2016-11-30 Nr. AB-22561-3-61-3-02273-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-697-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02273-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Aplinkos apsaugos agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos agentūros skundą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Biograta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ecoramus“ dėl leidimų pripažinimo neteisėtais ir atsakovų ūkinės veiklos nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir pareiškėjas, Agentūra) su skundu 2016 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2013 m. balandžio 3 d. koreguotą UAB „Biograta“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-131 neteisėtu ir nutraukti UAB „Biograta“ ūkinę veiklą R12, D13 ir D15 atliekų tvarkymo būdais; 2) pripažinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. rugpjūčio 8 d. koreguotą UAB „Ecoramus“ TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-133 neteisėtu ir nutraukti UAB „Ecoramus“ ūkinę veiklą R12, D13 ir D15 atliekų tvarkymo būdais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Aplinkos apsaugos agentūros skundą.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Esminė kreipimosi į teismą sąlyga yra paties ginčo viešojo administravimo srityje egzistavimo faktas.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3.2 punktu Aplinkos apsaugos agentūrai pavesta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnyje nustatytais pagrindais ir Taisyklėse nustatyta tvarka išduoti, peržiūrėti, keisti TIPK leidimus ir panaikinti jų galiojimą. Teismo vertinimu, nurodytas reglamentavimas patvirtina, jog Agentūra, nustačiusi, jog skundžiami TIPK leidimai yra išduoti pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką, turi teisę juos panaikinti administracine tvarka. Pažymėta, kad TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir naikinimo funkcija pareiškėjo kompetencijai buvo priskirta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-195 bei 2014 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. D1-571 nuo 2014 m. liepos 15 d. pakeistų Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų 10.3.15 punktu.

Teismas sprendė, kad teisės aktuose esant įtvirtintai Agentūros teisei spręsti dėl TIPK leidimų panaikinimo, nelaikytina, jog Departamento išduotų TIPK leidimų vertinimas neatitinka pareiškėjo kompetencijos. Tuo pačiu darė išvadą, kad pareiškėjui turint teisę panaikinti ginčijamus sprendimus administracine tvarka, neegzistuoja ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl toks reikalavimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimus pripažinti neteisėtu Departamento 2013 m. balandžio 3 d. koreguotą UAB „Biograta“ TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-131 ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. koreguotą UAB „Ecoramus“ TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-133 atsisakyta priimti kaip nepriskirtinus administracinio teismo kompetencijai, todėl nenagrinėtinus administracinio proceso tvarka (vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas pažymėjo, jog sprendimas dėl atitinkamos atsakovų ūkinės veiklos uždraudimo, taip pat nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ABTĮ 15 straipsnio prasme, laikytinas išvestiniu pirmojo reikalavimo atžvilgiu, todėl pareiškėjo reikalavimą nutraukti UAB „Biograta“ ir UAB „Ecoramus“ ūkinę veiklą R12, D13 ir D15 atliekų tvarkymo būdais taip pat atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos agentūra pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Nurodo, kad ginčo klausimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra leidimo panaikinimo sąlygos, kai TIPK leidimo galiojimas panaikinamas nustačius, jog jis buvo išduotas ir / ar koreguotas veiklos vykdytojams neįvykdžius prievolės atlikti pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą privalomą atranką dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Taigi, Agentūra, turėdama kompetenciją priimti sprendimus panaikinti TIPK leidimų galiojimą Aplinkos apsaugos įstatyme ir Taisyklėse nurodytomis sąlygomis, neturi teisinio pagrindo panaikinti UAB „Biograta“ ir UAB „Ecoramus“ koreguotų TIPK leidimų, pažeidžiant Taisyklių nustatytą tvarką, galiojimo.

Atsakovai UAB „Ecoramus“ ir UAB „Biograta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teigia, kad atsakovams leidimai buvo išduoti laikantis Taisyklių reikalavimų. Atsakovų veiklos pakeitimai remiantis Taisyklių nuostatomis, nebuvo priskirti esminiams veiklos pakeitimams (sandėlio, tvarkomų atliekų pajėgumas (kiekis) išliko toks pats, t. y. nedidėjo, veikla nebuvo plečiama), o tai reiškia, kad atsakovų turimi leidimai teisėtai buvo pakoreguoti neatlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų (o ne atnaujinti). Pažymi, jog atsakovai nuo 2016 m. gegužės 23 d. nebevykdo veiklos, kuriai, pareiškėjo manymu, reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, todėl pareiškėjas nebeturi teisių argumentų naikinti pareiškėjo koreguotų TIPK leidimų. Pareiškėjas per Departamento Vilniaus rajono agentūrą įpareigojo atsakovus sustabdyti dalį vykdomos veiklos ir jie tai atliko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.): pareiškėjas Aplinkos apsaugos agentūra, esantis viešojo administravimo subjektu, kreipėsi į administracinį teismą su procesiniu dokumentu, įvardintu pareiškimu dėl įstatymo pažeidimo, kuriame, atsakovais nurodydama privačius juridinius asmenis, reiškia iš esmės 4 reikalavimus: panaikinti (pripažinti neteisėtais) šiems privatiems juridiniams asmenims Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotus TIPK leidimus; nutraukti privačių juridinių asmenų ūkinę veiklą R12, D13, D15 atliekų tvarkymo būdais.

Tokie ginčai, atsižvelgiant į jų pobūdį ir subjektus, nenagrinėtini teisme administracinio proceso tvarka: administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Viešasis administravimas ABTĮ prasme yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą:

1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą;

2) pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų asmenų teisių gynimo;

3) pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo;

4) pagal vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo; 5) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo. Administraciniai ginčai ABTĮ prasme yra asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnautojų ginčai su administracija, taip pat rinkimų ginčai (ABTĮ 2 str. 17 d.).

Taigi, ginčas dėl privačių juridinių asmenų ūkinės veiklos R12, D13, D15 atliekų tvarkymo būdais veiklos nutraukimo, nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūra savo pirmosios instancijos teismui teiktame procesiniame dokumente netgi nenurodė tokio savo reikalavimo juridinio pagrindo; bylos pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl viešojo intereso gynimo ar administracinių ginčų sprendimo galimos įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi nei TIPK leidimo išdavimą, pakeitimą ir galiojimo panaikinimą reglamentuojantis Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnis, nei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528, nenustato Aplinkos apsaugos agentūrai teisės kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti kito viešojo administravimo subjekto išduoto TIPK leidimo, toks ginčas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad TIPK leidimas išduodamas, keičiamas ir jo galiojimas panaikinimas Aplinkos apsaugos įstatymo ir jo įgyvendinimui skirtų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl skundo argumentas, kad nesant Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 12 dalyje nurodytų sąlygų, kuomet teisę panaikinti TIPK leidimą turi įgaliota institucija, dėl išduoto TIPK leidimo teisėtumo turi spręsti teismas, stokoja pagrindimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 12 dalis nustato, kad TIPK leidimas panaikinamas neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą. Taigi, jei UAB „Biograta“ ir UAB „Ecoramus“ veikla yra kenksminga aplinkai, TIPK leidimas gali būti panaikintas Aplinkos apsaugos įstatymo ir jo įgyvendinimui skirtų teisės aktų nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Aplinkos apsaugos agentūros atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė