fb3f7e75-9bea-4d49-971c-835a5954f7ce · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-775-357/2018 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00865-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)   šiaulių apygardos teismas  N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2018 m. lapkričio 20 d. Å iauliai  Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo E. B. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

V. ieÅ¡kinį atsakovui E. B., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajono savivaldybėje, dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.  Teisėjų kolegija  n u s t a t ė :  Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. V. ieÅ¡kiniu prašė priteisti nepilnamečio sÅ«naus M.

B., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ iÅ¡ tėvo E. B. periodinėmis kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis po 200 Eur nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui sÅ«nui M. B. neteikto iÅ¡laikymo 3200 Eur skolÄ už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.; skirti ieÅ¡kovę nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui mokamų lėšų administratore uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaiko motina, t. y. ieÅ¡kove; nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovui nuo 2016 m. gruodžio 1 d. pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis nebeteikia vaikui išlaikymo. Atsakovo artimieji nuperka vaikui žaislų, drabužėlių. Jie savo nuožiūra perka vaikui daiktus, maždaug už 16 Eur per mėnesį. Ji gyvena išsinuomotame vieno kambario bute. Vaikas dažnai serga.

2. Atsakovas E. B. su ieÅ¡kinio reikalavimais sutiko iÅ¡ dalies ir nurodė, kad jo tėvai iÅ¡ dalies prisideda prie vaiko iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ jo per didelį vaikui iÅ¡laikymÄ . Atlikęs bausmę turės ieÅ¡kotis darbo, gyvenamosios vietos. Sutinka mokėti sÅ«nui iÅ¡laikymÄ , bet ne po 200 Eur per mėnesį, tačiau neturi nuomonės, kokio dydžio iÅ¡laikymas reikalingas vaikui, palieka spręsti teismui. SÅ«nus ateina pas jo mamÄ pavalgyti. Jo mama tariasi su ieÅ¡kove, kÄ reikia vaikui nupirkti.

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  3. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. liepos 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Nustatė ieÅ¡kovės R. V. ir atsakovo E. B. nepilnamečio sÅ«naus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove R. V. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, priteisė iÅ¡ atsakovo E. B. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , priteisė iÅ¡ atsakovo E. B. 3200 Eur nepilnamečio sÅ«naus M.

B., gimusio (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.; M. B. iÅ¡laikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieÅ¡kovę R. V.; nustatė atsakovo E. B. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi M. B. tvarkÄ .

4. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau mažamečiui vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kt., teismas sprendė, kad per mėnesį 300 Eur suma mažamečiui vaikui yra pakankama jo poreikiams patenkinti.

5. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės gaunamas pajamas sudaro 45,22 Eur iÅ¡moka vaikui per mėnesį, ieÅ¡kovei padeda jos artimieji, atsakovo tėvai, t. y. vaiko seneliai, vaikui savo nuožiÅ«ra nuperka daiktų (žaislų, drabužėlių) maždaug už 16 Eur per mėnesį. IeÅ¡kovė 2018 m. birželio 30 d. pabaigė politechnikos mokyklÄ , nedirba, augina mažametį vaikÄ . IeÅ¡kovė neturi savo vardu registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Gyvena kartu su sÅ«numi iÅ¡sinuomotame bute, už kurį kas mėnesį moka 70 Eur nuomos mokestį ir už komunalinius patarnavimus. Atsakovas nekilnojamojo turto nuosavybės teise įgijęs neturi, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie savo materialinę padėtį ir pajamas.

6. Teismas nurodė, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturintis sveikatos problemų, todėl yra pagrindo teigti, kad jo turtinę padėtį lemia tik paties požiÅ«ris į darbÄ ir savo socialinį statusÄ . Atsakovo turtinė padėtis turi reikÅ¡mės iÅ¡laikymo dydžio nustatymui, tačiau negali bÅ«ti pagrindas atleisti tėvÄ nuo pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ . SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovas būdamas laisvės atėmimo vietoje, gali įsidarbinti ir taip gauti papildomų pajamų, be to, atsakovas šiuo metu yra išlaikomas iš biudžeto lėšų, todėl išleidžia mažiau pinigų, negu būdamas laisvėje.

8.  Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija, jog jis neteikė sūnui išlaikymo nuo 2016 m. gruodžio 1 d., t. y. kai jis pradėjo atlikinėti laivės atėmimo bausmę. Atsakovo tėvų, t. y. vaiko senelių, nupirkti vaikui daiktai vertinti kaip senelių dovanos vaikaičiui. Tai nelaikytina kaip išlaikymo teikimo forma, nes jie buvo pirkti senelių nuožiūra, nesitariant su ieškove, kas vaikui tuo metu būtina. Be to, atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų apie jo tėvų vaikui pirktus daiktus.

Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovo priteisė 3200 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį, nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., t. y. už 16 mėnesių (200 Eur x 16 mėn.=3200 Eur). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai  9. Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. praÅ¡o: bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. liepos 19 d. sprendimÄ pakeisti: sumažinti nepilnamečiui vaikui M.

B. iÅ¡ atsakovo E. B. priteisto periodinio iÅ¡laikymo sumÄ iki 100 Eur per mėnesį, sumažinti nepilnamečiui vaikui M. B. iÅ¡ atsakovo E. B. priteistÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iki 1600 Eur; kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas; apeliantui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti apeliacijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė iÅ¡laikymo ir jo įsiskolinimo priteisimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas ir nukrypo nuo Å¡iais klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo teismų praktikos.

Priimto sprendimo negalima laikyti nei teisėtu nei sÄ Å¾iningu. 9.2. Pirmosios instancijos teismas, sprendime deklaratyviai remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, iÅ¡ tiesų nuo jos nukrypo. Pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas, jog atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, tų pačių aplinkybių netaikė ieÅ¡kovei, kuri taip pat yra sveika, darbingo amžiaus, kÄ tik įgijo profesinį iÅ¡silavinimÄ . Teismas nevertino ieÅ¡kovės pastangų gauti daugiau pajamų. Vaikas yra daugiau kaip trijų metų amžiaus, jis gali eiti į darželį, o ieÅ¡kovė dirbti.

Tačiau ieÅ¡kovė to nedaro, nepateikė jokių įrodymų apie jos pastangas įsidarbinti, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nevertino, taip pažeisdamas tėvų lygybės principÄ iÅ¡laikymo prievolėje. 9.3. Teismas motyvavo hipotetine atsakovo galimybe įsidarbinti laisvės atėmimo vietoje, visiÅ¡kai nevertindamas tai reglamentuojančių teisės aktų. Atsakovas pripažįsta, kad jo įkalinimas nesudaro pagrindo atleisti jį nuo iÅ¡laikymo pareigos, tačiau Å¡i aplinkybė yra objektyvi sprendžiant dėl atsakovo galimybių gauti daugiau pajamų.

Å alių turtinė padėtis nesudaro galimybių kas mėnesį skirti vaikui po 300 Eur iÅ¡laikymÄ , o atsakovo situacija nesudaro galimybių jam teikti net 2/3 Å¡ios prievolės. 9.4. Teismas taip pat motyvavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie savo pajamas ir turtinę padėtį, nors visiÅ¡kai akivaizdu, kad atsakovo galimybės teikti įrodymus yra ribotos. Teismui nebuvo jokių sunkumų gauti bet kokius duomenis iÅ¡ viešųjų registrų (teismas turėjo duomenis, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto), „Sodros“ apie atsakovo turtÄ ir pajamas. 9.5.

Pati ieÅ¡kovė nurodė, kad jos gaunamas pajamas sudaro 45,22 Eur iÅ¡moka vaikui per mėnesį. Tuo pat metu nurodo, jog vien už buto nuomÄ ir komunalinius mokesčius sumoka 70 Eur per mėnesį. Ä®vertinus aplinkybę, kad atsakovei ir vaikui reikia valgyti, apsirengti ir pan., akivaizdu, kad ieÅ¡kovės deklaruojamų pajamų visiÅ¡kai nepakanka pragyvenimui, jau nekalbant apie vaiko iÅ¡laikymÄ už 300 Eur per mėnesį. Tokiomis aplinkybėmis matyti, kad ieÅ¡kovė neatskleidžia savo tikrųjų pajamų, abstrakčiai jas įvardydama artimųjų pagalba.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės deklaruojamas pajamas ir protingai suprantamas bÅ«tinas iÅ¡laidas jos ir vaiko pragyvenimui, akivaizdu, kad ta pagalba yra pakankamai reikÅ¡minga, tačiau teismas to vėlgi nevertino. 9.6. Teismas nepagrįstai atsakovų tėvų ieÅ¡kovei teikiamÄ pagalbÄ iÅ¡laikant vaikÄ Ä¯vertino tik kaip dovanas, kurios neturi įtakos Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui. Teismas motyvavo, kad seneliai perka vaikui rÅ«bus, kitus daiktus savo nuožiÅ«ra nesitardami su ieÅ¡kove, kas vaikui tuo metu bÅ«tina.

Tačiau Å¡i aplinkybė visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog atsakovo tėvų nupirkti rÅ«bai ir kiti daiktai yra apskritai nereikalingi ir nepalengvina vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡tos. Juo labiau, kad pati ieÅ¡kovė nurodė apie artimųjų pagalbÄ . IeÅ¡kovei pripažįstant atsakovo tėvų pagalbÄ , įrodinėjimo pareiga, jog Å¡i pagalba yra visiÅ¡kai nereikalinga tenka ieÅ¡kovei. Be to, tėvai ieÅ¡kovei vaiko iÅ¡laikymui pervedinėjo ir pinigus. Å ias aplinkybes patvirtins atsakovo tėvai, sesuo, todėl bÅ«tina apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovas byloje neturėjo advokato, todėl negalėjo kvalifikuotai, procesiÅ¡kai laiku ir tinkamai teisme apginti savo teisų ir teisėtų interesų. 9.7. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas 3 metų vaikui bÅ«tinu 300 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ , ieÅ¡kovės nepagrįstÄ jokiais įrodymais, kai mažametis vaikas nelanko jokių bÅ«relių, jam nereikia kiÅ¡enpinigių, lėšų savarankiÅ¡kam laisvalaikiui bei pomėgiams ir pan., neturi jokių specialių poreikių dėl sveikatos, taip pat pažeidė tėvų lygybės iÅ¡laikymo prievolėje principÄ nustatydamas atsakovui net 2/3 iÅ¡laikymo prievolėje.

Teismų praktikoje tokio dydžio iÅ¡laikymÄ priteisia iÅ¡ verslininkų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

10. IeÅ¡kovė R. V. atsiliepimo į atsakovo E. B. apeliacinį skundÄ nepateikė.  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados  Apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

12. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimÄ , bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 13. Apeliantas praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant apklausti atsakovo tėvus, seserį dėl atsakovo tėvų teikto iÅ¡laikymo. Atsakovas byloje neturėjo advokato, todėl negalėjo kvalifikuotai, procesiÅ¡kai laiku ir tinkamai teisme apginti savo teisų ir teisėtų interesų.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (LAT CBS 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

14. IÅ¡ 2018 m. birželio 28 d. teismo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad atsakovui buvo iÅ¡aiÅ¡kintos Å¡alies teisės ir pareigos (CPK 42 str.), atsakovas dalyvavo teismo posėdyje ir buvo iÅ¡klausytas teismo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl praÅ¡ymas atmestinas. Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo paskirstymo tarp Å¡alių 15. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ tarp Å¡alių ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

16. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr.3K-3-171/2008).

17. Ä®rodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – atsiliepimo, atsikirtimų faktinį pagrindÄ .

19. Kaip jau minėta, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui įvertinus ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus ir nusprendus, kad Å¡ie įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, atsakovas turėjo teisę pateikti įrodymus apie Å¡ių aplinkybių klaidingumÄ . Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ tarp Å¡alių.

20. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo 21. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteistas nepilnamečiui vaikui išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai nustatė vaiko poreikius. Mano, kad iš atsakovo priteistas 200 Eur išlaikymas turėtų būti sumažintas iki 100 Eur, be to pačios ieškovės pajamos neleidžia panaudoti didesnės sumos sūnaus poreikiams.

22. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Å ios nuostatos imperatyvas iÅ¡plaukia tiek iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .

Ä®statyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iÅ¡ tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

23. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

24. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, nes iÅ¡laikymas visų pirma turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. U. v.

M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nurodytų kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

25. Skundžiamu sprendimu iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui vaikui yra priteistas iÅ¡laikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad priteisto iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo suma yra per didelė 3 metų vaikui, neturinčių specialių poreikių. Å alių nepilnamečio sÅ«naus poreikiams tenkinti reikalingos iÅ¡laidos sudaro 300 Eur per mėnesį, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuotos Å¡ios iÅ¡laidos: 60 Eur bÅ«sto iÅ¡laikymui (mokesčiams), 120 Eur maistui, 50 Eur avalynei ir drabužiams, 20 Eur vaistams ir vitaminams, 20 Eur higienos prekėms, 30 Eur ugdymo ir lavinimo priemonėms, 30 Eur darželio lankymui.

Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių (3 metų), atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta specialiųjų vaiko poreikių, į ieškovės pateiktus išlaidas pagrindžiančius duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti 300 Eur suma yra būtina. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. Nr. 814 nutarimu nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtinta 400 Eur minimali mėnesinė alga. Taigi, nepilnamečio vaiko poreikiams nustatyta reikalinga suma (300 Eur) yra mažesnė nei orientacinis kriterijus.

27. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieÅ¡kove, laikytina, kad ieÅ¡kovei yra geriau žinomi nepilnamečio vaiko poreikiai bei iÅ¡laidos jiems tenkinti. Kadangi apeliantas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės nurodytas iÅ¡laidas Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus poreikiams tenkinti, laikytina, kad apelianto argumentas, kad nepilnamečiui vaikui pakaktų iÅ¡ apelianto skirti tik 100 Eur iÅ¡laikymÄ per mėnesį, yra tik apelianto gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti reikiamo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti iÅ¡laikymo teikimo.

28. Mažesnis iÅ¡laikymas teismo gali bÅ«ti priteisiamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos bÅ«klės objektyviai nėra pajėgÅ«s teikti didesnį iÅ¡laikymÄ . Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas vaikui gali bÅ«ti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiÅ¡kinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

29. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovas Å¡iuo metu neturi objektyvių galimybių įsidarbinti ir gauti pajamas, nes atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tėvams į sunkiÄ turtinę padėtį patekus dėl savo nerÅ«pestingo elgesio (Å¡iuo atveju padarytų nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, praÅ¡ydami mažesnio iÅ¡laikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje 3K-3-469/2006). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pajamų neturėjimas ir negalėjimas gauti pakankamų pajamų dėl jo buvimo laisvės atėmimo vietoje, negali bÅ«ti teisėtu pagrindu, atleidžiančiu atsakovÄ nuo pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnametį sÅ«nų.

30. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Å¡alių turtinę padėtį ir priteisė didesnę dalį iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad ieÅ¡kovės gaunamas pajamas sudaro 45,22 Eur iÅ¡moka vaikui per mėnesį, ji 2018 m. birželio 30 d. pabaigė politechnikos mokyklÄ , nedirba, augina mažametį vaikÄ , neturi savo vardu registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gyvena kartu su sÅ«numi iÅ¡sinuomotame bute, kad atsakovas nekilnojamojo turto nuosavybės teise įgijęs neturi, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, gali įsidarbinti ir taip gauti papildomų pajamų, be to, atsakovas Å¡iuo metu yra iÅ¡laikomas iÅ¡ biudžeto lėšų, todėl iÅ¡leidžia mažiau pinigų, negu bÅ«damas laisvėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iÅ¡ atsakovo sÅ«naus iÅ¡laikymui priteisti 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Padaryta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nepažeidžia iÅ¡laikymo dydžio nustatymÄ reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypsta nuo jų iÅ¡aiÅ¡kinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

Mažinti iÅ¡ atsakovo priteistÄ iÅ¡laikymÄ remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡laikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobÅ«džio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio iÅ¡laikymas, Å¡alims res judicata galios neįgyja, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindÄ peržiÅ«rėti teismo sprendimÄ , kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti teismo sprendimu nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo 32. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas įsiskolinimo sumÄ neturėjo taikyti tokio paties 200 Eur per mėnesį iÅ¡laikymo dydžio, o privalėjo jį mažinti, kadangi atsakovo tėvai finansiÅ¡kai rėmė Å¡alių nepilnametį vaikÄ , pirko jam daiktus.

33. IÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, (c) bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad iÅ¡laikymas neteikiamas iÅ¡ viso ar jeigu jis neteikiamas iÅ¡ dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprÅ«pinimas, kuris nepatenkina vaiko visų bÅ«tinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi bÅ«ti nustatomos aplinkybės, reikÅ¡mingos klausimui dėl iÅ¡laikymo įskolinimo priteisimo iÅ¡spręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti iÅ¡laikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, įtvirtintÄ CPK 178 straipsnyje, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

35. Nagrinėjamu atveju, atsakovas neginčija, jog jis neteikė sÅ«nui iÅ¡laikymo nuo 2016 m. gruodžio 1 d., t. y. kai jis pradėjo atlikinėti laivės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovui nepilnamečiam sÅ«nui priteisę 200 Eur iÅ¡llaikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur kas mėnesį. Byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieÅ¡kinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma. Tokių aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta Å¡iuo atveju negali bÅ«ti perkelta kitai Å¡aliai, juo labiau teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-404/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo tėvų, t. y. vaiko senelių nupirkti vaikui daiktai vertinti kaip senelių dovanos vaikaičiui. Tai nelaikytina kaip išlaikymo teikimo forma, nes jie buvo pirkti senelių nuožiūra, nesitariant su ieškove. Be to, atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų apie jo tėvų vaikui pirktus daiktus.

36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad vaiko poreikiai iki ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos buvo mažesni ir sumažinti priteisto iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , nes iÅ¡laikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė. Dėl kasacinio teismo praktikos 37. Pažymėtina, kad tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v.

UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos skundÄ , bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes:

į precedento sukÅ«rimo laikÄ ; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumÄ ; į įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ reikÅ¡mingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, bÅ«tina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-219/2017; kt.).

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 41. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 42. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių nepaskirstomos. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :  TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. liepos 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Egidijus Mockevičius Irena StasiÅ«nienė