fb2d4d8b-c553-4c37-be75-bb2ed1ea356c · Regionų administracinis teismas

                                                     Administracinė byla Nr. I-3945-402/2018                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00820-2018-5                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; (S)                                                                            55.1.1                     REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2018 m. rugsėjo 18 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. su skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 8 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-4) nurodė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau tekste – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) 1 sektoriuje kamerų tipo patalpose nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 2 d. buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Karantino kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, trūko gyvenamojo ploto. Kamera buvo avarinės būklės, reikėjo remonto, nes nuo sienų ir lubų byrėjo dažai, tinkas, elektros instaliacija buvo nesaugi, vietomis atvira. Kameroje buvę langai buvo apgadinti, stiklai išdaužyti. Dieninis apšvietimas buvo per ryškus, todėl kenkė pareiškėjo regėjimui, nes dienos metu esant šviesos trūkumui būdavo sunku skaityti, rašyti, nakties metu per ryški šviesa trukdydavo miegoti. Antroje karantino patalpoje gyveno šeši asmenys.

Buvo prastas vėdinimas, ant sienų kaupėsi drėgmė, sienos buvo apaugę pelėsiu. Lubose buvo skylė, pro kuriÄ lyjant tekėjo vanduo. Kameroje buvo netvarka, ant grindų buvo gausu smėlio bei kitokių Å¡iukÅ¡lių, nuo lubų ir sienų prikritę tinko, dažų. Nebuvo iÅ¡duotas joks inventorius Å¡varai palaikyti. Kameroje     Nr. 10 gyveno keturi asmenys, trÅ«ko gyvenamojo ploto. Kameros bÅ«klė buvo kritinė, ant sienų ir lubų kabojo neizoliuoti elektros laidai. Kameroje buvo įrengtas stalas ir du suolai, dviem asmenims tekdavo valgyti atsisėdus ant lovų, nes stalas per mažas keturiems asmenims.

Lova, kurioje teko miegoti buvo nepritvirtinta, nuolat judėdavo. Kameroje Nr. 16 gyveno dviese, plotas buvo mažesnis nei nustatytas vienam nuteistajam. Stalas buvo skirtas tik vienam asmeniui. Dėl prasto vėdinimo iš tualeto patalpos sklido blogas kvapas. Kameroje buvo drėgna, ant sienų buvo pelėsiai. Iš sienų kyšojo pliki elektros laidai, nebuvo nė vieno elektros jungiklio. Kameroje Nr. 7 gyveno keturiese, trūko ploto. Šaltuoju metų laiku kameroje buvo labai šalta, nes langų konstrukcijos buvo sugadintos ir jie neužsidarydavo.

Naktinis apšvietimas buvo gerokai per ryškus. Tualeto patalpoje buvo įrengta kriauklė niekuo neatskirta nuo tualeto. Nebuvo sėdimų klozetų. Nuo drėgmės pelijo sienos. Dušo patalpa buvo be jokių sienelių, todėl nebuvo privatumo. Dušo patalpa buvo nesuremontuota, buvo pelėsis lubose buvo išlaužytos lentelės, tvyrojo blogi kvapai. Grindyse buvo išdaužytos plytelės, dušų maišytuvai buvo sugadinti, todėl nebuvo galima reguliuoti srovės ir vandens temperatūros. Dažnai dušuose buvo tik šaltas vanduo.

DuÅ¡o patalpoje nuolat bÅ«davo nemažai vandens. DuÅ¡o patalpoje buvo įrengtas labai prastas apÅ¡vietimas. Atvykus į PravieniÅ¡kių PN-AK 1-Ä sektorių pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duoti valgymui skirti plastmasiniai indai – vienas dubenėlis sriubai, viena lėkÅ¡tė, Å¡aukÅ¡tas, peilis, Å¡akutė bei vienas puodelis. Gavęs tik vienÄ puodelį pareiÅ¡kėjas negalėdavo gerti pieno ir arbatos, tekdavo vieno kurio nors gėrimo atsisakyti. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumų, dvasinių, psichologinių iÅ¡gyvenimų, orumo pažeminimÄ , buvo padaryta žala pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-14), nurodė, jog pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 1-e sektoriuje minimaliai tenkančio vienam kalinamajam kamerų tipo patalpose ploto norma pažeista nebuvo. Ä®staigos 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpos nėra avarinės bÅ«klės. Nuteistųjų iÅ¡daužyti langai nedelsiant yra remontuojami arba keičiami naujais. Karantino patalpos Nr. 2 lubose nebuvo ir nėra jokios skylės. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus.

Remontai atliekami įstaigos lėšomis. Pareiškėjas su skundais dėl netvarkingų kamerų tipo patalpų į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. 1-o sektoriaus karantino patalpoje Nr. 2 ir kamerų tipo patalpose Nr. 2, 7, 10, 16 įrengta centralizuota šildymo sistema. Esant būtinumui nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai. Kameros baldais ir kitu inventoriumi aprūpintos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpose esančios lovos yra pritvirtintos prie grindų.

Elektros instaliacija kamerose tvarkinga. Nuteistieji dažnai jÄ gadina į vienÄ kiÅ¡tukinį lizdÄ jungdami kelis didelio galingumo prietaisus. Tačiau gavus praneÅ¡imÄ apie gedimÄ ar netvarkingÄ elektros instaliacijÄ , ji bÅ«davo nedelsiant tvarkoma. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes ar sugadintus Å¡viestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. Kameros vėdinamos per langus, jose taip pat įrengta mechaninė vėdinimo sistema.

Santykinė oro drėgmė patalpose padidėja jas netinkamai vėdinant. Jei kamerų tipo patalpose esantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose nedidėtų santykinė oro drėgmė ir negalėtų atsirasti pelėsis. Kamerų sanitariniuose mazguose įrengti tupimi klozetai. Sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, kurioje įrengtas klozetas ir kriauklė. Kriauklėje yra skylė, kuri naudojama vandeniui iÅ¡ kriauklės iÅ¡bėgti į kanalizacijÄ . 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpose esančioje duÅ¡inėje yra 3 duÅ¡o sieteliai.

Sienelių tarp dušų nėra. Dušinėje įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Nuteistųjų apgadinti ir sulaužyti vandens maišytuvai ar dušo galvutės nedelsiant taisomi. Dušinės patalpos nuolat valomos, kad neatsirastų pelėsis. Dušinėje esanti nuotekų sistema tvarkinga, o jai užsikišus nedelsiant valoma. Dušinėje įrengtas dirbtinis apšvietimas. Pareiškėjas su skundais dėl kamerų tipo patalpose neveikiančių vandens maišytuvų ar blogos nuotekų sistemos į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė.

Ä®staiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant bÅ«tinumui nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. PravieniÅ¡kių PN-AK nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis uždarosios zonos kamerų techninė apžiÅ«ra atliekama kasdien. PareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl neigiamų iÅ¡gyvenimų, streso, nepatogumų, orumo pažeminimo, emocinių sunkumų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus specialistus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį sukėlė blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 1-e sektoriuje kamerų tipo patalpose nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 2 d. PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar PravieniÅ¡kių PN-AK, jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti (kokios teisės normos buvo pažeistos), taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pasisakęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kameros buvo perpildytos.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Atsakovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. liepos 19 d., nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. spalio 16 d. pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpoje Nr. 2, kurios plotas 36,43 kv.m, kameroje buvo laikoma nuo 5 iki 6 asmenų, todėl pareiškėjui teko nuo 6,08 kv.m iki 7,29 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. liepos 24 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 16, kurios plotas 7,87 kv. m, joje buvo laikomi su asmenys, todėl pareiškėjui teko 3,94 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 16,19 kv. m, joje buvo laikomi 2 asmenys, todėl pareiškėjui teko 8,10 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. spalio 23 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 10, kurios plotas 16,16 kv. m, kameroje buvo laikomi 4 asmenys, todėl pareiškėjui teko 4,04 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. vasario 1 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 16,16 kv. m, joje buvo laikomi 4 asmenys, todėl pareiškėjui teko 4,04 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 9, 30-31, 29).

Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiÅ¡kėjas neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas, jų plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus ginčo patalpose. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti atsakovo atstovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , vadovaujamasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas, vertinamuoju laikotarpiu Å¡iose patalpose gyvenusių asmenų skaičių.

Pažymėtina, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ bei faktines aplinkybes spręstina, jog atsakovas nepažeidė Taisyklių 111.1. punkto nuostatų, kuriose numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros buvo avarinės bÅ«klės, nuo sienų byrėjo dažai ir tinkas, elektros instaliacija vietomis buvo atvira, stiklai suskaldyti, todėl buvo Å¡alta.Nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovės atstovas nepateikė įrodymų iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK kameros yra avarinės ar antisanitarinės bÅ«klės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, tačiau informacija apie atliktus remontus nekaupiama. (b. l. 9-10, 30-31).

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie kamerų tipo patalpų įrengimÄ ir priežiÅ«rÄ , todėl jais remiasi. Duomenų, kad buvo sudaužytas ar skilęs lango stiklas, ko pasėkoje, pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, jam teko kęsti Å¡altį, pareiÅ¡kėjas nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi ar reiÅ¡kė pretenzijas dėl skilusio stiklo pakeitimo nauju ar buvusio kameroje Å¡alčio. Atsakovo atstovas nurodė, jog sudaužyti langai nedelsiant keičiami, t. y. kamerų techninė apžiÅ«ra atliekama kasdien, kurios metu užfiksuoti pažeidimai dėl langų ar elektros instaliacijos Å¡alinami nedelsiant.

Be to, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus, pagal pareiÅ¡kėjo skundus, ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos patalpų bÅ«klės, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad kameros neremontuotos, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl kamerų avarinės bÅ«klės atmestinas kaip neįrodytas.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad kamerų tipo patalpose, buvo netinkamas apÅ¡vietimas, naktinis apÅ¡vietimas buvo per ryÅ¡kus, nebuvo ventiliacijos, veisėsi pelėsis, patalpų Å¡varai, tvarkai palaikyti nebuvo iÅ¡duodamas inventorius bei priemonės, iÅ¡ sanitarinio mazgo į patalpÄ sklido nemalonus kvapas.Lietuvos higienos norma HN 134:2015 numato, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.), gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 p.), turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Remiantis PravieniÅ¡kių PN-AK 2018 n. gegužės 29 d. pažyma Nr. 88-235 (b. l. 30-31), kamerų tipo patalpos vėdinamos per atidaromus langus, jose taip pat yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas atidarant langÄ , taip iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant drėgmės bei pelėsio veisimosi patalpoje, pats pareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės neneigia.

Savo argumentų pareiÅ¡kėjas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, todėl netikėti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais teismas neturi pagrindo. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l.

11) nurodė, kad pataisos namuose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Valymo komplektus ir valymo priemones iÅ¡ sandėlio paima ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems iÅ¡duoda Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai. IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, jog buvo iÅ¡duotos valymo priemonės kamerų tipo patalpoms (b. l. 50-70). Nagrinėjamame kontekste bÅ«tina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamÄ sias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl Å¡varios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (iÅ¡ jų ir pareiÅ¡kėjo) valinių veiksmų.

Pravieniškių PN-AK negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl pelėsio veisimosi, neišduotų valymo priemonių, atmestini kaip nepagrįsti.Pareiškėjui laikymo Pravieniškių PN-AK metu nesiskundus dėl netinkamos ventiliacijos, santykinės oro drėgmės, pelėsio gyvenamosiose patalpose, teismo vertinimu, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius.

Be to, pareiÅ¡kėjas kartu su kitais nuteistaisiais turėjo pareigÄ tinkamai valyti ir prižiÅ«rėti patalpas, kad jose nesirastų pelėsio. Todėl teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl netinkamo vėdinimo, pelėsio buvimo ant patalpų sienų ir lubų atmeta kaip abstrakčius ir neįrodytus.PareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, jog kamerose nėra užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovo atstovo į bylÄ pateikta PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. 88-235 patvirtino, kad 1-ojo sektoriaus karantino patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas (b. l. 30-31).

Pažymėtina, kad duomenų apie karantino patalpos ir kamerų pareiÅ¡kėjo kalinimo jose metu dirbtinį dieninį ir naktinį apÅ¡vietimÄ , į bylÄ nepateikta. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamo kamerų apÅ¡vietimo nesikreipė. PareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti Å¡ia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl spręstina, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų apie minėtas aplinkybes jo buvimo Å¡ioje kameroje laikotarpiais dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl karantino kameros netinkamo apÅ¡vietimo atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi, jog duÅ¡uose nebuvo užtikrinamas privatumas.

Atsakovo atstovas nurodė, jog duÅ¡o patalpoje sienelės neįrengtos (b. l. 31). Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o vietų atskyrimo, tačiau iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (žr. 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ) matyti, kad nors pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo.

Å iuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos bei į tai, kad pareiÅ¡kėjas per ginčo laikotarpį duÅ¡u naudojosi tik kartÄ per savaitę ir tik po 15-20 min., spręstina, kad nėra sÄ lygų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ bei neturtinės žalos padarymo faktÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad nebuvo įrengta sėdimų klozetų.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punktÄ , sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Taigi, pagal minėtÄ reglamentavimÄ , tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. Byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo naudojimas tupimu tualetu bÅ«tų apsunkintas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai klozetų neįrengimo atmetami.PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. 88-235 (b.l. 30-31) patvirtina, kad duÅ¡inėje įrengta mechaninė vėdinimo sistema, nuteistųjų sugadinti ar sulaužyti vandens maiÅ¡ytuvai ar duÅ¡o galvutės nedelsiant taisomi.

Dušinės patalpos nuolat valomos, kad neatsirastų pelėsis. Dušinėje esanti nuotekų sistema tvarkinga, o jai užsikišus ji nedelsiant valoma. Dušinėje įrengtas dirbtinis apšvietimas. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų dušinės patalpų (drėgmės, pelėsio jose ir kt.) atmestini kaip nepagrįsti. Minėtos pažymos duomenys taip pat paneigia pareiškėjo argumentus, jog 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpose esančios lovos nepritvirtintos prie grindų. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, jog kamerose prie stalo trūko vietos, todėl turėjo valgyti atsisėdęs ant lovos.

PareiÅ¡kėjas neneigia, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas stalai ir suolai buvo, teisės aktai nereglamentuoja kameroje esančių stalų dydžio, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog kalint PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose jam buvo iÅ¡duotas tik vienas puodelis. Tvirtino, kad nuteistiesiems iÅ¡duodamas pienas ir arbata, todėl turėdamas tik vienÄ puodelį, turėjo rinktis vienÄ iÅ¡ tiekiamų dviejų gėrimų, t. y. buvo priverstas atsisakyti maisto, kurį buvo galima gauti.

Iš suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės (b.l.

71) matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas plastikinių indų komplektas. Galiojantys teisės aktai nenumato, kiek puodelių vienetų kalinimo įstaiga turi iÅ¡duoti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Teismas byloje nenustatė, jog pareiÅ¡kėjas dėl puodelių trÅ«kumo buvo kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ , Ūkio skyriaus darbuotojus, ar dėl nepakankamo maisto davimo kaloringumo bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistams, ar kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas, o institucijos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl vieno puodelio iÅ¡davimo bei tuo sukeltų neigiamų iÅ¡gyvenimų atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose laikytini nepagrįstais.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 GarciaRuiz v Spainir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais nepatogumais, dvasiniais, psichologiniais iÅ¡gyvenimais, orumo pažeminimu, padaryta žala pareiÅ¡kėjo sveikatai.

PareiÅ¡kėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylÄ nepateikęs, atsakovas nurodė, jog nusiskundimų dėl blogų sÄ lygų įtakojusių sveikatos bÅ«klę neiÅ¡sakė. Teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Pataisos įstaigos psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

28) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                                                                                Natalja Zelionkienė