2019-12-04 Nr. AB-22797-3-61-3-04155-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4826-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04155-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) (po reorganizacijos Lukiškių TI-K prijungtas prie Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 320 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 10 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Pareiškėjui neteko kamerose 3,6 kv. m ploto. Kamerose nebuvo ventiliacijos, jos buvo vėdinamos tik per langą, kurį uždengdavo kelių eilių grotos. Todėl buvo didėlė drėgmė, veisėsi pelėsi, rūdijo lovos. Nuo sienų ir lubų buvo atsilupę dažai. Langų grotos ribojo tiek vėjo, tiek natūralios šviesos patekimą. Nuo dirbtinio apšvietimo skaudėjo galvą ir akis, kadangi apšvietimas buvo per ryškus. Taip pat Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta pakankama temperatūra. Kamerose lempos buvo be gaubtų, todėl pasitaikydavo, kad jos nukrisdavo, dėl to pareiškėjui teko gyventi nesaugioje aplinkoje.

1.2. Kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes unitazas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik plastikine plėvele. Ne kartą pareigūnai, įskaitant ir moteris, atidarydavo kameros duris neįspėję ir matydavo jį tualete. Sanitarinis mazgas neturėjo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl kameroje būdavo nemalonus kvapas. Tualetas buvo nešiuolaikiškas, įmontuotas grindyse. Analogiškai sanitariniai mazgai (tualetai) buvo įrengti ir laikino sulaikymo kameroje.

1.3. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nuolatinius nepatogumus, stresą, pažeminimą, jautė įtampą, nesijautė saugus, tapo konfliktiškas, grubus, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Todėl nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

2. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis. Laisvės atėmimo įstaigos administracija nuolat reikalavo iš kalinamų asmenų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, dėl to jiems buvo išduodamos valymo priemonės. Grotos Lukiškių TI-K languose buvo įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus.

2.2. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Sanitarinis mazgas (0,56 kv. m) buvo atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, tam tikrose kamerose sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, o kitose kamerose buvo įrengtos užuolaidos. Teisės aktuose nenustatyta, kad sanitariniai mazgai turėtų būti atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, nes priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Sanitarinio mazgo kabinose buvo įrengtas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

2.3. Lukiškių TI-K kamerų langai buvo pritaikyti vėdinimui, gyvenamosios kameros vėdintos per langus natūraliu būdu, tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

2.4. Lukiškių TI-K kamerose buvo įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa buvo ne mažesnė kaip 200 lx. Lukiškių TI-K naudojamos lemputės atitiko Europos Sąjungoje numatytus kokybės standartus. Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudotos lemputės nekenksmingos sveikatai. Kamerose buvo įrengti dviejų tipų šviestuvai: šviestuvai su gaubtais ir šviestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas. Lukiškių TI-K gyvenamųjų patalpų oro temperatūra taip pat atitiko higienos normų reikalavimus.

2.5. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, dėl to reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nėra pagrindo tenkinti.

3. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo Vilniaus PN atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus PN pateikė neteisingus duomenis, kad jis Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas. Pabrėžė, kad būtent atsakovo atstovas įrodymais turi paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) Lukiškių TI-K, buvo pažeista 2018 m. gegužės 14, 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 19 d.; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 10 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 106, 114, 116 2018 m. gegužės 14, 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 19 d., iš viso – 3 dienas. Minėtose kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas 1,5 m pertvara, o privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, sanitarinio mazgo įrengimas nebuvo pakankamas privatumui užtikrinti, todėl pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista 2018 m. gegužės 14, 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 19 d., iš viso – 3 dienas. Teismas kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatė.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo (teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimo) pobūdį, trukmę, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai, konstatavo, kad pareiškėjo patirta neturinė žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Tinkama pareiškėjui patirtos žalos kompensavimo forma šioje byloje yra pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K, buvo pažeista.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad jis ir dar vienas asmuo 2018 m. gegužės 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 116. Pareiškėjas ir dar vienas asmuo nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 106. Pareiškėjas ir dar vienas asmuo nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 114. Todėl išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą yra akivaizdu, kad pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis. Pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimas yra sunkaus pobūdžio pažeidimas, kuriuo taip pat pažeidžiamas Konvencijos 8 straipsnis. Dėl neatskirto sanitarinio mazgo kamerose buvo ir blogas kvapas. Pareiškėjo nuomone, jo patirtą neturtinę žalą yra pagrindas atlyginti priteisiant piniginę kompensaciją.

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodo, kad nėra jokio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos ir nepagrindė, kodėl būtent jo nurodytas patirtos žalos dydis kompensuotų jo patirtą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 10 d. atlyginimo.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) Lukiškių TI-K, buvo pažeista 2018 m. gegužės 14, 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

14. Nagrinėjamoje byloje pagal Lukiškių TI-K nurodytus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 14 d. buvo laikomas vienas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 116, kurios plotas buvo 7,49 kv. m, 2018 m. gegužės 16 d. buvo laikomas vienas kameroje Nr. 106, kurios plotas buvo 7,38 kv. m, 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo laikomas vienas kameroje Nr. 114, kurios plotas buvo 7,31 kv. m. Sanitarinio mago užimamas plotas kameros buvo apie 0,56 kv. m. Teisėjų kolegija šių atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu neturi pagrindo abejoti.

15. Įvertinusi minėtus duomenis, t. y. kamerų Nr. 106, 114 ir 116 plotą ir tai, kad minėtose kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas nepažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkto, kuriame numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat pažymėtina, kad, išskaičiavus sanitarinio mago plotą iš kamerų Nr. 106, 114 ir 116 ploto, pareiškėjui teko daugiau nei 6 kv. m ploto kamerose. Todėl nėra prielaidų konstatuoti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą dėl pareiškėjui tekusio per mažo ploto kamerose (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).

16. Atsižvelgusi į tai, kad pagal Vilniaus PN nurodytus duomenis Lukiškių TI-K kamerose Nr. 106, 114 ir 116 įrengtas sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik 1,5 m aukščio pertvara ir uždengtas užuolaida, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tokiu būdu įrengtu sanitariniu mazgu (tualetu), dėl to pareiškėjo teisė į privatumą jam kalint areštinės kamerose Nr. 106, 114 ir 116 buvo pažeista. Kadangi buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, konstatuotinas ir Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas šioje byloje (žr., pvz., žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1197-662/2019). Pripažintina, kad dėl padaryto pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo, t. y. neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo), pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies prasme.

17. Vertinant, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjui kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1156-822/2019).

18. Įvertinus pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo pobūdį (sanitarinis mazgas (tualetas) buvo iš dalies atitvertas pertvara ir uždengtas užuolaida, o pareiškėjas buvo kalinamas vienas kamerose) ir trukmę (pažeidimas truko apie 3 paras) ir atsižvelgus į tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės, konstatuotina, kad pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) Lukiškių TI-K, buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

19. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė