fb255b59-1bd7-4e70-be86-95d0e287e5d3 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja VPranešėjas A. Saulėnas                                           Civilinė byla Nr. 2A-1338-622/2012Teisėja G. Seselskytė                                          (Proceso Nr. 2-10-3-00601-2011-7)                                 Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                32.1; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. gruodžio 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovų V. P. R., V. R., B. V. atstovui advokatui H. M., atsakovės G. Š. atstovui advokatui R. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų Viktoro P. R., V.

R., B. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V.P. R., V. R., B. V. ieÅ¡kinį atsakovei G. Å . dėl kelio servituto nustatymo ir įpareigojimo paÅ¡alinti kliÅ«tis, trukdančias naudotis daiktu, n u s t a t ė : ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami nustatyti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), 18 m2 ploto kelio servitutÄ , pagal UAB „Almontus“ 2012-02-02 parengtÄ kelio servituto nustatymo schemÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tinkamam naudojimui;

įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti tvorÄ , esančiÄ ant rytinės atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), ribos, pravažiavimo, skirto patekimui į ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), vietoje; priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-02 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 933,33 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei.

Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad 2,5 m pločio pakanka saugiai pravažiuoti automobiliu, nieko nekliudant, į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovų sklypas yra gana arti JÅ«ratės g., pravažiavimas į šį sklypÄ nėra ilgas ir veda tik į ieÅ¡kovų sklypÄ , padarė iÅ¡vada, kad galimybė didelių gabaritų transporto priemonėms įvažiuoti į ieÅ¡kovų kiemÄ nėra bÅ«tina sÄ lyga, kad ieÅ¡kovai kaip savininkai galėtų tinkamai įgyvendinti jiems priklausančiÄ nuosavybės teisę į žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu.

Teismas nurodė, kad dabar galiojantys statybos techniniai reikalavimai negali bÅ«ti taikomi pastatams ir gatvėms, kurie buvo suprojektuoti ir pastatyti 1934-1938 m., kuomet tokių reikalavimų apskritai nebuvo. Teismas rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jog atsakovės tvora yra pastatyta teisėtai, bei atsižvelgė ir į leistinÄ 0,1 m paklaidÄ matuojant žemės sklypų ribas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai nėra iÅ¡naudoję visų objektyvių ir įmanomų galimybių, jog nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant arba kiek įmanoma mažiau apribojant kaimyninių žemės sklypų savininkų teises ir interesus.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovų pateiktus argumentus bei įrodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog yra pagrindas nustatyti kelio servitutÄ atsakovės žemės sklypui, kadangi nenustačius Å¡io servituto, ieÅ¡kovai galės tinkamai ir normaliomis sÄ naudomis naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais – žemės sklypu ir gyvenamuoju namu – pagal paskirtį, o ieÅ¡kovų noras patogiau įvažiuoti į savo kiemÄ nėra pakankamai svarbi priežastis apriboti atsakovės nuosavybės teisę.

Teismui atmetus ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl servituto nustatymo, neliko pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl įpareigojimo paÅ¡alinti tvorÄ , esančiÄ ant atsakovės žemės sklypo ribos. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, kad teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , neatskleidė bylos esmės, nepaskirstė tinkamai įrodinėjimo pareigos, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovams nesama kliūčių naudotis savo nuosavybe ir nenustatant servituto.

Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, kad į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ vedantis pravažiavimas siauriausioje vietoje yra 2,28 m, o plačiausioje 3,51 m. Ta aplinkybė, kad pagal faktinę situacijÄ Å¡iuo metu į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ vedantis pravažiavimas yra Å¡iek tiek platesnis, nei pagal teritorijų planavimo dokumentus, nesudaro pagrindo paneigti to, kad tinkamam ieÅ¡kovų žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo pastato naudojimui bÅ«tina sudaryti sÄ lygas patekti ieÅ¡kovams į žemės sklypÄ .

Teigia, kad į savo žemės sklypÄ negali įvažiuoti nekeliant pavojaus savo bei kitų asmenų turtui, todėl pravažiavimo plotis yra visiÅ¡kai nepakankamas saugiam važiavimui ir teismo iÅ¡vada, kad realiai saugus važiavimas yra galimas, nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja realiai situacijai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima nustatyti, kurioje vietoje yra atsakovės tvora, nes iÅ¡ pateikto UAB „Almontus“ plano ir schemos matyti, kurioje vietoje pravažiavimas siauriausias ir kiek atsakovės tvora įsikiÅ¡usi į pravažiavimÄ , todėl atsakovės tvora tam tikrose vietose yra ne atsakovės žemės sklypo, o pravažiuojamo kelio pusėje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nustatyti servitutÄ , nes ieÅ¡kovai tinkamai ir pagal paskirtį gali naudotis savo turtu, todėl teismas priėmė teisėtÄ ir teisingÄ sprendimÄ . Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens – tarnaujančio daikto savininko – nuosavybės teisę, dėl to servitutas teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtinais atvejais (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-27 nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2007).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2007; 2009-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-157/2009; kt.). Todėl ieÅ¡kovas, siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, tai yra kito asmens nuosavybės ribojimas, turi įrodyti, kad servitutas yra objektyviai bÅ«tinas, ir kad iÅ¡naudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės, jog nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

Nagrinėjamos bylos duomenys įrodo, kad ieÅ¡kovai į jiems priklausantį žemės sklypÄ bei jame esančias gyvenamÄ sias patalpas patenka, ieÅ¡kovai taip pat patvirtino, kad jie gali patekti į savo valdomÄ Å¾emės sklypÄ , tik mano, kad pravažiavimo į jį plotis yra per siauras, todėl visiÅ¡kai nepankamas saugiam važiavimui. Pagal žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus A. P. personalinės įmonės 2009-07-31 parengtÄ Å¾emės sklypų ribų planÄ tarp atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, besiribojančios su pravažiavimu, ir prieÅ¡ingoje pusėje esančio žemės sklypo preliminarios ribos, taip pat besiribojančios su pravažiavimu, siauriausioje vietoje yra 2,28 m, o plačiausioje 3,52 m (b. l. 18).

Pagal A. P. personalinės įmonės 2011-08-11 parengtÄ Å¾emės sklypų ribų planÄ matyti, kad pravažiavimo į ieÅ¡kovų žemės sklypo, plotas siauriausioje vietoje yra 2,47 m, o plačiausioje 3,59 m (b. l. 42). UAB „Almontus“ rengdama atsakovės žemės sklypo, kelio servituto nustatymo schemÄ , vietoje atliko kadastrinius ir topografinius matavimus pravažiavimo į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ , ir esančio tarp žemės sklypų, iÅ¡ kurio vienas žemės sklypas, priklauso atsakovei ir kito žemės sklypo nustatė, kad faktiÅ¡kai atstumas siauriausioje vietoje yra 2,50 m, o plačiausioje vietoje – 3,75 m.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pravažiavimo į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ plotis 2,50 m yra pakankamas, todėl ieÅ¡kovai turi faktinę galimybę patekti į savo žemės sklypÄ . Be to, pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovams žemės sklypas priklauso nuo 1994 metų, taigi ieÅ¡kovai juo naudojasi pakankamai ilgÄ laikÄ . Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad ieÅ¡kovų galimybės patekti į jiem priklausantį žemės sklypÄ yra apribotos.

IeÅ¡kovų teiginiai, kad važiuojant į savo žemės skypÄ yra apgadinamos įvažiuojančių automobilių dalys, bei trečiųjų asmenų turtas, nepagrįsti jokiais byloje įrodymais (CPK 178 straipsnis). PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonėmis galima įvažiuoti į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , todėl jų galimybės patekti į jį nėra apribotos. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad specialusis transportas negali įvažiuoti į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ .

Greitosios pagalbos automobilių plotas yra iki 2 m., todėl esamo įvažiavimo pločio visiÅ¡kai pakanka įvažiuoti į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ . Byloje nėra duomenų, kad buvo kilę sunkumų įvažiuoti minėtiems automobiliams, dėl ko ieÅ¡kovams nebuvo suteikta reikiama medicininė pagalba. IeÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, jog nenustačius kelio servituto, jie negali naudotis savo turtu pagal jo tiesioginę paskirtį. IÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovai gali patekti į jiems priklausantį žemės sklypÄ bei jame esančius pastatus ir tokiu bÅ«du įgyvendinti savo nuosavybės teises į žemės sklypÄ bei į pastatus.

Kadangi ieÅ¡kovai gali patekti į savo žemės sklypÄ ir be servituto nustatytmo, todėl servituto nustatymas Å¡iuo atveju reikÅ¡tų nepagrįstÄ atsakovės nuosavybės teisės ribojimÄ . Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovai įvažiuodami į savo žemės sklypÄ turi bÅ«ti atsargÅ«s bei atidÅ«s ir dėl to patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindami savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankama priežastis, pagrindžianti kelio servituto bÅ«tinumo nustatymÄ atsakovės žemės sklype.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė servituto nustatymÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog kelio servitutas ieÅ¡kovams nėra objektyviai bÅ«tinas ir jo nesant iekÅ¡ovai gali tinkamai naudotis jiems priklausančiu turtu, nevaržant atsakovės nuosavynės teisių. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad atsakovės tvora tam tikrose vietose yra ne atsakovės žemės sklype, o pravažiavimo pusėje.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės žemės sklypo ribos nustatytos tikslios atlikus kadastrinius matavimus, atsakovės pastatyta tvora į valstybinę žemę nepatenka (b.l. 106). Dėl atsakovės pastatytos tvoros teisėtumo buvo pasisakyta Palangos miesto apylinkės teismo 2010-06-08 sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo iÅ¡ naujo analizuoti ieÅ¡kovų pateiktus argumentus dėl minėtų aplinkybių (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , neatskleidė bylos esmės, nepaskirstė tinkamai įrodinėjimo pareigos, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovams nesama kliūčių naudotis savo nuosavybe ir nenustatant servituto.

Ä®rodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių.

Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas atitinkamas bylos aplinkybes interpretuoja sau palankia linkme. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino ir iÅ¡nagrinėjo visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, atskleidžiant bylos esmę, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus bei neribojo ieÅ¡kovų, kaip proceso Å¡alių, teisės įgyvendinti savo procesines teises.Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei priteistina po 333,33 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovų V. P. R., V. R., B. V. atsakovei G. Å . priteisti po 333,33 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Audrius Saulėnas Kolegijos teisėjai                                                                                           Erika MisiÅ«nienė                                                                                                                      Alona Romanovienė