Legislator Case Law & Legislation
fb2bf18b-3537-45e4-a439-a37dce7fd79b AI generated

Court dismissed company's appeal against environmental agency's mandatory EIA selection decision for port terminals.

Case Number fb2bf18b-3537-45e4-a439-a37dce7fd79b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the company's appeal against the Environmental Protection Agency's selection decision requiring an Environmental Impact Assessment for specific port terminals. The company argued the decision lacked sufficient facts and legal reasoning, claiming the agency failed to consider relevant information regarding the port master plan. The court ruled that the agency properly applied public administration principles and provided adequate grounds for its decision, finding no violations of the Administrative Procedure Act. Consequently, the selection decision was upheld as lawful and justified.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 8, 84, 86 – 87, 88 straipsniai; PareiÅ¡kėjas, skundžiamas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimu, negali teigti, kad sprendimas yra neteisėtas, jei vieÅ¡ojo administravimo subjektas laikosi vieÅ¡ojo administravimo principų ir pateikia pakankamų motyvų sprendimo priimimui.

Keywords

AI generated
administrative procedure act environmental impact assessment public administration principles selection decision port terminals mandatory assessment administrative appeal

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :
88 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :
132 straipsnio 1 dalimi
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :
133 straipsniu
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :
ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis
PareiÅ¡kėjos skundÄ atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis).

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinoje byloje Nr. A556-990/2013
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinoje byloje Nr. A5-990/2007
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis administracinoje byloje Nr. A858-111/2014

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI3-1664-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04222-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. lapkričio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės, sekretoriaujant Irenai Mialdunienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Konradui Pabijanskui, atsakovės atstovui Gediminui Sindaravičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ skundÄ atsakovei Aplinkos apsaugos agentÅ«rai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos bendruomenių asociacijai dėl iÅ¡vados panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentÅ«ros 2019 m. lapkričio 12 d. atrankos iÅ¡vadÄ dėl geležies rÅ«dos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimo Nr. (30.3)-A4E-5818;

2) įpareigoti Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ priimti naujÄ , teisės aktų reikalavimus atitinkančiÄ atrankos iÅ¡vadÄ dėl poveikio aplinkai vertinimo;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad vykdo geležies rÅ«dos krovos ir sandėliavimo darbus. Å iuo metu darbai vykdomi Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto krantinėse Nr. 7-9, tačiau Å¡iÄ veiklÄ planuojama vykdyti ir krantinėse Nr. 10 ir Nr.

11. Nurodo, jog 2019 m. lapkričio 12 d. Aplinkos apsaugos agentÅ«ra (toliau – AAA) priėmė atrankos iÅ¡vadÄ dėl geležies rÅ«dos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimo, kuria nuspręsta, kad planuojamai Å«kinei veiklai – geležies rÅ«dos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Su priimta iÅ¡vada pareiÅ¡kėja nesutinka, nes ji prieÅ¡tarauja teisės aktams, todėl mano, kad ji yra neteisėta ir turėtų bÅ«ti panaikinta.

Pareiškėjos teigimu, ginčijama atrankos išvada yra neteisėta, nes joje nėra pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas bei motyvai, kurių pagrindu nuspręsta, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Nurodo, jog Agentūra neįvertino Atrankos Informacijos v03 informacijos, kad remiantis Klaipėdos miesto bendruoju planu, planuojama ūkinė veikla sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į inžinerinės infrastruktūros teritorijas.

Nuo gyvenamųjų, visuomeninės paskirties ir komercinės paskirties objektų teritorijų planuojamÄ Å«kinę veiklÄ (toliau ir PŪV) skiria (duomenys neskelbtini) PŪV Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams neprieÅ¡tarauja. Atrankos Informacijoje v03 taip pat buvo nurodyta, kad, įgyvendinus PŪV, krovos darbai bus vykdomi uosto žemėje (krantinėse Nr. 10 ir 11), veikla bus bÅ«dinga uosto teritorijai ir neprieÅ¡taraus teritorijų planavimo dokumentams, uosto naudojimo ar laivybos taisyklėms ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimams.

Å ios informacijos AgentÅ«ra taip pat nevertino. PareiÅ¡kėjos tvirtinimu, AgentÅ«ra taip pat nenurodė jokių argumentų, kokiÄ grėsmę ir kokiems konkretiems objektams, saugomiems gėriams, numatytiems bendrojo plano koncepcijoje planuojama Å«kinė veikla gali kelti grėsmę ir kuo, kokiais duomenimis remiantis galima bÅ«tų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ta grėsmė galimai atsiras. Tai, pareiÅ¡kėjos nuomone, patvirtina, jog Atrankos iÅ¡vada yra neargumentuota, priimta pažeidžiant VAÄ® 8 straipsnio ir specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesÄ , nuostatas.

PareiÅ¡kėja teigia, jog Antrankos Informacijoje v03 esanti informacija patvirtina, kad neegzistuoja jokios pagrįstos prielaidos, jog bus daromas neigiamas poveikis aplinkai. AgentÅ«ra iÅ¡samiai neįvertino pateiktos informacijos ir neturėdama jokių duomenų, kad gali bÅ«ti daromas neigiamas poveikis aplinkai, pripažino, kad turi bÅ«ti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Priimant iÅ¡vadÄ vadovautasi klaidingomis prielaidomis. Pasak pareiÅ¡kėjos, priimdama ginčijamÄ iÅ¡vadÄ Agentra nevertino nei veiklos masto (tai, kad nebus perkraunama daugiau nei Å¡iuo metu), nei intensyvumo, dažnumo (tai, kad krantinėse Nr. 7-9 veikla bus vykdoma tik epizodiÅ¡kai, ribotÄ laiko tarpÄ , mažesniu intensyvumu nei Å¡iuo metu).

Papildomai pareiÅ¡kėja pažymi, kad Aplinkos apsaugos agentÅ«ra niekaip nevertino pasiÅ«lymų geležies rÅ«dos krovÄ vykdyti uždaru bÅ«du arba už Klaipėdos miesto ribų, pagrįstumo. Å iame kontekste svarbu tai, kad, kaip jau minėta, jokia nauja veikla neplanuojama vykdyti. Planuojama Å¡iuo metu vykdomÄ veiklÄ iÅ¡kelti į kitÄ vietÄ - iÅ¡ krantinių Nr. 7-9 į krantines Nr. 10 ir 11. Krantinės Nr. 10 ir 11 yra labiau nutolusios nuo gyvenamųjų teritorijų nei krantinės Nr. 7-9. Dėl to, kad geležies rÅ«dos krova ir sandėliavimas iÅ¡keliamas iÅ¡ vienų krantinių į kitas, veiklos mastai, perkraunamos geležies rÅ«dos kiekis neiÅ¡augs.

Taigi, pasiÅ«lymas, kad turėtų bÅ«ti kardinaliai keičiamas veiklos vykdymo bÅ«das - krova vykdoma uždaru bÅ«du ar apskritai iÅ¡keliama už Klaipėdos miesto ribų - vien dėl to, kad keičiamos krantinės, yra nepagrįstas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkinti. Atsakovė Aplinkos apsaugos agentÅ«ra su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog Atrankos iÅ¡vadÄ dėl geležies rÅ«dos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto krantinėse N. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimo yra privalomas, AgentÅ«ra priėmė vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, iÅ¡nagrinėjusi poveikio aplinkai vertinimo subjektų pateiktas iÅ¡vadas bei suinteresuotos visuomenės pasiÅ«lymus.

Atsakovė pažymi, jog atranka atlikta vadovaujantis galiojančiu Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845 ,.Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Tvarkos aprašas)", todėl nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad atsakovė šios informacijos nevertino. Atsakovės teigimu, Atrankos informacijoje nėra aiškiai apibrėžtas geležies rūdos krovos proceso pasiskirstymas, kiek ir kokioje teritorijoje numatoma krova, pateikta, kad nebus kraunama esamoje teritorijoje maksimaliu režimu, tačiau neaišku kokiu, taip pat nėra aiškiai įtvirtinta, kad tiek naujoje, tiek esamoje teritorijoje vienu metu nebus sandėliuojama geležies rūda, todėl atsakovės nuomone, planuojama ūkinė veikla yra kaip papildoma ūkinė veikla, kuri įtakoja poveikį aplinkai.

Atsakovės įsitikinimu, siekiant iÅ¡vengti esamos ekologinės situacijos blogėjimo, reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ , kurio metu bÅ«tų įvertintas suminis esamų ir planuojamos Å«kinės veiklos poveikis aplinkos komponentams (požeminiam ir pavirÅ¡iniam vandeniui, aplinkos orui, dirvožemiui, kraÅ¡tovaizdžiui, biologinei įvairovei ir kt.), bei visuomenės sveikatai, numatytos priemonės Å¡iam poveikiui sumažinti ar iÅ¡vengti. Atsakovė pažymi, jog krovos darbų neatsisakoma ir esamoje teritorijoje krantinėse Nr. 7-9, todėl papildomos veiklos atsiradimas gali dar labiau pabloginti planuojamoje vietovėje susiklosčiusiÄ nepalankiÄ ekologinę situacijÄ , nes Å¡iuo metu AgentÅ«ra gauna Klaipėdos miesto gyventojų skundus dėl pareiÅ¡kėjos vykdomos Å«kinės veiklos sukeliamos aplinkos oro tarÅ¡os, triukÅ¡mo, vizualinės tarÅ¡os.

Atsakovė nurodo, kad pareiÅ¡kėja pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus, taip pat buvo gauta gyventojų skundų dėl pareiÅ¡kėjos vykdomos Å«kinės veiklos keliamos tarÅ¡os, buvo atliekami tyrimai gyvenamojoje aplinkoje, kurių metų rasta pareiÅ¡kėjo krovinio sudedamųjų dalių. Atsakovės teigimu, byloje esanti informacija apie gyventojų skundus ir jų pagrįstumÄ , leidžia daryti prielaidÄ , kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjos vykdoma veikla krantinėse Nr. 7-9 daro poveikį aplinkai ir, kad poveikis aplinkai galimai bus daromas veiklÄ vykdant ir naujose krantinėse Nr. 10 ir 11, todėl tik privalomo poveikio aplinkai vertinimo metu bus įvertintas planuojamos Å«kinės veiklos poveikis aplinkai, bus numatytos priemonės poveikiui iÅ¡vengti, ar jį suÅ¡velninti.

Apibendrindama atsiliepimo argumentus, atsakovė teigia, jog Atrankos iÅ¡vada dėl geležies rÅ«dos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimo privalomumo yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti PAV įstatymo ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nors Atrankos iÅ¡vadoje nurodoma, kad krovos apimtys nedidės, tačiau didėja teritorija, kurioje bus vykdoma veikla, tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡sidėstymas teritorijoje, sklaidos sÄ lygos, todėl galimas didesnis neigiamo poveikio mastas. Pažymi, jog atrankoje nebuvo pateikti triukÅ¡mo ir oro tarÅ¡os galimo poveikio įvertinimai veiklÄ vykdant maksimaliu pajėgumu visose nurodytose krantinėse. Remiantis teismų praktika bei atsižvelgiant tiek į atrankos, tiek į poveikio aplinkai vertinimo tikslus, vykdant atrankÄ dėl planuojamos Å«kinės veiklos ir sprendžiant, ar tokia veikla gali daryti reikÅ¡mingÄ poveikį aplinkai, turi bÅ«ti atsižvelgiama į didžiausius planuojamus veiklos pajėgumus (maksimalų tokios veiklos mastÄ ).

Å is imperatyvas taikytinas visiems poveikio aplinkai vertinimo atrankos subjektams, nes poveikio aplinkai vertinimo organizatoriui kyla pareiga teikti duomenis apie aplinkosauginiu požiÅ«riu nepalankiausios situacijos prognozę, kas konkrečiu atveju nebuvo padaryta, o NVSC Klaipėdos departamentui ir atsakovui nustatyta pareiga vertinti pateiktus duomenis pagal blogiausiÄ aplinkosauginiu požiÅ«riu mastÄ . Teigia, jog pareiÅ¡kėjo teiginys, kad geležies rÅ«dos krova bus perkeliama toliau nuo gyvenamosios aplinkos ir tokiu bÅ«du įgyvendintas KLASCO Poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planas (toliau - Priemonių planas), visiÅ¡kai nepagrįstas.

Visų pirma, pagal Atrankos informacijÄ , veikla ir toliau gali bÅ«ti vykdoma krantinėse Nr. 7-9 (situacija gyvenamosios aplinkos atžvilgiu nesikeičia). Antra, nuo naujai numatomos veiklos vykdymo vietos krantinėse Nr. 10-11 iki gyvenamosios aplinkos - 0,2 km, t. y. atstumas toks pat kaip nuo Å¡iuo metu vykdomos veiklos vietos (Atrankos 66 psl.). Todėl pagrįstai manytina, kad neįgyvendinamos Priemonių plane numatytos priemonės: Nr. 12 - dulkingų krovinių iÅ¡kėlimas toliau nuo gyvenamosios aplinkos; Nr. 14 - krovinio iÅ¡kėlimas.

Taip pat Atrankoje nebuvo informacijos apie Priemonių plano priemonių Nr. 7 (dulkių sklidimo mažinimas naudojant 4,5 m aukščio uždangÄ ) ir Nr. 13 (stacionarių dulkių slopinimo sistemų jrengimo analizė) įgyvendinimÄ . Pagal iÅ¡dėstytus motyvus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Atrankoje ne tik pateikta klaidinanti informacija, bet ir nesilaikoma patvirtinto Priemonių plano. Atrankoje neiÅ¡samiai įvertintas poveikis triukÅ¡mo aspektu. Atrankoje buvo pateikti nepagrįsti duomenys apie prognozuojamus triukÅ¡mo lygius gyvenamojoje ir visuomeninėje aplinkoje.

Siekiant teisingai apskaičiuoti ir įvertinti galimÄ neigiamÄ triukÅ¡mo poveikį, ypatingai svarbÅ«s yra įvesties duomenys, t.y. triukÅ¡mo Å¡altinių parametrai. Atsižvelgiant į Å¡iuos motyvus, bei į tai, kad visi triukÅ¡mo Å¡altiniai gali veikti ne tik veiklÄ vykdant krantinėse Nr. 10-11, bet ir veiklÄ vykdant krantinėse Nr. 7-9, nebuvo įvertintas suminis visų triukÅ¡mo Å¡altinių galimas neigiamas poveikis, nepilnai įvertintas galimas neigiamas poveikis visoms greta suplanuotoms ir esamoms visuomeninėms ir gyvenamosioms teritorijoms (Atrankoje nurodyti ne visi artimiausi gyvenamieji/visuomeniniai pastatai/patalpos), poveikis gyventojams, jų saugai ir visuomenės sveikatai.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Atrankos iÅ¡vadoje neiÅ¡samiai įvertinta galimo poveikio tikimybė, rizika žmonių sveikatai dėl atviru bÅ«du kraunamų medžiagų (dėl jų sudedamųjų dalių, pavojingumo, dulkių sudėties). Atrankos 7 priede pateiktas geležies rÅ«dos saugos duomenų lapas, kuriame nėra nurodytos sudedamosios dalys. Taip pat Atrankoje nebuvo informacijos apie geležies rÅ«dos dulkių sudėtį ir galimÄ rizikÄ sveikatai dėl Å¡ių dulkių galimo patekimo į gyvenamÄ sias ir visuomenines aplinkas.

Nurodo, jog už vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ valstybėje yra atsakingos ne tik teisėsaugos institucijos, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. NVSC siekia užkirsti keliÄ galimam neigiamam aplinkos veiksnių poveikio atsiradimui, taip pat vertina ir susidariusiÄ situacijÄ , gyventojų praÅ¡ymus ir skundus. Be to, vienas iÅ¡ atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių yra ir suinteresuota visuomenė, todėl į jos praÅ¡ymus, skundus turi bÅ«ti atsižvelgiama.

Dėl pareiÅ¡kėjos veiklos keliamos oro tarÅ¡os nuo 2018 m. NVSC Klaipėdos departamente gauta apie 100 gyventojų ir gyventojų bendruomenių skundų. Toks gyventojų skundų skaičius rodo, kad situacija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kvartaluose, esančiuose Å¡alia (duomenys neskelbtini), kurioje veiklÄ vykdo pareiÅ¡kėja, yra problematiÅ¡ka ir kelianti gyventojų nepasitenkinimÄ . Skundų pagrindu, NVSC Klaipėdos departamento užsakymu, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorija atliko oro tarÅ¡os tyrimus gyvenamosiose ir visuomeninėje aplinkose, bei miltelių nuo gyvenamųjų patalpų palangių (vidinių ir iÅ¡orinių), KLASCO darbinių pavirÅ¡ių bei kraunamo krovinio tyrimus.

Kadangi tirtuose mėginiuose buvo rasta geležies, buvo kreiptasi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijÄ tarnybinės pagalbos dėl rezultatų interpretavimo. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorija 2019 m. vasario 12 d. raÅ¡tu „Dėl tarnybinės pagalbos“ Nr. S-135 nurodė, kad „Rasti tirtuose miltelių mėginiuose geležies kiekiai leidžia daryti prielaidÄ , kad mėginyje nuo gyvenamųjų patalpų vidinių palangių nustatyta geležis gali bÅ«ti siejama su Ä®monėje vykdoma veikla.

“ Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjos vykdoma veikla neturės ir negali turėti jokio reikÅ¡mingo poveikio aplinkai, todėl buvo pasiÅ«lyta atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ . Remiantis Å¡iomis rekomendacijomis atsakovė priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos bendruomenių asociacija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė.

Tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos bendruomenių asociacija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentÅ«ros 2019 m. lapkričio 12 d. atrankos iÅ¡vados dėl geležies rÅ«dos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimo Nr. (30.3)-A4E-5818 (toliau – Atrankos iÅ¡vada), teisėtumo ir pagrįstumo.

PareiÅ¡kėja ginčija Atrankos iÅ¡vadÄ remiantis tiek procedÅ«riniais aspektais, tiek duomenimis, kurių pagrindu Å¡i iÅ¡vada priimta, todėl teisėjų kolegija toliau analizuos pareiÅ¡kėjos teiginių pagrįstumÄ . Remiantis bylos raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad UAB „Nomine Consult“ (toliau – Dokumentų rengėjas) 2019 m. gegužės 22 d. raÅ¡tu Nr. 22/05/2019-R1 „Dėl informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo“ Aplinkos apsaugos agentÅ«rai pateikė informacijÄ atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo „Dėl geležies rÅ«dos krova ir sandėliavimas Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11“.

Å iuos dokumentus Aplinkos apsaugos agentÅ«ra 2019 m. gegužės 23 d. raÅ¡tu Nr. (30.3)-A4-3955 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos“ persiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau – Administracija), PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos skyriui, Klaipėdos bendruomenių asociacijai su praÅ¡ymais įvertinti Å¡iÄ medžiagÄ ir pateikti savo nuomonę.

Administracija 2019 m. birželio 5 d. raÅ¡te Nr. (4.36E)-R2-1420 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos“ nurodė, kad atsižvelgusi į pateiktÄ informacijÄ ir gretimų teritorijų gyventojų bei kitų Å«kinės veiklos vykdytojų praneÅ¡imus, siÅ«lo atlikti pilnÄ poveikio aplinkai vertinimÄ numatant neigiamÄ poveikį mažinančias priemones ir atliekant tyrimus, nurodančius, kad jos bus pakankamos. Taip pat dėl tinkamo veiklos keliamo triukÅ¡mo įvertinimo, Administracijos nuomone, reikia atlikti suminį Å«kinės veiklos akustinio triukÅ¡mo sklaidos modeliavimÄ , o ne tik nurodyti stacionarių akustinio triukÅ¡mo sklaidos matematinio modeliavimo rezultatus.

Klaipėdos prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba 2019 m. gegužės 30 d. raÅ¡te Nr. 9.4-3-931(11.3.135) „Dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos“ nurodė, kad atlikusi aplinkos vertinimÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėja krantinėje Nr. 10 vykdys darbus pavojingoje zonoje, Å¡alia pavojingo objekto Krovos terminalo, todėl jos nuomone, bÅ«tina įvertinti planuojamÄ Å«kinę veiklÄ pavojingo objekto saugumui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas 2019 m. birželio 5 d. raÅ¡tu Nr. (3-11-14.3.5 E)2-28086 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos“ pasiÅ«lė atlikti pareiÅ¡kėjos planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ triukÅ¡mo ir oro tarÅ¡os aspektais, siekiant nustatyti veiklos galimÄ neigiamÄ poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai.

KultÅ«ros paveldo departamento Klaipėdos skyrius 2019 m. gegužės 28 d. raÅ¡tu Nr. (9.38-KL) 2KL-556) „Dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos“ nustatė, kad projektuojami objektai patenka į valstybės saugomos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Klaipėdos miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu, pripažintos saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui, teritorijÄ . Todėl, kaip poveikio aplinkai mažinimo priemonę pasiÅ«lė numatyti sprendinį, kad atliekant žemės judinimo darbus, nejudintose žemės vietose, turi bÅ«ti atlikti archeologiniai tyrimai.

Klaipėdos bendruomenių asociacija 2019 m. birželio 5 d. raÅ¡tu Nr. 20190605/1 „Dėl „AB Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ planuojamos Å«kinės veiklos geležies rÅ«dos krova ir sandėliavimas Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11“ reikalavo, kad visų dulkių krovinių krovÄ , įskaitant ir geležies rÅ«dos, iÅ¡kelti už Klaipėdos miesto ribų arba numatyti dulkius krovinius krauti uždaru bÅ«du. Tuo pačiu paprieÅ¡taravo planuojamos Å«kinės veiklos vietos parinkimui krantinėse Nr. 10 ir Nr.

11. Aplinkos apsaugos agentÅ«ra, įvertinusi dokumentų rengėjo pateiktus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, 2019 m. birželio 14 d. raÅ¡tu Nr. (30.3)-A4E-2151 „Dėl AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ geležies rÅ«dos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų“ dokumentų rengėjui pateikė pastabas ir nurodė papildyti Atrankos informacijÄ v01. Dokumentų rengėjas 2019 m. liepos 23 d. raÅ¡tu Nr. 23/07/2019-R1 „Dėl informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo“ pateikė atsakymus į AgentÅ«ros pastabas ir tuo pagrindu, atnaujino informacijÄ v02.

Aplinkos apsaugos agentÅ«ra, iÅ¡nagrinėjusi atnaujintÄ informacijÄ v02, 2019 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tu Nr. (30.3)-A4E-3589 „Dėl AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ geležies rÅ«dos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų“ pakartotinai dokumentų rengėjui pateikė pastabas ir nurodė papildyti Atrankos informacijÄ v02. UAB „Nomine Consult“ 2019 m. spalio 8 d. raÅ¡tu Nr. 08/10/2019-R1 „Dėl informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo“ pateikė atsakymus į AgentÅ«ros pastabas ir Å¡ios informacijos pagrindu atnaujino informacijÄ v03.

Aplinkos apsaugos agentÅ«ra 2019 m. lapkričio 12 d. priėmė atrankos iÅ¡vadÄ Nr. (30.3)-A4E-5818 „Dėl geležies rÅ«dos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimo“, kuria nusprendė, kad planuojamai Å«kinei veiklai – geležies rÅ«dos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimas privalomas. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Atrankos iÅ¡vada, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡vadÄ panaikinti ir įpareigoti AgentÅ«rÄ priimti naujÄ , teisės aktų reikalavimus atitinkančiÄ atrankos iÅ¡vadÄ .

Planuojamos Å«kinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir Å¡ių procesų dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – PAV įstatymas). Poveikio aplinkai vertinimo objekto sÄ voka yra įtvirtinta PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad tai yra planuojama Å«kinė veikla, kuri dėl savo pobÅ«džio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikÅ¡mingÄ poveikį aplinkai.

Pagal PAV įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, poveikis aplinkai – tai aplinkos pokytis, numatomas dėl planuojamos Å«kinės veiklos, o pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, numatomas reikÅ¡mingas neigiamas poveikis aplinkai – tai aplinkos, jos elementų, juos vienijančių natÅ«ralių ir antropogeninių sistemų kiekybinis ir (arba) kokybinis pokytis, siekiant kurio iÅ¡vengti, jį sumažinti, kompensuoti ar likviduoti jo padarinius bÅ«tina numatyti atitinkamas priemones. Vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ .

Šio įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti PAV tikslai:

1) nustatyti, apibÅ«dinti, įvertinti galimÄ tiesioginį ir netiesioginį planuojamos Å«kinės veiklos poveikį Å¡iems aplinkos elementams: dirvožemiui, žemės pavirÅ¡iui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraÅ¡tovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingÄ dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natÅ«ralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvÅ«nų, augalų ir grybų rūšių įstatymÄ saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms ir Å¡ių elementų tarpusavio sÄ veikai;

2) nustatyti, apibÅ«dinti ir įvertinti galimÄ tiesioginį ir netiesioginį planuojamos Å«kinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sÄ veikai;

3) nustatyti galimÄ planuojamos Å«kinės veiklos poveikį Å¡io straipsnio 1 punkte nurodytiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai dėl planuojamos Å«kinės veiklos pažeidžiamumo rizikos dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų;

4) nustatyti priemones, kurių numatoma imtis siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti;

5) nustatyti, ar planuojama Å«kinė veikla, įvertinus jos pobÅ«dį, vietÄ ir (ar) poveikį aplinkai, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus. Pagal PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra atskiras procesas, kurio metu nustatoma, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ . Atrankos metu nustačius, kad PŪV dėl jÄ apibÅ«dinančių aplinkybių gali daryti reikÅ¡mingÄ poveikį aplinkai, tokiai PŪV privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad atliekamos atrankos metu pakanka įvertinti, kad PŪV gali daryti poveikį, Å¡iame etape nesprendžiant dėl galimo poveikio konkretaus masto. Detaliai PŪV poveikis aplinkai nustatomas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, sudarytoje pagal programÄ , kuriÄ rengia kompetentingas subjektas vadovaudamasis poveikio aplinkai vertinimo nuostatais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2371/2011).

Pagrindinis atrankos tikslas iÅ¡ esmės yra įvertinti, ar PŪV dėl savo pobÅ«džio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikÅ¡mingÄ poveikį aplinkai. Pripažinus, kad PŪV dėl minėtų jÄ apibÅ«dinančių aplinkybių gali daryti reikÅ¡mingÄ poveikį aplinkai, tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi bÅ«ti atliekamas. Ä®statymų leidėjo vartojama formuluotė „gali daryti“, jÄ vertinant PAV įstatymo 7 straipsnio 7 ir 13 dalyse numatytos atsakingos institucijos pareigos motyvuoti (galutinę) atrankos iÅ¡vadÄ kontekste, leidžia teigti, kad pakanka motyvuotos prielaidos apie galimÄ reikÅ¡mingÄ poveikį, kai yra atliekama minėta atranka.

Ir prieÅ¡ingai, atrankos iÅ¡vada, kad PŪV poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, galima priimti tik tuo atveju, kai neabejotinai konstatuojama, kad Å¡i veikla neturės ir negali turėti jokio reikÅ¡mingo poveikio aplinkai PAV įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014). Tai reiÅ¡kia, kad institucija, priimdama galutinę atrankos iÅ¡vadÄ dėl PAV atlikimo privalomumo, turi ne tik remtis PŪV organizatoriaus r poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija, bet taip pat privalo įvertinti ir kitas aplinkybes, nurodytas PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje, o taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, jog suinteresuota visuomenė bei vietos savivaldos institucijos iÅ¡ esmės nesutiko su planuojama veikla dėl galimo ženklaus neigiamo Å«kinės veiklos poveikio aplinkai bei gyventojams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3138-822/2019).

PareiÅ¡kėja, ginčydama Atrankos iÅ¡vados 7.1 papunktį nurodo, kad AgentÅ«ra nevertino informacijos, susijusios su krovos darbų vykdymu uosto teritorijoje, neatsižvelgė į tai, jog veikla bus bÅ«dinga uosto teritorijai. PareiÅ¡kėjos teigimu, AgentÅ«ra nenurodė jokių argumentų, kokiÄ grėsmę gali kelti planuojama Å«kinė veikla ir į kokius konkrečius objektus ar įstatymų saugomus gėrius yra kėsinamasi. Taip pat pareiÅ¡kėjai nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis buvo padaryta iÅ¡vada dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Agentūra nevertino Atrankos informacijos v03. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad Atranka atlikta remiantis Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).

Å io ApraÅ¡o 52 punkte nustatyta, kad AgentÅ«ra, pasibaigus pasiÅ«lymų teikimo terminui, iÅ¡nagrinėja atrankos informacijÄ , saugomų teritorijų institucijos priimtÄ iÅ¡vadÄ dėl planuojamos Å«kinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikÅ¡mingumo (kai jÄ privaloma gauti), iÅ¡vadas dėl tarpvalstybinio PAV (kai jas privaloma gauti), PAV subjektų ir suinteresuotos visuomenės gautus pasiÅ«lymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos Å«kinės veiklos PAV, atlieka planuojamos Å«kinės veiklos įvertinimÄ pagal atrankos dėl PAV kriterijus, prireikus atsižvelgdama į aktualų planuojamai Å«kinei veiklai strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentÄ , kito vertinimo, atlikto pagal kitų teisės aktų reikalavimus, dokumentÄ , ar su PŪV susijusios studijos, ar kitos analizės rezultatus.

AgentÅ«ra, pildydama 1 priede pateiktÄ formÄ , iÅ¡siaiÅ¡kina, ar antrojoje skiltyje nurodytas kriterijus, į kurį bÅ«tina atkreipti dėmesį atliekant atrankÄ dėl PAV, yra reikÅ¡mingas konkrečiu atveju, ir pagal tai užpildo kriterijaus reikÅ¡mingumo skiltį. Penktojoje skiltyje pateikiami atrankÄ atliekančio specialisto ar specialistų motyvai, ar kriterijus gali sÄ lygoti PAV. Apsisprendžiant dėl kriterijaus reikÅ¡mingumo konkrečiu atveju, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į atskirus kriterijus, bet ir į jų tarpusavio sÄ veikÄ , ypač derinant planuojamos Å«kinės veiklos ir galimo jos poveikio aplinkai kriterijus su numatomos planuojamos Å«kinės veiklos vietos kriterijais.

AgentÅ«ra, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iame Tvarkos apraÅ¡o punkte nurodytÄ informacijÄ ir atsižvelgdama į planuojamos Å«kinės veiklos mastÄ , pobÅ«dį ar vietos ypatumus, turi teisę, susitarusi su planuojamos Å«kinės veiklos organizatoriumi, apžiÅ«rėti ir vizualiai įvertinti planuojamos Å«kinės veiklos vietÄ , pareikalauti iÅ¡ planuojamos Å«kinės veiklos organizatoriaus ar PAV dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti. IÅ¡ byloje pateiktos AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ planuojamos Å«kinės veiklos geležies rÅ«dos krova ir sandėliavimas Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 įvertinimo pagal atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo Kriterijų lentelės matyti, kad jÄ užpildė AgentÅ«ros specialistai.

Kriterijų lentelės paragrafo „Planuojama ūkinė veikla“ 1 ir 3 punktuose yra įvertinta pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos Atrankos informacija v03 pagal atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo kriterijus, todėl pareiškėjos argumentai, kad nebuvo įvertinta Atrankos informacija v03 yra nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėja ginčydama Atrankos išvados 7.2, 7.3 ir 7.5 papunkčius nurodo, kad planuojama ūkinė veikla nepagrįstai laikoma papildoma veikla, nes veikla nagrinėjamu atveju planuojama perkelti į kitas krantines.

Taip pat nurodo, kad suinteresuota visuomenė jau susipažino su planuojama vykdyti Å«kine veikla. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiÅ¡kėjos planuojamos Å«kinės veiklos Atrankos vertinimu nustatė, kad planuojama vykdyti veikla Klaipėdos uosto teritorijoje, greta kitų Klaipėdos uosto objektų. Teritorija PŪV reikmėms planuojama suformuoti atlaisvinant numatytÄ krantinių teritorijÄ , t.y. rekonstravus dabartinį pastatÄ . PareiÅ¡kėja planuoja visÄ kiekį geležies rÅ«dos krauti naujai pritaikytose krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11, tačiau pažymint, jog esant poreikiui dalis (tačiau ne maksimaliu pajėgumu) krovos darbų bÅ«tų vykdomi krantinėse Nr. 7 ir Nr.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi Atrankos informacijÄ nustatė, kad joje nėra aiÅ¡kiai apibrėžtas geležies rÅ«dos krovos proceso paskirstymas, kiek ir kokioje teritorijoje planuojama krauti geležies rÅ«dos. Nurodoma, kad nebus kraunama krantinėse Nr. 7 ir Nr. 9 maksimaliu pajėgumu, tačiau nėra aiÅ¡ku, kokiu pajėgumu bus vykdomi darbai, todėl planuojama vykdyti Å«kinė veikla galėtų bÅ«ti prilyginama papildomai Å«kinei veiklai, nes pareiÅ¡kėja pati pažymi, jog veikla nebus pilnai perkeliama į krantines Nr. 10 ir Nr.

11. PareiÅ¡kėja teigia, kad nepagrįstai neįvertintas jos veiklos perkėlimo tikslas. Jos teigimu, veikla perkeliama iÅ¡ krantinių Nr. 7 ir Nr. 9 į krantines Nr. 10 ir Nr. 11 siekiant, kad veikla bÅ«tų vykdoma toliau nuo gyvenamųjų kvartalų bei vykdant oro kokybei mažinimo priemonių planÄ . Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad artimiausi gyvenamieji namai, nutolę nuo krantinių Nr. 10 ir Nr. 11, yra apie 60 m (duomenys neskelbtini), apie 40 m (duomenys neskelbtini) bei apie 100 m (duomenys neskelbtini).

Artimiausia ugdymo įstaiga, (duomenys neskelbtini) progimnazija, adresu (duomenys neskelbtini), apie 0,1 km atstumas nuo PŪV teritorijos. Artimiausia gydymo įstaiga, Medicinos centras UAB „Lorna“, adresu (duomenys neskelbtini) 14 0,2 km atstumu ir UAB „Mano Å eimos gydytojas“, adresu (duomenys neskelbtini) apie 0,1 km atstumu. Ä®vertinus Å¡iÄ informacijÄ , akivaizdu, jog PŪV perkėlimas iÅ¡ krantinių Nr. 7 ir Nr. 9 į planuojamas krantines Nr. 10 ir Nr. 11 bet kokiu atveju priartėja jei ne prie vienų, tai prie kitų gyvenamųjų kvartalų ir Å¡alia esančių įstaigų.

Pabrėžtina ir tai, jog pareiÅ¡kėja veiklÄ planuoja perkelti ne pilnai, t.y. kai kurie krovos darbai paliekami vykdyti ir krantinėse Nr. 7 ir Nr. 9, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, AgentÅ«ra pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad papildomos veiklos vykdymas gali dar labiau pabloginti ir paveikti jau esamÄ ganėtinai nepalankiÄ ekologinę situacijÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad planuojamoje vietoje vykdyti PŪV yra susiklosčiusi nepalanki ekologinė situacija, Å¡ių teiginių AgentÅ«ra nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais.

Taip pat pareiÅ¡kėja laikosi pozicijos, kad gyventojų skundai patys savaime nėra laikomi kriterijais, į kuriuos privalo bÅ«ti atsižvelgiama atliekant atrankÄ dėl poveikio aplinkai vertinimo. PareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, jog nepalankios ekologinės situacijos AgentÅ«ra nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad AgentÅ«ra kreipėsi į įvairias kompetentingas institucijas, t.y. NVSC, Klaipėdos prieÅ¡gaisrinę gelbėjimo valdybÄ , KultÅ«ros paveldo departamento Klaipėdos skyrių ir Klaipėdos bendruomenių asociacijÄ , praÅ¡ydama pateikti savo nuomonę dėl poveikio aplinkai vertinimo bÅ«tinumo.

Šios institucijos raštuose nurodė, jog šis vertinimas yra būtinas dėl galimos oro taršos, triukšmo ir t.t. Todėl ekologinė situacija nagrinėjamu atveju yra patvirtinama ne tik remiantis gyventojų skundais, bet ir kita byloje surinkta medžiaga. Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad jos atžvilgiu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Teisėjų kolegija iš Agentūros aplinkos tyrimų departamento hidrocheminių tyrimų skyriaus 2019 m. kovo 4 d. rašto nustatė, kad buvo atlikti nuotekų, išleidžiamų į atvirus vandenys tyrimai.

Iš atliktų tyrimų protokolų matyti, kad pareiškėjos adresu (duomenys neskelbtini) išleistuve Nr. 13 LD paviršinių nuotekų išleidime į Kuršių marias nustatytas bendrojo azoto rezultatas – 31.1 mg/l, kai leistina norma yra 30 mg/l. Tyrimų metu nustatyta, kad pareiškėja nesilaikė Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5 punkto reikalavimų, Atliekų tvarkymo taisyklių 13 punkto, 17 punkto reikalavimų.

Taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas nurodė, kad gyventojų skundų pagrindu dėl pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos keliamos taršos yra atliekami tyrimai gyvenamojoje aplinkoje, kurių metu rasta pareiškėjo krovinio sudedamųjų dalių. Teisėjų kolegija neabejodama kompetentingų institucijų išvadų teisingumu ir pagrįstumu, mano, kad šie informacijos šaltiniai paneigia pareiškėjo skunde dėstomus argumentus, susijusius su gyventojų skundų nepagrįstumu ir nenustatytais pažeidimais pareiškėjos atžvilgiu.

Dėl pareiÅ¡kėjos argumento, kad lemiantis kriterijus vertinant jos vykdomÄ veiklÄ , buvo gyventojų skundai, o ne kriterijai ir rodikliai, kurie suponuotų pagrįstas iÅ¡vadas, jog yra galimas neigiamas poveikis aplinkai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas. Atrankos iÅ¡vados 7 punkte numatyta, kokiais pagrindais ir kokiais motyvais remiantis buvo priimta bÅ«tent tokia iÅ¡vada. IÅ¡ Atrankos 7.7-7.12 papunkčių matyti, jog AgentÅ«ra, priimdama Atrankos iÅ¡vadÄ Ä¯vertino ne tik suinteresuotos visuomenės pasiÅ«lymus ir pastabas, bet ir atrankos dėl PAV kompetentingų institucijų pateiktas iÅ¡vadas, Atrankos informacijÄ v03.

Atrankos 7.4 ir 7.5 papunkčiuose nurodomi konkretūs rodikliai, kurie ir suponavo pagrįstas išvadas, jog yra galimas neigiamas poveikis aplinkai. Todėl pareiškėjos argumentai dėl neva netinkamai atlikto vertinimo nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėja nesutinka su Atrankos išvados 7.6 papunktyje Agentūros argumentu dėl pareiškėjos PŪV metu planuojamų naudoti vandens patrankų galimo poveikio Kuršių marioms. Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d.

įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 11 punkte numatyta, kad „Veiklos vykdytojas, planuojantis iÅ¡leisti nuotekas į pavirÅ¡inį vandens telkinį, kai nuotekų kiekis iÅ¡leidžiant į upę ar kanalÄ virÅ¡ija 100 m/d ir arba nuotekų Å¡altinio dydis virÅ¡ija 1000 GE, o iÅ¡leidžiant į ežerÄ . KurÅ¡ių marias, tvenkinį ar dirbtinį nepratekamÄ vandens telkinį nuotekų kiekis virÅ¡ija 10 m/d. ir (arba) nuotekų Å¡altinio dydis virÅ¡ija 100 GE, privalo įvertinti planuojamų iÅ¡leisti nuotekų poveikį priimtuvui ir nustatyti priimtinÄ apkrovÄ .

Veiklos vykdytojams, gavusiems arba turėjusiems leidimÄ nuotekų iÅ¡leidimui arba tarÅ¡os Å¡altinio projektavimo sÄ lygas iki Å¡io Reglamento įsigaliojimo ir nekeičiantiems ar neplanuojantiems keisti nuotekų iÅ¡leidimo parametrų, iÅ¡leidžiamų nuotekų poveikio priimtuvui vertinimas ir priimtuvui priimtinos apkrovos nustatymas nėra privalomas, iki konkrečiam vandens telkiniui (priimtuvui) bus nustatyti vandensaugos tikslai bei poreikis mažinti tarÅ¡Ä . Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gruodžio 5 d.

įsakymu Nr. D1-1045 :Dėl vandensaugos tikslų patvirtinimo“ buvo nustatyti Tarpinių vandens telkinių vandensaugos tikslai. Bylos duomenimis nustatyta, kad PŪV metu bus naudojamos vandens patrankos naudojamos kaip dulkių sklidimo sulaikymo įrenginiai, kurių purÅ¡kiamas vandens rÅ«kas sulaiko dulkių sklidimÄ . Geležies rÅ«dos krovos metu naudojant vandens patrankas susidarantis gamybinių nuotekų kiekis – 33,6 kv/val. arba 9,33 l/s. AgentÅ«ra, įvertinusi, kad tuo atveju, jeigu vandens patrankos veiktų visÄ parÄ iÅ¡tisus metus, maksimalus gamybinių nuotekų kiekis nevirÅ¡ytų 806,40 m, o maksimalus metinis gamybinių nuotekų kiekis – 294.336,00 kv.

Visos PŪV metu susidarančios pavirÅ¡inės ir gamybinės nuotekos bÅ«tų iÅ¡leidžiamos kartu per planuojamÄ Ä¯rengti pavirÅ¡inių nuotekų iÅ¡leistuvÄ krantinėje Nr. 11, todėl galimas neigiamas poveikis KurÅ¡ių marioms. AgentÅ«ra nusprendė, jog nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti paskaičiuotas poveikis priimtuvui ir priimtina apkrova tam, kad galėtų įsivertinti daromÄ neigiamÄ poveikį KurÅ¡ių marioms. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, laiko, kad pareiÅ¡kėjos argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

PareiÅ¡kėja, be kita ko, teigia, kad AgentÅ«ra NVSC, Klaipėdos departamento iÅ¡vados, Klaipėdos bendruomenių asociacijos reikalavimų bei pasiÅ«lymų nevertino bei nepasisakė dėl jų pagrįstumo. Primintina, jog vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡u, AgentÅ«ra privalo vertinti PAV atrankos subjektų pateiktas iÅ¡vadas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad AgentÅ«ra įvertino nurodomų subjektų iÅ¡vadas ir pasiÅ«lymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių iÅ¡vadų ir pasiÅ«lymų pakako tam, kad AgentÅ«ra priimtų iÅ¡vadÄ ir nuspręstų dėl PAV privalomumo.

Kriterijų vertinimo lentelėje reikÅ¡mingais kriterijais yra įvertinti net 13 iÅ¡ 22 kriterijų, o tai reiÅ¡kia, kad geležies rÅ«dos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 veikla galimai turės reikÅ¡mingÄ poveikį aplinkai, ko pasekoje turi bÅ«ti atliekamas poveikio vertinimas. PareiÅ¡kėjos teigimu, Atrankos iÅ¡vada neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais vieÅ¡osios teisės principais.

Atitinkamai atsakovo priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniam aktams, taikomi VAĮ reikalavimai. VAĮ įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).

Å ios nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

Tikrinant vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimÄ VAÄ® 8 straipsnio aspektu turi bÅ«ti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iÅ¡ esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trÅ«kumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiÅ¡ko ir pakankamo pagrindo ginčijamÄ sprendimÄ pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

Pažymėtina, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimÄ , turi pareigÄ jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-111/2014). Pažymėtina, kad VAÄ® įpareigoja atsakovÄ , kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ savo veikloje laikytis vieÅ¡ojo administravimo srityje taikomų vieÅ¡ojo administravimo principų.

Taigi, vieÅ¡ojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamÄ sprendimo variantÄ , nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi bÅ«ti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebÅ«tų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamos iÅ¡vados turinį, nesutinka su pareiÅ¡kėja, kad priimta iÅ¡vada yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atrankos iÅ¡vada grindžiama tiek teisės aktų nuostatomis, joje nurodomos bÅ«tent tokios iÅ¡vados priėmimo priežastys ir motyvai bei pagrindai, kuriais remiantis prieita prie tokios iÅ¡vados. Todėl pareiÅ¡kėja nepagrįstai tvirtina nesuprantanti kuo remiantis priimta Atrankos iÅ¡vada. Tai reiÅ¡kia, kad AgentÅ«ra, priimdama iÅ¡vadÄ laikėsi jai VAÄ® nustatytų vieÅ¡ojo administravimo principų. Todėl esant Å¡ioms aplinkybėms (kad pareiÅ¡kėja galėjo ir turėjo suprasti iÅ¡vados priėmimo motyvus) negalima konstatuoti, jog buvo padaryti VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies pažeidimai, kurie paneigtų priimtos iÅ¡vados teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Konstatavus ginčijamos iÅ¡vados teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiÅ¡kėjos pagrindinio reikalavimo dėl Atrankos iÅ¡vados panaikinimo, netenkintinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus. PareiÅ¡kėjos skundÄ atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Egidija Puzinskaitė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė-Janulionienė