fb3606eb-60dd-4338-b2aa-9f6ff70f177d · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P.Jaržemskis Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.17.;44.8  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės, kolegijos teisėjų RÅ«tos Veniulytės - JankÅ«nienės ir Alvydo Barkausko, sekretoriaujant Ingai GriÅ¡utinienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams K. M. ir B. V., atsakovui A. K., atsakovų atstovui advokatui P. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A.

K. ir L. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1415-779/2012 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovams A. K. ir L. K. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kurį patikslino, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų A.

K. ir L. K. solidariai 3989,18 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 6799,62 Lt iÅ¡laidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Nurodė, kad 2009 m. buvo nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant statybos darbus (žemės nukasimo ir grunto užpylimo), neturint reikiamo leidimo, taip pat statybos darbų techninėje dokumentacijoje nesant sprendinių, įteisinančių tokių darbų atlikimo bÅ«tinumÄ ir kiekius, buvo padaryta žala aplinkai (gamtai) sunaikinus ir/ar sužalojus kraÅ¡tovaizdžio komponentus.

Projektavimo sÄ lygų sÄ vade Nr. P4-15 Å«kininko sodybos kÅ«rimas, kuriame statytojas L. K., jos įgaliotas asmuo A. K., patvirtintame Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-02-05, architektÅ«rinių planinių reikalavimų 1.7 punkte nurodyta, kad numatyta iÅ¡saugoti esamus vertingus želdinius, neperformuoti nusistovėjusio reljefo. Tuo tarpu įvertinus UAB „Kelprojektas“ atlikto tyrimo duomenis ir IÄ® R. N. įmonės „Fasadas“ 2009 m. parengto techninio projekto užsakovui L.

K. techninius sprendinius, nustatyta, kad yra statinio projekto techniniai sprendiniai pažeisti, pakeičiant ir sunaikinant esamo reljefo formas ir tuo padarant žalÄ aplinkai, t.y. pakeliant žemės pavirÅ¡iaus lygį vidutiniÅ¡kai apie 0,5 m aukščiu 418,79 kub.m plote, kas sudaro 234,52 kub.m užpilto smėlio-žvyro. 2011-10-20 Molėtų rajono policijos komisariate atsakovas A. K., apklaustas liudytoju nurodė, kad jis organizavo smėlio-žvyro užvežimo darbus. Tai patvirtina atsakovo A. K. kaltę ir priežastinį ryšį su atsiradusia žala gamtai.

Gamtai padaryti nuostoliai apskaičiuoti, vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio komponentus bei objektus, skaičiavimo metodika, ir sudaro 3989,18 Lt. Kadangi atsakovei L. K. priklausantis sklypas patenka į vandens telkinių apsauginę zonÄ , nuostolių dydis didinamas du kartus. IeÅ¡kovas, atlikęs viešųjų pirkimų procedÅ«ras, pasinaudojo kvalifikuota ir licenzijuota įmonės UAB „Kelprojektas“ paslauga, o įmonei už atliktas matavimų paslaugas teko atlyginti 6799,62 Lt sumÄ , todėl ieÅ¡kovas patyrė nurodyto dydžio žalÄ (LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.251 str., 6.263 str., LR aplinkos apsaugos įstatymo 1 str., 9 str., 32 str.).

Atsakovai A. K. ir L. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas argumentus dėl tariamų atsakovo padarytų pažeidimų remia savo iÅ¡galvotomis aplinkybėmis, neatitinkančiomis realybės. Europos kraÅ¡tovaizdžio konvencija yra deklaratyvaus pobÅ«džio tarptautinis teisės aktas, įtvirtinantis aplinkos apsaugÄ kaip vienÄ iÅ¡ valstybės veiklos prioritetų, Å¡ioje konvencijoje nėra įvardinamos jokios aplinkybės, dėl kurių atsakovo motinai L.

K. nuosavybės teise priklausantis žemės Å«kio paskirties žemės sklypas turėtų pakliÅ«ti į Å¡ios konvencijos taikymo sritį. IeÅ¡kovas yra vieÅ¡ojo administravimo veiklos subjektas, veikiantis specifinėje srityje, Å¡ioje srityje turintis tam tikrus įgaliojimus ir atliekantis specifines funkcijas. Å ių funkcijų atlikimui iÅ¡ valstybės ieÅ¡kovas gauna tikslinį finansavimÄ , jo veiklos finansavimas kartu yra jo veiklos garantas. IeÅ¡kovas turi teisę teisės aktų leidžiamose ribose pasirinkti bÅ«dus, kaip atlikti jam priskirtas funkcijas.

Atsakovai teigia, jog nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai nesvarbu, pagrįsti ar nepagrįsti yra ieÅ¡kovo reikalavimai, tačiau faktas, kad už ieÅ¡kovo įstatymuose įtvirtintų funkcijų atlikimÄ atsakovas mokėti neprivalo, yra nenuginčijamas. Atsakovas neprivalo atlyginti ieÅ¡kovui patirtų iÅ¡laidų, susijusių su jam įstatymu pavestomis funkcijomis, nes to nenumato nė vienas teisės aktas. Valstybė, priimdama tam tikras funkcijas ir garantuodama jų vykdymÄ , patiria tam tikras iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovo įvardinama žala yra ne atsakovo kokiais nors veiksmais ieÅ¡kovui padaryta materialinė ar nematerialinė žala, tai tėra ieÅ¡kovo iÅ¡laidos, vykdant jam priskirtas funkcijas. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai, kuriais jis reikalauja priteisti UAB „Kelprojektas“ sumokėtas sumas, yra pirkimo pasiÅ«lymas ir PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, tačiau, kokius darbus padarė Å¡is asmuo ir ar apskirtai jis kokius nors darbus vykdė, ieÅ¡kovas nepateikė. B. V., atlikęs žalos gamtai paskaičiavimÄ , yra ieÅ¡kovo darbuotojas, kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir specialiųjų statybos darbų techninės priežiÅ«ros vadovo pareigas, tačiau L.

K. jokio ypatingojo statinio nestatė, atsakovės statomas statinys yra nesudėtingas statinys, o B. V. atestato tikrinti tokius statinius neturi. B. V. atestate nurodoma, kad B. V. darbo sritis – pastatų vidaus ir iÅ¡orės vandentiekis bei nuotekų Å¡alinimas. KÄ bendro tokia darbo sritis turi su paskaičiavimuose dėl kraÅ¡tovaizdžio komponentų bei objektų sužalojimų padarytų nuostolių nurodomomis aplinkybėmis nepaaiÅ¡kina nei paskaičiavimus atlikęs asmuo, nei ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas pats pateikė Aplinkos ministerijos žemės gelmių skyriaus 2010-11-18 raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, kad teismams galima teikti kiekių apskaičiavimus, atliktus tik sertifikuotų geodezinių darbų įmonių.

Atsakovai pažymėjo, jog byloje tokių įrodymų nėra, o pateikti B. V. suteikti atestatai bei Å¡io asmens atliktas paskaičiavimas yra sÄ moningas teismo klaidinimas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (LR Statybos įstatymo 2 str. 3 d., 6 d.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-28 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, nusprendė priteisti ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai iÅ¡ atsakovo A.

K. ir atsakovės L. K. solidariai 3959,18 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2011-12-01) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 6799,62 Lt dydžio iÅ¡laidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; priteisti iÅ¡ atsakovų A. K. ir L. K. solidariai 28,03 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Teismas nustatė, jog L. K. 2008-02-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1213 įgijo asmeninės nuosavybės teise 240/960 dalis 9,6000 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).

Sklype pagal 2009-05-22 leidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. P5-56 yra 2009 m. pradėtas statyti gyvenamasis namas (1 t., b.l. 211). Remiantis VÄ® Registrų centras pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype nustatytos penkios specialiosios žemės sklypo naudojimo sÄ lygos: valstybei priklausančios melioracijos bei įrenginių-2 ha, vandens telkinių-0,06 ha, miÅ¡ko naudojimo apribojimai-3,32 ha, dirvožemio apsauga-4,15 ha ir vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos-6,6 ha (1 t., b.l. 93).

L. K. 2007-04-19 įgaliojo atsakovÄ A. K. iki 2012-04-19 nupirkti jos vardu nuosavybės teise bet kokį turtÄ , jį įregistruoti, gauti nuosavybės dokumentus, ir tam tikslui atstovauti L. K., kaip įgyto nekilnojamojo turto savininkę, valstybinėse įstaigose ir kitose įmonėse, raÅ¡yti pareiÅ¡kimus, pateikti įvairius praÅ¡ymus, pasiraÅ¡yti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu (1 t., b.l. 3). L. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio mėnesį buvo atliekami žemės darbai, t.y. nukasamas augalinis gruntas, į jo vietÄ užpilamas žvyras.

Å ių aplinkybių iÅ¡ esmės neneigia atsakovas A. K.. Žemės darbų atlikimo faktÄ patvirtina 2009-06-01 administracinio teisės pažeidimo protokolas, suraÅ¡ytas A. K. pagal ATPK 55 str. 1 d., A. K. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai administracinio teisės pažeidimo byloje (1 t., b.l. 141-142, 131, 98-99), kuriuose jis nurodo nežinojęs, jog jo atliktiems žemės darbams buvo reikalingas leidimas, LR aplinkos ministro pavedimu atlikto tyrimo rezultatai, užfiksuoti 2010-05-31 pažymoje Nr. (20-1)-D8-5306, kurioje nurodyta, jog atlikus patikrinimÄ L.

K. nuosavybės teise priklausančiame sklype, nustatyta, kad vykdant statybos darbus 810 kv.m plote tarp Gilužio ežero ir gyvenamojo namo, gali bÅ«ti supilta nuo 350 iki 400 kub.m žvyro grunto, kurio vidutinis storis 0,48 m, tuo pažeidžiant statinio projekto techninius sprendinius, pakeičiant ir sunaikinant esamo, projekte numatyto neperformuoti, reljefo formas ir padarant žalÄ aplinkai (1 t., b.l. 150-177), UAB „Kelprojektas“ atliktų tyrinėjimo darbų rezultatai, kuriuose nurodyta, jog rengiant topografines nuotraukas ir nustatant iÅ¡kasto/supilto grunto rūšį bei kiekį L.

K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 887 kv.m aikÅ¡telėje supiltas vidutinis žvyro nuogulų sluoksnio storis-0,56 m, žvyro nuogulų kiekis-500 kub.m. Teismas nurodė, kad projektavimo sÄ lygų sÄ vade Nr. P4-15 Å«kininko sodybos kÅ«rimas 1.7 punkte numatyta iÅ¡saugoti esamus vertingus želdinius, neperformuoti nusistovėjusio reljefo (1 t., b.l. 101-102), statybos leidimas Nr. P5-56 iÅ¡duotas tik gyvenamojo namo statybai (1 t., b.l. 211), Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento iÅ¡vadoje dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies (projektavimo sÄ lygos) 2.5 punkte numatyta sÄ lyga iÅ¡saugoti esamus želdinius, 2.6 punkte numatyta sÄ lyga iÅ¡saugoti melioracijos sistemas bei įrenginius.

Atsakovas A. K., vykdydamas žemės darbus, t.y. statybos reikmėms kasdamas gruntÄ , pildamas atvežtinį gruntÄ greta gyvenamojo namo be statybos darbų technologinio projekto bei statybos leidimo arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, pažeidė 2002-04-30 Nr. 211 LR aplinkos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 43 punkto reikalavimus, 2005-12-21 Nr. D1-629 STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 12.1 punkto reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 96.4 punktÄ , įpareigojantį derinti su valstybinėmis melioracijos tarnybomis melioruotoje žemėje atliekamus žemės kasimo darbus bei 208 punktÄ , įpareigojantį atliekant žemės kasybos darbus, bÅ«tinai iÅ¡saugoti derlingÄ jį dirvožemio sluoksnį.

Ä®statymų leidėjas, reglamentuodamas žalos aplinkai sÄ vokÄ , nustatė, kad tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Teismas pažymėjo, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrÄ fizinių ir juridinių asmenų pareigÄ saugoti aplinkÄ bei gamtos iÅ¡teklius.

Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Atsakovas A. K., veikdamas pagal atsakovės L. K., 9,6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės, suteiktÄ Ä¯galiojimÄ , savavaliÅ¡kai, neturėdamas sudarytos ir reikiamose institucijose suderintos techninės dokumentacijos, leidimo dirbo žemės darbus žemės sklype, kuriam nustatytos apsaugos zonos – teisės aktais nustatyti žemės plotai (ruožai), kuriuose ribojamas grunto (žemės) kasimas, pakeitė Å¡iai vietovei bÅ«dingÄ kraÅ¡tovaizdį, iÅ¡kasdamas esamÄ gruntÄ , taip pakeldamas pažeistame žemės sklype pavirÅ¡iaus altitudes vidutiniÅ¡kai 0,50 m ir į jo vietÄ supildamas atvežtÄ kitos rÅ«Å¡ies gruntÄ -žvyrÄ , padarė žalÄ aplinkai.

Reljefo paaukÅ¡tinimÄ Ä¯rodo ne tik UAB “Kelprojektas” atliktas tyrimas, bet ir į bylÄ pateiktos žemės sklypo toponuotraukos (1 t., b.l. 60, 2 t., b.l. 5-7). KraÅ¡tovaizdžio reljefas buvo pakeistas, pakeičiant natÅ«ralų prigimtinį gruntÄ Ä¯ atvežtinį žvyrÄ , taip pakeičiant nusistovėjusiÄ ekosistemÄ , taip pat įrodo liudytojo Aplinkos ministerijos saugomų teritorijų ir kraÅ¡tovaizdžio departamento kraÅ¡tovaizdžio skyriaus vedėjo G. G. duoti paaiÅ¡kinimai. Ta aplinkybė, kad atsakovas A.

K. pripažino, kad jis užvežė ir supylė žvyrÄ Å¾emės sklype, patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai.  Teismas konstatavo, jog tai, kad atsakovas mano, jog žvyro užvežimas ir jo sandėliavimas žemės sklype laikinai, kol bus baigta gyvenamojo namo statyba, atsakovo manymu, nepadarė žalos gamtai, savaime nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės. Tai, kad gyvenamojo namo statybai buvo gautas statybos leidimas ir atsakovas tuo pagrindu padarė laikinÄ statybos aikÅ¡telę greta namo, nesuteikia jokių teisinių privilegijų savavaliÅ¡kai, neturint sudarytos ir reikiamose institucijose suderintos techninės dokumentacijos, tvarkyti žemės sklypo, kuriam nustatyta dirvožemio, valstybinės melioracijos ir kt. apsaugos zonos, kraÅ¡tovaizdį.

Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog tiek administracinio teisės pažeidimo byla, tiek ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl gamtos iÅ¡teklių naudojimo tvarkos pažeidimų buvo nutraukti, jokios įtakos civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimui neturi, kadangi neturi prejudicinės reikÅ¡mės, nagrinėjant civilinį ginÄÄ . IeÅ¡kovas, remdamasis nurodytu įgaliojimu, reikalauja priteisti padarytÄ gamtai žalÄ iÅ¡ atsakovų L. K. ir A. K. solidariai. CK 2.133 str. 1 str. nustatyta, jog vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktÄ ir nevirÅ¡ijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

CK 6.265 str. 1 d. taip pat nustato, jog jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotÄ nurodymÄ , padaro žalos, tai abu Å¡ie asmenys atsako solidariai. Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad atstovaujamas asmuo atsako už savo atstovo, vykdančio pavedimÄ , padarytÄ Å¾alÄ solidariai su savo atstovu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė L. K., įsigydama žemės sklypÄ , bÅ«dama rÅ«pestinga ir atidi, privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti specialius naudojimo reikalavimus dėl žemės sklypo naudojimo, apie kuriuos buvo pažymėta vieÅ¡ame registre dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo specialių naudojimo sÄ lygų.

Tai, kad nebuvo sudaryta ir reikiamose institucijose suderinta techninė dokumentacija, leidimai dėl kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo, sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad tokiais veiksmais aplinkai buvo padaryta žala (2011-12-21 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1374-567/2011). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad už kraÅ¡tovaizdžiui padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti žemės sklypo savininkė L. K. bei pagal pastarosios įgaliojimÄ veikęs A. K., vykdęs žemės darbus, solidariai, juolab, kad atsakovas A.

K. pažymėjo, jog L. K. iÅ¡duotas įgaliojimas yra visiems veiksmams, susijusiems su statomu namu bei Å¡alia namo esančia aikÅ¡tele. IeÅ¡kovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė žalos apskaičiavimÄ , remdamasis Aplinkos apsaugos ministro patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika. Teismas nurodė, jog UAB “Kelprojektas” atliktas tyrimas įrodo, kad gruntu užpiltos aikÅ¡telės plotas yra 887 kv.m, vidutinis aikÅ¡telėje supiltų technogeninių nuogulų sluoksnio storis nuo 0,10 iki 1 m, vidutinis 0,56 m.

Kadangi žvyro aikÅ¡telėje buvo numatoma atlikti geoterminio Å¡ildymo aikÅ¡telės kolektoriaus įrengimo žemės kasimo darbus, žvyro dangos privažiavimo įrengimÄ , tai žala kraÅ¡tovaizdžio komponentams, pažeidus reljefo formas – pakeliant žemės pavirÅ¡iaus lygį vidutiniÅ¡kai apie 0,5 m aukščiu, padaryta 418,79 kv.m plote, kas sudaro 234,52 kub.m, todėl žala gamtai pagal nurodytÄ metodikÄ paskaičiuota tik Å¡iam plotui. Kadangi L. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į vandens telkinio-Gilužio ežero apsauginę zonÄ , tai remiantis metodikos nuostatomis, nuostolių dydis didinamas du kartus.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami. Atsakovams nepateikus įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimÄ , ir nepaneigus jų kaltės prezumpcijos, yra teisinis pagrindas priteisti žalos atlyginimÄ (LR CK 2.133 str., 6.245 str. - 6.281 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovai pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-28 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio reikalavimų ribas ir ieÅ¡kinį tenkino visai kitu pagrindu, nei jį formulavo ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas prašė priteisti žalos atlyginimÄ dėl neva sunaikinto reljefo, tačiau teismas reikalavimÄ tenkino tuo pagrindu, neva atsakovai neiÅ¡saugojo dirvožemio sluoksnio, nors pastarosios aplinkybės ieÅ¡kovas neįrodinėjo, ir, atitinkamai, atsakovai objektyviai negalėjo pateikti paaiÅ¡kinimo teismui dėl tokios aplinkybės nepagrįstumo. Apeliantai teigia, jog joks dirvožemio sluoksnis nėra sunaikintas - Å¡is sluoksnis yra sandėliuojamas sklype ir teismas tokius duomenis turėjo.

UAB „Kelprojektas” savo ataskaitos aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodo, kad tyrinėtame 12039 kv.m plote, Å¡alia žvyru užpiltos aikÅ¡telės yra suformuotas apie 1,00 m aukščio augalinio sluoksnio (dirvožemio) pylimas, be to, dirvožemio saugoma vieta yra užfiksuota ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir klaidingai vertino vykdomos statybos atitikimÄ statybos normatyviniams techniniams dokumentams, nes atsakovai turi įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , kur pagal nustatytÄ tvarkÄ suderintame techniniame projekte bÅ«tent toje vietoje, kur Å¡iuo metu iÅ¡piltas žvyras (statybinė medžiaga), yra numatyti statybos darbai.

Valstybės įgaliota institucija iÅ¡davė statybos leidimÄ pagal tokį techninį projektÄ ir tai reiÅ¡kia jog atsakovai turi teisę vykdyti Å¡ioje vietoje statybos darbus ir jokių papildomų dokumentų nereikia. IeÅ¡kovas nėra statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdanti institucija, o tokiÄ statybos priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos jokių savavaliÅ¡kos statybos aktų dėl statybinės medžiagos atsivežimo į sklypÄ nėra suraÅ¡iusi. Statybos leidimas Å¡iuo pagrindu nėra nuginčytas, apklaustas teisme liudytoju statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos vadovas patvirtino, kad tokie atsakovų veiksmai yra teisėti, tÄ patvirtina ir Aplinkos ministerijos pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad vykdant statybos darbus į statybvietę statybinės medžiagos gali bÅ«ti atvežamos ir laikinų aikÅ¡telių įrengimas neprieÅ¡tarauja teisės aktams.

Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, jog pats ieÅ¡kovas dėl to paties fakto jau buvo atlikęs tyrimÄ ATP byloje, Å¡iÄ bylÄ nutraukė, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi toks ieÅ¡kovo nutarimas nutraukti ATP bylÄ yra paliktas galioti. Dėl Å¡io fakto buvo atliktas ir ikiteisminis tyrimas, kuris galiojančiais prokuroro nutarimais buvo nutrauktas ne tik tuo pagrindu, kad nėra jokio nusikaltimo, bet kad ir apskritai nėra jokio pažeidimo — joks ežeras neužpiltas, nuimtas augalinis sluoksnis, kas jokiems teisės aktams neprieÅ¡tarauja.

Tokį nutarimÄ prokuratÅ«ra priėmė, remdamasi paties ieÅ¡kovo iÅ¡vadomis. Apeliantai nurodė, jog apskritai turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar ieÅ¡kovas nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes jis pats, atlikęs tyrimÄ ATP byloje, tÄ bylÄ nutraukė, taip pat pateikė prokuratÅ«rai duomenis, kad jokių pažeidimų nėra, dėl ko prokuratÅ«ra nutraukia ikiteisminį tyrimÄ , o vėliau, apsigalvojęs, kreipėsi į teismÄ dėl neva padarytos žalos gamtai ir teismÄ klaidina, pateikdamas duomenis, kuriais disponuoja tik jis pats, tik ribota apimtimi, ir kuriais tokios faktinės aplinkybės yra iÅ¡kreipiamos.

PrieÅ¡ingai, nei nurodo teismas, atsakovai gyvenamojo namo statybos darbus atlieka, turėdami visÄ reikiamÄ dokumentacijÄ , t.y. statybos darbai vykdomi suderinto techninio projekto ir iÅ¡duoto statybos leidimo pagrindu, be to, atsakovų atstovui pateikus 2011-05-04 paklausimÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuriuo buvo praÅ¡oma paaiÅ¡kinti, ar vykdant statybos darbus pagal suderintÄ techninį projektÄ ir turint galiojantį statybos leidimÄ galimas statybinių medžiagų atvežimas į žemės sklypÄ ir jų sandėliavimas, siekiant atlikti reikiamus statybos darbus (įrengti geoterminio Å¡ildymo kolektorių, numatytÄ suderintame techniniame projekte), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2011-06-17 raÅ¡tu Nr. (22-l)-D8-5745 nurodė, kad turint teisės aktų reikalavimus atitinkantį statybos leidimÄ ir techninį projektÄ , statybinių medžiagų atvežimas, sandėliavimas, jų naudojimas statybos darbams, laikantis leidimo sÄ lygų ir techninio projekto sprendinių, yra teisėti.

Teismas nepaaiÅ¡kino, kokiais veiksmais atsakovas neva pažeidė STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai” reikalavimus, nors Molėtų rajono savivaldybė 2009-05-22 L. K. iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. P5-56, kuriuo buvo leista statyti gyvenamÄ jį namÄ pagal suderintÄ techninį projektÄ ir dėl ginčo statybinės medžiagos - žvyro atvežimo į sklypÄ jokie savavaliÅ¡kos statybos aktai nėra suraÅ¡yti. Teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, jog techniniame projekte, pagal kurį buvo leista statyti gyvenamÄ jį namÄ , yra numatyti ir žemės darbai, t.y. geoterminio Å¡ildymo įrengimas, aplinkos tvarkymas, grindinio įrengimas.

Apeliantams neaiÅ¡ku, kodėl teismas nurodo, jog buvo pažeistas 12.1 punkto reikalavimas, nors gyvenamojo namo statybai leidimas yra iÅ¡duotas, o žemės darbai, bÅ«tent susiję su inžinerinių tinklų įrengimu - geoterminio Å¡ildymo sistemos įrengimu, yra numatyti ir vykdomi techniniame projekte numatytoje vietoje. Nors LR Vyriausybės 1992 -05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 96.4 punkte numatytas įpareigojimas derinti su valstybinėmis melioracijos tarnybomis melioruotoje žemėje atliekamus žemės kasimo darbus, tačiau teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas pažeidė ir šį reikalavimÄ , kadangi jokių melioracijos sistemų toje vietoje, kurioje atliekami parengiamieji statybos darbai, nėra.

Tokių melioracijos sistemų L. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype apskritai nėra. Melioracijos sistemos yra įrengtos kitoje žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, esančioje už daugiau kaip 450 metrų nuo vietos, kur buvo užvežta žvyro. IeÅ¡kovas tiek pradiniame ieÅ¡kinyje, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje kelia reikalavimÄ atlyginti žalÄ aplinkai, kuri neva buvo padaryta, pakeičiant ir sunaikinant reljefo formas, tuo tarpu teismas, peržengdamas ieÅ¡kinio ribas, konstatuoja, kad buvo pakeistas įpareigojimas iÅ¡saugoti derlingÄ jį dirvožemio sluoksnį, nors toks įpareigojimas nėra pažeistas ir visas dirvožemis yra iÅ¡saugotas.

Toks dirvožemis ir bus reikalingas tuomet, kai bus baigti visi namo statybos darbai ir vykdomi aplinkos tvarkymo darbai. Atsakovai įrodinėjo, kad apskritai apie kokius nors pažeidimus galima bus spręsti tik toje stadijoje, kai bus baigti visi techniniame projekte nustatyti darbai (pastatytas namas ir inžinerinės sistemos bei sutvarkyta aplinka), nes tik tokioje stadijoje ir yra įmanoma nustatyti, ar yra pažeistas reljefas, ar nėra, ar sunaikintas dirvožemis, ar nesunaikintas. Statybinės medžiagos (žvyro), reikalingos statybos darbams, supylimas ir laikinas sandėliavimas vietoje, kurioje numatytas įrengti geoterminio šildymo kolektorius, negali būti laikomas vietovės reljefo ar kokiu nors kitu kraštovaizdžio komponentų pakeitimu ir (ar) žalojimu, kadangi žvyras sandėliuojamas laikinai suderinto techninio projekto ir išduoto statybos leidimo pagrindu statomo gyvenamojo namo statybos, aplinkos tvarkymo ir susijusių darbų atlikimo metu.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymu kviestas liudytojas Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraÅ¡tovaizdžio skyriaus vedėjas G. G., atsakydamas į klausimÄ , ar turint statybos leidimÄ , galima be papildomų suderinimų atvežti ir sandėliuoti statybinę medžiagÄ - žvyrÄ , atsakė, kad taip, tai yra galima. Teismo sprendime apie tai nėra minima bei į visa tai nėra atsižvelgta, kas patvirtina, jog teismas bylÄ tyrė formaliai bei vertino tik tuos įrodymus, kurie yra palankÅ«s ieÅ¡kovui, tuo tarpu atsakovų atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų iÅ¡ viso nevertino.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais bei neva sukėlusiais žalÄ aplinkai, nes aplinkybė, kad aplinkai buvo padaryta žala, negali bÅ«ti laikoma įrodyta vien tik nurodant nuostolių, kurie atsirastų tuo atveju, jeigu teisės pažeidimas bÅ«tų apskritai padarytas, dydį. Kadangi atsakovai statybos darbus vykdo teisėtai, turėdami statybos leidimÄ , supilant ir sandėliuojant žvyrÄ , statybos metu aplinkai žala nėra daroma, todėl sÄ lygų, bÅ«tinų kilti atsakovų civilinei atsakomybei, nėra.

 Apeliantas pažymėjo, jog visiÅ¡kai nepagrįstas teismo motyvas, kad pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsako ne tik statytojas L. K., bet ir atsakovas A. K.. Atsakovu Å¡ioje byloje yra įtrauktas A. K., kuris yra žemės sklypo bendrasavininkės L. K. sÅ«nus, turintis savininkės įgaliojimÄ . Tačiau įgaliojimas nesÄ lygoja atsakovo civilinės atsakomybės, nes įgaliotinis, veikdamas pagal įgaliojimÄ atstovaujamojo vardu, interesais ir sÄ skaita, asmeniÅ¡kai neatlieka jokių veiksmų. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovų ne tik padarytos gamtai žalos atlyginimÄ , bet ir kitas ieÅ¡kovo iÅ¡laidas, kurias jis pats savo pasirinkimu patyrė ir kurios niekaip nėra susijusios su gamtai padarytos žalos atlyginimu, t.y. priteisė 6799,62 Lt dydžio iÅ¡laidas, susijusias su UAB „Kelprojektas“ susijusiu tyrimu (LR CK 2.137 str. 1 d., 6.265 str.).

IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-28 sprendime pagristai nurodė, kad atsakovas pažeidė STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 43, 45 punktų ir STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 3, 12.1, 41 punktų reikalavimus, kadangi atsakovas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas reikiamo leidimo 2009 m. gegužės mėn. greta statomo gyvenamojo namo organizavo statybos techninėje dokumentacijoje nenumatytus atlikti žemės darbus - įrengė aikÅ¡telę su žvyro danga.

Molėtų rajono savivaldybės 2009-05-22 iÅ¡duotame statybos leidime Nr. P5-56 nurodyta, kad statytojas privalo griežtai laikytis projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Statybos darbų techninėje dokumentacijoje nebuvo sprendinių, įteisinančių tokių darbų atlikimo bÅ«tinumÄ ir kiekius. Atsakovas nutyli tÄ faktÄ , jog, užklausdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijÄ , nenurodė, kad statybos vykdomos ir statybinė medžiaga - žvyras vežamas ir sandėliuojamas į žemės sklypÄ , kuriame Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-23 įsakymu yra nustatytos penkios specialiosios žemės sklypo naudojimosi sÄ lygos: valstybei priklausančios melioracijos bei įrenginių, vandens telkinių, miÅ¡ko naudojimo apribojimų, dirvožemio apsaugos, vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų, kad atsakovei L.

K. priklausantis sklypas patenka į vandens telkinių apsauginę zonÄ . Vandens telkinio apsauginėje zonoje atliekant žemės darbus yra reikalingas darbų technologijos projektas, todėl, prieÅ¡ įrengiant aikÅ¡telę su žvyro danga, buvo privaloma priimti ir nustatyta tvarka įteisinti techninius sprendinius, gauti įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raÅ¡tiÅ¡kus pritarimus. Atsakovo padarytos žalos aplinkai esmė - iÅ¡kasus esamÄ organinės kilmės gruntÄ , atvežus kitos - mineralinės rÅ«Å¡ies gruntÄ ir atvežtÄ gruntÄ iÅ¡lyginus, vizualiai žemės pavirÅ¡iaus lygis pakito nedaug, tačiau dėl iÅ¡kasto grunto struktÅ«ros pakeitimo, pažeistoje teritorijoje iÅ¡ esmės pakito gamtinės sÄ lygos.

Nebeliko sÄ lygų augti buvusiems augalams ir veistis buvusiai gyvÅ«nijai ir mikroorganizmams. Gamtai padaryti nuostoliai apskaičiuoti, vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr.198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio komponentus bei objektus, skaičiavimo metodika. Pagal Aplinkos apsaugos ministro 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio komponentus bei objektus, skaičiavimo metodikÄ ieÅ¡kovas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas galėtų apskaičiuoti nuostolių, padarytų sunaikinus (pakeitus) reljefo formas (nukasant, supilant kalvas ar kitas teigiamas reljefo formas; iÅ¡kasant, užpilant, dirbtinai pagilinant ar užlyginant daubas, natÅ«ralias raguvas ar kitas neigiamas reljefo formas), dydį, ieÅ¡kovas turėjo pasinaudoti kvalifikuotos ir licencijuotos įmonės UAB „Kelprojektas“ atliktais matavimais, kadangi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai neturi atestatų, leidimų, specialių žinių, specialių priemonių matavimams, skaičiavimams atlikti - iÅ¡kasų, užpylimų, pagilinimų, plotams, grunto kiekiams (tÅ«riams) bei rÅ«Å¡ims nustatyti, gręžiniams, geologiniams-litologiniams pjÅ«viams, markÅ¡eideriniams matavimams, toponuotraukoms atlikti, neturi tokiems darbams bÅ«tinų specialių kompiuterinių programų.

Atsakovas nutyli ir tÄ aplinkybę, kad po statybos darbų atlikimo, nors ir esant palyginti nedideliam reljefo aukščio pakitimui, grÄ Å¾inus ant žemės darbų zonos pavirÅ¡iaus augalinį gruntÄ , reljefo lygis bus pakeltas daugiau kaip 0,5 metro, be to, tokie neteisėti atsakovų veiksmai įtakojo dirvos mikroorganizmų struktÅ«ros pakitimus, augalų sėklų banko sunaikinimÄ , nagrinėjamoje vietoje, ir tai Å¡iuo požiÅ«riu yra Å¡iurkÅ¡tus aplinkosauginis pažeidimas bei žala gamtai, nes buvusi ekosistema pažeista ir vargu, ar ilgainiui kada atsistatys iki buvusios padėties.

Atsakovas, atlikdamas statybos darbus ir neturėdamas reikiamo leidimo žemės kasimo darbų atlikimui, taip pat statybos darbų techninėje dokumentacijoje nesant sprendinių, įteisinančių tokių darbų atlikimo teisėtumÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. bei 15 str. nuostatas, numatančias pareigÄ turėti statybos leidimÄ .                Atsakovai pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 3300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (2 t., b.l. 55-57). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kinio reikalavimų ribas ir ieÅ¡kinį tenkino visai kitu pagrindu, nei jį formulavo ieÅ¡kovas, kadangi ieÅ¡kovas reikalavimo teises kildino iÅ¡ civilinės deliktinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju pagal bendrÄ sias įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, įrodė atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovai, siekdami iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad jų kaltės dėl žalos atsiradimo nėra.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju atsakovai nepaneigė jų kaltės prezumpcijos dėl pakeisto ir sunaikinto reljefo, pakeliant žemės pavirÅ¡iaus lygį.  Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas A. K., vykdydamas žemės darbus, t.y. statybos reikmėms kasdamas gruntÄ , pildamas atvežtinį gruntÄ greta gyvenamojo namo be statybos darbų technologinio projekto bei statybos leidimo arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, pažeidė 2002 m. balandžio 30 d.

Nr. 211 LR aplinkos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 43 punkto reikalavimus, 2005 m. gruodžio 21 d. Nr. D1-629 STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 12.1 punkto reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 96.4 punktÄ , įpareigojantį derinti su valstybinėmis melioracijos tarnybomis melioruotoje žemėje atliekamus žemės kasimo darbus.

Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina apeliantų argumentÄ , kad žvyras buvo iÅ¡piltas dėl numatytų statybos darbų atlikimo, nes nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl pakeisto ir sunaikino reljefo formos, pakeliant žemės pavirÅ¡iaus lygį. Ta aplinkybė, kad valstybės įgaliota institucija iÅ¡davė statybos leidimÄ pagal techninį projektÄ ir atsakovai turi teisę vykdyti statybos darbus leidime nurodytoje vietoje, nereiÅ¡kia, kad galima pažeisti projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. P4-15 1.7 p. (1 t., b.l. 101-102) nurodymÄ neperformuoti nusistovėjusio reljefo.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nėra statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdanti institucija, kad techniniame projekte, pagal kurį buvo leista statyti gyvenamÄ jį namÄ , yra numatyti ir žemės darbai, t.y. geoterminio Å¡ildymo įrengimas, aplinkos tvarkymas, grindinio įrengimas, nereiÅ¡kia, kad, vykdant statybos darbus, atsakovams galima pakeisti ir sunaikinti reljefo formas, pakeliant žemės pavirÅ¡iaus lygį, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas pagal savo kompetencijÄ yra valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo kontrolę vykdanti institucija.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes kreipimasis į teismÄ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo negali bÅ«ti vertinamas, kaip piktnaudžiavimas teise, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas vykdo valstybės jam pavestas funkcijas, taigi gina ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Situacija, kai apeliantai, siekdami iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, kaltės prezumpcijÄ siekia paneigti nenuginčytu statybos leidimu, liudytojo, kaip statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos vadovo, parodymais bei Aplinkos ministerijos pateiktu bendro pobÅ«džio iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad vykdant statybos darbus į statybvietę statybinės medžiagos gali bÅ«ti atvežamos ir laikinų aikÅ¡telių įrengimas neprieÅ¡tarauja teisės aktams, parodo, kad nėra kritiÅ¡kai vertinami atsakovo A.

K. veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo įstaigoje (1 t., b.l. 98-99) pripažino, kad statomo namo aikÅ¡telėje yra supilta ir iÅ¡lyginta iki 100 kub. m paties atsakovo įsigyto smėlio ir žvyro. Aplinkybės, jog pats ieÅ¡kovas dėl to paties fakto jau buvo atlikęs tyrimÄ ATP byloje, Å¡iÄ bylÄ nutraukė, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi toks ieÅ¡kovo nutarimas nutraukti ATP bylÄ yra paliktas galioti, nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės galios, atsižvelgiant į tai, kad aplinkai padarytos žalos atlyginimas sprendžiamas ne administracinėje byloje, bet civilinio proceso normų nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-15 nutartis (Vilniaus apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-888-815/2010) neturi prejudicinės reikÅ¡mės, nagrinėjant civilinį ginÄÄ dėl žalos aplinkai atlyginimo civilinėje byloje. Å i nutartis vertintina, kaip raÅ¡ytinis įrodymas, kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais, įvertinus įrodymų visetÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybÄ ir teise teikti įrodymus civilinėje byloje, rungimosi principo nuostatomis, todėl Å¡ios taisyklės taikymo negalima iÅ¡plėsti.

Tai, kad dėl minėto fakto buvo atliktas ir ikiteisminis tyrimas, kuris prokuroro nutarimais buvo nutrauktas, neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nes ikiteisminio tyrimo procese atlikti veiksmai neturi prejudicinės reikÅ¡mės civilinei bylai. Teismas pažymi, kad tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis gali turėti prejudicinę galiÄ dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Tokiu bÅ«du ikiteisminio tyrimo medžiaga gali bÅ«ti vertinama, kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais, įvertinus įrodymų visetÄ .

Teismas kritiÅ¡kai vertina apeliantų argumentus, kad melioracijos sistemų L. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype apskritai nėra, nes byloje esantis projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. P4-15 8.2 p. (1 t., b.l. 101-102) nustato melioracijos reikalavimus bei ieÅ¡kovo iÅ¡vadoje dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies 2.6 p. (1 t., b.l. 103-104) nurodo iÅ¡saugoti melioracijos sistemas ir įrenginius, projektÄ derinti du melioracijos sistemas bei įrenginius eksploatuojančia organizacija. Tai, kad atsakovai manė, kad tik pastačius namÄ ir inžinerines sistemas bei sutvarkius aplinkÄ , bus įmanoma nustatyti, ar yra pažeistas reljefas, nepaneigia teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad statybos darbų eigoje jau yra padaryta žala aplinkai (gamtai), sunaikinus ir/ar sužalojus kraÅ¡tovaizdžio komponentus, t.y. pakeičiant ir sunaikinant reljefo formas, pakeliant žemės pavirÅ¡iaus lygį.

Nagrinėjamu atveju atsakovas A. K. ikiteisminio tyrimo metu pats pripažino, kad atvežtas žvyro ir smėlio sluoksnis buvo iÅ¡lygintas, todėl teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina apeliantų argumentÄ , kad statybinės medžiagos (žvyras), reikalingas statybos darbams, buvo supiltas ir laikinai sandėliuojamas vietoje, kurioje numatytas įrengti geoterminio Å¡ildymo kolektorius. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad smėlio ir žvyro sandėliavimas yra jo laikymas supiltais pylimais, bet ne smėlio ir žvyro iÅ¡lyginimas, pakeliant žemės pavirÅ¡iaus lygį, ir tuo pakeičiant ir sunaikinant reljefo formas (CPK 182 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu kviesto liudytojo Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraÅ¡tovaizdžio skyriaus vedėjo G. G. parodymuose nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ atleisti abu atsakovus nuo civilinės atsakomybės, nes aplinkybė dėl to, kad, turint statybos leidimÄ , galima be papildomų suderinimų atvežti ir sandėliuoti statybinę medžiagÄ - žvyrÄ , neleidžia keisti ir sunaikinti reljefo formas, pakeliant žemės pavirÅ¡iaus lygį, atvežtÄ Å¾vyrÄ ir smėlį, kaip sluoksnį iÅ¡lyginti.

Tai, kad apeliantams nepatinka sprendimo suraÅ¡ymo stilius, savaime nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymų visumÄ pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo A. K. veiksmus pripažino neteisėtais, sukėlusiais žalÄ aplinkai, nes byloje įrodyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pakeliant žemės pavirÅ¡iaus lygį vidutiniÅ¡kai apie 0,5 m aukščiu 418,79 kub.m plote, kas sudaro 234,52 kub.m užpilto smėlio-žvyro.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis organizavo smėlio-žvyro užvežimo ir iÅ¡lyginimo darbus, tai patvirtina atsakovo A. K. kaltę ir priežastinį ryšį su atsiradusia žala gamtai. Atsakovė L. K.,  bÅ«dama statytoja, įgaliojusia  atsakovÄ A. K., yra solidariai atsakinga už atsakovo A. K. atliktus nurodytus neteisėtus veiksmus, nes bÅ«dama statytoja ir žemės sklypo savininke, CK 6.122 straipsnio 1 dalies pagrindu perėmė visas su Å¡iuo turtu susijusias teises ir prievoles.

Viena iÅ¡ tokių prievolių buvo susijusi su reikalavimu pagal projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. P4-15 1.7 p. (1 t., b.l. 101-102) nurodymÄ neperformuoti nusistovėjusio reljefo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė L. K., bÅ«dama rÅ«pestinga ir atidi statytoja ir žemės sklypo savininkė, privalėjo užtikrinti, kad vykdant statybas, bÅ«tų įgyvendintas nurodymas neperformuoti nusistovėjusio reljefo. Tokiu bÅ«du yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tokiais abiejų atsakovų bendrais veiksmais aplinkai buvo padaryta žala ir galima taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę (LR CK 6.6 str. 3 d.).

Kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių teisinį pagrindÄ mažinti žalos dydį. IeÅ¡kovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė žalos apskaičiavimÄ , remdamasis Aplinkos apsaugos ministro patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami.

Atsakovai privalo solidariai atlyginti ieÅ¡kovui patirtas iÅ¡laidas, susijusias su ieÅ¡kovui įstatymu pavestų funkcijų vykdymu, nustatant žalos dydį, nes abiejų atsakovų bendri veiksmai sÄ lygojo bÅ«tinumÄ skelbti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl topografinės nuotraukos parengimo ir iÅ¡kasto/supilto grunto rÅ«Å¡ių ir kiekių nustatymo pirkimÄ (1 t., b.l. 110-114), siekiant teisingai įvertinti gamtai padarytos žalos dydį, kuris atsirado dėl abiejų atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimÄ , ir nepaneigė jų kaltės prezumpcijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė sprendime nurodytÄ Å¾alos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų. Byloje nėra duomenų, paneigiančių UAB „Kelprojektas“ atlikto tyrimo kainÄ 6799,62 Lt sumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos suma atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, nes atsakovai privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija Å¡alina iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus dėl to, kad atsakovas A. K., vykdydamas žemės darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 208 punktÄ , įpareigojantį atliekant žemės kasybos darbus, bÅ«tinai iÅ¡saugoti derlingÄ jį dirvožemio sluoksnį, nes byloje yra duomenys (1 t., b.l. 83-85), kad dirvožemio sluoksnis nėra sunaikintas - Å¡is sluoksnis yra sandėliuojamas sklype: tyrinėtame 12039 kv.m plote, Å¡alia žvyru užpiltos aikÅ¡telės yra suformuotas apie 1,00 m aukščio augalinio sluoksnio (dirvožemio) pylimas.

Tai, kad yra Å¡alinama dalis argumentų, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, nes byla iÅ¡ esmės yra iÅ¡nagrinėta teisingai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, iÅ¡ esmės tinkamai įvertintos ir iÅ¡nagrinėtos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad naujai surinktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose (2 t., b. l. 64-158) nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ tenkinti apeliacinį skundÄ arba atleisti abu atsakovus nuo civilinės atsakomybės. Tai, kad 2013-04-11 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-732/2013 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuroro ieÅ¡kinį atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai; LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui;

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, L. K., tretiesiems asmenims R. N., A. P., VÄ® Utenos miÅ¡kų urėdijai, Utenos visuomenės sveikatos centrui, B. Z. R. dėl įsakymo, projektavimo sÄ lygų sÄ vado, statybos leidimo, pažymos apie nebaigtÄ statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto panaikinimo ir L. K. įpareigojimo nugriauti statinį, nuspręsta ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies (2 t., b.l. 150-157), nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės reikÅ¡mės, nes pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Å¡is teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir yra apskųstas apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , nes jis iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iÅ¡ esmės nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.125 str. 8 d., 1.136 str. - 1.138 str., 6.122 str. 1 d., 6.245 str.

– 6.250 str., 6.281 str. 1 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str., 9 str., 32 str.;  CPK 2 str., 5 str., 7 str., 79 str., 80 str. 93 str., 96 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.). Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovams nėra atlyginamos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl bylos vedimo apeliacinėje instancijoje, todėl atsakovai neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r i a: Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                    Neringa Å vedienė Teisėjai                                                                                             RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė                       Alvydas Barkauskas