fb2cccac-9dae-403e-b0c9-23a6b79231fe · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-5200-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00862-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 16 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A.L. (A.L.) vieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.L. (A.L.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A.L. praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, jam priteisti 44000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 2-3) nurodė, jog jis atlieka bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose, uždarojoje zonoje, kamerų tipo patalpose. Skundžiasi teisių pažeidimu, nes pataisos įstaigos administracija, vadovaudamasi Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktu, dienos metu paima čiužinį, patalynę ir jÄ iÅ¡duoda tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Mano, jog toks draudimas dienos metu turėti čiužinį, patalynę prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatoms, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatoms. PareiÅ¡kia, jog nuo 2018 m. lapkričio 15 d., nakties metu guli apsirengęs drabužiais ant metalinių gultų, be čiužinio, patalynės, pagalvių. PaaiÅ¡kina, jog čiužinio, patalynės nakties metu yra pats atsisakęs dėl netinkamų jų laikymo sÄ lygų.

Teigia, jog dienos metu paimami čiužiniai ir patalynė yra iÅ¡neÅ¡ami į nevėdinamas patalpas, laikomi antisanitarinėmis sÄ lygomis, yra neÅ¡varÅ«s, drėgni. Pabrėžia, jog čiužiniams ir patalynei laikyti nėra užtikrinami asmens higienai keliami reikalavimai, nes nėra atskirų spintų jiems laikyti. PaaiÅ¡kina, jog kamera Nr. 15, kurioje jis atlieka bausmę, yra prie sandėlio, nuo kurio pareigÅ«nai pradėdavo iÅ¡ nuteistųjų 6 val. ryto surinkti čiužinius ir patalynę, o jam yra sunku neÅ¡ti sunkų čiužinį dėl sveikatos problemų.

Mano, jog tokie pareigÅ«nų veiksmai yra prilyginami kankinimui. Pabrėžia, jog turi (duomenys neskelbtini), yra patyręs (duomenys neskelbtini). Teigia, jog visÄ parÄ turi kankintis, nes negali atsigulti ant čiužinio, normaliai pailsėti, iÅ¡simiegoti. Pabrėžia, jog įkalinimo įstaiga, tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui iÅ¡duodama patalynę, siekia, jog nuteistieji užsiimtų saviÅ¡vieta, dalyvautų konsultacijose, žaistų loginius žaidimus, tačiau visiÅ¡kai tam nesudaro sÄ lygų.

Teigia, jog bibliotekoje knygos neatnaujinamos, nėra galimybės naudotis mobiliojo ryÅ¡io internetu. Argumentuoja, jog atsakovas neužtikrina nuteistųjų asmenų užimtumo, socialinių individualių ar grupinių programų. ReiÅ¡kia pretenzijas dėl 2018 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu pakeistų Vidaus tvarkos taisyklių 1.4 ir 1.5 punktų, kuriais uždrausta kamerų tipo patalpose turėti maisto papildus, vitaminus. Pabrėžia, jog tokiu draudimu sudaroma situacija, kai nuteistieji gauna nekaloringÄ maistÄ , kurį gamina patys nuteistieji, neužtikrinamos nuteistųjų teisės į sportÄ , fizinį aktyvumÄ .

Nesutinka su 2018 m. spalio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-213. Dėl aukščiau nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančiÄ , Å¡okÄ , pažeminimÄ , fizinės ir psichinės sveikatos neužtikrinimÄ . Teismo posėdžio metu A. L. pabrėžia, jog palaiko skundo reikalavimus toje dalyje, kas yra susiję su čiužinio ir patalynės paėmimu ir praÅ¡o priteisti nurodyto dydžio neturtinę žalÄ . Atsakovės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 10-14) su skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 4, 3, 12, 14, 15, karantino kamerų patalpose Nr.

2. Pabrėžia, jog nuobaudų atlikimÄ uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. PaaiÅ¡kina, kad pataisos namuose nustatyta tvarka kasdien yra atliekama kamerų techninė apžiÅ«ra. Nurodo, jog įstaigos pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengtas sandėlis, kuriame įrengtos lentynos ir kiekvienam nuteistajam yra vieta susidėti tvarkingai sulankstytÄ Äiužinį ir lovos patalynę, o patalpoje yra varstomas langas bei sudaryta galimybė patalpÄ iÅ¡vėdinti.

Pažymi, kad čiužiniai, kaip ir visa patalynė, yra iÅ¡imami įsigaliojus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, pakeitimams, t.y. <..> patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėjas nuobaudÄ atlieka kamerų tipo patalpose, todėl pataisos įstaigos administracija vadovaudamasi paminėtais teisės aktais, pareiÅ¡kėjui patalynę iÅ¡duoda tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl įvairių susirgimų, tačiau dėl sveikatos sutrikimų, kurių atsiradimÄ galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė, taip pat du kartus kreipėsi į Psichologinės tarnybos specialistus. Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjas privalo tinkamai įrodyti visas aplinkybes siekdamas žalos atlyginimo. Mano, jog pareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Pažymi, jog nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir įrodymų apie patirtÄ Å¾alÄ , nėra ir priežastinio ryÅ¡io, todėl skundo patenkinimui teisinio pagrindo nėra. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN) kamerų tipo patalpose sÄ lygų, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2019 m. kovo 22 d., atlyginimo priteisimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl atsakovo veiksmų dienos metu paimant iÅ¡ jo čiužinį, antklodę ir pagalvę jis patiria neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kia dvasiniais iÅ¡gyvenimais, kančiomis, pažeminimu, fizinės ir psichinės sveikatos neužtikrinimu. Kadangi pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kelia pretenzijas tik dėl čiužinio ir patalynės paėmimo ir iÅ¡davimo tik dienotvarkėje nustatytam nakties miegui, taip apibrėždamas skundo reikalavimo ribas, todėl jų peržengti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir nagrinėtinos skundo aplinkybės dėl patalynės ir čiužinio paėmimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo PravieniÅ¡kių PN kamerų tipo patalpose sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN kamerų tipo patalpose, kai nuo 2018 m. spalio 22 d. (nors skunde pats pareiÅ¡kėjas nurodo nuo 2018 m. lapkričio 15 d.) iki 2019 m. kovo 22 d. kasdien PravieniÅ¡kių PN pareigÅ«nai dienos metu paimdavo čiužinį, anklodę, patalynę, ir juos atiduodavo tik miego laikui. Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas nustato Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

į sakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as, bylai aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.). Pagal ApraÅ¡o 3 punktÄ suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.

Pagal ApraÅ¡o 1 priedÄ , numatantį laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas, suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodama patalynė: antklodė (1 vnt. 3 metams), čiužinys (1 vnt. 4 metams), pagalvė (1 vnt. 2 metams), patalynės komplektas (2 komplektai 1 metams), rankÅ¡luostis (2 vnt. 1 metams). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis).

Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ . Taigi, aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas nustato, kad paskyrus nuteistÄ jį atlikti bausmę, jis su savimi gali pasiimti tik Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte nustatytus daiktus, o patalynė iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnyje įtvirtintÄ bausmių vykdymo teisėtumo principÄ nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai (2 dalis), nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigÅ«nas gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis (3 dalis). Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriamos nuobaudos.

Nuobaudų skyrimo tvarkÄ atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems reglamentuoja minėto kodekso 143 straipsnis. Å io straipsnio 3 ir 8 dalyse nurodyta, jog nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik pažeidimÄ padariusiam asmeniui. Nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtÄ nuobaudÄ aukÅ¡tesniam pagal pareigas pareigÅ«nui. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiÅ¡kai pažeidusiems režimÄ , gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios nuobaudos: panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę; pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių (BVK 142 straipsnio 2 dalies 1 – 3 punktai).

BVK 143 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad apie nuobaudos, iÅ¡skyrus žodžiu skiriamÄ nuobaudÄ , paskyrimÄ nuteistajam paskelbiama pasiraÅ¡ytinai. LVAT ne kartÄ yra konstatavęs, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostatos imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-434/2013).

Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b.l. 16-24) patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas – 2018 m. spalio 2 d. įsakymu – 3 mėnesiams, 2019 m. sausio 2 d. įsakymu – 2 mėnesiams, 2019 m. kovo 4 d. įsakymu – 15 parų ir 2019 m. kovo 18 d. įsakymu – 5 paroms. PareiÅ¡kėjas neginčija nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nuobaudų vertinimas nėra nagrinėtinas Å¡ioje administracinėje byloje. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui Pataisos namuose paskyrus drausminę nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas 3 mėn., vėliau – 2 mėnesiams, 15 ir 5 paroms, patalynė buvo iÅ¡duodama tik nustatytam miego laikui.

Spręstina, ar atsakovės atstovas iÅ¡duodamas patalynę pareiÅ¡kėjui tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Teismas, įvertinęs Taisyklių 220 punktÄ ir Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , sprendžia, jog atsakovės atstovo veiksmai, kai nuteistiesiems perkeltiems į kamerų tipo patalpas tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui yra iÅ¡duodama patalynė, negali bÅ«ti traktuojami kaip neteisėti.

Taisyklių 220 punktas nenumato išimčių, susijusių su patalynės į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išdavimu dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pareiškėjo pretenzijos dėl jo teisių pažeidimo, paimant iš jo patalynę (čiužinį), dėl tokių veiksmų vertinimo kaip diskriminacinio pobūdžio kitų nuteistųjų atžvilgiu, yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos.

Ä® bylÄ pateiktas medicininis pažymėjimas (b.l. 25), kuriame nurodoma jog pareiÅ¡kėjas konsultuotas gydytojo (duomenys neskelbtini), taip pat diagnozuotos ligos – (duomenys neskelbtini), bei pažyma, jog dėl patirtų psichologinių iÅ¡gyvenimų pareiÅ¡kėjas 2 kartus kreipėsi į psichologus (b.l.

26) nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ . Vertintina, jog pats pareiÅ¡kėjas nei teismui, nei atsakovės atstovui neteikė gydytojo iÅ¡raÅ¡o, patvirtinančio, kad dėl sveikatos bÅ«klės, jam bÅ«tina sudaryti galimybę turėti patalynę ne tik poilsio laikui. Tai, kad pareiÅ¡kėjas atsisako priimti patalynę ir čiužinį miego laikui negali bÅ«ti vertinama kaip neteisėti atsakovės atstovo veiksmai, kadangi pats sÄ moningai pasirinkdamas tam tikrÄ elgesio variantÄ , turi priimti ir galimas teisines pasekmes.

Byloje nėra jokių įrodymų, jog patalynė ir čiužinys yra neiÅ¡duodami dienotvarkėje nustatytam miego metui, todėl dėl atsisakymo priimti čiužinį ir patalynę yra atsakingas bÅ«tent pats pareiÅ¡kėjas. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70; 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01)).

Tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66)), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04)). Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių apie iÅ¡duodamos patalynės laikymo sÄ lygas ir Å¡varÄ (pareiÅ¡kėjas teigia, kad patalynė buvo netinkama naudoti, neÅ¡vari; buvo laikoma netinkamomis sÄ lygomis), teismas pažymi, kad pagal atsakovės atstovo pateiktÄ pažymÄ apie nuteistojo laikymo sÄ lygas (b.l.

28) įstaigos pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengtas sandėlis, kuriame įrengtos lentynos ir kiekvienam nuteistajam yra vieta sudėti tvarkingai sulankstytÄ Äiužinį ir lovos patalynę, patalpoje yra varstomas langas, sudaryta galimybė patalpÄ iÅ¡vėdinti. Taip pat pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, t. y. konkrečiai nenurodo, kada jam buvo iÅ¡duota neÅ¡vari patalynė, ar dėl patalynės bÅ«klės jis negalėjo ja naudotis, neteikia tokias aplinkybes galinčių patvirtinti nuteistųjų duomenų, nepraÅ¡o juos apklausti liudytojais. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl dienotvarkėje nustatytam miego laikui iÅ¡duodamos patalynės laikymo sÄ lygų ir Å¡varos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 straipsnis).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuotina, kad PravieniÅ¡kių PN vadovavosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais ir pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, teisinio pagrindo vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Eglė Kiaurakytė