fb35d81b-0fe6-4ecf-97aa-ce8aee7cdc8f · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2820-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00282-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.;3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 12 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. M.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-11 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, TelÅ¡ių AVPK), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-04-08 iki 2014-05-08 buvo laikomas TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau – Kelmės rajono PK areÅ¡tinė), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Kalinimo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose, pareiÅ¡kėjas nebuvo vedamas pasivaikščioti į laukÄ , patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitinka higienos normų reikalavimų. Gyvenamojoje kameroje tualetas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, buvo vedamas į duÅ¡Ä , kuriuo naudojasi ir asmenys sergantys užkrečiamomis ligomis, nebuvo informuotas, jog turi teisę iÅ¡siskalbti rÅ«bus ir juos iÅ¡sidžiovinti areÅ¡tinės skalbykloje, nebuvo iÅ¡duotos asmens higienos priemonės pagal teisės aktų reikalavimus, kameroje nebuvo pavojaus mygtuko.

PareiÅ¡kėjas buvo nuteistas areÅ¡to bausme ir jÄ atlikinėjo areÅ¡tinėje, kuri neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 50 – 61 straipsnių reikalavimų. Dėl netinkamų kalinimų sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , padidėjo įtampa, patyrė susierzinimÄ ir stresÄ , sistemingai buvo žeminama pareiÅ¡kėjo garbė ir orumas, pernelyg ilgai užsitęsę nepatogumai žalingai pasireiÅ¡kė psichinei ir fizinei bÅ«klei.PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (154-159 b. l.).

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas TelÅ¡ių AVPK apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (75, 154 b. l.), atsiliepime (65-68 b. l.) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime taip pat nurodė, kad vadovaujantis 2014 m. balandžio 8 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu R. M. buvo paskirta administracinio areÅ¡to bausmė, kuriÄ jis nuo 2014-04-08 iki 2014-05-08 atliko TelÅ¡ių aps. VPK Kelmės r.

PK areštinėje. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo buvimo Kelmės r. PK areštinėje laikotarpiu jam nebuvo užtikrintos minimalios kamerų gyvenamojo ploto normos, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo". Minėtame įsakyme nurodyta, kad Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m .

Remiantis Kelmės r. PK asmenų, laikomų policijos areÅ¡tinėje paskirstymo, žurnalais pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014-04-08 iki 2014-05-08 buvo laikomas 1 kameroje, kurios plotas yra 16,32 m2. 2014-04-08. 2014-04-23 ir nuo 2014-04-30 iki 2014-05-08 pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas su dar dviem asmenimis, nuo 2014-04-09 iki 2014-04-22 kameroje iÅ¡ viso buvo 4 asmenys, o nuo 2014-04-24 iki 2014-04-29 be pareiÅ¡kėjo kameroje buvo dar vienas asmuo.Atsakovas pažymėjo, kad visÄ minėtÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjui tekusi minimalaus gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktais nustatytÄ patalpų plotÄ , t. y. ne mažiau kaip 3,6 m2.

Norėtume pabrėžti, kad atsižvelgiant į asmenų laikymo areÅ¡tinėse specifikÄ , toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ kinta, nes dalis asmenų kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojami į teismo posėdžius ir atitinkamÄ laikÄ jų nebÅ«na kameroje, o tai neabejotinai turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-5450-244/2014).

Nesutinka, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytÄ buvimo Kelmės r. PK areÅ¡tinėje laikotarpį buvo laikomas perpildytose kamerose.Atsakovas nurodė, kad kameros sanitarinis mazgas įrengtas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: Bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų“ (toliau - HN 37:2009) 20 punkte bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punkte:

„Kameroje turi bÅ«ti įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamÄ ja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiamas metalinis praustuvas ir „Genujos" tipo klozetas. Sienos bei grindys dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis". Tai patvirtina Å iaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus atlikti TelÅ¡ių aps. VPK Kelmės r. PK areÅ¡tinės patikrinimo aktai.Atsakovas pažymėjo, kad Kelmės r. PK areÅ¡tinės kamerose nėra pavojaus mygtukų, nes jų įrengimas nėra numatytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d įsakymo Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų V skirsnio 29 punkte.Atsakovas nurodė, kad iki 2014 m. birželio mėnesio Kelmės r.

PK areštinėje pasivaikščiojimo kiemelio nebuvo, todėl areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore nebuvo organizuojami. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus 2012 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-K-55 nurodoma, kad HN 37:2009 11 ir 17.3 punktai nebuvo pažeidžiami, nes Kelmės rajono policijos komisariatas pastatytas 1950 metais, rekonstrukcija atlikta 1985 metais, o vadovaujantis HN 37:2009 2 punktu, veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pažymi, kad Kelmės r. PK objektyviai negalėjo suteikti pareiÅ¡kėjui galimybės pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje. Å iuo metu Kelmės r. PK areÅ¡tinėje yra įrengtas pasivaikščiojimo kiemelis, kuris atitinka HN 37:2009 17.3 punktÄ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių VIII skyrių. Pabrėžia, kad Kelmės r. PK areÅ¡tinės kamerose yra natÅ«ralus apÅ¡vietimas, skaidraus stiklo langai, įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta.

Langai yra neatidaromi, nes prie jų laisvai gali prieiti paÅ¡aliniai asmenys, nes jie įrengti iÅ¡orinėje policijos komisariato pusėje. Kadangi kameros nėra vėdinamos per langus (orlaidės), jose yra įrengta veikianti mechaninė patalpų vėdinimo/kondicionavimo sistema. Tai patvirtina Å iaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus atlikti TelÅ¡ių aps. VPK Kelmės r. PK areÅ¡tinės patikrinimo aktai.Atsakovas nurodo, kad Kelmės rajono PK areÅ¡tinėje esant reikalui profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ atlieka UAB „Dezinfa", atlikti darbai yra registruojami.

Vadovaujantis 2014 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. gegužės 30 d. graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo įraÅ¡ais, Kelmės r. PK areÅ¡tinėje nebuvo rasta graužikų. Be to, Kelmės r. PK areÅ¡tinės patalpas valo D. P. firma „Akvija", visos areÅ¡tinės patalpos kiekvienÄ dienÄ yra valomos drėgnuoju bÅ«du. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad areÅ¡tinė buvo nevaloma ir nedezinfekuojama, yra nepagrįsti ir neįrodyti.Dėl pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo higienos reikmenimis atsakovas nurodė, kad vadovaujantis HN 37:2009 56 punktu ir TelÅ¡ių aps.

VPK Kelmės r. PK areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisyklėmis, areÅ¡tinėje laikomi asmenys aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi (čiužinys, pagalvė, antklodė, 2 paklodės, pagalvės užvalkalas, 2 rankÅ¡luosčiai). Å iaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus patikrinimo aktuose nustatyta, kad patalynės sandėlyje minkÅ¡to inventoriaus yra, sudėti Å¡varÅ«s skalbiniai. Kelmės r. PK areÅ¡tinės minkÅ¡tasis inventorius dezinfekcijai iÅ¡vežamas j TelÅ¡ių aps. VPK Mažeikių rajono policijos komisariatÄ , skalbinius skalbia UAB „Raivila".

PareiÅ¡kėjo skunde taip pat nurodyta, kad jis nebuvo informuotas apie savo teisę iÅ¡siskalbti rÅ«bus skalbykloje. Skalbinius Kelmės r. PK areÅ¡tinėje skalbia UAB „Raivila" ir areÅ¡tinėje esantys asmenys turi teisę gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę. BÅ«tina pažymėti, kad 2014 m. Å iaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriui atlikus Kelmės r. PK patikrinimus, buvo nustatyta trÅ«kumų, tačiau pripažinta, kad areÅ¡tinės įrengimas ir priežiÅ«ra atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimus ir Kelmės r.

PK areÅ¡tinės eksploatacija nebuvo uždrausta. Be to, atsakovas, žinodamas nustatytus trÅ«kumus, ėmėsi aktyvių veiksmų jų paÅ¡alinimui. Pabrėžia, kad Kelmės r. PK nebuvo gauta pareiÅ¡kėjo skundų dėl laikymo sÄ lygų ir nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl sveikatos sutrikimų.Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises bei nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos.

Pažymėjo, kad tam tikra asmenų, esančių areÅ¡tinėje, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laikymo areÅ¡tinėje pasekmė, tačiau negalima teigti, kad areÅ¡tinėje dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų teiginių jis buvo kankinamas, patyrė nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį, dvasinius bei emocinius iÅ¡gyvenimus ir sunkumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį.

Vien pareiÅ¡kėjo teiginio, kad areÅ¡tinė neatitinka higienos normos reikalavimų ir tai įtakojo jo sveikatos pablogėjimÄ , žalai atlyginti nepakanka. BÅ«tina įrodyti, kad tokie areÅ¡tinės trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes ir neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-180-246/07). Nėra pareiÅ¡kėjo skundų areÅ¡tinės administracijai dėl laikymo sÄ lygų ir įrodymų, kad pareiÅ¡kėjui dėl tokių laikymo sÄ lygų pablogėjo sveikata.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas R.

M. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 5000 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2014-04-08 iki 2014-05-08. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina dėl netinkamų laikymo sÄ lygų TelÅ¡ių apskrities VPK Kelmės rajono PK areÅ¡tinėje.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kaip neturtinę žalÄ padariusios valstybės institucijos (Kelmės rajono PK areÅ¡tinės) neteisėtus veiksmus pareiÅ¡kėjas nurodė jo laikymÄ perpildytose kamerose, galimybės pasivaikščioti lauke nebuvimÄ , netinkamÄ tualetų įrengimÄ (jų neatitvėrimÄ ), tinkamo kamerų vėdinimo neužtikrinimÄ , netinkamÄ dušų naudojimo tvarkÄ , pavojaus mygtuko kameroje nebuvimÄ , higienos priemonių pareiÅ¡kėjui neiÅ¡davimÄ , netinkamÄ kamerų priežiÅ«rÄ (nesaugojimÄ nuo parazitų bei valymo priemonių nebuvimÄ ), Å¡viesos trÅ«kumÄ bei tai, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo informuotas apie galimybę skalbtis rÅ«bus areÅ¡tinės skalbykloje.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, yra ne kartÄ pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sprendžiama dėl suėmimo vykdymo teritorinių policijos areÅ¡tinėse sÄ lygų atitikties teisės aktams poįstatyminių teisės aktų lygmenyje turi bÅ«ti atsižvelgiama į Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje priimtÄ norminį teisės aktÄ â€“ Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisykles (toliau – Taisyklės), taip pat į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtintÄ Higienos normÄ HN 37:2009 (galiojo iki 2015-11-01) (LVAT 2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1189-822/2015, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2250-662/2015, 2016 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1669-575/2016 ir kt.). Higienos normoje HN 37:2009 minimali gyvenamosios patalpos norma vienam asmeniui nebuvo nustatyta, Å¡iÄ normÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Taisyklės. Pagal Taisyklių 80 punktÄ policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus, vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos administracinio teismo 2015-04-21 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1316-621/2015, iÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų į bylÄ duomenų apie pareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo sÄ lygas Kelmės rajono PK areÅ¡tinėje (Asmenų, laikomų policijos areÅ¡tinėje, paskirstymo žurnalo Nr. 14.8.3 iÅ¡traukos bei TelÅ¡ių AVPK Kelmės rajono PK areÅ¡tinės patalpų plano (27-58, 64 b. l.) nustatė, jog pareiÅ¡kėjas buvimo Kelmės rajono PK areÅ¡tinėje metu buvo laikomas kameroje Nr. 1, kurios dydis yra 16,32 kv. m, o kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičius buvo nuo 1 iki 3 asmenų, taigi ginčui aktualiu laikotarpiu Taisyklių 80 punkte numatytas vienam asmeniui gyvenamasis plotas (ne mažiau kaip 5 kv.

m) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas 14 parų (nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki balandžio 22 d.), kuomet jam teko 4,08 kv. m., tai buvo iÅ¡tisinis, beveik pusę pareiÅ¡kėjo suėmimo laiko trukęs laikotarpis, o atsižvelgiant į tai, kad atitinkama kamerų dalis užimta lovomis ir kitais baldais bei sienele atitvertu sanitariniu mazgu, faktiÅ¡kai tenkantis vienam asmeniui gyvenamasis plotas buvo atitinkamai dar mažesnis. KitÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Kelmės rajono PK areÅ¡tinėje laikÄ â€“ 17 parų – gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui nebuvo pažeista, ji svyravo nuo 5,44 kv. m iki 8,16 kv. m. (LVAT 2016-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-593-858/2016).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes laikytina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, o TelÅ¡ių apskrities VPK Kelmės r. PK administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikomas Kelmės rajono PK areÅ¡tinėje jis neturėjo galimybės pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 11 punktas numatė, kad policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi bÅ«ti organizuojami teisės akto nustatyta tvarka (pagal Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisykles), o pagal 17.3 punktÄ policijos areÅ¡tinių teritorijoje turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių VIII skyriuje „Policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimas“ (54-58 punktai) nurodyta, kad Policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, jog asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, galėtų kasdien 1 valandÄ pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze – 2 kartus per dienÄ po 1 valandÄ ; pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sÄ lygų, esant policijos areÅ¡tinėje laikomo asmens sutikimui ar praÅ¡ymui, taip pat ekstremalių ar ypatingų situacijų metu; pasivaikščioti vedama dienos metu pagal policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininko sudarytÄ grafikÄ , atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus; vienu metu pasivaikščioti iÅ¡vedami vienoje kameroje esantys asmenys; saugomoje policijos areÅ¡tinės teritorijoje įrengiama tiek specialių pasivaikščiojimo kiemų, kad ketvirtadaliui policijos areÅ¡tinėje esančių kamerų tektų vienas pasivaikščiojimo kiemas.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyrius 2012-05-17 patikrinimo akte Nr. EP-K-55 (17-20 b. l.) užfiksuota, kad areštinėje nėra pasivaikščiojimo kiemelių (higienos norma nepažeista, nes veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais). Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad iki 2014 m. birželio mėn. Kelmės r. PK areštinėje pasivaikščiojimo kiemelio nebuvo, todėl areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore nebuvo organizuojami, šiuo metu (atsiliepimas rašytas 2015-02-10) areštinėje įrengtas pasivaikščiojimo kiemelis, atitinkantis higienos normos ir Taisyklių reikalavimus.

Taigi atsakovas pripažįsta ir byloje esantys dokumentai patvirtina pareiškėjo teiginį, kad Kelmės rajono PK areštinėje jis neturėjo galimybės pasivaikščioti gryname ore.Pareiškėjas skunde nurodo, kad areštinėje nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas – nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamÄ ja pertvara, sanitariniame mazge įrengiamas metalinis praustuvas ir „Genujos“ tipo klozetas, sienos bei grindys dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis. Å iaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus 2014-12-04 patikrinimo akte Nr. EP-K-150 (24-26 b. l.) nurodyta, kad Kelmės policijos areÅ¡tinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, tualeto reikmenų spintelė), sanitarinis mazgas atskirtas 1,2 m aukščio pertvara.

Taigi atsakovo pateikti duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad areÅ¡tinėje buvo vedamas į duÅ¡Ä , kuriuo naudojasi užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punkte buvo nurodyta, kad duÅ¡inės sienos ir grindys turi bÅ«ti lygios, nelaidžios vandeniui, neslidžios, lengvai valomos, atsparios naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms, 50 punkte nustatyta, kad duÅ¡inių grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės kiekvienÄ dienÄ turi bÅ«ti plaunamos karÅ¡tu vandeniu, valomos su valikliais, turinčiais dezinfekantų, 60 puntas numatė, kad policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys privalo prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.12. punkte nurodyta, kad policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. IÅ¡ byloje esančio Å iaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus 2014-12-04 patikrinimo akto Nr. EP-K-150 (24-26 b. l.) matosi, kad areÅ¡tinėje esančios duÅ¡inės įrengimas atitinka HN 37: 2009 28 punkto reikalavimus, tiekiamas Å¡altas ir kraÅ¡tas vanduo. Atsakovas pateikė Asmenų iÅ¡vedimo iÅ¡ kamerų registracijos žurnalo kopijÄ , iÅ¡ kurios matosi, kad pareiÅ¡kėjas R.

M. per visÄ jo buvimo areÅ¡tinėje laikotarpį į areÅ¡tinės duÅ¡inę buvo nuvestas penkis kartus – 2014-04-09, 2014-04-16, 2014-04-23, 2014-04-30 ir 2014-05-07, taigi jo teisė praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nebuvo pažeista (134-139 b. l.). PareiÅ¡kėjas ir neginčija fakto, kad jam buvo sudaryta galimybė naudotis duÅ¡u, tik nurodo, jog tuo pačiu duÅ¡u naudojasi užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys, tačiau toks pareiÅ¡kėjo teiginys yra deklaratyvus, nesusietas su juo pačiu, pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jam teko naudotis duÅ¡u kartu su kokia nors užkrečiama liga sergančiu asmeniu ar iÅ¡ karto po jo, nedezinfekavus duÅ¡o, kada tai buvo, kad dėl to jis kreipėsi į areÅ¡tinės administracijÄ .

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl duÅ¡o laikytinos nepagrįstomis.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad areÅ¡tinėje nebuvo tinkamai informuotas apie teisę iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti drabužius areÅ¡tinės skalbykloje, nurodo, kad rÅ«bus teko plauti Å¡altu vandeniu kameroje, jie džiÅ«davo savaitę laiko, kamerose nebuvo įrengta džiovyklų, papraÅ¡ius įrengti džiovyklÄ buvo paaiÅ¡kinta, kad tai nebus padaryta, o drabužių skalbimas ir džiovinimas yra pačių kalinamųjų problema.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad skalbinius Kelmės r. PK areÅ¡tinėje skalbia UAB „Raivila“ ir areÅ¡tinėje esantys asmenys turi teisę gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę, o 2016-07-12 raÅ¡te teismui – kad Kelmės r. PK areÅ¡tinėje nėra skalbyklos. Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 58 punktas numatė, kad lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami vieÅ¡oje skalbykloje. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.12. punkte nurodyta, kad policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyrius 2012-05-16 patikrinimo metu (2012-05-17 patikrinimo aktas Nr. EP-K-55 – 17-20 b. l.) nustatė, kad Kelmės r. PK areštinės lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje, 2014-12-04 patikrinimo metu (2014-12-04 patikrinimo aktas Nr. EP-K-150 (24-26 b. l.) taip pat konstatavo, kad policijos areštinėje yra atskira patalpa švariems lovos skalbiniams, rankšluosčiams, kitam minkštajam inventoriui laikyti, skalbinius skalbia UAB „Raivila“.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad jis dėl asmeninių rÅ«bų skalbimo kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ su praÅ¡ymais, kad jam buvo atsisakyta skalbti ir kodėl. Nurodyti teisės aktai nenumatė areÅ¡tinės administracijai pareigos skalbti ir areÅ¡tinėje laikomų asmenų asmeninius rÅ«bus, taip pat aprÅ«pinti kameras skalbinių džiovyklomis ar virvėmis skalbiniams džiauti, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus ir laikyti, kad dėl to pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad areÅ¡tinėje jam nebuvo iÅ¡duotos asmens higienos priemonės pagal teisės akto nustatytas normas.

Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ asmens higienos priemonių iÅ¡davimo areÅ¡tinėje laikomiems asmenims nereglamentavo, Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 83 punkte nurodyta, kad Policijos areÅ¡tinėje uždaryti asmenys esant bÅ«tinumui turi bÅ«ti aprÅ«pinti bÅ«tiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Atsakovas atsiliepime dėl pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo asmens higienos priemonėmis nepasisakė visiÅ¡kai, nurodė tik tai, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi, o 2016-07-12 raÅ¡te teismui paaiÅ¡kino, kad Taisyklėse nurodytomis asmens higienos priemonėmis areÅ¡tinėje uždaryti asmenys aprÅ«pinami pagal individualų poreikį, apie iÅ¡davimÄ asmeninė apskaita nevedama, pareiÅ¡kėjo skundų dėl netinkamo aprÅ«pinimo higienos priemonėmis nebuvo gauta.

Iš byloje esančio 2014-04-09 prašymo leisti perduoti daiktus, maisto produktus ar banderolę su spauda R. M. (102-103 b. l.) matosi, kad pareiškėjui iš laisvėje esančio asmens buvo perduota ir dantų pasta, muilas, veido servetėlės, skutimosi peiliukai, taigi pareiškėjas būtiniausių higienos priemonių turėjo ir jam nebuvo poreikio tokių priemonių prašyti areštinės administracijos. Pareiškėjas nedetalizuoja, kokios asmens higienos priemonės jam nebuvo išduotos, nenurodo, kad jis prašė išduoti konkrečias asmens higienos priemones ir tas nebuvo padaryta, todėl laikytina, kad pareiškėjo teiginio dėl higienos priemonių neišdavimo nepakanka neteisėtiems areštinės pareigūnų veiksmams nustatyti ir neturtinės žalos atsiradimui konstatuoti.Pareiškėjas nurodo, kad areštinės kameroje nebuvo pavojaus mygtuko, norėdamas išsikviesti pareigūnus turėjo šaukštu ar dubenėliu daužyti duris.

Nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai, nei Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės, nei Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenumato pavojaus mygtukų įrengimo bÅ«tinumo policijos komisariatų areÅ¡tinių kamerose, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl pavojaus mygtuko nebuvimo nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ tinkamo kamerų vėdinimo neužtikrinimo, Å¡viesos trÅ«kumo, valymo darbų neatlikimo, valymo priemonių nebuvimo.

Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte buvo nurodyta, kad policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %, kamerų dirbtinė apÅ¡vieta ne mažesnė kaip 200 lx, 23 punkte - kad policijos areÅ¡tinės kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 49 punkte – kad visos areÅ¡tinės patalpos kiekvienÄ dienÄ turi bÅ«ti valomos drėgnuoju bÅ«du, policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu kamerose, tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punkte numatyta, kad Policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad areÅ¡tinės kamerose yra natÅ«ralus apÅ¡vietimas, skaidraus stiklo langai, įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta, langai areÅ¡tinės kamerose neatidaromi, nes prie jų laisvai gali prieiti paÅ¡aliniai asmenys, jie įrengti iÅ¡orinėje policijos komisariato pusėje; kadangi kameros nėra vėdinamos per langus (orlaides), jose įrengta veikianti mechaninė patalpų vėdinimo/kondicionavimo sistema, areÅ¡tinės patalpas valo D.

P. firma „Akvija“, visos areÅ¡tinės patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du. IÅ¡ byloje esančio Å iaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus 2012-05-17 patikrinimo akto Nr. EP-K-55 (17-20 b. l.) matosi, kad patikrinimo metu neveikė vėdinimo sistema (nustatytas HN 37:2009 23 punkto pažeidimas), tačiau areÅ¡tinės kamerose sienos sausos, langai neaprasoję, santykinė oro drėgmė nevirÅ¡ija HN 37:2009 24 punkte reglamentuojamos pakankamos oro santykinės drėgmės, areÅ¡tinės kamerose ant sienų ir lubų pavirÅ¡ių pelėsių nėra. 2014-12-04 patikrinimo akte Nr. EP-K-150 (24-26 b. l.) nurodyta, kad Kelmės policijos areÅ¡tinės kamerose yra įrengta veikianti mechaninė patalpų vėdinimo/kondicionavimo sistema, tikrinimo metu areÅ¡tinės patalpos, įrenginiai ir baldai vizualiai Å¡varÅ«s, kamerose ant sienų ir lubų pelėsių nėra, policijos areÅ¡tinės patalpas valo D.

P. firma „Akvija“. Pareiškėjas Kelmės r. PK areštinėje buvo laikomas 2014 m. balandžio – gegužės mėn., todėl laikytina, kad byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo skunde nurodytus teiginius dėl vėdinimo, šviesos trūkumo, valymo darbų neatlikimo, išskyrus teiginį, kad kameroje nebuvo valymo inventoriaus, nes atsakovas nei atsiliepime, nei papildomai pateiktuose dokumentuose nenurodė, kaip areštinėje laikomi asmenys aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes laikytina, kad atsakovas nepaneigė, jog pareiÅ¡kėjas buvimo Kelmės r. PK areÅ¡tinėje laikotarpiu nebuvo aprÅ«pintas tinkamu valymo inventoriumi kameroje.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jo buvimo areÅ¡tinėje metu nebuvo atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas, po kamerÄ bėgiojo pelės. Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 53 punkte buvo nurodyta, kad policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų, esant reikalui policijos areÅ¡tinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Kelmės r. PK areÅ¡tinėje esant reikalui profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ atlieka UAB „Dezinfa“, atlikti darbai yra registruojami. Ä® bylÄ pateiktos kopijos iÅ¡ Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo (60-61 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad 2014-04-25 ir 2014-05-30 Kelmės r. PK areÅ¡tinėje graužikų nebuvo rasta, o nariuotakojų naikinimui panaudotos cheminės priemonės. 2014-12-04 patikrinimo akte Nr. EP-K-150 (24-26 b. l.) nurodyta, kad areÅ¡tinėje profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ atlieka UAB „Dezinfa“, atlikti darbai registruojami.

Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad areÅ¡tinės administracija nesiima priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jis kreipėsi dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kameroje atlikimo ir buvo atsisakyta tai padaryti, todėl nėra pagrindo konstatuoti areÅ¡tinės pareigÅ«nų neveikimÄ .Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjui tam tikrÄ laikÄ (14 dienų) nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas (5 kv. m), nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, nepaneigti pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neaprÅ«pinimo valymo inventoriumi, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tai pareiÅ¡kėjui lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sudaro pagrindÄ vertinti, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygas, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir pergyvenimų, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent minėtos aplinkybės pareiškėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio pažymėtina, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turi spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo laikymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.

Kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinės kameroje sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, trukmę, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, į tai, jog nėra duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį, į tai, kad pažeidimai nesukėlė realaus pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo, į kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrÄ neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ , tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ .

Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų įstaigos administracijai ar kitoms institucijoms nesiskundė, jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl laikymo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė, nenurodė, kodėl neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities VPK, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. M. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities VPK, 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                    Jarūnė Sedalienė