fb15a10d-e93d-48db-b72e-a69caf2893e5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-3388-189/2012                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-01483-2012-4                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 3.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 30 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės, Henriko Sadausko,              dalyvaujant pareiškėjos A.

A. atstovui advokatui Algirdui GoÅ¡tautui,             atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Agnei ZinkevičiÅ«tei,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. A. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) Respublikoje).             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

             PareiÅ¡kėja su skundu (b. l. 1 - 5) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti:             1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-02-15 sprendimÄ Nr. (15/5-3)4U-21 „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei A. A.“ (b. l. 9-10);             2) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-05-07 raÅ¡tu priimtÄ sprendimÄ Nr. (15/5-3)10K-12759 (b. l. 6-8);             3) Ä®pareigoti Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡braukti pareiÅ¡kėjos duomenis iÅ¡ užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o;             4) Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             Paaiškino, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2011-05-07 raštu priimtu sprendimu Nr. (15/5-3)10K-12759, atsisakė patenkinti pareiškėjos 2012-04-02 prašymo (b. l.

11) dalį dėl pareiÅ¡kėjos duomenų iÅ¡braukimo iÅ¡ užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o (toliau – ir SÄ raÅ¡as).             Pažymėdama faktines situacijos aplinkybes nurodė, kad Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) Respublikoje (toliau – ir Ambasada), atsisakė iÅ¡duoti Å engeno vizÄ , nes Å engeno informacinėje sistemoje (toliau – SIS) yra paskelbtas perspėjimas dėl pareiÅ¡kėjos neleidimo atvykti.

PareiÅ¡kėjai apie uždraudimÄ atvykti nebuvo praneÅ¡ta o apie SIS įspėjimÄ Ambasada taip pat atsisakė suteikti duomenis. PareiÅ¡kėjai su praÅ¡ymu kreipiantis į DepartamentÄ , 2012-05-07 raÅ¡tu (skundžiamu sprendimu) buvo atsakyta, kad Ambasada, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®UTP) 19 str. 5 d., atsisakė iÅ¡duoti Å engeno vizÄ atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja yra įtraukta į SÄ raÅ¡Ä . SprendimÄ dėl įtraukimo į SÄ raÅ¡Ä ir įspėjimo SIS priėmė Departamentas, gavęs 2011-04-02 Ambasados raÅ¡tÄ Nr. 5.1.9-159 (b. l. 50), kuriuo buvo praÅ¡oma įtraukti į SÄ raÅ¡Ä .

PraÅ¡ymÄ Ä¯traukti į SÄ raÅ¡Ä Ambasada pateikė po to, kai iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) gavo informacijÄ apie pareiÅ¡kėjai priklausančio turto adresu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Ignalinos rajonas perpardavinėjimÄ . Tuo pagrindu buvo atÅ¡auktas Å engeno vizos iÅ¡davimas.             Dėl draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ taikymo pagrindo ir atitikimo proporcingumo principui nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad pardavus Lietuvoje nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡nyko Å engeno vizos iÅ¡davimo pagrindas, todėl sutinka, kad viza jai buvo panaikinta pagrįsta, tačiau nesutinka, kad bÅ«tent nekilnojamojo turto pardavimo aplinkybės, kas ir buvo pagrindu panaikinti pareiÅ¡kėjai vizÄ , bÅ«ti laikoma teisėtu pagrindu įtraukti į SÄ raÅ¡Ä .

Pagrįsdama Å¡iÄ aplinkybę pažymėjo, kad teikdama dokumentus Å engeno vizai gautai, kartu teikė ir dokumentus įrodančius apie jos ir sutuoktinio nekilnojamojo turto turėjimÄ (kaip pagrindÄ vizai gauti). Nekilnojamojo turto turėjimÄ patvirtino pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 17-23) bei Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (b. l. 14-16). Å ie dokumentai nėra nuginčyti. Pasikeitus aplinkybėms sutuoktiniai pardavė turėtÄ butÄ , nes teisės aktai nenumatė, kuriam laikotarpiui praÅ¡ymo iÅ¡duoti vizÄ pateikimo metu turėjo bÅ«ti įsigytas nekilnojamasis turtas.

Todėl 2010-12-16 pardavusi butÄ (b. l. 15-16) pareiÅ¡kėja nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Tačiau aplinkybės, kad kas pareiÅ¡kėjai turint butÄ mokėto komunalinius mokesčius bei tai, kad pareiÅ¡kėjai įgyjant butÄ jis buvo kelis kartus parduotas, neturi reikÅ¡mės.             Pabrėžė, jog Ä®UTP 133 str. 1 d. numatyta, jog užsieniečiui kuriam buvo atsisakyta iÅ¡duoti vizÄ ar ji buvo panaikinta arba buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ gyventi ar jis buvo panaikintas, kuris buvo neįleistas į Lietuvos RespublikÄ , <...>, gali bÅ«ti uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ , tačiau įstatymas nenustato įpareigojimo panaikinus vizÄ uždrausti užsieniečiui atvykti Å¡alį.

Todėl tokiu atveju turėtų bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į visumÄ aplinkybių. Be to, pareiÅ¡kėja nepiktnaudžiavo jokiomis teisėmis, nepažeidė teisės aktų, apie jÄ nėra duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui o vien tik teisėti nekilnojamojo turto pardavimai, kas buvo pagrindu panaikinti Å engeno vizÄ , negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu pareiÅ¡kėjai iki 2014-02-15 atvykti į Lietuvos RespublikÄ .             Atkreipė dėmesį, kad nepraneÅ¡imas pareiÅ¡kėjai apie jos atžvilgiu priimtÄ Departamento 2011-02-15 sprendimÄ Ä¯traukti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ SÄ raÅ¡Ä , Departamentas pažeidė Ä®UTP ir pareiÅ¡kėjos teisę į gynybÄ , taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., 13 str. bei Europos pagrindinių teisių chartijos 41 str. 47 str.             Dėl 2012-05-07 sprendime nurodytos aplinkybės, kad Departamentui kreipiantis į AmbasadÄ dėl sprendimo uždrausti pareiÅ¡kėjai atvykti į Lietuvos RespublikÄ persvarstymo, o Ambasadai prieÅ¡taravus, nes piktnaudžiavimo faktas gaunant vizÄ nekilnojamojo turto pagrindu nepaneigtas, pažymėjo, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų, piktnaudžiavimo faktÄ .             Nurodė, kad kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimo Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 16 p. ir 17 p., kad galutinį sprendimÄ dėl įtraukimo į SÄ raÅ¡Ä priima Departamentas, todėl Departamentas ir privalėjo patikrinti Ambasados nuomonę dėl įtraukimo į SÄ raÅ¡Ä .

             Apibendrinant nurodė, kad Departamento 2012-05-07 sprendimas atsisakyti iÅ¡braukti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ SÄ raÅ¡o yra priimtas vadovaujantis galimai piktnaudžiavimo faktu ir tuo pačiu pagrindu Ambasados nuomone, tačiau Å¡ios aplinkybės remiasi tik prielaidomis o ne įrodymais. Todėl, nesant kitų priežasčių, Departamento 2012-05-07 sprendimas laikytinas nepagrįstu, taip pat minėtas sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 str. reikalavimams.             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.             Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (b. l. 44-47) argumentais prašė skundÄ atmesti.             Dėl pareiÅ¡kėjos sužinojimo apie jos atžvilgiu priimtÄ 2011-02-15 sprendimÄ , kuriuo nuspręsta pareiÅ¡kėjÄ Ä¯traukti į SÄ raÅ¡Ä , nurodė, kad nors tuo metu galioję teisės aktai ir neįpareigojo apie tokio pobÅ«džio sprendimÄ informuoti asmenį, kurio atžvilgiu jis buvo priimtas, tačiau teigia, kad bÅ«tent apie 2011-02-15 sprendimÄ pareiÅ¡kėja žinojo, nes tokio pat pobÅ«džio sprendimas buvo priimtas ir jos sutuoktinio atžvilgiu, kuriam apie sprendimÄ buvo žinoma.

Tuo pagrindu nurodė, kad pareiÅ¡kėjai žinant apie sprendimÄ , nebuvo kliūčių kreiptis į teismÄ , o tai, kad pareiÅ¡kėja dėl sprendimo teisėtumo į teismÄ nesikreipė, o kreipdamasi su Å¡iuo skundu praÅ¡ymo atstatyti terminÄ skundui dėl minėto sprendimo paduoti nepateikė, tik patvirtina aplinkybę, kad byla dalyje dėl Departamento 2011-02-15 sprendimo panaikinimo turėtų bÅ«ti nutraukta, pažeidus administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.             Dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, jog jos atžvilgiu taikyti apribojimai yra neproporcingi nurodė, kad nors, kaip teigia pati pareiÅ¡kėja, butÄ Ä¯sigijo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka, tačiau buvo nustatyta, kad Å¡is faktas buvo fiktyvus, t. y. tikslui gauti Å engeno vizÄ pareiÅ¡kėja piktnaudžiavo, t. y. fiktyviai įsigijo butÄ , kurio savininkė ji buvo tik vienÄ mėnesį (2010-11-19 – 2010-12-20), o gavusi vizÄ butÄ iÅ¡ karto pardavė kitam užsieniečiui, kuris taip pat pakartojo tÄ patį vizos įgijimo modelį.

Be to, patikrinus duomenis VÄ® Registrų centre ir Užsieniečių registre buvo nustatyta, kad ginčo butas, kuris buvo negyvenamas, laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2011-02-17 buvo perparduotas septynis kartus. Pirkėjai bÅ«davo užsieniečiai, kurie sudarius pirkimo-pardavimo sutartį kreipdavosi dėl Å engeno vizos gavimo. Gavę vizÄ , butÄ iÅ¡ karto parduodavo. Todėl Å¡ios aplinkybės tik patvirtino, kad nekilnojamojo turto įsigijimas tam, kad gauti vizÄ ir yra piktnaudžiavimas o jos atžvilgiu pritaikyti apribojimai nėra neproporcingi.             Dėl Departamento 2012-05-07 raÅ¡to teisėtumo nurodė, kad vertindamas aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡braukimo iÅ¡ SÄ raÅ¡o, Departamentas vadovavosi Taisyklių nuostatomis.

Kaip nustatyta Taisyklių 16 p., sprendžiant klausimÄ dėl asmens iÅ¡braukimo iÅ¡ SÄ raÅ¡o, privaloma gauti sutikimÄ institucijos, kurios siÅ«lymu buvo uždrausta atvykti į Å¡alį. Departamentas, vadovaujantis 16 p. ir 17 p. kreipėsi į AmbasadÄ , iÅ¡davusiÄ 2011-02-14 teikimÄ , dėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡braukimo iÅ¡ SÄ raÅ¡o (b. l. 76-77), tačiau Ambasada pateikdama 2012-05-04 atsakymÄ (b. l. 78), prieÅ¡taravo dėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡braukimo iÅ¡ SÄ raÅ¡o. Todėl, tuo remiantis, Departamentas iÅ¡braukti pareiÅ¡kėjos iÅ¡ SÄ raÅ¡o neturėjo teisinio pagrindo.             Dėl reikalavimo įpareigoti iÅ¡braukti iÅ¡ SÄ raÅ¡o pabrėžė, kad tokia teisė suteikta tik vieÅ¡ojo administravimo institucijai, kuriai įstatymu yra numatyta teisė spręsti tokio pobÅ«džio klausimus.             Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepimo (b. l. 84-85) argumentais prašė skundÄ atmesti.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) Respublikoje atsiliepimo nepateikė.             Tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko.

Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-02-15 sprendimo Nr. (15/5-3)4U-21 „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei A. A.“ bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-05-07 raÅ¡tu priimto sprendimo Nr. (15/5-3)10K-12759 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡braukti pareiÅ¡kėjos duomenis iÅ¡ užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o.PareiÅ¡kėja skundo argumentais akcentuoja pagrindo neiÅ¡duoti vizÄ nebuvimÄ , todėl, Å¡iuo atveju, sprendžiant skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ yra svarbus, bÅ«tent, pagrindų, kuriais buvo atsisakyta iÅ¡duoti vizÄ pareiÅ¡kėjai, įvertinimas, kaip jau minėta, lėmęs atitinkamo turinio skundžiamų sprendimų priėmimÄ .             Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos atstovas su 2012-04-02 praÅ¡ymu dėl informacijos pateikimo (b. l. 11), kreipėsi į DepartamentÄ praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ /dokumentus, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjai Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta iÅ¡duoti Å engeno vizÄ , motyvuojant tuo, kad Å engeno informacinėje sistemoje yra perspėjimas neleisti atvykti.

Taip pat, nesant pagrįsto sprendimo dėl draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ , prašė inicijuoti procedÅ«rÄ dėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡braukimo iÅ¡ SÄ raÅ¡o. Departamentas skundžiamu 2012-05-07 sprendimu (b. l. 6-7), iÅ¡aiÅ¡kinęs vizos neiÅ¡davimo priežastis (VSAT informacija apie galimÄ nekilnojamojo turto perpardavinėjimÄ , Ambasados kreipimasis į DepartamentÄ su praÅ¡ymu įtraukti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ SÄ raÅ¡Ä ), netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo iÅ¡braukti iÅ¡ SÄ raÅ¡o.

Sprendime taip pat paaiÅ¡kino, kad gavęs pareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡ymÄ , Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16 ir 17 punktais, raÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ (duomenys neskelbtini) Respublikoje (jos siÅ«lymu uždrausta pareiÅ¡kėjai atvykti į Lietuvos RespublikÄ ), kad ji pareikÅ¡tų savo nuomonę dėl sprendimo uždrausti pareiÅ¡kėjai atvykti į Lietuvos RespublikÄ priėmimo ir duomenų apie jÄ iÅ¡braukimo iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o (b. l. 76-77).

Tuo tarpu Ambasada, iÅ¡nagrinėjusi Departamento praÅ¡ymÄ , 2012-05-04 raÅ¡tu Nr. 6.1.1-471 (b. l. 78), konstatavo, kad keisti sprendimÄ , iÅ¡braukiant duomenis apie pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ SÄ raÅ¡o, nėra jokio pagrindo. Kartu su minėtu sprendimu pareiÅ¡kėjai pateikė Departamento 2011-02-15 sprendimÄ Nr. (15/5-3)4U-21 (b. l. 9-10), kuriuo bÅ«tent ir yra nuspręsta: uždrausti pareiÅ¡kėjai į Lietuvos RespublikÄ atvykti iki 2014-02-15; į Užsieniečių registrÄ (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykt į Lietuvos RespublikÄ ) įraÅ¡yti pareiÅ¡kėjos duomenis;

į centrinę Å engeno informacinę sistemÄ Ä¯traukti įspėjimÄ dėl pareiÅ¡kėjos neįsileidimo pagal Å engeno konvencijos 96 straipsnį iki 2014-02-05.              Bylos medžiaga patvirtina, kad Departamento 2011-02-15 sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į faktines situacijos aplinkybes, kurios parodė, kad pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duota Å engeno C tipo vizÄ laikotarpiui nuo 2010-04-03 iki 2011-04-02 (buvimo laikas – 90 dienų). PareiÅ¡kėja teikdama duomenis vizai gauti deklaravo, esanti buto, esančio adresu Ignalinos raj., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkė.

Ambasada, kreipėsi į VSAT pareigÅ«nus patikrinti minėto buto tinkamumÄ gyventi. Patikrinus butÄ buvo nustatyta, kad butas nėra tinkamas gyventi, buto kaimynai pareiÅ¡kėjos niekada nėra matę, be to, minėtas butas 2010 metais buvo penkis kartus parduotas (b. l. 52-55). Tuo pagrindu Ambasada priėmė sprendimÄ atÅ¡aukti pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotÄ vizÄ . Ambasada Departamentui pateikė 2011-02-14 teikimÄ Nr. 5.1.9-159 (b. l. 39-40), kuriuo siÅ«lė pareiÅ¡kėjÄ trims metams įtraukti į SÄ raÅ¡Ä , kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ .

Departamentas atsižvelgdamas į Ambasados pateiktas vizos atÅ¡aukimo priežastis, VÄ® Registro duomenis ir Užsieniečių registro duomenis, priėmė 2011-02-15 sprendimÄ .              Atsakovas atsiliepimo argumentais nurodė, kad pareiÅ¡kėjos skundo dalis dėl Departamento 2011-02-15 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo turėtų bÅ«ti nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 101 str. 6 d. nustatytu pagrindu, t. y., jeigu paaiÅ¡kėja, kad skundas (praÅ¡ymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiÅ¡kėja neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį praÅ¡ymÄ .

Kaip pagrindÄ Å¡iems argumentams pagrįsti, atsakovas į teismo 2012-06-06 užklausimÄ (b. l.

34) nurodė, kad sprendimo priėmimo metu nei Ä®UAP, nei VAÄ®, ar kiti teisės aktai nenumatė pareigos apie tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtÄ sprendimÄ informuoti pareiÅ¡kėjÄ . Taip pat pažymėjo, kad apie priimtÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėja galėjo sužinoti iÅ¡ savo sutuoktinio A. D., nes Ambasada, jau minėtu teikimu, Departamento prašė įraÅ¡yti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir pareiÅ¡kėjos sutuoktinį, kuriam beje, apie jo atžvilgiu priimtÄ Departamento sprendimÄ buvo žinoma (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012-09-03 priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3119-562/2012, kurioje buvo nagrinėjamas Departamento sprendimo teisėtumas, kuriuo buvo atsisakyta pareiÅ¡kėjo A.

D. duomenis iÅ¡braukti iÅ¡ užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o).             Pažymėtina, jog Ä®UAP 136 str. nustato, kad sprendimai, priimti pagal šį įstatymÄ , gali bÅ«ti skundžiami Å¡io įstatymo ir ABTÄ® nustatyta tvarka. Taigi Å¡is straipsnis užtikrina pareiÅ¡kėjai teisę žinoti apie jos atžvilgiu pagal minimÄ Ä¯statymÄ priimtus sprendimus, tuo pačiu pasinaudoti teise į gynybÄ . Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjai apie skundžiamÄ sprendimÄ , priimtÄ pagal minėtÄ Ä¯statymÄ , nebuvo praneÅ¡ta.

             2004/38/EB direktyvos 30 str. 1 d., numato valstybės institucijų pareigÄ informuoti asmenį apie sprendimÄ , varžantį jo judėjimo laisvę. Be to, pastebėtina, kad gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007-06-20 Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. 7 (2007), 14 straipsnis numato, jog valdžios institucijoms priimant sprendimÄ , kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebÅ«tina, turi bÅ«ti suteikta galimybė per protingÄ terminÄ ir nacionalinėje teisėje nustatytu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡ti savo požiÅ«rį, jei prieÅ¡ tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta.

Teisingumo teismas taip pat yra pabrėžęs, kad teisės į gynybÄ principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali bÅ«ti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai bÅ«tų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikÅ¡mingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę (Teisingumo Teismo 2002-12-12 sprendimas Distilerie Fratelli Cipriani SpA prieÅ¡ Ministro delle Finanze ( C-395/00), 51 p.).

Tuo pagrindu darytina iÅ¡vada, kad atsakovas privalėjo informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie priimtÄ sprendimÄ , todėl atsakovo argumentai, kad byla turėtų bÅ«ti nutrauktina ABTÄ® 101 str. 6 d. yra neadekvatÅ«s paminėtam teisiniam reglamentavimui bei Å¡iuo aspektu suformuotai praktikai.Ä®UTP 133 str. 1 d. įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta iÅ¡duoti vizÄ ar ji buvo panaikinta arba buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ gyventi ar jis buvo panaikintas, kuris buvo neįleistas į Lietuvos RespublikÄ , įpareigotas iÅ¡vykti, iÅ¡siųstas iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba grÄ Å¾intas į kilmės ar užsienio valstybę, kuris bandė neteisėtai iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba iÅ¡vyko iÅ¡ jos, kurio atvykimas į Lietuvos RespublikÄ ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, gali bÅ«ti uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ apibrėžtÄ arba neapibrėžtÄ laikÄ .

Minėto įstatymo 133 str. 3 d. numato, kad Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä sudaro, tvarko ir duomenis iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o centrinei Å engeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 5 p. nustatyta, kad į SÄ raÅ¡Ä duomenys įraÅ¡omi Departamento priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ pagrindu.

Taisyklių 11(1) punkte nustatyta, kad duomenys iÅ¡ sÄ raÅ¡o teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kurio pagrindu duomenys įraÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä , atitinka 1990-06-19 Konvencijos dėl 1985-06-14 Å engeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sÄ jungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir PrancÅ«zijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniÅ¡ko jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 2 tomas, p. 9) (toliau – Å engeno konvencija) 96 str. nustatytus pagrindus.

Minėto straipsnio 1 d. numatyta, kad duomenys apie užsieniečius, kuriems pagal duotÄ perspėjimÄ draudžiama įvažiuoti, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kuris grindžiamas kompetentingų administracijos institucijų arba teismų sprendimais pagal nacionalinės proceso teisės normas. Nagrinėjamu atveju Departamento sprendimo pagrindas buvo atitinkamų institucijų konstatuotas piktnaudžiavimo faktas teikiant praÅ¡ymÄ gauti Å engeno vizÄ . PareiÅ¡kėja, paneigdama piktnaudžiavimÄ nurodė, jog vien tik pareiÅ¡kėjai priklausančio buto pardavimas negalėtų bÅ«t traktuojamas, kaip piktnaudžiavimo gauti vizÄ faktas.

Departamento 2011-02-15 sprendimas buvo priimtas remiantis Ambasados 2011-02-14 teikimu, VÄ® Registro duomenimis ir Užsieniečių registro duomenimis. Institucijų duomenimis buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, ginčo buto savininke buvo laikotarpiu nuo 2010-11-19 iki 2010-12-20 (b. l. 54). Viza pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duota nuo 2010-12-15 iki 2011-12-14 (b. l. 57). Taigi nepaisant to, kad pareiÅ¡kėja buto savininke pabÅ«dama tik Å¡iek tiek daugiau nei vienÄ mėnesį, gavusi vizÄ po penkių dienų butÄ pardavė.

Nustatyta, kad tÄ patį butÄ adresu, (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), 2010-2011 metais deklaravo ir kiti asmenys siekiant gauti Å engeno vizÄ , o gavus vizÄ situacija kartodavosi ir butas bÅ«davo perparduodamas kitiems asmenims ((duomenys neskelbtini) piliečiams) praÅ¡antiems vizos (pvz. V. S. butÄ Ä¯sigijo 2010-01-21, vizÄ Ä¯sigijo 2010-02-22, butÄ pardavė 2010-03-03; Y. K. butÄ Ä¯sigijo 2010-06-07, vizÄ Ä¯sigijo 2010-09-23, butÄ pardavė 2010-11-18 ir kt., b. l. 56-73).

Taigi vien laikotarpiu per 2010 metus minėtas butas buvo perparduotas penkis kartus (b. l. 52-55). IÅ¡ paminėtų faktinių aplinkybių seka, kad asmenys, tik gavę vizas butus parduodavo, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjai piktnaudžiavimo faktas konstatuotas pagrįstai. PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, įtikinančių, jog pastarajai įgijus ginčo butÄ ir šį faktÄ vertinant bendroje situacijoje (asmenų periodinis ginčo buto įgijimas ir pardavimas) nesusijęs su piktnaudžiavimo veiksmais vizai gauti, o tuo tarpu atsakovas, surinktos medžiagos kontekste, pagrindė 2011-02-15 sprendimo uždrausti pareiÅ¡kėjai į Lietuvos RespublikÄ atvykti iki 2014-02-15, pareiÅ¡kėjos duomenis įraÅ¡yti į SÄ raÅ¡Ä bei duomenis įtraukti į Å engeno informacinę sistemÄ , pagrįstumÄ .

Todėl, kadangi draudimo atvykti bei įspėjimo dėl neįsileidimo įtraukimo į centrinę informacinę sistemÄ tikslas yra užkirsti keliÄ atvykti nepageidaujamiems asmenims tiek į Lietuvos RespublikÄ bei Å engeno erdvę, Å¡iuo atveju, pareiÅ¡kėjai taikyti apribojimai yra pateisinami ir proporcingi.Taisyklių 16 p. nustato, kad duomenys apie užsienietį gali bÅ«ti iÅ¡braukiami iÅ¡ SÄ raÅ¡o Departamento sprendimu, jeigu Departamentui pateikiamas motyvuotas raÅ¡ytinis užsieniečio praÅ¡ymas iÅ¡braukti duomenis apie jį iÅ¡ SÄ raÅ¡o (16.1 p.).

PareiÅ¡kėjo atstovas su 2012-04-02 praÅ¡ymu dėl informacijos pateikimo (b. l. 11), kreipėsi į DepartamentÄ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ /dokumentus, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjai buvo atsisakyta iÅ¡duoti vizÄ , o nesant pagrįstam sprendimui, inicijuoti pareiÅ¡kėjos duomenų iÅ¡braukimÄ iÅ¡ SÄ raÅ¡o. Å ių Taisyklių 17 p. nustatyta, kad, gavęs Taisyklių 16 p. nurodytÄ praÅ¡ymÄ (siÅ«lymÄ ) iÅ¡braukti duomenis apie užsienietį iÅ¡ sÄ raÅ¡o, Departamentas raÅ¡tu tai suderina su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siÅ«lymÄ uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ valstybės institucijos ar įstaigos siÅ«lymu.

Vadinasi, Taisyklių 17 p. imperatyviai įpareigoja DepartamentÄ svarstant klausimÄ dėl užsieniečio iÅ¡braukimo iÅ¡ SÄ raÅ¡o, kreiptis dėl nuomonės į valstybės institucijÄ pateikusiÄ siÅ«lymÄ dėl įtraukimo į SÄ raÅ¡Ä . Å iuo atveju institucija pateikusi siÅ«lymÄ yra Ambasada nes Departamentas, priimdamas sprendimÄ bÅ«tent vadovavosi Ambasados 2011-02-04 teikimu, kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡reikÅ¡tas uždraudimas į Lietuvos RespublikÄ atvykti trejus metus. Atsižvelgiant į Taisyklių 17 p. nuostatÄ , Departamentas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡ymÄ , su 2012-04-04 raÅ¡tu Nr. (15/5-3)10K-9333 (b. l. 76-77), kreipėsi į AmbasadÄ dėl nuomonės pateikimo.

Ambasada 2012-05-04 raštu Nr. 6.1.1-471 (b. l.

78) konstatavo, jog nėra duomenų patvirtinančių prieÅ¡ingÄ nei teikime iÅ¡dėstytÄ nuomonę ir atsisakė keisti jau priimtÄ sprendimÄ . Departamentas atsisakymo pakeisti argumentus iÅ¡dėstė 2012-05-07 raÅ¡tu priimtame sprendime. PareiÅ¡kėjos atstovas, be kita ko nurodė, jog nors Taisyklės ir numato Departamento pareigÄ kreiptis į institucijÄ , kurios siÅ«lymu užsienietis įtraukiamas į SÄ raÅ¡Ä , tačiau kadangi galutinį sprendimÄ vis tik priima Departamentas, todėl, gautÄ Ambasados informacijÄ , Departamentas savo ruožtu privalėjo patikrinti ir tik tada priimti sprendimÄ neiÅ¡braukti iÅ¡ SÄ raÅ¡o.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Taisyklės nenumato Departamentui gavus institucijos nuomonę, papildomai tirti nuomonėje iÅ¡dėstytus argumentus. Taisyklės numato suderinimÄ (nuomonės gavimÄ ) su siÅ«lymÄ pateikusia institucija, todėl skundo argumentai, apie nepakankamÄ praÅ¡ymo iÅ¡braukti iÅ¡ SÄ raÅ¡o iÅ¡tyrimÄ yra nepagrįsti, o tuo tarpu Departamentas pagrįstai veikė teisės aktuose (Taisyklių 17 p.) nustatytos pareigos kontekste.             Skundo argumentuose taip pat nurodyta, kad Departamento 2012-05-07 sprendimas neatitinka VAÄ® 8 str. reikalavimų.             PareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad 2012-05-07 sprendimas neatitinka VAÄ® 8 str. nuostatų, nes yra nepagrįstas, kadangi minėtas sprendimas atitinka tokio pobÅ«džio individualiam aktui keliamus reikalavimus.

Taip pat pažymėtina, jog nors Taisyklių 17 (1) p. yra įtvirtinta pareiga institucijai sprendimÄ iÅ¡braukti duomenis apie užsienietį iÅ¡ sÄ raÅ¡o priimti per 20 darbo dienų nuo praÅ¡ymo (siÅ«lymo) iÅ¡braukti duomenis apie užsienietį iÅ¡ sÄ raÅ¡o gavimo Departamente pateikimo, tačiau, Å¡iuo nagrinėjamu atveju, vien tas faktas, kad buvo praleistas trijų dienų terminas (praÅ¡ymas Departamente gautas 2012-04-02, sprendimas atsisakyti iÅ¡braukti iÅ¡ SÄ raÅ¡o priimtas 2012-05-07) nelaikytina sprendimo panaikinimo aplinkybe.             Įvertinus nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei byloje surinktų įrodymų visumÄ (VÄ® Registro duomenis, asmenų, praÅ¡ančių iÅ¡duoti vizas anketas ir kitus byloje pateiktus dokumentus), aplinkybę, patvirtinančiÄ Departamento ir Ambasados (institucijos teikusios pasiÅ«lymÄ pareiÅ¡kėjÄ Ä¯traukti į SÄ raÅ¡Ä ) pozicijos suderinimÄ Taisyklių 17 p. pagrindu, taip pat tai, kad pareiÅ¡kėja nepagrindė įtikinamais įrodymais oficialiuose dokumentuose įtvirtintų faktinių aplinkybių, t. y. neįrodė piktnaudžiavimo fakto nebÅ«vimo, reikalavimas panaikinti ginčo sprendimus netenkinamas.

Palikus galioti Departamento 2011-02-15 sprendimÄ Nr. (15/5-3)4U-21 ir 2011-05-07 raÅ¡tu priimtÄ sprendimÄ Nr. (15/5-3)10K-12759 argumentai dėl įpareigojimo Departamentui iÅ¡braukti pareiÅ¡kėjos duomenis iÅ¡ užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, neaptariami.             Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas, netenkinamas ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (ABTÄ® 44 str.).             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjos A. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėjai                                                                                                                                  Bronius JanuÅ¡ka                                                                                                                                                Irena Paulauskienė                                                                                                                                                Henrikas Sadauskas