fb239051-95ff-4147-a05c-80bbf0aa3065 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-242-471/2018Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01128-2017-2Procesinio sprendimo kategorija : 2.3.2.6.1; 2.4.4.2; 2.4.5; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.17; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8.; 3.1.7.11; 3.2.6.1 (S)                  ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 27 d.Kelmė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis, sekretoriaujant Redai Mišeikytei,dalyvaujant ieškovės R. D. atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, atsakovės V.

D. atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui, trečiajam asmeniui M. D.,iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei AuÅ¡rai Bracevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. D., G. D. ir R. D. ieÅ¡kinį atsakovei V. D., tretiesiems asmenims VÄ® Registrų centro Å iaulių filialui ir M. D. bei iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl uzufrukto nustatymo ir įpareigojimo netrukdyti naudotis antraeiliais daiktais.             Teismas n u s t a t ė :

IeÅ¡kovai R. D. ir nepilnamečiai G. D. bei R. D., atstovaujami motinos R. D., kreipėsi į teismÄ su 2017-11-07 ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami nustatyti jiems iki 2023-06-20 uzufrukto teisę pagal atsakovės V. D. 2015-10-26 notariÅ¡kai patvirtintÄ sutikimÄ â€“ įsipareigojimÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovę netrukdyti ieÅ¡kovams naudotis Å¡io namo antraeiliais daiktais – daržine, garažu su rÅ«siu, viraline su rÅ«siu ir Å¡uliniu. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai 2018-01-30 praÅ¡ymu ( 80-81 l. ) reikalavimo nustatyti uzufruktÄ atsisakė ir prašė civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.Ankstesniame teismo posėdyje ieÅ¡kovė R.

D. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinyje nurodomame name, Å¡iuo metu priklausančiame atsakovei V. D., ji su Å¡eima – sutuoktiniu M. D., 2003 m. gimusius sÅ«numi Roku ir vėliau 2005 m. gimusius sÅ«numi Giedriumi - gyveno nuo 2004 metų. Pati atsakovė name nuo to laiko iÅ¡vis nėra gyvenusi. 2014 m. prasidėjo jos ir M. D. skyrybų procesas, kuris baigėsi tik 2016 m. vasarÄ . Proceso metu M. D. šį iÅ¡ tėvo, kuris mirė maždaug 2010-2011 m., paveldėtÄ namÄ perleido motinai V. D., dėl ko teisme buvo nagrinėjama dar viena byla.

Ji baigėsi atsakovei paraÅ¡ius notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯sipareigojimÄ leisti jai su vaikais name gyventi iki vaikų pilnametystės. Maždaug 2015-03-20 M. D. iÅ¡važiavo gyventi į užsienį, iÅ¡ namo iÅ¡sivežė visus savo daiktus ir nuo to laiko jo daiktų name nėra. Prie namo yra du pastatai – garažas ir daržinė po vienu stogu bei mažesnis garažiukas ir lauko virtuvė, taip pat po vienu stogu; po visu Å¡iuo pastatu yra rÅ«sys. Iki skyrybų jos Å¡eima naudojosi visais pastatais, iÅ¡skyrus garaÅ¾Ä , kuriame M.

D. su broliu buvo įsirengę automobilių remonto įrangÄ . Pripažįsta, kad daržinėje nuo seno buvo įvairių D. daiktų. Skyrybų proceso metu, galimai 2015 m. vasarÄ , buvo užrakinta daržinė, o 2016 m. rudenį M. D. brolis ( taip mano, nes pati nematė ) užrakino ir garažiukÄ su virtuve. Nuo to laiko ji negali visais Å¡iais pastatais naudotis. Gyvenamajame name rÅ«sio ir garažo nėra. Garažiukas prie lauko virtuvės yra per mažas laikyti automobiliui, todėl jai reikalinga naudotis daržine kaip garažu, nes tikrame garaže yra D. automobilių remonto įranga.

Lauko virtuvė reikalinga laikyti vaikų dviračius, žoliapjovę ir kitus daiktus. Po Å¡iuo pastatu esančiame rÅ«syje reikalinga laikyti įvairius produktus; be to, jame yra vandens skaitikliai ir galimybė užsukti vandenį atsitikus avarijai. Po užrakinimo 2016 m. rudenį laiko virtuvė ir rÅ«sys buvo tuÅ¡ti, nes ji iÅ¡ jų savo daiktus iÅ¡kraustė. Daiktų į rÅ«sį Drukteiniai prikrovė po ankstesnio ( t. y. 2018-01-08 d. ) posėdžio, taip pat 01-13 d. į daržinę parvežė priekabÄ , kurios joje anksčiau nebuvo.

Dėl trukdymo naudotis Å¡uliniu nurodo, kad 2014 m. pajungiant miesto vandentiekį buvo iÅ¡montuotas Å¡ulinyje buvęs siurblys, o gal ir vamzdžiai, todėl dabar iÅ¡ Å¡ulinio vandenį gali tik pasisemti ( to daryti niekas netrukdo ), bet vamzdžiais į namÄ jis nebepatenka. Pripažįsta, kad į namÄ yra pajungtas miesto vandentiekis, kuriuo naudojasi. Anksčiau yra buvę daug skundų policijai ir vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl naudojimosi patalpomis ir pan. M. D. jai yra sakęs, kad balandžio mėn. planuoja pareiti gyventi į lauko virtuvę.

Ankstesnių bylų nagrinėjimo metu ji su atsakove iÅ¡vis nebendravo ir dėl naudojimosi turtu ( t. y. kokiais pastatais, kokiomis sÄ lygomis ir t. t. ) nesitarė, atsakovė tik parašė pas notarÄ Ä¯sipareigojimÄ ir pateikė į bylÄ . Iki iÅ¡tuokos bylos iÅ¡nagrinėjimo toks klausimas taip pat nebuvo sprendžiamas. Atsakovei dėl įsipareigojimo leisti gyventi įregistravimo 2017 m. vasarÄ skambino 2 kartus, bet Å¡i atsisakė tai padaryti, todėl kreipėsi į teismÄ . Dėl trukdymo naudotis pastatais atsakovei nesakė.IeÅ¡kovės R.

D. atstovė advokatė nurodė, kad iki bylos pradžios atsakovė savo įsipareigojimo leisti ieÅ¡kovei su vaikais gyventi name neiÅ¡vieÅ¡ino, dėl ko Å¡i negalėjo deklaruoti gyvenamosios vietos. Tai padaryta tik proceso eigoje, todėl faktiÅ¡kai patenkinus šį reikalavimÄ ieÅ¡kovai jo atsisakė. Problema dėl naudojimosi namo priklausiniais prasidėjo, kai M. D. iÅ¡tuokos proceso metu jam priklausiusį namÄ , t. y. Å¡eimos gyvenamÄ jÄ patalpÄ , perleido savo motinai, kuri name niekada negyveno ir juo nesinaudojo.

Nepatenkinus ieÅ¡kovės reikalavimo panaikinti šį sandorį, liko teisė naudotis namu tik pagal atsakovės įsipareigojimÄ . Pagal Lietuvos CK 4.142 str. 2 d. ir 4.147 str. uzufruktorius turi teisę naudotis ne tik pagrindiniu, bet ir antraeiliais daiktais ( Å¡iuo atveju – Å«kiniais pastatais ), kurie ieÅ¡kovei ir jos vaikams reikalingi kaip garažas, rÅ«sys ir kitos pagalbinės patalpos. Tai daryti trukdo atvykstantys atsakovės sÅ«nÅ«s, dėl ko kyla konfliktai. Nepilnamečiai ieÅ¡kovės vaikai tai mato, todėl jiems bÅ«tų ramiau ( ir tai atitiktų jų interesus ), jei visais pastatais naudotųsi tik ieÅ¡kovė.

Todėl reikalavimas netrukdyti ieÅ¡kovei naudotis pastatais yra pareikÅ¡tas visų pirma nepilnamečių vaikų, o ne jų motinos interesais. Dėl nurodytų motyvų praÅ¡o šį reikalavimÄ tenkinti.Nepilnamečiai ieÅ¡kovai G. D. ir R. D., kuriuos atstovauja įstatyminė atstovė motina R. D. ( 2 l. ), į teismo posėdžius neatvyko ir paaiÅ¡kinimų nepateikė.Atsakovė V. D. 2017-03-20 ( taip nurodoma ) atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Jos atstovas teismo posėdžiuose paaiÅ¡kino, kad tikėtina, jog įvykių sekÄ ieÅ¡kovė nurodė teisingai ir to neginčija.

Visi surinkti įrodymai patvirtina, kad buvo nusistovėjusi pastatų naudojimo tvarka – atsakovė ieÅ¡kovei buvo leidusi ir Å¡i pastaruosius bent 2-3 metus naudojosi tik namu, o kitais pastatais naudojosi atsakovės vaikai - M. D. ir jo brolis. Bandydama perimti kitų pastatų naudojimÄ ieÅ¡kovė siekia gauti papildomos naudos ir piktnaudžiauja savo teisėmis, prisidengdama vaikų interesais, nes Å¡iais pastatais naudojasi turto savininkės sÅ«nÅ«s. Sudaryti taikaus susitarimo nepavyko, nes ieÅ¡kovė jokio priimtino varianto nesiÅ«lė, o tai padaryti turėjo bÅ«tent ji.

Ginčo namas nėra Å¡eimos bÅ«stas, nes anksčiau priklausė M. D. tėvui, o Å¡iuo metu – jo motinai. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimus jos atstovė nepagrįstai grindžia Å¡eimos bÅ«sto naudojimÄ reglamentuojančiomis įstatymų normomis. Atsakovė, skirtingai nei M. D., neturi įstatyminės pareigos iÅ¡laikyti ar apgyvendinti savo anÅ«kus, bet gera valia leido ieÅ¡kovei su vaikais gyventi name neatlygintinai. Todėl Å¡alių santykiams faktiÅ¡kai taikytinos gyvenamosios patalpos panaudos sutarties sÄ lygos.

Reikalavimas netrukdyti ieškovams naudotis ūkiniais pastatais visiškai nesusijęs su atsakovės įsipareigojimo turiniu, nes jame tokia teisė nenumatyta. Įrodyta, kad ieškovė bent 2-3 metus nesinaudojo šiais pastatais, nes juose nuo seniau buvo laikomi ne ieškovės daiktai ir jie buvo atsakovės įgaliotų asmenų užrakinti, t. y. tokia praktika tarp šalių nebuvo susiformavusi ir atsakovės valia leisti ieškovei naudotis šiais pastatais nebuvo išreikšta. Teismo posėdyje VTAS atstovės pateikta medžiaga taip pat patvirtina nesant jokių įrodymų, jog anksčiau tokie ginčai tarp šalių būtų nagrinėti.

Reikalavimas dėl naudojimosi Å¡uliniu, kuriuo, kaip paaiÅ¡kėjo, naudotis ieÅ¡kovei niekas netrukdo, tik patvirtina, kad ji reiÅ¡kia formalius reikalavimus, niekaip nesusijusius su atsakovės įsipareigojimu. Å ioje dalyje ji faktiÅ¡kai reikalauja atsakovę savo lėšomis atlikti tam tikrus įrangos darbus, taip piktnaudžiaudama savo padėtimi. Tikėtina, kad tokiu reikalavimu ji siekia perimdama visų pastatų naudojimÄ tik užkirsti keliÄ buvusiam sutuoktiniui M. D. apsigyventi rekonstruotinoje lauko virtuvėje.

Todėl reikalavimas dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis pastatais, į kuriuos ieÅ¡kovė pagal atsakovės įsipareigojimÄ neturi jokių teisių, atmestinas.IeÅ¡kovės reikalavimas įregistruoti atsakovės įsipareigojimÄ yra įvykdytas, todėl byla Å¡ioje dalyje nutrauktina. Tačiau bÅ«tina atsižvelgti, kad ieÅ¡kovei pagal šį įsipareigojimÄ name gyventi nebuvo trukdoma. Atsakovė nieko nežinojo apie ieÅ¡kovės problemas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. Å is klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas net be įsipareigojimo įregistravimo bendru savininko ir nuomininko sutarimu, bet jokių pretenzijų atsakovei iki bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovė nebuvo pareiÅ¡kusi.

Todėl tai yra pačios ieÅ¡kovės kaltė. Be to, neįregistravimas trukdė tik deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ , o ne gyventi ir nėra jokių įrodymų dėl ieÅ¡kovės interesų realaus pažeidimo. Todėl pažeidimas vertintinas kaip formalus, dėl ko bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteistinos. Trečiasis asmuo M. D. teismo posėdžiuose paaiÅ¡kino, kad gyvenant santuokoje su ieÅ¡kove Å¡eima naudojosi visais Å«kiniais pastatais. Garaže nuo seno buvo įrengtos automobilių remonto dirbtuvės, kuriose jis dirbo, yra tam skirti jam ir broliui priklausantys daiktai.

Prasidėjus skyrybų procesui jis maždaug 2014-2015 m. garaÅ¾Ä užrakino. Tuo metu jame buvo jo automobilis ( kurio nebėra 2 metus ) ir minėta įranga. Jam iÅ¡važiavus į užsienį ieÅ¡kovė iÅ¡laužė garažo duris, dėl ko jo brolis buvo iÅ¡kvietęs policijÄ . Daržinę brolis užrakino 2015 m. po dar vieno įsilaužimo. Joje buvo mirusio tėvo staklės, jo paties daiktai. Taip pat į daržinę po ankstesnio teismo posėdžio partempė metus laiko remontuotÄ brolio priekabÄ . 2016 m. rudenį ieÅ¡kovė trukdė patekti į garažiukÄ ir lauko virtuvę, todėl jo brolis pareikalavo Å¡ias patalpas atlaisvinti.

IeÅ¡kovei iÅ¡krausčius savo daiktus brolis Å¡ias patalpas užrakino, tačiau raktÄ atidavė jo vaikams, kurie turi galimybę patalpose laikyti dviračius ir kitus savo daiktus. Po skyrybų proceso, kuris baigėsi 2016 m. liepos mėn. name gyvena viena ieÅ¡kovė su vaikais, o jis kartais atvažiuoja į Å«kinius pastatus pasidėti ir pasiimti daiktų.Planuoja 2018 m. balandžio mėn. persikraustyti gyventi į lauko virtuvę, kuriÄ pertvarkys į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nes iki Å¡iol gyvena nuomojamame bute Å iauliuose.

Ä®sirengęs gyvenamÄ jÄ patalpÄ iÅ¡ lauko virtuvės galės garaže toliau remontuoti automobilius. Todėl taikiai susitarti su ieÅ¡kove dėl naudojimosi pastatais nemato galimybių. RÅ«sio ir garažo gyvenamajame name nėra, tačiau jie nebÅ«tini, nes pvz., jis nuomojamame bute nei rÅ«sio, nei garažo neturi. Po skyrybų jis buvo priverstas iÅ¡sikraustyti iÅ¡ tėvų namų ir iki Å¡iol gyvena nuomojamame bute, tačiau planuoja grįžti gyventi ir dirbti į Å¡iÄ sodybÄ . Ūkiniuose pastatuose yra jo ir brolio daiktai, pastatai jam reikalingi, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis Å¡iais pastatais praÅ¡o atmesti.Trečiojo asmens VÄ® Registrų centro Å iaulių filialo atstovas 2017-12-19 atsiliepime nurodė, kad pagal NT registre 2017-12-04 buvo įregistruota žyma leisti gyvenamajame name gyventi ieÅ¡kovams iki nepilnamečių ieÅ¡kovų pilnametystės pagal 2015-10-26 sutikimÄ Nr. 2-4833.

Suinteresuotas asmuo suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, todėl sprendimÄ prašė priimti teismo nuožiÅ«ra ( 63-64 l. ). Atstovas į teismo posėdžius neatvyko. Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais bÅ«tų tikslinga nustatyti uzufruktÄ naudotis gyvenamuoju namu. Tėvas M. D. pažadėjo leisti vaikams naudotis ir kitais pastatais, apie trukdymÄ jais naudotis skyrius duomenų neturi, todėl reikalavimÄ netrukdyti naudotis pastatais siÅ«lo spręsti teismo nuožiÅ«ra.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai VTAS pozicija nurodyta ir 2017-12-12 atsiliepime ( 59-60 l. ). Byla dalyje dėl uzufrukto nustatymo nutrauktina, reikalavimas dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis antraeiliais daiktais atmestinas. Byloje surinktais įrodymais – dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, Å¡ios bylos ir civilinių bylų Nr. e2-495-322/2015 bei Nr. e2-7-322/2016 medžiagomis - nustatyta, kad 2014-12-04 R. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos su M. D. nutraukimo ( bylos Nr. 7 1 t. 3 l. ).

Šeima tuo metu gyveno ginčo name (duomenys neskelbtini) ( bylos Nr. 7 1 t. 3, 57 l., bylos Nr. 242 37 l., kt. ), nors R. D. ir vaikų Roko, gim. (duomenys neskelbtini) ( 31 l. ) bei Giedriaus, gim. (duomenys neskelbtini) ( 32 l. ) gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) ( bylos Nr. 7 1 t. 89 l., bylos Nr. 242 38 l. ). Proceso eigoje R. D. ir jos atstovaujamiems vaikams 2015-04-03 pareiškus ieškinį ( bylos Nr. 495 1 t. 3 l. ) dėl sandorio panaikinimo ( bylos Nr. 7 1 t. 141-145 l. ) santuokos nutraukimo byla buvo sustabdyta ( bylos Nr. 7 1 t. 150-151 l. ).Byloje Nr. 495 buvo pareikštas reikalavimas dėl 2015-03-03 notariškai patvirtintos sutarties ( šios bylos 1 t. 22 l. ), kuria M.

D. dovanojo V. D. paveldėjimo teises į turtÄ , likusį po tėvo P. D. mirties, panaikinimo ( 1 t. 7 l. ). Reikalavimas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad M. D. nuo 2011-11-23 pagal testamentÄ tapo faktiniu P. D. turto savininku, todėl namas (duomenys neskelbtini), tapo oficialiu Å¡eimos bÅ«stu pagal Lietuvos CK 3.84 str. Šį bÅ«stÄ M. D., siekdamas pakenkti savo vaikų turtiniams interesams ( palikdamas juos be gyvenamojo bÅ«sto bei materialinio iÅ¡laikymo ) ir pažeisdamas Lietuvos CK 3.85 str. 2 d. nuostatas, neatlygintinai perleido V.

D. ( 1 t. 4-6 l. ). 2015 m. lapkričio 13 d. Kelmės apylinkės teismo sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas konstatuojant, kad nėra įrodymų, jog dėl sudaryto sandorio M. D. negalės teikti nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymo, o V. D. 2015-10-26 sutikimas-įsipareigojimas ( 1 t. 169 l. ) patvirtina, jog vaikai iki pilnametystės neliks be gyvenamosios patalpos, t. y. nenustačius bÅ«tinų sÄ lygų viseto actio Pauliana tenkinimui ( 1 t. 177-184 l. ). Å is sprendimas paliktas galioti Å iaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi ( 2 t. 20-31 l. ), yra įsiteisėjęs ir jame nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti ginčijamos ( Lietuvos CPK 182 str. 2 p. ).

Atnaujinus bylÄ Nr. 7 ( jos 2 t. 2-3 l. ) 2016 m. liepos 11 d. teismo sprendimu ( 2 t. 23-27 l. ) R. ir M. D. santuoka buvo nutraukta, patvirtinant jų sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ( 2 t. 16-19 l. ); Å¡is sprendimas yra įsiteisėjęs. M. D. gyvenamoji vieta iki Å¡iol deklaruota ginčo name ( 52 l. ). NotariÅ¡kai patvirtintu 2015-10-26 sutikimu-įsipareigojimu V. D. sutiko ir įsipareigojo leisti gyventi iki pilnametystės vaikaičiams R. D. ir G. D. bei jų motinai R. D. jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojo savo įsipareigojimÄ pavieÅ¡inti Nekilnojamojo turto registre ( taip tekste – 41 l. ).

IeÅ¡kinys dėl uzufrukto teismui pateiktas 2017-11-13 ( 2 l. ), o įsipareigojimas NTR įregistruotas 2017-12-04 ( 64, 72 l. ). Po to ieÅ¡kovai Å¡io atsakovės proceso eigoje patenkinto reikalavimo atsisakė 2018-01-30 praÅ¡ymu ( 80-81 l. ). Tokioje situacijoje vertinama, kad ieÅ¡kovų atsisakymas nuo reikalavimo imperatyvioms įstatymų normoms ir vieÅ¡ajam interesui neprieÅ¡tarauja, R. D. kaip ieÅ¡kovės ir kitų ieÅ¡kovų įstatyminės atstovės patvirtintas nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje žodinio proceso tvarka jis atitinka Lietuvos CPK 140 str. 1 d. reikalavimus, todėl atsisakymas nuo reikalavimo priimamas ( Lietuvos CPK 42 str. 2 d. ), civilinė byla Å¡ioje dalyje nutraukiama ( Lietuvos CPK 293 str. 4 p. ).

Ieškovų reikalavimas dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis antraeiliais daiktais grindžiamas prioritetinio vaikų interesų apsaugos principu ir uzufruktoriaus teise į antraeilius daiktus pagal Lietuvos CK 4.142 str. 2 d. Atsakovės ir trečiojo asmens M. D. prieštaravimai grindžiami susitarimo dėl antraeilių daiktų perdavimo naudotis nebuvimu, faktiškai susiklosčiusia priešinga padėtimi ( kai daiktais eilę metų naudojosi ne ieškovai ) ir jų reikalingumu naudotis atsakovės sūnui M.

D..Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, bÅ«tina vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ( Lietuvos CK 3.3 str. 1 d. ). Tai reiÅ¡kia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos bÅ«dÄ , kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi bÅ«ti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir bus nepalankÅ«s kitiems asmenims ( LAT 2011-12-15 nutartis 3K-3-513/2011 ). Taip pat teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas vaiko interesų prioritetinės gynybos principÄ , turi įvertinti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Sprendžiant Å¡iuos klausimus bÅ«tina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes : tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu, kreditorių elgesį ir pan. BÅ«tina apsvarstyti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos bÅ«dus, siekiant, kad vaikui bÅ«tų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ Ä¯gyvendinimas, kuo pirmiausia turi pasirÅ«pinti tėvai, ir kad nebÅ«tų neproporcingai suvaržomos kitų asmenų teisės ( LAT 2016-04-28 nutartis Nr. 3K-3-255-916/2016, kt. ).Å eimos turtÄ sudaro daiktai ir teisės, nurodytos Lietuvos CK 3.84 str. 2 d. ir 3 d.

Be turto, priklausančio nuosavybės teise vienam ar abiem sutuoktiniams, prie Å¡eimos turto priskiriama ir turtinė teisė naudotis Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa. Tokia teisė gali atsirasti iÅ¡ prievolių teisės – nuomos ar panaudos pagrindais, taip pat daiktinės teisės, pavyzdžiui, uzufrukto, pagrindu. Lietuvos CK 3.86 str. 2 d. nustatyta teisė naudotis Å¡eimos turtu ar jo dalimi yra suteikiama po santuokos nutraukimo, kai buvęs sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti.

Å i teisės norma apsaugo vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ tais atvejais, kai vienas iÅ¡ vaiko tėvų gyvenamojo bÅ«sto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma bÅ«tent su tuo iÅ¡ tėvų, o kito iÅ¡ tėvų nuosavybės teisė apribojama, nustatant gyvenamosios patalpos uzufruktÄ ( Lietuvos CK 3.86 str. 2 d., 4.141 str. 1 d. ). Lietuvos CK 3.86 str. 2 d. nustatyta, kokioms sÄ lygoms esant, teismo sprendimu gali bÅ«ti suteikiama uzufrukto teisė naudotis gyvenamuoju Å¡eimos turtu ar jo dalimi – jeigu Å¡is turtas iki santuokos nutraukimo turėjo Å¡eimos turto statusÄ ir asmeninės ar dalinės nuosavybės teise priklauso buvusiam sutuoktiniui.

Tais atvejais, kai gyvenamoji patalpa ar jos dalis, į kuriuos praÅ¡oma nustatyti uzufruktÄ , nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims, teismo sprendimu suteikti teisę naudotis tokiu daiktu vadovaujantis Lietuvos CK 3.86 str. 2 d. nėra teisinio pagrindo, o patalpoje gyvenantiems asmenims, neturintiems kitos gyvenamosios patalpos ... ( tekste nurodoma – buvusiems gyvenamosios patalpos savininko Å¡eimos nariams ), teisė naudotis patalpa ( tame tarpe – pasikeitus savininkui ) gali iÅ¡likti nuomos ar panaudos pagrindu ( Lietuvos CK 6.494, 6.643 str., LAT 2003-10-07 nutartis Nr. 3K-7816/2003 ).

Byloje nustatyta, kad ginčo pastatai nei anksčiau, nei dabar nepriklauso nepilnamečių ieÅ¡kovų tėvui M. D.. Å iaulių apygardos teismo 2016-04-21 nutartyje Å¡iuo klausimu konstatuota, kad „vaikai kaip gyveno, taip ir tebegyvena dabar jau nebe seneliui, bet senelei priklausančiame name ... ir nėra ginčo, kad visos sÄ lygos jiems gyventi Å¡iame name yra sudarytos“ ( bylos Nr. 495 2 t. 27 l. ). Todėl teismas visų pirma sutinka su atsakovės atstovo argumentu, kad atsakovei V. D. gyvenamosios patalpos kaip Å¡eimos turto ( Lietuvos CK 3.84 str. 2 d. 1 p. ) režimÄ nustatančios įstatymų normos netaikomos, o jos atsakomybė kyla tik sutikimo-įsipareigojimo sÄ lygų nustatytose ribose.Nei aukščiau minėtų civilinių bylų medžiagose, nei M. ir R.

D. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ( bylos Nr. 495 2 t. 16-19 l. ), nei 2016-07-11 teismo sprendime ( bylos Nr. 495 2 t. 23-27 l. ) jokių duomenų apie papildomas sutikimo-įsipareigojimo sÄ lygas nėra. R. D. pripažino ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad Å¡iuo klausimu su V. D. nebendravo, tik į bylÄ buvo pateiktas pats įsipareigojimas. Todėl nėra abejonių, kad įsipareigojimo turinys gali bÅ«ti aiÅ¡kinamas tik pagal jo tekstÄ ir įstatymų nuostatas ( Lietuvos CK 6.193 str. ). Pačiame įsipareigojimo tekste vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodytas leidimas leisti gyventi gyvenamajame name, unikalus Nr. 4400-0142-8690 ( 11, 21 l., kt. ).

Pagal ieÅ¡kovės byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ( 4 l. ), vadovaujantis Å¡iuo įsipareigojimu, Nekilnojamojo turto registre įregistruota prievolė taip pat yra susijusi tik su Å¡iuo pastatu ( 72 l. ). Uzufruktas – tam tikram terminui ... nustatyta teisė ( uzufruktoriaus teisė ) naudoti svetimÄ daiktÄ ... ( Lietuvos CK 4.141 str. 1 d. ). Uzufruktas gali bÅ«ti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais ( Lietuvos CK 4.147 str. 1 d. ). Nustatyti uzufruktÄ sandoriais turi teisę tik pats daikto savininkas ( Lietuvos CK 4.148 str. ).

IÅ¡ uzufrukto kylančios teisės į daiktÄ , kuriam privaloma teisinė registracija, ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus uzufruktÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai uzufruktÄ nustato įstatymas ( Lietuvos CK 4.147 str. 2 d. ). Ä®gydamas uzufruktÄ Ä¯ pagrindinį daiktÄ , uzufruktorius įgyja uzufruktÄ ir į antraeilius daiktus, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitaip ( Lietuvos CK 4.142 str. 2 d. ).Pagal šį teisinį reglamentavimÄ akivaizdu, kad siekiant užtikrinti R. ir M. D. nepilnamečių vaikų prioritetinę teisę į gyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ V.

D. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ - uzufruktoriaus teisė pagal panaudos ( nes neginčijama, kad ieÅ¡kovai namu naudojasi neatlyginamai ) sutartį kyla bÅ«tent sutarties, t. y. atsakovės 2015-10-26 įsipareigojimo ( Lietuvos CK 1.63 str., kt. ), pagrindu. Kaip minėta, Å¡iame įsipareigojime ieÅ¡kovų teisė naudotis kitais pastatais, iÅ¡skyrus gyvenamÄ jį namÄ , nėra numatyta. Todėl Lietuvos CK 4.142 str. 2 d. pagrindu tenkinti šį reikalavimÄ nėra pagrindo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ginant prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus turi bÅ«ti užtikrinama jų teisė į bÅ«stÄ , t. y. gyvenamÄ jÄ patalpÄ , o ne kitus nekilnojamuosius daiktus ( Å«kinius pastatus, žemės sklypus ar jų dalis ir t. t. - LAT 2016-04-28 nutartis Nr. 3K-3-255-916/2016, kt. ).

Todėl reikalavimai šiuo pagrindu nustatyti teisę naudotis tokiais daiktais peržengia vaikų interesų ribas ir jų tenkinimas gali neproporcingai pažeisti kitų asmenų ( turto savininkų, kreditorių ir pan. ) interesus. Iš ieškovės R. D. paaiškinimo taip pat matyti, kad jos reikalavimas naudotis namo priklausiniais formaliai grindžiamas vaikų, tačiau faktiškai – jos pačios interesais ( garaže patogiau laikyti automobilį, lauko virtuvėje – žoliapjovę ir dviračius, rūsys reikalingas vandentiekio sistemos priežiūrai bei naudojimui ir t. t. ).

Todėl teismas sutinka su M. D. argumentu, kad jis, bÅ«damas turto savininkės V. D. sÅ«nus, t. y. artimiausios eilės giminaitis ( Lietuvos CK 5.11 str. 1 d. 1 p. ), pats gyvendamas nuomojamame bute Å iauliuose, galimai neturi nei rÅ«sio, nei garažo, o reikalavimo patenkinimo atveju tokiu turtu, priklausančiu jo motinai, faktiÅ¡kai įgytų teisę neatlygintinai naudotis svetimas asmuo – jo buvusi sutuoktinė. Neatmestina tikimybė, kad tokį reikalavimÄ ieÅ¡kovė R. D. pareiÅ¡kė sužinojusi apie M.

D. planus ateityje aktyviai naudotis pastatais ( apsigyventi lauko virtuvėje, naudoti garaÅ¾Ä kaip remonto dirbtuves ) ir siekdama tam užkirsti keliÄ .Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovai iki atsakovės įsipareigojimo įregistravimo 2017-12-04 ( 72 l., Lietuvos CK 4.147 str. 2 d. ) ilgÄ laikÄ â€“ bent nuo 2015-2016 metų ( 114 l., kt. ) - iki Å¡iol naudojasi tik gyvenamuoju namu ( lauko virtuvėje laiko dviračius leidus M. D., o ne ieÅ¡kovei – 102 l. ). Todėl tokios apimties teisę naudotis turtu ieÅ¡kovai gali ginti nuo pažeidimų, t. y. nuo trukdymų naudotis patalpomis ir kitokio pobÅ«džio trukdymų įgyvendinti savo teises ( Lietuvos CK 1.138 str. 1 p., 8 p., LAT 2006-05-24 nutartis Nr. 3K-3-225/2006 ).IeÅ¡kovės atstovės argumentas dėl tikslingumo visus pastatus perduoti naudotis ieÅ¡kovei, kad atvykus M.

D. nekiltų konfliktai, kurie neigiamai veikia vaikus, yra teisiškai nereikšmingas ir net prieštaraujantis įstatymui ( teisė naudotis turtu nustatoma nepriklausomai nuo barnių ). Dėl aukščiau nurodytų argumentų ieškovų reikalavimas netrukdyti naudotis antraeiliais daiktais atmestinas. Byloje buvo pareikšti du lygiaverčiai savarankiški neturtiniai reikalavimai ( nustatyti uzufrukto teisę ir įpareigoti netrukdyti naudotis turtu - 4 l. ), už kuriuos ieškinio pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis metu ( 2 l. ) turėjo būti mokamas po 75 EUR žyminis mokestis ( Lietuvos CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d. ).

Vienas reikalavimas patenkintas proceso eigoje, dėl ko byla Å¡ioje dalyje nutraukiama, o antras atmetamas. Jeigu ieÅ¡kovas atsisako pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl to, kad, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, atsakovas ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, jam grÄ Å¾inama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos ( Lietuvos CPK 87 str. 2 d. ), analogiÅ¡kai skaičiuojama ir valstybei mokėtino mokesčio suma ( Lietuvos CPK 96 str. 3 d. ). IeÅ¡kovei R. D. yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. jos iÅ¡laidų ( 46-46 l. ), kurios sudaro 208 EUR ( 77-78 L. ).

Atsakovė V. D. patyrė 550 EUR atstovavimo ( 58, 113 l. ) ir 12,85 EUR atstovo kelionės ( 115 l. ) iÅ¡laidų.Atsakovės atstovas praÅ¡o nepriteisti iÅ¡ jos bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje dėl uzufrukto nustatymo, nes pagal šį įsipareigojimÄ ieÅ¡kovams name gyventi nebuvo trukdoma, o apie problemas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ieÅ¡kovė nesakė ir atsakovė nežinojo. Todėl Å¡is ginčas kilo dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės, o jos interesų pažeidimas yra tik formalus.

IeÅ¡kovė teigia, kad 2017 m. liepos mėn. du kartus paskambinusi atsakovei sakė dėl įsipareigojimo įregistravimo, bet Å¡i atsisakė tai padaryti. Jokių Å¡ias pozicijas patvirtinančių įrodymų nėra. 2015-10-26 įsipareigojime atsakovė pati įsipareigojo jį pavieÅ¡inti NTR ( taip tekste – 44 l. ), bet tai padarė tik 2017-12-04 ( 72 l. ), t. y. daugiau kaip po 2 metų ir netrukus po ieÅ¡kinio kopijos jai įteikimo 2017-11-23 ( 53 l. ). Todėl vertinama, kad įsipareigojimas nebuvo įvykdytas dėl atsakovės kaltės, dėl ko ji privalo atlyginti su Å¡iuo reikalavimu susijusias iÅ¡laidas, t. y. sumokėti valstybei 18,75 EUR žyminio mokesčio ( 75 x 0,25 ) ir 2,08 EUR ( 1 l. ) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, viso 20,83 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 104 EUR ( 77-78 l. ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovei iÅ¡laidų ( Lietuvos CPK 94 str. 1 d. ir 96 str. ).Dalyje pagal atmetamÄ reikalavimÄ tik iÅ¡ ieÅ¡kovės R.

D. ( nes kiti du ieÅ¡kovai yra nepilnamečiai ir jos atstovaujami ) atsakovei priteisiama ½ dalis atstovavimo ( 275 EUR ) ir kelionės ( 6,42 EUR ) iÅ¡laidų, viso 281,42 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų ( Lietuvos CPK 93 str. 1 d. ir 2 d. ). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 268 - 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Civilinę bylÄ dalyje pagal ieÅ¡kovų R. D., G. D. ir R. D. ieÅ¡kinį atsakovei V. D., tretiesiems asmenims VÄ® Registrų centro Å iaulių filialui ir M. D. bei iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl uzufrukto nustatymo nutraukti.IeÅ¡kovų R.

D., G. D. ir R. D. ieÅ¡kinį atsakovei V. D., tretiesiems asmenims VÄ® Registrų centro Å iaulių filialui ir M. D. bei iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui įpareigojimo netrukdyti naudotis antraeiliais daiktais atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 42 ct. ( 281,42 EUR ) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

D., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei dvideÅ¡imt eurų 83 ct. ( 20,83 EUR ) bylinėjimosi iÅ¡laidų ir vienÄ Å¡imtÄ keturis eurus ( 104 EUR ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovei iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mus. Teisėjas                                                                                 Vidmantas Rudaitis