fb2fdefb-90fa-4b2a-b08e-4791246118e5 · Kauno apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-364-1165/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00228-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.2.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2023 m. rugpjūčio 8 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,

sekretoriaujant Živilei Gedvilaitei, Ievai Klimaitei, Lukui Žižiui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. Š., jo atstovei advokatei N. Ž.,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus atstovėms E. R., N. Š.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) atstovės advokatės N. Ž. skundÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, NŽT) 2023 m. vasario 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Teismas

n u s t a t ė :

Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. vasario 1 d. nutarimu V. Å . patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. 10 val. dalis valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės yra aptverta metaline tvora, įrengti rakinami metaliniai vartai. Trukdoma pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotis pastatais ir valstybinio žemės sklypo dalimi pagal nustatytÄ paskirtį, užtveriant ir užrakinant įvažiavimÄ Ä¯ žemės sklypÄ . Taip pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatos. V. Å . už Å¡io nusižengimo padarymÄ paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur dydžio bauda.

PareiÅ¡kėjo atstovė, nesutikdama su NŽT 2023 m. vasario 1 d. nutarimu, jį skundžia ir praÅ¡o panaikinti bei administracinio nusižengimo teisenÄ V. Å . nutraukti; priteisti V. Å . bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

Pažeidimo esmė nesutampa su ta, kuri iÅ¡dėstyta motyvuojant administracinio nusižengimo perkvalifikavimÄ iÅ¡ ANK 261 straipsnio į ANK 110 straipsnį. Nėra aiÅ¡ku, ar nutarime yra minima ta pati tvora ir vartai, kur konkrečiai yra jame minima bendra teritorija ir kas jÄ naudoja. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas, todėl nėra logiÅ¡ka jį vertinti kaip bendrÄ teritorijÄ su kitu sklypu.

Institucija nepateikė jokių dokumentų, kuriuose grafiškai būtų pavaizduota, kur yra nutarime nurodyta tvora ir vartai. Dėl to nutarimas yra nekonkretus, nesuprantamas ir nepakankamai motyvuotas. Neatmestina galimybė, kad administracinio nusižengimo nutarimas pareiškėjui buvo surašytas už tuos veiksmus, dėl kurių 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimu (ROIK (duomenys neskelbtini)) teisena buvo nutraukta nenustačius nusižengimo subjekto.

Pareiškėjas nebuvo informuotas apie atliekamus patikrinimus, kurių metu buvo užfiksuoti tariami pažeidimai, juose nedalyvavo.

Be to, apraÅ¡ant pažeidimo esmę, akcentuojamas trukdymas (duomenys neskelbtini) statinių savininkui naudotis pastatais ir valstybinės žemės sklypo dalimi, taigi yra įvardijamas ne tvoros ir vartelių pastatymas, o jų užrakinimas. Nutarime aplinkybės iÅ¡dėstytos skirtingai, taip pat nenurodyta, kas atliko jame apraÅ¡ytus veiksmus, kada jie buvo atlikti, kas suponuotų ANK 39 straipsnio taikymÄ bei teisenos negalimumÄ suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senačiai. Jame neapraÅ¡yta pažeidimo subjektyvioji pusė, neanalizuota tariamÄ pažeidimÄ padariusio asmens kaltė, jo motyvai, tikslai.

PareiÅ¡kėjui nebuvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, nes jis jo nėra gavęs. Dėl to administracinio nusižengimo teisena negalėjo tęstis, o skundžiamame nutarime negalėjo bÅ«ti pakeistas veikos kvalifikavimas, kaip tai numato ANK 617 straipsnio 3 dalies nuostatos. Apie veikos perkvalifikavimÄ pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta iÅ¡ anksto, kas jis turėtų galimybę įgyvendinti savo teisę į gynybÄ , tačiau Å¡iuo atveju to nebuvo padaryta.

PareiÅ¡kėjui anksčiau nuosavybės teise priklausė statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), kurie 2022 m. gegužės 26 d. turto varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perėjo nuosavybės teise naujam savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype tvora ir vartai atsirado prieÅ¡ pareiÅ¡kėjui tampant pastatų savininku. Jokios tvoros ir vartų jis nestatė. Kas ir kada juos pastatė, jam nėra žinoma, Å¡ie statiniai nėra registruoti, niekada nebuvo pareiÅ¡kėjo nuosavybė. PareiÅ¡kėjas nėra užrakinęs minėtų vartų, jie V. Å . netrukdė naudotis statiniais, o jei trukdo naujajam pastatų savininkui, jis pats turi Å¡iÄ situacijÄ spręsti.

Atsiliepime į skundÄ institucijos atstovas nurodė, kad su juo nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti, o skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė nurodė palaikantys skundÄ jame nurodytais motyvais, kuriuos pagarsino jo atstovė.

Institucijos atstovė posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Liudytojas M. S. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso valstybei. Jo bendrovė minėtu žemės sklypu nesinaudoja, tačiau jai priklauso pastatai, esantys minėtame sklype. Ä® pastatus, juos įsigijęs, patekdavo eidamas laukais, nors žemėtvarkos plane yra numatytas kelias, skirtas privažiuoti prie pastatų. Jis yra užtvertas, yra tvora ir rakinami vartai. Kas jį užtvėrė ir kada, jam nežinoma. PirmÄ kartÄ sklype apsilankė maždaug 2022 m. kovo mėn. Tuo metu tvora ir vartai jau buvo. Jo nuomone, tvora ten yra apie 10 metų. Taip sprendžia iÅ¡ tvoros bÅ«klės. Nuo 2023 m. sausio ar vasario mėn. jis turi raktÄ nuo vartų, tačiau anksčiau neturėjo. Jo kopijÄ jam padavė V. Å .. Su juo bendravo, nes iÅ¡ kitų asmenų iÅ¡siaiÅ¡kino, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas Å¡ia teritorija disponuoja, jÄ valdo. Turi raktus nuo įvažiavimo. 2022 m. rugpjūčio 25 d. patikrinime jis dalyvavo, jam buvo duotas raktas nuo vartų spynos, bet jis netiko.

Liudytoja S. A. parodė, kad ji yra Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vyr. specialistė. Ji su kolega pagal tarnybos vedėjo sprendimÄ atliko neplaninį patikrinimÄ 2022 m. rugpjūčio 25 d. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo skundÄ . Vyko tikrinti (duomenys neskelbtini). Atvykus nebuvo galima įeiti į valstybinį žemės sklypÄ , jis buvo aptvertas, įrengti rakinami vartai. Jos vertinimu, pagal jų bÅ«klę, jie yra seni. Buvo kviečiamas sprendime nurodytas galimas pažeidėjas V.

Å .. Jis atvyko ir juos įleido į teritorijÄ . Su juo buvo kažkokia moteris, matė, kaip jis maudėsi toje teritorijoje. Nuo 2003 m. aptariamÄ Å¾emės sklypÄ nuomojosi V. Å .. IÅ¡vada, kad bÅ«tent Å¡is asmuo aptvėrė teritorijÄ , buvo padaryta dėl to, kad jis juos įleido į teritorijÄ . Kadangi asmuo turėjo raktÄ nuo teritorijos, tai patvirtina, kad jis naudojosi teritorija. Be to, iÅ¡ ortofotografinės medžiagos matyti, kad aptvėrimas atsirado, kai nuomos teisė buvo suteikta V. Å .. IÅ¡ Registrų centro matomi 2010, 2015, 2016 m. duomenys, tvora ortofotografijose matyti jau 2016 m.

Ankstesnės ortofotonuotraukos nekokybiÅ¡kos, nespalvotos, todėl spręsti, ar jau jose buvo fiksuota tvora, vartai, galimybės nėra. Žemės nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 m. PrieÅ¡ nutraukiant sutartį buvo atliktas žemės sklypo patikrinimas ir nustatyta, kad jis buvo nenaudojamas. Ar Å¡iame akte turėtų bÅ«ti užfiksuoti tvora, vartai, reikėtų spręsti įvertinus patikrinimo atlikimo tikslÄ . Dėl Å¡ios priežasties nuomos sutartis ir buvo nutraukta. Nuo 2018 m. iki 2022 m. teisinio pagrindo Å¡iuo sklypu naudotis niekas neturėjo, tačiau jį patikrinti atvyko tik 2022 m. 2018–2022 m. laikotarpiu jokie kiti patikrinimai nebuvo atlikti.

Atvykus 2022 m. rugpjūčio 25 d. teritorija buvo prižiÅ«rėta, naudojama, įrengtos pavėsinės, Å¡aÅ¡lykinė, krepÅ¡inio stovas, iÅ¡kastas tvenkinys, kuris prižiÅ«rėtas, sudėtos meÅ¡kerės, apsodintas Å¡iltnamis, nuÅ¡ienauta žolė. Å i teritorija aptverta kartu su (duomenys neskelbtini) pastatu, kuris stovi ant nesuformuotos žemės sklypo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įrengto kelio įvažiuoti į teritorijÄ negalėjo. (duomenys neskelbtini) pastatas nuo 2010 m. priklauso A.

Å .. Buvo kviečiamas patikrinimui ir (duomenys neskelbtini) pastatų savininkas, tačiau jis neatvyko, todėl sprendė, kad ne jis aptvėrė teritorijÄ . Su juo patikrinimo metu nebendravo, ar jis naudojosi aptverta teritorija, nežino, su juo nebendravo. Kadangi atvyko V. Å . ir jis pareigÅ«nus į teritorijÄ Ä¯leido bei iÅ¡leido užrakindamas vartus, žinojo, kur vaikÅ¡to, įvertinus ortofotografinę medžiagÄ , tai sudarė pagrindÄ spręsti, kad tvorÄ pastatė, įrengė tvenkinį ir kt. V.

Š.. Veikos padarymo laiko nevertino, nes patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai NŽT nėra taikomi. Jai nežinoma, kad sergančių kiaulių izoliatorius turi būti aptvertas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Šioje administracinio nusižengimo byloje V. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Šioje įstatymo nuostatoje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas savavališkai užėmė arba naudojo žemės, miško ar vandens telkinius.

Taigi, taikant administracinę atsakomybę pagal šį ANK straipsnį, bÅ«tina byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatyti vienÄ ar abu alternatyvius Å¡io administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – savavaliÅ¡kÄ konkretaus objekto (žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio) užėmimÄ ir/arba savavaliÅ¡kÄ tokio objekto (žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio) naudojimÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali bÅ«ti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimÄ ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimÄ sau. SavavaliÅ¡ku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į jÄ nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavaliÅ¡kai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias; valstybinė žemė apsodinama tujomis, įveisiama vynuogių tvorelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022).

Pažymėtina ir tai, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimÄ patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali bÅ«ti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimÄ padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, tiek Institucija, tiek teismai, spręsdami asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnį klausimÄ , turi nustatyti visus pirmiau paminėtus bÅ«tinuosius Å¡io administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir tik juos nustačiusi priimti sprendimÄ dėl administracinės atsakomybės taikymo.

Å iuo atveju, pagal ANK 110 straipsnį V. Å . buvo nubaustas dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. 10 val. dalis valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės yra aptverta metaline tvora, įrengti rakinami metaliniai vartai ir taip trukdoma pastatų savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotis pastatais ir valstybinio žemės sklypo dalimi pagal nustatytÄ paskirtį, užtveriant ir užrakinant įvažiavimÄ Ä¯ žemės sklypÄ . Nei vienas iÅ¡ anksčiau aptartų ANK 110 straipsnio 1 dalyje požymių (savavaliÅ¡kas žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinių užėmimas arba naudojimas) nenurodomas, todėl iÅ¡ skundžiamo nutarimo nėra aiÅ¡ku, ar V. Å . yra administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl savavaliÅ¡ko valstybei priklausančio žemės sklypo užėmimo, ar dėl jo naudojimo. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Å¡io procesinio dokumento turinio matyti, jog administracinis kaltinimas jam suformuotas dėl trukdymo pastatų savininkui naudotis pastatais ir valstybinio žemės sklypo dalimi pagal nustatytÄ paskirtį ir Å¡is trukdymas pasireiÅ¡kia tvoros aptvėrimu bei įvažiavimo į sklypÄ užėmimu.

ANK 261 straipsnyje, pagal kurį V. Å . veiksmai buvo kvalifikuoti administracinio nusižengimo protokole, numatyta administracinė atsakomybė dėl 1) žemės sklypų naudojimo ne pagal nustatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , taip pat 2) trukdymo žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ . Taigi, teismo vertinimu, administracinį nusižengimÄ skundžiamu nutarimu perkvalifikavus, pažeidimo apraÅ¡ymas bei jo esmė iÅ¡liko nepakitusi ir dėl to skundžiamame nutarime nėra atskleista V. Å . inkriminuojamo nusižengimo esmė.

Nors ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atskleidžiant kaltės turinį bÅ«tina tik nustatyti, kad užimdamas ar naudodamas nutarime nurodomÄ valstybinės žemės dalį asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, t. y. kad užėmė, naudojo, priskirdamas sau jam nepriklausančiÄ valstybinę žemę ir norėjo taip veikti, tačiau Å¡iuo atveju nutarime nurodoma ir nuoroda į teisės aktÄ , kurio reikalavimai pareiÅ¡kėjo veiksmais galimai buvo pažeisti. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Remiantis sisteminiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) aiÅ¡kinimu, žemės sklypo, kaip ir kito nekilnojamojo arba pagal savo pobÅ«dį kilnojamojo turto savininku yra laikomas asmuo, kuriam priklauso nuosavybės teisė į šį daiktÄ . Pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalį žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso virÅ¡utinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Teismo vertinimu, Å¡ios teisės akto nuostatos analizuojamos situacijos neatitinka, kadangi pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti laikomas nei žemės sklypo savininku, nei jo naudotoju aptariamo įstatymo kontekste, kadangi jis nuo 2018 m. nutraukus valstybinės žemės nuomos sutarti jokiu teisėtu pagrindu Å¡iuo žemės sklypu nedisponuoja.

Ne teismo tvarka priimamo nutarimo turiniui keliami reikalavimai nustatyti ANK 618 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad nutarime turi bÅ«ti nurodyta: nutarimÄ priėmusio pareigÅ«no pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio paÅ¡to adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ ; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Gretinant ANK 608 straipsnio 5 dalies, 609 straipsnio ir 618 straipsnio 2 dalies nuostatas spręstina, jog ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatytas nutarimo turinio teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad jame taip pat turi bÅ«ti nurodytos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, tarp jų ir jo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laikÄ , esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės tiek administracinei atsakomybei už padarytÄ administracinį nusižengimÄ teisingai nustatyti, tiek ANK 39 straipsnio nuostatoms taikyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamÄ realizavimÄ (įgyvendinimÄ ).

Nagrinėjamu atveju Institucijos priimtame nutarime, skiltyje „pažeidimo esmė“, nurodoma iÅ¡ esmės ne pažeidimo esmė, o Institucijos atlikto patikrinimo metu nustatyta aplinkybė – ne vietoje pastatyta tvora bei vartai, tačiau iÅ¡ esmės nepateiktas motyvuotas bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimas, kaip to reikalauja ANK 618 straipsnio 2 dalis. Kitaip tariant, iÅ¡ Institucijos nutarimo turinio galima tik daryti prielaidÄ , koks ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis (savavaliÅ¡kas žemės užėmimas ar naudojimas) juo nustatytas, tačiau iÅ¡ esmės nutarime tiksliai ir jis neįvardintas bei motyvuotai nesusietas su faktinėmis bylos aplinkybėmis, motyvuotai nepasisakyta dėl subjektyviojo Å¡io administracinio nusižengimo požymio – kaltės, jos turinio ir jÄ patvirtinančių įrodymų, nurodytas specialusis įstatymas, tačiau, įvertinus tai, kad ANK 110 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, nėra aiÅ¡ku, kokia Å¡io įstatymo nurodymo paskirtis ir kokiÄ bylai reikÅ¡mingÄ aplinkybę patvirtina ar paneigia.

Skundžiamas nutarimas yra suraÅ¡ytas formaliai, jame neatskleista bylos esmė, neanalizuotos jokios aplinkybės, kurios galėtų sudaryti pagrindÄ spręsti, kad bÅ«tent V. Å . padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , tai yra užėmė ir (ar) naudojosi žemės sklypu savavaliÅ¡kai. Jame nėra iÅ¡dėstyti jokie asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn motyvai, nenurodoma, kas konkrečiai ir kada įrengė minėtus tvorÄ bei rakinamus vartus. Pažymėtina, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik veikimu, t. y. savavaliÅ¡ku konkretaus objekto (žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio) užėmimu ir/arba savavaliÅ¡ku tokio objekto (žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio) naudojimu.

Tiek užėmimo, tiek naudojimo sÄ vokų turinys apima tik aktyvius asmens veiksmus, tačiau Å¡iuo atveju skundžiamame nutarime nėra konstatuota, kad Å¡iuos veiksmus atliko bÅ«tent V. Å ., o ne kitas asmuo, taip trukdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui naudotis jam priklausančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra aptvertas kartu su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra ne V.

Å ., bet kitas asmuo. IÅ¡ liudytojos S. A. parodymų turinio matyti, kad apie neplaninio patikrinimo atlikimÄ buvo praneÅ¡ta ir minėto pastato savininkui, tačiau, kadangi jis neatvyko, su juo nebuvo bendrauta, o tai, jog savavaliÅ¡kai žemės sklypÄ naudoja ir (ar) yra užėmęs V. Å ., buvo nustatyta iÅ¡ to, kad bÅ«tent jis atvyko į patikrinimÄ ir atrakino vartus.

Kaip minėta, nutarime nurodytas tik nustatytas valstybinės žemės aptvėrimo faktas, tačiau nedetalizuota, kokiais ir kieno veiksmais valstybinė žemė užimta, kada tai padaryta, nuo kada ir kaip ji naudojama, taigi nutarime apsiribota iš esmės tik ANK 110 straipsnio dispozicijoje nurodyto vieno objektyviojo požymio (kuris, kaip jau minėta, taip pat nėra aiškiai įvardytas) nustatymu bei konstatavimu, kad šis faktas objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

Teismo posėdžio metu patikrinimÄ atlikusi NŽT darbuotoja nurodė, kad galimo pažeidimo padarymo laikas nebuvo nustatinėjamas, kadangi Å¡i institucija ANK 39 straipsnio nuostatų netaiko. Vis dėlto pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog objektyvus pakaltinamumas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintÄ asmens nekaltumo prezumpcijos principÄ , asmens teisę į teisingÄ teismÄ , nuobaudos skyrimo tik remiantis įstatymu taisyklę, taip pat ir konstitucinį teisinės valstybės principÄ .

Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl vien objektyviojo administracinio nusižengimo požymio nustatymo nepakanka sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , kadangi bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, tarp jų ir bÅ«tinÄ jį subjektyvųjį tokio administracinio nusižengimo požymį – kaltę.

Institucija priimtame nutarime V. Å . kaltės klausimu nepasisakė, iÅ¡ esmės sudarydama prielaidas spręsti, kad vien fakto, jog jo anksčiau naudotÄ sklypo dalį juosianti tvora užima ir dalį valstybinės žemės, pakanka spręsti, jog jis kaltas dėl Å¡io administracinio nusižengimo padarymo. Nevertinant ir nepasisakant dėl V. Å . kaltės, Å¡iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. Å . žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 m., o neplaninis patikrinimas atliktas tik 2022 m. rugpjūčio 25 d., tai yra po nuomos sutarties nutraukimo praėjus beveik 4 metams.

Kaip matyti iš S. A. parodymų turinio, jokie patikrinimai per šį laikotarpį nebuvo atliekami.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas suraÅ¡omas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokiÄ veikÄ norima taikyti administracinę atsakomybę. Å iuo atveju, skundžiamame nutarime apraÅ¡ant pažeidimo esmę, ji apibrėžiama neaiÅ¡kiai ir padrikai.

Pažymėtina, kad ne tik teismo, bet ir institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas, jam įsiteisėjus, yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl administracinio nusižengimo, kuris, dažnu atveju, savo sankcijos pobÅ«džiu ir asmeniui dėl to sukeliamomis, be kita ko, finansinėmis, pasekmėmis, yra artimas baudžiamosiose bylose kylantiems padariniams. Dėl Å¡ios priežasties ne tik nutarimo formai, bet ir turiniui keliami itin aukÅ¡ti ANK 618 straipsnio 2 dalyje esančių nuostatų atitikties reikalavimai, jis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nutarimas yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl įvykio, veikos sudėties, asmens kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taigi, tiek teismo, tiek ir institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimÄ , vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Institucijos atstovas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ , privalo savo iÅ¡vadas grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, o pats nutarimas turi bÅ«ti motyvuotas.

Teismo vertinimu, Institucijos atstovas Å¡iuo atveju nutarimo turiniui keliamus reikalavimus įvykdė tik iÅ¡ dalies, o ir Å¡i dalis labai nedidelė. Skundžiamame nutarime padaręs iÅ¡vadas dėl V. Å . kaltės įvykdžius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , neiÅ¡dėstė surinktų įrodymų turinio, jų neaprašė, kaip ir minėta, iÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame nėra atliktas iÅ¡ esmės joks įrodymų vertinimas, o ir tas, kuris atliktas, buvo grindžiamas tik administracinio nusižengimo perkvalifikavimu. Jame nenurodyti nusižengimo kvalifikavimo motyvai. Skundžiamame nutarime nenurodyta, kokias konkrečiai faktines aplinkybes patvirtina ar paneigia administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai, neatliktas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas. Å iame kontekste pažymėtina, kad iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiÅ¡kumo reikalavimas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad procesÄ užbaigiančiame procesiniame dokumente negali bÅ«ti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingam procesiniam sprendimui priimti. Baigiamieji aktai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu Å¡io reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija, kadangi teisingumo vykdymas suponuoja tai, kad asmeniui baudžiamojo pobÅ«džio teisines pasekmes sukuriantis dokumentas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytais argumentais (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Å iuo atveju, kai teisė priimti procesinius sprendimus administracinio nusižengimo bylose deleguojama institucijoms, Institucijos atstovui iÅ¡ esmės neatlikus bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo, jų analizės, kurie bÅ«tų leidę suprasti, kodėl V. Å . buvo pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , toks proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybÄ .

Å iuo atveju, teisme nagrinėjant V. Å . atstovės skundÄ atlikus įrodymų tyrimÄ , buvo papildomai apklausti liudytojai. Vis dėlto, vien Å¡i aplinkybė nesudaro teisinių prielaidų teismui net ir iÅ¡dėsčius iÅ¡samius ir visapusiÅ¡kus motyvus dėl pareiÅ¡kėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, tokiu bÅ«du iÅ¡taisant institucijos nutarimo netinkamÄ motyvavimÄ , iÅ¡taisyti skundžiamame nutarime teisiÅ¡kai ydingai suformuotÄ administracinį kaltinimÄ , kadangi iÅ¡ jo turinio netgi nėra aiÅ¡ku, ar valstybinės žemės užėmimu, ar naudojimu V. Å . buvo kaltinamas, jame akcentuojant ne ANK 110 straipsnio 1 dalyje, o ANK 261 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius (trukdymÄ naudotis žemės sklypu).

Visi aptarti administracinį procesÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjant teisme pagal V. Å . atstovės skundÄ dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo, susidarė tokia situacija, kuomet be papildomo tyrimo nėra galimybės nustatyti ir įvertinti, ar V. Å . inkriminuotas pažeidimas atitinka kurį nors iÅ¡ alternatyvių ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių, nors administracinė nuobauda asmenims gali bÅ«ti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį. Asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis – subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimÄ , administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimÄ skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltės.

ANK 617 straipsnio 3 dalyje įvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ne teismo tvarka nuostatos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole ar nutarime suformuluotÄ kaltinimÄ naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokole ir nutarime suformuluoto kaltinimo turinį. Minėtoje įstatymo nuostatoje administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigÅ«nui suteikiama diskrecijos teisė tik: pakeisti nuorodÄ Ä¯ Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ teisės aktÄ , kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimÄ , jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ teisės aktÄ , kuriame nustatyta atsakomybė už padarytÄ administracinį nusižengimÄ . Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog pareigÅ«nas nagrinėja bylÄ tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimÄ , pagal kurį jam perduota medžiaga. Administracinio nusižengimo byloje kaltinimas negali bÅ«ti keičiamas ir teismui nagrinėjant bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundÄ dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo, juolab teismas neturi pagrindo sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties savo iniciatyva inkriminuojant vienÄ iÅ¡ alternatyvių straipsnio dispozicijoje nurodytų požymių.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Institucijos atstovas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikinamas ir V. Å . byla grÄ Å¾inama institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Panaikinus skundžiamÄ nutarimÄ ir grÄ Å¾inus V. Å . administracinio nusižengimo bylÄ institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ , pripažintina, kad nusižengimo tyrimas atliktas nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai. Esant tokioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės skundo argumentai dėl V. Å . veiksmų atitikties ANK 110 straipsnio 1 dalies nuostatoms atskirai nevertintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Å . atstovės advokatės N. Ž. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 1 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) bei grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ .

Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Vita Padriezaitė