fb21ac0c-1dfe-4597-907f-8fe7c9d2ea8b · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                       Civilinė byla Nr. 2-559/2012         Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.(S)                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria teismas tenkino praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1468-567/2012 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Evekas“, V.

M., K. K. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas žalos, kilusios nevykdant finansavimo bei iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių, atlyginimo klausimas.Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumas.IeÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ pateikė teismui ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Evekas“, kuriuo prašė   priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Evekas”, V. M., K.

K. 3 603 256,28 Lt žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad UAB „Evekas“ kreipėsi į AB „SEB lizingas“ dėl įsigyjamų transporto priemonių finansavimo. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Evekas“ laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m. buvo sudarytos finansavimo bei iÅ¡perkamosios nuomos sutartys: 2005 m. lapkričio 25 d.

Nr. K2005-110098, 2005 m. gruodžio 28 d. Nr. K2005-120115, 2006 m. vasario 15 d. Nr. K2006-020083, 2006 m. vasario 15 d. Nr. K206-020084, 2006 m. rugpjūčio 25 d. Nr. K2006-080101, 2006 m. rugsėjo 27 d. Nr. K2006-090146, 2007 m. sausio 25 d. Nr. K2006-120065, 2007 m. rugpjūčio 2 d. Nr. K2007-080017, 2007 m. rugsėjo 12 d. Nr. K2007-090078, 2008 m. kovo 12 d. Nr. K2008-020181, 2008 m. balandžio 24 d. Nr. K2008-010144, 2005-06-06 Nr. SPK2005-010058. Prie sutarčių buvo sudaryti mokėjimų grafikai - sÄ skaitos, kuriuose buvo detalizuotos nuomininko UAB „Evekas“ piniginės prievolės ir jų vykdymo terminai. 2009 m. sausio mėn. atsakovas UAB „Evekas“ ėmė nebevykdyti savo piniginių prievolių sutartyse ir mokėjimo grafikuose nustatyta tvarka.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ UAB „Evekas“ su 2009 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡tu Nr. 02-4727 ir pranešė, kad Å¡iam nepadengus 2 269 146,65 Lt įsiskolinimo iki 2009 m. spalio 1 d., ieÅ¡kovas nuo 2009 m. spalio 2 d. sudarytas sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks. Minėtu raÅ¡tu ieÅ¡kovas pareikalavo atsakovo per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos grÄ Å¾inti visÄ pagal sutartis perduotÄ turtÄ . Atsakovas UAB „Evekas“ skolos ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovas 2009 m. spalio 2 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su atsakovu sudarytas sutartis.

UAB „Evekas“, vadovaujamas generalinio direktoriaus V. M. bei valdybos, kuriÄ tuo metu sudarė V. D., V. M. ir K. K., neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė grÄ Å¾inti pagal sutartis perduotÄ turtÄ . IeÅ¡kovui ėmusis teisinių priemonių jam nuosavybės teise priklausančiam turtui susigrÄ Å¾ini ir pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teismui dėl skolos iÅ¡ atsakovo UAB „Evekas“ priteisimo bei turto iÅ¡reikalavimo, atsakovai UAB „Evekas“ vardu pareiÅ¡kė du ieÅ¡kinius dėl sutarčių sÄ lygų pakeitimo bei dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kuriais užkirto ieÅ¡kovui galimybę operatyviai atsiimti teisėsaugos institucijų pagalba ir apsaugoti jį nuo nuolatinio dėvėjimo ir jo vertės mažėjimo.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 18 d. spendimu atmetė UAB „Evekas“ ieÅ¡kinį dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu (civilinė byla Nr. 2-1523-104/2011). IeÅ¡kovas pažymėjo, jog visi neteisėti veiksmai buvo atlikti bendrovei vadovaujant V. M. bei valdybos nariui K. K., todėl minėti asmenys taip pat laikytini atsakingais už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ . Nuo 2004 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d. be generalinio direktoriaus V. M. UAB „Evekas“ veikė ir bendrovės valdyba.

IeÅ¡kovas pažymėjo, jog atsakovams nuolat naudojant pagal lizingo sutartis perduotÄ ieÅ¡kovo turtÄ , Å¡iam turtui daroma tiesioginė žala, kadangi turtas nuolat dėvimas ir praranda savo vertę. Be to, pabrėžė, kad lizingo bÅ«du UAB „Evekas“ buvo perduotos transporto priemonės, kurioms bÅ«dinga tai, kad laikui bėgant jų vertė krenta savaime, netgi jų nenaudojant.IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - solidariai areÅ¡tuoti atsakovams UAB „Evekas“, V.

M., K. K. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant, atsakovų lėšas bei turtines teises 3 603 256,28 Lt sumai. Nurodė, kad ieÅ¡kovas atsakovo UAB „Evekas“ pagal lizingo sutartis perduotÄ turtÄ pareikalavo grÄ Å¾inti prieÅ¡ 2 metus, tačiau atsakovai negrÄ Å¾ina ir toliau naudoja jį savo veikloje. Esant tokiems nesÄ Å¾iningiems atsakovų veiksmų požymiams, yra didelė tikimybė, kad per ilgÄ laikÄ , iki kol bus baigta nagrinėti Å¡i byla, atsakovai gali iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ ar kitaip jį paslėpti bei imtis priemonių perleisti jį tretiesiems asmenims.

Be to, pažymėjo, kad ieÅ¡kinio suma (3 603 256,28 Lt) yra pakankamai didelė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡io ieÅ¡kinio pagrindu pradėtoje civilinėje byloje atitiktų Lietuvos teismų praktikoje suformuotas teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo taisykles. Taip pat pabrėžė, kad UAB „Evekas“ turtas yra areÅ¡tuotas kitose bylose pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti, be to UAB „Evekas“ veiklÄ vykdo nuostolingai, dėl ko atsakovo turtinė padėtis yra prasta ir nebus pakankama tokio dydžio ieÅ¡kinio reikalavimams patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areÅ¡tavo atsakovams UAB „Evekas“ bendrai 3 603 256,28 Lt sumai, V. M. bendrai 3 603 256,28 Lt sumai ir K. K. bendrai 3 603 256,28 Lt sumai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, atsakovui UAB „Evekas“ uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, leidžiant atsakovui UAB „Evekas“ atlikti mokėjimus darbo užmokesčiui, privalomiems mokesčiams į valstybės biudžetÄ , Sodrai ir atsiskaitymams su ieÅ¡kovu AB „SEB lizingas“, o atsakovams V.

M. ir K. K. uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, leidžiant atsakovams gauti lėšas, kurios yra darbo užmokestis, bei atlikti atsiskaitymus su ieškovu AB „SEB lizingas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, konstatavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Be to, teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, jog didelė ieÅ¡kinio suma gali apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Evekas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) IeÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį, reiÅ¡kia ne atskirus reikalavimus, o siekia užtikrinti nuostolių dėl jau taikomų kitose bylose (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-689-129/2010) laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo ieÅ¡kovui perimti savo žinion lizinguojamas transporto priemones ir leidimo atsakovui naudotis minėtas transporto priemones savo Å«kinėje – komercinėje veikloje – atlyginimÄ .

Visus klausimus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kompetentingas spręsti teismas, kurio žinioje byla yra. Kadangi pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas akivaizdžiai siekia užtikrinti nuostolių dėl jau taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimÄ , todėl toks reikalavimas turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas ne kaip atskiras ieÅ¡kinys atskiroje civilinėje byloje, o kaip praÅ¡ymas užtikrinti galimų atsirasti dėl jau taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovo nuostolių atlyginimÄ jau vykstančioje civilinėje byloje.

Todėl Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui ir pagal teismingumÄ turi bÅ«ti perduotas nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.2) Priimdamas skundžiamÄ nutartį teismas faktiÅ¡kai peržiÅ«rėjo ir priėmė procesinį sprendimÄ klausimais, dėl kurių jau yra priimti ir galutiniai ir neskundžiami kitų teismų procesiniai sprendimai, taip pažeisdamas bendruosius proceso teisės principus.3) IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo interesams kylančiÄ grėsmę, dėl ko bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Ieškovo nurodomi nuostoliai yra siejami su lizinguojamų priemonių vertės mažėjimu joms senstant, tačiau tokie nuostoliai nėra neišvengiama šiuo metu kitose bylose jau taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pasekmė. Galutiniais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-345/2010) pasakyta, kad ieškovui neperduoto lizinguojamo turto vertė mažės ir jo nenaudojant. Taigi ieškovo nurodomi nuostoliai atsirastų nepriklausomai nuo jau nustatytų kitose bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo.4) Atsakovas lizinguojamo turto neslepia, negadina, turtas yra tinkamai apdraustas.

Be to, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-482-345/2010 yra nurodęs lizinguojamus automobilius palikti UAB „Evekas“ naudoti Å«kinėje – komercinėje veikloje, kad nebÅ«tų sutrikdyta UAB „Evekas“ Å«kinė – komercinė veikla.5) Teismas skundžiama nutartimi nutarė areÅ¡tuoti kiekvieno atsakovo turtÄ 3 603 256,28 Lt sumai. Taigi nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sudaro net 10 809 768,84 Lt. Toks pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas net 3 kartus virÅ¡ija ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti nuostolių sumÄ , todėl akivaizdu, kad nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės.6) Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržo atsakovo veiklÄ , trukdo jam uždirbti pajamas, kurios bÅ«tų panaudotos atsiskaitymams su ieÅ¡kovu ir su kitais kreditoriais.

7) IeÅ¡kovo minimi atsakovo finansiniai sunkumai yra susiję su atsakovo apyvartinių lėšų, tačiau ne turto sumažėjimu. IeÅ¡kovui įrodžius savo nuostolius, jis turės galimybę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovo turtÄ , kurio vertė gerokai virÅ¡ija ieÅ¡kovo nuostolių sumÄ . Atsiliepimu į atsakovo atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ praÅ¡o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , teismas nenagrinėja ginčo tarp Å¡alių, netikrina, ar pareikÅ¡ti reikalavimai teisiÅ¡kai pagrįsti, ar ieÅ¡kinys pateiktas laikantis teismingumo taisyklių, o tik sprendžia, ar patenkinus ieÅ¡kinį nebÅ«tų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimÄ .

Todėl atsakovo argumentai dėl teismingumo negali bÅ«ti nagrinėjami sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ .2) Vilniaus apygardos teismas rezoliucija priėmė ieÅ¡kinį, vadinasi ir pasisakė dėl tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo. Taigi teismingumo klausimas Å¡ioje byloje jau yra iÅ¡spręstas. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas bylos teismingumo klausimo nenagrinėjo, todėl tai nėra Å¡ios bylos apeliacijos dalykas. Dėl Å¡ios priežasties atsakovo motyvai, susiję su bylos teismingumu, neturėtų bÅ«ti vertinami apskritai.3) Atsakovas klaidina teismÄ teigdamas, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl nuostolių, galinčių atsirasti taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinimo.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas ne dėl bÅ«simų nuostolių užtikrinimo ar priteisimo, o dėl jau faktiÅ¡kai patirtų nuostolių atlyginimo, kuriuos lėmė tai, kad atsakovai neteisėtai negrÄ Å¾ina ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių. Be to, praÅ¡omi priteisti nuostoliai yra susidarę ne tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu, bet dar iki pritaikant jas, todėl nėra sÄ lygoti vien tik laikinųjų apsaugos priemonių.

Nuo 2009 m. spalio 2 d. (lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių su atsakovu nutraukimo dienos) iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos ieÅ¡kovo atsakovui perduotas turtas nuvertėjo 3 603 256,28 Lt. Å ių nuostolių nebÅ«tų patirta, jeigu transporto priemonės bÅ«tų buvę grÄ Å¾intos laiku, nes tada jos bÅ«tų buvę parduotos už rinkos kainÄ . Taigi ieÅ¡kovas reiÅ¡kia visiÅ¡kai atskirÄ ieÅ¡kinį su naujais savarankiÅ¡kais reikalavimais, todėl tiek ieÅ¡kinys, tiek praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebÅ«tinai turi bÅ«ti nagrinėjami Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme.4) Lizingo sutarčių Å¡alys buvo susitarusios, kad visi dėl sutarčių sudarymo, vykdymo, keitimo, papildymo, pratęsimo ir atsakomybės kilę ginčytini klausimai sprendžiami Vilniaus m. 1 apylinkės teisme, o kai ginčo sprendimas teismingas apygardos teismui – Vilniaus apygardos teisme.

Be to, CPK nustatyta, kad ieÅ¡kinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo vietÄ (buveinę). IeÅ¡kovo registruota buveinė yra Vilniuje, todėl ieÅ¡kinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.5) Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3325-178/2010 atsakovo UAB „Evekas“ atžvilgiu pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones (ieÅ¡kinio sumai areÅ¡tavo turtÄ ). Be to, teismas įpareigojo atsakovÄ perduoti ieÅ¡kovui pagal sutartis valdomÄ turtÄ . 2010 m. gruodžio 21 d. nutartyje teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad 2009 m. spalio 21 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo perduoti turtÄ negali bÅ«ti vykdoma.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždraudė ieÅ¡kovui atsiimti atsakovui pagal sutartis perduotas transporto priemones. Minėtose nutartyse nenumatyta jokių apribojimų galimybei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones kito atsakovui priklausančio turto atžvilgiu. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas neprašė teismo atsakovo UAB „Evekas“ valdomų transporto priemonių perduoti jam saugoti. Teismas skundžiama nutartimi tik areÅ¡tavo atsakovų, įskaitant UAB „Evekas“ turtÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartims.

Be to, pažymėtina, kad skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne tik UAB „Evekas“, bet ir kitiems dviem atsakovams, kurių atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismas laikinųjų apsaugos priemonių netaikė.6) Atsakovas nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo galimybę bei grėsmę jų atsiradimui. Å ie argumentai yra reikÅ¡mingi tik sprendžiant nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimÄ , bet ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ .

7) Nekyla abejonių, kad Å¡ioje byloje atsakovams reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (3 603 256,28 Lt) yra didelis. Å i aplinkybė jau pati savaime leidžia spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , ieÅ¡kinio patenkinimo atveju. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jų gerÄ turtinę padėtį. Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog pinigų suma, kuriÄ iÅ¡ atsakovų praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovas, jiems nėra didelė.8) Atsakovo UAB „Evekas“ finansinė padėtis kelia abejonių, ar atsakovas bus pajėgus atlyginti ieÅ¡kovo nuostolius vykdant teismo sprendimÄ .

Beveik visas atsakovo turtas yra įkeistas ir areÅ¡tuotas kitose bylose pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti, be to UAB „Evekas“ veiklÄ vykdo nuostolingai, todėl atsakovo turtinė padėtis yra prasta. Turtas, kuris yra įkeistas ar kuriam yra nustatyta hipoteka, nevertinamas kaip galintis užtikrinti ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Duomenų apie kitų atsakovų finansinę padėtį ieÅ¡kovas neturi, tačiau jie yra fiziniai asmenys, todėl tikėtina, kad jie taip pat nebus finansiÅ¡kai pajėgų atlyginti tokio dydžio žalÄ .9) Manytina, kad atsakovai geranoriÅ¡kai nevykdys galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo, nes ieÅ¡kovas atsakovo UAB „Evekas“ pareikalavo grÄ Å¾inti pagal lizingo sutartis perduotÄ turtÄ jau prieÅ¡ 2 metus, tačiau atsakovai jo negrÄ Å¾ina ir toliau naudoja savo veikloje, net ir suprasdami, kad tokiais veiksmais ieÅ¡kovui daro žalÄ .

Esant nesÄ Å¾iningiems atsakovų veiksmų požymiams yra didelė tikimybė, kad atsakovai gali savo ir UAB „Evekas“ turtÄ iÅ¡Å¡vaistyti, paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad ieÅ¡kovui priklausančios transporto priemonės yra prižiÅ«rimos ir apdraustos, nepagrindžia atsakovo gerų ketinimų ir galimybių įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ .10) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra per didelis.

IeÅ¡kinys atsakovams yra pareikÅ¡tas solidariai. Priėmus ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovas turės galimybę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl sprendimo įvykdymo bet kuriam iÅ¡ atsakovų. Todėl bÅ«tina užtikrinti, kad kiekvieno iÅ¡ atsakovų turima turto vertė bÅ«tų užtikrinta 3 603 256,28 Lt sumai.11) Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg varžo atsakovų teises. Teismas, areÅ¡tuodamas nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , apribojo tik disponavimo Å¡iuo turtu teisę, bet neuždraudė Å¡iuo turtu naudotis ir jį valdyti.

Be to, teismas iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų leido mokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, gauti darbo užmokestį. Taigi teismas taikė tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones ir tik tokiu mastu, kiek buvo bÅ«tina pareikÅ¡tajam ieÅ¡kiniui užtikrinti, ir ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principų nepažeidė. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai             Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių - atsakovų turto areÅ¡to taikymo pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl 3 603 256,28 Lt žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ solidariais bendraskoliais patrauktų trijų atsakovų.

Teisė į teisminę gynybÄ reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Kadangi nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ .

Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ . Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Tuo tarpu teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto areÅ¡to taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009).

Atsakovas atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerÄ turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali bÅ«ti duomenys iÅ¡ viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.).

Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį keliems solidariÄ jÄ pareigÄ turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iÅ¡ kurio atsakovo iÅ¡ieÅ¡koti priteistÄ pinigų sumÄ . Todėl ieÅ¡kovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu praÅ¡yti teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieÅ¡kovų pareikÅ¡to praÅ¡ymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-890/2010).

Tokiu atveju teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertina tų atsakovų turtinę padėtį, kurių turtÄ praÅ¡o areÅ¡tuoti ieÅ¡kovas. Jeigu ieÅ¡kovas atsakovais patraukė kelis asmenis ir įrodinėja jų solidariÄ jÄ prievolę ieÅ¡kovui bei praÅ¡o areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, teismas turi areÅ¡tuoti ne kiekvieno atsakovo turtÄ atskirai ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, o taikyti areÅ¡tÄ atsakovų turtui bendrai, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos, nes laikinosios apsaugos priemonės taikomos nevirÅ¡ijant bendros ieÅ¡kinio sumos apskritai, o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienam iÅ¡ solidariųjų skolininkų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-949/2008; 2009 m. gegužės 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-532/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1157/2009; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1381/2009).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Evekas“, V.

M., K. K. dėl 3 603 256,28 Lt sumos priteisimo. IeÅ¡kinyje įrodinėjama, jog atsakovai yra solidariai atsakingi pagal šį jiems reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , todėl pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areÅ¡tas turi bÅ«ti taikomas nevirÅ¡ijant bendros ieÅ¡kinio sumos apskritai. Tačiau pirmosios instancijos teismas areÅ¡tÄ taikė kiekvieno atsakovo turtui atskirai visa reikalavimo apimtimi, t. y. areÅ¡tavo atsakovų turtÄ ne bendrai 3 603 256,28 Lt sumai, o atskirai 3 603 256,28 Lt sumai kiekvieno atsakovo atžvilgiu.

Toks nepagrįstas atsakovų turtui taikyto areÅ¡to masto nustatymas neatitinka nei ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, nei pareikÅ¡tų reikalavimų jiems dydžio, kadangi ieÅ¡kovas įrodinėja atsakovų solidariÄ jÄ prievolę pagal ieÅ¡kinį dėl 3 603 256,28 Lt žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ jų bendrai, o ne įrodinėja kiekvieno atsakovo dalinę atsakomybę, reiÅ¡kiant reikalavimus dėl 3 603 256,28 Lt priteisimo iÅ¡ kiekvieno atsakovo atskirai. Todėl Å¡ioje dalyje yra pagrindas mažinti atsakovų turtui taikyto areÅ¡to mastÄ .

Atsakovams nepateikus duomenų apie savo gerÄ turtinę padėtį, naikinti laikinÄ sias apsaugos priemones ar mažinti jų mastÄ nėra pagrindo (CPK 12, 178 str.).Tačiau apelianto argumentai, susiję su tuo, kad ieÅ¡kovas Vilniaus apygardos teisme apskritai neteisėtai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams dėl žalos atlyginimo, o turėjo tokius reikalavimus reikÅ¡ti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-689-129/2010, nes ieÅ¡kiniu siekiama užtikrinti nuostolių, atsiradusių vykdant toje byloje priimtÄ teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (draudimo ieÅ¡kovui perimti savo žinion lizinguojamas transporto priemones ir leidimo atsakovui naudoti minėtas transporto priemones savo Å«kinėje – komercinėje veikloje) taikymo, yra nepagrįsti.

Kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka yra sprendžiamas ne bylos teismingumo klausimas, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Tačiau tuo atveju, kai sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo paaiÅ¡kėja, jog procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai, teismas turi įgaliojimus panaikintas taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones remdamasis prima facie doktrina, t. y. iÅ¡ neteisėtai pradėto proceso negali atsirasti teisėti padariniai, taigi, negali bÅ«ti užtikrintas tokiame procese pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymas.

Visgi Å¡iuo konkrečiu atveju Vilniaus apygardos teismas, rezoliucija priėmęs ieÅ¡kinį, teismingumo, taigi, ir rÅ«Å¡inio teismingumo klausimÄ iÅ¡sprendė. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas bylos teismingumo klausimo nenagrinėjo, todėl tai nėra Å¡ios bylos apeliacijos dalykas. Pastebėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu Vilniaus apygardos teismas bÅ«tų neteisėtai priėmęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui teismingÄ ieÅ¡kinį, tai nesudarytų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Tačiau svarbiausia, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl jau atsiradusių, t. y. faktiÅ¡kai patirtų nuostolių taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, o ne dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti nuostolius, kurie yra susidarę ne tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu, bet dar iki pritaikant jas (nuo 2009 m. spalio 2 d., kai lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartys su atsakovu nutrauktos).

IeÅ¡kovas įrodinėja, kad Å¡ių nuostolių nebÅ«tų patirta, jeigu transporto priemonės bÅ«tų buvę grÄ Å¾intos laiku, nes tada jos bÅ«tų buvę parduotos už rinkos kainÄ . Pastebėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3325-178/2010 atsakovo UAB „Evekas“ atžvilgiu pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones (ieÅ¡kinio sumai areÅ¡tavo turtÄ ). Be to, teismas įpareigojo atsakovÄ perduoti ieÅ¡kovui pagal sutartis valdomÄ turtÄ . 2010 m. gruodžio 21 d. nutartyje teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad 2009 m. spalio 21 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo perduoti turtÄ negali bÅ«ti vykdoma.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždraudė ieÅ¡kovui atsiimti atsakovui pagal sutartis perduotas transporto priemones. Minėtose nutartyse nenumatyta jokių apribojimų galimybei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones kito atsakovui priklausančio turto atžvilgiu. IeÅ¡kovas neprašė teismo atsakovo UAB „Evekas“ valdomų transporto priemonių perduoti jam saugoti. Teismas skundžiama nutartimi tik areÅ¡tavo atsakovų, įskaitant UAB „Evekas“ turtÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartims.

Be to, skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne tik UAB „Evekas“, bet ir kitiems dviem atsakovams, kurių atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismas laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Esant tokioms aplinkybėms, kai ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teisme pareiÅ¡kė dėl jau patirtų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo ne tik UAB „Evekas“, bet ir kitiems bendraskoliams, ieÅ¡kinį grindė ir kitomis nei Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme paduotame praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybėmis, t. y. ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė visiÅ¡kai atskirÄ ieÅ¡kinį su naujais savarankiÅ¡kais reikalavimais, nėra pagrindo pripažinti, jog Å¡ioje byloje negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o tokį praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo reikėtų paduoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-689-129/2010.

Atskirojo skundo argumentai, kad teismas nutartyje neįvertino to, kad atsakovas UAB „Evekas“ lizinguojamo turto neslepia, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl turto areÅ¡to taikymo pagal ieÅ¡kinį dėl didelės sumos priteisimo. Taip pat teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga apelianto atskirajame skunde nurodyta aplinkybė dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo, nes nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.

Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų esminę reikÅ¡mę nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų keistina. Nutarties dalis, kuria areÅ¡tas taikytas kiekvieno atsakovo UAB „Evekas”, V. M., K. K. turtui 3 603 256,28 Lt sumai naikintina ir areÅ¡tuotinas atsakovų UAB „Evekas”, V.

M., K. K., turtas bendrai 3 603 256,28 Lt sumai.Kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 4 p., 338 str.). Å i nutartis neužkerta galimybės atsakovams, kurių turtas pagrįstai areÅ¡tuotas, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat praÅ¡yti teismo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu iÅ¡ esmės pasikeistų aplinkybės ir iÅ¡nyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

Apie nutarties priėmimÄ informuojamas Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 5 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,152 straipsnio 5 dalimi,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį pakeisti.Panaikinti nutarties dalį, kuria kiekvieno atsakovo UAB „Evekas” (j.a.k. 134976941, (duomenys neskelbtini)), V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turtui taikytas areÅ¡tas 3 603 256,28 Lt sumai ir areÅ¡tuoti atsakovų UAB „Evekas”,V.

M., K. K. turtÄ bendrai 3 603 256,28 Lt sumai.KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .              Nutarties kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims bei Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai. Teisėjai                                                                                   ArtÅ«ras Driukas            Dalia Vasarienė             Egidijus Žironas            Â