fb2bc94f-8c98-4bf6-8a7f-efad1c69e833 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr   Civilinė byla Nr. 2A-388/2014                                    Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5 (S)                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Danutės MilaÅ¡ienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje 2-161-258/2013 pagal ieÅ¡kovo L. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, dėl pareigÅ«nų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 430 836 315 Lt stabilaus stroncio 89 metalo izotopo vidutinės rinkos vertės, 19 086 Lt platinos metalo vidutinės rinkos vertės, 30 000 Lt neturtinės žalos dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo ir bylos vilkinimo, 897 728 Lt negautų darbo pajamų, kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2005 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos pilietis V. M. pasiÅ«lė jam nuo 2006 m. birželio mėn. penkis metus eiti vadovaujančias pareigas Rusijos Federacijos Kaliningrado mieste vykdant 42,23 ha ploto gyvenamosios statybos projektÄ .

Tuo tikslu 2006 m. sausio 6 d. buvo sudaryta avansinė mokėjimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įgijo prievolę 5 metus dirbti OOO „Baltijskaja promiÅ¡lenaja kompanija“ bei avansu gavo 130 000 EUR darbines pajamas. 2006 m. kovo 1 d. Å¡iÄ pinigų sumÄ bei pasiskolintus iÅ¡ VÅ¡Ä® „Riedulio, futbolo ir teniso klubas“, 700 000 Lt panaudojo 3,007 kg stabilaus stroncio 89 metalo izotopo pirkimui. 2006 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus m. VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo buvo informuotas, kad jo atžvilgiu inicijuotas ikiteisminis tyrimas, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį.

IeÅ¡kovui buvo paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, tÄ pačiÄ dienÄ buvo supažindintas su prokuroro nutarimu atlikti kratÄ laikinai gyvenamojoje vietoje. Kratos metu pareigÅ«nas A. S. paėmė sutartis dėl 137 g platinos ir 3,007 kg stabilaus stroncio 89 metalo izotopo nuosavybės įsigijimo, Å¡ių metalų kokybės sertifikatų originalius, pardavėjo pakvitavimo apie sumokėtÄ kainÄ Ä¯raÅ¡ais. Antros kratos metu tyrėjas A. S. neteisėtai paėmė 8 000 USD vertės 137 g platinos metalÄ , 130 000 EUR vertės 1,1 kg bei 700 000 Lt vertės 1,9 kg stabilaus stroncio 89 metalo izotopo.

Prokuroras J. R. neteisėtai inicijavo sekimÄ ir telefoninių pokalbių klausymÄ si. IeÅ¡kovo nuomone, ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, nutrauktas tik 2009 m. liepos 28 d., konstatavus, kad nebuvo paradyta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , prokurorė, vadovaudamasi BPK 216 straipsniu, privalėjo iÅ¡spręsti daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai iÅ¡tirti, grÄ Å¾inimo klausimÄ , tačiau 2009 m. spalio 26 d. lydraÅ¡tyje nurodė kreiptis į vyriausiÄ jį tyrėjÄ .

Dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ieÅ¡kovui iki Å¡iol negrÄ Å¾intas didelės vertės turtas. Kadangi stabilaus (neradioaktyvaus) stroncio 89 izotopo kainų nėra, ieÅ¡kovas rėmėsi panaÅ¡ia medžiaga – stabilaus (neradioaktyvaus) seleno 74 izotopo kaina, kurio 3005 g sudaro 430 836,316 Lt. 137 g platinos metalas, paimtas 2006 m. gruodžio 1 d. kratos metu, tyrimui apskritai nebuvo pateiktas. Å io metalo kaina yra 19 086 Lt. Ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, ieÅ¡kovas negalėjo spręsti motinos sveikatos problemų, dėl ko patyrė nemalonius iÅ¡gyvenimus. 2009 m. birželio 8 d. buvo pateiktas naujas praneÅ¡imas apie įtarimÄ .

Kartu su praneÅ¡imu apie įtarimÄ buvo sugriežtinta kardomoji priemonė – papildomai skirtas įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. NutarimÄ dėl dalies ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-70362-06 ieÅ¡kovas gavo tik 2009 m. spalio 15 d., o iki 2009 m. rugsėjo mėn. turėjo registruotis pas tyrėjÄ , todėl mano, kad nutarimas suraÅ¡ytas atbuline data. IeÅ¡kovas patyrė dvasinius sukrėtimus, iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , nepatogumus, nes buvo suvaržyta jo teisė laisvai judėti Europos SÄ jungos teritorijos ribose, jis buvo pažemintas prieÅ¡ verslo partnerius, draugus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 33 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybės naudai. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovo minimų procesinių prievartos priemonių neteisėtumo, nes taikytos priemonės ir atliekami procesiniai veiksmai buvo paremti atitinkamais procesiniais sprendimais. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas konstatavus, kad nebuvo paradyta veika, turinti nusikaltimo požymių, automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad prokuratÅ«ra ieÅ¡kovo atžvilgiu neteisėtai inicijavo ieÅ¡kovo sekimÄ , jo telefoninių pokalbių klausimÄ si.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovui pritaikytos prievartos priemonės buvo paskirtos bei kiti procesiniai veiksmai atlikti pagal baudžiamajame procese numatytas procedÅ«ras, tuo metu pagrįstai įtariant ieÅ¡kovÄ kelių sunkių nusikaltimų padarymu. Byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ir prokuratÅ«ros veiksmų neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ taikant ieÅ¡kovui raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, taip pat kitus procesinius veiksmus. Atkreipė dėmesį į tai, kad kardomosios priemonės raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, ieÅ¡kovui buvo skirti pažeidus anksčiau skirtÄ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

Teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų taikant ieÅ¡kovo nurodytas baudžiamojo proceso priemones. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nebuvo nurodyto ir kratos metu paimto stroncio metalo savininku, kadangi jo pateiktas 1900 g stroncio 89 įsigijimo pagal Invoice Nr. 38777 iÅ¡ CC Trading dokumentas yra fiktyvus. Nurodė, jog 2006 m. gruodžio 1 d. kratos protokolu, kurios metu paimtas rudos spalvos odinėje rankinėje rastas celofaninis maiÅ¡elis (3x5 dydžio) su metalo spalvos neaiÅ¡kios kilmės medžiaga, buvo bÅ«tent 137 g platinos metalo.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma aplinkybė, jog jo faktinėje gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), bus daroma krata, siekiant surasti ir paimti nusikalstamu bÅ«du gautas pinigines lėšas, netikrus arba suklastotus dokumentus, kitus daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas rašė kelis skundus Generalinei prokuratÅ«rai, tačiau tik viename nurodė, jog atliktų kratų metu paimta 137 g platinos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog kratos metu iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo paimta 137g platinos, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažino nepagrįstu.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nurodytais veiksmais valstybės pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, pažemino jį prieÅ¡ ieÅ¡kovo neįvardintus verslo partnerius, draugus, nes ieÅ¡kovas nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio oficialiai niekur nedirbo, vengė iÅ¡laikyti vaikus, pajamas gavo iÅ¡ neteisėtos veiklos. Pažymėjo, jog nors ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo trumpas, tačiau jam nebuvo ribojama teisė dirbti ir gauti atlyginimÄ , o jo teisė dirbti Kaliningrade administruojant gyvenamosios statybos projektÄ nebuvo reali.

Sprendė, jog aplinkybė, kad per taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę jam nebuvo suteikta galimybė iÅ¡vykti už Lietuvos ribų, nesudaro pagrindo pripažinti tokio pobÅ«džio suvaržymu padarytÄ Å¾alÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, todėl yra pagrindas sprendimÄ naikinti dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Nebuvo iÅ¡spręstas apelianto pateiktas reikalavimas dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, neįvertinti pareigÅ«nų veiksmai.2. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normÄ , todėl nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ir prokuratÅ«ros veiksmų neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , taikant apeliantui raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, taip pat kitus procesinius veiksmus.

Teismas buvo šališkas, nes netyrė aplinkybių dėl kardomųjų priemonių skyrimo teisėtumo, prokurorų veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo.3. Teismas sprendime motyvuodamas ne visur nurodė bylos lapus, šališkai pasirinko teiginius. Nors Didžiosios Britanijos vidaus pajamų tarnybos buvo gautas raštas, kad šioje šalyje įmonė CC Trading nėra žinoma, tačiau tai nepaneigia, kad pastaroji įmonė gali būti registruota kitoje šalyje. Teismo posėdyje netirtas ir neįvertintas LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities nutarimas nepardėti ikiteisminio tyrimo Nr. At-1-4-06.4.

Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), rÅ«syje buvo laikomas pagal fiktyvų Invoice Nr. 38777 įsigytas stroncis.5. Teismas neįvertino, kad praÅ¡ymas atlyginti neturtinę žalÄ buvo grindžiamas dėl dviejų atvejų: dėl draudimo vykti į KaliningradÄ darbo reikalais bei dėl draudimo vykti į LenkijÄ asmeniniais reikalais dėl mamos sveikatos.

6. Teismas neteisingai nustatė, kad iš apelianto kratos metu buvo paimta neaiškios sudėties medžiaga. Teismas taip pat netyrė ir nevertino apelianto pareiškimo dėl Puslaidininkių fizikos instituto Cheminės metrologijos laboratorijos 2007 m. gegužės 8 d. bandymų protokolo suklastojimo.7. Teismo posėdžio metu nebuvo tirta aplinkybė, ar stroncis priklauso VšĮ „Riedulio, futbolo ir teniso klubas“, todėl teismas negalėjo sprendime teigti šios aplinkybės.8. Teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantas nereiškė pretenzijų dėl kratos metu paimto metalo.9.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas niekur nedirbo, nes jis yra UAB „Bevista“ ir UAB „Sres“ direktorius. Taip pat nėra pagrįsta teismo iÅ¡vada, jog apeliantas pajamas gauna iÅ¡ neteisėtos veiklos. Atsakovas, Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali bÅ«ti neteisėti vien dėl to, kad tyrimas pabaigiamas nenubaudus asmens.

Prie nagrinėjamos bylos buvo prijungta baudžiamoji byla, todėl teismas įrodymus vertino kompleksiÅ¡kai, t. y. civilinio ir baudžiamojo proceso normų nustatyta tvarka. apeliantas pažeidė jam skirto raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti sÄ lygas, todėl jam skirta griežtesnė kardomoji priemonė. Kardomosios priemonės paskyrimas ir jos pakeitimas buvo motyvuotas siekimu užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ . Apeliantas nepateikė duomenų, kad kardomoji priemonė buvo paskirta pažeidžiant įstatymų nuostatas, ar kad buvo neadekvati, be to, neiÅ¡naudojo visų gynybos priemonių.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad apelianto gyvenamojoje vietoje galima surasti daiktų, galinčių turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti. Apeliantui buvo pasiÅ«lyta atsiimti kratos metu paimtus daiktus, tačiau jis atsisakė juos atsiimti, nurodydamas, jog jam ketinama grÄ Å¾inti ne tÄ metalÄ , kuris paimtas kratos metu. Å i aplinkybė buvo tirta ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nurodant, kad VPK NTV ENTS patalpose saugomi tie patys daiktai, kurie buvo paimti kratos metu.

Šiuo klausimu priimto nutarimo apeliantas neskundė. Apelianto nurodytos metalo įsigijimo, laikymo, ir paėmimo aplinkybės rodo, kad pastarasis negalėjo tapti stroncio savininku.

2. Teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad pritaikytos procesinės prievartos priemonės nebuvo susijusios su jo teisių pažeidimais, nes apeliantas oficialiai niekur nedirbo, nemokėjo alimentų, tuo metu, kai ruošėsi vykti pas mama, tuo pat metu ketino vykti ir į KaliningradÄ . PraÅ¡oma priteisti neturtinė žala yra neadekvati, nes apelianto laisvė nebuvo apribota.

3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes nepateikė jokių objektyvių įrodymų, be to, nuÅ¡alinimo teismui CPK nustatyta tvarka jis nepareiÅ¡kė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų, teismo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taikymo klausimas. Byloje nustatyta, kad, atliekant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-70362-06 dėl didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo ir dokumentų suklastojimo ir panaudojimo, 2006 m. rugsėjo 20 d. L. B. pasiraÅ¡ytinai buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje (baudžiamoji byla Nr. 10-1-70362-06 (toliau – baudž. b.) t. 8, b. l. 135-136). 2006 m. rugsėjo 20 d. apeliantui skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (baudž. b. t. 8, b. l. 139-140). 2009 m. birželio 8 d. apeliantui pasiraÅ¡ytinai buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (baudž. b. t. 8, b. l. 149) ir tÄ pačiÄ dienÄ paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (baudž. b. t. 8, b. l. 154-155).

Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2009 m. liepos 28 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo dalis L. B. atžvilgiu buvo nutraukta, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, požymių, kardomosios priemonės panaikintos (baudž. b. t. 8, b. l. 197-200). Dėl praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarkaApeliantas praÅ¡o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nors Å¡io savo praÅ¡ymo detaliau nemotyvavo. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo bÅ«ti žodinis, kai nėra tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis vien bylos raÅ¡ytine medžiaga ir Å¡alių raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieÅ¡ Å vedijÄ ). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali bÅ«ti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieÅ¡ Å vedijÄ ).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindųVienu iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , t. y. teismas priėmė sprendimÄ iÅ¡sprendęs ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apelianto teiginiu. Apeliantas nurodo, kad teismas neiÅ¡nagrinėjo 2010 m. vasario 10 d. priimtame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo. Tačiau nei iÅ¡ minėto ieÅ¡kinio turinio, nei iÅ¡ nurodytų priedų sÄ raÅ¡o nematyti, kad apeliantas bÅ«tų reiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įrodymus.

Kita vertus, praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo jis turėjo galimybę pateikti nagrinėjant bylÄ . Kaip matyti, dublike buvo pateiktas praÅ¡ymas sudaryti galimybę apelianto advokatui susipažinti su kratos metu paimtų daiktų apyraÅ¡ais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas praÅ¡ymas laikytinas iÅ¡spręstu, kadangi prie Å¡ios nagrinėjamos civilinės bylos yra prijungta baudžiamoji byla Nr. 10-1-70362-06, kurioje yra visi su vykdytu ikiteisminiu tyrimu susiję dokumentai. Dėl to apeliantas ar jo atstovas turėjo galimybę susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo metu priimtais dokumentais.Atkreiptinas dėmesys, kad praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti įrodymus yra procesinis, o ne materialinis ieÅ¡kinio reikalavimas, t. y. nėra atskiras ieÅ¡kinio reikalavimas.

Todėl net ir įrodymų neišreikalavimo atveju nebūtų galima konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.Apelianto nurodyti prašymai ištirti ir įvertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismo veiksmus bei aplinkybę, kur yra 2006 m. rugsėjo 20 d. kratos metu paimti dokumentai ir daiktai, tiesiogiai susiję su pareikštais ieškinio reikalavimais ir teismo buvo išnagrinėti.

Tuo tarpu, jei teismo sprendimo motyvai ir bÅ«tų neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas galėtų bÅ«ti pripažintas esminiu tik tuo atveju, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ , nurodęs, kad nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes bei turtinės ir neturtinės žalos atsiradimÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje teismo yra nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Tai, kad teismo sprendimo motyvai yra nepalankÅ«s apeliantui, nereiÅ¡kia, kad sprendimas yra nemotyvuotas ar kad buvo neiÅ¡nagrinėti pareikÅ¡ti praÅ¡ymai.

Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikÅ¡to apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.). Dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumoCK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. AiÅ¡kindamas Å¡ios normos taikymÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalÄ yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis.

Ä®statymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės; tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

P. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010).Vertinant pareigÅ«nų veiksmus CK 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu, neteisėtais veiksmais, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ , yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso normų. Tuo tarpu, dėl Å¡ių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas, ir tai lemia teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų vertinimo civilinės teisės požiÅ«riu netapatumÄ tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiÅ«riu.

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, tačiau valstybė turi pareigÄ taikyti atitinkamas baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemones asmeniui, kuris yra pagrįstai įtariamas padaręs nusikaltimÄ . Baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nereiÅ¡kia baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemonių taikymo neteisėtumo. TÄ ne kartÄ yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

K. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-169/2007; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Å . v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010). Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų bei teismo veiksmų teisėtumÄ , tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo argumentu.Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ikiteisminis tyrimas L. B. atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, procesiniuose dokumentuose įraÅ¡ant tikrovės neatitinkančius duomenis.

Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pagrįstai ir teisėtai pradėjo ikiteisminį tyrimÄ apelianto atžvilgiu. Teiginiai, neva visi baudžiamojoje byloje esantys dokumentai paremti netikrais duomenimis, nebuvo pagrįsti leistinais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimÄ atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi įstatymas aiÅ¡kiai nustato, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ galima tik iÅ¡imtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar apelianto baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ bei kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal UAB „Kita kryptis“ skundÄ (baudž. b. t. 1, b. l. 11-14). Nutarimuose skirti kardomÄ sias priemones nurodyta, kad duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis L. B. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra Å¡ie: pareiÅ¡kimas apie padarytÄ nusikaltimÄ , apklaustų asmenų parodymai, dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (baudž. b. t. 8, b. l. 139-140, 154). Buvo tirti UAB „Kita kryptis“ pareiÅ¡kimai, kad V.

M. ir L. B. veikė iÅ¡vien, siekdami įvykdyti nusikaltimÄ , kad 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutartis tarp Å¡ių asmenų buvo ne įprastas verslo sandoris, o iÅ¡ nusikalstamos veikos gautų lėšų slėpimas (baudž. b. t. 2, b. l. 2-3). Nors ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu V. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 77-86).

Å iame nuosprendyje buvo atkreiptas dėmesys, kad V. M. paskolÄ V. B. suteikė nesant visiÅ¡kai jokių paskolos grÄ Å¾inimo garantijų. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios aplinkybės rodo, kad duomenys apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ L. B. atžvilgiu nebuvo akivaizdžiai neteisingi, todėl ikiteisminis tyrimas pradėtas bei kardomosios priemonės skirtos turint pagrįstų įtarimų, jog ieÅ¡kovas galėjo įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ . Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ pagrįstas įtarimas suprantamas kaip esantys (paaiÅ¡kėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui leistų susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Murray v. the U.

K., no. 14310/88, judgment of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000; Shannon v. Latvia, no. 32214/03, judgement of 24 November 2009; kt.). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte yra nustatyta, kad asmens laisvės gali bÅ«ti suvaržytos, kai asmuo teisėtai suimamas ar sulaikomas, kad bÅ«tų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimÄ , ar kai pagrįstai manoma, jog bÅ«tina užkirsti keliÄ padaryti nusikaltimÄ arba manoma, kad jis gali pabėgti tokį nusikaltimÄ padaręs. Taigi Å¡is dokumentas nurodo bendrÄ sias gaires, kurios detaliau reglamentuojamos vidaus teisės normose.

Dėl to yra nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, vadovavęsis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normomis, netinkamai pritaikė materialinės teisės normÄ .Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2006 m. rugsėjo 20 d. nutarimu kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – apeliantui skirta įvertinus įtariamo nusikaltimo sunkumÄ bei tai, kad apeliantas niekur nedirbo. Atsižvelgiant į tuo metu pareigÅ«nų turimÄ informacijÄ , Å¡i kardomoji priemonė nebuvo perteklinė, nesuvaržė apelianto fizinės laisvės ir nepažeidė jo teisių daugiau, nei reikia teisėtiems tikslams pasiekti.

Minėtame nutarime apeliantas buvo įspėtas, kad pažeidus raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, jam gali bÅ«ti skirta griežtesnė kardomoji priemonė. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2007 m. kovo 22 d. nutarime buvo konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu bei kardomosios priemonės paskirtos pagrįstai (baudž. b. t. 8, b. l. 79-81). 2009 m. birželio 8 d. griežtesnė kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – L.

B. skirta atsižvelgus į tai, kad jis pažeidė ankstesnės kardomosios priemonės sÄ lygas. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, nutarime nurodyta aplinkybė, jog jis, kviečiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, atvyksta, ne prieÅ¡taravo kardomųjų apsaugos priemonių skyrimui, bet sudarė pagrindÄ skirti Å¡velnesnes už suėmimÄ kardomÄ sias priemones. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo, bÅ«tina įvertinti ir Å¡ių priemonių skyrimo tikslÄ : jas skiriant asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ ir teisminį nagrinėjimÄ (BPK 119 str.).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, skiriant kardomÄ sias priemones, BPK 120, 125, 136 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Taip pat bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog, atliekant kratas apelianto gyvenamojoje vietoje, buvo pažeistos baudžiamojo proceso normos. Pagal BPK 145 straipsnio 1 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu bÅ«du gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratÄ .

Todėl tai, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. krata apelianto gyvenamojoje vietoje buvo atlikta jam esant liudytoju, o ne įtariamuoju, nepažeidė minėtų baudžiamojo proceso normų, nes kratos darymas siejamas ne su asmens statusu ikiteisminio tyrimo metu, o su siekiu rasti daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Tiek pirmoji, tiek ir 2006 gruodžio 1 d. kratos buvo skirtos teismo nutartimis, apeliantas su jomis buvo supažindintas (baudž. b. t. 8, b. l. 115,121-122, 127, 128-129), todėl BPK 145 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumas buvo konstatuotas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d., 2007 m. kovo 19 d. nutartyse (baudž. b. t. 8, b. l. 43-45, 73-74).

IÅ¡analizavus Å¡ios civilinės ir prijungtos baudžiamosios bylos medžiagÄ , aplinkybių visuma rodo, kad apelianto baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamam pagrindui įtarti apie jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskirtos kardomosios priemonės ir kitos procesinės priemonės buvo pagrįstos ir teisėtos. Apelianto nurodyti argumentai nelaikytini sudarančiais pagrindÄ spręsti, apie ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teismo atliktų veiksmų neteisėtumÄ (CPK 178 str.).

Dėl padarytos turtinės žalosApeliantas nurodo, jog neteisėtais ikiteisminio pareigÅ«nų veiksmais jam buvo padaryta turtinė žala: jis neatgavo kratos metu paimtų brangiųjų metalų stroncio ir platinos bei dėl pritaikytų kardomųjų priemonių negavo darbinių pajamų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008).

Nors buvo konstatuota, kad atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, tačiau teisėjų kolegija papildomai pasisako ir dėl apelianto praÅ¡omos turtinės žalos pagrįstumo.Apelianto teigimu, 2006 m. gruodžio 1 d. kratos metu iÅ¡ jo buvo paimta 3005 g stabilaus stroncio 89 metalo izotopo, kurio vidutinė rinkos vertė yra 430 836 315 Lt, bei 137 g platinos, kurios vidutinė rinkos vertė – 19 086 Lt. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apelianto nurodomi daiktai buvo paimti kratos metu ir ar negrÄ Å¾inti.

IÅ¡ kratos protokolo matyti, kad, be kitų daiktų, buvo rasta ir paimta rudos spalvos odinėje rankinėje rastas celofaninis maiÅ¡elis (3x5 cm dydžio) su metalo spalvos neaiÅ¡kios kilmės medžiaga, kartoninė dėžė su sidabro spalvos metalu, kuri užklijuota popieriaus lapu su dalyvavusių asmenų paraÅ¡ais (baudž. b. t. 8, b. l. 128-129). Apeliantas su Å¡iuo kratos protokolu buvo supažindintas, ir pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad protokolas suraÅ¡ytas teisingai. Nors, pasak apelianto, kratos metu paimti brangieji metalai jam negrÄ Å¾inti, tačiau bylos aplinkybių pagrindu tokios iÅ¡vados negalima daryti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros raÅ¡tas patvirtina, kad apeliantas buvo informuotas apie galimybę atsiimti daiktus iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigos (baudž. b. t 13, b. l. 66). Tačiau nuvykęs atsiimti daiktų, apeliantas jų neatsiėmė, motyvuodamas, kad jam bandoma grÄ Å¾inti kitas medžiagas, ir, įtardamas, jog įvyko vagystė, kreipėsi su pareiÅ¡kimu pradėti ikiteisminį tyrimÄ (byla Nr. PER-1106-09 b. l. 2-4, 47-48). Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2009 m. gruodžio 31 d. nutarimu buvo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , pareiÅ¡kime nurodytiems faktams esant akivaizdžiai neteisingiems (byla Nr. PER-1106-09 b. l. 36-38).

Minėtame nutarime pažymėta, kad nėra abejonių, jog L. B. buvo pateikti grÄ Å¾inimui tie patys daiktai, kurie iÅ¡ jo paimti kratos metu. Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantui buvo sudaryta galimybė atsiimti kratos metu paimtus daiktus, tačiau jis jų neatsiėmė, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl to jam buvo padaryta žala. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės dėl metalų įsigijimo teisėtumo neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl jos nenagrinėtinos.Apeliantas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 897 728 Lt negautų pajamų, kurias, pasak jo, bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų taikytos kardomosios priemonės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad teisė dirbti vadovaujantį darbÄ Kaliningrade, administruojant 42 ha užstatymo gyvenamÄ ja statyba projektÄ , nebuvo reali.

Nors pagal 2006 m. sausio 6 d. privačiÄ paskolos sutartį, kuria apeliantas mainais už paskolintas 130 000 EUR lėšas V. M. įsipareigojo nuo 2006 m. balandžio 1 d. įsidarbinti ir penkis metus dirbti „Baltyjskaja promiÅ¡lennaja kompanija“ generaliniu direktoriumi arba generalinio direktoriaus pavaduotoju (baudž. b. t. 8, b. l. 108), tačiau Å¡i sutartis negali patvirtinti, jog apeliantas realiai buvo įgijęs teisę dirbti minėtoje kompanijoje. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendyje konstatuoti faktai, t. y. kad V.

M. neturėjo jokių galimybių ir teisiškai apibrėžtų įgaliojimų priimti sprendimus dėl OOO „Baltyjskaja promišlennaja kompanija“ vadovo paskyrimo (baudž. b. t. 14, b. l. 15). Esant nurodytai aplinkybei teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog būtų gavęs nurodyto dydžio pajamas. Dėl neturtinės žalos atlyginimoĮstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala.

Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-337/2006). Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad jis oficialiai niekur nedirbo. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad apeliantas įvardija save UAB „Bovista“ savininku ir vadovu bei UAB „Sres“ vadovu, savaime neįrodo, kad jis turėjo oficialų pragyvenimo Å¡altinį. Jokių duomenų apie tai, kad Å¡ios įmonės realiai vykdė veiklÄ , mokėjo valstybei privalomus mokesčius, nėra pateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog apeliantas oficialiai nedirbo.

L. B. nenurodė savo verslo partnerių, kurie galėjo sužinoti apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ . Dėl to negalima daryti iÅ¡vados, jog L. B. dalykinė reputacija nukentėjo. Duomenys apie apelianto atžvilgiu pradėtÄ tyrimÄ nebuvo vieÅ¡ai paskelbti spaudoje ar per kitas informacines priemones. Apeliantas taip neįrodė, kad patyrė pažeminimÄ , dvasinį sukrėtimÄ . Kadangi apelianto fizinė laisvė nebuvo apribota, jis neprarado bendravimo galimybių, galimybės oficialiai įsidarbinti ir gauti lėšų pragyvenimui.

Kaip jau minėta, apelianto teisė gauti pajamas iÅ¡ OOO „Baltyjskaja promiÅ¡lennaja kompanija“ vykdant vadovaujamas pareigas nebuvo reali, todėl negalėjimas iÅ¡vykti į KaliningradÄ jam nepadarė ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos. Taip pat apeliantui nebuvo apribota galimybė pasirÅ«pinti savo motinos sveikata. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantas neįrodė, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teismo veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala.

Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumoApeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigia, kad civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir sprendimÄ priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su, jo nuomone, neteisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , priėmė nepalankų apeliantui sprendimÄ , nereiÅ¡kia, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ar netinkamai vertino (neįvertino) įrodymus.

Apeliantas nenurodė CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejones teismo Å¡aliÅ¡kumu. Aplinkybė, kad apeliantas anksčiau nepasinaudojo CPK numatyta teise reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ , patvirtina, jog teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ jis grindžia vien tik nepalankaus jam sprendimo priėmimu.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teismo sprendimo teisėtumui paneigti.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai vertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų bei teismo veiksmų nebuvimo, pagrįstai konstatavo, jog apeliantas neįrodė patyręs turtinę ir neturtinę žalÄ .

Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentais jo naikinti ar keisti nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Alė Bukavinienė                                                                                                                                   Konstantinas Gurinas                                                                                                                                   Danutė MilaÅ¡ienė