fb3528a0-052d-4a6d-a0cc-8cd9ff6e3e85 · Kauno apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-58-593/2022 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01633-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. atstovo advokato Simono BaltruÅ¡aičio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. sausio 5 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas advokato skundas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimas panaikintas ir byla grÄ Å¾inta Institucijai. Teismas n u s t a t ė :

1. S. J. Institucijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas galutine 875 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt penkių eurų) bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2021 m. vasario 23 d., apie 13.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemonės nėra įgijęs, virÅ¡ydamas leistinÄ ir saugų važiavimo greitį, esant intensyviam eismui, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, reikalingo saugiam eismui nuo antra ir trečia eismo juosta važiavusių transporto priemonių, nerodydamas kairiojo įspėjamojo posÅ«kio Å¡viesos signalo, kuris turi bÅ«ti pradėtas rodyti iÅ¡ anksto prieÅ¡ manevrÄ ir baigtas tuoj pat po manevro, persirikiavo iÅ¡ pirmos eismo juostos į trečiÄ jÄ eismo juostÄ , kirto siaurÄ iÅ¡tisinę horizontaliojo kelio ženklinimo linijÄ , esančiÄ prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ nesulėtino važiavimo greičio, važiuodamas akivaizdžiai didesniu nei leistina greičiu, neturėjo galimybės įsitikinti ar perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Tokiais savo chuliganiÅ¡kais veiksmais, be jokio aiÅ¡kaus motyvo jis iÅ¡reiÅ¡kė ypatingÄ nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomenės santvarkai, demonstruodamas savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepaisydamas Kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, greta ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams, jei staiga jo vairuojama transporto priemonė taptų nevaldoma. Tokiu bÅ«du S. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 14, 30, 82.2, 86, 126 punktų, 1 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas pateikė skundÄ Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. sausio 5 d. nutartimi šį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies – Institucijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimÄ panaikino ir administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾ino Institucijai papildomo tyrimo atlikimui. Teismas pažymėjo, kad Institucija nesilaikė įrodinėjimo taisyklių, nesurinko įrodymų, kurie leistų daryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent S. J. nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. neturėdamas teisės vairuoti chuliganiÅ¡kai vairavo transporto priemonę.

Institucija vadovavosi vien gautu anoniminiu praneÅ¡imu apie galimai chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o nematyti, kad transporto priemonę vairuoja bÅ«tent S. S.. Savo kaltės administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nei patvirtino, nei paneigė. Be S. S. paaiÅ¡kinimo, kuris nėra informatyvus, kitų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų nesurinkta. Pažymėta ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apklausÄ vykdžiusi tyrėja nesilaikė reikalavimų, keliamų tokio pobÅ«džio apklausai, t. y.

S. S. buvo nepagrįstai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, jam nebuvo sudaryta galimybė turėti įgaliotÄ jį atstovÄ , tokiu bÅ«du jis buvo verčiamas duoti parodymus prieÅ¡ save. Padaryta iÅ¡vada, jog tyrimas buvo atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neiÅ¡samiai, nebuvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo galimybės, iÅ¡vados dėl pažeidimÄ padariusio asmens neparemtos įrodymais, kurie bÅ«tų gauti teisėtais bÅ«dais, surinkus ir iÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Todėl konstatuota, jog Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui S. J. atstovas advokatas Simonas BaltruÅ¡aitis praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ S. J. atžvilgiu nutraukti. 3.1. Skunde advokatas nurodo, kad S. J. paaiÅ¡kino, jog neturi ir pažeidimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, todėl negalėjo ir nevairavo automobilio įvykio metu. Jo vardu registruota transporto priemone naudojasi draugai bei giminaičiai, o pažeidimo dienÄ Å¡ios transporto priemonės apskritai niekas nevairavo.

Pažeidimas užfiksuotas vaizdo įraÅ¡u, kuris pareigÅ«nams buvo atsiųstas anonimiÅ¡kai, nežinant pateikto vaizdo registratoriaus rodmenų, todėl negalėjo bÅ«ti laikomas patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu asmens kaltę. Be to, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o negalima daryti iÅ¡vados apie važiavimÄ didesniu nei leistina greičiu, apie pavojaus sukėlimÄ , juo labiau – apie savo iÅ¡skirtinumo ar nepagarbos demonstravimÄ . Pagal Kelių eismo taisykles nėra reikalavimo sulėtinti greitį prieÅ¡ kiekvienÄ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , byloje taip pat nėra jokių duomenų apie į keliÄ Å¾engusį ar ketinantį žengti pėsčiÄ jį.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad vairuotojas sukėlė realų pavojų sau, greta ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių vairuotojams ar kitiems eismo dalyviams, nes kiti eismo dalyviai nepakeitė savo važiavimo trajektorijos, greičio, važiavimo juostos, nebuvo priversti staiga stabdyti ar keisti padėtį, todėl realus pavojus kitiems eismo dalyviams nebuvo sukeltas. 3.2. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nagrinėjamu atveju nėra jokių neginčijamų įrodymų, jog S. J. padarė administracinį nusižengimÄ , jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo byla privalo bÅ«ti nutraukta. 3.3. Advokatas skunde pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Apylinkės teismas teisingai nustatė, jog nėra jokių įrodymų dėl to, kad S. J. padarė administracinį nusižengimÄ , tačiau priėmė neteisingÄ sprendimÄ , kuriuo nutarė grÄ Å¾inti bylÄ Institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ .

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Institucijos virÅ¡ininkas Vigintas LukoÅ¡ius praÅ¡o šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį. Teismas k o n s t a t u o j a : S. J. atstovo advokato Simono BaltruÅ¡aičio apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumÄ .

6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai. ANK 591 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

7. Priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigÅ«nas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ bei pareigÄ imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje bÅ«tų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog bÅ«tų galima operatyviai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. vasario 25 d., 19.08 val., policijos internetiniame portale www.ePolicija.lt buvo užregistruotas anoniminis praneÅ¡imas apie chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ ir nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , taip pat pridėta automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuota filmuota medžiaga. PeržiÅ«rėjus šį vaizdo įraÅ¡Ä , matyti, kad „Audi A4“ markės transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas (duomenys neskelbtini), galimai virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, nesilaikydamas saugių atstumų nuo kitų eismo dalyvių, nerodydamas įspėjamojo posÅ«kio signalo, staigiai persirikiavo iÅ¡ pirmos į trečiÄ eismo juostÄ .

Be kita ko, Å¡is manevras atliktas kertant siaurÄ iÅ¡tisinę horizontaliojo kelio ženklinimo linijÄ , esančiÄ prie pėsčiųjų perėjos. Pažymėtina, jog įvykio metu pirma eismo juosta buvo laisva (priekyje pažeidėjo važiavusių transporto priemonių nebuvo), todėl pasirinktos eismo juostos keitimas nebuvo bÅ«tinas (iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nematyti, kad vairuotojas bÅ«tų ruošęsis sukti į kairę pusę). Ar tokį vairavimÄ galima pripažinti chuliganiÅ¡ku, Å¡ioje proceso stadijoje nevertinama, vis dėlto, akivaizdu, jog buvo pažeisti konkretÅ«s Kelių eismo taisyklių reikalavimai, todėl nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ pagrindo nėra.

9. Å iuo atveju apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Institucija nesiėmė visų bÅ«tinų ir galimų priemonių administracinį nusižengimÄ galimai padariusio asmens iÅ¡aiÅ¡kinimui. IÅ¡ esmės vienintelis dalykas, kurį padarė įvykį tyrę pareigÅ«nai, yra tas, jog buvo nustatytas ir apklaustas automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas S. J., tačiau jokių jo kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų nesurinkta, dėl ko bÅ«tina tęsti tyrimÄ , nes Å¡ioje stadijoje nėra galimybės nei nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , nei patraukti administracinėn atsakomybėn konkretų asmenį.

Atkreiptinas dėmesys, kad S. J. tinkamai neįgyvendino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo, t. y. siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti teisės pažeidimÄ , tikrinančio pareigÅ«no, savivaldybės administracijos įgalioto pareigÅ«no reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi Å¡iam pareigÅ«nui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančiÄ transporto priemonę ar ja naudojosi.

10. Apklaustas liudytoju S. J. paaiškino, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, todėl su jam priklausančiu automobiliu nevažinėja, nebent perstato kieme. Su jam priklausančia transporto priemone daugiausia važinėja jo mergina N. V., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau ar nusižengimo užfiksavimo metu – 2021 m. vasario 23 d. vairavo ji, įvardyti negalėjo, nes teigė neretai šį automobilį skolinantis ir draugams, kurių vardų bei pavardžių nenurodė.

Su apklausÄ atlikusia Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialiste Ž. P. buvo sutarta, kad jis artimiausiu metu peržiÅ«rės savo susiraÅ¡inėjimus su draugais ir iÅ¡siaiÅ¡kins, kam 2021 m. vasario 23 d. buvo perleidęs transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdymÄ . Vis dėlto, jokių papildomų duomenų S. J. policijos pareigÅ«nams nepateikė. Jis du kartus buvo Å¡aukiamas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybÄ , tačiau abu Å¡aukimai buvo ignoruoti.

Galiausiai Institucija administracinio nusižengimo protokolÄ dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymo surašė pačiam S. J. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu jį nubaudė, nors S. J. savo kaltės nepripažino, kitų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų nesurinkta (vaizdo įraÅ¡e vairuotojo veido nesimato).

11. Pritariant apylinkės teismo argumentams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus. Atliekant šiuos veiksmus mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos (ANK 593 straipsnio 2 dalis).

12. Draudimo versti duoti parodymus prieÅ¡ save principas (lot. nemo tenetur se ipsum accusare) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punkte ir laikomas viena iÅ¡ teisės į teisingÄ procesÄ garantijų. BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali bÅ«ti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Pagal teismų praktikÄ draudimas versti duoti parodymus prieÅ¡ save pažeidžiamas, jei kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiÅ¡kai yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių apklausos metu nėra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka.

13. Teismų praktikoje nurodyta, kad formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai daryti išvados, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui nebuvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius duomenis. Ar liudytojui užduodami klausimai gali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save, nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-597/2012).

Parodymai, gauti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus, pripažįstami kaip neturintys įrodomosios reikÅ¡mės, todėl jeigu teismas remiasi tokiais parodymais, tai pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta ir tai, kad netgi nustačius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ , tai nėra besÄ lygiÅ¡kas (t. y. neatsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, nustatytas remiantis leistinais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, įrodymais) pagrindas teismų sprendimus pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-699/2017).

14. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad verčiant liudyti prieÅ¡ save pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisingo proceso principas. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikÅ¡tas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieÅ¡ save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sÄ vokos dalis (2007 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Macko ir Kozuba prieÅ¡ SlovakijÄ , peticijų Nr. 64054/00 ir 64071/00; 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Marttinen prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 19235/03 ir kt.).

15. Analizuojamu atveju S. J., kaip liudytojui, įspėjus jį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , buvo užduodami klausimai ne tik apie tai, kas įvykio metu galėjo vairuoti jam priklausančiÄ transporto priemonę, tačiau net kelis kartus teirautasi, ar tikrai ne jis pats jÄ vairavo. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neabejotinai buvo verčiamas duoti parodymus prieÅ¡ save, kÄ draudžia tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės nuostatos. Todėl bÅ«tina iÅ¡ naujo aiÅ¡kintis galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes: tinkamai (laikantis nustatytų procesinių taisyklių) apklausti S. J., N. V., kitus galimai automobilį vairavusius asmenis, taip pat atlikti kitus apylinkės teismo nutartyje nurodytus procesinius veiksmus, kurių aukÅ¡tesnės instancijos teismas nebekartoja.

Å iame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė ir nepateikė teismui nenuginčijamų, objektyvių duomenų, kad įvykio metu tikrai nevairavo jam priklausančios transporto priemonės (pavyzdžiui, tuo metu buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos ir pan.). Vien aplinkybė, jog S. J. neturi įgijęs specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones, nepaneigia, jog nusižengimÄ padarė ne jis, nes ankstesni baustumai liudija, kad S. J., be kita ko, yra baustas ir už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus vairuojant automobilį, neturint tam specialiosios teisės. Todėl administracinio nusižengimo bylos teisena, be papildomo aplinkybių tyrimo bei aiÅ¡kinimosi, jo atžvilgiu nenutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. atstovo advokato Simono BaltruÅ¡aičio apeliacinio skundo netenkinti. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja Daiva Jankauskienė