2023-03-29 Nr. AB-6841-3-61-3-02807-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-523-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02807-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. P-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorei V. B.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį pažeidimą bei jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

2. Pareiškėja, nesutikdama su jai paskirta tarnybine nuobauda, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra) 2020 m. gegužės 19 d. pranešimo Nr. 17.9-5941 „Apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą“ (toliau – ir Pranešimas) turinys skiriasi nuo Įsakymo turinio. Pareiškėja įvertino, kad Įsakyme nurodyti iškraipyti faktai, todėl buvo pažeista tiek jos teisė į gynybą, tiek pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ). Įsakyme nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog ji aplaidžiai ir nerūpestingai atliko prokuroro pareigas, ne kartą pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) ir kitų teisės aktų reikalavimus, nevykdė privalomų teismų ir aukštesniojo prokuroro nurodymų, būtent: „1. Skundo nagrinėjimo medžiagoje Nr. M-1-01-39218-18: 1.1 Išnagrinėjusi pareiškėjų A. ir E. B. 2018 m. birželio 18 d. skundą (reg. Nr. AP-16500) dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus r. PK) 2018 m. birželio 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą V. M. atžvilgiu, 2018 m. liepos 17 d. priėmė nutarimą ir tą pačią dieną išsiuntė pareiškėjams. Šiame nutarime ji atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą, t. y. atsisakė panaikinti Vilniaus r. PK 2018 m. birželio 4 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir neteisingai išaiškino savo nutarimo apskundimo tvarką, nurodydama, kad jis skundžiamas aukštesniajam prokurorui“. Pareiškėja dėl šių Įsakyme nurodytų argumentų paaiškino, kad, rašydama rezoliucinę dalį, padarė spausdinimo klaidą. Pareiškėja patvirtino, kad jai žinoma prokuroro nutarimo atmesti prašymą apskundimo tvarka. Be to, pareiškėja teisingai nurodė BPK straipsnį dėl apskundimo tvarkos, todėl nebuvo sutrukdyta paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui.

3. Pareiškėja apžvelgė Įsakymo 1.2–1.3 punktus ir nurodė, kad medžiaga M-1-01-392018-18 ir 2018 m. spalio 5 d. teismo nutartis nebuvo išsiųsti į prokuratūrą. Pareiškėja paaiškino, kad šiuo atveju yra mišri kaltė, todėl jos drausminis nusižengimas turėtų būti nutrauktas. Pareiškėja dėl Įsakymo 1.2 punkte nurodytos formuluotės apie tai, jog Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – ir IBPS) 2018 m. rugsėjo 3 d. susipažinusi su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo jai skirta užduotimi – prašymu pateikti medžiagą Nr. M-1-01-39218-18 pareiškėjų skundo nagrinėjimui, 2018 m. rugsėjo 4 d. sukūrė analogišką užduotį Vilniaus rajono PK vyr. tyrėjui ir 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu įpareigojo Vilniaus rajono PK viršininką skubiai pateikti medžiagą teisėjui, pareiškė nurodė, kad ši tarnybinio patikrinimo formuluotė yra perteklinė. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 1V-67/I-31 patvirtintu Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo (toliau – ir Duomenų tvarkymo aprašas) 25 punktu, pareiškėja pažymėjo, kad šiuo atveju teisėjas prašė popierinės bylos, kuri buvo Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK, nes prokuratūroje Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK dokumentai nearchyvuojami.

4. Pareiškėja dėl Įsakymo 2.1–2.3 punktų pažymėjo, kad tai, jog nenurodė, kokiam teismui reikia apskųsti prokuroro sprendimą, nėra didelė tarnybinė pražanga, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas operatyviai priėmė nutartį perduoti pareiškimą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pareiškėja akcentavo, kad medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pavesta kontroliuoti ne jai, o kitam prokurorui. Pareiškėja pažymėjo, kad Įsakymo 3 punkto formuluotė skiriasi nuo Pranešimo formuluotės. Pranešime nurodyta, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 20 d. aplaidžiai surašė klaidingą nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, o Įsakyme nurodyta, jog ji, aptikusi klaidą, po mėnesio, 2019 m. sausio 21 d. rašte, adresuotame Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjai, rašė, jog 2018 m. gruodžio 20 d. per klaidą buvo pasirašytas nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo projektas, ir prašė atnaujinti nurodytą ikiteisminį tyrimą bei įvykdyti prieš tai duotus rašytinius nurodymus.

Prie šio rašto 2019 m. sausio 21 d. IBPS ji sukūrė tyrėjai užduotį: „Prašau atnaujinti sustabdytą IT Nr. 01-1-31004-18 bei vykdyti rašytinius nurodymus“, tačiau šios užduoties vykdymo ir tolesnės ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31004-18 eigos neorganizavo ir nekontroliavo, Nusikalstamų veikų žinybinio registro apie klaidingą ikiteisminio tyrimo sustabdymą neinformavo, į aukštesnįjį prokurorą su prašymu atnaujinti praleistą ikiteisminio tyrimo terminą, kuris baigėsi 2018 m. gruodžio 29 d., nesikreipė, todėl ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31004-18 nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. nebuvo atliekamas, kol nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą panaikino aukštesnysis prokuroras.

Pareiškėja teigė, kad naujas pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą nebuvo įteiktas, todėl buvo suvaržyta jos teisė į gynybą ir pažeistas ABTĮ. Pareiškėja paaiškino, kad priėmė nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą pasirašytame projekte, tačiau šio projekto pasirašyti neketino, tai padarė per klaidą. Pareiškėja nurodė, kad ant nutarimo yra užrašas – „klaidingas nutarimas“, tačiau IBPS tokių dokumentų neatpažįsta. Popierinėje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurią pareiškėja išsiuntė į Vilniaus AVPK Vilniaus r.

PK, buvo rašytiniai nurodymai, kuriuos pareiškėja liepė įvykdyti 2019 m. sausio 19 d. Pareiškėja tikėjosi, kad tyrėja, gavusi popierinę bylą, atlikusi pirmą nurodymų veiksmą, atnaujins sustabdytą tyrimą ir tada pareiškėja prašys prokuroro atnaujinti ikiteisminį tyrimą bei pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą. Pareiškėja pažymėjo, kad nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. atostogavo, o jos visos bylos buvo išdalintos kitiems prokurorams. Šiuo metu rašytiniai nurodymai yra įvykdyti ir priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl V.

K. ir ikiteisminio tyrimo sustabdymo. Pareiškėja nesutiko su Įsakymo 4 punktu ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu kontroliavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliktų visus reikiamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau skirti DNR tyrimą būtų buvę neproporcinga. Pareiškėja taip pat apibendrino, kad Pranešimas buvo neaiškus, nekonkretus, neįrodyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras buvo šališkas, neobjektyvus, todėl Įsakymas turi būti panaikintas.

5. Atsakovas Prokuratūra atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos skunde pateikti argumentai yra identiški 2019 m. gegužės 29 d. pasiaiškinimui Nr. 17.1-4717. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos 2018 m. liepos 17 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodytos apskundimo tvarkos negalima laikyti spausdinimo klaida, o nurodytas pažeidimas sukėlė neigiamus padarinius – apskundimo procesas nevyko sklandžiai ir papildomai užsitęsė savaitę laiko. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su Įsakymo 1.2 ir 1.2 papunkčiais, kad nurodyta formuluotė yra perteklinė, nes pareiškėja tokio tarnybinio pažeidimo nepadarė, atsakovas pažymėjo, jog teismų praktikoje aprobuota, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus. Pareiškėjos aptariamos faktinės aplinkybės buvo nurodytos Pranešime, siekiant pabrėžti pareiškėjos žinojimą, kad jos nutarimai buvo apskųsti, taip pat ir gebėjimą dirbti su IBPS suformuotomis užduotimis. Skundžiamo Įsakymo 1.2 ir 1.2 papunkčiuose atskleistos visos tarnybinių pažeidimų (neveikimo, gavus IBPS suformuotas ikiteisminio tyrimo teisėjų užduotis), faktinės aplinkybės, o po to išvardinti teisės aktai, kuriuos pažeidė pareiškėja. Dėl to, kad, pareiškėjos teigimu, medžiagos Nr. M-1-01-39218-18 ir Nr. M-1-01-70159-18 po skundų teisme išnagrinėjimo paštu buvo išsiųstos ne į prokuratūrą, o į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nepridėjus teismo nutarčių ir šiuo atveju yra mišri kaltė – atsakovas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl pareiškėjos veiksmų ir neveikimo.

7. Dėl skundo motyvo, kad į teismo grąžintas medžiagas nebuvo įsegti popieriniai nutarčių variantai, atsakovas pažymėjo, jog tai neeliminuoja pareiškėjos atsakomybės. Atsakovas taip pat nurodė, kad medžiagos Nr. M-1-01-39218-8 ir Nr. M-1-01-70159-18 buvo parengtos per IBPS, teisėjams suteikta prieiga dirbti per IBPS, teisėjų sprendimai priimti IBPS, todėl užduotys dėl nutarčių vykdymo prokurorei taip pat buvo suformuotos IBPS. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. birželio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9-6992 „Dėl prokurorės V. B. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) ir Įsakyme (1.1–1.4 papunkčiai) konstatuoti tarnybiniai pažeidimai yra analogiški, jų turinys nebuvo keičiamas. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad jos paaiškinimas buvo ignoruotas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad tai, jog ji nenurodė, kokiam teismui reikia apskųsti prokuroro sprendimą medžiagoje Nr. M-1-01-70159-18, nėra didelė tarnybinė pražanga, kadangi prokurorė pažeidė BPK 45 straipsnio reikalavimus, jog prokuroras privalo ne tik išaiškinti asmeniui jo teises, bet ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Dėl prokurorės pažeidimo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas turėjo priimti nutartį dėl skundo perdavimo pagal teritorinį teismingumą, o apskundimo procesas dėl to pailgėjo 6 dienomis.

8. Dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su Įsakymo 3 punktu, atsakovas nurodė, kad pakeisdamas tarnybinio pažeidimo formuluotę tokia, kuri atitiko pačios pareiškėjos vertinimą, tik sušvelnino pareiškėjos padėtį. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nurodė, kad pareiškėjos motyvas, jog dėl nurodyto pakeitimo ji negalėjo apginti savo teisių, de facto (faktiškai) nepagrįstas. Atsakovas paaiškino, kad minimalių įrodymų vertinimo standartų nesilaikymas, išsamaus ikiteisminio tyrimo neužtikrinimas ir šališko sprendimo priėmimas lėmė, kad 2019 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimas vertintinas kaip nekvalifikuotas ir aplaidus prokuroro pareigų atlikimas, atitinkantis visus tarnybinio pažeidimo požymius. Atsakovas apibendrino, kad nepažeidė nei tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros, nei nuobaudos proporcingumo, individualumo ar atitikties padarytam tarnybiniam pažeidimui principų, laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių ir principų (parenkant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės formą, pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes). Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

10. Pareiškėja V. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2564-575/2021 pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje liko neišsiaiškinta:

a) ar teisingai nurodo pareiškėja, kad ginčijamas Įsakymas yra nepasirašytas, neatitinka elektroninio dokumento reikalavimų, nes elektroninės priemonės rodo, kad parašas negaliojantis;

b) ar pažeisti Nuostatai ir dėl to buvo vykdomi du tarnybiniai patikrinimai ir jai paskirtos dvi nuobaudos vietoj to, kad turėjo būti sujungti tarnybiniai patikrinimai ir paskirta viena nuobauda;

c) ar pagrįsti pareiškėjos argumentai dėl diskriminacijos, nes iki šiol nė vienas prokuroras nebuvo baudžiamas už dėl iš teismo grąžintas bylas;

d) ar Pranešime apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą buvo nurodyti visi pažeidimai (jų esminiai elementai), dėl kurių priimtas Įsakymas, ar pagrįstai pareiškėja teigia, kad neįteikus naujo pranešimo apie įtarimą, buvo suvaržyta jos teisė į gynybą;

e) ar pagrįstai pareiškėja teigia, kad atsakovas prokurorų profesinei sąjungai nepranešė, į prokurorų profesinę sąjungą nesikreipė ir jos nuomonės dėl numatomos skirti nuobaudos neklausė, dėl to iš esmės pažeista procedūra ir jos teisės.

13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad teismas, pasisakydamas dėl devynių pažeidimų esmės, ne tik kad neatsakė į visus pareiškėjos iškeltus svarbiausius klausimus, bet iš esmės nieko nepasakė dėl pažeidimų, nurodytų Įsakymo 1.3, 1.4, 2.3 punktuose – ar tie pažeidimai padaryti, dėl kokių priežasčių atmetami pareiškėjos argumentai. Nebuvo atsakyta į visus pareiškėjos argumentus dėl pažeidimų mažareikšmiškumo, kad IBPS netobulumas sąlygojo dalį pažeidimų, kad pažeidimų padarymų metu nebuvo administracinės praktikos, kad prokuroras vadovautųsi tik elektronine užduotimi.

14. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad Įsakymo 1.3, 1.4 punktuose pareiškėja kaltinama, jog neįvykdė aukštesnių prokurorų nurodymų. Teisėjų kolegija nustatė, kad po paminėtų nurodymų pareiškėja priiminėjo procesinius sprendimus, tačiau teismas neišsiaiškino, kokie buvo neįvykdyti aukštesnių prokurorų nurodymai, koks buvo jų turinys, ar Prokuratūros įstatymas suteikė pareiškėjai diskreciją savarankiškai, ypač vėliau paaiškėjus naujoms aplinkybėms, priimti sprendimus.

15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad dėl su medžiaga M-l-01-70159-18 susijusių pažeidimų nėra aišku, ar apeliantė pagrįstai teigia, jog nepaisant to, kad ji 2018 m. lapkričio 12 d. priėmė nutarimą atmesti UAB (duomenys neskelbtini) įmonės pareiškimą panaikinti 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, šios medžiagos kontrolė jai taip ir liko nepriskirta. Tirti ir nagrinėti, kontroliuoti medžiagų, kurios jai nepavestos, ji neturinti teisės. Apeliantė skundžiasi, kad įrodinėjant šias aplinkybes teismas nepagrįstai atmetė jos prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutiko.

16. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad apeliantė, ginčydama Įsakymo 2.3 punkte nurodytą pažeidimą, nurodė reikšmingus argumentus apie vaizdo įrašo nesaugojimą ilgą laiką, apie tyrimo beprasmiškumą, bet teismas jos argumentus ignoravo.

17. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-28813-19 pareiškėja nurodė, jog ir be DNR tyrimo buvo aišku, kad D. P. buvo A. J. garaže bei kieme, tačiau kokie buvo jo ketinimai įsibrovus į garažą taip ir liko neaišku; neatmetama versija, kad būdamas A. J. ir G. S. kiemuose ir nesulaukęs pagalbos dėl šuns įkandimo, jis galėjo vaikišką dviratį paimti mėgindamas atsikratyti jį užpuolusio ir jam įkandusio šuns; kita prokurorė taip pat neturėjo pagrindo skirti DNR tyrimą šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, todėl jos nutarimas nebuvo priimtas neužtikrinus išsamaus ištyrimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad teismas šių reikšmingų aplinkybių nevertino.

III. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. P-323 panaikinimo bei skundą šioje dalyje atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas darė išvadą, kad generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 24 d. įsakymo patikra nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su minėtu įsakymu.

20. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 41 straipsnio 5, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5, 6 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad ši byla jau kartą buvo išnagrinėta iš esmės. Teismas nurodė, kad, nagrinėdamas bylą iš naujo, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais bei atitinkamai gautais naujais duomenimis ir kt.

21. Teismas, įvertinęs Išvadą ir Įsakymą, darė išvadą, kad atsakovas pakankamai išsamiai ir visapusiškai tyrė ir vertino pareiškėjos galimai padarytus tarnybinius pažeidimus, juos atitinkamai kvalifikavo, pasisakė dėl visų sudėties elementų, argumentavo atitinkamos tarnybinės nuobaudos rūšies pasirinkimą ir pan.

22. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad Įsakymas yra nepasirašytas, neatitinka elektroninio dokumento reikalavimų, nes elektroninės priemonės rodo, jog generalinio prokuroro parašas yra negaliojantis, teismas nustatė, kad Įsakymą elektroniniu kvalifikuotu parašu pasirašė tuometinis generalinis prokuroras. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad generalinio prokuroro elektroninis parašas yra galiojantis ir patvirtintas saugiu sertifikatu, kuris galioja nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 2 d. Tai matyti iš Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ADOC dokumento parašo informacijos, elektroninio parašo patikrinimo rezultatų. Be to, elektroninio dokumento – Įsakymo, metaduomenys patvirtina, kad šis dokumentas atitinka visus elektroniniam dokumentui keliamus reikalavimus; pateikta informacija apie tai, kas dokumentą pasirašė, kada pasirašė, parašų galiojimą ir kt. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, tikrindama Įsakymo elektroninio parašo galiojimą, galimai gavo parašo negaliojimo rezultatą dėl jos naudotos techninės ir programinės įrangos nesuderinamumo, tačiau tai jokių būdu nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių dėl tinkamo elektroninio dokumento ir elektroninio parašo. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus šiuo aspektu.

23. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog nepagrįstai buvo vykdomi du tarnybiniai patikrinimai ir jai paskirtos dvi nuobaudos vietoj to, jog turėjo būti sujungti tarnybiniai patikrinimai bei paskirta viena nuobauda, teismas vadovavosi Nuostatų 27 punktu ir sutiko su atsakovo pozicija, kad generalinis prokuroras turi teisę, bet ne pareigą sujungti tarnybinius patikrinimus. Teismas nurodė, kad generaliniam prokurorui nebuvo jokios imperatyvios pareigos sujungti pareiškėjos nurodomus tarnybinius patikrinimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pirmasis tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2020 m. sausio 17 d., o baigtas 2020 m. balandžio 10 d., kai buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9.-5077. Antras tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas tik 2020 m. balandžio 20 d., o baigtas 2020 m. birželio 19 d., kai buvo surašyta Išvada. Teismas konstatavo, kad antras tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas praėjus 10 dienų po pirmo tarnybinio patikrinimo užbaigimo, tad šie tarnybiniai patikrinimai niekaip negalėjo būti sujungti į vieną ir tęsiami bei baigiami pagal Nuostatų reikalavimus, kadangi vienas iš jų jau buvo baigtas. Tai, kad pirmame tarnybiniame patikrinime generalinio prokuroro įsakymas dėl pareiškėjai nuobaudos skyrimo buvo priimtas tik 2020 m. balandžio 24 d., teismo vertinimu, nekeičia esmės, nes tarnybinis patikrinimas laikomas baigtu ne nuo įsakymo dėl nuobaudos skyrimo priėmimo, o nuo motyvuotos išvados surašymo.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog nuo 2020 m. balandžio 20 d. generalinio prokuroro sprendimu jos atžvilgiu buvo atliekamas papildomas tarnybinis patikrinimas (Nuostatų 44, 45 p.). Teismas vadovavosi Nuostatų 40.4 punktu, nustatė, kad generalinis prokuroras 2020 m. balandžio 24 d. priėmė įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos, paskyrimo pareiškėjai pagal pirmą tarnybinį patikrinimą, t. y. jis iš esmės pritarė 2020 m. balandžio 20 d. teikimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai. Tai reiškia, kad 2020 m. sausio 17 d. pradėta tarnybinės atsakomybės procedūra buvo baigta 2020 m. balandžio 24 d. Tuo pačiu tai reiškia, kad 2020 m. balandžio 20 d. pradėtas pareiškėjos tarnybinis patikrinimas nėra generalinio prokuroro pavedimas atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą. Buvo pradėta nauja tarnybinio patikrinimo procedūra dėl pareiškėjos galimai padarytų tarnybinių pažeidimų.

25. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neskiria dviejų skirtingų procedūrų, t. y. tarnybinio patikrinimo procedūros ir pavedimo atlikti papildomo patikrinimo procedūrą. Teismas nurodė, kad generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu (rezoliucija) dėl pareiškėjos buvo pradėtas naujas, o ne papildomas tarnybinis patikrinimas, todėl šiuo atveju pareiškėjos nurodomi Nuostatų 44 ir 45 punktai netaikytini. Teismas pabrėžė, kad Nuostatai nenustato, jog apie patį tarnybinio patikrinimo pradėjimo faktą turėtų būti pranešama tikrinamajam. Teismas vadovavosi Nuostatų 20 punktu, pažymėjo, kad pareiškėja Pranešimą gavo nustatyta tvarka, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad informacija nuo pareiškėjos buvo slepiama. Teismas nurodė, kad teisės aktai nebuvo pažeisti dėl to, kad Pranešimas buvo surašytas praėjus beveik mėnesiui nuo antro tarnybinio patikrinimo pradėjimo, taip pat nenustatyta, kad dėl to būtų kaip nors apribotos ar pažeistos pareiškėjos pagrindinės procesinės teisės tarnybinio patikrinimo procedūroje.

26. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad ji yra diskriminuojama, nes iki šiol nė vienas prokuroras nebuvo baudžiamas už dėl iš teismo grąžintas bylas, teismas pažymėjo, kad pareiškėja nėra nubausta už, kaip ji teigia, „iš teismo grąžintas bylas“. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja aplaidžiai ir nerūpestingai atliko prokuroro pareigas, ne kartą pažeidė BPK ir kitų teisės aktų reikalavimus, nevykdė privalomų teismų ir aukštesniojo prokuroro nurodymų; prokurorė iš viso padarė devynis tarnybinius pažeidimus, iš kurių trys yra tęstiniai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kad kiti prokurorai būtų atsidūrę panašioje situacijoje, t. y. tuo pačiu metu padarę panašius daugybinius pažeidimus, ir jie nebūtų traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Teismas nurodė, kad, net ir darant prielaidą, jog tam tikrais atvejais kiti prokurorai už padarytus pažeidimus nėra traukiami tarnybinėn atsakomybėn, tai nepaneigia pačios pareiškėjos padarytų tarnybinių pažeidimų ir dėl to atsiradusio pagrindo skirti jai tarnybinę nuobaudą. Teismas darė išvadą, kad asmens diskriminacija nebuvo įrodyta.

27. Dėl atsakovo šališkumo teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai šiuo aspektu yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir realiai nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų diskriminuojama. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ir objektyvių duomenų, kad tiek atsakovas, tiek ir tarnybinį patikrinimą atlikusi prokurorė būtų šališki pareiškėjos atžvilgiu. Teismas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, atliekamas ir baigtas laikantis teisės aktų reikalavimų, pareiškėjai buvo užtikrintos visos pagrindinės teisės ginantis nuo jai pareikštų įtarimų dėl galimų tarnybinių pažeidimų ir pan. Teismas nenustatė jokių neteisėtų veiksmų iš minėtų subjektų, todėl pareiškėjos argumentus dėl galimo šališkumo jos atžvilgiu atmetė.

28. Teismas, įvertinęs Pranešimą, jame aprašytus galimai padarytus pareiškėjos tarnybinius pažeidimus, bei Išvadą ir Įsakymą, darė išvadą, kad Pranešime buvo nurodyti visi galimi pareiškėjos pažeidimai, jų esminiai elementai, dėl kurių priimtas Įsakymas. Įsakymu (vertinant jį kartu su Išvada) nėra paskirta administracinė nuobauda nei už vieną veiką, kuri nebūtų aprašyta Pranešime. Teismas pažymėjo, kad formuluotės, naudojamos Pranešime ir Įsakyme, iš esmės yra identiškos, išskyrus Įsakymo 3 ir 4 punktuose nežymiai pakeistas dvi frazes. Tokie neatitikimai, teismo vertinimu, nėra esminiai, jie neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjai Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda už veiką ar veikas, kurios nebuvo aprašytos Pranešime. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog jai turėjo būti įteiktas naujas pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą, o to nepadarius, buvo suvaržyta jos teisė į gynybą.

29. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra Prokurorų profesinės sąjungos narė, tačiau ji nėra išrinkta nei į šios profesinės sąjungos atstovaujamąjį, nei į valdybos organą, todėl pareiškėjai nėra taikoma garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Prokuratūros ir Prokurorų profesinės sąjungos 2019 m. gruodžio 3 d. kolektyvinės sutarties Nr. 9.11-14/KS.-1 5.4.2 papunktį generalinė prokuratūra privalo pateikti Prokurorų profesinei sąjungai informaciją apie pradėtą tarnybinį patikrinimą tik tuo atveju, kai gauna tikrinamo prokuroro užpildytą nustatytos formos prašymą. Teismas nenustatė, kad pareiškėja atsakovui būtų pateikusi atitinkamą prašymą. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad jis neturėjo pareigos informuoti Prokurorų profesinę sąjungą apie pareiškėjai pradėtą tarnybinį patikrinimą.

30. Teismas vadovavosi Nuostatų 16, 17 punktais, nustatė, kad pareiškėjai tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2020 m. balandžio 20 d. generalinio prokuroro sprendimu (rezoliucija), pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. balandžio 20 d. tarnybinį pranešimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepagrįstai šio tarnybinio pradėjimo pradžią sieja su 2020 m. sausio 17 d. data. Minėtą dieną pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas pirmasis tarnybinis patikrinimas, kuris buvo baigtas 2020 m. balandžio 10 d., o 2020 m. balandžio 20 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas nėra papildomas tarnybinis patikrinimas, tai yra savarankiškas tarnybinis patikrinimas ir jis niekaip negali būti siejamas su pirminiu tarnybiniu patikrinimu. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas yra susijęs su tarnybiniu patikrinimu, kuris buvo pradėtas būtent 2020 m. balandžio 20 d. Šio tarnybinio patikrinimo terminas nustatyta tvarka buvo pratęstas iki 2020 m. birželio 23 d. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2020 m. birželio 19 d., kai buvo surašyta Išvada. Teismas darė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas nėra praleistas.

31. Teismas vadovavosi Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalimi, nustatė, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai paaiškėjo 2020 m. birželio 19 d., kai buvo surašyta Išvada, o nuobauda paskirta – 2020 m. liepos 9 d., kai buvo priimtas Įsakymas. Teismas darė išvadą, kad šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas nuo tarnybinio pažeidimo paaiškėjimo dienos nėra praleistas. Pareiškėja yra patraukta atsakomybėn už 2018–2020 metais atliktus veiksmus (neveikimą), todėl teismas darė išvadą, kad nėra praleistas ir bendras trejų metų nuobaudos skyrimo terminas nuo pažeidimų padarymo dienos.

32. Pasisakydamas dėl Įsakymo 1.1 ir 2.1 papunkčiuose nurodytų pažeidimų, teismas nurodė, kad neteisingas nutarimo apskundimo tvarkos išaiškinimas niekaip negali būti laikomas spausdinimo klaida. Be to, toks pareiškėjos elgesys, priešingai nei ji teigia savo skunde, sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes, kadangi skundą dėl prokurorės nutarimo pateikę asmenys buvo suklaidinti, t. y. jie 2018 m. liepos 30 d. skundą pateikė ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet aukštesniajam prokurorui. Pastarasis, gavęs skundą, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjos aplaidus elgesys (netinkamas pareigų atlikimas) sukėlė atitinkamus neigiamus padarinius – apskundimo procesas nevyko sklandžiai ir papildomai užsitęsė savaitę laiko. Teismas nurodė, kad tas pats pasakytina ir apie Įsakymo 2.2 papunktyje nurodytą pažeidimą.

33. Pasisakydamas dėl Įsakymo 1.2 ir 2.2 papunkčiuose nurodytų pažeidimų, teismas nurodė, kad Išvadoje išsamiai aptarta prokurorės pareiga naudotis prokuratūros informacinėmis sistemomis, susipažinti su prokurorui formuojamomis užduotimis ir jas vykdyti. Teismas sutiko su atsakovu, kad šiuo atveju pareiškėja turėjo pareigą ne laukti, kol popierinės medžiagos bus grąžintos iš teismo, o susipažinti su teisėjų IBPS suformuotomis užduotimis ir jas vykdyti. Tokiu būdu, net ir esant kitų, pareiškėjos nurodytų, pareigūnų kaltei dėl laiku neįvykdytų užduočių, tai nepaneigia pareiškėjos, dėl kurios buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismo posėdžio metu iš esmės atsiėmė savo argumentus dėl mišrios kaltės, iš dalies pripažindama savo kaltę.

34. Tai, kad, pasak pareiškėjos, į grąžintas medžiagas nebuvo įsegti popieriniai nutarčių variantai, teismo vertinimu, neeliminuoja pareiškėjos atsakomybės dėl teismo nutarčių neįvykdymo. Teismas sutiko su atsakovu, kad teisėjų užduočių sukūrimas prokurorui per IBPS yra tinkamas pateikimo būdas ir sukelia tas pačias pasekmes, kaip ir tais atvejais, kai medžiagos atsiunčiamos paštu. Šiuo atveju yra svarbu, kad užduotys pasiekė prokurorę, tačiau ji neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja per IBPS buvo susipažinusi su teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi, tačiau jos vis tiek nevykdė. Pažeidimai tęsėsi ilgą laiką, t. y. iki 2020 m., kai juos aptiko aukštesnysis prokuroras.

35. Teismas nustatė, kad pareiškėja sirgo nuo 2018 m. spalio 22 d. iki spalio 26 d., t. y. penkias dienas. Pareiškėja pradėjo sirgti praėjus 10 darbo dienų po teisėjo 2018 m. spalio 5 d. užduoties medžiagoje Nr. M-1-01-39218-18 suformavimo. Teismo vertinimu, šis terminas buvo pakankamas susipažinti su užduotimi ir pradėti ją vykdyti. Teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo galimybę įvykdyti nutartį ir po nedarbingumo, kuris truko tik labai trumpą laiko tarpą, tačiau tai laiku nebuvo padaryta. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nurodomas trumpas nedarbingumas neeliminuoja jos padaryto pažeidimo.

36. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėja nurodė, jog medžiaga M-1-01-70159-18 (taip pat medžiaga M-1-01-39218-18 bei ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-28813) priskirta prokurorei V. D., byloje nustatyta, kad pareiškėja ginčijamu laikotarpiu pavadavo minėtą prokurorę ir jai buvo pavesta minėtoje medžiagoje atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pavadavimo tvarka buvo nustatyta Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2.V-1, t. y. 1.2.3 papunkčiu buvo papildytas specializacijų sąrašas nauju 2.2.13.4 papunkčiu, kuriame buvo nurodyta, kad prokurorė V. B., laikinai nesant prokurorės V. D., ją pavaduoja. Pavadavimas automatiškai sugeneruojamas prokuratūros informacinėse sistemose, todėl dokumentai nukreipiami kolegą pavaduojančiam prokurorui. Iš prokuratūros Dokumentų valdymo sistemos išrašo teismas nustatė, kad V. B. 2018 m. spalio 16 d. buvo nukreiptas UAB (duomenys neskelbtini) skundas. Taip pat bylos medžiaga tvirtina, kad pareiškėja išnagrinėjo minėtą skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei 2018 m. lapkričio 12 d. priėmė nutarimą. Dirbti IBPS su konkrečia medžiaga, t. y. turėti prieigą, be aukštesniojo prokuroro, gali tik tas prokuroras, kuriam duotas pavedimas veikti šioje medžiagoje. Kai pareiškėja priėmė nutarimą atmesti skundą bei buvo gautas skundas dėl jos priimto nutarimo, būtent ji suteikė teisėjui per IBPS prieigą prie minėtos medžiagos. Kadangi pareiškėjos nutarimas teismo buvo panaikintas, tad būtent pareiškėjai per IBPS ir buvo suformuota užduotis, t. y. susipažinti su teismo nutartimi ir atlikti joje nurodytus veiksmus. Tai pagrįsta ir kiekvieno konkretaus prokuroro atliekamo darbo tęstinumu. Teismas darė išvadą, kad šią užduotį turėjo įvykdyti pareiškėja, o ne prokurorė V. D.. Teismas sutiko su atsakovu, kad, jeigu pareiškėja esamoje situacijoje manė, jog užduotį toliau privalo vykdyti prokurorė V. D., tai pareiškėja turėjo šią užduotį peradresuoti V. D. per skyriaus vyriausiąjį prokurorą, tačiau to nepadarė, todėl ji ir yra atsakinga už minėtos užduoties neįvykdymą.

37. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad prokuroro pareiga tinkamai atlikti pavestas užduotis, būti aktyviam procese ir vykdyti pavestas pareigas nepriklauso nuo ikiteisminio tyrimo duomenų tvarkymo formos. Todėl pareiškėja negali pasiteisinti IBPS netobulumu ir pan. Teismas atkreipė dėmesį, kad pažeidimai tęsėsi ilgą laiką ir pareiškėja turėjo galimybę pasidomėti ir susižinoti, jog jai yra suformuotos atitinkamos užduotys dėl teismo nutarčių vykdymo. Teismas nurodė, kad pati IBPS veikia nuo 2016 m., tad pakankamai viskas yra suprantama ir aišku. Pareiškėja suteikė ikiteisminio tyrimo teisėjams IBPS prieigą prie medžiagų Nr. M-1-01-39218-8 ir Nr. M-1-01-70159-18. Teisėjų nutartys taip pat buvo parengtos IBPS ir pareiškėjai užduotys dėl nutarčių vykdymo taip pat buvo suformuotos IBPS, todėl pareiškėja privalėjo šias užduotis vykdyti.

38. Pasisakydamas dėl Įsakymo 1.3 ir 1.4 papunkčių pažeidimo, teismas nurodė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neįvykdė, be kita ko, aukštesniojo prokuroro nurodymų iš naujo išnagrinėti skundą, be to, aplaidžiai ir nerūpestingai atlikdama savo pareigas, sukūrė teisiškai ydingą situaciją, kuomet šioje medžiagoje atsirado du galiojantys nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y. 2018 m. birželio 4 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas ir 2020 m. vasario 25 d. pareiškėjos nutarimas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai buvo pagrįstai inkriminuotas ne tik aukštesniojo prokuroro nurodymų nevykdymas, bet ir netinkamas pareigų atlikimas, sukuriant minėtą teisiškai ydingą situaciją.

39. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja turėjo išnagrinėti skundą, jai buvo nurodęs tai padaryti aukštesnis prokuroras, tačiau ji to nedarė, priiminėjo kitus sprendimus. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas gali panaikinti prokuroro nutarimą tik nagrinėjant pareiškėjų skundus (BPK 168 str. 5 d.), o aukštesniojo prokuroro kompetencijai priklauso revizuoti ir naikinti nepagrįstus bei neteisėtus žemesnių prokurorų nutarimus ir nesant skundų (BPK 170 str. 5 d.). Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėja viršijo savo kompetenciją ir esamoje situacijoje pati išsprendė klausimą dėl V. M. administracinės atsakomybės, nors to negalėjo padaryti, t. y. nesilaikė BPK 168 straipsnio 6 dalies reikalavimų. Kadangi pareiškėja nevykdė privalomų aukštesniojo prokuroro nurodymų, teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo neteisėtus pareiškėjos veiksmus.

40. Pasisakydamas dėl Įsakymo 2.3 papunktyje nurodyto pažeidimo, teismas sutiko su atsakovu, kad, jeigu gautame pareiškime trūko reikšmingų duomenų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, prokurorė privalėjo įpareigoti ikiteisminio tyrimo pareigūnus atlikti pareiškimo patikslinimą (BPK 168 str. 1 d.), tačiau to nepadarė. Teismas sutiko su atsakovu, kad pranešėjo apie nusikalstamą veiką neveikimas nepašalina pažeidimo fakto, nepateisina prokurorės pareigų neatlikimo. Todėl teismas teisiškai nereikšmingais laikė pareiškėjos argumentus dėl to, kad pareiškimą padavęs asmuo nepasinaudojo „Linavos“ asociacijos nariams teikiama paslauga dėl teisinės pagalbos teikimo Italijos teritorijoje. Tai, kad pats asmuo buvo pateikęs prašymą nebetirti šios bylos, teismo vertinimu, nekeičia esmės, nes aptariama nusikalstama veika, įtvirtinta BK 215 straipsnio 1 dalyje, nepriklauso nusikalstamų veikų, dėl kurių tyrimas atliekamas tik pagal pareiškėjo skundą, kategorijai (BK 167 str.).

41. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus apie vaizdo įrašo nesaugojimą ilgą laiką, apie tyrimo beprasmiškumą ir sutiko su atsakovu, kad tokie argumentai negali būti pagrindu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, to baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, juo labiau, kad yra akivaizdūs nusikalstamos veikos požymiai. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00191-20 pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, buvo pradėtas tik 2020 m. balandžio 30 d., kai aukštesnysis prokuroras panaikino nepagrįstą ir neteisėtą pareiškėjos 2020 m. balandžio 2 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas sutiko su atsakovu, kad šiame ikiteisminiame tyrime jau buvo prarasta galimybė gauti reikšmingus įrodymus, todėl ikiteisminis tyrimas, priešingai nei teigia pareiškėja, buvo sustabdytas kitais pagrindais, t. y. kai nenustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys.

42. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja savo veiksmais ir neveikimu, nurodytu Įsakymo (vertinant jį kartu su Išvada) 1.1–1.4 papunkčiuose, taip pat 2.1–2.3 papunkčiuose pažeidė BPK 2 ir 45 straipsnių, 168 straipsnio 5 dalies ir 170 straipsnio 5 dalies, Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, Prokurorų etikos kodekso 6 ir 8 punktų, Duomenų tvarkymo aprašo 32 punkto bei Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios 87, 88 punktų reikalavimus.

43. Pasisakydamas dėl Įsakymo 3 punkte nurodyto pažeidimo, teismas sutiko su tarnybinio tyrimo išvadoje padaryta išvada, kad pareiškėja buvo neatidi, procesinį sprendimą surašė neįsigilinusi į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurias pati aprašinėjo. Aptikusi padarytą klaidą, pareiškėja 2019 m. sausio 21 d. ėmėsi taisyti ją: ji IBPS suredagavo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo pavadinimą, įkėlusi šalia jo įrašą „klaidingas dokumentas“ bei tos pačios dienos rašte, adresuotame Vilniaus r. PK tyrėjai, nurodė, kad per klaidą 2018 m. gruodžio 20 d. buvo pasirašytas nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo projektas ir prašė atnaujinti nurodytą ikiteisminį tyrimą bei vykdyti prieš tai duotus rašytinius nurodymus.

Pareiškėja 2019 m. sausio 21 d. IBPS tyrėjai sukūrė užduotį: „prašau atnaujinti sustabdytą IT Nr. 01-1-31004-18 bei vykdyti rašytinius nurodymus“, tačiau šios užduoties vykdymo ir tolesnės ikiteisminio tyrimo eigos neorganizavo ir nekontroliavo, Nusikalstamų veikų žinybinio registro apie klaidingą ikiteisminio tyrimo sustabdymą neinformavo, į aukštesnįjį prokurorą su prašymu atnaujinti praleistą ikiteisminio tyrimo terminą, kuris baigėsi 2018 m. gruodžio 29 d., nesikreipė, todėl ikiteisminis tyrimas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. nebuvo atliekamas, kol nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą panaikino aukštesnysis prokuroras.

Kadangi šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 m. birželio 29 d. dėl nesunkaus nusikaltimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, todėl jis turėjo būti užbaigtas per šešis mėnesius (BPK 176 str. 1 d. 2 p.). Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog pareiškėja žinojo apie byloje susidariusią situaciją, tačiau tai slėpė sąmoningai ir vengė taisyti susidariusią padėtį, pasirinkdama paprastesnį situacijos sprendimo būdą – laukti tyrėjos veiksmų, o ne kreiptis į aukštesnįjį prokurorą, kaip nustato teisės aktai.

Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja savo veiksmais ir neveikimu, nurodytais Įsakymo (vertinant jį kartu su Išvada) 3 punkte, pažeidė BPK 2 straipsnio, 31 straipsnio 1 dalies, 176 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo 7 punkto ir IT terminų kontrolės tvarkos aprašo 16 punkto reikalavimus.

44. Pasisakydamas dėl Įsakymo 4 punkte nurodyto pažeidimo, teismas nustatė, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei pareiškėja nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovą ar aukštesnįjį prokurorą, siekiant suderinti biologinio tyrimo paskyrimą, nors nagrinėjamu atveju jis galėjo būti rezultatyvus: įvykio vietoje (namo kieme, rastame dviratyje) buvo paimta nemažai į kraują panašių nuoplovų, o sulaikytojo įtariamojo ranka buvo sužeista ir kraujavo. Tačiau prokurorės 2019 m. spalio 11 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-28813 buvo priimtas vadovaujantis tik vienu iš tyrimo duomenų šaltiniu – įtariamojo parodymais. Pareiškėja neįvertino nei liudytojų parodymų, nei faktinių veikos padarymo aplinkybių, nesiėmė visų priemonių galimo kaltininko nustatymui. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad minėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28813-19 buvo nutrauktas kito prokuroro nutarimu. Teismas sutiko su atsakovu, kad vėlesni sprendimai, priimti ikiteisminiame tyrime, neturi reikšmės pareiškėjos padarytam pažeidimui. Nors nurodytas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28813-19 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu buvo nutrauktas, tačiau tai padaryta visai kitu pagrindu ir motyvais. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, priešingai nei teigia pareiškėja, įrodo, kad ji neadekvačiai ir šališkai vertino surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis, nesilaikė reikalavimo imtis visų priemonių, kad būtų atskleista veika, ir motyvuoti priimamą procesinį sprendimą. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja savo veiksmais ir neveikimu, nurodytais Įsakymo (vertinant jį kartu su Išvada) 4 punkte, pažeidė BPK 2 ir 30 straipsnių, 216 straipsnio 1 dalies, Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo 7 punkto, Procesinių sprendimų rengimo standartų 16 punkto reikalavimus.

45. Teismas, įvertinęs pareiškėjos padarytų pažeidimų skaičių, t. y. padaryti devyni pažeidimai, jų pobūdį bei sukeltas teisines pasekmes (iš esmės kiekvienas teisės pažeidimas sukėlė tam tikras didesnes ar mažesnes teisines pasekmes), taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos padaryti tarnybiniai pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad vienas pareiškėjos galimai padarytas tarnybinis pažeidimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-36203-18 buvo pripažintas mažareikšmiu ir nekonstatuotas. Teismo vertinimu, tai rodo, kad atsakovas vertino pareiškėjos padarytus pažeidimus mažareikšmiškumo požiūriu.

46. Teismas vadovavosi Nuostatų 6 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad atsakovas išsamiai įvertino visas aplinkybes bei tinkamai argumentavo pareiškėjai paskirtą nuobaudą. Įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, priežastis, pareiškėjos kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, būtų nepaisęs teisės aktų ir teisės principų ar administracinių teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų bei padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių galėtų būti panaikinta pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda. Teismas akcentavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai ir išsamiai, Išvada pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

IV. 47. Pareiškėja V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą.

48. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismą iškviečiant liudytojus: buvusį Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėją S. N., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėją D. K., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyr. prokurorą J. L.. Bylą nusprendus nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėja prašo gauti prokuratūros leidimą susipažinti IBPS su skunde minimomis medžiagomis ir ikiteisminio tyrimo medžiagomis arba iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK gauti popierines medžiagas ir ikiteisminio tyrimo medžiagas, taip pat gauti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro J. L. rašytinį paaiškinimą, kodėl jis pažeidė generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. patvirtintų tarnybinio patikrinimo nuostatų 9 punktą.

49. Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu, atkreipia dėmesį, kad, nors teismas konstatavo, jog ji buvo pagrįstai nubausta už devynis nusižengimus, tačiau teismo sprendime buvo aptarti ne visi pažeidimai. Pareiškėja pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo apribota jos teisė pasisakyti, o atsakovui buvo leidžiama kalbėti tiek, kiek nori, todėl buvo suvaržyta jos teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Pareiškėja nurodo, kad teisėjas priėmė nutartį atmesti jos prašymus apklausti liudytojus, kas užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui. Pareiškėjai dėl to pareiškus nušalinimą teisėjui, jis nenusišalino, be to, grasino pareiškėjai baudomis už jam pareikštą nušalinimą.

50. Pareiškėja vadovaujasi Nuostatų 27 punktu ir tvirtina, kad tarnybiniai tyrimai turėjo būti sujungti. Pareiškėja nurodo, kad 2020 m. balandžio 20 d. generalinis prokuroras, dar neužbaigęs vieno tarnybinio patikrinimo ir nepriėmęs sprendimo dėl nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. atliekamo tarnybinio patikrinimo, 2020 m. balandžio 20 d. tyčia, būdamas šališkas ir neobjektyvus, pradėjo naują tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo panaikintų medžiagų M-l-01-39218-18, M- 1-01-70159-18, kai klausimas dėl šių teismo panaikintų medžiagų jau buvo tikrinamas tarnybinio patikrinimo nuo 2020 m. sausio 19 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. metu ir nebuvo nuspręsta dėl šių medžiagų pripažinti pareiškėją padariusia tarnybinį pažeidimą. Kadangi klausimas dėl medžiagų patikrinimo buvo atliekamas nuo 2020 m. sausio 17 d. ir buvo baigtas tik 2020 m. liepos 9 d., pareiškėja darė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas truko virš 5 mėn. Pareiškėjos teigimu, tokie veiksmai rodo, kad atsakovas buvo šališkas ir neobjektyvus, darė psichologinį spaudimą.

51. Pareiškėja nurodo, kad, susipažinusi su tarnybinio patikrinimo medžiaga, rado Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus prokurorės 2020 m. vasario 6 d. raštą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. prokurorui pateikti jos charakteristiką bei kitus duomenis. Pareiškėjos teigimu, tai yra prašymas atlikti bylų ir medžiagų patikrinimą ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui pateikti duomenis. Kadangi Vidaus tyrimo skyrius neturi teisės reikalauti prokuratūros skyrių vadovų atlikti tarnybinius patikrinimus be generalinio prokuroro pavedimo, pareiškėja darė išvadą, kad tuo Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus prokurorė viršijo savo įgaliojimus.

52. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras su tarnybiniu pranešimu dėl naujo tarnybinio patikrinimo pradėjimo į generalinį prokurorą kreipėsi tik 2020 m. balandžio 20 d. (po 18 dienų nuo 2020 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. prokuroro tarnybinio pranešimo gavimo, kai jau buvo surašytas teikimas dėl nuobaudos pareiškėjai paskyrimo bei generalinis prokuroras jam jau buvo pritaręs. Pareiškėja tvirtina, kad dėl neteisėtų aukštesnių prokurorų veiksmų jai kilo sunkios neigiamos pasekmės – vieno tarnybinio patikrinimo dar nebaigus, atsirado kitas tarnybinis patikrinimas, t. y. atsirado du tarnybiniai patikrinimai, o dviejų tarnybinių patikrinimų neturėjo būti, todėl buvo pažeisti Nuostatų 6.3, 27, 44, 45 punktai. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai nesiaiškino šių aplinkybių.

53. Pareiškėja pažymi, kad teismas neišsireikalavo jokių skunde minimų dokumentų, neprašė prokuratūros teisėjui suteikti prieigos susipažinti IBPS su skunde minimomis bylomis ir medžiagomis. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovė teisme buvo įvertinta kaip padariusi grubius pažeidimus pareiškėjos atžvilgiu, pareiškėja prašė ją nušalinti.

54. Pareiškėja nurodo, kad liko neatsakyta, kodėl teikimas generaliniam prokurorui bei 2020 m. liepos 9 d. generalinio prokuroro įsakymas skiriasi nuo 2020 m. gegužės 19 d. pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad paaiškėjus, jog medžiagos, dėl kurių ji padarė tarnybinius pažeidimus, priklausė ne jai, o kitam prokurorui ir kad ji neturėjo pavedimo jose atlikti veiksmus, teismas šių reikšmingų aplinkybių neįvertino bei neatsižvelgė į tai, kad tuoj po teismo nutarties priėmimo 2018 m. spalio mėn. pareiškėja buvo nedarbingumo atostogose ir ją pavadavo prokurorė V. D., kuriai medžiagos ir priklausė, ir ji, pavaduodama pareiškėją, privalėjo peržiūrėti visas jai skirtas užduotis, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.

55. Pareiškėja nurodo, kad, susipažinusi su savo skundo medžiaga, nerado visų medžiagos M-l-01-70159-18 bei ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 02-2-00191-20 kopijų, skundo medžiagoje buvo tik nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl teismo motyvas, kad S. N. apklausa būtų perteklinis proceso veiksmas, yra nepagrįsta. Pareiškėja daro išvadą, kad teismas bylą nagrinėjo nesusipažinęs nei su medžiaga Nr. M-l-01-01-70159-18, nei su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 02-2-00191-20, motyvuodamas tuo, kad prokurorė O. Z. viską išsiaiškino tarnybinio patikrinimo metu. Pareiškėja pažymi, kad ji visko išsiaiškinti tarnybinio patikrinimo metu negalėjo, nes tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2020 m. balandžio 10 d., o ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00191-20 buvo pradėtas 2020 m. balandžio 30 d. Pareiškėja daro išvadą, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą, ABTĮ 56 straipsnis. Pareiškėja tvirtina, kad šio drausminio pažeidimo ji nepadarė, nes medžiaga Nr. M-l-01-70159-18 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pavesta kontroliuoti ne jai, o kitam prokurorui. Pareiškėja nurodo, kad yra mišri kaltė, drausminis nusižengimas nebuvo padarytas, todėl Įsakymas yra neteistas ir nepagrįstas.

56. Pareiškėja teigia, kad teismas turėtų vadovautis ne atsakovo nuomone, o pats objektyviai įvertinti, ar pažeidimai buvo mažareikšmiai, ar ne ir tai motyvuoti, tačiau teismas to nepadarė, taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuo 2018 m. jos padarytų pažeidimų jau praėjo trys metai, todėl yra suėjęs patraukimo drausminėn atsakomybėn senaties terminas.

57. Pareiškėja pažymi, kad apie tai, jog 2020 m. gegužės 19 d. pranešime apie galimai padarytą drausminį nusižengimą yra iškraipymų, ji nurodė 2020 m. gegužės 29 d. nesutikime su pareikštu pranešimu apie galimai padarytą nusižengimą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir jos nesutikimo su galimai padarytu nusižengimu nevertino kaip įrodymo. Pareiškėja daro išvadą, kad teismas nesivadovavo teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje A858-1364/2012).

58. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tarnybinis patikrinimas yra baigiamas vadovo priimtu sprendimu (administracinė byla Nr. A17-795/2007). Pareiškėja pabrėžia, kad Įsakyme išdėstyta formuluotė skiriasi nuo Pranešime išdėstytos drausminio pažeidimo formuluotės, todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, o drausminė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir kad ji yra adekvati.

59. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo jos nurodytomis aplinkybėmis dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 1-14 „Dėl rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo patvirtinimo“ 47 punkto, pagal kurį paskirtas DNR tyrimas, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, nesunkus nusikaltimas ar nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, laikomas neadekvačia priemone ir atlikti DNR tyrimą netikslinga. Tai, kad teismas atmetė teismo posėdžio pradžioje pateiktą pareiškėjos prašymą dėl šio norminio dokumento, kuris buvo išsiųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui el. paštu, prijungimo prie bylos, pareiškėjos teigimu, rodo, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę, kokį sprendimą priimti.

60. Pareiškėja tvirtina, kad jos priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nesurinkus pakankamai duomenų dėl pasikėsinimo padaryti vagystę buvo teisėtas ir pagrįstas, o įtariamojo prašymas suteikti jam medicininę pagalbą dėl šuns įkandimo ar jį parvežti namo, ar iškviesti medikus, kad jam būtų suteikta pagalba, neatitinka nedidelio chuliganizmo pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį požymius. Pareiškėjos teigimu, nebuvo tinkamai įsigilinta į bylos aplinkybes ir nepagrįstai jai pareikštas pranešimas apie galimai padarytą drausminį nusižengimą, kad reikalingas DNR tyrimas. Pareiškėja nurodo, kad tokio tyrimo šioje byloje tikrai nereikėjo ir į aukštesnįjį prokurorą nebuvo pagrindo kreiptis. Pareiškėja pažymi, kad teismas šių aplinkybių nevertino ir nepripažino, kad pareiškėja nepadarė drausminio pažeidimo, nurodyto Įsakyme. Teismas nesusipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, neišsireikalavo popierinės bylos ir tuo pažeidė pareiškėjos teises bei netinkamai išnagrinėjo bylą.

61. Pareiškėja nesutinka, kad dėl jos neveikimo ir netinkamo veikimo atsirado neigiami padariniai. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog pranešime apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti išaiškinta įtarimų dėl padaryto tarnybinio nusižengimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai, ir kad turi būti suteikta galimybė dėl jų ir kitų asmenų išdėstytos informacijos pateikti savo paaiškinimus. Pareiškėja pažymi, kad to 2020 m. gegužės 19 d. pranešime apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą nebuvo padaryta. Pareiškėjos teigimu, atsakovo nepranešimas prokurorų profesinei sąjungai apie prokuroro, kuris yra profsąjungos narys, atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą yra procedūrinis pažeidimas ir vada panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

62. Dėl medžiagų Nr. M-l-01-70159-18 ir Nr. M-01-39218-18 bei IT medžiagas Nr. 01-1-28813-19 bei 01-1-31004-18 pareiškėja paaiškina, kad minėtos medžiagos ir ikiteisminiai tyrimai organizuoti ir kontroliuoti ikiteisminį tyrimą buvo pavesti kitiems prokurorams, o pareiškėja juose atliko veiksmus kaip pavaduojanti prokurorė ir jai nebuvo pavesta šių medžiagų ir ikiteisminių tyrimų organizuoti ir juos kontroliuoti, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad jai buvo perrašytos ne medžiagos ir ne ikiteisminiai tyrimai, o skundai, kuriuos ji medžiagose nagrinėjo.

63. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovo atsiliepime nurodyti motyvai, jog ji nusikalstamų veikų žinybiniam registrui apie klaidingą ikiteisminio tyrimo sustabdymą nepateikė duomenų, nebuvo nurodyti pranešime apie galimai padarytą drausminį nusižengimą. Pareiškėja nurodo, kad manė, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono tyrėja atnaujins per klaidą sustabdytą bylą, nes iš pareiškėjos gavo popierinę bylą su lydraščiu tai padaryti. Pareiškėjos teigimu, šis pažeidimas yra mažareikšmis, o teismas išvadą dėl šio pažeidimo padarė nepagrįstai nesusipažinęs su IBPS esančia medžiaga, neišsireikalavo popierinės bylos. Pareiškėja pažymi, kad šios nuobaudos neturėjo būti, nes minėtas drausminis pažeidimas turėjo būti nagrinėjamas pirmojo tarnybinio patikrinimo metu. Atsakovui pažeidus Nuostatų 6.3, 9, 27, 44, 45 punktų reikalavimus, pareiškėja nurodo, kad nėra pagrindo ją pripažinti padariusia drausminį nusižengimą ir jai skirti neadekvačią nuobaudą – papeikimą.

64. Pareiškėja nesutinka su atsakovo motyvu, kad jai buvo pavesta kontroliuoti ir organizuoti tyrimą bei buvo perrašyta medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-l-01-39218-18 bei ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-28813-19. Pareiškėja paaiškina, kad minėtą medžiagą bei ikiteisminio tyrimo medžiagą turėjo tik laikinai pavaduojant kitą prokurorą be tyrimo organizavimo ir kontrolės pavedimo. Pareiškėja nurodo, kad teismas neįvertino jos motyvo, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. prokuroras, nesutikdamas su pareiškėjos 2020 m. vasario 25 d. priimtu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, turėjo šį nutarimą apskųsti Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjui, tačiau 6 skyriaus vyr. prokuroras, pats viršydamas savo įgaliojimus bei pažeisdamas BPK 168 straipsnio 5 punkto reikalavimus, priėmė nutarimą pareiškėjos 2020 m. vasario 25 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinti.

65. Pareiškėja paaiškina, kad 2018 m. liepos 7 d. nutarime atsisakyti panaikinti policijos pareigūno nutarimą ji klaidingai nurodė apskundimo tvarką, ją nukopijuodama iš šablono dėl kito procesinio dokumento, netyčia tos apskundimo klaidos nepastebėjo ir neištaisė. Ši netyčinė klaida pareiškėjams nesutrukdė kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris pareiškėjos nutarimą panaikino.

66. Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-36203-18 pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas dėl šio pažeidimo nepasisakė, tačiau vertino, kad pareiškėja padarė visus devynis tarnybinius pažeidimus. Pareiškėja daro išvadą, kad teismas jau iš anksto buvo susiformavęs nuostatą atmesti pareiškėjos skundus, bylą išnagrinėjo skubotai, labai šališkai ir neobjektyviai, visus pareiškėjos prašymus dar iki teismo posėdžio atmetė, taip pat atmetė jos prašymą prijungti generalinio prokuroro 2011 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 1-14 „Dėl rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo patvirtinimo“, pareiškėjai nebuvo leidžiama duoti išsamių paaiškinimų. Pareiškėja pabrėžia, kad teismas jos atžvilgiu buvo labai šališkas ir neobjektyvus.

67. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino jos nedarbingumo nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2019 m. spalio 26 d. ir jos atostogų nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpių, kurie nepagrįstai buvo įtraukti į tarnybinio nusižengimo laiką. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino, jog nuo 2018 m. padarytų drausminių nusižengimų jau yra suėjęs trejų metų senaties terminas. Pareiškėja tvirtina, kad nebuvo įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartyje išdėstyti nurodymai.

68. Atsakovas Prokuratūra atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

69. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos apeliaciniu skundu, pažymi, kad pareiškėjos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo yra subjektyvios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos prašymais dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų iškvietimo, papildomų dokumentų išreikalavimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde kritikuojamas pareiškėjai įteikto pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą turinys, nors galutinė tarnybinio pažeidimo formuluotė tarnybinio patikrinimo išvados konstatuojamojoje dalyje, motyvuotame teikime bei skundžiamame Įsakyme buvo pakoreguota (sušvelninta pareiškėjos naudai, atsižvelgiant į jos paaiškinimą). Atsakovo teigimu, pareiškėjos nurodyti pareigūnai veikė pagal jiems suteiktą kompetenciją, o nurodyti skundo teiginiai parodo subjektyvią pareiškėjos poziciją.

70. Atsakovas nurodo, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta išsamiai ir objektyviai, skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas (iš sprendimo yra aišku, kuo vadovaudamasis teismas nusprendė atmesti pareiškėjos skundą), jame atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus pagrindinius reikalavimus ir pašalinti trūkumai, nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartyje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja atsisakė savo reikalavimų, susijusių su generalinio prokuroro elektroninio parašo galiojimu, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartyje ši aplinkybė nurodyta kaip netinkamai aptarta panaikintame teismo sprendime. Atsakovas pažymi, kad vien tai, jog teismas priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas ir / ar netinkamai vertino įrodymus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismo proceso metu pareiškėjos teisės nebuvo suvaržytos. Iš teismo posėdžių garso įrašų ir informacinių pažymų matyti, kad pareiškėjai buvo išaiškintos jos teisės ir ji šiomis teisėmis aktyviai naudojosi: reiškė nušalinimą teisėjui ir atsakovo atstovei, teikė prašymus, aktyviai uždavinėjo klausimus, pasakė baigiamąją kalbą, teikė papildomus įrodymus.

71. Atsakovas tvirtina, kad įvyko dvi atskiros, savarankiškos tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros, dėl kurių buvo priimti du atskiri individualūs administraciniai teisės aktai. Todėl antrasis tarnybinis patikrinimas nėra papildomas patikrinimas, o pagal Nuostatų 27 punktą sujungti gali būti tik nebaigti tarnybiniai patikrinimai. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyti klausimai buvo iš dalies aptarti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-657-629/2020.

72. Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai pritarė Prokuratūros argumentams apie pavadavimo esmę bei prokuroro veiklos tęstinumą. Atsakydamas į kitus skundo argumentus, teismas pagrįstai konstatavo, kad teisėjų užduočių sukūrimas per IBPS yra tinkamas pateikimo būdas ir sukelia tas pačias pasekmes, kaip ir medžiagos, siunčiamos paštu. Be to, teismas įsigilino į pareiškėjos nurodytą aplinkybę dėl „nedarbingumo atostogų“ laikotarpio ir nustatė, kad pareiškėja pradėjo sirgti praėjus dešimčiai dienų po teisėjo 2018 m. spalio 5 d. užduoties medžiagoje Nr. M-1-01-39218-18 suformavimo, nedarbingumas truko tik penkias darbo dienas, todėl ji turėjo pakankamai laiko vykdyti teismo nutartį ne tik iki, bet ir po trumpalaikio nedarbingumo. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai motyvavo paskirtos nuobaudos (papeikimo) adekvatumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 73. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 413, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

74. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

75. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

76. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).

77. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą aptartu aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir (ar) nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nustatė ir išsamiai išnagrinėjo bei įvertino bylos aplinkybes, sprendime aiškiai ir suprantamai išdėstė motyvus, kuriais pagrindė padarytas išvadas dėl pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų.

78. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendimo motyvais, todėl, jų nekartodama, pasisako aspektais, kuriais pareiškėja grindžia apeliacinį skundą.

79. Kadangi įstatymas nenustato, jog ginčo šalis, nagrinėjamu atveju pareiškėja, galėtų pareikšti nušalinimą kitai ginčo šaliai (atsakovui) ar jo atstovei, teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl atsakovo atstovės nušalinimo, ir nevertina pareiškėjos apeliaciniame skunde išreikšto susirūpinimo atsakovo atstovavimo kokybe dėl jo atstovės galimai padarytų grubių pažeidimų.

80. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą apklausti liudytojus, jos prašymas nušalinti teisėją nebuvo tenkintas, taip pat nurodo, kad buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą, kadangi teismas atmetė visus pareiškėjos prašymus ir atsisakė apklausti pareiškėjos nurodytus liudytojus, tai taip pat rodo, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę, kokį sprendimą priimti.

81. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Aptariami pareiškėjos argumentai yra iš esmės grindžiami teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Taip pat pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo ir kitų Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, jog, priešingai nei teigia pareiškėja, teismas atmetė ne visus pareiškėjos prašymus (pavyzdžiui, tenkino jos prašymą prijungti prie bylos jos papildomai pateiktus rašytinius paaiškinimus). Vien teismo procesiniai sprendimai, kuriais netenkinami tam tikri pareiškėjos prašymai, nesudaro pagrindo teigti, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo iš anksto neigiamai nusistatęs pareiškėjos atžvilgiu. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikia motyvų dėl tokių atsisakymų tenkinti jos prašymus nepagrįstumo, išskyrus prašymą apklausti liudytojus.

82. Pareiškėja nurodo, kad teismas neišsireikalavo jokių skunde minimų dokumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išreikalauti skunde minimus norminius dokumentus, kadangi teisės aktai yra viešai prieinami ir teismas bet kada gali su jais susipažinti, todėl nėra poreikio juos išreikalauti ir pridėti prie bylos, norminiai teisės aktai nėra ir negali būti bylos sudedamoji dalis. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, reaguodamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti rašytinius paaiškinimus bei atitinkamus įrodymus.

83. Pareiškėja tvirtina, kad teismo posėdžio metu buvo ribojama jos teisė pasisakyti, todėl buvo suvaržytos jos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą ir vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tinkamo proceso nebuvimu, pirmiausia pažymi, jog teismo posėdžio metu pareiškėjai buvo suteikta teisė pasisakyti. Be to, pareiškėja pateikė savo poziciją procesiniuose dokumentuose, taip pat pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 14 d. posėdyje akcentuojamuose rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuose teigė viską išdėsčiusi, prašė laikyti juos savo pasisakymu. Iš teismo posėdžio matyti, kad pareiškėjos teisė pasisakyti nebuvo pažeista, pareiškėjai buvo suteikta galimybė išsakyti savo poziciją dėl šiai bylai išspręsti teisiškai reikšmingų aplinkybių. Teismo prašymas orientuotis į esmę, pasisakyti dėl procesiniuose dokumentuose nenurodytų aplinkybių, nesikartoti, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja savo poziciją išdėstė raštu eilėje procesinių dokumentų, taip pat įvertinus pareiškėjos pasisakymo teisme turinį ir trukmę, šiuo atveju nevertintinas kaip pareiškėjai suteiktų procesinių teisių pažeidimas. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo atstovės pasisakymai truko ženkliai trumpiau nei pareiškėjos, todėl atmestini pareiškėjos teiginiai, kad atsakovo atstovei, priešingai nei pareiškėjai, buvo leista kalbėti nevaržomai. Pažymėtina ir tai, kad į teismo klausimą, ar pareiškėja turi papildymų, naujų įrodymų ar prašymų, pareiškėja atsakė neigiamai (išskyrus prašymą apklausti J. L.). Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pareiškėja, manydama, jog pirmosios instancijos teismas į tam tikrus jos nurodomus argumentus neatsižvelgė arba juos vertino netinkamai, turėjo galimybę apie tai pasisakyti teikdama apeliacinį skundą – pareiškėja šia savo teise pasinaudojo. Todėl, atsižvelgusi į šias aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjos argumentu, jog jos procesinės teisės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pažeistos bei nebuvo tinkamo proceso.

84. Nuostatų 26 punkte nustatyta, kad nustačius prokuroro galimai padaryto kito tarnybinio pažeidimo požymių, naujas tyrimas dėl tarnybinio pažeidimo pradedamas ir atliekamas laikantis Nuostatų reikalavimų. Nuostatų 27 punkte įtvirtinta, kad generalinio prokuroro (jo nesant – generalinio prokuroro pavaduotojo) sprendimu tarnybiniai patikrinimai gali būti sujungiami, atskiriami, sustabdomi, atnaujinami. Tokiais atvejais tarnybiniai patikrinimai atliekami, tęsiami ir baigiami laikantis Nuostatų reikalavimų.

85. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad neturėjo būti atliekamas naujas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo panaikintų medžiagų M-1-01-39218-18 ir M-1-01-70159-18, kadangi informacija apie šiuos pažeidimus buvo žinoma dar 2020 m. balandžio 3 d., kai vyr. prokurorui raštu buvo pateikta patikrinimo medžiaga dėl nutrauktų ikiteisminio tyrimo medžiagų bei pareiškėjos per klaidą sustabdytos ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau vyr. prokuroras į generalinį prokurorą kreipėsi tik 2020 m. balandžio 20 d.

86. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2020 m. sausio 17 d. pareiškėjos atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, 2020 m. balandžio 10 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, 2020 m. balandžio 20 d. surašytas teikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, o generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pažymėtina, kad ši tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta už nustatytus pažeidimus, atliekant prokuroro funkcijas tik ikiteisminiame tyrime Nr. 01-7-00009-17. Naujas tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas vyriausiajam prokurorui 2020 m. balandžio 20 d. tarnybiniu pranešimu informavus generalinį prokurorą apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjos veiksmuose yra aplaidaus tarnybinių pareigų vykdymo ir tarnybinių pareigų nevykdymo požymių. Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas ne tik dėl pareiškėjos nurodomų medžiagų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-39218-18 bei Nr. M-1-01-70159-18, bet ir dėl organizuojant ir kontroliuojant ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-31004-18, Nr. 01-1-28813-19 ir Nr. 01-1-36203-18, taip pat priimant juose nepagrįstus ir neteisėtus procesinius sprendimus.

87. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutarties 84 punkte nurodytą teisinį reguliavimą bei išanalizavusi faktines bylos aplinkybes, pažymi, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, viena vertus, atsakovas turėjo teisę, bet ne pareigą sujungti tarnybinio nusižengimo tyrimus, kita vertus, šie tarnybiniai patikrinimai niekaip negalėjo būti sujungti į vieną ir tęsiami bei baigiami pagal Nuostatų reikalavimus, nes vienas iš jų jau buvo baigtas. Kaip minėta, tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta ne tik dėl pažeidimų, nustatytų skundų nagrinėjimo medžiagose Nr. M-1-01-39218-18 bei Nr. M-1-01-70159-18, bet ir ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 01-1-31004-18 ir Nr. 01-1-28813-19. Pareiškėja dėl pastarųjų neteikia argumentų dėl tarnybinių patikrinimų sujungimo. Todėl net ir nusprendus tyrimą dėl pažeidimų, nustatytų skundų nagrinėjimo medžiagose Nr. M-1-01-39218-18 bei Nr. M-1-01-70159-18, sujungti su 2020 m. sausio 17 d. pareiškėjos atžvilgiu pradėtu tarnybiniu patikrinimu, galutinis rezultatas iš esmės nebūtų pasikeitęs, pareiškėjos padėtis niekaip nebuvo pabloginta. Kadangi tyrimas dėl aptariamų medžiagų patikrinimo nebuvo atliekamas nuo 2020 m. sausio 17 d., be to, pareiškėja yra patraukta atsakomybėn už 2018–2020 metais atliktus veiksmus (neveikimą), atmestini pareiškėjos argumentai dėl tarnybinio patikrinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų pažeidimo. Konstatavus, kad naujas tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, t. y., kad jis neturėjo būti sujungtas su ankstesniu tarnybiniu patikrinimo, dėl kurio generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, netenkintinas pareiškėjos prašymas dėl rašytinių paaiškinimų išreikalavimo iš vyr. prokuroro J. L..

88. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo medžiagų priklausymo kitam prokurorui, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo pareiškėjos nurodomas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėja ginčijamu laikotarpiu pavadavo prokurorę ir jai buvo pavesta medžiagoje atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Taip pat buvo atsižvelgta ir į pareiškėjos akcentuojamą nedarbingumo laikotarpį. Pareiškėja nepagrįstai tvirtina, kad teismas iškraipė faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos argumentai, jog teismas nebuvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 02-2-00191-20, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi ginčijamu Įsakymu pareiškėjai nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda už pažeidimus, susijusius su jos pareigų atlikimu nurodytame ikiteisminiame tyrime.

89. Nuostatų 20 punkte nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti galimai padaryto tarnybinio pažeidimo aplinkybes ir tikrinamo prokuroro poziciją, tikrintojas surašo pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą. Pareiškėjai toks pranešimas buvo įteiktas, teisės aktai nenumato pareigos, kaip nurodo pareiškėja, nedelsiant pranešti apie pradėtą tarnybinį patikrinimą tikrinamajam asmeniui ar profesinei sąjungai, todėl atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu.

90. Pareiškėja, nurodydama, kad pranešime apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą yra iškraipymų, teigia, kad teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-858-1364/2012. Pareiškėjos nurodomoje administracinėje byloje esminiu procedūriniu pažeidimu buvo laikoma tai, kad pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo nurodyti jokie argumentai, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai vertinami kaip tariamas nusižengimas, nenurodyti jokie įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai. Iš pranešimo turinio nebuvo galima suprasti, kokio konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymu buvo įtartas pareiškėjas, jame suformuluoti klausimai buvo susiję su paties pareiškėjo pateiktu skundu, o ne jam adresuotu įtarimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pranešimo, Išvados ir Įsakymo turinį, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais dėl Pranešimo ydingumo. Kaip matyti, Įsakymu nėra paskirta administracinė nuobauda nei už vieną veiką, kuri nebūtų aprašyta Pranešime. Pareiškėjos nurodomi neatitikimai nėra esminiai, be to, padaryti atsižvelgus į pareiškėjos paaiškinimus, todėl negalima sutikti su pareiškėjos pozicija, kad jai Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda už veiką ar veikas, kurios nebuvo aprašytos Pranešime. Konstatavus šias aplinkybes vertintina, kad nebuvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą.

91. Pareiškėja, teikdama argumentus dėl pareigos pranešti profesinei sąjungai apie jos atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą, remiasi 2020 m. sausio 2 d. susitarimu, tačiau jo nepateikia. Pareiškėja 2022 m. vasario 14 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jos minimas susitarimas pateiktas kartu su 2020 m. rugsėjo 7 d. atsiliepimu į skundą, tačiau, kaip matyti, prie šio atsiliepimo yra pridėta Prokuratūros ir Prokurorų profesinės sąjungos 2019 m. gruodžio 3 d. kolektyvinė sutartis Nr. 9.11-14/KS.-1. Pastarojoje nustatyta, kad generalinė prokuratūra privalo pateikti Prokurorų profesinei sąjungai informaciją apie pradėtą tarnybinį patikrinimą tik tuo atveju, kai gauna tikrinamo prokuroro užpildytą nustatytos formos prašymą (5.4.2 p.). Pareiškėja neneigia, kad tokio prašymo generaliniam prokurorui neteikė. Kita vertus, pareiškėja nurodo, kad pati kreipėsi į profesinę sąjungą, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu.

92. Pareiškėja apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad, nors teismas konstatavo, jog buvo padaryti devyni nusižengimai, tačiau ne visus juos aptarė. Pareiškėja pažymi ir tai, kad teismas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymų grąžinus bylą nagrinėti iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, kad Įsakyme nebuvo nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-36203, todėl atmestini pareiškėjos argumentai, jog teismas nepagrįstai nepasisakė dėl šio tyrimo. Atmestini ir pareiškėjos argumentai, kad teismas neuždavė jai visų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytų klausimų. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 14 d. posėdyje, prieš pasisakant pareiškėjai, teismas pasiūlė pareiškėjai pasisakant koncentruotis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytus klausimus. Be to, kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjai pateikti trumpus ir aiškius paaiškinimus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties 56 punkte nurodytų aplinkybių, taip pat pateikti argumentuotą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Pareiškėja šiuo pasiūlymu pasinaudojo.

93. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi grąžinus administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas įvertino visus apeliacinės instancijos teismo nurodytus aspektus. Pareiškėja, tvirtindama, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymai nebuvo įvykdyti, teikia savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo pozicija argumentus, bet konkrečiai neįvardija, kokie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyti aspektai pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja kai kurių savo argumentų dėl Įsakymo teisėtumo nebepalaikė (nors apeliaciniame skunde pareiškėja užsimena dėl mišrios kaltės, iš pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 14 d. posėdžio matyti, kad pareiškėja atsisakė savo argumentų dėl mišrios kaltės; pareiškėja apeliaciniame skunde neteikė jokių nesutikimo argumentų dėl Įsakymo parašo galiojimo).

94. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai neįvertino jos pažeidimų kaip mažareikšmių. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išvadą, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytiems pažeidimams, padarė įvertinęs, be kita ko, padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, priežastis, pareiškėjos kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo padarė ne tokią išvadą, kokios tikėjosi pareiškėja, savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas.

95. Kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-869-968/2022).

96. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė