2018-01-10 Nr. AB-810-3-61-3-03325-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-5-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03325-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius) įpareigoti detaliai nurodyti, kokias socialines paslaugas buvo / yra numatyta teikti pareiškėjai nuo 2015 m. spalio 8 d., kokios konkrečiai socialinės paslaugos pareiškėjai buvo teikiamos, kiek tokių paslaugų teikimui skirta valstybės / savivaldybės lėšų, pateikti įrodymus, jog jos buvo / yra būtinos ir pareiškėjai yra reikalingos, kad pareiškėjai suteiktos socialinės paslaugos buvo efektyvios; 2) įpareigoti Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – ir Ministerija) detalizuoti, kokios institucijos ir / ar asmenys kompetentingi pareiškėjai teikti socialines paslaugas nuo 2015 m. spalio 8 d.; 3) įpareigoti Ministeriją detaliai nurodyti, kokias socialines paslaugas buvo / yra numatyta teikti pareiškėjai;

4) Vaiko teisių apsaugos skyrių įpareigoti pateikti įrodymus, kuriais remiantis socialinės paslaugos nebuvo ir nėra teikiamos P. K., nors jis 2009 metais gimusią dukrą P. K. 2015 m. rugsėjo 4 d. atidavė į globos įstaigą, nurodęs, jog negali suderinti darbo ir vaiko auginimo, tačiau teigia, jog dukrai su motina nesaugu;

5) Vaiko teisių apsaugos skyrių įpareigoti teikti P. K., pageidavusiam būti pripažintu socialinės rizikos šeimos atstovu, socialinio darbuotojo paslaugas; 6) įpareigoti Vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti įrodymus, kuriais remiantis skyrius teikė atsakymus į pareiškėjos pranešimus, skundus, prašymus 2015–2017 metais; 7) įpareigoti Vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti P. K. piešinius, kuriuos mergaitė piešė viešojoje įstaigoje „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ (toliau – ir VšĮ „SOS vaikų kaimas“) 2015 m. rugsėjo 4 d.

– 2015 m. rugsėjo 28 d.; 8) įpareigoti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą pateikti įrodymus, kuriais remiantis kontrolieriaus įstaiga nustatė, jog pareiškėja kelia grėsmę dukters sveikatai ir gyvybei; 9) įpareigoti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą pateikti įrodymus, jog 2016 m. gruodžio 2 d. ir 2016 m. gruodžio 3 d. pareiškėjos pateikti įrodymai ir pranešimas buvo pateikti pakartotinai ir patikrinti bei įvertinti iki 2016 m. gruodžio 2 d.; 10) įpareigoti Vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti įrodymus, kada, kieno, kur, kokiu pagrindu pareiškėjai nustatytas blogo elgesio su dukra sindromas; 11) įpareigoti Ministeriją ir Vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti įrodymus, jog VšĮ „SOS vaikų kaimas“ 2015 m. rugsėjo 4 d.

– 2015 m. rugsėjo 28 d. teikė informaciją apie P. K. K. K.; 12) įpareigoti Ministeriją ir Vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti detalius duomenis, kieno paskyrimu ir kokios sintetinės / cheminės / medikamentinės medžiagos buvo suduotos P. K. 2015 m. rugsėjo 11 d. ir kitomis dienomis VšĮ „SOS vaikų kaime“; 13) įpareigoti Ministeriją ir Vaiko teisių apsaugos skyrių įpareigoti nurodyti psichologų (psichiatrų) vardus, pavardes, kurie teikė paslaugas, konsultacijas P. K. 2015 m. rugsėjo mėn. VšĮ „SOS vaikų kaimas“; 14) įpareigoti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (toliau – ir Tarnyba) pareiškėjos skundus, kurių Tarnyba nenagrinėjo dėl skundų priskyrimo pagal kompetenciją kitoms institucijoms (Tarnybos atsisakymas tirti pareiškėjos skundą dėl viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės ir Vaiko raidos centro), persiųsti toms institucijoms, kurios, anot Tarnybos, turi tirti pareiškėjos skundus; 15) įpareigoti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą atlikti kontrolę pagal pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymą Tarnybai dėl viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – ir Santaros klinikos) 2016 m. gruodžio 13 d. teiktų paslaugų kokybės P. K., dėl 2015 m. birželio 29 d.

Santaros klinikų Vaiko raidos centro išvadoje nustatytų diagnozių P. K. ir pateiktų teiginių apie K. K. ir P. K., dėl viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos P. K. ligos istorijoje 2017 m. vasario 10 d. P. K. teikiamų duomenų apie bendrą mažametės pacientės sveikatos būklę klinikos paciento anketoje; 16) įpareigoti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą pateikti išaiškinimą pagal pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymą Tarnybai dėl Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės teikiamų prieštaringų teiginių raštuose administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai apie K.

K. neteiktas paslaugas, bet nustatytas diagnozes, neturint licencijos jas nustatinėti;

17) panaikinti Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 7 d., 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvadas kaip nepagrįstas įrodymais, todėl neteisėtas;

18) priteisti iš Lietuvos Respublikos 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą P. K. ir 50 000 Eur – K. K..

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kuria ji prašė įpareigoti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą pareiškėjos skundus, kurių Tarnyba nenagrinėjo dėl skundų priskyrimo pagal kompetenciją kitoms institucijoms (Tarnybos atsisakymas tirti pareiškėjos skundą dėl Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės ir Vaiko raidos centro), persiųsti toms institucijoms, kurios, anot Tarnybos, turi tirti pareiškėjos skundus; įpareigoti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą atlikti kontrolę pagal pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymą Tarnybai dėl Santaros klinikų 2016 m. gruodžio 13 d. teiktų paslaugų kokybės P. K., dėl 2015 m. birželio 29 d. Santaros klinikų Vaiko raidos centro išvadoje nustatytų diagnozių P. K. ir pateiktų teiginių apie K. K. ir P. K., dėl viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos P. K. ligos istorijoje 2017 m. vasario 10 d. P. K. teikiamų duomenų apie bendrą mažametės pacientės sveikatos būklę klinikos paciento anketoje; įpareigoti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą pateikti išaiškinimą pagal pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymą Tarnybai dėl Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės teikiamų prieštaringų teiginių raštuose Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai apie K. K. neteiktas paslaugas, bet nustatytas diagnozes, neturint licencijos jas nustatinėti (14–16 punktuose nurodyti pareiškėjos skundo reikalavimai); panaikinti Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 7 d., 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvadas kaip nepagrįstas įrodymais, todėl neteisėtas (17 punkte nurodytas pareiškėjos skundo reikalavimas).

Teismas nustatė, kad 1–13 punktuose nurodyti pareiškėjos skundo reikalavimai ir įpareigojimai nėra laikytini skundo reikalavimais. Šie įpareigojimai, teismo vertinimu, yra prašymai, kuriais pareiškėja siekia, kad jai būtų pateikti įrodymai, todėl spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas pasisakė dėl 14–18 punktuose nurodytų skundo reikalavimų.

Teismas nustatė, kad 14–16 punktuose nurodytais reikalavimais pareiškėja siekia, jog Tarnyba persiųstų jos skundus kitoms institucijoms, atliktų kontrolę ir pateiktų išaiškinimą pagal pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 9 d. skundą, tačiau pagal byloje esančius duomenis matyti, kad yra priimtas sprendimas dėl pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 9 d. skundo, todėl nėra pagrindo Tarnybą įpareigoti atlikti anksčiau paminėtus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, galėjo jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 7 d., 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvadas (17 punkte nurodytas pareiškėjos skundo reikalavimas), teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (būtent pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju 2016 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 7 d. ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvados, kaip jas pavadino pareiškėja, yra suformuluotos ne jos atžvilgiu (ne jai adresuotos) ir susijusios su kita (civiline) byla, todėl šis skundo reikalavimas negali būti priimtas.

Teismas priėmė pareiškėjos skundo dalį, kuria ji prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą P. K. ir 50 000 Eur – K. K..

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kurioje teismas atmetė pareiškėjos skundo reikalavimus ir priimti skundą nagrinėti pilna apimtimi – įpareigoti atsakoves atlikti veiksmus ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus individualius administracinius aktus. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti terminą dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 7 d., 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvadų panaikinimo ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėja teigia, kad teismas formuoja naują praktiką, kuomet skundo priėmimo stadijoje teismas visus pareiškėjos reikalavimus atmeta ir priima reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurio nėra kuo pagrįsti, taip formaliai imituodamas, kad buvo realizuota pareiškėjos teisė skųstis teismui, ir iš esmės užkirsdamas kelią tolimesnei bylos eigai. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriėmė 14 – 16 skundo reikalavimų, kadangi teismas neturi jokių įrodymų, kad Tarnyba atliko kontrolę, kurią pareiškėja savo skunde prašo įpareigoti atlikti, ir nėra pagrindo teigti, kad Tarnyba pateikė argumentuotas, suprantamas, išsamias išvadas. Pareiškėja taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ji turėjo skųsti Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. atsisakymą atlikti kontrolę ir pateikti išaiškinimą, kadangi, pareiškėjos teigimu, ji būtent ir skundžia Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. D2-5158, kurį teigia gavusi mėnuo iki jo apskundimo.

Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 7 d., 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvadas (17 punkte nurodytas pareiškėjos skundo reikalavimas), pareiškėja teigia, kad ginčijamuose dokumentuose Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje pasisako apie pareiškėją ir jos dukrą. Taip pat pareiškėja nurodo, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas nenagrinėja Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadų teisėtumo.

Prašymą atnaujinti terminą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 7 d., 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvadų panaikinimo pareiškėja grindžia tuo, kad jai šiuo klausimu nebuvo teikiama teisinė pagalba, Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu pamelavo pareiškėjai, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų teisėtumas bus nagrinėjamas ištuokos byloje, taip pat pareiškėja buvo apgaudinėjama kitų valstybinių institucijų, kol suėjo senatis skųsti Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmus.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai prašymų įpareigoti valstybines institucijas ir VšĮ „SOS vaikų kaimas“ atlikti veiksmus nepripažino skundo reikalavimais. Pareiškėja teigia, kad teismas nenurodė svarių argumentų, jog pareiškėjos prašymai įpareigoti valstybines institucijas atlikti veiksmus yra ne administracinio teismo kompetencija, be to, teismas nenurodė, kokiomis ABTĮ normomis vadovaudamasis jis atsisakė priimti visus pareiškėjos skundo reikalavimus, ir kokia institucija pareiškėjos skundą priimtų nagrinėti.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad teismas pagrįstai nepriėmė pareiškėjos reikalavimo dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 7 d., 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvadų, nes jos suformuluotos ne pareiškėjos atžvilgiu, ne jai adresuotos ir susijusios su civiline byla, be to, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės panaikinti Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad pareiškėja pateikė teismui 2017 m. spalio 29 d. skundą praleidusi teisės aktuose nustatytą terminą ir nenurodė svarbių aplinkybių, pateisinančių termino praleidimą. Pareiškėja nepateikė argumentų, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį nepakeistą. Pasisakydama dėl 1–13 punktuose nurodytų pareiškėjos skundo reikalavimų ir įpareigojimų nepripažinimo skundo reikalavimais, Ministerija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, ir pareiškėjas, formuluodamas skundo reikalavimus, turi atsižvelgti į ABTĮ numatytas teismo sprendimo rūšis.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Tarnyba nurodo, kad pareiškėjos reikalavimai dėl Tarnybos veiksmų / neveikimo nagrinėjant pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymą buvo keliami praleidus teisės aktuose nustatytus apskundimo terminus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė skundo dalies dėl šių reikalavimų.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti pareiškėjos skundo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga nurodo, kad pareiškėjos skunde ir atskirajame skunde nepateikti jokie teisiniai argumentai ar įrodymai, pateikti motyvai yra nepagrįsti, paremti subjektyviu aplinkybių interpretavimu, skundas paduotas praleidus teisės aktuose nustatytą terminą. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus priimami sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga institucija, įgyvendinanti parlamentinę kontrolę, negali atstovauti valstybei ir būti atsakovu teisme. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga prašo pašalinti ją iš administracinio proceso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja po atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties panaikinimo padavimo pateikė papildomus prašymus: Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2017 m. gruodžio 5 d. gautas „Prašymas dėl atskirojo skundo administracinėje byloje eI-5439-208/2017“; 2018 m. sausio 3 d. gautas „Prašymas dėl atskirojo skundo administracinėje byloje eI-544-208/2018 (eI-5439-208/2017)“; 2018 m. sausio 9 d. gautas „Pranešimas dėl atskirojo skundo administracinėje byloje eI-544-208/2018 (eI-5439-208/2017) techninės klaidos“.

Nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme pagal atskirąjį skundą yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme; pagal 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirojo skundo reikalavimus ir turinį, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja papildomų pareiškėjos prašymų, paduotų atskirojo skundo nagrinėjimo proceso metu, ir atsisako juos priimti.

Vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Pareiškėjo reikalavimas, kuris nurodomas skunde (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.) ir išsprendžiamas teismo sprendimu bylą išnagrinėjus iš esmės (ABTĮ 86 str. 3 d., 87 str. 5 d. 1 p.), yra pareiškėjo pasirinktas materialinio teisinio pobūdžio teisių ir teisėtų interesų gynimo būdas. Tik tokie reikalavimai, kuriais taikant konkretų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą siekiama teisės ar įstatymų saugomų interesų pažeidimų pašalinimo, kad būtų atkurta iki jų buvusi teisinė materialinio santykio padėtis, yra tinkami, priimtini nagrinėti ir nagrinėjami iš esmės bei dėl jų priimamas teismo sprendimas. Tiesa, kai kurie pareiškėjo procesinio teisinio pobūdžio prašymai, pvz.: priteisti teismo išlaidas, taip pat priskirtini prie teismo sprendimu išsprendžiamų reikalavimų, tačiau jų ir pirmiau minėtųjų paskirtis iš esmės skirias. Pirmaisiais siekiama apginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus. Procesinio teisinio pobūdžio reikalavimais tiesioginė įtaka šiam tikslui nedaroma.

Pareiškėjo įvairaus pobūdžio prašymai, skunde nurodomi kaip reikalavimai įpareigoti pateikti duomenis, dokumentus, informaciją ir pan., kaip yra šioje byloje, negali būti vertinami kaip reikalavimai ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo prasme. Šios bylos kontekste pareiškėjos skunde 1–13 punktuose nurodomi prašymai nėra skundo reikalavimai (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip prašymus, kuriais pareiškėja siekia, kad būtų pateikti įrodymai (tam tikra informacija).

Skundo 14–16 reikalavimais pareiškėja siekia, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba persiųstų jos skundus kitoms institucijoms, atliktų kontrolę ir pateiktų išaiškinimą pagal pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 9 d. skundą. Tarnyba pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 9 d. skundą išnagrinėjo ir priėmė 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. D2-5158(1.20), kuriame nurodė faktinius ir teisinius pagrindus, kodėl neatliekamas naujas tyrimas dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, taip pat paaiškino jo apskundimo tvarką. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, gali jį skųsti įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos reikalavimai dėl Tarnybos veiksmų (neveikimo) nagrinėjant pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymą pareikšti praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą ir pirmosios instancijos teisme nebuvo prašoma jį atnaujinti, todėl skundo dalį dėl 14-16 reikalavimų yra pagrindas atsisakyti priimti ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos 14–16 skundo reikalavimus.

Dėl 17 skundo reikalavimo paminėtina, kad pareiškėja prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 7 d., 2016 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, teiktas teismų prašymu civilinėje byloje. Tokių išvadų vertinimas jų pagrįstumo aspektu atliekamas nagrinėjamoje civilinėje byloje ir negali būti ginčo dalyku administracinėje byloje, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi, atskirieji skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių pareiškėjos atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodiniame procese. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui išdėstė esminius faktinius ir teisinius nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrindus. Nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikra (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.). Paaiškinimai žodžiu negali pakeisti nagrinėjimo ribų, taigi esant šioms teisinėms sąlygoms taikomas atskirojo skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjos K. K. prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmesti.

Atsisakyti priimti pareiškėjos K. K. prašymus, gautus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2017 m. gruodžio 5 d. – „Prašymas dėl atskirojo skundo administracinėje byloje eI-5439-208/2017“, 2018 m. sausio 3 d. – „Prašymas dėl atskirojo skundo administracinėje byloje eI-544-208/2018 (eI-5439-208/2017)“, ir 2018 m. sausio 9 d. – „Pranešimas dėl atskirojo skundo administracinėje byloje eI-544-208/2018 (eI-5439-208/2017) techninės klaidos“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas