fb1550aa-e5ca-4b9b-a2f3-502cc04f4768 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-714-560/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04643-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 3.4.5.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: RÅ«tos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. S., valstybės įmonė Turto bankas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja A. B. 2019 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos M.

A. palikimÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos motina nuo 1969 m. iki savo mirties (duomenys neskelbtini). gyveno kartu su pareiÅ¡kėja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ir mirė. Å iÄ aplinkybę patvirtina pažyma iÅ¡ VÅ¡Ä® GrigiÅ¡kių sveikatos priežiÅ«ros centro. Po motinos M. A. mirties liko jos turėtas turtas – 1961 m. laidos obligacijos (iÅ¡pirktos po motinos mirties), lova, stalas, spinta, patalynė. Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad po M. A. mirties nėra registruota faktų apie jos palikimo priėmimÄ , atsisakymÄ nuo palikimo ar sudarytus testamentus.

PareiÅ¡kėjos teigimu, ji prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi motina, o po jos mirties priėmė palikimÄ pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti ir daiktais naudotis kaip savo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. B. priėmė savo motinos M. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ pradėdama paveldėtÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

3. Suinteresuotas asmuo G. S. 2019 m. liepos 11 d. padavė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi tenkintas ir procesas civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atnaujintas. Suinteresuotas asmuo G. S. prašė atmesti pareiÅ¡kėjos A. B. praÅ¡ymÄ pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja paveldėjo mirusios motinos turtÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiÅ¡kėja klaidina teismÄ dėl faktinių aplinkybių, nes po M. A. mirties turėjo bÅ«ti paveldimas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kuriame M. A. gyveno iki pat savo mirties kartu su dukra V. R. ir jos Å¡eima. Ä®statymo nustatyta tvarka šį nekilnojamÄ jį turtÄ paveldėjo kartu su motina gyvenusi dukra V. R., o po pastarosios mirties – jos dukra G. S., kuri įregistravo nuosavybę savo vardu VÄ® Registrų centre. Suinteresuotas asmuo teigė, kad M.

A. turtÄ jos mirties dienÄ sudarė gyvenamasis namas su kiemo statiniais. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 133 straipsnį jos turtas priklausė kolÅ«kiečio kiemui. PareiÅ¡kėja nuo 1959 m. gyveno atskirai, todėl nebuvo kolÅ«kiečio kiemo narė ir po M. A. mirties turto neperėmė ir į jį niekada nepretendavo. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl motinos palikimo priėmimo praėjus 42 metams po motinos mirties, kai iÅ¡kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjai su seserimi V. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemę atidalijimo.

PareiÅ¡kėja nesÄ Å¾iningai ir nuslėpdama reikÅ¡mingÄ informacijÄ kreipėsi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, o priimtÄ teismo sprendimÄ pateikė kitoje byloje pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, kuriuo ginčija M. A. gyvenamojo namo su priklausiniais paveldėjimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu priėmė naujÄ sprendimÄ ir pareiÅ¡kėjos A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo atmetė.

Teismas nusprendė, kad priėmus naujÄ sprendimÄ , ankstesnis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-9829-541/2019 netenka teisinės galios. Teismas priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. B. suinteresuotam asmeniui G. S. 2 551,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

5. Teismas, įvertinęs bylos raÅ¡ytinę medžiagÄ , pareiÅ¡kėjos bei suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti buvus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų pareiÅ¡kėjos veiksmų faktÄ , t. y. tai, jog pareiÅ¡kėja perėmė mirusiosios turtÄ ir pradėjo jį valdyti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad šį faktÄ pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės grindžia įrodinėdama, kad M. A. gyveno kartu su ja bute GrigiÅ¡kėse ir bÅ«tent čia buvo jos turtas, todėl po motinos mirties pareiÅ¡kėja perėmė buvusį turtÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, aplinkybę, kad M. A. gyveno GrigiÅ¡kėse, patvirtina VÅ¡Ä® GrigiÅ¡kių sveikatos priežiÅ«ros centro pažyma apie jos gydymÄ Å¡ioje gydymo įstaigoje, o tuo laiku (1977 m.) asmuo galėjo gydytis tik toje gydymo įstaigoje, kurios aptarnaujamai teritorijai priklausė pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2019 m. sausio 21 d. VÅ¡Ä® GrigiÅ¡kių sveikatos priežiÅ«ros centro pažymoje Nr. 3.2-26 apie gulėjimo ligoninėje trukmę nurodyta, kad M. A. GrigiÅ¡kių ligoninėje terapiniame skyriuje gydėsi nuo 1977 m. lapkričio 17 d. iki (duomenys neskelbtini); mirė (duomenys neskelbtini) Nurodytas tik kelių dienų gydymosi laikotarpis, kuris nepatvirtina aplinkybės apie senyvo amžiaus asmens nuolatinę medicininę priežiÅ«rÄ .

Byloje pateikta ir VÅ¡Ä® GrigiÅ¡kių sveikatos priežiÅ«ros centro 2019 m. rugsėjo 16 d. pažyma, kurioje informuojama, kad 1977 m. GrigiÅ¡kių ligoninėje buvo teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos Trakų rajono gyventojams. Teismas atsižvelgęs į tai, kad, suinteresuoto asmens teigimu, M. A. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), sprendė, kad tokia pažyma apie teiktų medicininių paslaugų teritorijÄ paneigia pareiÅ¡kėjos teiginius, jog gydymas GrigiÅ¡kėse patvirtina buvus gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tent GrigiÅ¡kėse.

Aplinkybes, kad M. A. prieš mirtį kelias dienas buvo gydoma Grigiškių ligoninėje, patvirtino ir visos suinteresuoto asmens iniciatyva kviestos liudytojos (I. D., Č. M., O. K., G. R.), paaiškinusios, kad prieš mirtį M. A. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežta į ligoninę, kurioje po kelių dienų ir mirė. M. A. mirties liudijime nurodyta jos gyvenamoji vieta – Senųjų Trakų apylinkės taryba, Trakų r.

6. PareiÅ¡kėja aplinkybę, kad M. A. gyveno bute GrigiÅ¡kėse, įrodinėjo liudytojų A. Å ., L. Å . ir J. P. parodymais. Å ios liudytojos paaiÅ¡kino esančios pareiÅ¡kėjos dukters įgaliotojo asmens L. D. vaikystės draugės, gyvenusios kaimyniniuose namuose GrigiÅ¡kėse. Jos nurodė pamenančios, kad pareiÅ¡kėjos namuose gyveno senutė, kurios mirties laiku ((duomenys neskelbtini)) liudytojos buvo 12-14 metų amžiaus paauglės. Tiksliau apie močiutės gimines ar kilmę, net iÅ¡vaizdÄ , jos paaiÅ¡kinti negalėjo, nurodydamos, jog buvo vaikai, kuriems tai nelabai rÅ«pėjo.

Taip pat jos nedalyvavo močiutės laidotuvėse. Taigi, iÅ¡ esmės liudytojos tegalėjo patvirtinti, kad bute gyveno senyvo amžiaus moteris, tačiau jos nebuvo tikros dėl jos tapatybės, nežinojo iÅ¡ esmės jokių faktų apie jÄ , o dėl savo jauno amžiaus nelabai ir galėjo tai žinoti. Tuo tarpu suinteresuoto asmens G. S. iniciatyva iÅ¡kviestos liudytojos I. D., Č. M., O. K., G. R. galėjo detaliai apibÅ«dinti M. A. kilmę, turtÄ , giminystės ryÅ¡ius, buitį, sveikatos bÅ«klę, mirties aplinkybes, laidotuves (jose dalyvavo visos Å¡ios liudytojos), nurodyti palaidojimo vietÄ (kuri yra (duomenys neskelbtini).).

Å ios liudytojos patvirtino, kad M. A. visÄ gyvenimÄ iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kaime jai priklausančiame name. Taip pat visos liudytojos vienodai paaiÅ¡kino, kad M. A. mirė ligoninėje, kad į ligoninę buvo iÅ¡vežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu iÅ¡ savo namų (duomenys neskelbtini) kaime, kad ilgai ligoninėje nesigydė, nes po kelių dienų mirė. Liudytoja kaimynė O. K., giminystės ryÅ¡iais nesusijusi su M. A., pareiÅ¡kėja ar suinteresuotu asmeniu, paaiÅ¡kino atvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimÄ 1976 metais ir gerai pamenanti, kad kaimyniniame name gyveno M.

A.. Ji taip pat patvirtino, kad M. A. savo name gyveno iki savo mirties, niekur neiÅ¡vykdavo. Teismas, atsižvelgęs į liudytojų I. D., Č. M., O. K., G. R. paaiÅ¡kinimų iÅ¡samumÄ , neprieÅ¡taringumÄ , į jų amžių M. A. mirties metu, pripažino, kad jų parodymai patikimiau patvirtina aplinkybę, jog M. A. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), o liudytojų A. Å ., L. Å . ir J. P. parodymai nėra pakankamai apibrėžti Å¡iai aplinkybei paneigti.

7. PareiÅ¡kėja nurodo, kad paveldėti daiktai buvo obligacijos, lova, stalas, spinta, patalynė. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokie daiktai egzistavo, priklausė mirusiajai ir buvo perduoti pareiÅ¡kėjai. Taip pat nėra duomenų apie turėtas obligacijas. Tai natÅ«ralu, nes pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo praėjus 42 metams po palikėjos mirties. IÅ¡ kitos pusės, tokios aplinkybės palikimo priėmimo fakto nustatymÄ daro negalimu, o atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos nurodomÄ paveldimÄ turtÄ â€“ ir neprasmingu.

Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų apie palikimÄ sudarantį turtÄ , jo perėmimÄ bei priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su juo, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.), kitų aktyvių veiksmų, kuriais bÅ«tų priimtas palikimas, atlikimÄ , todėl nėra pagrindo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė savo motinos palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinis faktas, kad pareiÅ¡kėja priėmė motinos palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, negali bÅ«ti pripažintas ir dėl to, mirusiosios turtas buvo paveldėtas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad M. A. priklausė gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Å iÄ aplinkybę patvirtina kolÅ«kiečio kiemo dokumentų įraÅ¡ai bei liudytojų I. D., Č. M., O. K., G. R. parodymai. Byloje pateikta Trakų rajono savivaldybės Senųjų Trakų seniÅ«nijos 2001 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr. 287, kurioje nurodyta, kad pagal namų Å«kio knygos Nr. 33 įraÅ¡Ä gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), užraÅ¡yti A.

R. vardu. 2003 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad A. R., mirusio 2003 m. gegužės 23 d., turtÄ paveldi mirusiojo sutuoktinė V. R. (paveldimÄ turtÄ sudaro ½ dalis gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini)). Pagal 2010 m. vasario 25 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)V. R. turtÄ paveldėjo mirusiosios dukra G. S. (paveldimo turto sÄ raÅ¡e nurodytas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini)).

Taigi, M. A. priklausęs nekilnojamasis turtas, kuriame ji ir gyveno iki mirties, Å¡iuo metu yra įregistruotas G. S. vardu, remiantis eile paveldėjimÄ patvirtinančių dokumentų.

8. PareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji paveldėjo motinos turtÄ priimdama jį faktiÅ¡kai valdyti, remiasi testamentų registro iÅ¡raÅ¡u, kuriame nurodyta, jog nėra įregistruota testamentų, palikimo priėmimo faktų, pareiÅ¡kimų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Å iuos argumentus teismas laikė nepagrįstais, nes nurodytame registre testamentai ir palikimo priėmimo faktai registruojami nuo 2001 m. Taigi, jame objektyviai negali bÅ«ti duomenų apie paveldėjimÄ , atsiradusį (duomenys neskelbtini) metais.

Teismas atmetė pareiÅ¡kėjos argumentus, jog ji kreipdamasi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nežinojo apie tai, kad paveldimas galėjo bÅ«ti ir nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kadangi pareiÅ¡kėjos veiksmai, kai po 42 metų po motinos mirties kreipiamasi dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, o po to, kai toks faktas pripažįstamas – iÅ¡ karto paduodant ieÅ¡kinį ginčijant nurodyto nekilnojamojo turto paveldėjimÄ , leidžia abejoti nurodytais teiginiais.

Teismas tenkino suinteresuoto asmens G. S. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos suinteresuotam asmeniui 2 551,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. PareiÅ¡kėja A. B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ . Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į medicininių paslaugų teikimo ypatumus 1977 metais.

Dabartinis VšĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centras teikė paslaugas tik Grigiškių miesto gyventojams. Tuo metu Grigiškės priklausė Trakų rajonui. Būtent dėl šios priežasties 2019 m. rugsėjo 16 d. pažymoje buvo konstatuota, kad gydymo įstaiga teikė medicininės priežiūros paslaugas Trakų rajono gyventojams. M. A. galėjo būti gydoma VšĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centre tik tada, kai ji gyveno kartu su pareiškėja Grigiškėse, bet ne (duomenys neskelbtini).

Priešingu atveju ji būtų gydoma Trakų mieste esančioje ligoninėje. Nė viena iš suinteresuoto asmens G. S. liudytojų negalėjo nurodyti aplinkybės, iš kur VšĮ Grigiškių sveikatos centras gydymui buvo atgabenta M. A..

10. Teismas, vertindamas įrodymus, visiÅ¡kai atmetė liudytojų A. S., J. P. ir L. Å . parodymus. Teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas dėl liudytojų, liudijusių dėl senyvo amžiaus moters gyvenimo kaimynystėje, parodymų. Teismas pripažino, kad liudytojos gyveno kaimynystėje ir matė pastoviai Å¡iuo adresu gyvenusiÄ senyvo amžiaus moteriÅ¡kę, kuria rÅ«pinosi A. B.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojos A. S. ir J. P. tiesiogiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai teismui nurodė, kad jų matyta bute gyvenanti senyvo amžiaus moteris buvo pareiÅ¡kėjos mama. Visos trys liudytojai nurodė, kad M. A. čia gyveno nuolatos, o liudytoja A. S. nurodė aplinkybę, kad tokį nuolatinio M. A. faktÄ prisimena nuo 1971 metų. Å ios liudytojos nurodytame bute lankydavosi nuolat, kadangi dvi iÅ¡ jų buvo giminaitės ir visos trys artimos pareiÅ¡kėjos dukros L. D. draugės bei gyveno Å¡alia.

11. Teismas negali grįsti savo iÅ¡vadų prielaidomis, todėl privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur tuo metu gyveno M. A.. Teismas savo sprendimÄ grindė iÅ¡imtinai suinteresuoto asmens G. S. pakviestų liudytojų parodymais. Å ių liudytojų parodymai vertintini kritiÅ¡kai. M. A. niekada neturėjo namo (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens kviestos liudytojos negyveno kaimynystėje. Liudytoja O. K., kuri buvo atsakinga darbuotoja tuometiniame „AuÅ¡ros“ kolÅ«kyje, M. A. matė vienÄ kartÄ , kai jai reikėjo, kad kažkas pasaugotų mažametį vaikÄ .

Å i liudytoja teismui paaiÅ¡kino, kad ji negali nurodyti, kur 1976 - 1977 metais gyveno M. A.. Č. M. nurodė, kad dažnai pas M. A. nesilankė, nežino, kur ji dirbo, nežino, kur gydėsi iki to momento, kai 1977 metais pateko į VÅ¡Ä® GrigiÅ¡kių sveikatos centrÄ . Liudytoja G. R. duodama parodymus iÅ¡ pradžių nurodė, kad M. A. mirė (duomenys neskelbtini), vėliau kad GrigiÅ¡kių ligoninėje. Liudytojų I. D., Č. M. ir G. R. tvirtinimu po M. A. mirties jos dukra V. R. paveldėjo visÄ turtÄ - namÄ ir žemę (duomenys neskelbtini).

Tačiau teismui pateikti įrodymai Å¡ias aplinkybes paneigia. V. R. po M. A. mirties jokio turto nepaveldėjo. Namas pirmÄ kartÄ buvo įregistruotas kaip nuosavybė tik 2001 metais A. R. vardu, kaip jo asmeninė nuosavybė ir ne paveldėjimo teisės pagrindu. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad po M. A. mirties V. R. paveldėjo kokį nors jos turtÄ . PareiÅ¡kėjai, priėmusiai palikimÄ po motinos mirties, atsiranda teisė ginčyti neteisėtÄ administracinio pobÅ«džio aktÄ . Vertindamas įrodymus teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus ir Å¡is pažeidimas yra esminis, sutrukdęs teismui priimti byloje teisingÄ sprendimÄ .

12. Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad didžiÄ jÄ dalį apeliacinio skundo iÅ¡ esmės sudaro argumentai dėl įrodymų tyrimo, vertinimo, įrodymų leistinumo ir pakankamumo taisyklių pažeidimo. Gyvenamoji M. A. vieta (duomenys neskelbtini) kaime užfiksuota raÅ¡ytiniuose dokumentuose (namų knygos iÅ¡raÅ¡as) nuo 1964 m., o pagal liudytojų parodymus, M. A. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime nuolatos, kiek jie jÄ pažinojo ir kitos gyvenamosios vietos M.

A. niekada neturėjo. Teismas tyrė pareiÅ¡kėjos liudytojų parodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Liudytojai nepateikė duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, kad M. A. nuo 1977 m pastoviai gyveno kartu su pareiÅ¡kėja bute. Liudytoja A. Å . paaiÅ¡kino teismui, kad jos močiutė turėjo giminystės ryšį su L. D. (pareiÅ¡kėjos dukra) močiute ir jos bendravo ir pati liudytoja pas pareiÅ¡kėjÄ lankėsi, tačiau su močiute nebendravo ir jai nežinoma iÅ¡ kokio kaimo kilo močiutė, jos giminės nepažįsta.

Tuo metu kartu su L. D. gyveno jos tėvas, ar tai galėjo būti močiutė iš tėvo pusės, liudytoja nežino. Liudytoja L. Š. paaiškino teismui, kad turi giminystės ryšį su pareiškėja, nuo mažens (7-8 metų) bendravo su pareiškėjos dukra L. D.. Liudytojos močiutė bendravo su L. D. močiute, tačiau liudytoja nežino jos vardo ir nežino iš kieno pusės (iš L. D. motinos ar tėvo) buvo močiutė.

13. PareiÅ¡kėjos teiginys, kad iÅ¡ teismo turimų duomenų apie M. A. turtÄ , ji niekada neturėjo nuosavybėje namo (duomenys neskelbtini)yra grindžiamas aplinkybe, kad inventorizacijos biuras „Valda“ jokių duomenų jos mirties dienai apie jos turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ne turėjo, yra nepagrįstas, kadangi tai yra tik pareiÅ¡kėjos prielaidos. PareiÅ¡kėjos teisinė pozicija Å¡ioje byloje prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos teisinei pozicijai Vilniaus regiono teisme užvestoje byloje (Nr.2-7287-804/2019), kurioje ji pateikė įrodymus ir tvirtina, kad jos motina M.

A. iki pat mirties nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio pastatais (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad M. A. namų valda priklausė kolÅ«kiečių kiemui, ji buvo apskaitoma namų knygoje ir kolÅ«kių tarybose, namų knygų iÅ¡raÅ¡ai pateikti į bylÄ ir tai yra nenuginčytini įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad kreipimosi į teismÄ dienÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinio fakto nustatymo, pareiÅ¡kėjai nebuvo žinoma, kad jos motinai priklausė namas (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja žinojo palikimo sudėtį, tačiau dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė ir faktiniame pareiÅ¡kėjos valdyme jokio motinai priklausiusio turto nebuvo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėja nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiÅ¡kė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas.

14. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. A. Grigiškių ligoninėje terapiniame skyriuje gydėsi nuo 1977 m. lapkričio 17 d. iki (duomenys neskelbtini); mirė (duomenys neskelbtini). 1977 m. Grigiškių ligoninėje buvo teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos Trakų rajono gyventojams. M. A. mirties liudijime nurodyta jos gyvenamoji vieta – Senųjų Trakų apylinkės taryba, Trakų r.

17. Apeliantė siekia, jog bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog ji priėmė palikimÄ po savo motinos M. A. mirties. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

18. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai.

Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ . Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises. Å ioje byloje apeliantė įrodinėja, jog ji priėmė palikimÄ po savo motinos mirties, kadangi pradėjo valdyti obligacijas, perėmė lovÄ , stalÄ , spintÄ , patalynę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėja perėmė mirusiosios turtÄ . Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjos nurodyti daiktai egzistavo, priklausė mirusiajai ir po jos mirties atiteko pareiÅ¡kėjai. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie iÅ¡ mirusiosios perimtas obligacijas.

19. Apeliantė teigia, jog teismas rėmėsi iÅ¡imtinai suinteresuoto asmens liudytojų paaiÅ¡kinimais, o jos kviestų liudytojų paaiÅ¡kinimus atmetė. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali bÅ«ti suinteresuotas duoti vienai Å¡aliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytojÄ , jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų Å¡altinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų paaiškinimus, juos vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teismas išsamiai paaiškino, kodėl sprendė, jog liudytojų paaiškinimai patikimiau patvirtina aplinkybę, jog M.

A. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgė į liudytojų amžių, paaiÅ¡kintų aplinkybių iÅ¡samumÄ , taip vertino liudytojų parodymus kartu su kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiÅ¡kiai įvardijo aplinkybes ir motyvus, kuo remdamasis laikė apeliantės liudytojų paaiÅ¡kinimus nepakankamai apibrėžtais patvirtinti aplinkybę, kur ginčo laikotarpiu gyveno M. A.. Apeliantė nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl liudytojų paaiÅ¡kinimų, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo atlikto liudytojų paaiÅ¡kinimų vertinimo pagrįstumÄ .

20. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur iki savo mirties gyveno M. A.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ ir liudytojų paaiÅ¡kinimus byloje, darė iÅ¡vadÄ , jog M. A. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog VÅ¡Ä® GrigiÅ¡kių sveikatos priežiÅ«ros centre M. A. galėjo bÅ«ti gydoma tik tuo atveju, jeigu ji gyventų su pareiÅ¡kėja GrigiÅ¡kėse, yra paneigta byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina, jog VÄ® GrigiÅ¡kių sveikatos priežiÅ«ros centre buvo gydomi pacientai ir gyvenantys Trakų rajone.

Nors apeliantė teigia, kad jos motina iki mirties gyveno kartu su ja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių, Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Aplinkybes, jog M. A. gyveno (duomenys neskelbtini)patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: archyvo iÅ¡raÅ¡e yra nurodyta, jog M. K. A. buvo kolÅ«kio „Zaria“ kolÅ«kietė, jog Å«kio adresas: (duomenys neskelbtini), Å«kio asmeninėje nuosavybėje yra gyvenamasis namas ir tvartas. Apeliantė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kurie paneigtų Å¡iuos, byloje esančius ir patvirtintų, jog M.

A. negyveno (duomenys neskelbtini), o gyveno Grigiškėse. Vien deklaratyvūs apeliantės teiginiai, jog jos motina gyveno Grigiškėse ir ji po jos mirties paveldėjo nurodytus daiktus, nedaro pagrindo nustatyti tokio juridinę reikšmę turinčio fakto.

21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir iÅ¡tyrė į bylÄ pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai, nepažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, iÅ¡ esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, liudytojų paaiÅ¡kinimus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas iÅ¡samiai analizavo byloje esančiÄ medžiagÄ ir vertino visus esančius prieÅ¡taravimus.

Apeliantė iÅ¡ esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės bÅ«tų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo iÅ¡dėstytų motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra iÅ¡samiai motyvuotas ir priimtas iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

22. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog pareiÅ¡kėjos apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimÄ nėra teisinio pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 24.

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , yra pagrindas suinteresuoto asmens G. S. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, suinteresuotam asmeniui iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisiant 1 500 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : PareiÅ¡kėjos A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. B. suinteresuoto asmens G. S. naudai 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai RÅ«ta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Dainius Rinkevičius