fb1582d0-e067-4b49-9650-fb322d1dd0fa · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. ATP-72-579/2017Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00339-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.4.;79.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus virÅ¡ininko S. D. (toliau – Institucijos) apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties V.

V. administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas n u s t a t ė : Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupės 2016 m. birželio 9 d. nutarimu V. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 28 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. sausio 15 d. 8 val. Varėnos savivaldybėje, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre savo vairuojamÄ ir priverstinai sustojusiÄ transporto priemonę – autobusÄ AUTOSAN H 9-35, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko stovėti kairėje kelio pusėje, esant tamsiam paros laikui, kur stovėti draudžiama, nepasirÅ«pinęs, kad transporto priemonė bÅ«tų tinkamai paženklinta įspėjamaisiais signalais, ir nesiėmė priemonių nedelsiant sustojusiÄ transporto priemonę paÅ¡alinti nuo važiuojamosios eismo dalies ir jÄ atlaisvinti (pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 91.1, 92, 141, 142, 153 punktų reikalavimus), tuo sudarydamas kliÅ«tį prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta važiuojančiam automobiliui, kurio vairuotojas, vėlai pastebėjęs stovintį autobusÄ , vengdamas susidÅ«rimo, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡ais atvažiuojančia transporto priemone, po susidÅ«rimo judėdamas toliau, atsitrenkė į draudžiamoje vietoje stovintį autobusÄ .

Šį nutarimÄ V. V. skundė Varėnos rajono apylinkės teismui. Varėnos rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo ne V. V., o kitos transporto priemonės vairuotojo – I. S. veiksmai, todėl Institucijos nutarimÄ , priimtÄ V. V. atžvilgiu, panaikino kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ , administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) Institucija praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2016 m. birželio 9 d. nutarimÄ Nr. 55N-63059717.

Skunde nurodoma, jog V. V. ir P. B. pirminiuose paaiÅ¡kinimuose ir į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad autobusas AUTOSAN kairėje kelio pusėje buvo pastatytas, nes sugedo. Tai patvirtina ir bylos duomenys (priedas Nr. 1, 2, 3), iÅ¡ kurių matyti, jog autobusas pastatytas tvarkingai kairėje kelio pusėje, lygiagrečiai kelkraščiui, nesimato jokių slydimo, mėtymo pėdsakų, nei vienoje nuotraukoje nėra akivaizdžių autobuso užklimpimo, ratų prasisukimo žymių.

Be to, V. V. teigė norėjęs pernešti daiktus, kadangi dėl savo konstrukcijos autobusas neturi galimybės išlaipinti asmenis iš kabinos kairės pusės, todėl natūralu, kad patogesnis išlipimas yra stovint autobusui kairėje kelio pusėje. V. V., P. B. pateiktos autobusų sustojimo versijos, bylos nagrinėjimo teisme metu kito ir tai kelia abejonių jų parodymų teisingumu bei objektyvumu. Skunde taip pat teigiama, jog bylose esančiose fotonuotraukose, eismo įvykio schemoje nėra jokių duomenų apie tai, kad V.

V. bÅ«tų ėmęsis KET numatytų veiksmų draudžiamoje vietoje pastačius transporto priemonę. Eismo įvykio vietos schemoje neužfiksuotas joks avarinio sustojimo ženklas, nors eismo dalyviai su tokia schema sutiko ir pasirašė. Be to, TOYOTA AVENSIS vairuotojas I. S. nuosekliai laikėsi parodymų, kad jokio avarinio ženklo nebuvo. Apie avarinio sustojimo ženklÄ nurodo tik V. V. ir P. B.. Nei vienoje fotonuotraukoje nematyti, kad transporto priemonėse degtų avarinio sustojimo signalizacija, eismo įvykio dalyviai nedėvi Å¡viesÄ atspindinčių liemenių.

Institucija mano, jog V. V. priėmė sprendimÄ priverstinai sustojusį autobusÄ , esant tamsiam paros laikui, pastatyti kairėje kelio pusėje ir tuo pažeidė KET 91, 91.1, 92, 141, 143, 151 punktų reikalavimus.  Skunde taip pat teigiama, jog byloje neįrodyta, kad I. S. turėjo galimybę pravažiuoti tarp sustojusių autobusų. IÅ¡ byloje esančių duomenų nėra galimybės patikrinti fakto, koks atstumas buvo tarp sustojusių autobusų, ir ar turėjo galimybę I. S. pravažiuoti, nes P. B. autobusÄ HYUNDAI iÅ¡ įvykio vietos patraukė, tai matosi ir nuotraukose (priedai Nr. 1,2,6,7), ir ne kelis metrus, kaip jis pats teigė, o atstumÄ , prilygstantį autobuso korpusui ar net dar daugiau, o iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko esant autobusams lygiagrečiai vienas kito.

V. V. priverstinai pastatytas autobusas dėl eismo įvykio smÅ«gio jėgos taip pat turėjo pakeisti pirminę stovėjimo vietÄ . Skunde taip pat nesutinkama su Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pateiktų duomenų apie oro sÄ lygas vertinimu. Pažymima, jog Å¡i tarnyba duomenis pateikė apie oro sÄ lygas iÅ¡ Varėnos meteorologinės stoties, kuri yra 35 km atstumu nuo įvykio, todėl apie oro sÄ lygas galima spręsti tik iÅ¡ liudytojų parodymų bei fotonuotraukų, iÅ¡ kurių matyti, kad oro sÄ lygos buvo nepalankios, snigo, pustė.

Be to, 2016 m. sausio 15 d. saulė tekėjo 835 val. ir, esant nepalankioms oro sÄ lygoms, debesuotumui, eismo įvykio metu, t. y. 8 val., buvo tamsu, todėl V. V. privalėjo laikytis KET 92, 151 punktų reikalavimų vairuotojams, kurie priverstinai sustojusias transporto priemones pastatė vietose, kur draudžiama stovėti, ypatingai tamsiu paros metu. Skunde nurodoma, jog teiginys, kad I. S. vairuoto automobilio langai buvo apÅ¡alę, yra tik V. V. ir P. B. gynybinė versija, kuriÄ paneigia I. S. parodymai, kad automobilis naktį stovėjo garaže, bei objektyvÅ«s duomenys – iÅ¡ foto nuotraukų matyti, jog langai ne apÅ¡alę, o tiesiog apsnigti, nes lauke tuo metu snigo.Institucijos teigimu, tiriant eismo įvykį buvo surinkti visi reikalingi duomenys tam, kad bÅ«tų pilnai ir objektyviai iÅ¡tirtos eismo įvykio kilimo priežastys.

Tyrimo metu apklausiant V. V. ir P. B., I. S. atstovas advokatas apklausoje nedalyvavo, klausimų neuždavė ir spaudimo nedarė. Eismo įvykio kilimo priežasčiai nustatyti buvo skirta ekspertizė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas ir nutarimas V. V. atžvilgiu priimtas tik surinktus pakankamai duomenų dėl pažeidėjo kaltės. ATPK 257 straipsnio reikalavimai įvertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone, nepažeistas, todėl Institucijos nutarimas, priimtas V.

V. atžvilgiu, kuriuo jis pripažintas padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ , yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ V. V. ir suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog Institucijos teiginys, kad V. V. vairuojamas autobusas sugedo ir vairuotojas priverstinai sustojusį autobusÄ pastatė kairėje kelio pusėje, prieÅ¡tarauja pats sau ir yra tik Institucijos nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais. Be to, iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad įvykio vieta buvo pažymėta avariniais ženklais kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Apelianto teiginiai dėl oro sÄ lygų paneigiami vieninteliais objektyviais Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nes įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimai dėl Å¡ios aplinkybės prieÅ¡taringi, o skundo argumentai dėl neva neapÅ¡alusių I.

S. transporto priemonės langų paneigti liudytojų V. V. bei P. B. parodymais ir fotonuotraukomis. Taip pat nurodoma, jog skunde nurodytÄ aplinkybę, kad I. S. advokatas nedalyvavo apklausiant V. V. ir P. B., paneigė ne tik patys V. V. ir P. B., bet ir teismo posėdyje dalyvavęs Varėnos rajono policijos komisariato atstovas. Atsiliepime taip pat pažymima, jog tiriant pažeidimÄ buvo pažeistos ATPK 283 straipsnio, 284 straipsnio nuostatos – paskyrus nagrinėjimo datÄ , nutarimas jau buvo atspausdintas ir duotas pasiraÅ¡yti V.

V., realiai joks nagrinėjimas nevyko. Institucijos nutarimas priimtas pažeidžiant ATPK 257 straipsnio reikalavimus, Å¡aliÅ¡kai įvertinus byloje esančius įrodymus ir taip pažeidžiant objektyvumo bei teisingumo principus, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas, tuo tarpu Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis, priimta atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo principais, todėl yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , k o n s t a t u o j a :

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ teismas privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Apygardos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė. Apylinkės teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai neiÅ¡aiÅ¡kino reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, nepaÅ¡alino visų prieÅ¡taravimų, todėl teismo iÅ¡vadų dėl V. V. nekaltumo negalima laikyti pagrįstomis. Dėl Å¡ių aplinkybių sprendimas naikinti institucijos nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ V. V. atžvilgiu nutraukti yra neteisėtas ir nepagrįstas. V.

V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 91.1, 92, 141, 142, 153 punktų reikalavimus, t. y. ir priverstinai sustojusiÄ transporto priemonę – autobusÄ AUTOSAN H 9-35, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko stovėti kairėje kelio pusėje, esant tamsiam paros laikui, kur stovėti draudžiama, nepasirÅ«pinęs, kad transporto priemonė bÅ«tų tinkamai paženklinta įspėjamaisiais signalais, ir nesiėmė priemonių nedelsiant sustojusiÄ transporto priemonę paÅ¡alinti nuo važiuojamosios eismo dalies ir jÄ atlaisvinti, tuo sudarydamas kliÅ«tį prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta važiuojančiam automobiliui, kurio vairuotojas, vėlai pastebėjęs stovintį autobusÄ , vengdamas susidÅ«rimo, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡ais atvažiuojančia transporto priemone, po susidÅ«rimo judėdamas toliau, atsitrenkė į draudžiamoje vietoje stovintį autobusÄ .

Teismas nagrinėdamas V. V. apeliacinį skundÄ privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir patikrinti, ar V. V. iÅ¡ tiesų pažeidė nurodytus reikalavimus ir ar tai buvo pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi, ar eismo įvykio pagrindinė kilimo sÄ lyga buvo kito vairuotojo – I. S. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai. Teismo iÅ¡vados tiek dėl kaltės ar nekaltumo turi bÅ«ti motyvuotos ir pagrįstos iÅ¡samia surinktų duomenų analize, tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ių nuostatų nesilaikyta.

Apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjęs V. V. skundÄ pasisakė tik dėl vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. KET 92 punkto reikalavimų. Teismas konstatavo, kad V. V. Å¡io reikalavimo nepažeidė. Remdamasis V. V. parodymais, A. T. tarnybiniu praneÅ¡imu, P. B. parodymais padarė iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ eismo įvykį V. V. buvo padėjęs avarinį ženklÄ Ä¯ Rakų k. pusę, t. y. prieÅ¡ais autobusÄ , o šį ženklÄ galėjo kliudyti tik I. S.. Å i teismo iÅ¡vada negali bÅ«ti vertinama kaip pagrįsta, nes paremta prieÅ¡taringais bylos duomenimis, o prieÅ¡taravimai nepaÅ¡alinti.

A. T. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų paaiÅ¡kinimų negalima laikyti nuosekliais, nes nurodyta, jog iÅ¡lipusi pastebėjo pastatytÄ ant kelio avarinį ženklÄ , tačiau dėl prastų oro sÄ lygų jo beveik nesimatė. Taip pat nurodyta, kad avarinis ženklas yra sulūžęs ir nukritęs (administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga b. l. 29). NeaiÅ¡ku, ar ženklas buvo pastatytas, ar sulūžęs ir nukritęs. NeaiÅ¡ku, kurioje vietoje tas ženklas buvo – prieÅ¡ais V. V. autobusÄ (į Rakų k. pusę) ar už jo.

Teismo posėdžio metu liudytoja parodė, kad avarinis ženklas buvo padėtas, tačiau negali pasakyti, kurioje vietoje. Parodė, kad ženklas buvo apsnigtas, abiejų autobusų Å¡viesos nedegė, nei vienas asmuo nebuvo su liemenėmis (b. l. 43), nors P. B. apklausiamas nurodė, kad V. V. buvo su liemene (b. l. 41). V. V. ir P. B. nurodė, kad avarinis ženklas buvo pastatytas prieÅ¡ais V. V. autobusÄ , tačiau I. S. teigia, kad avariniai ženklai buvo pastatyti tik po eismo įvykio, po susidÅ«rimo (b. l. 42), tačiau nesiaiÅ¡kinta ar apie tai kÄ nors girdėjo, žinojo į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai bei A.

T. ar T. D., sustoję iš karto po įvykio.Kitų asmenų parodymai dėl avarinio ženklo ir KET 92 straipsnio reikalavimų užtikrinimo kitomis priemonėmis taip pat nenuoseklūs bei prieštaringi. Liudytojas T. D., kartu buvęs su A. T., parodė, kad avarinis ženklas buvo iš Dubičių pusės (nors turėjo būti iš Rakų pusės), jis buvo sveikas, sulūžusio ženklo nepastebėjo, eismo įvykis įvyko prieš 5 min. (b. l. 43-44). Pareigūnų Ž. Š. ir J. D. apklausos neinformatyvios.

IÅ¡ Ž. Å . parodymų neaiÅ¡ku, kurioje pusėje buvo avarinis ženklas, o J. D. apie tai neapklaustas, pareigÅ«nai taip pat neapklausti ir apie tai, ar autobusai buvo su kokiomis nors Å¡viesomis, ar V. V. autobuse degė avarinės Å¡viesos, ar I. S. kÄ nors sakė apie avarinį ženklÄ (b. l. 44-45). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. J. nurodė, jog vairuotojas V. V. pastatė avarinį ženklÄ , įjungė autobuso gabaritus virÅ¡uje ir apačioje, o avarinis nebuvo įjungtas (b. l. 24).

P. B. teigė, kad V. V. buvo įjungęs avarines Å¡viesas, autobusas taip pat buvo su įjungtomis gabaritų Å¡viesomis ir salone degė lempa, V. V. dėvėjo specialiÄ liemenę (b. l. 41), nors apklausiamas antrÄ kartÄ jau nurodė, kad matė specialiÄ liemenę V. V. autobuse (b. l. 51). Be to, apklausiamas antrÄ kartÄ nurodė, kad matė V. V. užpakalines gabaritines Å¡viesas ir Å¡viesos srautÄ , nukreiptÄ Ä¯ priekį, privažiavęs arčiau pamatė avarines Å¡viesas (b. l. 50-51). Tuo tarpu V.

V. nurodė, kad degė avarinės Å¡viesos autobuso virÅ¡uje ir Å¡viesos salone, avarinį ženklÄ buvo pastatęs 50 metrų atstumu skaičiuojant nuo autobuso priekio (b. l. 51). Kaip jau minėta anksčiau, A. T. tiek tarnybiniame praneÅ¡ime, tiek ir apklausiama teisme nurodė, jog į įvykio vietÄ atvyko vos po 5-7 min, tačiau autobusai buvo be Å¡viesų, o asmenys be specialių liemenių. Kaip matyti iÅ¡ VSAT pateiktų nuotraukų, nei vienas iÅ¡ asmenų (o matyti visi) specialios liemenės nedėvi, kad bÅ«tų įjungtos autobusų Å¡viesos taip pat nematyti.

Taigi byloje surinkti duomenys tiek dėl avarinių autobuso Å¡viesų, tiek ir dėl to, ar buvo padėtas avarinis ženklas, kada jis buvo padėtas, ar V. V. vairuojamo autobuso buvo įjungtos Å¡viesos, prieÅ¡taringi, Å¡ie prieÅ¡taravimai nepaÅ¡alinti, todėl teismo iÅ¡vada, kad V. V. įvykdė KET 92 punkto reikalavimus, nepagrįsta. Pažymėtina, jog net ir nustačius, kad avarinis ženklas buvo padėtas, nesiaiÅ¡kinta, ar esant blogoms oro sÄ lygoms (snigo ir pagal A. T. paaiÅ¡kinimus ženklas galėjo bÅ«ti užsnigtas, jo nesimatė) to pakako, kad bÅ«tų tinkamai pažymėta, jog kelyje yra kliÅ«tis.

NeiÅ¡siaiÅ¡kinus, ar V. V. prieÅ¡ pat eismo įvykį buvo įjungęs Å¡viesas, kokios iÅ¡ viso tokiame autobuse Å¡viesos yra įrengtos, ar yra galimybė įjungti avarines Å¡viesas, ar buvo tinkamai pastatęs avarinį ženklÄ , nėra galimybių nustatyti, ar V. V. iÅ¡ tiesų ėmėsi visų įmanomų priemonių užtikrinti, kad tamsoje prieÅ¡ eismÄ pastatytas autobusas bÅ«tų matomas ir kitos transporto priemonės galėtų jį saugiai apvažiuoti. Taip pat nesiaiÅ¡kinta dėl kitų V.

V. galimai padarytų KET pažeidimų, nėra jokių pagrįstų iÅ¡vadų, kad V. V. nepadarė kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime. Å ios aplinkybės svarbios sprendžiant tiek dėl V. V. kaltės padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tiek ir dėl to, ar Å¡ie pažeidimai buvo bÅ«tinoji eismo įvykio kilimo sÄ lyga. Tačiau apylinkės teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, nesiėmė priemonių paÅ¡alinti prieÅ¡taravimų tarp esamų byloje duomenų, pagrindinį dėmesį kreipė į galimai netinkamus I.

S. veiksmus eismo įvykio situacijoje, į tai, kad bÅ«tent I. S. galėjo pažeisti kelių eismo taisykles. Apygardos teismas pažymi, jog tais atvejais, kai galimai kelių eismo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti abiejų padarytus pažeidimus, nes tai yra preliminari sÄ lyga spręsti priežastinio ryÅ¡io klausimams tarp eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-47-696/2017). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryÅ¡io klausimus svarbu taikyti bÅ«tinosios sÄ lygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir buvo susijęs bÅ«tinuoju priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010).

Apylinkės teismas ne tik nenurodė pagrįstų iÅ¡vadų dėl V. V. nekaltumo pažeidžiant KET reikalavimus, tačiau apie tai, kad V. V. veiksmai nebuvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga, sprendė vertindamas I. S. veiksmus, prieÅ¡ tai nenustatęs, ar jie buvo teisėti, ar jis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, jei taip, kokius bÅ«tent reikalavimus pažeidė ir kurie pažeidimai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su padariniais. Teismas spręsdamas dėl priežastinio ryÅ¡io vertino ne I.

S. padarytus KET pažeidimus, tačiau jo veiksmus eismo įvykio metu. Ir tik nustatęs priežastinį ryšį, konstatavo, jog „<...> V. V. stovintis autobusas nebuvo ta kliÅ«tis, kurios atžvilgiu I. S. bÅ«tų negalėjęs įvykdyti KET 96, 127 ir 128 punktų reikalavimų.“. Tačiau neiÅ¡siaiÅ¡kinus ar V. V. iÅ¡ tiesų pažeidė Kelių eismo taisykles, ar Kelių eismo taisykles pažeidė tik V. V., ar abu eismo dalyviai, jei taip, kokius KET reikalavimus konkrečiai pažeidė kiekvienas iÅ¡ eismo dalyvių, apylinkės teismas neturėjo galimybės teisingai nustatyti ir eismo įvykio kilimo pagrindinės sÄ lygos.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apylinkės teismo sprendimas laikomas nepagrįstu. Apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka taip pat konstatuoja, jog nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme buvo pažeistos administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo teisenos taisyklės. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nutarimu dėl eismo įvykio pripažinus kaltu V. V., I. S., vadovaujantis ATPK 273 straipsnio nuostatomis, turėtų bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju, nes jis dėl eismo įvykio neabejotinai patyrė materialinę žalÄ â€“ apgadintas jo automobilis.

ATPK 273 straipsnis numato, kad nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiÅ¡kinimus, pateikti įrodymus, pareikÅ¡ti praÅ¡ymus; nagrinėjant bylÄ , naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukÅ¡tÄ jį teisinį universitetinį arba jam prilyginamÄ iÅ¡silavinimÄ , pagalba; apskųsti nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau I. S. nukentėjusiuoju nepripažintas, nebuvo pakviestas į visus posėdžius, o tame, kuriame dalyvavo, netgi buvo paÅ¡alintas iÅ¡ salės iki apklausos.

Tokiu būdu teismas neužtikrino I. S. galimybių pasinaudoti visomis jam įstatymo suteiktomis teisėmis – užduoti klausimus, pateikti prieštaravimus, teikti įrodymus, reikšti prašymus ir kt. Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Varėnos rajono apylinkės teismas, visapusiškai neištyręs ir neįvertinęs visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, pažeidė ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, neužtikrino nukentėjusiojo teisių.

Å ie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių skundžiama nutartis negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ji yra naikinama, o administracinio teisės pažeidimo byla grÄ Å¾inama apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus virÅ¡ininko S. D. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir grÄ Å¾inti V.

V. administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas             Evaldas Gražys