fb2fe479-9375-4f1f-9da4-e8711baa7425 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-987-480/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01099-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-680-435/2021 pagal ieÅ¡kovės E. G. ieÅ¡kinį atsakovui R. Z. dėl pažeistų teisių gynimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė E. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama atstatyti ieÅ¡kovės pažeistas nekilnojamojo daikto valdymo teises, atkuriant buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį, įpareigojant atsakovÄ R. Z. savo lėšomis paÅ¡alinti daikto valdymo pažeidimus, t. y. iÅ¡ardyti betoninių trinkelių aikÅ¡telę, iÅ¡montuoti iÅ¡betonuotas atramines sienutes bei nugriauti ant Å¡ių atraminių sienučių įrengtÄ tvorÄ , adresu (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti dviejų mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo terminÄ iÅ¡vardintiems darbams atlikti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė yra 606/1182 dalių 0,1182 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovas yra vienas iÅ¡ Å¡io žemės sklypo bendrasavininkų (valdo 576/1182 dalį). IeÅ¡kovė su atsakovu žemės sklypÄ valdo dalinės nuosavybės teise. Atsakovas, neturėdamas kito žemės sklypo bendrasavininkio sutikimo ar leidimo, bendrojoje žemėje užsiima savavaliÅ¡ka statyba – įbetonavo atramines, daugiau kaip pusės metro aukščio sienutes, ant kurių pastatė daugiau kaip vieno metro aukščio tvorÄ .

Pažemino patį žemės sklypÄ iÅ¡betonuodamas terasas ir iÅ¡klodamas daugiau kaip 29 kv. m. ploto trinkelių. Tuo bÅ«du buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės, susijusios su nuosavybės teisių į žemės sklypÄ Ä¯gyvendinimu, pažeista ieÅ¡kovės teisė valdyti nekilnojamÄ jį daiktÄ . Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp žemės sklypo bendrasavininkų nenustatyta. Atsakovas susitarimo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo pasiraÅ¡yti į notarinę kontorÄ neatvyko.

Nors minėtiems statybos darbams atskiras statybos leidimas nėra privalomas, kaip tai nurodoma Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. liepos 12 d. pranešimu Nr. (15.2)-2D-9294, tačiau atsakovo statyba yra neteisėta, nes nebuvo gautas ieškovės, žemės sklypo, kuriame vykdomi statybos darbai, bendrasavininkės, sutikimas. Atlikdamas šiuos statybos darbus atsakovas pažeidė ieškovės teises disponuoti savo turtu.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas R. Z. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįsta, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad nors ieÅ¡kovė ir yra žemės sklypo dalies savininkė, tačiau tvoros statybos darbus bei betoninių terasų įrengimÄ atsakovas atliko bÅ«tent jam priskirtoje naudoti žemės sklypo dalyje. Pažymėjo, jog prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta dar 2000 m. gegužės mėn., tik dėl neaiÅ¡kių priežasčių Å¡is faktas nėra iÅ¡vieÅ¡intas valstybės įmonėje (toliau – VÄ®) Registrų centre. 2013 m. balandžio 25 d. atsakovui buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl žemės sklypo 576/1182 dalių perėjimo atsakovui nuosavybės teise.

Prie minėto paveldėjimo teisės liudijimo notarė prisegė žemės sklypo planÄ , parengtÄ R. R. IÄ®, kuris 2000 m. gegužės mėn. patvirtintas Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje, 2001 m. birželio 12 d. žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. IÅ¡ notaro gavęs minėtÄ Å¾emės sklypo planÄ , atsakovas buvo tikras, kad Å¡i naudojimosi tvarka yra įregistruota vieÅ¡ajame registre. Juolab, kad tokia naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi. Atsakovas pastatė tvorÄ ir iÅ¡betonavo terasas toje žemės sklypo dalyje, kuri priskirta jam naudotis pagal R.

R. IÄ® parengtÄ ir 2000 m. gegužės mėn. patvirtintÄ naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ . Taigi atsakovas naudojasi jam faktiÅ¡kai priskirta naudotis žemės sklypo dalimi visiÅ¡kai nepažeisdamas ieÅ¡kovės interesų, nes ji minėta žemės sklypo dalimi, kurioje yra tvora niekada nesinaudojo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, įpareigojo atsakovÄ per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡ardyti betoninių trinkelių aikÅ¡telę, iÅ¡montuoti iÅ¡betonuotas atramines sieneles ir nugriauti ant atraminių sienelių įrengtÄ tvorÄ Å¾emės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo 10,86 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas, nesutikdamas su atsakovo argumentais, kad buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nesutiko ir nurodė, jog atsakovo į bylÄ pateiktas žemės sklypo planas niekaip nepatvirtina, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, bei pažymėjo, jog ieÅ¡kovė siÅ«lė atsakovui nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ notariniu susitarimu, tačiau atsakovas jokių veiksmų neatliko, savo naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasiÅ«lymų neteikė, į notaro biurÄ neatvyko.

6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovo nurodoma naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo notariškai patvirtinta ir įregistruota viešame registre, o notariškai nepatvirtinta ir viešame registre neįregistruota naudojimosi tvarka žemės sklypu perėjus nuosavybės teisei atsakovui nebuvo privaloma.

7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ginčo statiniai (tvora, kiemo aikÅ¡telė) buvo statomi 2018 m. vieÅ¡ai, nesislapstant, ieÅ¡kovė apie tai žinojo ir tam neprieÅ¡taravo, todėl laikoma, kad jos, kaip bendraturtės, teisės nebuvo pažeistos, ir konstatavo, kad atsakovas, statydamas minėtus statinius – atraminę sienelę, tvorÄ , trinkelių aikÅ¡telę – ant žemės sklypo, kuris ieÅ¡kovei ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise bei nesant bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir neturėdamas ieÅ¡kovės raÅ¡ytinio sutikimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus, toks atsakovo elgesys pažeidė ieÅ¡kovės, kaip turto bendrasavininkės, teises.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovas R. Z. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog nesutinka su atsakovo pozicija, kad yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovas nesutinka su tokiais teismo motyvais. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta dar 2000 m. gegužės mėn., tik dėl neaiÅ¡kių priežasčių Å¡is faktas nėra iÅ¡vieÅ¡intas VÄ® Registrų centre. 8.2.

Ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį privalėjo įrodyti, kad jos teisės yra pažeistos. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ginčo statiniai (tvora, kiemo aikštelė) buvo statomi 2018 m. viešai, nesislapstant, o ieškovė apie tai žinojo ir neprieštaravo. Pažymėjo, kad atsakovas statybos darbus atliko 2018 m. žemės sklypo dalyje, kuria faktiškai nuo 2013 m. naudojasi tik atsakovas, o iki 2013 m. šia dalimi naudojosi tik atsakovo tėvas J.

Z.. Darbus atliko atvirai, nesislėpdamas. Faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp Å¡alių yra nusistovėjusi, tęstinė, trunkanti ilgÄ laikÄ . Atsakovo pastatyta tvora yra tinklinė, visiÅ¡kai permatoma, pastatyta toje pačioje vietoje, kur apie 30 metų stovėjo sena tvora. Senoji tvora buvo apgriuvusi ir dėl amžiaus susidėvėjusi. 8.3. Ginčo atveju ieÅ¡kovė absoliučiai neįrodinėjo savo teisių pažeidimo. Byloje nėra įrodymų, kad statiniai pastatyti pažeidžiant kitus imperatyvius statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (iÅ¡skyrus reikalavimÄ turėti teisę statyti žemės sklype statinį), kad statytojas buvo nesÄ Å¾iningas, todėl įpareigojimas nugriauti ginčo statinius (betoninių trinkelių aikÅ¡telę, iÅ¡montuoti iÅ¡betonuotas atramines sienutes bei nugriauti ant Å¡ių atraminių sienučių įrengtÄ tvorÄ ) nebÅ«tų proporcinga priemonė ir jos taikymas pažeistų teisingumo principÄ .

9. IeÅ¡kovė E. G. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų ir įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

12. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei E. G. (toliau – ieÅ¡kovė) asmeninės nuosavybės teise priklauso 606/1182 dalys, o atsakovui R. Z. (toliau – atsakovas arba apeliantas) asmeninės nuosavybės teise priklauso 576/1182 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 18 d. ieÅ¡kovė per įgaliotÄ asmenį S. G. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), Å¡io kreipimosi pagrindu buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengta betoninių trinkelių aikÅ¡telė, kurios plotas apie 29 kv. m, iÅ¡betonuotos atraminės sienutės, kurių aukÅ¡tis apie 0,65 m., ant jų įrengta tvora, kurios aukÅ¡tis apie 1,07 m (toliau visi kartu – statiniai). Inspekcija nurodė, jog tokiems statiniams statybÄ leidžiantis dokumentas nėra privalomas.

13. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir nusprendė įpareigoti atsakovÄ per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡ardyti betoninių trinkelių aikÅ¡telę, iÅ¡montuoti iÅ¡betonuotas atramines sieneles ir nugriauti ant atraminių sienelių įrengtÄ tvorÄ Å¾emės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas, statydamas aukščiau minėtus statinius ant žemės sklypo, kuris ieÅ¡kovei ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise bei nesant bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir neturėdamas ieÅ¡kovės raÅ¡ytinio sutikimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus.

14. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Tokį reikalavimÄ grindžia argumentais, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia negatorinį ieÅ¡kinį ir pagal kasacinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas ji turi įrodyti du dalykus:

1) kad ji yra turto savininkė ir 2) kad jos teisės yra pažeistos. Atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovo teigimu, jis naudojasi jam faktiškai priskirta naudotis žemės sklypo dalimi visiškai nepažeisdamas ieškovės interesų, o ieškovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo skundo argumentai iš dalies yra pagrįsti.

15. Byloje sprendžiamas ginčas dėl savininko teisių gynimo. Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei.

Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

16. Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikÅ¡ti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiÅ¡kinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sÄ lygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukÅ«rimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. balandžio 25 d. atsakovui buvo iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės liudijimas dėl žemės sklypo 576/1182 dalių perėjimo nuosavybės teise. Pasak atsakovo, prie minėto paveldėjimo teisės liudijimo notarė prisegė žemės sklypo planÄ , parengtÄ R. R. IÄ®, kuris 2000 m. gegužės mėnesį patvirtintas Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje, 2001 m. birželio 12 d. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. IÅ¡ notaro gavęs minėtÄ Å¾emės sklypo planÄ , atsakovas buvo tikras, kad Å¡i naudojimosi tvarka yra įregistruota vieÅ¡ajame registre.

Juolab, kad tokia naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi. Minėtame žemės sklypo plane yra įrašas, kad J. Z. (t. y. mirusiam atsakovo tėvui) 576 kv. m žemės sklypas priklauso 2000 m. lapkričio 08 d. žemės mainų sklypų sutarties, registracijos Nr. 11543, pagrindu, eksplikacijoje pateikiami duomenys, kad J. Z. naudojasi atskirai A sklypo dalimi, B sklypo dalimi atskirai naudojasi Kauno apskrities viršininko administracija ir C sklypo dalimi abu jie naudojasi bendrai. Visiškai netirdamas aplinkybių dėl šiais įrašais nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, taip pat teisiškai nepagrįsdamas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad notariškai nepatvirtinta ir viešame registre neįregistruota naudojimosi tvarka žemės sklypu, ir atmetė atsakovo argumentus, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta ir statydamas ginčo statinius atsakovas jos nepažeidė.

Pažymėtina, kad nors teismas, spręsdamas byloje Å¡alių ginÄÄ neturi pareigos bÅ«ti aktyvus, tačiau teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, turi procesines galimybes siÅ«lyti ginčo Å¡aliai teikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), kas Å¡iuo atveju nebuvo padaryta. Tad spręsti dėl (ne)nustatytos naudojimosi sklypu tvarkos, nesurinkus papildomų duomenų (pavyzdžiui, žemės mainų sklypų sutarties ir kt.), nėra procesinių galimybių.

18. BÅ«tinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesÄ , subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sÄ lygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumÄ suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavaliÅ¡ka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas bÅ«tent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 24 punktas).

19. Vertinant negatorinio ieÅ¡kinio ir reikalavimo paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius santykį, pažymėtina, kad neteisėtos statybos faktas gali bÅ«ti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos ar savavaliÅ¡kos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimÄ lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Tačiau gali bÅ«ti, kad statybos darbai atlikti nepadarant pažeidimų, bet savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).

20. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiÅ¡kia jo galimybę gauti naudos iÅ¡ daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktÄ netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktÄ pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi bÅ«ti ginamos patenkinant negatorinio ieÅ¡kinio reikalavimus. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir bÅ«du, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebÅ«tų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi bÅ«ti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei.

IÅ¡vadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sÄ lygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu bÅ«du suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).

21. Nagrinėdamas pareikÅ¡tÄ negatorinį ieÅ¡kinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusiÄ situacijÄ , ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi bÅ«ti patenkinti, siekiant paÅ¡alinti savininko teisių pažeidimÄ . Tenkindamas ieÅ¡kinį teismas turi teisę patenkinti jį visÄ ar iÅ¡ dalies. Negatorinio ieÅ¡kinio atveju tai reikÅ¡tų, kad teismas sprendžia, ar visi ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra bÅ«tini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimÄ atitinkantys praÅ¡ymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).

22. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės teisių pažeidimu buvo pripažintas vien tik faktas, kad atsakovas statinius žemės sklype pastatė neturėdamas ieÅ¡kovės sutikimo. Tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nenurodė, neįrodinėjo ir byloje nebuvo vertinama atsakovo atliktų statybos darbų reikÅ¡mė / grėsmė ieÅ¡kovės teisėms ir teisėtiems interesams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimas buvo priimtas formaliu pagrindu, neiÅ¡siaiÅ¡kinus ieÅ¡kovės teisių esminio pažeidimo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas ir spręsdamas dviejų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimÄ , taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos aspektu, pasverti, ar vieno iÅ¡ savininkų interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito savininko nuosavybės teisės pažeidimo.

23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ieÅ¡kovė, nurodydama aplinkybes, tiek ir teismas, vadovaudamasis skundžiamame sprendime ieÅ¡kovės teiginiais, iÅ¡vadas darė nevertindamas aplinkybių visumos. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ginčo statiniai (tvora, kiemo aikÅ¡telė) buvo statomi 2018 m. vieÅ¡ai, nesislapstant, ieÅ¡kovė apie tai žinojo ir tam neprieÅ¡taravo, todėl laikoma, kad jos, kaip bendraturtės, teisės nebuvo pažeistos, tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta jau 2018 m. nurodoma Jungtinėje Karalystėje, todėl ieÅ¡kovė galimai nuolat nebÅ«davo Lietuvoje. Tačiau byloje esantys dokumentai liudija, kad ieÅ¡kovė veikia per įgaliotÄ asmenį – savo tėvÄ S. G., kurio gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu, kaip ir žemės sklypas, kuriame pastatyti atsakovo statiniai.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo atveju, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo Å¡iuo atveju yra vienintelis bÅ«das atkurti pažeistÄ byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamÄ teismo procesÄ pirmosios instancijos teisme. Bylos baigimas priimant sprendimÄ apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismo instancija, nes apeliacinė instancija negali pakeisti pirmosios instancijos teismo.

Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir užbaigti ginčo priimdamas naujÄ sprendimÄ . Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla iÅ¡spręsta teisingai (CPK 159, 265 straipsniai). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. 25. 2021 m. birželio 15 d. teisme gautas apelianto praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį, suteikiant Å¡alims galimybę rasti taikų sprendimÄ .

Nepateikus duomenų apie praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, toks praÅ¡ymas netenkintinas, o įvertinus tai, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡alys turės galimybę ginÄÄ spręsti taikiai.

26. Esant aukščiau iÅ¡dėstytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas