2016-02-23 Nr. AB-4476-3-61-3-04223-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-479-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04223-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1), kurį patikslino (b. l. 12), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. SS-2223 „Dėl B. S. darbingumo lygio termino“; 2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. S-302 „Dėl B. S. darbingumo lygio termino“; 3) įpareigoti atsakovą nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. birželio 23 d. ir pateikti dokumentus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), kad galėtų gauti netekto darbingumo pensiją. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 30,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 129).

Pareiškėjas nurodė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritoriniam skyriui (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, NDNT Klaipėdos teritorinis skyrius) 2014 m. birželio 23 d. pateikė prašymą darbingumo lygiui nuo 2014 m. vasario 13 d. nustatyti ir dokumentus, patvirtinančius, kad nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. birželio 23 d. pagal išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus buvo nedarbingas ir yra bedarbis.

NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius nustatė darbingumo lygį nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Kadangi darbingumo lygis nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. birželio 22 d. nebuvo nustatytas, su prašymu kreipėsi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių, tačiau šis prašymo nepatenkino. Tada kreipėsi į Ginčų komisiją. 2014 m. rugsėjo 9 d. įvykusiame Ginčų komisijos posėdyje akcentavo, kad NDNT, vienintelė darbingumo lygį nustatanti įstaiga, būtų įpareigota nustatyti darbingumo lygį nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. birželio 22 d., o dėl NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus priimto 2014 m. birželio 23 d. sprendimo pastabų neturi.

Ginčų komisija 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. S-302 nutarė skundą atmesti, t. y. neįpareigojo NDNT vykdyti jai priskirtas darbingumo lygio vertinimo funkcijas – nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. birželio 23 d. ir nepašalino prieštaravimo – nedarbingam asmeniui pripažino 55 procentų darbingumą. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimais, kad Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytų santykių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimu negalima nustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygų, taip pat riboti šios teisės apimties.

Nurodė, kad vienas iš Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įtvirtintų principų – neįgalumo kompensavimo principas. Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skiriamos, jei asmuo pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, ir tiesiogiai priklauso nuo asmens netekto darbingumo – kuo didesnis netektas darbingumas, tuo didesnis garantuojamas prarastų pajamų kompensavimas. Konstitucijos 7 straipsnis konstatuoja, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Prašymo nustatyti darbingumo lygį nenagrinėjimas yra Konstitucijos 52 straipsnyje ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų pažeidimas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 30–33) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad skunde teismui pareiškėjas neskundžia NDNT ir Ginčų komisijos sprendimų dalių dėl darbingumo lygio nustatymo, o skundžia tik šių sprendimų dalis dėl nustatyto darbingumo lygio termino. Pareiškėjas iš esmės prašo, kad teismas pakeistų NDNT ir Ginčų komisijos sprendimų galiojimo laiką. Pažymėjo, jog Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo IV skirsnyje (18, 20, 23 str.) nurodytos bendrosios darbingumo lygio nustatymo tvarkos nuostatos detalizuotos šias įstatymo nuostatas įgyvendinančiais įstatymų įgyvendinamaisiais norminiais teisės aktais:

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintais Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo 1 bei 2 priedais, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Nurodė, kad Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, jog asmuo arba jo atstovas kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.

Tvarkos aprašo 8 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT elektroniniu būdu darbingumo lygio vertinimui reikalingus dokumentus. Gydantis gydytojas dokumentų NDNT nerengia, jei nėra išnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės, nenustatyta tiksli diagnozė, taip pat kol negauti medicininių tyrimų išrašai, specialistų išvados, patvirtinančios nustatytą diagnozę, ligos sunkumą, organizmo sutrikimo pobūdį.

Pagal Tvarkos aprašo 17 punktą, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų dokumentų NDNT gavimo diena. Teisės aktai nenustato galimybės darbingumo lygį nustatyti nuo ligos diagnozavimo ar susirgimo momento, neišnaudojus visų medicininės reabilitacijos priemonių. Paaiškino, kad pareiškėjo prašymas nustatyti darbingumo lygį kartu su naujais medicininiais dokumentais ir užpildytu 2014 m. birželio 18 d. siuntimu į NDNT gauti 2014 m. birželio 23 d. Netektas darbingumo lygis asmeniui nustatytas nuo šios datos (darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-2413).

Kaip 2014 m. liepos 23 d. NDNT gautame skunde nurodė pats pareiškėjas, anksčiau medicininių dokumentų NDNT gydantis gydytojas nerengė, nes nebuvo baigtas gydymas, nenustatyta aiški diagnozė ir neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės. Tvarkos aprašo 28 punkte nustatyta išimtis, kai darbingumo lygio terminas gali būti nustatytas atgaline data, jei asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežastims nustatyti atgaline data, bet ne daugiau kaip už trejus praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju darbingumo lygio vertinimo laikas nebuvo praleistas, todėl teisinio pagrindo taikyti Tvarkos aprašo 28 punktą nebuvo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu (b. l. 137–141), kurį ištaisė 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi (b. l. 149), atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2013 m. kovo 13 d. NDNT vertinimo aktu Nr. DL-767 pareiškėjui buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2013 m. vasario 24 d. iki 2014 m. vasario 28 d. 2014 m. kovo 24 d. NDNT vertinimo aktu Nr. DL-897 pareiškėjui buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjui prašant, darbingumo lygio terminas nustatytas atgaline data nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į NDNT su prašymu (NDNT gautas 2014 m. birželio 23 d.) nustatyti darbingumo lygį, kartu pateikė naujus medicininius dokumentus ir užpildytą siuntimą. Pareiškėjas taip pat prašė darbingumo lygį nustatyti atgaline data nuo 2014 m. vasario 13 d., t. y. nuo datos, kai gydanti įstaiga jam išdavė laikiną (elektroninį) nedarbingumo pažymėjimą ir pradėjo stacionarinį ūmaus susirgimo gydymą. 2014 m. birželio 23 d. NDNT vertinimo aktu Nr. DL-2413 pareiškėjui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2015 m. birželio 22 d. Nesutikdamas su NDNT vertinimo aktu Nr. DL-2413 priimtu sprendimu, 2014 m. liepos 23 d. jis kreipėsi į NDNT direktorių su prašymu peržiūrėti NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus priimto sprendimo dalį dėl nustatyto darbingumo lygio termino. 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SS-2223 NDNT Sprendimų kontrolės skyrius paliko NDNT teritorinio skyriaus sprendimą nepakeistą. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Ginčų komisiją, ši 2014 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. S-302 atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog ginčas byloje kilo dėl to, ar NDNT teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui nustatyti darbingumo lygį atgaline data nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. birželio 22 d. Ginčo dalykas – NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. SS-2223 ir Ginčų komisijos 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. S-302 teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-147-552/2015. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ne dėl pareiškėjo nustatyto darbingumo lygio, o tik dėl nustatyto 40 proc. darbingumo lygio galiojimo laiko, todėl, atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Kriterijų sąraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, vertino, ar skundžiamu aktu įformintas pareiškėjo darbingumo lygio galiojimo laiko atžvilgiu vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atliktas ir sprendimas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Teismas vadovavosi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, 18–20, 23 straipsniais, Kriterijų aprašo 3, 4 punktais, Tvarkos aprašo 17, 35 punktais. Nustatė, kad pareiškėjas prašė darbingumo lygį nustatyti atgaline data nuo 2014 m. vasario 13 d., t. y. nuo tada, kai buvo suteiktas laikinas (elektroninis) nedarbingumo pažymėjimas. Teismas pažymėjo, kad NDNT šioje byloje pagrįstai atsisakė darbingumo lygį nustatyti atgaline tvarka. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 4 dalis, inter alia, darbingumo lygio nustatymo laiką sieja su visų (medicininių, profesinių ir kt.) pagalbos priemonių neveiksmingumu. Šis principas nedviprasmiškai įtvirtintas ir Tvarkos aprašo 8 punkte.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje darbingumo lygio nustatymo laikas visų pirma priklausė nuo gydančio gydytojo sprendimo, t. y., kaip teisingai pastebėjo NDNT, gydantis gydytojas anksčiau medicininių dokumentų nerengė, nes nebuvo baigtas gydymas, nenustatyta aiški diagnozė ir neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Pažymėjimų išdavimo taisyklės) 17 punktas nustato, kad tais atvejais, kai asmens pakartotinio darbingumo vertinimo NDNT laikas sutampa su asmens laikinuoju nedarbingumu, jo siuntimas į šią tarnybą turi būti atidėtas iki asmens laikinojo nedarbingumo pabaigos (išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas ryškus asmens sveikatos būklės blogėjimas ir nustatoma nepalanki laikinojo darbingumo sutrikimo grąžinimo prognozė).

Teismas nurodė, kad vienintelis pareiškėjo atvejui aktualus teisinis pagrindas NDNT darbingumo lygį nustatyti atgaline data yra apibrėžtas Tvarkos aprašo 28 punkte (kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už trejus praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos). Teismas sutiko su NDNT motyvais, kad nagrinėjamu atveju NDNT neturėjo pagrindo taikyti Tvarkos aprašo 28 punktą, nes nebuvo praleistas pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laikas.

Teismas, įvertindamas pareiškėjo motyvus dėl to, kad įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų teisiniu reguliavimu negalima nustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygų, taip pat riboti šios teisės apimties, nurodė, kad Tvarkos aprašu nėra ribojama asmens teisė į socialinę paramą. Atskiros socialinės paramos rūšys, asmenys, kuriems skiriama socialinė parama, socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 1998 m. gegužės 6 d., 2000 m. vasario 10 d., 2000 m. spalio 30 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai). Įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, taigi ir Vyriausybės nutarimais, galima nustatyti tik įstatymų, reguliuojančių socialinės paramos santykius, įgyvendinimo tvarką (procedūras) (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas). Teismas atkreipė dėmesį, kad, kaip konstatuota pirmiau, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi nustatomas apribojimas darbingumo lygiui nustatyti – kol nėra konstatuota, kad (medicininės, profesinės ir kt.) pagalbos priemonės yra neveiksmingos, darbingumo lygis yra nenustatomas. Tvarkos aprašo 28 punktas, inter alia, nustato tik šio įstatymo įgyvendinimo tvarką.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SS-2223 pagrįstai ir teisėtai atsisakyta nustatyti pareiškėjui darbingumo lygį atgaline data nuo 2014 m. vasario 13 d., o Ginčų komisija pagrįstai ir teisėtai 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. S-302 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 155) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą nustatyti darbingumo lygį nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. birželio 23 d. bei pateikti dokumentus VSDFV dėl netekto darbingumo pensijos gavimo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepašalino prieštaravimo dėl darbingumo lygio neatitikimo tarp dviejų skirtingų dokumentų – darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-897 ir elektroninių nedarbingumo pažymėjimų laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. birželio 23 d. Pažymi, kad prašė teismą įpareigoti NDNT nustatyti darbingumo lygį jo nedarbingumo laikotarpiu (2014 m. vasario 13 d.–2014 m. birželio 23 d.). Neprašė pratęsti nustatyto darbingumo lygio, o tik – pagal pateiktus nedarbingumo pažymėjimus pirmąkart nustatyti darbingumo lygį procentais. Ginčo dalykas yra darbingumo lygio nustatymas nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. birželio 23 d. pagal pateiktus nedarbingumo pažymėjimus, po to – netekto darbingumo pensijos skyrimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad:

1) pagal Kretingos savivaldybės Viešosios įstaigos Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro gydančio gydytojo pareiškėjui 2014 m. vasario 28 d. išduotą siuntimą Nr. 44 NDNT atliko pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir 2014 m. kovo 24 d. vertinimo aktu Nr. DL-897 nustatė jam 55 procentų darbingumo lygį, kuris (pagal šį aktą) galiojo nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. (b. l. 71-76);

2) Kretingos savivaldybės Viešosios įstaigos Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro gydantis gydytojas išdavė pareiškėjui naują (2014-06-18) siuntimą Nr. 52, kuris pareiškėjo kartu su medicininiais dokumentais, patvirtinančiais jo nedarbingumą nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. birželio 23 d., ir prašymu atlikti naują jo darbingumo lygio vertinimą buvo pateiktas atsakovui 2014 m. birželio 23 d.;

3) NDNT Klaipėdos teritorinis skyrius, atlikęs pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą pagal pastarąjį pareiškėjo pateiktą (2014-06-18) siuntimą, 2014 m. birželio 23 d. vertinimo aktu Nr. DL-2413 nustatė pareiškėjui 40 procentų darbingumo lygį, kuris (pagal šį aktą) galiojo nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2015 m. birželio 22 d. (b. l. 55-60). Toks (vertinimo aktu įformintas) sprendimas buvo patvirtintas (paliktas galioti), NDNT Klaipėdos teritoriniam skyriui pareiškėjo 2014 m. liepos 23 d. prašymu atlikus pakartotinį jo darbingumo lygio vertinimą, kuris buvo įformintas 2014 m. liepos 31 d. surašytu vertinimo aktu Nr. DL-1998 ir buvo patvirtintas (paliktas galioti) šioje administracinėje byloje pareiškėjo skundžiamais atsakovo ir Ginčų komisijos (išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) sprendimais.

Pareiškėjas, siekdamas, kad paminėtas 40 procentų jo darbingumo lygis galiotų ir laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 13 d. (kai gydančios įstaigos jam buvo išduotas laikinas (elektroninis) nedarbingumo pažymėjimas ir buvo pradėtas stacionarinis jo susirgimo gydymas) iki 2014 m. birželio 23 d. (paminėto vertinimo akto Nr. DL-2413 nustatytos šio darbingumo lygio galiojimo pradžios), inicijavo šioje administracinėje byloje nagrinėjamą ginčą. Todėl, sprendžiant šį ginčą, pirmiausia yra būtina nustatyti (išaiškinti), ar ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų taikymo požiūriu toks pareiškėjo siekis (išreikštas jo teismui paduoto skundo reikalavimu) gali būti pripažintas pagrįstu.

Aiškindama nurodytą aplinkybę, kolegija pažymi, kad teisinius santykius dėl asmens darbingumo lygio nustatymo įstatymo lygmeniu reglamentuoja specialioji teisės norma - Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnis, o įstatymus įgyvendinančių teisės aktų lygmeniu – šio straipsnio 8 dalies pagrindu patvirtintas Tvarkos aprašas. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje (2004-05-11 įstatymo Nr. IX-2228 redakcija) nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Šios dalies nuoroda į tai, kad asmens sveikatos būklės įvertinimas turi būti vykdomas po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad šių priemonių panaudojimo efektyvumas yra vienas iš būtinųjų asmens darbingumo lygio nustatymo kriterijų.

Savo ruožtu tai leidžia daryti išvadą, kad asmens darbingumas yra (turi būti) nustatomas į ateitį, t. y. įvertinus tam reikalingus medicininius dokumentus ir paminėtą tam tikrų priemonių panaudojimo efektyvumą. Tvarkos aprašo 8 punkte (2012-11-14 įsakymo Nr. A1-504/V-1031 redakcija) taip pat yra nurodyta, kad asmenį gydantis gydytojas, prieš parengiant jo gydomam asmeniui siuntimą į NDNT, turi atsižvelgti į asmeniui panaudoto gydymo rezultatus, t. y. vien asmens susirgimas (laikino nedarbingumo atsiradimas) nėra pakankamas pagrindas išduoti tokiam asmeniui paminėtą siuntimą į NDNT.

Tvarkos aprašo 17 punkte (2010-05-25 įsakymo Nr. A1-206/V-464 redakcija) yra tiesiogiai nurodyta, kad (išskyrus nagrinėjamai bylai neaktualius atvejus), kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą arba pakartotinai pagal šio Tvarkos aprašo 35.1 ir 35.2 punktus (šis punktas yra aktualus byloje nagrinėjamai situacijai), darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų dokumentų NDNT gavimo diena. Nagrinėjamai situacijai tai reiškia, kad būtent 2014 m. birželio 23 d. (diena, kurią pareiškėjas pateikė atsakovui paminėtą gydančio gydytojo jam išduotą 2014-06-18 siuntimą ir kitus, jo pasikeitusio darbingumo lygio nustatymui būtinus, dokumentus) laikytina pareiškėjo pasikeitusio darbingumo lygio nustatymo termino pradžia.

Išimtis iš šios taisyklės yra nustatyta Tvarkos aprašo 28 punkte, kuris, kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo yra išaiškintas teisingai ir pagrįstai teismo pripažintas netaikytinu byloje nagrinėjamai situacijai. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais (jų nekartodama), pritaria tokiai teismo išvadai.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir juos apibendrindama, kolegija konstatuoja, kad specialiosios teisės taikymo požiūriu paminėtas pareiškėjo siekis (skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį nuo 2014-02-13 iki 2014-06-23) negali būti pripažintas pagrįstu. Kartu negali būti pripažinti pagrįstais kiti pareiškėjo teismui paduoto skundo reikalavimai.

Kolegija taip pat pažymi, kad savo reikalavimus pareiškėjas iš esmės grindžia paminėto, kolegijos aptarto specialiojo ginčo teisinių santykių reglamentavimo, kritika ta prasme, kad toks reglamentavimas, jo manymu, pažeidžia Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (jo 3 str. 7 p.) įtvirtintą neįgalumo kompensavimo principą bei (jo nurodytas) Konstitucijos nuostatas. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktą Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 4 dalies aiškinimą bei vadovaudamasi teismui suteikta diskrecija spręsti dėl byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str.), neįžvelgia būtinumo iškelti šioje administracinėje byloje klausimus dėl aptartų Tvarkos aprašo nuostatų atitikimo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui arba jų atitikimo Konstitucijai.

Taigi konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė