fb1ebee9-c2fe-4afa-86c7-9b05e8e07ae8 · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-606/2019 Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30383-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorams Žilvinui Šiurnai, Mindaugui Vilniui, gynėjai advokatei Mirandai Kunickienei, nukentėjusiajai V.

Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. birželio 27 d.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. E. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 17 d., apie 4 val., atėjęs pas sugyventinę V. Z. į namus, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, smurtaudamas, suėmęs rankomis už virÅ¡utinių rÅ«bų, pargriovė ant žemės V. Z. ir spyrė ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus į galvÄ bei veidÄ , sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, motyvuodamas tuo, kad jis su V. Z. nėra sugyventiniai, yra tik pažįstami. Apelianto teigimu, jis neprisimena, kas įvyko įvykio dienÄ , tačiau neigia vartojęs smurtÄ prieÅ¡ V. Z.. Nurodo, kad pati V. Z. dėl įvykio kreipėsi tik po savaitės laiko, dėl fizinio skausmo sukėlimo į medikus nesikreipė. Teismas patikėjo V. Z. tvirtinimu, kad jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų ir alkoholio, spardė jÄ , tačiau nė vienas kaimynas negirdėjo triukÅ¡mo, negalėjo paliudyti, kad jis neva visiems sakęs, jog užmuÅ¡ V. Z.. Apelianto teigimu, V. Z. serga sunkia onkologine liga, ji pati nesivaldo ir Å¡meižia jį. Teismas, nuteisdamas jį, rėmėsi tik tuo, kad jis anksčiau buvo teistas už panaÅ¡ius nusikaltimus.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarinėti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kitos).

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. tvirtina, kad jis su V. Z. nėra sugyventiniai, be to, neigia vartojęs smurtÄ prieÅ¡ V. Z..

7. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

8. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo E. V. parodymų nustatyta, kad, jo teigimu, nukentėjusioji V. Z. visada piktindavosi juo, kviesdavo policijÄ , kai jis iÅ¡gerdavo. E. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje įvykio aplinkybių neprisiminė, nes įvykio metu buvo neblaivus. Jo nuomone, jeigu jis bÅ«tų V. Z. spardęs, jai bÅ«tų buvusios mėlynės, ji bÅ«tų ėjusi į poliklinikÄ . Tačiau kartu pripažino, kad galėjo bÅ«ti taip, kaip yra nurodžiusi V. Z., ir kaip yra suraÅ¡yta kaltinamajame akte (b. l. 121).

9. Nukentėjusioji V. Z. į teisiamÄ jį posėdį neatvyko dėl ligos, prašė baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 99, 100), todėl teisiamajame posėdyje, proceso dalyviams neprieÅ¡taraujant, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti nukentėjusiosios V. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 121). 9.1. IÅ¡ pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų nukentėjusiosios V.

Z. parodymų nustatyta, kad įvykio naktį E. V. grįžo namo, ji atrakino jam buto duris. E. V., bÅ«damas neblaivus, galbÅ«t apsvaigęs ir nuo narkotinių medžiagų, pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti, keikti necenzÅ«riniais žodžiais. Norėdama iÅ¡vengti konflikto, ji ketino iÅ¡ namų iÅ¡eiti, tačiau jis pargriovė jÄ ant grindų, spyrė jai tris kartus į galvÄ ir tris kartus į veidÄ . Nukentėjusioji V. Z. taip pat parodė, kad E. V. atėmė iÅ¡ jos telefonÄ , kad neiÅ¡kviestų policijos, ir užsirakino kartu su ja.

Vėliau E. V. pradėjo sakyti kaimynams, miestelio pardavėjoms, draugams, kad jÄ vis tiek užmuÅ¡, dėl to ji bijo ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 8–9). 9.2. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. Z. apklausta kaip liudytoja papildomai, parodė analogiÅ¡kas aplinkybes, t. y. analogiÅ¡kai parodė, kad kai E. V. bÅ«na neblaivus, pasidaro agresyvus, pradeda smurtauti. 2018 m. birželio 17 d., apie 4 val., E. V. grįžus namo neblaiviam, jai atrakinus buto duris, jis pradėjo kabinėtis, įžeidinėti, grasinti.

Ji norėjo iÅ¡eiti į kiemÄ ir pasėdėti kieme, kol E. V. užmigs. E. V., pamatęs, jog ji ima telefonÄ , griebė už rÅ«bų ir pargriovė ant grindų. Pargriovęs spyrė tris kartus į galvÄ ir tris kartus į veidÄ , Å¡aukė, kad užmuÅ¡. Po to liepė keltis. Ji sunkiai atsikėlė, nes skaudėjo nugarÄ , kuriÄ susidaužė griÅ«dama ant žemės. Tada prašė E. V., kad nebemuÅ¡tų, apramino jį ir jis nuėjo miegoti. Nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji į medikus nesikreipė.

Ä® policijÄ nesikreipė taip pat, nes E. V. pagrasino, kad nebandytų kreiptis. Ä® policijÄ kreipėsi vėliau, nes nusprendė nutraukti bet kokius santykius, jo nebeįsileisti į savo butÄ (b. l. 31–32). 9.3. Apeliaciniame teismo posėdyje tam, kad bÅ«tų patikrinti byloje esantys įrodymai, buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimÄ ir į posėdį iÅ¡kviesti bei apklausti nukentėjusiÄ jÄ V. Z. (b. l. 150). Apeliaciniame teismo posėdyje, praėjus po įvykio daugiau kaip aÅ¡tuoniems mėnesiams, nukentėjusioji V.

Z. patvirtino, kad įvykio naktį nuteistasis E. V. grįžo namo neblaivus, ji atrakino buto duris ir, nenorėdama, jog kiltų konfliktas, norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, tačiau E. V. atėmė iÅ¡ jos telefonÄ , užrakino duris, koridoriuje griebė jÄ ir tėškė ant žemės, spardė jai į galvÄ . Ji Å¡aukėsi kaimynų pagalbos, bet niekas nesikiÅ¡o, nes jo bijo. Nukentėjusioji V. Z. iÅ¡ karto po įvykio niekur nesikreipė, nes jis visÄ laikÄ grasindavo, nuolat sakydavo, kad jeigu bandys kreiptis į policijÄ , tai turi žinoti, jog jam geriau sėdėti kalėjime, nei bÅ«ti laisvėje.

Santykiai su E. V. buvo koÅ¡mariÅ¡ki. Nukentėjusioji V. Z. bijo jo ir dabar, bet vaikai liepė kreiptis į policijÄ (b. l. 155–156). 9.4. IÅ¡ aptartų ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios V. Z. parodymų, kuriuos patvirtino ir apeliaciniame teismo posėdyje, nustatyta, kad ji nuosekliai ir iÅ¡samiai parodė įvykio aplinkybes, konkrečiai nurodė įvykio laikÄ , kaip ir kiek smÅ«gių, į kuriÄ kÅ«no vietÄ jai buvo suduota. Nagrinėjamu atveju nėra net menkiausios abejonės dėl to, kad nuteistasis E. V. suduodamas nukentėjusiajai net Å¡eÅ¡is smÅ«gius į galvÄ , iÅ¡ jų net tris smÅ«gius į veidÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio smÅ«giai koja į gyvybiÅ¡kai pavojingÄ kÅ«no dalį – galvÄ â€“ sukėlė ne tik fizinį skausmÄ , bet potencialiai galėjo sukelti ir sunkesnes pasekmes. Netikėti nukentėjusiosios V. Z. nuosekliais ir konkrečiais parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad ji davė parodymus bÅ«dama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ ir prisiekusi sakyti tiesÄ , o nuteistasis E. V. kaip įtariamasis, vėliau – kaltinamasis, atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ , priesaikos sakyti tiesÄ nebuvo saistomas.

Ä®statymas jam suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad nukentėjusioji V. Z. turėjo ar turi kokį nors pagrindÄ nuteistÄ jį apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. PrieÅ¡ingai, jeigu, kaip nuteistasis E. V. teigė apeliaciniame skunde, nukentėjusioji V. Z. bÅ«tų pati nesivaldanti ir linkusi jį apÅ¡meižti, neabejotinai bet koks sukeltas konfliktas jai bÅ«tų priežastis iÅ¡ karto kreiptis į policijÄ . Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusioji V.

Z. iÅ¡ karto po patirto smurto nei į policijÄ , nei medikus nesikreipė dėl objektyvių priežasčių. Nukentėjusioji nuo pat praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aiÅ¡kiai parodė, kad įvykio metu nuteistasis E. V. atėmė iÅ¡ jos telefonÄ , kad neiÅ¡kviestų policijos, užsirakino kartu su ja, taip pat ji bijojo ir nuteistojo E. V. grasinimų. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusioji V. Z. patvirtino, kad ji Å¡aukėsi kaimynų pagalbos, tačiau kaimynai nesikiÅ¡a, nes taip pat bijo nuteistojo E. V., o E. V. jai nuolat tvirtina, kad jam geriau sėdėti kalėjime.

Aplinkybę, jog tiek nukentėjusiajai, tiek ir kaimynams buvo pagrindo bijoti nuteistojo E. V. kaip agresyvaus ir neprognozuojamo asmens, linkusio smurtauti, patvirtina ankstesni įsiteisėję Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. lapkričio 13 d., 2017 m. lapkričio 30 d. baudžiamieji įsakymai, kuriais jis pripažintas kaltu ir nuteistas už grasinimus nužudyti nukentėjusiÄ jÄ V. Z., už jai sukeltÄ fizinį skausmÄ (b. l. 126–127, 128–129, 130–131). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusioji V.

Z. patvirtino, kad ji bijo nuteistojo E. V. ir iki Å¡iol, tačiau kreipėsi į policijÄ , siekdama nutraukti su juo bet kokius santykius, bijodama, kad jos neužmuÅ¡tų, liepiama ir vaikų. Kaip jau buvo minėta, aptartais įsiteisėjusiais teismo baudžiamaisiais įsakymais objektyviai nustatyta, kad nuteistasis E. V. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ V. Z. ne tik smurtavo fiziÅ¡kai, bet ir grasino jÄ nužudyti, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Kartu pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. neigė įvykio dienÄ smurtavęs prieÅ¡ V.

Z., tačiau pats sau prieÅ¡taraudamas nurodė, kad jis dėl girtumo nieko net neprisiminė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nuteistasis E. V. iÅ¡ esmės ir pats pripažino, kad galbÅ«t galėjo smurtauti prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , bet dėl girtumo neprisiminė, kad bÅ«tų spardęs jÄ , prižadėjo daugiau nesiartinti prie jos (b. l. 52, 121).

10. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. V. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei, dėl nukentėjusiajai V. Z. sukelto fizinio skausmo, įrodyti.

11. Skundžiamu nuosprendžiu E. V. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ V. Z. kaip Å¡eimos nariui. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. ginčija aplinkybę, kad jis su V. Z. buvo sugyventiniai.

12. Už fizinio skausmo sukėlimÄ artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui baudžiama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje Å¡eima laikomi ne tik sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), bet ir kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos. Pagal BPK 38 straipsnį asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuokÄ , taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

13. Teismų praktikoje sprendžiant klausimÄ , ar nukentėjusysis laikytinas traukiamojo baudžiamojon atsakomybėn Å¡eimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais. <...> Å eimos sampratos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o Å¡ių santykių iÅ¡raiÅ¡kos forma konstitucinei Å¡eimos sampratai esminės reikÅ¡mės neturi.

Konstitucinis Teismas iÅ¡skyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini Å¡eimos santykiams. Sprendžiant apie Å¡eimos santykių buvimÄ reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl Å¡eimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiÅ«rį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimÄ ir atitinkamÄ pareigų prisiėmimÄ vieno kitam, o vien tik faktas apie asmenų bendrÄ gyvenimÄ viename bÅ«ste nėra pagrindas besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡vadai, jog Å¡ių asmenų santykiai vertintini kaip Å¡eimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai.

Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumÄ , kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiÅ«rį vieno į kitÄ , ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant Å¡eimos bÅ«dingų santykių turinį atitinkančius santykius.

14. Kartu pažymėtina, kad vien tokios aplinkybės, jog asmenys dažnai pykosi (konfliktavo) ir susipykę atskirais laikotarpiais gyveno atskirai, savaime nepaneigia jų partnerystės. Minėtos aplinkybės atskleidžia ne Å¡eiminių ar neÅ¡eiminių santykių turinį, o gyvenimo bÅ«dÄ , kuris lygiai taip pat pasitaiko ir tarp įregistruotoje santuokoje gyvenančių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235-222/2016, 2K-301-139/2016 ir kt.).

15. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. tvirtina, kad jis su V. Z. nebuvo sugyventiniai, tačiau iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų kaip įtariamojo E. V. parodymų nustatyta, kad jis dėl neblaivumo neprisimindamas įvykio aplinkybių, kartu parodė, jog jeigu V. Z. kÄ nors padarė, dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi bei prižadėjo nutraukti su ja bet kokius santykius (b. l. 52). Aplinkybė, jog nuteistasis prižadėjo nutraukti su nukentėjusiÄ ja V. Z. bet kokius santykius, nepaneigia to, kad V. Z. ir E. V. atitinkami santykiai siejo.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuteistasis E. V. ir V. Z. buvo sugyventiniai, rėmėsi įsiteisėjusiais Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. lapkričio 13 d., 2017 m. lapkričio 30 d. baudžiamaisiais įsakymais, kuriuose aiÅ¡kiai nustatyta, kad nuteistasis E. V. ir V. Z. buvo sugyventiniai. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, už kuriÄ E. V. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta po teismo baudžiamųjų įsakymų priėmimo, todėl bÅ«tina nustatyti, ar nuteistojo E. V. ir V.

Z. santykiai buvo kaip sugyventinių ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu. 15.1. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis E. V. pats patvirtino, kad nepaisant to, jog dėl jo kaltės, nes jis vartojo alkoholį, su V. Z. kažkurį laikÄ negyveno, vėliau, iki tol, kol V. Z. parašė pareiÅ¡kimÄ , gyveno kartu ir toliau (b. l. 122). Å iuo atveju tai, jog nuteistasis E. V. ir nukentėjusioji V. Z. buvo susipykę, kažkurį laikotarpį galbÅ«t gyveno atskirai, savaime nepaneigia jų, kaip sugyventinių statuso, kuris buvo konstatuotas įsiteisėjusiuose teismo baudžiamuosiuose įsakymuose, ir nusikalstamos veikos, už kurios padarymÄ E. V. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji V. Z. nežinojo, kaip tiksliai apibÅ«dinti E. V. statusÄ â€“ ar kaip draugo, ar kaip sugyventinio, tačiau jos parodymų turinys patvirtina, kad jie gyveno kartu. Nukentėjusioji parodė, kad, kai E. V. bÅ«davo blaivus, bÅ«davo normalus žmogus, tačiau yra apsisprendusi nutraukti su E. V. bet kokius santykius, jo nebeįsileisti (b. l. 31–32). LogiÅ¡ka, kad jeigu asmenų jokie bendri interesai ir artimi santykiai nesietų, asmenys tiesiog nebesutiktų, bei nereikėtų mÄ styti ir apie kokių nors santykių nutraukimÄ .

Pažymėtina, kad nukentėjusioji V. Z. parodė, jog E. V. turėjo kur gyventi (b. l. 31–32), todėl akivaizdu, kad jam gyventi pas V. Z., jei jų nebÅ«tų sieję artimi santykiai, tiesiog nebÅ«tų buvę jokio reikalo. Juolab, nukentėjusiajai V. Z. nebÅ«tų buvę jokio reikalo gyventi su E. V., kai Å¡is ne vienÄ kartÄ prieÅ¡ jÄ smurtavo. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusioji V. Z. ir pati aiÅ¡kiai patvirtino, kad ji su E. V. gyveno kaip sugyventiniai. IÅ¡ jos parodymų turinio matyti, kad įvykio naktį E. V. atėjo pas jÄ taip pat ne kaip svečias, bet bÅ«tent grįžo namo.

Nuteistasis E. V. įsidarbindavo, bet dirbdavo labai trumpai, jis norėjo, kad ji jį iÅ¡laikytų, ir V. Z. jį iÅ¡laikė (b. l. 156). Pažymėtina, kad Å¡eimos santykių nepaneigia tai, kad bendrai gyvenantis asmuo niekur nedirba ar negauna pajamų, todėl neįneÅ¡a savo finansinio indėlio į bendrÄ namų biudžetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2013 ir kt.). IÅ¡ nukentėjusiosios V. Z. parodymų nustatyta, kad E. V. vaikščiojo po landynes, gerdavo, tačiau ji vis tiek su juo gyveno, stengėsi nuteistajam E. V. padėti, norėjo, kad jis negertų, kad abu galėtų gyventi normalų gyvenimÄ (b. l. 156). 15.2.

Nagrinėjamu atveju nustatytos ir aptartos aplinkybės visiÅ¡kai paneigia nuteistojo E. V. apeliacinio skundo argumentÄ , kad jis su nukentėjusiÄ ja V. Z. buvo tik pažįstami. Tiek iÅ¡ paties nuteistojo E. V., tiek ir iÅ¡ nukentėjusiosios V. Z. parodymų akivaizdu, kad jie nebuvo tik viename bute kartu gyvenantys asmenys. IÅ¡ nukentėjusiosios V. Z. parodymų visumos aiÅ¡kiai nustatyta, kad konfliktai tarp jos ir nuteistojo E. V., E. V. smurto vartojimas prieÅ¡ jÄ , bÅ«davo, kai E. V. grįždavo neblaivus, t. y. nukentėjusioji V.

Z. su nuteistuoju E. V. alkoholio nevartojo, jis jau grįždavo namo, bÅ«damas neblaivus. Tai, jog visos problemos kildavo dėl to, kad jis vartojo alkoholį, teisiamajame posėdyje nepaneigė ir nuteistasis E. V. (b. l. 122). Todėl nėra net menkiausios abejonės, kad jeigu E. V. su V. Z. bÅ«tų buvę tik pažįstami, nukentėjusioji V. Z. nebÅ«tų gyvenusi su juo viename bute, jį iÅ¡laikiusi, juolab, nakties metu nebÅ«tų įsileidusi neblaivaus E. V. į butÄ , o pati tam, kad E. V. nesukeltų konflikto, bÅ«tų norėjusi iÅ¡eiti į kiemÄ .

Akivaizdu, kad nukentėjusioji V. Z. elgėsi su nuteistuoju E. V. tikrai ne kaip su pažįstamu, o kaip su Å¡eimos nariu, juos siejo emocinis ryÅ¡ys, ji norėjo bÅ«ti supratinga, kentė jo netinkamÄ elgesį, stengėsi nuteistajam padėti, kad jis nebegertų, kad abu galėtų gyventi normalų gyvenimÄ , jį iÅ¡laikė. Ir tokios nustatytos aplinkybės visiÅ¡kai nepaneigia to, kad tarp nukentėjusiosios V. Z. ir nuteistojo E. V. buvo susiklostę santykiai, priskirtini bÅ«tent Å¡eimos santykiams. Todėl nuteistojo E. V. nusikalstama veika kvalifikuota ir skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. už fizinio skausmo sukėlimÄ savo Å¡eimos nariui, teisingai ir pagrįstai.

16. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Edita Lapinskienė Regina BertaÅ¡ienė Savinijus Katauskas