2020-03-30 Nr. CB-3696-2-55-3-01424-2016-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1515

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01424-2016-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2020 m. kovo 23 d. gautu ieškovės V. Š.-R. A. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju kolegijo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas V. Š.-R. A. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju kolegijos 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š.-R. A. ieškinius atsakovams S. Š., J. V. ir M. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, taip pat pagal atsakovės S. Š. priešieškinį ieškovei V. Š.-R. A. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims F. Š., J. S., Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarei D. J.. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas nutarė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalį pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra šie: 1) materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Remiantis CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kasaciniame skunde turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų šio kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu. Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176-185 straipsniai). Teismai visapusiškai neišnagrinėjo ir neįvertino byloje esančių įrodymų, teismų išvados dėl bylos įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimo (nebuvimo) padarytos neatsižvelgus į įrodymų visumą. Byloje nebuvo pateikta nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad priešieškiniu ginčijamas sandoris buvo tariamas. Restitucijos taikymo klausimas buvo išspręstas pabloginant ieškovės turtinę padėtį, nes ji neteko 3/16 dalių turto. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės teisės, įtvirtintos Konstitucijos 23 straipsnyje ir EŽTK 1 protokolo 1 straipsnyje.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, atrankos kolegija nesprendžia ieškovės prašymo dėl jos atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir mokėjimo atidėjimo klausimų ir dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas