažiau nei 90 proc. visų Įmonės pardavimo pajamų, todėl minėta VPĮ įtvirtinta išimtis nagrinėjamu atveju neturi būti taikoma ir po naujos VPĮ 10 straipsnio 5 dalies redakcijos įsigaliojimo.

Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kad Savivaldybės ir UAB „Grinda“ ryÅ¡iai ir iki VPÄ® 10 straipsnio 5 dalies įsigaliojimo tenkina antrÄ jį Teckal kriterijų, t. y. kad Ä®monė didžiÄ jÄ savo veiklos dalį vykdo kartu su Savivaldybe. Tam, kad bÅ«tų tenkinamas antrasis Teckal kriterijus ir VPÄ® nurodytas reikalavimas, Å«kio subjektui 90 proc. pardavimo pajamų reikia gauti iÅ¡ veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.

Nurodytas pajamų kriterijus galėtų bÅ«ti tenkinamas tik tada, jei bÅ«tų pateikti įrodymai, kad pagal sutartis su Savivaldybe apmokėtos paslaugos sudaro ne mažiau kaip 90 proc. UAB „Grinda“ pajamų. Kad bÅ«tų nustatyta, ar Å¡i sÄ lyga įvykdyta, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įskaitant kiekybinius (pvz., apyvarta, pajamos) ir kokybinius (pvz., perkančiųjų organizacijų naudai vykdomos srities dalis visos veiklos kontekste, vykdomos veiklos pobÅ«dis rinkoje) kriterijus.

Nutarimas bet kuriuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas. Iš UAB „Grinda“ Konkurencijos tarybai 2009 m. kovo 12 d. rašte Nr. 78 pateiktų duomenų matyti, kad per 2008 m. Įmonė yra laimėjusi Savivaldybės skelbiamus konkursus, kurių darbų kaina sudaro 16 896 523 litus. Kadangi bendrovei, kuri tenkina abu Teckal kriterijus, galima pavesti teikti paslaugas be jokio konkurso, nurodyta aplinkybė rodo, kad net ir pati Savivaldybė savo veiksmais pripažįsta, kad jos ir UAB „Grinda“ sandorių laikyti vidaus sandoriais ir taikyti VPĮ išimtis nėra pagrindo.

Savivaldybė turėjo įvertinti, ar Sprendimas gali riboti konkurencijÄ , t. y. priimdama sprendimÄ be konkurso ar kitos konkurencingos procedÅ«ros pavesti UAB „Grinda“ teikti tam tikras paslaugas, Savivaldybė turėjo įsitikinti, ar toje rinkoje nėra veikiančių ar norinčių ir galinčių veikti kitų Å«kio subjektų. Savivaldybė Konkurencijos tarybai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Savivaldybė įvertino kitų Å«kio subjektų galimybes teikti atitinkamas paslaugas, todėl buvo padaryta iÅ¡vada, kad Savivaldybė neįgyvendino savo pareigos užtikrinti, kad nagrinėjamas Sprendimas neribotų konkurencijos.

Konkurencijos taryba nustatė Å«kio subjektus, kurie galėtų ir (ar) norėtų teikti privalomas paslaugas atitinkamoje rinkoje (pvz. UAB „Vilniaus laidojimo rÅ«mai“ dalyvautų Savivaldybės rengiamame vieÅ¡ajame konkurse specialiosioms sanitarinėms paslaugoms Vilniaus mieste teikti ir kt.), tačiau neatmetama galimybė, kad paskelbus konkursÄ ar atlikus kitÄ konkurencingÄ procedÅ«rÄ , prieÅ¡ priimant Savivaldybės SprendimÄ , jame dalyvautų Å«kio subjektai ne tik iÅ¡ Vilniaus, bet ir iÅ¡ kitų miestų ar savivaldybių.

Dalis Å«kio subjektų, kurie galbÅ«t veikė, kai buvo priimamas Savivaldybės Sprendimas, Konkurencijos tarybos tyrimo metu jau nebeveikė rinkoje, todėl Savivaldybės argumentas, kad Konkurencijos taryba tyrimo metu kai kuriose rinkose nenustatė ar netinkamai nustatė Å«kio subjektų ratÄ , galinčių teikti nagrinėjamas paslaugas, yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir neracionalus bei praktiÅ¡kai neįgyvendinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartyje pažymėjo, jog Ä®statymo 4 straipsnio nuostatos nereikalauja, kad bÅ«tų įrodyti konkretÅ«s konkurencijos sÄ lygų skirtumai, visiÅ¡kai pakanka ir nustatyti prielaidas tokiems skirtumams atsirasti.

Ginčo atveju, tokios prielaidos ir buvo nustatytos.Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ atsiliepimu (b. l. 101–104) su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundÄ tenkinti visiÅ¡kai. Ä®monė nurodė, kad atsakovas, priimdamas NutarimÄ , neteisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines ir procesines teisės normas, netyrė teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių, taip pat neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, dėl to Nutarimas yra nepagrįstas, dėl to neteisėtas ir naikintinas.

Konkurencijos taryba nėra kompetentinga spręsti konkurso ar kitos konkurencingos procedūros organizavimo klausimo. Ginčo faktų tyrimas yra priskirtinas Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Viešųjų pirkimų tarnyba) kompetencijai. Viešųjų pirkimų tarnyba vykdo funkcijas, susijusias su viešųjų pirkimų procesu, šių pirkimų subjektų veiksmais, bet ne su viešųjų pirkimų įtaka kitiems subjektams ir kitiems teisiniams santykiams, kas būtų priskirta Konkurencijos tarybos kompetencijai, t. y.

VPÄ® kontrolė yra pavesta Viešųjų pirkimų tarnybai, o Konkurencijos taryba jokių Å¡io įstatymo vykdymo ir priežiÅ«ros funkcijų neatlieka. Nutarimas yra neteisėtas pagal turinį, nes Savivaldybės taryba neprivalėjo skelbti konkurso privalomosioms paslaugoms teikti. Savivaldybė yra vienintelė UAB „Grinda“ akcininkė ir turi visapusiÅ¡kÄ vienvaldę UAB „Grinda“ kontrolę. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, be konkurso ar kitos konkurencingos procedÅ«ros pavesdamas UAB „Grinda“ teikti privalomÄ sias paslaugas, pažeidė Ä®statymo 4 straipsnio reikalavimus, nes Savivaldybė organizuoti tokio konkurso ar kitos konkurencingos procedÅ«ros iÅ¡ viso neprivalėjo, o tokia atsakovės iÅ¡vada akivaizdžiai prieÅ¡tarauja ESTT praktikai.

ESTT apibendrino, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių sudarymo procedÅ«ros turi bÅ«ti taikomos, jeigu perkančioji organizacija ketina sudaryti atlygintinÄ raÅ¡ytinę sutartį su teisiÅ¡kai atskira bendrove, kurios kapitalo dalį ji valdo kartu su viena ar keliomis privačiomis įmonėmis. Ginčo atveju Savivaldybė yra vienintelė UAB „Grinda“ akcininkė ir turi visapusiÅ¡kÄ vienvaldę UAB „Grinda“ kontrolę, UAB „Grinda“ yra įsteigta privalomosioms paslaugoms teikti ir darbams vykdyti.

Visus UAB „Grinda“ stebėtojų tarybos ir valdybos narius bei bendrovės vadovÄ skiria/renka bei Ä®monės darbuotojų etatų sÄ raÅ¡Ä nustato pareiÅ¡kėjas ar jo sudaryti Ä®monės priežiÅ«ros ir valdymo organai. Taigi, ES institucijų nustatyti reikalavimai, kai yra taikoma iÅ¡imtis bendrajam principui skelbti konkursÄ , yra tenkinami. IÅ¡ Nutarimo turinio akivaizdu, kad konkurso nepaskelbimas ir buvo vienintelis jo teisinis pagrindas. Sprendimas teikti privalomÄ sias paslaugas neriboja konkurencijos atitinkamoje rinkoje.

Konkurencija rinkoje bÅ«tų ribojama tik tuo atveju, jei Savivaldybės taryba sutartį dėl privalomųjų paslaugų teikimo bÅ«tų sudariusi su įmone, kurios kapitalÄ sudaro valstybinis ir privatus kapitalas. Vadovaujantis ESTT praktika, vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymas su įmone, kurios kapitalÄ sudaro valstybinis ir privatus kapitalas, nepaskelbus konkurso, pažeistų atviros ir neiÅ¡kraipytos konkurencijos tikslÄ ir vienodo požiÅ«rio į suinteresuotus asmenis principÄ , nes, taikant tokiÄ procedÅ«rÄ , dalį įmonės kapitalo turinti privati įmonė atsidurtų palankesnėje situacijoje nei jos konkurentai.

Priimant NutarimÄ (įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 2 d.) jau galiojo ir VPÄ® 10 straipsnio pakeitimas, t. y. nurodytas straipsnis yra papildytas nauja 5 dalimi, kur aiÅ¡kiai apibrėžta, kad Å¡io įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirÄ juridinio asmens statusÄ turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybÄ ar struktÅ«rinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (ar įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas) ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 proc. pardavimo pajamų gauna iÅ¡ veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms įgyvendinti.

Byloje nėra ginčo, kad UAB „Grinda“ pavestos teikti paslaugos yra vieÅ¡os, todėl akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, papildydamas minėtÄ straipsnį, iÅ¡ esmės įtvirtino tik tai, kas jau seniai suformuota ESTT praktikoje ir galioja taikomiems pirkimams iÅ¡ savo kontroliuojamų subjektų. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu (b. l. 143–149) pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto savivaldybės praÅ¡ymo dėl kreipimosi į Europos Teisingumo TeismÄ dėl preliminaraus nutarimo netenkino; pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino; panaikino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010 m. balandžio 1 d.

NutarimÄ Nr. 2S-8 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo UAB „Grinda“ teikti privalomÄ sias paslaugas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams“.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, iÅ¡analizavus ginčo teisiniam santykiui aktualių tiek nacionalinės teisės, tiek ES teisės normų turinį, nekilo abejonių dėl Å¡ioje byloje ES teisės aktų aiÅ¡kinimo ir galiojimo, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl kreipimosi į ESTT dėl preliminaraus nutarimo netenkintinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar Savivaldybė teisėtai ir pagrįstai be konkurso pavedė UAB „Grinda“ teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas, t. y. pagrįstai taikė vidaus sandorių iÅ¡imties taisyklę. UAB „Grinda“ yra pareiÅ¡kėjai priklausanti bendrovė, kurios vienintelė akcininkė ir yra Savivaldybė. 2010 m. kovo 9 d. UAB „Grinda“ pažyma (duomenys neskelbtini) tvirtina, kad Ä®monė 2007 m. gavo 92 proc., 2008 m. – 94 proc., 2009 m.

– 95 proc. pardavimo pajamų, o planuojamos pardavimo pajamos, skirtos Savivaldybės poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti, 2010 m. sudarys – 92–97 proc. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-468/2010, inter alia, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali bÅ«ti konstatuojamas tada, kai nustatoma trijų aplinkybių visuma, t. y. savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus arba grupes, dėl tokio sprendimo atsiranda arba gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams ir skirtingos konkurencijos sÄ lygos nėra sÄ lygotos Lietuvos Respublikos įstatymu vykdymu.

Šioje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad nustatant atvejus, kuriems netaikoma VPĮ nustatyta pirkimų tvarka, turėtų būti vadovaujamasi taip pat ir ES teisminių institucijų praktika. LAT 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 31 yra nurodęs, kad, jeigu supaprastintiems pirkimams nebūtų taikoma vidaus sandorių išimtis, susidarytų paradoksali situacija, kai supaprastinti pirkimai būtų reglamentuojami griežčiau už tarptautinius.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo atveju taikytini ESTT suformuoti Teckal kriterijai, pagal kuriuos ES taisyklės viešųjų pirkimų srityje yra taikomos, kai perkančioji organizacija, tokia kaip savivaldybė, ketina sudaryti atlygintinÄ raÅ¡ytinę sutartį su teisiÅ¡kai nuo jos atskirta privačia įmone, nepriklausomai nuo to, ar Å¡i įmonė yra perkančioji organizacija ar ne, iÅ¡skyrus atvejus: kai perkančioji organizacija (savivaldybė) turi teisę kontroliuoti teisiÅ¡kai atskirÄ nagrinėjamÄ Ä¯monę taip, kaip savo tarnybas, ir kai tokia įmonė didžiÄ jÄ savo veiklos dalį vykdo kartu su savivaldybe, kuri jÄ valdo.

Nurodyta iÅ¡imtis taikoma, jeigu toks santykis tarp savivaldybės ir jos kontroliuojamos teisiÅ¡kai atskiros įmonės yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso tikslais (2005 m. sausio 11 d. sprendimas Stadt Halle byloje C-26/03). Savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai visiÅ¡kai atitinka ESTT praktikoje nustatytus vidaus sandorio požymius, kuriems ES taisyklės viešųjų pirkimų srityje netaikytinos. Savivaldybė savo funkcijų vykdymÄ turi teisę atlikti per savo įmones. PareiÅ¡kėjo ir Ä®monės tarpusavio santykiai iki VPÄ® pasikeitimo, atitiko ESTT praktikoje suformuotÄ vidaus sandorio iÅ¡imties turinį, o Konkurencijos taryba nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, kad, pasikeitus teisiniam reguliavimui, UAB „Grinda“ ir pareiÅ¡kėjo sudarytos sutartys bei vykdoma veikla atitinka VPÄ® 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

UAB „Grinda“ atitinka VPÄ® taikymo iÅ¡imties reikalavimus. Todėl Savivaldybė UAB „Grinda“ pavestoms paslaugoms teikti neprivalėjo skelbti konkurso.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas tyrimÄ atliko neiÅ¡samiai. Teisės aktai nustato galimybę savivaldybėms vieÅ¡Ä sias paslaugas teikti bÅ«tent per savivaldybių bendroves. Konkurencijos taryba visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimu pažeidžiama sÄ Å¾ininga konkurencija. Sprendimas nelaikytinas teikiančiu privilegijas UAB „Grindai“ ir diskriminuojantis atskirus Å«kio subjektus.

UAB „Grinda“ yra pareiÅ¡kėjui priklausanti įmonė, įkurta tikslingai teikti miesto gatvių priežiÅ«ros žiemÄ , lietaus nuotekų tinklų priežiÅ«ros ir eksploatavimo; avarinių situacijų gatvėse lokalizavimo; smėlio, sniego ir grunto sÄ vartynų eksploatavimo; mechanizuoto važiuojamosios gatvių dalies valymo ir plovimo; beglobių gyvÅ«nų priežiÅ«ros, karantino organizavimo ir eutanazijos bei specialiÄ sias sanitarines paslaugas. Todėl Å¡ių paslaugų teikimas negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip iÅ¡imtinių teisių suteikimas UAB „Grinda“.

Konkrečių realiai konkuruoti su UAB „Grinda“ subjektų Konkurencijos taryba nenustatė. Konkurencijos sÄ lygų skirtumai atsirasti negali, nes atsakovas pripažino ir byloje dėl to ginčas nekilo, kad visos UAB „Grinda“ atliekamos paslaugos yra Savivaldybės teikiamos vieÅ¡osios paslaugos. Tiek aptarti teisės aktai, tiek LAT bei ETT praktika suteikia teisę Savivaldybei pasirinkti viešųjų paslaugų teikimo modelį, t. y. per savo struktÅ«rinius padalinius arba per nuosavas tuo tikslu įkurtas įmones.

Nėra taikytini tie patys kriterijai kaip privatiems juridiniams asmenims. III. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba apeliaciniu skundu (b. l. 152–166) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Atsakovas, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teisme, pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog UAB „Grinda“ pavestos atlikti paslaugos yra vieÅ¡osios. Tačiau nesutiktina su teismo teiginiu, jog dėl to, kad atsakovas pripažino tai, visos UAB „Grinda“ atliekamos paslaugos yra Savivaldybės teikiamos vieÅ¡osios paslaugos ir konkurencijos skirtumų negali atsirasti.

Pirmosios instancijos teismas neįžvelgė skirtumo tarp viešųjų paslaugų teikimo administravimo veiklos ir viešųjų paslaugų teikimo veiklos. Viešųjų paslaugų teikimas yra laikytinas Å«kine veikla Ä®statymo prasme. Ūkinė veikla turi bÅ«ti traktuojama plačiai, veiklos pripažinimas Å«kine nepriklauso nuo subjekto, kuris Å¡iÄ veiklÄ vykdo ar kuriam pavesta administruoti Å¡ios veiklos teikimÄ , priklausymo vieÅ¡ajam ar privačiajam sektoriui. Nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-45/20008, taip nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1976/2010.

Be to, nėra bÅ«tina nustatyti, kad buvo sudarytos skirtingos konkurencijos sÄ lygos de facto, užtenka nustatyti, jog vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais buvo sudarytos prielaidos tokiems skirtumams atsirasti (administracinė byla Nr. A822-441/2009). Tai Konkurencijos taryba nustatė ir iÅ¡samiai pagrindė Nutarime. Savivaldybė privalėjo užtikrinti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę, todėl ji privalėjo įsitikinti, ar jos Sprendimas neribos konkurencijos. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino potencialios konkurencijos aspekto UAB „Grinda“ atžvilgiu, nors Ä®statymo 3 straipsnio 9 dalis apima ir tai.

Sprendimu ne tik buvo sudarytos prielaidos konkurencijos sÄ lygų skirtumams rinkoje atsirasti, bet jie realiai ir atsirado. Ä®statymų leidėjas VSÄ® numatė kelias alternatyvas, kurios galimos, savivaldybei administruojant vieÅ¡Ä sias paslaugas, tačiau Savivaldybė, vykdydama savo funkcijas, privalo vadovautis ne tik VSÄ®, bet ir kitų įstatymų, tarp jų – ir Ä®statymo bei VPÄ®, nuostatomis. Atsakovas taip pat nurodė, kad VPÄ® 10 straipsnyje numatyta iÅ¡imtimi negalėjo bÅ«ti remiamasi, o Savivaldybė, atsižvelgiant į tuometinį nacionalinį reglamentavimÄ , privalėjo skelbti konkursÄ .

Pažymėtina, kad valstybės narės neprivalo perkelti ESTT sprendimų į savo nacionalinę teisę – kiekvienos valstybės narės diskrecijos teisė papildyti nacionalinius teisės aktus vidaus sandorius reglamentuojančiomis nuostatomis. Teckal bylos kriterijai netaikytina, nes VPĮ nenumato išimčių. Turi būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, o ne LAT išaiškinimu, kuris yra teorinio pobūdžio, nesusietas su konkrečia byla. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-468/2010 teismas nenustatė įpareigojimo remtis ESTT praktika, o tik nurodė, jog sprendžiant tokias bylas reikėtų vadovautis viešuosius pirkimus liečiančiose ESTT bylose suformuotais argumentais.

Å is sprendimas nekeičia ankstesnės praktikos. IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nėra įrodymų, jog bÅ«tų tenkinti antrojo Teckal kriterijaus reikalavimai, to neįrodė, nors turėjo, nes jis siekia pasinaudoti iÅ¡imtimi, pareiÅ¡kėjas. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje taikytina VPÄ® 10 straipsnio redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 173–177) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ä®monė, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teisme, pažymi, kad konkurencijos sÄ lygų skirtumai savivaldybės kontroliuojamam subjektui teikiant vieÅ¡Ä sias paslaugas neatsiranda – konkurencija rinkoje bÅ«tų ribojama tik tuo atveju, jei Savivaldybė sutartį dėl privalomųjų paslaugų teikimo bÅ«tų sudariusi su įmone, kurios kapitalÄ sudaro valstybinis ir privatus kapitalas. Savivaldybė gali teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas per nuosavas tuo tikslu įkurtas įmones.

Atsakovo argumentai dėl Teckal kriterijų netaikymo yra atmestini. Faktinės aplinkybės pagrindžia (tai įrodė pareiÅ¡kėjas), kad yra tenkinamas antrasis Teckal kriterijus. Å ios bylos ratio decidendi nesutampa su administracinės bylos Nr. AS261-284/2008. Atsakovui priimant NutarimÄ , jau galiojo nauja VPÄ® 10 straipsnio redakcija. PareiÅ¡kėjas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 178–190) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PareiÅ¡kėjas, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teisme, pažymi, kad Konkurencijos taryba nenustatė konkrečių subjektų, kurie realiai konkuruotų su UAB „Grinda“.

Sprendimas neteikia privilegijų ir nediskriminuoja kitų Å«kio subjektų, nes Savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimÄ per esančius viešųjų paslaugų teikėjus – tarp jų ir savivaldybės bendroves. LAT yra nustatęs vidaus sandorių iÅ¡imties taikymÄ pagal ESTT suformuluotus Teckal kriterijus. Tiek LAT, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-468/2010 pripažinta, jog, nustatant atvejus, kai nėra taikomos VPÄ® nustatytos procedÅ«ros, turi bÅ«ti vadovaujamasi ir ESTT suformuluotais kriterijais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai atitinka Teckal kriterijus. Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde vadovaujasi naujomis aplinkybėmis, nurodydamas, jog PVM sÄ skaita faktÅ«ra nepatvirtina realių iÅ¡laidų, nors apeliacinės instancijos teisme yra draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir įrodymais. Savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai patenka į VPÄ® 10 straipsnio 5 dalies taikymo apimtį, todėl Savivaldybė neprivalėjo Ä®monei pavestoms paslaugoms teikti skelbti konkurso.

Konkurencijos taryba vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, kurios tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniu pagrindu skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:IV. Apeliacinis skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas Konkurencijos tarybos 2010 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 2S-8 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo uždarajai akcinei bendrovei „GRINDA“ teikti privalomÄ sias paslaugas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos teisiniai santykiai kyla iÅ¡ konkurencijos teisės reguliavimo, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektams yra draudžiama atlikti veiksmus, ribojančius sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę, įtvirtintus inter alia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje. Nutarimu Konkurencijos taryba konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Savivaldybė įpareigojo UAB „Grinda“ teikti tam tikras vieÅ¡Ä sias paslaugas. Esminis byloje kylantis klausimas yra vidaus sandorių instituto taikymas 2009 m. kovo 2 d.

įsigaliojusios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos kontekste. Å iose ribose teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Byloje nėra ginčo dėl atitinkamos rinkos ir prekės nustatymo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, jog Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali bÅ«ti konstatuojamas, kai nustatoma trijų aplinkybių visuma:

1) valstybės valdymo ar savivaldos institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sÄ lygos nėra pagrįstos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (žr., pvz., 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-762/2009). Nustačius, jog nėra bent vienos iÅ¡ paminėtų aplinkybių, Sprendimas negalėtų bÅ«ti pripažintas pažeidžiančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. PareiÅ¡kėjas Nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ginčija tuo aspektu, kad, pasak pareiÅ¡kėjo, Sprendimas atitiko vidaus sandorio požymius, apibrėžtus Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje ir Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai jam netaikytini, o Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis Å¡iuo atveju nebuvo pažeistas.Byloje nagrinėjamu atveju Sprendimo priėmimo metu galiojo Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, kurioje nebuvo numatyta Å¡ios bylos kontekste aktuali vadinamoji vidaus sandorių iÅ¡imtis.

Tačiau Nutarimo priėmimo metu galiojo 2010 m. kovo 2 d. Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, o Konkurencijos taryba pagrįstai SprendimÄ vertino, inter alia, ir atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatoms (žr. Nutarimo konstatuojamÄ jÄ dalį). Pagal nuo 2010 m. kovo 2 d. iki 2011 m. sausio 6 d. galiojusiÄ (t. y. ginčijamo Nutarimo priėmimo metu) Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirÄ juridinio asmens statusÄ turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybÄ ar struktÅ«rinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iÅ¡ veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.

IÅ¡ nurodyto reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas įtvirtino vidaus sandorių iÅ¡imtį, kurios požymiai iÅ¡ esmės atitinka Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo suformuotÄ doktrinÄ vidaus sandorių srityje (žr., pvz., 1998 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ Teckal, C-107/98, Rink. 1999, p. I-8121, taip pat 2005 m. sprendimÄ Stadt Halle, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1), tik pirmiau minėtoje Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje tiksliau apibrėžiamas vienas iÅ¡ tokio sandorio požymių, t. y. tiksliai nurodoma procentinė pardavimo pajamų, kurias subjektas gauna iÅ¡ veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti, iÅ¡raiÅ¡ka.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vertinant vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje numatyto draudimo požiÅ«riu ir atitinkamam vieÅ¡ojo administravimo subjektui remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta iÅ¡imtimi, Å¡ioje byloje analizuotina, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas iÅ¡ tiesų atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus.

Teisėjų kolegija, vertindama Nutarimo argumentus dėl to, kad byloje tiriamu atveju Savivaldybei netaikytina Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta vidaus sandorio iÅ¡imtis, pažymi, kad dėl pirmojo Viešųjų pirkimų įstatyme numatyto kriterijaus (perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirÄ juridinio asmens statusÄ turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybÄ ar struktÅ«rinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas) ginčo byloje nėra, Savivaldybė šį kriterijų tenkina.

Dėl antrojo Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto kriterijaus (kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti) teisėjų kolegija pažymi, jog, siekiant nustatyti, ar šis kriterijus tenkinamas, visų pirma būtina aiškiai nustatyti, kiek pardavimo pajamų per paskutiniuosius finansinius metus iki atitinkamo sprendimo (nagrinėjamu atveju – Sprendimo) priėmimo kontroliuojamas ūkio subjektas (nagrinėjamu atveju – UAB „Grinda“) gavo iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos (nagrinėjamu atveju – Savivaldybės) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti.Nagrinėjamos bylos atveju ginčijamame Nutarime Konkurencijos taryba konstatavo, kad Konkurencijos tarybos byloje esantys duomenys, kuriuos pateikė UAB „Grinda“, rodo, jog UAB „Grinda“ gaunamos pardavimo pajamos, susijusios su Savivaldybės priskirtų funkcijų atlikimu, nagrinėjamu laikotarpiu sudarė apie 80 procentų visų pardavimo pajamų, todėl Viešųjų pirkimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis netaikytina (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, b. l. 200).

Tuo tarpu pareiškėjas tiek teikdamas paaiškinimus Konkurencijos tarybai iki Nutarimo priėmimo (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, b. l. 166–169), tiek skunde pirmosios instancijos teismui (b. l.

77) teikė duomenis, kuriais grindė teiginį, jog UAB „Grinda“ iÅ¡ Savivaldybės poreikiams skirtos tenkinti veiklos gavo daugiau nei 90 procentų pajamų. Pirmosios instancijos teismui pareiÅ¡kėjas ne tik pateikė pardavimo pajamų struktÅ«ros suvestines už 2007–2009 metus (b. l. 125–132), bet ir nurodytais metais pasiraÅ¡ytas sutartis ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (t. II–XX).Kadangi nauja Viešųjų pirkimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies redakcija įsigaliojo 2010 m. kovo 2 d., nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti įvertinta, ar 2009 metais UAB „Grinda“ ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gavo iÅ¡ veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatyti reikalavimai individualiam administraciniam aktui – individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (8 straipsnio 1 dalis). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Konstatuotina, kad teismas turi (ir gali) vertinti, ar Konkurencijos taryba laikėsi procedūrinių taisyklių, ar visos išvados buvo motyvuotos, ar nebuvo iškraipytos faktinės aplinkybės, ar nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (žr. mutatis mutandis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009). Šioje byloje konstatuotina, kad reikalavimas Konkurencijos tarybai priimti motyvuotas išvadas reiškia būtinybę atsakovui pagrįsti savo išvadas objektyviais duomenimis, kurie nebūtų aiškiai paneigti kitais byloje esančiais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba Nutarime tik nurodė, jog byloje esantys duomenys, kuriuos pateikė UAB „Grinda“, rodo, kad UAB „Grinda“ gaunamos pardavimo pajamos, susijusios su Savivaldybės priskirtų funkcijų atlikimu, nagrinėjamu laikotarpiu sudarė apie 80 procentų visų pardavimo pajamų. Toks pats teiginys pateiktas apeliaciniame skunde. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ Savivaldybė neigė Konkurencijos tarybos tyrimo metu, pateikdama paaiÅ¡kinimus ir UAB „Grinda“ pažymÄ , kurioje nurodoma, kad UAB „Grinda“ daugiau nei 90 procentų pajamų yra iÅ¡ veiklos, skirtos Savivaldybės poreikiams tenkinti (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, b.l. 166–169), taip pat pirmosios instancijos teisme, pateikdama įrodymus, pagrindžiančius 90 procentų pajamų iÅ¡ veiklos, skirtos Savivaldybės funkcijų realizavimui bei poreikių tenkinimui 2007–2009 metais, vykdymo.

Å iuo pagrindu Savivaldybė pateikė 2007–2009 metų pasiraÅ¡ytų sutarčių ir PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas (t. II–XX), taip pat UAB „Grinda“ pelno (nuostolių) ataskaitų nuoraÅ¡us (b. l. 130–132), UAB „Grinda“ pardavimo pajamų struktÅ«ros suvestines už 2007–2009 metus (b. l. 126–129). IÅ¡ byloje esančių UAB „Grinda“ pardavimo pajamų struktÅ«ros suvestinių už 2007–2009 metus (b. l. 126–129) matyti, kad minėtos įmonės pardavimo pajamos iÅ¡ Vilniaus savivaldybei suteiktų paslaugų sudarė daugiau nei 90 proc.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodytų duomenų Konkurencijos taryba nepaneigė, apsiribodama abstrakčiu konstatavimu, jog Konkurencijos tarybos duomenimis 90 procentų pajamų kriterijaus UAB „Grinda“ netenkino (b. l. 140), jokių papildomų įrodymų, kurie paneigtų Savivaldybės ir UAB „Grinda“ argumentus dėl antrojo kriterijaus (dėl 90 procentų pajamų kriterijaus), nėra. Konkurencijos tarybos apeliaciniame skunde nurodo, kad įrodinėjimo pareiga nagrinėjamoje situacijoje kyla tam asmeniui, kuris siekia konkrečia išimtimi pasinaudoti (b.l. 165).

Vis dėlto Å¡iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimÄ , turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (žr., pvz., 2004 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimÄ ), ir ES pagrindinių teisių chartijoje (41 straipsnis) įtvirtintu atsakingo valdymo (gero administravimo) principu. Å is principas apima ir teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-71/2011).

Apeliaciniame skunde Konkurencijos taryba nurodė, kad Savivaldybė kartu su 2010 m. kovo 17 d. raÅ¡tu nepateikė atitinkamus teiginius pagrindžiančių įrodymų. Vis dėlto Konkurencijos tarybai nustačius, kad trÅ«ksta tam tikrų duomenų arba esami duomenys nėra pakankamai, ji, siekdama užtikrinti objektyvų ir visapusiÅ¡kÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , turi pareigÄ atkreipti subjekto dėmesį į tai, kad trÅ«ksta, nepakanka tam tikrus teiginius pagrindžiančių įrodymų, ir pasiÅ«lyti jam tokius duomenis pateikti.

To Konkurencijos taryba neatliko, laikydama, kad tyrimas Å¡iuo aspektu yra pakankamai ir iÅ¡samus, bei tinkamai nereaguodama į Savivaldybės pateiktus paaiÅ¡kinimus (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, b. l. 166–169), tiesiog juos atmesdama kaip nepagrįstus, bet tokio apsisprendimo tinkamai nemotyvuodama. Ä®vertinus Konkurencijos tarybos tyrimo byloje esančius įrodymus nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Konkurencijos taryba atliko visus veiksmus, bÅ«tinus įvertinant UAB „Grinda“ 90 procentų pajamų kriterijaus atitiktį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendro pobÅ«džio pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus (nagrinėjamu atveju – NutarimÄ ) įpareigoja Konkurencijos tarybÄ pagrįsti, kokiais duomenimis remiantis daroma iÅ¡vada apie 80 procentų gautų pajamų iÅ¡ veiklos, susijusios su Savivaldybės priskirtų funkcijų atlikimu. Å ios procentinės iÅ¡raiÅ¡kos Konkurencijos taryba nepagrindė, taip pat aiÅ¡kiai ir nekvestionuodama byloje pateiktų Savivaldybės dokumentų, t. y. 2007–2009 metų pasiraÅ¡ytų sutarčių ir PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijų (t.

II–XX), UAB „Grinda“ pelno (nuostolių) ataskaitų nuorašų (b. l. 130–132), UAB „Grinda“ pardavimo pajamų struktÅ«ros suvestinių už 2007–2009 metus (b. l. 126–129). Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas bylos aplinkybes bei Savivaldybės byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡ jų matyti, jog UAB „Grinda“ 2009 metais tenkino abu Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (2010 m. kovo 2 d. redakcija) įtvirtintus kriterijus.Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų priežasčių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. TeisėjaiLaimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Romanas KliÅ¡auskas