fb2ddd8e-451f-40e2-a2e7-4a85a071e692 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-866-413/2013;

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01296-2012-6;

Pirmosios instancijos teismo teisėja: Jolanta Damulienė;

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 121.18; 121.21; 128.13

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1643-490/2012 pagal pareiÅ¡kėjo V. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl civilinės bÅ«klės aktų įrašų pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

PareiÅ¡kėjas V. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti suinteresuoto asmens Jonavos rajono savivaldybės

administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vadÄ Nr. 4M-8/2010, kuria atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ sugrÄ Å¾inti

jam tikrÄ jį vardÄ , pavardę ir tautybę, bei įpareigoti suinteresuotÄ asmenį pakeisti 1951 m. spalio 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos

civilinės metrikacijos biuro įraÅ¡e Nr. 879 pareiÅ¡kėjo vardÄ Ä¯ „W.“, pavardę į „B.“,

gimimo vietÄ Ä¯ „(duomenys neskelbtini)“; pakeisti tėvo vardÄ , pavardę ir tautybę į „K. B., vokietis“; pakeisti mamos pavardę ir tautybę į „S. B.-B., vokietė“; pakeisti 1951 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuro santuokos įraÅ¡e Nr. 1313 pareiÅ¡kėjo vardÄ , pavardę ir tautybę į „W. B., vokietis“.

Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. balandžio 20 d. kreipėsi su prašymu į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės

metrikacijos skyrių sugrÄ Å¾inti jam turėtÄ vardÄ , pavardę ir tautybę iÅ¡ V. B., lietuvis, į W. B., vokietis,

kadangi pareiškėjo vardas, pavardė ir tautybė buvo neteisėtai ir nepagrįstai

sulietuvinti bei klaidingai prašomame ištaisyti 1951 m. spalio 2 d. Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos biuro gimimo liudijimo įraše Nr.

879. Pareiškėjas dėl amžiaus ir sveikatos būklės neprisimena ir negali nurodyti aplinkybių dėl neteisėto ir nepagrįsto jo vardo, pavardės bei tautybės

pakeitimo ir sulietuvinimo minėtame įraÅ¡e. 2010 m. liepos 8 d. suinteresuotas asmuo surašė iÅ¡vadÄ , kuria atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ

sugrÄ Å¾inti jam tikrÄ jį vardÄ , pavardę ir tautybę, tačiau, pareiÅ¡kėjo manymu, Å¡i iÅ¡vada yra nepagrįsta ir neteisėta, yra pažeistos ir netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, dėl ko priimta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtinta neteisinga iÅ¡vada turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia bei panaikinta, o suinteresuotas asmuo įpareigotas patenkinti pareiÅ¡kėjo

praÅ¡ymÄ . Pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ yra 2011 m. birželio 9 d. Vokietijos Federacinės Respublikos iÅ¡duotas vietoje prarasto II pasaulinio karo

metu Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pažymėjimas, kuris legalizuotas 2008 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-415 patvirtintų „Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių“ 8 straipsnio pagrindu, iÅ¡verčiant šį dokumentÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ ir

patvirtinant notaro parašu bei antspaudu su Lietuvos valstybės herbu. Be to, 2011 m. liepos 27 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažyma Nr. (P1-5422)P2-4785 vienareikšmiškai

patvirtina pareiÅ¡kėjo, kaip vokiečio W. B., gimimÄ (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, bet ne (duomenys neskelbtini), kaip kad

neteisėtai ir nepagrįstai įrašyta 1951 m. spalio 2 d. Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos biuro gimimo liudijimo įraše Nr. 879. CK 3.282

straipsnis bei paminėtų Taisyklių 10 straipsnis nėra teisinis pagrindas atsisakyti grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui tikrÄ jį vardÄ , pavardę ir tautybę, tačiau yra tik teisinis pagrindas neraÅ¡yti tikrojo pareiÅ¡kėjo vardo, pavardės ir tautybės

lietuvių kalba. Be to, tas faktas, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. negalioja Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas yra tik Lietuvos

Respublikos teisinė problema ir diskriminacijos kitataučių atžvilgiu įrodymas, bet ne teisinis pagrindas negrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui tikrosios jo tautybės. PareiÅ¡kėjo sÅ«nui bei jo vaikams kaip vokiečiams yra iÅ¡duoti Vokietijos Federacinės Respublikos piliečių pažymėjimai ir pasai, tačiau neteisėtas ir nepagrįstas pareiÅ¡kėjui vardo, pavardės ir tautybės negrÄ Å¾inimas sudaro nepatogumus neturėti jiems tos pačios pavardės ir tautybės su pareiÅ¡kėju.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė, priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas sprendimÄ motyvavo Å¡iais argumentais:

1. Dėl Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pažymėjimo legalizavimo. PareiÅ¡kėjas pateikė 2011 m. birželio 9 d. Vokietijos Federacinės Respublikos jam iÅ¡duotÄ vietoje prarasto II pasaulinio karo metu Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pažymėjimÄ , kuris, pareiÅ¡kėjo nuomone, yra legalizuotas, iÅ¡verčiant jį į lietuvių kalbÄ ir patvirtinant notaro paraÅ¡u bei antspaudu. Å io dokumento, kurio nuoraÅ¡o atitikimo pateiktam dokumentui tikrumÄ paliudijo 2011 m. lapkričio 16 d. Tauragės rajono Pirmojo

notaro biuro notarė A. B., vertimo į lietuvių kalbÄ kopijoje įraÅ¡yta, kad 2011 m. birželio 9 d. Kiolne pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas pilietybės pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad W. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra Vokietijos pilietis

(b. l. 13-14). Teismas nurodė, kad Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas, iÅ¡duotas užsienio valstybėje, turi bÅ«ti legalizuotas ar patvirtintas jo kilmės valstybėje specialia pažyma (Apostille), kaip tai numato 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dėl užsienio valstybėse iÅ¡duotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, kuriÄ Lietuvos Respublika ratifikavo 1996 m. rugsėjo 24 d. (įsigaliojo 1997-07-19), bei Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160, 10 punktas. Atsižvelgdamas į tai, kad teismui pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas - užsienio valstybėje iÅ¡duotas dokumentas nėra legalizuotas ar patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, teismas sprendė, kad jame nurodyti faktiniai duomenys neturi įrodomosios galios. Teismas nurodė, kad minėto dokumento legalizavimas įstatymų numatyta tvarka yra pareiÅ¡kėjo pareiga, nes teismui tokie įgaliojimai nesuteikti.

2. Dėl raÅ¡ytinių įrodymų pateikimo. PareiÅ¡kėjas savo reikalavimams pagrįsti pateikė 2011 m. liepos 27 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymÄ Nr. (P1-5422) P2-4785, kurioje, jo teigimu, nurodytas pareiÅ¡kėjo, bÅ«tent kaip vokiečio, ir bÅ«tent vardu „W.“ bei pavarde „B.“ gimimas. Teismas sprendė, kad Å¡i pažyma pareiÅ¡kėjo teiginių nepatvirtina ir prieÅ¡ingai, joje nurodoma, kad Kauno metropolijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įraÅ¡yta, kad 1934

m. gegužės 5 d. pakrikštytas K. ir S., iki santuokos B., B. sūnus vardu V. L. (taip dokumente), gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l.

15), taigi pareiškėjo vardas ir pavardė – V. L. B., gimęs Lietuvoje (duomenys neskelbtini) yra lietuviški, o ne vokiški - W.

B. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad Å¡ioje pažymoje nurodytas pareiÅ¡kėjo bÅ«tent kaip vokiečio, ir bÅ«tent vardu „W.“ bei pavarde „B.“ gimimas.

3. Dėl gimimo akto įrašų galiojimo. Teismas

nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pateikė du savo gimimo akto įraÅ¡us – 1951 m. spalio 2 d. Kauno miesto CBAÄ® biure padarytÄ civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡Ä (atkurtÄ ) ir 1934 m. gegužės 5 d. JoniÅ¡kio Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygos įraÅ¡Ä (pirminį).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 127.1. punkte nustatyta, jei

paaiÅ¡kėja, kad tam pačiam asmeniui įraÅ¡yti du vienodi įraÅ¡ai (Å¡iuo atveju – gimimo), atkurtasis civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡as anuliuojamas; praÅ¡ymÄ anuliuoti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä asmuo pateikia jo pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai. Remiantis paminėtu teisės aktu teismas sprendė, kad

pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas pakeisti vardÄ , pavardę ir tautybę anuliuotiname 1951 m. gimimo akto įraÅ¡e negali bÅ«ti tenkinamas. Teismas pažymėjo, kad Å¡ios kategorijos bylose

negali iÅ¡eiti už reikalavimo ribų ir keisti pareiÅ¡kimo dalykÄ , todėl pareiÅ¡kėjas pats turi kreiptis su praÅ¡ymu į Civilinės metrikacijos skyrių dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. IÅ¡ Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus bylos Nr. 4M-8/2010 ir joje esančios 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vados dėl vardo, pavardės, tautybės pakeitimo Nr. 4M-8/2010, 2010 m. birželio 23 d. patvirtintos Teisingumo ministerijos, teismas nustatė, kad gimimo įraÅ¡e Nr. 879, įraÅ¡ytame 1951 m. spalio 2 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, skiltyje „žinios apie vaikÄ â€œ, pareiÅ¡kėjo tautybė nenurodyta, santuokos akto įraÅ¡e Nr. 1313, įraÅ¡ytame 1951 m. rugpjūčio 18 d.

Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, skiltyje „jis“ yra įrašyta „V. B., tautybė lietuvis“. Pareiškėjas yra vedęs, neturi

nepilnamečių vaikų. Civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis CK 3.282 straipsniu ir Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių, patvirtintų

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 (Žin., 2001, Nr. 56-2007; 2008, Nr. 126-4823; 2009, Nr. 123-5297) 1, 5.3, 8, 10,

11.3,11.5 punktais, siūlė prašymo dėl vardo, pavardės, tautybės pakeitimo netenkinti. Išvadoje nurodė, kad vadovaujantis CK 3. 282 straipsniu, Taisyklių

10 punktu, atsižvelgiant į tai, kad lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, leisti keisti vardÄ iÅ¡ V. į W. nėra teisinio pagrindo. IÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo pateiktos užsienio valstybės įstaigos iÅ¡duotos dokumentų kopijos nėra patvirtintos Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo leisti keisti pavardę iÅ¡ B. į B. Taisyklių 1 punktas nurodo, kad tautybės keitimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas, kuris nuo 2010 m. sausio 1 d. negalioja, todėl nėra pagrindo leisti keisti tautybę iÅ¡ lietuvis į vokietis.

4. Dėl galimybės keisti pareiÅ¡kėjo vardÄ ir pavardę. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniu, nustatančiu, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos CK 3.282 straipsniu, nustatančiu, jog civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai įraÅ¡omi lietuvių kalba, vardas, pavardė ir vietovardžiai raÅ¡omi pagal lietuvių kalbos taisykles, teismas nurodė, kad civilinės bÅ«klės aktai yra registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ar iÅ¡taisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (CK 3.281 str.). Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 8 punkte nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai daromi lietuvių kalba. Todėl teismas sprendė, kad Civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡vadoje Nr. 4M-8/2010 yra teisingai nurodyta, jog lietuvių kalbos

abėcėlėje nėra raidės „W“, dėl ko leisti pareiÅ¡kėjui keisti vardÄ V. į W. nėra

teisinio pagrindo. Tuo pačiu pagrindu negali bÅ«ti pakeista ir pareiÅ¡kėjo motinos mergautinė pavardė B. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad praÅ¡ydamas pakeisti 1951 m. gimimo akto ir santuokos įraÅ¡e tėvų vardus ir pavardę, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pakeisti ir jų tautybę – vokietis, vokietė, kai minėtuose įraÅ¡uose nurodyta, jog tėvų tautybė – lietuviai. Teismo vertinimu, gali bÅ«ti, kad pareiÅ¡kėjas, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ dalyje dėl tėvų tautybės keitimo, vadovavosi tuo, jog jiems yra suteikta Vokietijos pilietybė. Vadovaudamasis 1997 m. Europos konven­ci­ja dėl pi­lie­ty­bės, teismas

pažymėjo, kad pi­lie­ty­bė nė­ra tautybė ir pi­lie­ty­bė nė­ra tau­ty­bės

pakaita­las. Tai yra dvi skir­tin­gos ka­te­go­ri­jos. Tautybė su­ponuo­ja tik­tai

et­ni­nę kil­mę ir, kaip to­kia, ne­su­po­nuo­ja as­mens tei­sių ir pa­rei­gų

vals­ty­bei. O pi­liety­bė pa­gal Kon­ven­ci­jos 1 straips­nį yra asmens tei­si­nis

ry­šys su valsty­be ir jis ne­nu­ro­do ir netu­ri nu­ro­dy­ti jo et­ni­nės kil­mės.

Pi­lie­ty­bė įgyjama ir jos ga­li­ma ne­tek­ti įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka,

bet tautybės aki­vaiz­džiai nie­kas ne­ga­li atimti.

5. Dėl Civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡vados panaikinimo ir įpareigojimo civilinės bÅ«klės aktuose pakeisti duomenis. Byloje nustačius, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2010 m. liepos 8 d. iÅ¡vada Nr. 4M-8/2010 yra teisėta ir pagrįsta, teismas sprendė, kad naikinti jÄ nėra pagrindo (CK 3.286 str. 1d.). Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė (CPK 178 str.), jog yra teisinis

pagrindas keisti duomenis (vardÄ , pavardę, tapatybę) 1951 m. spalio 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biuro įraÅ¡e Nr.

879 bei atitinkamai 1951 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuro santuokos įraÅ¡e Nr. 1313, dėl ko jo praÅ¡ymÄ dėl reikalavimo įpareigoti suinteresuotÄ asmenį Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti duomenis minėtuose civilinės bÅ«klės aktuose atmetė kaip nepagrįstÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismo sprendime daroma nepagrįsta prielaida, kad pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas pakeisti jo ir jo tėvų tautybę, vadovavosi tuo, jog tėvams yra suteikta Vokietijos pilietybė, dėl ko sprendime netinkamai taikoma ir aiÅ¡kinama 1997 m. Europos konvencija dėl pilietybės, t. y. kad pilietybė nėra tautybė ir pilietybė nėra tautybės pakaitalas. Jeigu sprendime nustatoma, kad tautybė suponuoja tiktai etninę kilmę ir pilietybė nenurodo ir neturi nurodyti etninės kilmės, kad pilietybė įgyjama ir jos galima netekti įstatymo nustatyta tvarka, bet tautybės akivaizdžiai niekas negali atimti, tai atsisakydamas patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl jo ir jo velionių tėvų tautybės atstatymo ir grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja pats sau ir atima iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bei jo velionių tėvų vokiečių tautybę, nepagristai ir neteisėtai atsisako atstatyti pareiÅ¡kėjui ir jo velioniams tėvams vokiečių tautybę, atima vokiečių tautybę iÅ¡ pareiÅ¡kėjo sÅ«naus (atstovo) ir jo vaikų A. ir A.-A., nes, pažeisdamas CPK 270 straipsnio nuostatas, nenurodo argumentų, kuriais atmetami pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (vokiečių tautybės asmenų pilietybės pažymėjimai ir pasai), kuriuose vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta jų, kaip vokiečių, tautybė.

Apeliantas nurodo, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjo velioniai tėvai ir pats pareiškėjas būtų kitos tautybės, tai pagal galiojančius Vokietijos federacinės Respublikos įstatymus jam ir jo atstovui bei atstovo vaikams nebūtų išduoti nei Vokietijos piliečių pažymėjimai, nei pasai. Toks sprendimas riboja pareiškėjo ir jo palikuonių teises ir laisves į tautybę ir verčia tapti ir būti lietuviais, kas yra pareiškėjo, kaip vokiečio, etninės kilmės įžeidimas.

LR Konstitucijos 37 straipsnis garantuoja Lietuvos piliečiams, priklausantiems tautinėms bendrijoms, teisę puoselėti savo kalbÄ , kultÅ«rÄ ir papročius, o 35 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai. Teismo sprendimas nepagrįstai ir neteisėtai neleidžia pareiÅ¡kėjui ir jo palikuonims priklausyti vokiečių tautinei bendrijai ir puoselėti savo kalbÄ , kultÅ«rÄ ir papročius. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad neva Asmens vardo, pavardės ir tautybės pakeitimo taisyklių l punktas nurodo, kad tautybės keitimo pagrindus nustato Tautinių mažumų įstatymas, kuris nuo 2010 m. sausio 1 d. negalioja, nes tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja minėtiems Konstitucijos 35, 37 straipsniams ir pačiose Taisyklėse nustatytiems vardo, pavardės ir tautybės keitimo pagrindams bei bendroms nuostatoms, pagal kuriuos yra galimas vardo, pavardės ir tautybės pakeitimas pateikus atitinkamus dokumentus ir esant atitinkamiems pagrindams.

2. Teismas nepagrįstai taikė CPK 178 straipsnį ir nustatė, kad neva pareiÅ¡kėjas neįrodė teisinio pagrindo atstatyti jam tikrÄ jį vardÄ , pavardę ir tautybę bei pakeisti juos atitinkamuose civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose, kad pateiktos užsienio valstybės įstaigose iÅ¡duotos dokumentų kopijos nėra patvirtintos Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka, pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas piliečio pažymėjimas nėra legalizuotas jo kilmės valstybėje specialia pažyma (Apostille). Å i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja 2012 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apygardos teismo nutarčiai, kuri yra privaloma civilinę bylÄ nagrinėjančiam pirmos instancijos teismui. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad teismas Å¡iose bylose yra aktyvus, savo iniciatyva gali surinkti trÅ«kstamus įrodymus, kitus bylai reikalingus dokumentus bei duomenis, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, ieÅ¡kovo reikalavimÄ patvirtinantys dokumentai gali bÅ«ti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje ar teisminio nagrinėjimo metu. 2012 m. spalio 12 d. (skunde neteisingai nurodyta rugsėjo 12 d.) nutartyje pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai, tame tarpe ir apylinkės teismui pateiktas piliečio pažymėjimas, neatitinka CPK reikalavimų ir įpareigojo pateikti dokumentų originalus, kad teismas galėtų patvirtinti kopijas arba tinkamai patvirtintas kopijas. Tačiau minėta nutartimi teismas nepareikalavo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikti kitos valstybės iÅ¡duoto piliečio pažymėjimo, patvirtinto specialia pažyma (Apostille), todėl pats pirmosios instancijos teismas pažeidė Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir jos nevykdė, nes aktyviai nerinko ir neiÅ¡reikalavo trÅ«kstamų įrodymų, kad galėtų visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Jeigu minėta 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi parengiamajame teismo posėdyje vėl bÅ«tų pareikalauta pateikti minėto dokumento legalizuotÄ kopijÄ , bÅ«tų buvę galima kreiptis į Vokietijos ambasadÄ Vilniuje dėl Apostilės.

3. Teismo sprendimas netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo yra grindžiamas prieÅ¡taraujančiais vienas kitam raÅ¡ytiniais įrodymais: 2011 m. liepos 27 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažyma Nr. (P-5422)P2-4785 ir 1951 m. spalio 2 d. Kauno miesto CBAÄ® biure padarytu civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡u apie pareiÅ¡kėjo gimimo datÄ ir kitus faktus. Tačiau minėti dokumentai buvo pateikti teismui ne kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, bet kaip klastotės, kad pirmosios instancijos teismas jais nesivadovautų ir atmestų CPK 184 straipsnio pagrindu, kadangi minėtus lietuviÅ¡kus suklastotus raÅ¡ytinius įrodymus paneigia kiti, t. y. atitinkantys tikrovę raÅ¡ytiniai dokumentai, dėl kurių atmetimo, pažeisdamas CPK

270 straipsnio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Jeigu pareiÅ¡kėjas ir jo velioniai tėvai nebÅ«tų vokiečių etninės kilmės, tai pareiÅ¡kėjui ir jo Å¡eimai nebÅ«tų leista 1941 metais sugrįžti į Vokietijos imperijÄ ir nebÅ«tų 1941 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡duoti pilietybės pažymėjimai ir pasai. Taip pat pareiÅ¡kėjas, kaip vokietis, tarnavo Vokietijos kariuomenėje Vermachte II pasaulinio karo metais ir dalyvavo Peterburgo (Leningrado) apsiaustyje. Be to, pareiÅ¡kėjui kaip vokiečių kariÅ¡kiui Å¡altu bÅ«du buvo iÅ¡deginta kraujo grupė pažastyje, kuriÄ jis turi ir Å¡iuo metu, kas nebuvo daroma kitų tautybių, tarnavusių II pasaulinio karo metais Vokietijos Imperijos pusėje kariÅ¡kių atžvilgiu. Todėl vardas, pavardė ir tautybė pareiÅ¡kėjui neatstatoma nepagrįstai ir neteisėtai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo praÅ¡o pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (2 t. b. l. 34).

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas.

Dėl dokumento legalizavimo

PareiÅ¡kėjas, reikÅ¡damas reikalavimÄ pakeisti civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us (sugrÄ Å¾inti jam ir jo tėvams tikruosius vardÄ , pavardę ir tautybę) pateikė Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pažymėjimÄ (1 t., b. l. 13-14), kurį pirmosios instancijos teismas pripažino netinkamu įrodymu byloje, kadangi jo autentiÅ¡kumas nėra patvirtintas nustatyta tvarka. Kaip numatyta 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse iÅ¡duotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (Žin., 1997, Nr. 68-1699) 2 straipsnyje, kurios dalyvė yra ir Lietuvos Respublika, teismui turi bÅ«ti Å¡ios konvencijos pagrindu pateikiami patvirtinti bei autentifikuoti apostile užsienio Å¡alių dokumentai. Pažymėtina, kad dokumentų tvirtinimas pažyma (Apostille) – tai dokumente esančio paraÅ¡o, pasiraÅ¡iusio asmens pareigų ir antspaudo tikrumo, patvirtinimas pažyma (Apostille), numatyta minėtoje 1961 m. Hagos konvencijoje. Dokumento legalizavimo ar patvirtinimo pažyma (Apostille) reikalinga tam, kad vienoje valstybėje iÅ¡duoti oficialÅ«s dokumentai galiotų kitoje valstybėje. Gali bÅ«ti legalizuojami ir tvirtinami pažyma (Apostille) Å¡ie oficialÅ«s dokumentai:

-  išduoti valstybės ir savivaldybės institucijų ar pareigūnų, taip pat išduoti prokuroro, teismo pareigūno arba teismo sprendimus vykdančio asmens;

- administraciniai dokumentai;

- notariniai aktai;

- fizinių asmenų pasirašytų dokumentų oficialūs patvirtinimai;

- notariniai oficialių dokumentų nuorašai.

Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160, 10 punktas nustato, kad užsienio valstybių institucijų iÅ¡duoti dokumentai turi bÅ«ti iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos SÄ jungos teisės aktai nenustato kitaip. Jeigu pateikiamos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių institucijų iÅ¡duotų dokumentų kopijos, jos atitinkamai turi bÅ«ti patvirtintos notaro arba konsulinio pareigÅ«no paraÅ¡u ir antspaudu su Lietuvos valstybės herbu.

Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo pateikto įrodymo (piliečio pažymėjimo) leistinumo ir jo galios, pagrįstai rėmėsi aukščiau nurodyta Hagos konvencija bei paminėtomis Taisyklėmis ir vadovaudamasis CPK 185 straipsniu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad remtis tokiu įrodymu, kuris nepatvirtintas Apostille arba konsulinio darbuotojo paraÅ¡u ir antspaudu su Lietuvos valstybės herbu, teismas negali. Aptariamam kontekste apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas, privalėdamas tokio pobÅ«džio bylose bÅ«ti aktyvus, turėjo pareigÄ kreiptis į kompetentingas institucijas ir iÅ¡sireikalauti tinkamos formos pareiÅ¡kėjo piliečio pažymėjimÄ .

CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatos reiÅ¡kia, kad ir tokio pobÅ«džio bylose privaloma taikyti rungimosi principÄ . PareiÅ¡kėjas, kaip savarankiÅ¡kas proceso dalyvis naudodamasis savo teisėmis jo pasirinktu bÅ«du privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, iÅ¡ įrodymų visumos privalo daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog 2012 m. spalio 12 d. nutartyje dėl pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teismas nepareikalavo iš pareiškėjo pateikti kitos valstybės išduoto piliečio pažymėjimo, patvirtinto specialia pažyma (Apostille), kadangi tokie teismo nurodymai buvo duoti 2012 m. birželio 13 d. teismo nutartyje dėl pareiškėjo pareiškimo trūkumų pašalinimo (1 t., b. l. 26-28).

Dėl įrašų ne lietuvių kalbos rašmenimis

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniu, CK 3.282 straipsniu, Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160, 8 punktu ir Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111, 10 punktu pagrįstai sprendė, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai privalo bÅ«ti daromi lietuvių kalba, todėl leisti keisti pareiÅ¡kėjo vardÄ V. į W., o motinos mergautinę pavardę B., kai lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, nėra teisinio pagrindo. Kadangi, kaip jau nurodyta anksčiau dėl pareiÅ¡kėjo pilietybės pažymėjimo legalizavimo, pareiÅ¡kėjas leistinomis priemonėmis neįrodė Å¡io dokumento autentiÅ¡kumo, teismas, atsižvelgdamas ir į kitus bylos raÅ¡ytinius įrodymus (pareiÅ¡kėjo gimimo 1934 m. ir 1951 m. aktų įraÅ¡us) pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taisyti civilinės bÅ«klės aktuose pareiÅ¡kėjo pavardės ir jo tautybės. Atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo argumentais dėl tautybės keitimo remiantis suteikta Vokietijos pilietybe, teismas pagrįstai pažymėjo, kad pilietybė nėra tautybė arba tautybės pakaitalas, pilietybė įgyjama ir jos galima netekti tik įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tautybės niekas negali atimti. Nors apeliantas nurodo, kad jo 1934 m. ir 1951 m gimimo aktų įraÅ¡ai yra suklastoti ir Å¡ie dokumentai į bylÄ pateikti kaip klastojimo faktÄ patvirtinantys įrodymai, apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nurodomoms aplinkybėms apie dokumentų suklastojimÄ patvirtinti pareiÅ¡kėjas jokių duomenų nepateikė, pats Å¡iuos dokumentus teikė teismui bei kitoms institucijoms ir ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose nieko nenurodė apie Å¡ių dokumentų suklastojimÄ . Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisingai, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino ginčo santykį reguliuojančias teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, todėl naikinti teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

          Â

Teisėjas                                                                                              Gintautas

Koriaginas