fb239359-1447-4e54-b0e7-9f4f54883cd2 · Kauno apygardos teismas

Teisėja Aksinija Žemantauskienė Baudžiamoji byla NrPranešėjas Algerdas Urbšys                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-175-2014;Teisėja Aksinija Žemantauskienė                          Proceso Nr. Nr. 1-56-1-00148-2012-1;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam A.

B., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistojo įstatyminiams atstovams E. B. ir A. B., nukentėjusiajai Ž. G., jos atstovei advokatei Ritai Petručionytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios ir nukentėjusiosios I. G. atstovės pagal įstatymÄ Å½. G. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 6 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams.Vadovaujantis BK 92 str. 1 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu: nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tęsti mokslÄ arba dirbti, per 4 mėnesius atlikti 70 valandų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį.

Taip pat iÅ¡ A. B. priteista nukentėjusiajam G. Ä®. 9114,50 litų turtinės žalos, 1500 litų advokato atstovavimo iÅ¡laidų ir 300 litų turto vertintojo iÅ¡laidų, nukentėjusiajai civilinei ieÅ¡kovei Ž. G. 1500 litų advokato atstovavimo iÅ¡laidų.Nukentėjusiosios Ž. G. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos paliktas nenagrinėtas, paliekant Ž. G. teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A.

B. nuteistas pagal BK 281 str. 6 d., nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t.y.: 2012 m. kovo 11 d. apie 6 val. V. rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) 6 kilometre, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,99 promilių girtumas) bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, neatsargiai vairuodamas automobilį VW Passat valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) registruotÄ G.

Ä®. vardu, nesilaikė bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuoto automobilio tiesiame kelio ruože, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) (patvirtintų LR Vyriausybės 202 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija)) 9 punkto (toliau p.), reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai; 14 p. reikalavimus, pagal kuriuos draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ Â veikiančių medžiagų; 125 p. reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, 133 p. reikalavimus, pagal kuriuos pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač reljefÄ , kelio bÅ«klę, eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatytos kliÅ«ties, 134 p. reikalavimus, pagal kuriuos, atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio keleivė L.

M.. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji Ž. G. prašė 2013-10-30 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, nuteistajam A. B. skirti realiÄ maksimaliÄ laisvės atėmimo bausmę, paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies A. B. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir priteisti iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ . Skunde nurodė, kad nuteistajam A. B. paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni lyginant su nusikalstamos veikos pasekmėmis, kaltininko elgesiu, jo asmenybe.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad viduje rasta pavarų svirtis įjungtoje 5 padėtyje, o liudytojo R. K. parodymai, kad automobilis pravažiavo greitai, tikrai ne 60 km/h greičiu, patvirtina, kad A. B. sÄ moningai virÅ¡ijo leistinÄ greitį, ko pasėkoje įvyko autoavarija.Apeliantė atkreipė dėmesį į, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodÄ praktikÄ yra pasisakęs, jog nepritariama bausmės vykdymo atidėjimui, kuomet neblaivaus asmens sukelto autoįvykio metu žūsta žmogus.

A. B. administracine tvarka jau yra baustas už tai, kad 2011-05-19 ir 2011-10-04 buvo pasirodęs neblaivus vieÅ¡oje vietoje. Taip pat jis parodė, jog žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam, tačiau vis tiek taip elgėsi. Dėl to, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad A. B. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikaltimas buvo loginė kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio pasekmė bei kaltinamasis yra linkęs elgtis piktybiÅ¡kai. Skundo autorės nuomone, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, tik formaliai įvertino kaltininko asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga ir padeda pasiekti numatytus bausmės tikslus.

Marijampolės profesinio rengimo centro VilkaviÅ¡kio skyriaus pateiktoje A. B. charakteristikoje aiÅ¡kiai nurodoma, kad nuteistasis A. B. mokyklÄ lanko blogai, praleidžia daug pamokų be pateisinamos priežasties, mokytis nesistengia, tingi mokytis, sÄ moningai neatlieka mokytojų pateiktų užduočių. IÅ¡ pateiktos charakteristikos matyti, jog A. B. yra charakterizuojamas neigiamai, todėl bausmės vykdymo atidėjimas, skiriant auklėjamojo poveikio priemones nepadės pasiekti baudžiamojo įstatymo numatytų bausmės tikslų.Skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo nurodęs, kad neprisimena įvykio aplinkybių, o teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė įvykio aplinkybes (nesuvaldė automobilio, iÅ¡važiavo į kitÄ kelio pusę, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį), taip pat iki Å¡iol nėra atlyginęs žalos, neatsiprašė. Dėl Å¡ių aplinkybių, A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, negalėjo bÅ«ti pripažinta.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nukentėjusiÄ jÄ ir įstatyminę nepilnametės nukentėjusios atstovę, nukentėjusiosios atstovės advokatę, praÅ¡iusias apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorę, praÅ¡iusiÄ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nuteistÄ jį, jo gynėjÄ , įstatyminius atstovus, praÅ¡iusius nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiosios ir nukentėjusiosios I.

G. atstovės pagal įstatymÄ Å½. G. apeliacinis skundas atmestinas.Nukentėjusioji Ž. G. savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam A. B. paskirtos bausmės dydžiu ir bausmės vykdymo atidėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos BK 54 str. Teismas skyrė bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str. 1 d.), tačiau Å¡iuo atveju, pagrįstai buvo atsižvelgta ir į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, kuriuos numato Lietuvos Respublikos BK 91 str., kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu A.

B. neturėjo 18 metų amžiaus. Teismas, skirdamas bausmę, turi įvertinti 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, 2) nepilnamečio sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ , 3) anksčiau taikytas priemones ir jų veiksmingumÄ , 4) nepilnamečio elgesį po nuskalstamos veikos padarymo. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad terminuotÄ laisvės atėmimÄ nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rÅ«Å¡ies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sÄ lygų, pagrindžiant iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymÄ (BPK 305 str. 1 d. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas A. B. pripažino kaltu pagal BK 281 str. 6 d. ir paskyrė laisvės atėmimÄ ketveriems metams, vadovaujantis BK 92 str. 1 d., Å¡ios bausmės vykdymÄ atidėjo trejiems metams, skiriant griežtas auklėjamojo poveikio priemones – viso bausmės vykdymo atidėjimo metu: nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tęsti mokslÄ arba dirbti, per 4 mėnesius atlikti 70 valandų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį.Pagal BK 91 str. 3 d. terminuotÄ laisvės atėmimÄ nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rÅ«Å¡ies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ .

Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumÄ sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Å¡io Kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismas skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę artimÄ sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui ir, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o taip pat į aukščiau paminėtus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus.Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A.

B. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka dėl girto pasirodymo viešoje vietoje, Vilkaviškio rajono savivaldybės Šeimenos seniūnija charakteristikoje nurodė, kad A. B. gyvena su tėvais, apie A. B. elgesį šeimoje bei visuomenėje seniūnija nusiskundimų negavusi. Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus A. B. dėl mokymosi charakterizuojamas nepalankiai, tačiau nurodyta, kad tėvai rūpinasi sūnaus mokymusi ir elgesio pasiekimais, grupėje su draugais sutaria, bendrauja.

Teismas taip pat įvertino tai, kad A. B. nėra įraÅ¡ytas į policijos profilaktinę įskaitÄ , o Å¡eima nėra įraÅ¡yta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . Teismas, aptardamas veiksnius, įtakojusius įvykį, nurodė, jog pilnametis brolis E. B. paliko girtaujantį nepilnametį brolį ir išėjo namo, pilnametis neblaivus D. B. sudarė sÄ lygas užvesti automobilio variklį, kadangi tik jis žinojo apie įrengtÄ automobilyje “slapukÄ â€, be to, ir žuvusioji L.

M. nesilaikė bÅ«tinų ir paprastų atsargumo priemonių važiuojant prisisegti automobilio saugos diržus.Å ių aplinkybių visuma pagrįstai suponavo iÅ¡vadÄ dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio ir bausmės vykdymo atidėjimo, skiriant griežtus įpareigojimus. Akivaizdu, kad A. B., sėsdamas už automobilio vairo neblaivus, nepakankamai suvokė savo atsakomybę ir veiksmų pavojingumÄ bei padarinius, tačiau jaunas A. B. amžius, gyvenimo patyrimo stoka, nesusiformavę ateities siekiai ir prioritetai, teisėjų kolegijos nuomone, negali bÅ«ti vertinami, jo, kaip jau brandžios asmenybės antivisuomeninės nuostatos, o nusikaltimÄ buvus logine gyvenimo bÅ«do bei jo piktybiÅ¡ko elgesio pasekme.

Nuteistojo laisvės suvaržymas, skiriant griežtus įpareigojimus ir esant policijos kontrolei, Å¡iuo atveju suformuos didesnę galimybę asmenį disciplinuoti laisvės sÄ lygomis nei jam skyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ atliekant, jo, kaip asmenybės, pastangų keistis reikės mažiau, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i bausmė leis pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ .Teisėjų kolegijos nuomone, atmestinas ir apeliacinio skundo motyvas, jog nepagrįstai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2012-07-16 surašė „NuoÅ¡irdų prisipažinimÄ â€œ (T2 b. l. 69), kuriame visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir iÅ¡sakė savo gailėjimÄ si dėl įvykusio eismo įvykio. Nuteistasis Å¡iame prisipažinime nurodė, kad jis bijojo atsakomybės, tačiau, tai, kad jis Å¡iÄ veikÄ pripažino, sugebėjo tai sÄ Å¾iningai deklaruoti dar ikiteisminiame tyrime, ko tolimesniame teisminiame tyrime nepaneigė, nors ir nesugebėjo imtis priemonių žalai atlyginti (neturtinės žalos atlyginimo klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka), teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios pakartotinai atsiprašė (T3 b. l. 118) (nors nukentėjusioji tai neigia), parodė jo, kaip asmenybės, formavimosi pozityviÄ tendencijÄ , todėl tai pagrįstai teismo buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir Å¡iai teismo iÅ¡vadai teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str.

įtvirtintų bausme siekiamų tikslų, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatų, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka teisingumo principÄ , todėl nukentėjusiosios I. G. atstovės pagal įstatymÄ ir nukentėjusiosios Ž. G. apeliacinio skundo argumentai, susiję su paskirtos bausmės A. B. individualizavimu, atmetami ir VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-10-30 nuosprendis paliekamas galioti, keisti jį taip, kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Nukentėjusiosios Ž. G. patirtos iÅ¡laidos, susijusios su jos atstovavimu apeliaciniame teismo posėdyje, priteistinos iÅ¡ nuteistojo A. B. ( BPK 106 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nukentėjusiosios I. G. atstovės pagal įstatymÄ ir nukentėjusiosios Ž. G. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡ nuteistojo A. B. priteisti nukentėjusiosios Ž. G. naudai 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) patirtų iÅ¡laidų, susijusių su jos atstovavimu apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Kolegijos pirmininkas                                       Algerdas Urbšys Teisėjai                                                    Ramūnas Antanavičius                                                                  Gytis Večerskas