fb2d4e0d-aaba-424f-affe-7624eafc653c · Kauno apygardos teismas

                                                                                                   Nr. 1S-290-238/2018             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49021-2015-7             Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo kaltinamosios Ž.

J. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 21 d. nutarties, kuria kaltinamajai Ž. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Ž. J. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi kaltinamajai Ž.

J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 8 d. Teismas konstatavo, kad kaltinamosios atžvilgiu anksčiau buvo paskirtos net dvi Å¡velniausios kardomosios priemonės neužtikrino jos dalyvavimo bylos teisminiame nagrinėjime, ji surasta tik pagal teismo paskelbtÄ paieÅ¡kÄ . IÅ¡ aplinkybių visumos darytina iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji, bÅ«dama laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Jokių pasikeitusių aplinkybių nėra nustatyta.Skunde kaltinamoji Ž. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį, kuria jai pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams ir pakeisti kardomÄ jÄ priemonę į Å¡velnesnę.Skunde nurodo, kad ji yra suimta nuo 2017 m. lapkričio 10 d., o teismo posėdžiai neįvyksta ne dėl jos kaltės. Ji jau yra davusi parodymus, savo kaltę pripažįsta, todėl Å¡iuo metu jai galėtų bÅ«ti taikoma Å¡velnesnė kardomoji priemonė.

BÅ«dama laisvėje ji galėtų dirbti ir padėti mamai auginti sesę, tačiau teismas jai nesuteikia Å¡anso pasitaisyti. Pasižada atvykti į visus teismo posėdžius.Teismo posėdžio metu prokurorė Loreta Å imkuvienė prašė skundÄ atmesti. Kaltinamosios Ž. J. skundas atmetamas.BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Å io straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomÄ jÄ priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumÄ , kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir darbÄ ar kitokį legalų pragyvenimo Å¡altinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos bÅ«klę, Å¡eiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikÅ¡mės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas gali bÅ«ti skiriama esant suėmimo skyrimo sÄ lygoms ir bent vienam iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.

Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme, taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Å ios nuostatos taikomos ir pratęsiant suėmimo terminÄ . Konstatuojama, kad teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimÄ , vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, ir aplinkybes, nustatytas baudžiamojoje byloje.

Kolegijos vertinimu, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino aplinkybes, nurodytas įstatyme ir nustatytas baudžiamojoje byloje, bei jas aiÅ¡kiai nurodė nutartyje.IÅ¡ teismo nutarties matyti, jog kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajai Ž. J. pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamoji, bÅ«dama laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo.

Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, jog Ž. J. kaltinama dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų.

Kaltinamoji yra daug kartų teista, nusikalstamas veikas padarė teistumui neiÅ¡nykus, todėl jai gali bÅ«ti skiriama ir reali laisvės atėmimo bausmė. Nors pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau visgi jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ .

Å io pagrindo egzistavimÄ taip pat patvirtina bylos duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje Å¡iame baudžiamajame procese neužtikrino kaltinamosios dalyvavimo teismo posėdžiuose, apie kuriuos ji bÅ«davo informuota tinkamai. Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi skyrė kaltinamajai atvesdinimÄ , tačiau policijos pareigÅ«nai nerado kaltinamosios jos nurodomoje ir nustatytoje gyvenamojoje vietoje, todėl jos atvesdinti nepavyko.

Be to, iÅ¡ Kauno AVPK Kauno m. Panemunės PK buvo gauta informacija apie tai, kad Ž. J. neatvykdavo periodiÅ¡kai registruotis į policijos įstaigÄ , taigi pažeidinėjo ir Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę. Darytina iÅ¡vada, kad Ž. J. piktybiÅ¡kai vengė teismo, neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius, trukdė procesui, ir tik iÅ¡davus Europos areÅ¡to orderį buvo pargabenta iÅ¡ užsienio valstybės. Kaip ir nurodė teismas, aplinkybės, dėl kurių Å¡velnesnės kardomosios priemonės kaltinamajai buvo pakeistos į griežčiausiÄ ­â€“ suėmimÄ , nepasikeitė, tokių aplinkybių nenurodoma ir kaltinamosios skunde.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia kitų aplinkybių visumos, kurios pagrindu buvo padaryta neabejotina iÅ¡vada, jog kaltinamajai bÅ«tina taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes konstatuojama, jog teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«dama laisvėje bei suvokdama gresiančios atsakomybės ir realios laisvės atėmimo bausmės neiÅ¡vengiamumÄ , kaltinamoji Ž. J. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, todėl kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu pratęsė pagrįstai.Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamosios Ž.

J. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, gresiančios bausmės griežtumas, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtÄ jÄ Ä¯ laisvę ir skirti jai kitÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ar jų kompleksÄ (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Ž. J. Å¡iuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas, atsižvelgiant į proceso stadijÄ , parinktas teisingai ir pagrįstai.

Nei viena Å¡velnesnė kardomoji priemonė Å¡iuo atveju neužkirs galimybės kaltinamajai bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, t. y. nebus įgyvendinti BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai. Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktikÄ , kad vieÅ¡ojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Ä®vertinus nusikaltimus, kuriais kaltinama Ž. J., atsižvelgus į jų pobÅ«dį ir sunkumÄ , kaltinamosios asmenybę, pavojingumÄ visuomenei, vieÅ¡asis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis ir toliau taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę.Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamosios teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikÅ¡mingam ir pakankamam suėmimo skyrimo pagrindui.

Å iuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieÅ¡tarauja proporcingumo principui. Dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį, todėl kaltinamosios Ž. J. skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, n u t a r i a : kaltinamosios Ž. J. skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 21 d. nutartį palikti galioti.Å i nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai             Kęstutis Dargužis              Danguolė Šiugždinytė              Gytis Večerskas