2020-06-17 Nr. AB-12185-3-61-3-03398-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1398-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03398-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 35

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. B. G. ir R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. G. ir R. G. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo - uždaroji akcinė bendrovė „Valnetas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. B. G. ir R. G. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 3R-382(AG-315/02-2018); 2) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (10.4)D2-347 „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą pradėti neplaninį bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ patikrinimą pagal pareikštą 2017 m. gruodžio 15 d. skundą dėl bankroto administratoriaus pareigų nevykdymo ir netinkamo jų vykdymo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl bankroto administratoriaus pareigų nevykdymo ir netinkamo jų vykdymo, kuriame nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2016 m. lapkričio 11 d., 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. liepos 19 d. pateikė bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto administratoriui G. A. (toliau – ir bankroto administratorius) prašymus dėl tuomet paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su trūkumais, sąlygotais visiškai nepagrįsto įsiskolinimo bankrutavusios akcinės bendrovės bankui SNORAS. Reikalavo suteikti rūpimą informaciją apie jų atliktus mokėjimus pagal būsto paskolos sutartį Nr. 031-03246 nuo jos sudarymo momento, palūkanų normos pokyčius ir kitą su minėtos sutarties vykdymu susijusią informaciją, taip pat informaciją apie V. B. G. AB banke SNORAS turėtą indėlį ir valstybės apdraustos dalies grąžinimo tvarką. Praėjus beveik vieneriems metams po pirminio prašymo išsiuntimo registruotu paštu, 2017 m. liepos 27 d. gavo bankroto administratoriaus raštą su priedais, kuriuose buvo išdėstyti mokėjimo veiksmai, atlikti pagal sutartį Nr. 03103246 už laikotarpius nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. Preliminariai įvertinus atliktų mokėjimų tvarką, paaiškėjo akivaizdūs trūkumai, nes 2011 m. lapkričio 16 d. (iki moratoriumo) AB banko SNORAS direktoriui R. G. vardu buvo pateiktas prašymas pinigines lėšas, kurių suma – 149 998,95 Lt, skirti paskolos dengimui.

3. Pažymėjo, kad šis prašymas buvo priimtas pilnai funkcionuojant bankui ir jo atsakingų asmenų patikinta, jog reikalaujamas prašymas bus patenkintas visa apimtimi. Tačiau teikto dokumento Nr. 009-1523/16 prieduose, kuriame buvo nurodyti atlikti mokėjimai, nebuvo įskaityta minėta suma. Tai leido padaryti išvadą, jog dėl šios priežasties ir yra tam tikri neatitikimai, dėl kurių buvo kilęs ginčas su Lindorff Oy filialu. Teigė, kad šiuo atveju buvo šiurkščiai pažeistos jų, kaip kreditorių, teisės, todėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė rašytinį reikalavimą dėl kredito dengimo mokėjimų perskaičiavimo ir trūkumų (klaidų) pašalinimo (ištaisymo), reikalaudami nedelsiant peržiūrėti kredito dengimo istoriją ir perskaičiuoti atliktus mokėjimus, įskaitant 2011 m. lapkričio 16 d. prašyme nurodytą sumą – 149 998,95 Lt (43 442,70 Eur) ir tuo pagrindu perskaičiuoti likusios grąžinti skolos dydį ir apie tai informuoti skolos administratorių – Lindorff Oy filialą. Tačiau nepagrįstai pavėluotai gautame bankroto administratoriaus rašte buvo nurodyta, jog BAB bankas SNORAS negali sutikti su pareiškėjų reikalavimais. Tokiu būdu bankroto administratorius, kuris įstatymų pagrindu privalo ginti jų, kaip kreditorių teises ir teisėtus interesus, veikia priešingai, ignoruoja jų prašymus, nevykdo jų teisėtų ir pagrįstų reikalavimų bei visiškai nebendradarbiauja.

4. Skunde teigė, kad dėl šių priežasčių BAB banko SNORAS bankroto administratorius šiurkščiai pažeidė pareiškėjų teises, nevykdė ir nevykdo jam įstatymu nustatytų įpareigojimų, pažeidžia savo profesinės etikos reikalavimus. BAB banko SNORAS bankroto administratorius visiškai nesiekia, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu. Teigė, kad minėti pažeidimai daro didelę žalą pareiškėjams, kaip kreditoriams, turintiems didelių sunkumų šeimoje bei kelia susirūpinimą, kaip jie gali pasitikėti tokiu asmeniu, kuris privalėdamas ginti jų interesus, akivaizdžiai elgiasi priešingai, t. y. savo neveikimu ir atsainiu požiūriu į pareigas, netgi kovoja prieš pareiškėjus.

5. Pareiškėjai prašė atsakovo, BAB banko SNORAS bankroto administratorių G. A. nušalinti nuo pareigų kaip šališką ir šiurkščiai savo pareigas pažeidinėjantį asmenį, kartu atšaukiant jo, kaip bankroto administratoriaus, licenciją, taip pat paviešinti tokį sprendimą, ir kartu pranešti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, jog būtų paskirtas kompetentingas ir nešališkas bankroto administratorius. Nepaisant aukščiau išdėstytų motyvų, atsakovas priėmė skundžiamą 2018 m. vasario 1 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą pagal pirminį skundą.

6. Nurodė, kad atsakovas savo atsisakymą tirti neteisėtą bankroto administratoriaus veiką iš esmės motyvavo tuo, jog jam teisės aktų nustatyta tvarka nėra pavesta spręsti ginčų, kilusių dėl paskolų sutarčių vykdymo, t. y. pasisakė esant neteismingam ginčo sprendimo atvejui, nes ginčas susijęs su civiline teisena. Teigė, kad tokiu būdu buvo iškreipta ginčo dėl teisės samprata, nes į Tarnybą buvo kreiptasi ne dėl civilinio ginčo išsprendimo, bet dėl jos kompetencijoje esančios kontrolinės bankroto administratorių funkcijos (administracinė teisena). Šiuo atveju kreipimosi į Tarnybą tikslas – užkirsti kelią neteisėtiems bankroto administratoriaus veiksmams, pasireiškiantiems kaip atsisakymas ginti pareiškėjų teisėtus interesus, prašymų nepaisymas bei norminiuose teisės aktuose įtvirtintų etikos reikalavimų šiurkštus pažeidimas.

7. Pareiškėjai pažymėjo, kad Komisija neatsižvelgė į nurodytus argumentus ir 2018 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo jų skundą atmetė. Komisija sutiko su skundžiamu Tarnybos sprendimu, iš esmės nurodydama analogiškus motyvus. Tokiu būdu skundžiamas Komisijos sprendimas neišsprendė kilusio administracinio ginčo. Pareiškėjų nuomone, kad Komisija sprendime sąmoningai neįvertino teisinių santykių tarp pareiškėjų ir bankroto administratoriaus pobūdžio. Pareiškėjai nesutinka, kad jie ir bankroto administratorius yra siejami vien civilinių teisinių santykių. Nurodė, kad ginčas yra susijęs su viešojo administravimo subjekto jam paskirtais įgaliojimais (bankroto administratorių kontrolė) nevykdymu. Mano, kad šiuo atveju atsakovas privalėjo imtis aktyvių procedūrinių veiksmų, siekdamas užkirsti kelią bankroto administratoriui piktnaudžiauti savo padėtimi ir nesiimti jų teisių ir teisėtų interesų gynybos. Turėjo būti atsižvelgta į tai, kad jie yra silpnesnė teisinių santykių šalis, yra senyvo amžiaus, sunkiai sergantys, dėl AB banko SNORAS bankroto praradę visas savo santaupas. Pabrėžė, kad ir Komisija ginčą išsprendė formaliai.

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Tarnyba nurodė, kad Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VI-341 (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) 20.2 papunktyje įtvirtinta Tarnybos diskrecijos teisė pradėti ar nepradėti pagal asmens skundą neplaninį bankroto administratorių veiklos patikrinimą. Tarnyba, gavusi pareiškėjo skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų įvertinimo, turi nustatyti, ar yra pagrindas atlikti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą. Pažymėjo, kad bankroto administratoriaus neplaninis veiklos patikrinimas gali būti pradėtas ir atliekamas dėl bankroto administratoriaus galimai padarytų teisės aktų pažeidimų tik atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją, t. y. Tarnyba gali vertinti konkrečius bankroto administratorių veiksmus, pasireiškusius įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimu. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 117 straipsnio 12 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip pavedanti vienai valstybės institucijai apskritai kontroliuoti visą asmens veiklą, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ar kokioje srityje pastarasis veikia.

10. Tarnybos nuomone, šiuo atveju kilęs ginčas iš esmės yra ne dėl konkrečių bankroto administratoriaus veiksmų, pasireiškusių įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimu, o dėl paskolų (taip pat ir būsto) sutarčių vykdymo. Atkreipė dėmesį, kad patys pareiškėjai skunde nurodo, jog į bankroto administratorių kreipėsi dėl informacijos apie atliktus mokėjimus pagal paskolos sutartį nuo jos sudarymo momento suteikimo, o išryškėjus trūkumams, pateikė prašymą dėl kredito dengimo mokėjimų perskaičiavimo ir trūkumų (klaidų) pašalinimo (ištaisymo), dėl ko gavo bankroto administratoriaus raštą, kad įmonė negali sutikti su pateiktais reikalavimais. Tarnyba pažymėjo, kad pagal įstatymą ji neturi kompetencijos nagrinėti, ar įmonė pagrįstai atsisakė sutikti su pareiškėjų pateiktais reikalavimais. Todėl nėra pagrindo manyti, kad bankroto administratorius savo veiksmais pažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl jo neplaninis veiklos patikrinimas yra netikslingas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Valnetas“ atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

12. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai į AB banką SNORAS kreipėsi dar 2011 m. pabaigoje dėl atitinkamų prievolių bankui modifikavimo, o visi 2016–2017 m. pateikti prašymai UAB „Valnetas” yra iš esmės susiję su jų nepasitenkinimu banko, kaip civilinių teisių subjekto, o ne bankroto administratoriaus atitinkamais veiksmais 2011-2012 m., todėl pareiškėjai iš esmės siekia civilinių teisių apgynimo administracinėje teisenoje.

13. Atsižvelgdamas į ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies nuostatas, mano, kad Tarnyba ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, jog jai nėra suteikti įgaliojimai spręsti ginčų, kilusių dėl paskolų sutarčių (taip pat ir būsto paskolų) vykdymo, dėl to Tarnyba negali šiuo atveju nagrinėti skunde keliamų klausimų, vertinti skundžiamos bankroto administratoriaus veiklos, priimti dėl jos sprendimo, kadangi nėra skundžiami administratoriaus veiksmai, kurie pasireiškia bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Pabrėžė, kad pareiškėjai gali ginti savo teises Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kreipdamiesi į bendrosios kompetencijos teismą.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2017 m. gruodžio 15 d. su skundu „Dėl bankroto administratoriaus pareigų nevykdymo ir netinkamo jų vykdymo“ kreipėsi į Tarnybą, prašydami BAB banko SNORAS administratorių G. A. nušalinti nuo pareigų kaip šališką ir šiurkščiai savo pareigas pažeidinėjantį asmenį, kartu atšaukiant jo, kaip bankroto administratoriaus, licenciją, taip pat paviešinti tokį sprendimą, ir kartu pranešti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, jog būtų paskirtas kompetentingas ir nešališkas bankroto administratorius.

Pareiškėjai skundą grindė tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2016 m. lapkričio 11 d., 2017 m. kovo 7 d. bei 2017 m. liepos 19 d. pateikė BAB bankas SNORAS bankroto administratoriui G. A. prašymus dėl tuomet paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su trūkumais, sąlygotais visiškai nepagrįsto įsiskolinimo bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS. Pareiškėjai skunde taip pat nurodė, kad praėjus beveik vieneriems metams po pirminio prašymo išsiuntimo registruotu paštu, 2017 m. liepos 27 d. gavo BAB banko SNORAS bankroto administratoriaus raštą su priedais, kuriuose buvo išdėstyti mokėjimo veiksmai, atlikti pagal sutartį Nr. 03103246 už laikotarpius nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d.

Preliminariai įvertinę atliktų mokėjimų tvarką, nustatė akivaizdžius trūkumus, nes 2011 m. lapkričio 16 d. (iki moratoriumo) akcinės bendrovės banko SNORAS direktoriui R. G. vardu buvo pateiktas prašymas pinigines lėšas, kurių suma149 998,95 Lt, skirti paskolos dengimui, tačiau ši suma įskaityta nebuvo. Dėl to pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė rašytinį reikalavimą nedelsiant peržiūrėti kredito dengimo istoriją ir perskaičiuoti atliktus mokėjimus, įskaitant 2011 m. lapkričio 16 d. prašyme nurodytą sumą – 149 998,95 Lt (43 442,70 Eur).

Pareiškėjai skunde pažymėjo, kad nepagrįstai pavėluotai gautame bankroto administratoriaus G. A. rašte buvo nurodyta, jog BAB bankas SNORAS negali sutikti su jų reikalavimais. Tokiu būdu, mano, kad bankroto administratorius šiurkščiai pažeidžia jų teises, ignoruoja jų prašymus, nevykdė ir nevykdo jam įstatymu nustatytų įpareigojimų bei pareiškėjų teisėtų reikalavimų, pažeidžia profesinės etikos reikalavimus. Pareiškėjai skunde pabrėžė, kad jie neturi duomenų, jog dėl jų pareikšto teisėto reikalavimo užtikrinimo būtų kreiptasi į teismą, todėl, teigė, kad nėra ginamos jų, kaip kreditorių, teisės ir teisėti interesai.

Be to, su jais vengiama bendradarbiauti bei nepalaikomi dalykiniai ryšiai.

16. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjų 2017 m. gruodžio 15 d. skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo atsižvelgdama į skunde nurodytas aplinkybes nusprendė nepradėti neplaninio BAB banko SNORAS bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo.

17. Pareiškėjai Tarnybos 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (10.4)D2-347 apskundė Komisijai, kuri 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 3R-382(AG-315/02-2018) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teismas nurodė, kad Tarnyba sprendimą nepradėti neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo grindė tuo, jog jai nėra suteikti įgaliojimai spręsti ginčų, kilusių dėl paskolų sutarčių (taip pat ir būsto) vykdymo, dėl to Tarnyba negali ir nagrinėjamu atveju nagrinėti skunde keliamų klausimų, vertinti skundžiamos bankroto administratoriaus veiklos, priimti dėl jos sprendimo, kadangi nėra skundžiami bankroto administratoriaus veiksmai, pasireiškę bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimu.

19. Tarnyba yra įgaliota institucija, vykdanti bankroto administratoriaus veiklos priežiūrą, ir šio ginčo apimtyje tikrinamas jos veiksmų teisėtumas Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies apimtimi, t. y., ar atsakovas, nagrinėdama pareiškėjų skundą, veikė savo kompetencijos ribose, ar nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto.

20. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis ĮBĮ nuostatomis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintomis Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklėmis, Patikrinimų taisyklėmis, Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.

21. Teismas nurodė, kad teisės aktai suteikia Tarnybai diskrecijos teisę, įvertinus visas reikšmingas skunde nurodytas aplinkybes, nuspręsti pradėti arba nepradėti bankroto administratoriaus neplaninį patikrinimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektui suteikiama diskrecijos teisė, jo priimame akte turi būti išdėstyti motyvai, kurie nustatytos diskrecijos ribose lėmė atitinkamą sprendimą. Tarnyba, nustačiusi, kad pagrindo pradėti neplaninį patikrinimą nėra, šį savo sprendimą privalo motyvuotai pagrįsti.

22. Pareiškėjų skundo, pateikto atsakovui 2017 m. gruodžio 15 d., turinys patvirtina, kad pareiškėjai yra nepatenkinti BAB banko SNORAS bankroto administratoriaus G. A.veiksmais, susijusiais su mokėjimais pagal paskolos sutartį Nr. 03103246. Pareiškėjai skunde Tarnybai nurodė, kad 2011 m. lapkričio 16 d. (iki moratoriumo) AB banko SNORAS direktoriui buvo pateiktas prašymas įskaityti 149 998,95 Lt piniginių lėšų sumą minėtos paskolos sutarties padengimui. Šis prašymas buvo priimtas ir patikinta, kad bus patenkintas pilna apimtimi. Tačiau gavus bankroto administratoriaus informaciją apie mokėjimus, paaiškėjo, kad prašymas nebuvo patenkintas. Kreipdamiesi į bankroto administratorių, pareiškėjai siekė, kad mokėjimai pagal paskolos sutartį būtų perskaičiuoti, tačiau bankroto administratorius 2017 m. rugpjūčio 22 d. informavo, kad BAB bankas SNORAS su reikalavimu nesutinka. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, pareiškėjai mano, kad bankroto administratorius šiurkščiai pažeidė jų teises, nevykdo jam įstatymu nustatytų įpareigojimų bei pareiškėjų teisėtų reikalavimų, pažeidžia profesinės etikos reikalavimus. Tarnyba, priimdama Sprendimą, nurodė, kad neplaninis veiklos patikrinimas gali būti pradėtas ir atliekamas tik atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją, įtvirtintą IBĮ 117 straipsnio 1 dalyje, todėl kompetencija tikrinti bankroto administratoriaus veiklą negali būti suprantama kaip pareiga kontroliuoti visą asmens veiklą, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ir kokioje srityje pastarasis veikia. Tarnyba, be kita ko, nustatė, kad yra skundžiamas bankroto administratoriaus elgesys, susijęs su paskolos sutarties vykdymu, šiuo atveju Tarnyba nėra įgaliota spręsti ginčų, kilusių dėl paskolų sutarčių (taip pat ir būsto) vykdymu, dėl ko negali ir nagrinėjamu atveju nagrinėti skunde keliamų klausimų, vertinti bankroto administratoriaus veiklos, priimti dėl to sprendimo, kadangi nėra skundžiami bankroto administratoriaus veiksmai, pasireiškę bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimu.

23. Teismas sprendė, kad Tarnyba šiuo atveju priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į bankroto administratoriaus ĮBĮ įtvirtintas funkcijas ir kompetencijos ribas, šiuo atveju jis negali būti atsakingas už veiksmus, kuriuos skunde nurodo pareiškėjai. Kaip matyti iš skundo Tarnybai, pareiškėjai siekia išspręsti tarp BAB banko SNORAS ir jų atsiradusių finansinių įsipareigojimų klausimus. Bankroto administratorius, 2017 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme nurodydamas, kad Įmonė su pareiškėjų reikalavimu perskaičiuoti mokėjimus paskolos sutarties padengimui nesutinka, veikė kaip kreditoriaus atstovas. Būtent dėl to Tarnyba negali tikrinti bankroto administratoriaus veiksmų šiuo aspektu, kadangi Tarnybai įtvirtinta kompetencija atlikti patikrinimą tik bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, tuo tarpu Tarnyba negali tikrinti bankroto administratoriaus veiksmų, susijusių su paskolos sutarčių vykdymu, nes tokie veiksmai nepatenka į bankroto administratoriaus veiklos ribas, o yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais. Pareiškėjai skunde Tarnybai jokių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, kuriuos galbūt galėjo pažeisti bankroto administratorius, nenurodė. Pareiškėjų skundo Tarnybai teiginiai, kad bankroto administratorius nevykdė įstatymu nustatytų įpareigojimų bei pareiškėjų teisėtų reikalavimų, pažeidė profesinės etikos reikalavimus yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjų skunde teismui nurodytos aplinkybės dėl sveikatos būklės, amžiaus, AB banko SNORAS bankroto įtakos finansinei situacijai nepaneigia Tarnybos sprendimo teisėtumo, kadangi šios aplinkybės negali būti pagrindas inicijuoti neplaninį patikrinimą.

24. Teismas taip pat konstatavo, kad sistemiškai įvertinus ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio, 37 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatas, taip pat Patikrinimų taisyklių 19–22 punktų nuostatas, Tarnyba turi teisę, įvertinusi turimus duomenis, nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju yra pagrindas pradėti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą. Teisės aktuose įtvirtinus teisę, bet ne pareigą, Tarnyba turi teisę motyvuotai atsisakyti pradėti patikrinimą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju Tarnyba priėmė motyvuotą sprendimą. Skundžiamame Sprendime Tarnyba atsakė į visus pareiškėjų skunde keliamus klausimus. Tarnyba aiškiai išdėstė argumentus dėl pareiškėjų skunde keliamo ginčo ribų ir kilmės, nurodė teisinį reglamentavimą, kuriuo remdamasi priėmė sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo. Atsakovas taip pat ištyrė ir įvertino pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes dėl bankroto administratoriaus vengimo su jais bendrauti, prašymų ignoravimo. Tarnyba nustatė, kad bankroto administratorius laiku ir tinkamai pateikė pareiškėjų informaciją. Neįteikus atsakymo paštu, jis buvo siunčiamas pareiškėjams elektroniniu paštu. Pareiškėjai šių aplinkybių neneigia ir jų vertinimo nekvestionuoja. Taip pat Tarnyba išaiškino pareiškėjams teisę kilusį ginčą spręsti neteismine tvarka kreipiantis į kompetentingas institucijas – Lietuvos banką ar Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

25. Teismas sprendė, kad Tarnybos 2018 m. vasario 1 d. sprendimas „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“ Nr. (10.4) D2-347 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis jo priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti skunde išdėstytais argumentais. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti ir Komisijos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad Komisija tinkamai atliko Tarnybos 2018 m. vasario 1 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tyrimą, patikrino, ar Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, ar nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto, taip pat įvertino skundžiamo sprendimo atitiktį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Komisijos sprendime išdėstytos ginčui aktualios aplinkybės, pateiktas teisinis jų vertinimas. Tai, kad Komisija pritarė Tarnybos sprendimo motyvams, nepaneigia jo teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pripažinęs, kad Tarnybos 2018 m. vasario 1 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 27. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti.

28. Pareiškėjai apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pozicija, kuri iš esmės atitinka atsakovo pozicijai, yra neteisinga ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas klaidingai suvokia susiklosčiusių teisinių santykių prigimtį. Neatsižvelgiama į tai, kad savo reikalavimais atsakovui pareiškėjai nereikalauja išspręsti civilinių teisinių santykių, o kreipiasi dėl viešojo administravimo srityje kilusio ginčo. Pirmosios instancijos teismas ypatingai klaidingai aiškina pareiškėjų reikalavimų turinį, kadangi jie į atsakovą kreipėsi dėl platesnio spektro teisių pažeidimo nei vien tik atsisakymo įskaityti pinigines lėšas pagal R. G. prašymą. Šiuo atveju nesulaukta visokeriopo bendradarbiavimo ir aiškaus informacijos teikimo tiek dėl kredito, tiek ir dėl esamos skolos administravimo. Nebuvo pateikta informacija apie palūkanų skaičiavimo, kylančio iš paskolos administravimo santykyje su 100 000 Eur, kurie turėjo būti grąžinti V. B. G., kaip valstybės garantuojama suma. Visiškai neatsižvelgta į jų teisinį statusą, kadangi pareiškėjais yra tiek kreditorių, tiek ir skolininkų pozicijoje santykyje su tuo pačiu subjektu. Tai lemia itin didelį turtinių teisių apsaugos poreikį, ir tai tenka bankroto administratoriaus diskrecijai.

29. Pažymi, kad būtent yra reikalaujama iš trečiojo suinteresuotojo asmens tinkamo savo pareigų vykdymo ir pareiškėjų, kaip kreditorių, teisių ir pagrįstų teisėtų interesų užtikrinimo. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 8 punkto reikalavimas siekti, kad bankroto administratoriaus veikla atitiktų kreditorių interesus ir sudarytų sąlygas teismui tinkamai nagrinėti bylą. Informacijos teikimas kreditoriams yra bankroto administratoriaus pareiga.

30. Atsakovas privalėjo imtis aktyvių procedūrinių veiksmų, siekiant užkirsti kelią bankroto administratoriui piktnaudžiauti savo padėtimi ir nesiimti pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų gynybos. Neatsižvelgta į tai, kad jie yra silpnesnė teisinių santykių šalis, sunkiai serga, yra senyvo amžiaus ir dėl neteisėto BAB Snoras bankroto praradę visas savo turėtas santaupas. Pareiškėjų statusas lemia ypatingo valstybės institucijų rūpesčio poreikį. To visiškai neįvertino ir Lietuvos administracinių ginčų komisija. Jos argumentai paremti teisės norminių aktų interpretavimu visiškai nesuderintu su Konstitucija bei visuotinai pripažįstamais ir taikomais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principais. Pagal šiuos principus šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė visada būtų imperatyviai tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, nes ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas.

31. Pareiškėjai akcentuoja, kad vienas iš neteisingo bylos išnagrinėjimo aspektų – pirmosios instancijos teismo atsainus požiūris į teisingo bylos išnagrinėjimo siekį procese įvertinant visumą reikšmingų bylos aplinkybių. Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. priėmė nutartį, kurioje nurodė, kadangi administracinė byla sudėtinga faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės normų taikymo prasme, procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtinas. Tokiu būdu pareiškėjai, būdami suinteresuoti teisingu bylos išnagrinėjimu ir atsižvelgdami į teismo poziciją dėl byloje kylančių neaiškumų, reiškė iniciatyvą tiesiogiai dalyvauti procese, duoti paaiškinimus, teikti papildomus dokumentus (įrodymus) ir naudotis profesionalia teisine pagalba. Tai buvo išdėstyta 2019 m. sausio 16 d. prašyme dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau į šį prašymą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nepasisakė. Šis aspektas vertintinas kaip šiurkštus pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Be kita ko, tokio prašymo užtikrinimas būtų sąlygojęs sklandesnį ir aiškesnį bylos faktinių aplinkybių ištyrimą bei teisingą būsimą teismo sprendimą. Be to, buvo svarbu atsižvelgti ir į šios bylos specifiką. Ypatumas tas, jog administracinė byla iškelta dėl šiurkštaus ir sistemiško asmenų teisių pažeidimo, susijusio su labai didelės vertės turtiniais interesais. Kitas šios bylos ypatumas yra tas, jog pareiškėjai, kaip proceso šalys, santykyje su atsakovu bei trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu yra silpnesnėje pozicijoje. Pirma, dėl to, jog yra paprasti piliečiai, neturintys tokių pat lygių galimybių rungtis su valstybine institucija dėl jos stipraus administracinio (teisinio) aparato. Antra, jų asmeninė sveikata (onkologinės ligos), amžius, prasta turtinė padėtis, sūnaus netektis sąlygoja esant itin stiprų jų fizinį ir moralinį išsekimą. Kartu nurodė, jog yra pasiryžę dėti maksimalias pastangas savo pažeistų teisių gynime.

32. Dėl aukščiau įvardintų aplinkybių, tarp kurių ir paties pirmosios instancijos teismo pateiktos pozicijos, jog administracinė byla sudėtinga faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės normų taikymo prasme, prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

33. Atsakovas Tarnyba pateiktame atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

34. Nurodo, kad Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. Vl-341 „Dėl planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Patikrinimo taisyklės) 20.2 papunktis numato, kad neplaninis bankroto administratoriaus veiklos patikrinimas Tarnybos vadovo sprendimu gali būti pradedamas gavus pareiškimą (ar kitą dokumentą) dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams. Tokiu atveju Tarnyba, gavusi asmens skundą, įvertina jame keliamus klausimus ir nurodomas aplinkybes bei priima atitinkamą sprendimą dėl bankroto administratoriaus veiklos neplaninio patikrinimo pradėjimo ar nepradėjimo. Pažymi, kad Patikrinimo taisyklių nuostatos suteikia Tarnybai diskreciją nuspręsti dėl neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo pradėjimo ar nepradėjimo.

35. Šiuo atveju, vertindama 2017 m. gruodžio 22 d. gautą pareiškėjų skundą, Tarnyba nustatė, jog pareiškėjai kėlė klausimus dėl Įmonės administratoriaus veiklos, o konkrečiai, pareiškėjai skunde teigė, jog 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2016 m. lapkričio 11 d., 2017 m. kovo 7 d., 2017 m. liepos 19 d. su prašymais kreipėsi į administratorių dėl informacijos, susijusios su būsto paskolos sutarties Nr. 031-03246 (toliau – ir Sutartis) vykdymu, taip pat informacijos apie V. B. G. turėtą indėlį ir valstybės apdraustos dalies grąžinimo tvarką gavimo, tačiau tik 2017 m. liepos 27 d. sulaukė administratoriaus rašto su priedais, kuriuose išdėstomi mokėjimo veiksmai pagal minėtą sutartį. Pagal pareiškėjus, preliminariai įvertinus atliktų mokėjimų tvarką išryškėjo trūkumai, t. y. 2011 m. lapkričio 16 d. (iki moratoriumo) Įmonės direktoriui R. G. vardu buvo pateiktas prašymas 149 998,95 Lt skirti minėtos paskolos dengimui, tačiau šis prašymas nebuvo įgyvendintas. Be to, pareiškėjai nurodė, jog atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštiškai pateikė reikalavimą dėl kredito dengimo, mokėjimų perskaičiavimo ir trūkumų (klaidų) pašalinimo (ištaisymo), t. y. 149 998,95 Lt (43 442,70 Eur) įskaitymo už paskolos dengimą ir tuo pagrindu perskaičiuoti likusios grąžinti skolos dydį bei apie tai informuoti skolos administratorių – Lindorff Oy, tačiau nepagrįstai pavėluotai gautame administratoriaus rašte buvo nurodyta, kad Įmonė negali sutikti su pateiktais reikalavimais.

36. Pažymi, kad bankroto administratoriaus neplaninis veiklos patikrinimas gali būti pradėtas ir atliekamas dėl skunde nurodytų bankroto administratoriaus galimai padarytų teisės aktų pažeidimų tik atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją, t. y. vertinti konkrečius bankroto administratorių veiksmus, pasireiškusius įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimu. ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalies nuostata negali būti aiškinama, kaip pavedanti vienai valstybės institucijai apskritai kontroliuoti visą asmens veiklą, neatsižvelgiant į tai, kokioje srityje pastarasis veikia.

37. Atkreipia dėmesį, kad, kaip ir buvo konstatuota Tarnybos sprendime, jog Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai spręsti ginčų, kilusių dėl paskolų sutarčių (taip pat ir būsto) vykdymo, dėl to Tarnyba negalėjo ir šiuo konkrečiu atveju nagrinėti 2017 m. gruodžio 22 d. skunde keliamų klausimų, vertinti skundžiamos administratoriaus veiklos, priimti dėl jos sprendimo, kadangi nebuvo skundžiami administratoriaus veiksmai, pasireiškę bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimu.

38. Tarnybos nuomone, šiuo atveju kilęs ginčas iš esmės ne dėl konkrečių bankroto administratoriaus veiksmų, pasireiškusių įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimu, o dėl paskolų (taip pat ir būsto) vykdymo. Patys pareiškėjai skunde Tarnybai nurodė, jog į administratorių kreipėsi dėl informacijos suteikimo apie atliktus mokėjimus pagal Sutartį nuo jos sudarymo momento, palūkanų normos pokyčius ir kitą su minėtos sutarties vykdymu susijusią informaciją, taip pat informaciją apie V. B. G. Įmonėje turėtą indėlį ir valstybės apdraustos dalies grąžinimo tvarką, o išryškėjus akivaizdiems trūkumams pareiškėjai pateikė prašymą dėl kredito dengimo mokėjimų perskaičiavimo ir trūkumų (klaidų) pašalinimo (ištaisymo), ko pasėkoje gavo iš administratoriaus raštą, jog Įmonė negali sutikti su pateiktais pareiškėjų reikalavimais. Tokios pozicijos pareiškėjai laikosi ir apeliaciniame skunde, nurodydami, kad iš administratoriaus nesulaukta bendradarbiavimo ir aiškaus informacijos teikimo tiek dėl kredito, tiek ir dėl esamos skolos administravimo bei nebuvo pateikta informacija apie palūkanų skaičiavimo, kylančio iš paskolos administravimo santykyje su 100 000 Eur, kurie turėjo būti grąžinti V. B. G., kaip valstybės garantuojama suma. Ši pareiškėjų pozicija dar kartą patvirtinta, jog pareiškėjai į Tarnybą kreipėsi dėl paskolos sutarties vykdymo, o ne dėl konkrečių bankroto administratoriaus veiksmų, pasireiškusių įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimo. Vadovaujantis ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba turi teisę taikyti bankroto administratoriams poveikio priemones tik už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Kitaip tariant, Tarnyba neturėjo ir neturi kompetencijos nagrinėti, ar Įmonė pagrįstai atsisakė sutikti su nurodytais pareiškėjų reikalavimais.

39. Tarnyba akcentuoja, jog asmenims, bankroto byloje esantiems tiek kreditoriaus, tiek ir skolininko pozicijoje, įmonių bankroto procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta jokių specialių ar išskirtinių teisės normų, kurios, asmenims esantiems tiek kreditoriaus, tiek skolininko pozicijoje, nustatytų didesnę turtinių teisių apsaugą.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Valnetas“ atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

41. Atsiliepime pakartoja faktines aplinkybes, taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodoma nei viena materialiosios teisės norma, kurią būtų pažeidęs administratorius, atsakovas, bylą nagrinėjusi administracinių ginčų komisija, ar teismas, priimdamas sprendimą.

42. Pareiškėjai apeliaciniame skunde pateikia naujus argumentus dėl ginčo (21.1-21.4 p.), tačiau apeliaciniame skunde ne tik negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau ir draudžiama pateikti naujus argumentus.

43. Teigia, kad pareiškėjai prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pateikė po bylos išnagrinėjimo (posėdis vyko 2019 m. sausio 9 d., prašymą dėl žodinio proceso pareiškėjai pateikė 2019 m. sausio 17 d.). Pažymi, kad pareiškėjai skunde patys prašė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.

44. Apeliaciniame skunde be naujai pateiktų (siurprizinių) argumentų ir argumento dėl žodinio bylos nagrinėjimo, nepateikiama jokių argumentų, t. y. tiesiog pakartojamas skundas Tarnybai, Komisijai ar teismui.

45. Pažymi, kad apeliaciniame skunde, kaip ir pareiškėjų skunde, nėra nurodyta, kuriuo iš ABTĮ 91 straipsnio pagrindu Komisijos sprendimas turėjo būti panaikintas. Iš pateikto apeliacinio negalima suprasti, kodėl, anot pareiškėjų, Komisija turėjo panaikinti sprendimą, t. y. ar dėl to, kad sprendimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, ar Tarnyba negalėjo priimti sprendimo, ar Tarnyba neužtikrino pagrindinių procedūrų priimant jį, ar yra kitų pagrindų priimti kitokį sprendimą. Pastebi, kad dėl šių argumentų administratorius jau pasisakė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jų papildomai nekartoja.

46. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad teismas iškreipė skundo esmę - neva jie kreipėsi į administratorių dėl jo kompetencijoje esančių veiksmų atlikimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai kreipdamiesi į administratorių siekė modifikuoti savo prievoles Bankui, t. y. siekė civilinių teisinių santykių pakeitimo. Administratorius atsakė į visus pareiškėjų užduodamus klausimus, kaip tą numato ĮBĮ ir kiti administratoriaus veiklą reglamentuojantys aktai.

47. Dėl neatsižvelgimo į pareiškėjų, kaip Banko skolininkų ir kreditorių, statusą, nurodo, kad pareiškėjų argumentai nepagrįsti. Dvejopo statuso turėjimas neturi įtakos administratoriaus pareigoms ir/ar teisėms pareiškėjų atžvilgiu. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kaip ir pagal kokį teisės aktą turėjo pasireikšti administratoriaus, Tarnybos ar teismo kitokie veiksmai, atsižvelgiant į pareiškėjų status. Pareiškėjai kaltina administratorių nesiėmus veiksmų ginant jų civilines teises, o Tarnybą ir Komisiją – nesiėmus veiksmų apginant pareiškėjų pažeidžiamas teises administratoriaus veiksmais. Nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjai nenurodo, kokius veiksmus, patenkančius į administratoriaus kompetenciją, pareiškėjai prašė administratoriaus atlikti, kokių veiksmų jis neatliko. Analogiškai nėra nurodoma, kokius teisės aktus administratorius ir/ar Tarnyba pažeidė.

48. Tarnyba, Komisija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų skundą, išaiškino pareiškėjams jų teises, pasiūlymus ginti savo teises kitokiais būdais, todėl tenkinti pareiškėjų skundą ir apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 49. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

50. Byloje nustatyta, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba 2017 m. gruodžio 22 d. gavo pareiškėjų V. B. G. ir R. G. skundą, kuriame jie nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2016 m. lapkričio 11 d., 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. liepos 19 d. pateikė bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto administratoriui G. A. prašymus dėl tuomet paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su trūkumais, sąlygotais visiškai nepagrįsto įsiskolinimo bankrutavusios akcinės bendrovės bankui SNORAS. Reikalavo suteikti rūpimą informaciją apie jų atliktus mokėjimus pagal būsto paskolos sutartį, palūkanų normos pokyčius ir kitą su minėtos sutarties vykdymu susijusią informaciją, taip pat informaciją apie V.

B. G. AB banke SNORAS turėtą indėlį ir valstybės apdraustos dalies grąžinimo tvarką. Praėjus beveik vieneriems metams po pirminio prašymo išsiuntimo registruotu paštu, 2017 m. liepos 27 d. gavo bankroto administratoriaus raštą su priedais, kuriuose buvo išdėstyti mokėjimo veiksmai, atlikti pagal sutartį. Preliminariai įvertinus atliktų mokėjimų tvarką, paaiškėjo akivaizdūs trūkumai, nes 2011 m. lapkričio 16 d. (iki moratoriumo) AB banko SNORAS direktoriui R. G. vardu buvo pateiktas prašymas pinigines lėšas, kurių suma – 149 998,95 Lt, skirti paskolos dengimui. 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė rašytinį reikalavimą dėl kredito dengimo mokėjimų perskaičiavimo ir trūkumų (klaidų) pašalinimo (ištaisymo), reikalaudami nedelsiant peržiūrėti kredito dengimo istoriją ir perskaičiuoti atliktus mokėjimus, įskaitant 2011 m. lapkričio 16 d. prašyme nurodytą sumą ir tuo pagrindu perskaičiuoti likusios grąžinti skolos dydį ir apie tai informuoti skolos administratorių – Lindorff Oy filialą.

Tačiau nepagrįstai pavėluotai gautame bankroto administratoriaus rašte buvo nurodyta, jog BAB bankas SNORAS negali sutikti su pareiškėjų reikalavimais. Bankroto administratorius, kuris įstatymų pagrindu privalo ginti jų, kaip kreditorių, teises ir teisėtus interesus, veikia priešingai, ignoruoja jų prašymus, nevykdo jų teisėtų ir pagrįstų reikalavimų bei visiškai nebendradarbiauja. Skunde Tarnybai pareiškėjai teigė, kad dėl šių priežasčių BAB banko SNORAS bankroto administratorius šiurkščiai pažeidė pareiškėjų teises, nevykdė ir nevykdo jam įstatymu nustatytų įpareigojimų, pažeidžia savo profesinės etikos reikalavimus.

BAB banko SNORAS bankroto administratorius visiškai nesiekia, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu. Teigė, kad minėti pažeidimai daro didelę žalą pareiškėjams, kaip kreditoriams.

51. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba 2018 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą Nr. (10.4)D2-347 „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“ neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo pagal skunde nurodytas aplinkybes nepradėti.

52. Tarnyba skundžiamame Sprendime nurodė, kad bankroto administratoriaus neplaninis veiklos patikrinimas gali būti pradėtas ir atliekamas dėl bankroto administratoriaus galimai padarytų teisės aktų pažeidimų tik atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją, t. y. Tarnyba gali vertinti konkrečius bankroto administratorių veiksmus, pasireiškusius įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimu. Taip pat pažymėjo, kad ĮBĮ 117 straipsnio 12 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip pavedanti vienai valstybės institucijai apskritai kontroliuoti visą asmens veiklą, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ar kokioje srityje pastarasis veikia. Tarnybos nuomone, šiuo atveju kilęs ginčas iš esmės yra ne dėl konkrečių bankroto administratoriaus veiksmų, pasireiškusių įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimu, o dėl paskolų (taip pat ir būsto) sutarčių vykdymo.

53. Tarnyba Sprendime pažymėjo, kad patys pareiškėjai skunde nurodė, jog į bankroto administratorių kreipėsi dėl informacijos apie atliktus mokėjimus pagal paskolos sutartį nuo jos sudarymo momento suteikimo, o išryškėjus trūkumams, pateikė prašymą dėl kredito dengimo mokėjimų perskaičiavimo ir trūkumų (klaidų) pašalinimo (ištaisymo), dėl ko gavo bankroto administratoriaus raštą, kad bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS negali sutikti su pateiktais reikalavimais. Tarnyba nurodė, kad pagal įstatymą ji neturi kompetencijos nagrinėti, ar įmonė pagrįstai atsisakė sutikti su pareiškėjų pateiktais reikalavimais. Todėl nėra pagrindo manyti, kad bankroto administratorius savo veiksmais pažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl jo neplaninis veiklos patikrinimas yra netikslingas.

V. 54. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio (2014 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. XII-1229 straipsnio redakcija) 12 dalyje nustatyta, kad administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija.

55. Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio (2014 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. XII-1229 straipsnio redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

56. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 buvo patvirtintas Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas (toliau – ir Elgesio kodeksas), kurio 1 punkte nustatyta, kad bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas nustato etikos normas administratoriams – asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Elgesio kodekso 6.4. punkte nustatyta, kad laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu.

57. Drausminės atsakomybės nustatymas turėtų užtikrinti profesionalumą vykdant tam tikras funkcijas, saugoti šios profesijos prestižą. Drausminės atsakomybės taikymas suponuoja išvadas, kad asmens profesinių pareigų atlikimas nesuderinamas su šios profesijos prestižu. Taigi drausminės atsakomybės, kuriai atsirasti nėra nustatytas konkretus veikų ar pažeidimų sąrašas, taikymas kiekvienu atveju susijęs su vertinimu, ar konkrečiu atveju yra daromi pažeidimai, nesuderinami su konkrečia profesija, t. y. ar yra daromi akivaizdūs ir šiurkštūs profesiniai pažeidimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje A-3271-602/2016).

58. Juridiniam asmeniui, teikiančiam įmonių bankroto administravimo paslaugas, yra keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai (ĮBĮ 112 str.), taikant drausminę atsakomybę yra siekiama paneigti, kad asmuo atitinka minėtus reikalavimus ir gali atlikti profesines pareigas. Drausminės atsakomybės taikymas yra reikšmingas profesinės veiklos ribojimas, turintis esminę įtaką asmens teisei užsiimti įmonių bankroto administravimo paslaugų teikimo veikla, gauti pajamas iš šios veiklos. Todėl, kaip minėta, drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas už akivaizdžius ir šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus, kai profesinės pareigos yra vykdomos aiškiai aplaidžiai. Aiškiai aplaidžiu konkrečios profesinės pareigos atlikimu gali būti laikomas toks atvejis, kai pažeidimas yra akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai be gilesnės analizės galima konstatuoti, kad yra pažeidžiamas teisės aktas. Aplaidus profesinės pareigos vykdymas yra susijęs taip pat ir su pažeidimo pasekmėmis. Asmens, teikiančio įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiksmų pripažinimui drausminiu deliktu, nepakanka nustatyti tik akivaizdžios klaidos padarymą, bet šis pažeidimas turėtų sukelti tam tikras pasekmes – pažeisti asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukelti kitokios žalos padarymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje eA-1753-602/2018).

VI. 59. Pareiškėjai savo skunde dėl bankrutavusios akcinės bendrovės bankas SNORAS bankroto administratoriaus veiksmų nurodė faktines aplinkybes, susijusias su šios įmonės ir pareiškėjų sutartiniais santykiais, jų vykdymu įmonei bankrutuojant. Iš pareiškėjų skundo turinio matyti, kad bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS negali sutikti su pareiškėjų pateiktais reikalavimais, pateikiamais bankrutavusiai įmonei. Todėl Tarnyba skundžiamame rašte pagrįstai pažymėjo, kad Tarnyba neturi kompetencijos nagrinėti, ar bankrutavusi įmonė pagrįstai atsisakė sutikti su pareiškėjų pateiktais reikalavimais.

60. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos kompetencija, įtvirtinta Įmonių bankroto įstatymo 11 ir 117 straipsniuose (2014 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. XII-1229 straipsnių redakcija), prižiūrėti administratoriaus veiklą, būtent tikrinti, ar teismo paskirtas bankroto administratorius, atlikdamas įmonės bankroto procedūras nepažeidžia įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar tinkamai vykdo teismo procesinius dokumentus, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimus arba nedaro kitų pažeidimų, yra suprantama kaip pareiga tikrinti, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo savo pareigas, ar nepažeidžia profesinės etikos reikalavimų. Tačiau Tarnybos kompetencija prižiūrėti bankroto administratoriaus, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, veiklą negali būti suprantama kaip teisė nagrinėti ginčus, kylančius Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka vykdomų bankroto procedūrų metu tarp bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, kai siekiama iš įmonės turto tenkinti kreditorių reikalavimus ir užtikrinti kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą. Ginčai, kylantys iš bankroto teisinių santykių, sprendžiami teismo nagrinėjamoje bankroto byloje.

61. Pareiškėjų skunde Tarnybai buvo nurodyta, kad bankroto administratorius šiurkščiai pažeidė pareiškėjų teises, nevykdė ir nevykdo jam įstatymu nustatytų įpareigojimų, pažeidžia savo profesinės etikos reikalavimus, nesiekia, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką. Šie pareiškėjų skundo Tarnybai (kaip ir Komisijai bei teismui) teiginiai nebuvo susieti su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nesusiję ir su vertinimu, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo savo pareigas, ar nepažeidžia profesinės etikos reikalavimų. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjų skundo turinį teisingai sprendė, kad pagrindinis ginčijamas klausimas yra dėl pareiškėjų ir bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS sutartinių santykių vykdymo, o ne dėl bankroto administratoriaus, atsakingo už minėto juridinio asmens bankroto administravimą, profesinės etikos reikalavimų laikymosi. Pareiškėjų skunde nebuvo nurodytos faktinės aplinkybės, leidžiančios spręsti, kad atlikdamas įmonės bankroto procedūras, bankroto administratorius padarė akivaizdžius ir šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus, profesines pareigas vykdė aiškiai aplaidžiai, todėl Tarnyba priėmė teisėtą Sprendimą administratoriaus veiklos patikrinimo pagal skunde nurodytas aplinkybes nepradėti.

62. Pareiškėjų apeliacinio skundo motyvai dėl to, kad pareiškėjai, kaip vartotojai, yra silpnesnė ginčo pusė, tik patvirtina Tarnybos Sprendime išdėstytą poziciją, kad pagrindinis ginčijamas klausimas yra dėl pareiškėjų ir bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS sutartinių santykių vykdymo, t. y. nesusijęs su Tarnybos kompetencija, vykdant bankroto administratoriaus veiklos priežiūrą.

63. Nepagrįsti yra pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjų skunde buvo nurodytas pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 9 punkte, t. y. buvo nurodyta informacija, kuri turi būti nurodyta skunde.

64. ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.

65. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai skunde ABTĮ nustatyta tvarka išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškė prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo, proceso šalys ABTĮ nustatyta tvarka nepareiškė motyvuoto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas nenusprendė, kad toks nagrinėjimas yra būtinas, todėl teismas teisės aktų nustatyta tvarka turėjo sąlygas išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka po bylos išnagrinėjimo, t. y. tuo laikotarpiu, kai teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Toks pareiškėjų prašymas nelaikomas pareikštu ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiktas po bylos išnagrinėjimu, nesuderinamas su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais.

66. Pareiškėjai prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, tačiau byla yra išnagrinėta rašytinio proceso tvarka atsižvelgiant į tai, kad proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta jų procesiniuose dokumentuose, byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama Komisijoje, tačiau pareiškėjai nedalyvavo bylos nagrinėjime (ABTĮ 141 str. 1 d.). Be to, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas betarpiškai susijęs su pareiškėjų, kaip kreditorių, teisių gynimu. Nagrinėjamoje byloje vertinamas pareiškėjų prašymas dėl profesinės atsakomybės taikymo kitam asmeniui – bankroto administratoriui, klausimas išnagrinėtas Tarnyboje, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, dviejų instancijų teismuose, taigi žodinis nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamoje byloje nebuvo būtinas.

67. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. B. G. ir R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė