fb209953-eec4-448e-8b30-a85315a2c7ac · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Baudž. byla Nr. 1A-17-458/2013             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              1.1.4.2; 1.2.14.5.2; 1.2.18.1. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S                         L I E T U V O S  R E S P U B L I K O S V A R D U                                                    2013 m. sausio 11 d.Klaipėda            Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininko Arvydo Daugėlos,teisėjų Lino Pauliukėno, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei, Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei A.

P.,nuteistajam N. S.,gynėjui R. P., nukentėjusiajai I. G.,nukentėjusiosios atstovui A. I.,teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. S., gim. 1973 m. balandžio 30 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d., 22 str. 1 d.–182 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams septyniems mėnesiams,                                                                          n u s t a t ė :

N. S. nuteistas už tai, kad realizavo suklastotÄ vertybinį popierių (paprastÄ jį vekselį) bei pasikėsino savo naudai apgaulės bÅ«du įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ :2006 m. gruodžio 8 d., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Klaipėdos 3-iajame notarų biure, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žinodamas, kad 2006-06-22 paprastajame vekselyje    70 000 Lt lapo apačioje ties žodžiais „Pinigų grÄ Å¾inti nėra galimybių. J. B.“ pasirašė ne J.

B., o kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, siekdamas apgaulės bÅ«du įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , tokį dokumentÄ pateikė Klaipėdos 13-ojo notarų biuro notarei V. J., po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus ir gavęs vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl nesugrÄ Å¾intos 70 000 Lt sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ mirusiojo J. B. paveldėtojų pagal įstatymÄ , kreipėsi su praÅ¡ymu į teismo antstolę M. T. dėl vykdomosios bylos pradėjimo pagal pateiktÄ vekselį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji I.

G. kreipėsi į teismÄ bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus dėl vekselyje nurodytos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso sustabdymo.Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad veikų, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nėra padaręs. Teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, o kai kurių aplinkybių netyrė visiÅ¡kai, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltės. Teigia, kad veikos, dėl kurių jis pripažintas kaltu, gali bÅ«ti padarytos tik tiesiogine tyčia, todėl byloje turi bÅ«ti neginčijamai nustatyta, kad jis žinojęs, jog vekselis yra suklastotas (jei jis iÅ¡ tiesų buvo suklastotas), ar panaudodamas tokį vekselį tyčia siekė apgaulės bÅ«du pasisavinti didelės vertės svetimÄ turtÄ .

Nuosprendyje nurodyta, kad jis veikęs tyčia bei kryptingai, tačiau neaiÅ¡ku, kokiais konkrečiais bylos duomenimis remdamasis teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ . PrieÅ¡ingai, byloje yra pakankamai duomenų ir akivaizdžių tiesioginių bei netiesioginių įrodymų apie tai, kad jis su J. B. buvo sutaręs iÅ¡ jo pirkti žemę, iÅ¡ anksto mokėjo jam pinigus, kad Å¡is žemės neparduotų kitiems asmenims, rÅ«pinosi žemės sklypo dokumentų tvarkymu. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad jis buvo turėjęs iÅ¡ankstinį planÄ pasisavinti svetimÄ turtÄ .

Visi jo atlikti veiksmai buvo nukreipti pasiekti vienÄ tikslÄ â€“ iÅ¡ J. B. nupirkti žemę. Teismas vienu iÅ¡ pagrindinių įrodymų, patvirtinančiu jo kaltę, nurodė raÅ¡ysenos ekspertizės iÅ¡vadÄ apie tai, jog vekselyje dėl 70000 Lt pasirašė ne J. B.. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad J. B. ilgÄ laikÄ gyveno asocialiai, piktnaudžiavo alkoholiu, o tai galėjo turėti įtakos jo raÅ¡ysenai. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo aiÅ¡kintasi, kokiÄ Ä¯takÄ raÅ¡ysenai galėjo turėti raÅ¡ymo vieta, raÅ¡ančiojo poza.

Teismas taip pat netyrė ir nesiaiÅ¡kino žemės sklypo dokumentų tvarkymo aplinkybių. Neapklausė žemėtvarkos skyriaus darbuotojos D. K. bei geodezijos specialisto, nes su Å¡iais asmenimis jis ne kartÄ bendravęs, jie turėtų žinoti apie jo ir J. B. susitarimus, jam sumokėtas pinigų sumas. Taip pat nebuvo imtasi jokių priemonių nustatyti ir apklausti su J. B. gyvenusios R. B. sugyventinį R. K., ten pat gyvenusį ŽėniÄ , RimÄ , dažnai pas J. B. užeinantį JuozÄ . Minėti asmenys galėjo žinoti apie J.

B. iÅ¡ jo gautas pinigų sumas. VisiÅ¡kai nepagrįsti teismo teiginiai, kad jis sÄ moningai nuo notarės ir antstolės nuslėpęs faktÄ , jog J. B. miręs, ir tai, neva, patvirtina tyčinių veiksmų kryptingumÄ siekiant užvaldyti svetimÄ turtÄ . Nors apklaustas ikiteisminio tyrimo metu to fakto neprisiminęs, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad minėto fakto jis neslėpęs, nes antstolė M. T. raÅ¡tais 2006-12-12 kreipėsi į Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyrių ir 2-Ä jį notarų biurÄ su praÅ¡ymu pateikti duomenis apie mirusįjį J.

B.. Å ios aplinkybės patvirtina, kad informacijÄ apie J. B. mirtį ji gavusi iÅ¡ jo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė Å¡iÄ informacijÄ bÅ«tų gavusi iÅ¡ Gyventojų registro centro. Be to, teismas neįvertinęs aplinkybės, kad pats vekselio turėjimas dar nesuteikia teisės pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Å is dokumentas jo turėtojui suteikia teisę gauti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kurį pagal Vekselių įstatymÄ iÅ¡duoda notaras. Notarui minėtu įstatymu yra imperatyviai pavesta patikrinti, ar pateiktame vekselyje yra visi bÅ«tini rekvizitai, ir tik tada iÅ¡duoti vykdomÄ jį dokumentÄ .

Kadangi vekselis buvo be J. B. paraÅ¡o, notarė pagal įstatymÄ negalėjo iÅ¡duoti vykdomojo raÅ¡to, tačiau tai padarė. Jei notarė nebÅ«tų iÅ¡davusi vykdomojo raÅ¡to, dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo jis bÅ«tų kreipęsis į teismÄ civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka. Kita vertus, jei teismas nustatys, kad kaltu jis pripažintas pagrįstai, praÅ¡o suÅ¡velninti akivaizdžiai per griežtÄ ir realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad turi Å¡eimÄ , du nepilnamečius vaikus, neteistas, reali žala J.

B. paveldėtojams nepadaryta, R. B. jokių pretenzijų nereiÅ¡kia.Nuteistasis N. S. ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti.Nukentėjusioji I. G. ir atstovas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies, N. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. iÅ¡teisinti dėl to, kad jis nepadarė tokios nusikalstamos veikos, kitÄ jam nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir N. S. priimamas naujas, iÅ¡teisinamasis nuosprendis dėl to, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 329 str. 1 p.).Pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį sukčiavimas – tai apgaule didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, didelės vertės turtinės prievolės iÅ¡vengimas ar jos panaikinimas.

Apgaulė turi bÅ«ti nustatoma kaip bÅ«tinas sukčiavimo sudėties požymis ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das. Kaip apgaulės kriterijai yra objektyvios tiesos iÅ¡kraipymas, tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį ir tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sÄ moningai pateikia objektyviosios tiesos neatitinkančiÄ informacijÄ . Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Tai reiÅ¡kia, jog kaltininkas suvokia, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia.

Be to, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 182 straipsnį turi bÅ«ti nustatyta, jog kaltininko nukentėjusiajam ar kitam asmeniui naudota apgaulė pasireiÅ¡kė esmingai, tai yra, kad apgaulė pastariesiems padarė esminę įtakÄ apsispręsti dėl veiksmų kaltininko naudai atlikimo. Apgaulė gali pasireikÅ¡ti minėtų asmenų suklaidinimu ir pateikiant suklastotus dokumentus. Apskųstu nuosprendžiu N. S. nuteistas už tai, kad siekdamas apgaulės bÅ«du įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , pateikdamas notarei suklastotÄ vertybinį popierių (paprastÄ jį vekselį), gavęs jos vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 70 000 litų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ mirusiojo J.

B. paveldėtojų pagal įstatymÄ ir šį dokumentÄ pateikdamas antstolei dėl vykdomosios bylos pradėjimo, pasikėsino savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji I. G. kreipėsi į teismÄ bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus dėl vekselyje nurodytos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso sustabdymo. IÅ¡ nusikalstamų veikų aplinkybių apskųstame nuosprendyje iÅ¡dėstymo galima suprasti, jog N. S. pasikėsino apgaule savo naudai 70 000 litų įgyti iÅ¡ mirusiojo J.

B. turto paveldėtojų. BÅ«tent tai aiÅ¡kiau buvo nurodyta kaltinamajame akte. Tačiau nuosprendyje aiÅ¡kiai nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kė tų asmenų suklaidinimas, dėl kurio jie bÅ«tų apsisprendę perduoti N. S. nurodytos vertės turtÄ ar bent manę, kad jis teisę į tÄ turtÄ turi. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų aplinkybės nuosprendyje nustatytos ir iÅ¡dėstytos taip, kad N. S. pasikėsino apgaulės bÅ«du įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ jau 2006 m. gruodžio 8 dienÄ suklastoto paprastojo vekselio pateikimo notarei ir vykdomojo įraÅ¡o dėl 70 000 litų iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo antstolei metu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl to, kad nukentėjusioji I.

G. kreipėsi į teismÄ bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus dėl vekselyje nurodytos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso sustabdymo. Tačiau bylos duomenimis nukentėjusioji I. G., manydama, kad nurodytas paprastasis vekselis buvo suklastotas, į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi tik 2007 m. rugpjūčio 21 d. Iki to laiko nuo 2007 m. balandžio 25 d. teisme civilinio proceso tvarka buvo nagrinėjamas I. G. praÅ¡ymas nustatyti mirusio jos sutuoktinio skolininko J. B. pagal 2006 m. birželio 15 d. bei 2006 m. birželio 22 d. iÅ¡duotus N. S. paprastuosius vekselius turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalis.

Lyginant tokius duomenis ir nuosprendyje iÅ¡dėstytas aplinkybes reikėtų teigti, kad N. S. pasikėsinimas sukčiauti nenutrÅ«ko 2006 m. gruodžio 8 d., o tęsėsi ilgiau negu iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. Taigi 2006 m. gruodžio 8 dienÄ tiesiogiai N. S. jokios apgaulės nukentėjusiajai I. G., taip pat ir jokiam kitam mirusiojo J. B. turto paveldėtojui nepanaudojo, o pateikdamas notarei paprastÄ jį vekselį ir gavęs vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 70 000 litų iÅ¡ieÅ¡kojimo bei dėl Å¡io turto iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipdamasis į antstolę tÄ dienÄ mirusiojo J.

B. paveldėtojų pagal įstatymÄ turtÄ Ä¯gyti nepasikėsino ir pasikėsinti negalėjo. Nuosprendyje visiÅ¡kai nepagrįstai teigiama, kad 2006 m. gruodžio 8 d. N. S. gavo vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 70 000 litų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ mirusiojo J. B. paveldėtojų pagal įstatymÄ , nes vykdomasis įraÅ¡as buvo iÅ¡duotas dėl nurodytos pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ J. B. (t. 2, b. l. 7). Paveldėti 2006 m. liepos 24 d mirusio pastarojo turtÄ valiÄ buvo pareiÅ¡kę sutuoktinė I. G. ir duktė R.

B., tačiau 2006 m. gruodžio 8 d. Å¡ie asmenys mirusiojo turto paveldėję dar nebuvo, to nėra padarę iki Å¡iol. Taigi 2006 m. gruodžio 8 d. N. S. jokiu bÅ«du negalėjo pasikėsinti įgyti mirusiojo J. B. paveldėtojų turtÄ , nes Å¡is turtas jiems dar nepriklausė. Pažymėtina, kad sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kuriÄ sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė ir turtinės teisės bei turtinio pobÅ«džio prievolės, kurias Å¡is asmuo privalo įvykdyti.

Todėl, nustačius, jog kaltininkas pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , jam turi bÅ«ti inkriminuotas pasikėsinimas įgyti konkretaus asmens nuosavybę. Pabrėžtina, jog R. B. niekada nepareiÅ¡kė, jog N. S. prieÅ¡ jÄ kaip vienÄ iÅ¡ dviejų mirusiojo J. B. turto paveldėtojų kėsinosi sukčiauti. Pastaroji ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, be kita ko, parodė, kad 2006 metų vasarÄ jos tėvas J. B. norėjo parduoti žemę, tuo reikalu pas jį kartu su kitu vyriÅ¡kiu lankėsi N. S. ir davė tėvui 28 000 litų.

       Kaltinamajame akte ir nuosprendyje iÅ¡dėstytos nusikalstamų veikų aplinkybės galėtų bÅ«ti pagrindas spręsti klausimÄ , ar 2006 m. gruodžio 8 d. N. S., kaip nurodyta Å¡iuose procesiniuose dokumentuose, pateikdamas suklastotÄ paprastÄ jį vekselį notarei ir gavęs vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 70 000 Lt sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei kreipdamasis į antstolę dėl vykdomosios bylos pradėjimo pagal pateiktÄ vekselį, neįgijo turtinės teisės gauti didelės vertės svetimÄ turtÄ .

Pagal baudžiamosios teisės teorijÄ ir teismų praktikÄ turtinės teisės įgijimas yra tada, kai naudojant apgaulę teisiÅ¡kai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimÄ turtÄ , juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokiÄ turtinę naudÄ , o sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai kaltininkas įsigyja dokumentus, suteikiančius teisę į turtÄ , kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar Å¡is jÄ Ä¯gyvendino.

Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas ir tais atvejais, kai kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti ne tik turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, bet ir asmenį, turintį teisę priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, o pastarasis priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).        Taigi kaltinamajame akte ir nuosprendyje iÅ¡dėstyta nusikalstama veika ir jos aplinkybės, jeigu jos bÅ«tų patvirtintos įrodymais, bÅ«tų pagrindas manyti, kad kaltinime N. S. nurodyta veika galėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytÄ kitÄ , alternatyvų objektyvųjį sukčiavimo sudėties požymį – kaip svetimos turtinės teisės įgijimas.

Tokiu atveju N. S. veika galėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , ­â€“ kaip baigtas sukčiavimas. Tačiau tokiu atveju kaltinime turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai įvardytas kitas sukčiavimo sudėties objektyvusis požymis. Tai padaryti bÅ«tų galima tik pakeičiant kaltinimÄ . Tačiau nesant apeliacinio skundo nuteistojo padėtį sunkinančiais pagrindais Å¡ių klausimų Å¡ioje proceso stadijoje spręsti nebegalima. Tai daryti nebÅ«tų ir tikslinga toliau pateikiamais argumentais.         Pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d.

N. S. nuteistas už tai, kad realizavo suklastotÄ vertybinį popierių (paprastÄ jį vekselį) – siekdamas apgaulės bÅ«du įgyti nurodytÄ svetimÄ turtÄ , tokį dokumentÄ pateikė notarei. N. S. dar buvo kaltinamas tuo, kad tÄ patį dokumentÄ suklastojo ir laikė, tačiau už tokius veiksmus apskųstu nuosprendžiu jis nenuteistas, nuosprendyje dėl tokio kaltinimo apskritai nepasisakyta. Dėl to nesant prokuroro ar nukentėjusiosios apeliacinio skundo apeliacinės instancijos teismas kaltinimo N. S. dėl tokių veiksmų padarymo vertinti taip pat negali.

         Vertybinis popierius – paprastasis vekselis – yra BK 213 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalykas. Tikras toks dokumentas yra tiesioginis tam tikro teisinio santykio įrodymas. Suklastotas paprastasis vekselis taip pat turi turėti visus bÅ«tiniausius Lietuvos Respublikos Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje nurodytus paprastojo vekselio rekvizitus. Be Å¡ių rekvizitų vekselis apskritai negali bÅ«ti vertinamas kaip patvirtinantis tam tikrÄ teisinį santykį.

IÅ¡ apskųsto nuosprendžio galima suprasti, jog nuteistojo N. S. notarei pateiktas paprastasis vekselis suklastotu vertinamas dėl to, kad ­ jame ties žodžiais „Pinigų grÄ Å¾inti nėra galimybių. J. B.“ pasirašė ne J. B., o kitas asmuo. Tačiau nuosprendyje nevertinta tai, jog kaip suklastotu įvardijamas paprastasis vekselis neturėjo vieno iÅ¡ bÅ«tino paprastojo vekselio rekvizito – iÅ¡raÅ¡ančiojo paprastÄ jį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) paraÅ¡o, kuriuo bÅ«tų tvirtinamas pinigų gavimo faktas.

Pagal LR Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 78 str. 1 d. dokumentas, neturintis Å¡io rekvizito, neturi paprastojo vekselio galios. Taigi N. S. notarei pateiktas vekselis negalėjo, negali ir negalėtų bÅ«ti vertinamas kaip nurodytos pinigų sumos J. B. davimo įrodymas. Pažymėtina, jog N. S. niekada neneigė surašęs nurodyto vekselio tekstÄ , tik aiÅ¡kino, kad nurodytoje vietoje pasirašęs pats J. B.. Nors pastaroji aplinkybė neabejotinai paneigta specialisto ir raÅ¡ysenos ekspertizės iÅ¡vadomis, nurodytas vekselis dėl bÅ«tino rekvizito trÅ«kumo negali bÅ«ti vertinamas kaip suklastotas dokumentas.

Pažymėtina, kad toks dokumentas, jeigu jame bÅ«tų kaip iÅ¡raÅ¡iusio paprastÄ jį vekselį asmens (ne J. B.) paraÅ¡as, galėtų bÅ«ti vertinamas ne kaip suklastotas, bet kaip netikras. Esant tokiems duomenims nėra pagrindo teigti, kad N. S., nors ir siekdamas gauti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , tačiau pateikdamas notarei paprastÄ jį vekselį, nesantį ir negalintį bÅ«ti pinigų J. B. davimo įrodymu, realizavo suklastotÄ tokį dokumentÄ ir tokiu bÅ«du panaudojo apgaulę. Å iuo atveju daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nėra pagrindas ir ta aplinkybė, jog N. S. notarei nepranešė apie tai, jog J.

B. buvo miręs. Nuteistojo notarei pateiktas iÅ¡ esmės niekinis vekselis jokių pasekmių sukelti negalėjo, jis negalėjo bÅ«ti pagrindas ir iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Tai, kad notarė V. J. savo pareigas atliko netinkamai ir toks įraÅ¡as buvo iÅ¡duotas, nėra ir nebÅ«tų pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog N. S. pasikėsino sukčiauti ar apgaule bÅ«tų įgijęs turtinę teisę. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis įraÅ¡as buvo iÅ¡duotas dėl N. S. ir notarės V. J. nusikalstamo bendrininkavimo.

Kartu pažymėtina, kad N. S. pagal BK 213 str. 1 d. negalėtų bÅ«ti pripažintas kaltu ir tuo atveju, jeigu netikrÄ ar suklastotÄ paprastÄ jį vekselį, turintį bÅ«tinus tokio dokumento rekvizitus, bÅ«tų panaudojęs kaip apgaulės priemonę ir tokiu bÅ«du sukčiavęs. Pagal Teismų praktikÄ (kasacinė byla Nr. 2K-7-301/2011) tokie veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami tik pagal LR BK 182 straipsnį.             Byloje yra duomenų, kad tarp N. S. ir J. B. buvo tam tikri teisiniai santykiai (sandoriai), susiję su pastarojo ketinimu parduoti N. S. žemės sklypÄ .

Tai rodo J. B. suteiktas N. S. įgaliojimas tvarkyti ir spręsti visus su žemės sklypo iÅ¡pirkimu, įregistravimu bei kitus su tuo susijusius klausimus (t. 1, b. l. 126), liudytojų parodymai. Nuteistasis aiÅ¡kino, jog kaip bÅ«simo sandorio avansÄ J. B. iÅ¡ viso buvo davęs 85 000 litų, dėl to ir buvę suraÅ¡yti 2006 m. birželio 15 d. bei 2006 m. birželio 22 d. vekseliai. Ä®vairÅ«s liudytojai apie N. S. J. B. duotas pinigų sumas rodė skirtingai. Kaip minėta anksčiau, R. B. kalbėjo apie 28 000 litų sumÄ .

G. D. nurodė 18 000 litų, R. K. – 30 000 ir 15 000 litų sumas. Apskųstame nuosprendyje dėl šių aplinkybių pasisakyta prieštaringai – vienoje vietoje teigiama, kad nėra jokių objektyviai pagrįstų duomenų, jog N. S. perdavė J. B. 70 000 litų, kitoje vietoje nurodoma, kad teismas neabejoja, kad N. S. būsimo sandorio užtikrinimui galėjo perduoti dalį pinigų, nors jokių rašytinių įrodymų nėra. Pažymėtina, kad 2006 m. birželio 15 d. J. B. vardu išduotas N. S. paprastasis vekselis 15 000 litų sumai teismine tvarka nebuvo ginčijamas, su juo susijusių kaltinimų N. S. pareikšta nebuvo.

Tačiau kolegija, nesant N. S. veiksmuose nurodytų nusikaltimų sudėties, nurodytų duomenų dėl pastarojo mirusiajam J. B. pinigų davimo, minėtų asmenų parodymų dėl pinigų sumų nevertina. Tai daryti bÅ«tų privaloma tik esant pagrindo manyti apie N. S. sukčiavimÄ , nes minėtus duomenis reikėtų įvertinti siekiamo gauti turto ar turtinės teisės jam svetimumo aspektu. Tačiau dėl to, kad N. S. nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų nepadarė, nurodyti duomenys gali bÅ«ti tam tikrų sandorių įrodinėjimo civilinio proceso tvarka dalykas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d.,                                                          n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį N. S. panaikinti ir N. S. pagal LR BK 213 str. 1 d., 22 str. 1 d.–182 str. 2 d. iÅ¡teisinti dėl to, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – N. S. panaikinti. Kolegijos pirmininkas                               Arvydas Daugėla Teisėjai                                                                                                                        Linas Pauliukėnas                                                                                                                                     Savinijus Katauskas