fb103d63-7af2-4f44-9ed7-947e76e2c93c · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-164/2013                                                                                           Proceso Nr. 1-40-1-00087-2008-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.1; 1.2.23.4; 1.2.23.7; 2.1.15.7; 2.3.6.4.5.1 (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013m. sausio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Viktoro Kažio ir Elenos Vainienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui, nuteistiesiems A.

S. ir D. A., gynėjams advokatams Romanui Lupeikai ir Sauliui Alysui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. S. ir D. A. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalyje, 261 straipsnyje, 264 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams      8 mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams 7 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 puntu, pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį, 264 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir A.

S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK               146 straipsnio 2 dalį, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas                       8 (aštuoneriems) metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.D.

A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK             261 straipsnyje, 264 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams      7 mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 7 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 puntu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir               D.

A. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams                      7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš A. S. ir D. A. solidariai priteista nukentėjusiajai L. Č. 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. K. vaikų globos namų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. B. (mergautinė pavardė K.) paliktas nenagrinėtas. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovės R.

G. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai O. Å . paliktas nenagrinėtas.IÅ¡ A. S. ir D. A. solidariai priteista valstybės naudai 700 Lt dydžio iÅ¡laidos už nukentėjusiosioms O. Å . ir L. Č. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. S. ir D. A. nuteisti už tai, kad iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, 2008 m. lapkričio 10 d., tiksliau nenustatytu laiku, kelyje Å iauliai – Kaunas - Å iauliai, taip pat Å iaulių mieste, tiksliau nenustatytose vietose, neatlygintinai davė suvartojimui nenustatytÄ kiekį psichotropinės medžiagos - MDMA, bei nenustatytÄ kiekį nenustatytos augalinės kilmės narkotinės medžiagos nepilnametėms A.

D., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), taip Å¡iais veiksmais platino narkotines ir psichotropines medžiagas nepilnametėms     A. D. ir L. Č. bei Å¡ias nepilnametes lenkė ir pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. Å¡iais veiksmais A. S. ir D. A. padarė Lietuvos Respublikos BK     261 straipsnyje, 264 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. A. S. taip pat nuteistas už tai, kad, neteisėtai panaudodamas smurtÄ , atėmė laisvę nepilnametei A.

D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. lapkričio 10 d., nenustatytos valandos, automobiliu „WV PASSAT“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), vežiojo nepilnametę A. D. iÅ¡ Å iaulių į KaunÄ ir iÅ¡ Kauno į Å iaulius, neleido A. D. iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , atvežė minėtu automobiliu nepilnametę A. D. iki (duomenys neskelbtini) namo, ten prieÅ¡ nepilnametę A. D. naudodamas fizinį smurtÄ â€“ tempdamas jÄ už rankos bei grasindamas dujiniu pistoletu, įvedė A.

D. į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir jai neleido iÅ¡ Å¡io buto iÅ¡eiti iki      2008 m. lapkričio 12 d., 6 val. 30 min., t. y. Å¡iais veiksmais A. S. padarė Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .                     Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo nesutinkantis su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , neteisingai vertino įrodymus, dėl ko padarė klaidingas iÅ¡vadas, netinkamai kvalifikavo jo padarytÄ veikÄ .Teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, jog jis nedavė nukentėjusiosioms         A. D. ir L. Č. narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Jo parodymus patvirtino kartu buvę nuteistasis D. A., liudytoja K. G.. Mano, jog teismas nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais ir prieÅ¡taringais nukentėjusiosios A.

D. parodymais, kurie turėjo bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai ir atmesti. Toliau skunde apeliantas detaliai dėsto nukentėjusiosios A. D. parodymus, duotus 2008-11-12 (apklausta kaip liudytoja), 2009-12-23 ir 2011-04-05 (apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ), taip pat teisme duotus pastarosios parodymus. Atkreipia dėmesį, jog A. D. atpažinimo metu atpažino D. K., kuris, anot jos, 2008-11-11 buvo kartu su A. A. bute ir iÅ¡leido jÄ namo, nors minėtas asmuo yra visiÅ¡kai nepanaÅ¡us į D. A.. Akcentuoja ir tai, jog A.

D. parodymus paneigė nukentėjusioji K. G., kurios parodymais teismas vadovavosi, iÅ¡teisindamas jį dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo. Pažymi, jog nukentėjusioji L. Č. parodė, jog į butÄ Ä—jo visi savo noru, jokios prievartos nebuvo.Nors teismas vadovavosi liudytojų M. P. ir A. L. parodymais, kad joms į „Caritas“ skyrių atvesta iÅ¡sigandusi A. D. pasakojo, jog jai buvo apribota laisvė, buvo verčiama vartoti narkotikus („ratus“ ir „amfÄ â€œ), jai buvo siÅ«loma dirbti prostitute, dėl ko buvo užvesta byla ir A.

D. teikiama pagalba, tačiau pateiktoje „Caritas“ žurnalo kopijoje nėra užfiksuota, jog A. D. pasakojo nurodytas aplinkybes. Teismas vadovavosi specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad A. D. perduotoje tabletėje yra 0,095 g psichotropinės medžiagos MDMA. Taip pat vadovavosi medicininės apžiūros aktu, narkotikų testo apžiūra, iš kurių matyti, jog pastaroji yra vartojusi psichotropines medžiagas. Tačiau, kaip akcentuoja apeliantas, teismas neanalizavo, ar šios medžiagos yra tapačios.                A.

D. parodymų metu teigė, jog visos tabletės buvo iÅ¡ to paties maiÅ¡elio, todėl turėjo bÅ«ti tos pačios sudėties, o tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ aukščiau nurodytų dokumentų, tyrimų metu buvo nustatytos skirtingos medžiagos. Pabrėžia, kad Å¡ie prieÅ¡taravimai teisme nebuvo paÅ¡alinti.Toliau apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio        6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 1, 2 punktų, 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, atkreipdamas dėmesį į tai, jog jis yra nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį ir 264 straipsnio 2 dalį kaip padaręs dvi atskiras veikas, t. y. teismas nepagrįstai vienÄ veikÄ kvalifikavo kaip dviejų nusikaltimų sutaptį.

Be to, nurodo, jog nuosprendyje suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kadangi nenurodytas psichotropinės medžiagos kiekis, narkotinės medžiagos pavadinimas, kiti požymiai. Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas bei naudotis efektyvia teisine gynyba.Apelianto įsitikinimu, jis nepagrįstai nuteistas ir pagal Lietuvos Respublikos BK                 146 straipsnio 2 dalį. Mano, jog teismas vadovavosi nepatikimais A. D. parodymais. Jis teismui patvirtino jokio smurto nenaudojęs, L.

Č. taip pat parodė, jog į butÄ abi įėjo savo noru, niekam neverčiant. Neatitinkančia faktinių bylos aplinkybių vadina teismo iÅ¡vadÄ , kad jis neteisėtai, panaudodamas smurtÄ , nuo 2008-11-10 iki 2008-11-12 atėmė laisvę A. D., be to, iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina ir to, jog jis laisvę A. D. atėmė, tempdamas jÄ už rankos ir grasindamas pistoletu. Å ių aplinkybių nepatvirtino ir pati nukentėjusioji. Tad, anot apelianto, Å¡iuo atveju buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Galiausiai nurodoma teismÄ neteisingai iÅ¡sprendus civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo L. Č. vardu pasirašė R. G., kuri nebuvo įgaliota tÄ padaryti, jai suteikta teisė tik atstovauti L. Č. baudžiamojoje byloje. Kadangi L. Č. ieÅ¡kinio atsisakė, todėl teismas neturėjo jo tenkinti. Nors teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nurodė atsižvelgiantis į nuosprendyje nurodytas aplinkybes, tačiau, apelianto manymu, jos nebuvo tinkamai įvertintos.

Be to, tvirtina, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ jo priteisė 700 Lt proceso iÅ¡laidų už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ O. Å . ir L. Č., nors jis dėl O. Å . ir yra iÅ¡teisintas, vadinasi, iÅ¡laidos už teisines paslaugas iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kotinos nepagrįstai.Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK         261 straipsnyje, 264 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymių.

Tuo atveju, jei teismas paliktų galioti apkaltinamÄ jį nuosprendį, praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę bausmę. Taip pat skundu praÅ¡oma netenkinti L. Č. interesais pareikÅ¡to Å iaulių m. savivaldybės vaikų globos namų atstovės ieÅ¡kinio.Nurodo, jog skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neįrodė jo veiksmuose esant Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje, 264 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymių. Pirmiausia tvirtina, jog jam inkriminuotos veikos yra abstraktaus pobÅ«džio.

Byloje nenustatytas bÅ«tinas nusikalstamų veikų požymis – narkotinės medžiagos rÅ«Å¡is, kiekis. Pažymi, kad nukentėjusiosios A. D. apsvaigimo nustatymas kelia abejones dėl jo patikimumo. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rėjo medikai, iÅ¡ jos nebuvo paimtas kraujas ar kiti pavyzdžiai. Narkotinių medžiagų testÄ atliko pati nukentėjusioji, padedama kitų, specialių žinių neturinčių, asmenų.Nesutinka platinęs narkotines medžiagas ir lenkęs jas vartoti A.

D. ir L. Č.. Tiek jis, tiek nuteistasis A. S. nuolat tvirtino narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nedisponavę. Vien tik nukentėjusioji A. D. parodė, kad jis A. S. paliepimu kelis kartus davė tablečių. Pabrėžia, jog nei vienas proceso dalyvis Å¡ių aplinkybių nepatvirtino. Atkreipia dėmesį, jog apklausiama teisme L. Č. neprisiminė, ar jis (apeliantas) buvo kartu, važinėjant automobiliu po miestÄ ar miÅ¡kelyje, kuomet buvo vartojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

Nukentėjusioji patvirtino, jog bute apeliantas jai tikrai jokių neleistinų medžiagų nedavė ir neskatino jų vartoti. Jam nukentėjusioji    L. Č. jokių pretenzijų neturėjo, todėl atsisakė nuo civilinio ieÅ¡kinio. Be to, ji nurodė jau anksčiau bandžiusi amfetamino, todėl žinojo jo vartojimo bÅ«dÄ ir poveikį. Liudytoja R. B. teisme teigė pažinojusi A. D., kuri mėgo meluoti. Teisme apklausta K. G. patvirtino iÅ¡ jo niekuomet negavusi narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Be to, pažymėjo, jog dar prieÅ¡ susitikdama su A. A.     (2008-11-10) kartu su L. Č. vartojo narkotines medžiagas. Pažymi, jog tuo atveju, jei teismas, kaip teisingais ir patikimais remdamasis K. G. parodymais, paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo tai, jog jis platino narkotines ir psichotropines medžiagas           K. G. ir lenkė pastarÄ jÄ jas vartoti, turėjo bÅ«ti nuoseklus ir remtis kita K. G. parodymų dalimi, kurioje ji nurodė iÅ¡ apelianto jokių draudžiamų medžiagų negavusi, jas pirkdavo iÅ¡ kitų asmenų, jau anksčiau su A.

D. vartojo amfetaminÄ , „žolę“, kartu su draugėmis narkotinių medžiagų jau buvo pavartojusi dar iki susitinkant su apeliantu.Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistieji A. S. ir D. A. bei jų gynėjai prašė patenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, o prokuroras prašė Å¡iuos skundus tenkinti iÅ¡ dalies: nuosprendį pakeisti ir A. S. iÅ¡teisinti dėl trijų nusikalstamų veikų, padarytų     2007 m. rugsėjo 25 d., 2007 m. spalio mėn. ir 2008 m. spalio 9 - 10 dienomis pagal Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 2 dalį;

A. S. ir D. A. iš kaltinimo pašalinti aplinkybę dėl K. G. lenkimo ir pratinimo vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas 2008 m. lapkričio 10 d. bei šių medžiagų platinimo.Nuteistųjų A. S. ir D. A. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio           1, 4 punktai).    Dėl Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnio, 264 straipsnio 2 dalies Visų pirma kolegija pasisakys dėl nuteistųjų A.

S. ir D. A. apeliacinių skundų dalies, kuriose yra nesutinkama su jų nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį ir 264 straipsnio       2 dalį.Aukštesnės instancijos teismas nustatė, jog apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl            A. S. ir D. A. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį ir 264 straipsnio 2 dalį surašyta nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte išdėstytų reikalavimų. Šiame įstatyme nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Tai yra esminės aplinkybės, pagal kurias nustatomos konkrečios nusikalstamos veikos, numatytos atitinkamame BK specialiosios dalies straipsnyje, sudėties buvimas ar nebuvimas.

Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, bÅ«tini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Dėl to nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės teismo nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos tiksliai, aiÅ¡kiai, nurodant visa, kas reikÅ¡minga nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui. To paties straipsnio          2 punktas reikalauja, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje bÅ«tų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus.

Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies, 2 punkto nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. ir D. A. nuteisti už tai, kad iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, 2008 m. lapkričio 10 d., tiksliau nenustatytu laiku, kelyje Å iauliai – Kaunas - Å iauliai, taip pat Å iaulių mieste, tiksliau nenustatytose vietose, neatlygintinai davė suvartojimui nenustatytÄ kiekį psichotropinės medžiagos - MDMA, bei nenustatytÄ kiekį nenustatytos augalinės kilmės narkotinės medžiagos nepilnametėms A.

D., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), taip Å¡iais veiksmais platino narkotines ir psichotropines medžiagas nepilnametėms A. D. ir L. Č. bei Å¡ias nepilnametes lenkė ir pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas.Taigi iÅ¡ įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, jog A. S. ir D. A. nuteisti platinę, lenkę ir pratinę nepilnametes ne gydymo tikslais vartoti psichotropinę medžiagÄ â€“ MDMA ir nenustatytÄ augalinės kilmės narkotinę medžiagÄ .

Abu aptariami baudžiamojo įstatymo straipsniai numato asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę tiek už narkotinių, tiek ir už psichotropinių medžiagų platinimÄ bei lenkimÄ jas vartoti, t. y. baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka įrodyti, kad asmuo neteisėtus veiksmus atliko bent su viena iÅ¡ nurodytų neleistinų medžiagų. Analizuojamoje byloje teismas konstatavo nuteistųjų kaltę dėl abiejų neleistinų - narkotinių ir psichotropinių medžiagų – atitinkamų veiksmų atlikimo, nors, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, tyrimo metu taip ir nebuvo nustatyta narkotinė medžiaga.

Vadinasi, Å¡iuo atveju apeliantai pripažinti kaltais padarę nusikalstamÄ veikÄ , nenustačius tos veikos dalyko.IÅ¡ nukentėjusiųjų A. D. ir L. Č. parodymų matyti, kad įvykio dienÄ nutiestieji joms be psichotropinės medžiagos – MDMA galimai davė ir kitų neleistinų medžiagų. Antai, apklausiama A. D. parodė, kad buvo verčiama gerti sidrÄ , į kurį buvo įdėta kažkokių medžiagų (suprato, nes iÅ¡gėrusi vos nevėmė, iÅ¡ skonio pajuto, kad jame kažkas yra, buvo rÅ«gÅ¡tu) be to, jai buvo liepta rÅ«kyti cigaretę, kurios filtras buvo nuimamas, susukant kažkÄ kitÄ (t. 1, b. l. 169-170; t. 2, b. l. 97-99; 106-111; t. 8, b. l. 107-111).

L. Č. apklausos metu parodė, jog nuteistieji jai davė „ratų“, taip pat „žolės“, kažkokių kitų narkotikų, kuriuos nuteitieji įpylė į degalinėje pirktÄ kavÄ , gėrė sidrÄ (t. 1, b. l. 164; t. 8, b. l. 37-38).Vis dėlto tyrimo metu nebuvo surasta ir nenustatyta jokia narkotinė medžiaga, kuri galimai buvo platinta nepilnametėms, tuo pačiu lenkiant ir pratinant jas vartoti ne gydymo tikslais. NeaiÅ¡ku, kokiais objektyviais duomenimis remdamasis, teismas nurodė, jog narkotinė medžiaga buvo augalinės kilmės. IÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jos mini ir kažkÄ rÅ«kiusios (buvo kažkas susukta, „žolė“), ir teigė, jog buvo įpilta kažkas į sidrÄ (anot A.

D., kažkoks skystis), o nukentėjusioji L. Č. užsiminė apie miltelius, kurie buvo pilami į kavÄ . Teismo nurodyta augalinės kilmės narkotinė medžiaga, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų parodymus, galimai yra siejama su pastarųjų minima „žole“, tokiu bÅ«du niekaip nevertinant teiginių apie galimÄ neleistinų medžiagų pylimÄ Ä¯ kavÄ bei sidrÄ . Tad teismo iÅ¡vada apie tai, kad nuteistieji platino ir lenkė nukentėjusiÄ sias vartoti nenustatytÄ augalinės kilmės narkotinę medžiagÄ yra paremta prielaidomis ir abejonėmis.

Tyrimo metu nebuvo paimta ir nustatyta jokia narkotinė medžiaga (nei augalinės, nei kitokios kilmės). Nors pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuota asmens kaltė turi bÅ«ti pagrįsta teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais ir apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , Å¡iuo atveju, kaip matyti, iÅ¡vada dėl A.

S. ir D. A. kaltės platinus ir lenkus vartoti narkotinę medžiagÄ padaryta remiantis prielaidomis, nenustačius inkriminuotų nusikalstamų veikų dalyko.Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.)Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, A. S. ir D. A. iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies Å¡alintina, kad jie aukščiau nurodytomis aplinkybėmis neatlygintinai davė suvartojimui nenustatytÄ kiekį nenustatytos augalinės kilmės narkotinės medžiagos nepilnametėms A.

D. ir L. Č..Taigi A. S. ir D. A. paÅ¡alinus iÅ¡ nuosprendžio, kad jie platino nenustatytos augalinės kilmės narkotinę medžiagÄ nepilnametėms, lenkė ir pratino jas ne gydymo tikslais vartoti Å¡iÄ medžiagÄ , laikytina, jog nuteistųjų kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje ir 264 straipsnio   2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pasireiÅ¡kė tuo, kad pastarieji platino, lenkė ir pratino ne gydymo tikslais nepilnametes A. D. ir L. Č. vartoti nenustatytÄ kiekį psichotropinės medžiagos – MDMA.

Nors apeliantai ir neigia savo kaltę, kategoriÅ¡kai neprisipažįsta davę nukentėjusiosioms  A. D. ir L. Č. psichotropinę medžiagÄ , tačiau nuteistųjų kaltė yra įrodyta byloje surinktais, teisme tiesiogiai iÅ¡tirtais ir nuosprendyje iÅ¡dėstytais įrodymais, kurių kolegija iÅ¡ naujo neaptars ir dėl apeliantų kaltę pagrindžiančių įrodymų pasisakys tiek, kiek tai yra susiję su konkrečiais apeliacinių skundų argumentais. IÅ¡ nuteistojo A. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis ginčija nukentėjusiosios A.

D. parodymus, įrodinėdamas juos esant nenuoseklius ir prieÅ¡taringus. Apelianto skunde detaliai aptarti nukentėjusiosios parodymai neleidžia teigti, kad teismas jais vadovavosi nepagrįstai. Neneigtina, kad tam tikros detalės parodymuose skiriasi, tačiau svarbu tai, kad esminės faktinės aplinkybės visÄ laik buvo nurodomos analogiÅ¡kai. Tiesa, apklausiama pirmÄ kartÄ A. D. teigė, jog A. S. visoms davė po vienÄ melsvÄ tabletę, vadinamÄ â€žratais“, o vėliau nurodė tokių tablečių buvus tris ar keturias.

Å iuo atveju nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurių metu ji teigė gavusi ne vienÄ , o kur kas daugiau psichotropinių tablečių, kadangi tokius parodymus ji davė pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ bei teisme. Tai, kad tablečių su neleistina medžiaga buvo ne viena, įrodo ir tai, kad nukentėjusioji vienÄ jų paslapčia pasiliko sau, įsidėjo į rankinę ir vėliau savanoriÅ¡kai atidavė tyrėjai. Specialisto iÅ¡vada nustatė, kad pateiktos tabletės sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė – 0,095 g (t. 1, b. l. 177-178).

Be to, bÅ«tina įvertinti ir jaunÄ nukentėjusiosios amžių, jos bÅ«senÄ Ä¯vykio metu, dėl ko pastaroji tam tikras aplinkybes galėjo atsiminti vėliau, kažkurias detales nurodyti skirtingai, tačiau Å¡ioje vietoje dar kartÄ pabrėžtina, kad esmines įvykio aplinkybes A. D. nurodė analogiÅ¡kai.Apeliantui D. A. abejones kelia nukentėjusiosios A. D. apsvaigimo nustatymas, kadangi pastaroji pati atliko narkotikų testÄ , padedama kitų, specialių žinių neturinčių asmenų. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad į apklausÄ atvykusiÄ nukentėjusiÄ jÄ A.

D., kuriÄ lydėjo teta A. Å ., pareigÅ«nai pristatė į Å iaulių psichiatrijos ligoninę, siekiant nustatyti galimÄ apsvaigimÄ nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Atvykus į medicinos įstaigÄ , jos darbuotojai atsisakė atlikti tyrimÄ , kadangi minėti veiksmai yra atliekami dalyvaujant nepilnamečio tėvams, kurių Å¡iuo atveju nebuvo ir negalėjo bÅ«ti (nukentėjusiosios mama dirba užsienyje, apie tėvÄ duomenų nėra, o tetos buvimas neprilyginamas vieno iÅ¡ tėvų dalyvavimui).

A. D. buvo įteiktas narkotikų testas „Multi-Drug Screen Test“, kurį atlikusi ji pateikė tyrimÄ vykdžiusiai vyr. tyrėjai D. D.. Atliktas testas su jame nustatytais duomenimis buvo apžiÅ«rėtas, iÅ¡ jo matyti, kad buvo gautas teigiamas atsakymas dėl amfetamino, metamfetamino ir marihuanos vartojimo (t. 1, b. l. 190-194). Teismas pagrįstai atsižvelgė ir vertino Å¡iuos duomenis. Narkotikų testas buvo atliktas tokiomis aplinkybėmis, kurias sÄ lygojo susidariusi situacija, atliktas testas iÅ¡kart pateiktas tyrėjai, o juo gauti duomenys yra vertinami visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais.Plačiau neaptartini A.

S. samprotavimai apie tai, kad, atsižvelgiant į A. D. parodymus, jog visos tabletės buvo imamos iš to paties maišelio, reikštų, kad jos visos turėjo būti tos pačios sudėties, nors, kaip matyti iš jai atlikto narkotikų testo, nukentėjusioji vartojo kelių rūšių neleistinas medžiagas. Nuosprendžiu apeliantai pripažinti kaltais ir nuteisti dėl psichotropinės medžiagos MDMA platinimo ir lenkimo vartoti, todėl vertinami įrodymai, patvirtinantys jų veiksmus, susijusius su minėta psichotropine medžiaga.

Nuteistasis A. S. skunde pagrįstai nurodo, jog nukentėjusioji A. D. atpažinimo metu atpažino D. K., o ne D. A.. Ikiteisminiame tyrime atliekant asmens parodymÄ atpažinti pagal jo nuotraukas, A. D. iÅ¡ties atpažino D. K., nurodydama jį esant asmeniu, kuris kartu su A. S. atliko prieÅ¡ jÄ neteisėtus veiksmus (t. 1, b. l. 184-185). Taigi apeliantas teisingai pamini Å¡iÄ aplinkybę, tačiau ji neturėtų bÅ«ti vertinama atsietai nuo visų bylos įrodymų, kurių visetas neleidžia suabejoti, kad asmuo, kuris kartu su A.

S. įvykdė nusikalstamas veikas, yra ne kas kitas, o bÅ«tent D. A.. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad įvykio dienÄ kartu su merginomis buvo abu nuteistieji, ko jie, beje, ir patys neneigia, tik skirtingai aiÅ¡kina to buvimo aplinkybes. Po to, kai įsėdo į A. S. vairuojamÄ automobilį, A. D. nebuvo susitikusi su jokiais kitais asmenimis ir nuteistųjų draugijoje prabuvo iki to laiko, kol jai D. A. padėjo pasprukti iÅ¡ A. S. buto. IÅ¡ L. Č. ir K. G. (parodymai iki iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio) parodymų taip pat matyti, kad daugiau jokių kitų vyriÅ¡kių be nuteistųjų kartu su jomis nebuvo.

Teisme A. D. atpažino abu nuteistuosius (t. 8, b. l. 107-111). Apklausiami pastarieji taip pat nenurodė jokio kito asmens, kuris kartu su jais važinėjosi automobiliu ar grįžo vakare į A. S. butÄ , todėl akivaizdu, jog A. D. parodymus davė ne tik prieÅ¡ A. S., bet ir prieÅ¡ D. A..Apeliantas D. A. akcentuoja tÄ aplinkybę, jog tuo atveju, jei teismas, remdamasis K. G. parodymais, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino jį kartu su A. S. platinus narkotines ir psichotropines medžiagas nepilnametei bei lenkus pastarÄ jÄ jas vartoti ne gydymo tikslais, privalėjo K.

G. duotais parodymais vadovautis ir dalyje dėl analogiÅ¡kų veiksmų atlikimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias A. D. ir L. Č.. Å ioje vietoje pažymėtina, kad K. G. bei A. S. ir D. A. parodymai buvo pakankami paÅ¡alinant iÅ¡ kaltinimo nusikalstamų veikų atlikimÄ prieÅ¡ K. G., tačiau jos parodymai, anaiptol, nepaneigė apeliantų kaltės dėl nusikalstamų veiksmų, atliktų prieÅ¡ A. D. ir L. Č.. Tai, kad nukentėjusiosios A. D. ir L. Č., buvo lenkiamos vartoti psichotropinę medžiagÄ , tuo pačiu jÄ platinant, patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, specialisto iÅ¡vada, daiktų pateikimo ir apžiÅ«ros protokoluose užfiksuota medžiaga, medicininės apžiÅ«ros aktas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ gauti duomenys.

Šiais įrodymais yra grindžiama A. S. ir D. A. kaltė pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį,        264 straipsnio 2 dalį ir šių įrodymų K. G. parodymai nepaneigia. Jokios įtakos nuteistųjų kaltės klausimui neturi ir D. A. skunde minimi liudytojos R. B. parodymai, kuriuose ši teigė, jog A. D. mėgo meluoti. Ši liudytoja tik išsakė savo nuomonę, pati įvykio metu nedalyvavo ir jokių aplinkybių tiesiogiai nematė, be to, ji yra buvusi A. S. sugyventinė, dėl ko suprantamas jos noras bent kiek palengvinti A.

S. padėtį.  Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas dėl atitinkamo nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo, privalo byloje nustatyti šį nusikalstamos veikos padarymo faktÄ ir iÅ¡dėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad teismas nustatė esmines Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnio, 264 straipsnio           2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo aplinkybes ir aprašė jas tiek, kiek leido byloje surinkti duomenys.

Neginčijamai nustatyta, jog apeliantai platino ir lenkė vartoti psichotropinę medžiagÄ â€“ MDMA. Å iÄ aplinkybę viso proceso metu nuosekliai patvirtino nukentėjusioji A. D., apklausiama L. Č. taip pat parodė gėrusi tabletę, ant kurios buvo įspaustas „ar „dobiliukas‘, ar „kryžiukas“ (t. 8, b. l. 37-38). Medicininė apžiÅ«ra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti konstatavo, jog     L. Č. yra vartojusi psichotropinių medžiagų (apie A. D. atlikto narkotikų testo rezultatus pasisakyta anksčiau).

Ta aplinkybė, jog nenustatyta tikslus Å¡ios psichotropinės medžiagos kiekis, nepaneigia apeliantų kaltės, kadangi baudžiamoji atsakomybė už nurodytų nusikaltimų padarymÄ kyla už bet kokio kiekio psichotropinių medžiagų platinimÄ ir lenkimÄ jas vartoti.Narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas suprantamas kaip Å¡ių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui - Å¡iuo atveju nepilnamečiui. Lenkimu vartoti laikytini bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis siekia, kad nukentėjusysis vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas (norėjimas, kad nukentėjusiajam atsirastų poreikis Å¡ias medžiagas vartoti, taip pat įkalbinėjimas, siÅ«lymai, patarimai).

Kitokį pratinimÄ vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas sudaro bet kokie Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio dispozicijoje nenurodyti veiksmai, kuriais siekiama, kad nukentėjusysis pavartotų Å¡ių medžiagų. Nuteistieji A. S. ir D. A. neatlygintinai davė (platino) nepilnametėms A. D. ir L. Č. psichotropinę medžiagÄ â€“ MDMA bei lenkė ir pratino jas ne gydymo tikslais vartoti Å¡iÄ neleistinÄ medžiagÄ . IÅ¡ A. D. parodymų matyti, jog ji neturėjo kito pasirinkimo kaip tik suvartoti jai duodamas tabletes.

Nukentėjusiajai pavyko iÅ¡vengti iÅ¡gerti pirmÄ jÄ jai duotÄ tabletę, kuriÄ ji įsidėjo į rankinę, tačiau nuteistieji pamatę, jog pastarajai nėra jokio poveikio, liepė jiems matant iÅ¡gerti kitÄ (norėdami įsitikinti, pasisodino jÄ Ä¯ automobilio priekį), tuomet jÄ stebėjo ir davė tablečių dar keletÄ kartų. Nukentėjusioji buvo įkalbinėjama, jai buvo liepta atsipalaiduoti („A. sakė „kodėl taip liÅ«dnai čia sėdime? Imkit čia nieko baisaus. AÅ¡ sakau „neimsiu“.

A. sako „kÄ Äia maivais, nuo vienos nieko nebus“ ? ... ? pagarsino iÅ¡ karto muzikÄ ir laukė, kol man kažkas bus. Tada jie klausė, kodėl man nieko nėra ? ... ? tada pasisodino į priekį ir A. man pasakė „iÅ¡gerk dabar prie manęs“) (t. 9, b. l. 97-99, 106-111). Nukentėjusioji L. Č. taip pat iÅ¡gėrė nuteistųjų duotÄ psichotropinę medžiagÄ . Akivaizdu, jog nuteistieji, duodami neatlygintinai nepilnametėms psichotropinę medžiagÄ , aiÅ¡kindami, jog Å¡i padės atsipalaiduoti ir pralinksmėti, lenkė ir pratino jas ne gydymo tikslais vartoti psichotropinę medžiagÄ â€“ MDMA.

Tuo pačiu pažymėtina, jog nepilnametis asmuo dėl nepakankamos socialinės, psichinės ir fizinės brandos negali tinkamai suvokti savo veiksmų pavojingumo, todėl bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais nepilnametis skatinamas vartoti psichotropines (ar narkotines) medžiagas, kelia tiesioginę grėsmę nepilnamečio sveikatai ir yra draudžiami. Nuteistųjų A. S. ir D. A. veiksmai pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje, 264 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kurių padarymu jie pagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti.Kolegija kaip nepagrįstÄ atmetÄ A.

S. skundo argumentÄ , kuriuo jis teigia esÄ s nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį, 264 straipsnio 2 dalį kaip padaręs dvi atskiras nusikalstamas veikas, t. y. mano, jog teismas neteisingai vienÄ veikÄ kvalifikavo kaip dviejų nusikaltimų sutaptį. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustačius, kuomet kaltininkas ne tik lenkė, bet ir pardavė ar kitaip platino kitam asmeniui narkotines ar psichotropines medžiagas, padarytos veikos gali bÅ«ti kvalifikuojamos kaip Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio (narkotikų platinimo atveju nepilnamečiui – Lietuvos Respublikos BK            261 straipsnio) ir 264 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-47/2011).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio Skundžiamu nuosprendžiu A. S. yra nuteistas dėl to, kad neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajai A. D.. Tokį sprendimÄ apeliantas vadina nepagrįstu, neigia naudojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Tikina, jog A. D. parodymai yra nepatikimi, akcentuodamas tÄ aplinkybę, jog nukentėjusioji L. Č. patvirtino, jog į butÄ abi ėjo savo noru, niekam neverčiant.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A.

S. kaltę pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį. Tokiais įrodymais laikytini išsamūs nukentėjusiosios A. D., liudytojų A. Š., V. S., M. P. ir A. L. parodymai, medžiaga iš Lietuvos Carito Šiaulių skyriuje vedamo besikreipiančių asmenų registracijos žurnalo, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys. Kolegija iš naujo detaliai neaptars šių įrodymų, jie nuosprendyje yra įvertinti, o pasisakys dėl apeliacinio skundo teiginių, kuriais nuteistasis siekia paneigti savo kaltę.

Pirmiausia pažymėtina, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios A. D. parodymai yra nepatikimi. Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, apeliantas deklaratyviai iÅ¡sako tokiÄ pozicijÄ , nemotyvuodamas, dėl kokių aplinkybių teismas neturėjo patikėti A. D. parodymais. Tas faktas, jog teismo padarytos iÅ¡vados netenkina nuteistojo, nereiÅ¡kia, jog parodymais remtasi nepagrįstai ar tai, jog jie yra nepatikimi. PrieÅ¡ingai, nukentėjusioji A. D. viso proceso metu nuosekliai patvirtino, kad į A. S. butÄ buvo verčiama eiti prievarta.

Nukentėjusioji, dar bÅ«dama automobilyje, prašė jÄ iÅ¡leisti (automobilio durys buvo užrakintos), tačiau vis tiek buvo atvežta prie namo, kuriame buvo A. S. butas, jÄ pastarasis, tempdamas už rankos, nusivedė į vidų, skubino eiti kuo greičiau, viduje stumdė, tampė, Å¡aukė ant jos, galiausiai atsinešė dujinį pistoletÄ , gÄ sdindamas padaryti jÄ invalide. IÅ¡ buto ji niekur negalėjo iÅ¡eiti, kadangi buvo įbauginta, A. S. neleido jai pasiÅ¡alinti, durys buvo užtrenktos, mobilusis telefonas iÅ¡sikrovęs, dėl ko ji niekam negalėjo paskambinti, langai su grotomis.

Padedama D. A., A. D. iÅ¡ buto paspruko tik paryčiais, iÅ¡lipdama per be grotų buvusį virtuvės langÄ . Tai, kad nukentėjusioji neiÅ¡sigalvojo tokių aplinkybių, patvirtina liudytojos A. Å . parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad A. D. iÅ¡ties grįžo tik paryčiais, apie 6 val. ryto, jos elgesys ir bÅ«sena, kuriÄ apibÅ«dino liudytoja, atitinka nukentėjusiosios parodymus, dėl to, jog ji buvo verčiama vartoti psichotropines medžiagas, vėliau prievarta nutempta į butÄ , kuriame buvo gÄ sdinama ir laikoma prieÅ¡ jos valiÄ .

Apklausiama A. Å . parodė, jog įvykio naktį negalėjo A. D. prisiskambinti (atitinka nukentėjusiosios parodymus, nes mobilusis telefonas buvo iÅ¡sikrovęs), ji grįžo „iÅ¡sigandusi, akys iÅ¡sprogusios, nieko nekalbėjo, visÄ laikÄ kramtė lÅ«pÄ â€œ. Ji prašė pasakyti, kur A. D. buvo, tačiau Å¡i nenorėjo kalbėti, drebėjo, bijojo. Vėliau minėjo, jog važinėjosi maÅ¡ina, po to buvo nuvežta į A.     (A. S.) butÄ , ten užrakinta, kartu buvo dar viena draugė, D. (D.

A.) padedant pabėgo iÅ¡ ten per langÄ . Nuvežta į Carito skyrių, A. D. pradėjo po truputį atsiskleisti, papasakojo apie įvykį smulkiau, tačiau po to dar ilgÄ laikÄ bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, eiti į mokyklÄ , visur vaidenosi A. S. (t. 8, b. l. 160-161). Lietuvos Carito koordinatorė M. P., suteikusi nukentėjusiajai pagalbÄ , taip pat patvirtino, jog A. D. atvyko labai iÅ¡sigandusi, buvo įtemptos psichologinės bÅ«klės, papasakojo, jog buvo verčiama vartoti narkotikus, po to jai apribota laisvė, negalėjo pabėgti, vėliau pavyko iÅ¡trÅ«kti per langÄ ir tt.

Nukentėjusioji analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir socialinei darbuotojai bei socialinei pedagogei. Tad nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios A. D. parodymais, kurie dėl įvykio aplinkybių yra nuoseklÅ«s, jos elgesys ir bÅ«sena iÅ¡ karto po įvykio pilnai atitinka iÅ¡dėstytas įvykio aplinkybes. Tokių parodymų nepaneigia L. Č. teiginiai, jog jos abi į butÄ Ä—jo savo noru. Akivaizdu, jog tokiu atveju A. D. nebÅ«tų reikėję paryčiais, tamsoje, Å¡okti per virtuvės langÄ ir pabėgti, nebÅ«tų grįžusi tokiu metu pas tetÄ , visa iÅ¡sigandusi, streso bÅ«senos.Kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios A.

D. parodymus dėl grasinimo dujiniu pistoletu, patikslina, jog A. S. Å¡iuo ginklu grasino ne einant į butÄ , o jau bÅ«nant jame. IÅ¡ iÅ¡samių A. D. parodymų matyti, jog A. S. ginklÄ atsinešė tik po to, kai ji prievarta buvo atvesta į butÄ , ir tik po kurio laiko buvimo tame bute: iÅ¡ pradžių jis ant jos Å¡aukė, tampė, stumdė, tada atsinešė nedidelį, juodÄ pistoletÄ , grasindamas padaryti jÄ invalide, Å¡auti kur nors į kojÄ (t. 1, b. l. 97-99, 107-111). Nukentėjusioji nė karto nėra minėjusi, kad pistoletÄ A.

S. turėjo ir juo grasino einant į butÄ . Atsižvelgiant į tokius parodymus, laikytina, jog A. S. dujiniu pistoletu nukentėjusiajai grasino bute. Teismas nesivadovauja nuteistojo A. S. parodymais, joj jis jokiu ginklu apskritai negrasino ir jo parodymus apie tai, kad pistoletÄ jis A. D. tik parodė, paaiÅ¡kindamas, jog jis yra dujinis ir juo negalima nuÅ¡auti žmogaus, atmeta kaip jo gynybinę versijÄ .Taip pat plačiau nevertinami apelianto teiginiai dėl to, jog teismui pateiktuose „Carito“ žurnalų nuoraÅ¡uose nėra užfiksuotos A.

D. papasakotos įvykio aplinkybės. Å iuo atveju pažymėtina, jog minėtas žurnalas neturi paskirties detaliai fiksuoti programoje dėl pagalbos suteikimo dalyvaujančio asmens parodymus. Jame yra registruojami vizitai, trumpas jų apibÅ«dinimas, o tai, kokias aplinkybes atvykusi nurodė nukentėjusioji, matyti iÅ¡ liudytojų parodymų. Dėl sprendimo iÅ¡teisinti nepriėmimo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje IÅ¡ nuosprendžio motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje padarė iÅ¡vadÄ , jog A.

S. pateiktas kaltinimas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo I. B. (mergautinė pavardė – K.), E. V., O. Å . ir I. N., jų lenkimo bei pratinimo vartoti Å¡ias medžiagas yra abstraktus, byloje nesurinkta pakankamai faktinių duomenų apie tai, kad tokios medžiagos joms buvo perduotos, lenkta ir pratinta jas vartoti, dėl ko nutarta A. S. dėl Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo iÅ¡teisinti. Padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas nenurodė Å¡io sprendimo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 307 straipsnio 2 dalis), dėl ko Å¡is pažeidimas turi bÅ«ti paÅ¡alintas.

AnalogiÅ¡kai teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepriėmė sprendimo ir dėl to, jog iÅ¡ kaltinimo turi bÅ«ti paÅ¡alinta tai, jog A. S. ir D. A. 2008 m. lapkričio 10 d. platino nepilnametei      K. G. narkotines ir psichotropines medžiagas bei lenkė ir pratino jÄ ne gydymo tikslais vartoti Å¡ias medžiagas, nors nuosprendžio apraÅ¡omoje dalyje konstatavo bÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ .AukÅ¡tesnės instancijos teismas iÅ¡taiso Å¡ias klaidas, priimdamas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje atitinkamus sprendimus. Dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės Nors apeliacinės instancijos teismas suÅ¡velnino A.

S. ir D. A. veiksmų apimtį ir paÅ¡alino iÅ¡ nuosprendžio juos platinus nepilnametėms A. D. ir L. Č. augalinės kilmės narkotinę medžiagÄ bei lenkus ir pratinus pastarÄ sias jÄ vartoti, tačiau neturi pagrindo suÅ¡velninti jiems paskirtas bausmes.  Apygardos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. S. ir D. A. bausmes, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje: į tai, jog padaryti apysunkis, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai (Lietuvos Respublikos BK       11 straipsnio 4, 5, 6 dalys), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , ir abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, įvertino A.

S. ir D. A. asmenybes, ir už Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje, 264 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skyrė laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu tik Å¡iek tiek didesnes už straipsnių sankcijose numatytÄ bausmės vidurkį, o A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį skyrė Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę, negu ta, kuri numatyta straipsnio sankcijoje. Kolegija mano, jog nuteistiesiems A. S. ir D. A. paskirtos bausmės yra tinkamos bei pagrįstos ir nėra jokio teisinio pagrindo jas Å¡velninti.Tuo pačiu atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos BK                  61 straipsnio 4 dalies nuostatos galimybę ne didesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmę skirti numato tik tuo atveju, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ne tik, kad nenustatyta, jog nuteistieji A. S. ir D. A. savo noru prisipažino nusikaltę, nuoširdžiai gailisi bei aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti nusikaltimus, tačiau konstatuota ir jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vadinasi, bausmės švelninimui šiuo atveju nėra jokios juridinės galimybės. Dėl civilinių ieškinių Apeliantas A. S. skunde nurodo, jog civilinį ieškinį L. Č. vardu pasirašė R. G., kurį nebuvo įgaliota atlikti tokius veiksmus, jai tik buvo suteikta teisė atstovauti nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje.

Šiuo atveju nuteistasis klaidingai traktuoja įgaliojimo turinį. Įgaliojimas suprantamas kaip atstovui suteiktų teisių išraiška. Įgaliojimu, kaip rašytiniu dokumentu, yra pavedama kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137 straipsnis). Iš byloje esančio įgaliojimo matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos direktorius įgaliojo socialinę pedagogę R. G. atstovauti šių namų auklėtinei L.

Č. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (t. 8, b. l. 13). Ä®galiojime nėra iÅ¡vardinti konkretÅ«s įgaliotinio veiksmai, tačiau duotas įgaliojimas neabejotinai apima civilinio ieÅ¡kinio pateikimÄ Ä¯galiotojo naudai. Asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalÄ , turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Å iuo atveju, siekiant tinkamai atstovauti nukentėjusiajai L. Č. bei maksimaliai apginti jos teises ir teisėtus interesus, įgalioti pavestas asmuo kaip tik ir pateikė jos vardu civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl A.

S. ir D. A. nusikalstamų veiksmų, atlyginimo (t. 8, b. l. 12). Nors apeliantas akcentuoja, jog teisme nukentėjusioji pareiÅ¡kė atsisakanti civilinio ieÅ¡kinio, tačiau Å¡i aplinkybė nėra esminė (atsisakymo metu L. Č. dar nebuvo sulaukusi pilnametystės amžiaus). Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta civilinio ieÅ¡kovo teisė atsisakyti ieÅ¡kinio nėra privaloma teismui. IÅ¡ teisme iÅ¡reikÅ¡tos nukentėjusiosios pozicijos matyti, kad pastaroji logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kino savo atsisakymo nuo civilinio ieÅ¡kinio motyvų, todėl teismas, matydamas, kad toks atsisakymas prieÅ¡tarauja nepilnametės interesams, turėjo teisę jo nepriimti ir pagrįstai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , priteisdamas nukentėjusiosios L.

Č. naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas pagrįstai įvertino nukentėjusiosios iÅ¡gyvenimus, atsiradusias neigiamas psichologines pasekmes, konstatuotus afektinius – emocinius nuotaikų svyravimus, jų įtakÄ tolesniam asmenybės vystymuisi ir priteisė tinkamo dydžio neturtinę žalÄ .Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto A. S. teiginiu, jog teismas nepagrįstai iÅ¡ jo, taip pat ir D. A. priteisė proceso iÅ¡laidas dėl O. Å . suteiktos antrinės teisinės pagalbos.

Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 5 dalis numato, jog tuo atveju, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų. Å iuo atveju A. S. ir D. A. yra iÅ¡teisinami dėl nusikalstamų veiksmų atlikimo prieÅ¡ O. Å ., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl proceso iÅ¡laidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo O. Å . valstybės naudai iÅ¡ A. S. ir D. A. nepriteistinos. Atsižvelgiant į Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktÄ pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog O.

Å . ir L. Č. teiktos antrinės teisinės pagalbos dydis nurodytas 700 Lt (t. 8, b. l. 63), Å¡i suma atitinkamai mažinama perpus, panaikinant proceso iÅ¡laidų priteisimÄ dėl O. Å . ir paliekant galioti teismo sprendimÄ dėl proceso iÅ¡laidų už nukentėjusiajai L. Č. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â (350 Lt) priteisimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies              1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais:

      n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendį pakeisti:IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad A. S. ir D. A., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, 2008 m. lapkričio 10 d., tiksliau nenustatytu laiku, kelyje Å iauliai – Kaunas - Å iauliai, taip pat Å iaulių mieste, tiksliau nenustatytose vietose, neatlygintinai davė suvartojimui nenustatytÄ kiekį nenustatytos augalinės kilmės narkotinės medžiagos nepilnametėms A.

D., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), taip Å¡iais veiksmais platino narkotines medžiagas nepilnametėms A. D. ir L. Č. bei Å¡ias nepilnametes lenkė ir pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines medžiagas.A. S. 2007 m. rugsėjo 25 d. lenkus ir pratinus nepilnametes I. K., E. V. ir O. Å . vartoti narkotines medžiagas pagal Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.A. S. 2007 m. spalio mėn. (tiksliai nenustatytÄ dienÄ , bet ne vėliau kaip spalio 14 d.) lenkus ir pratinus nepilnametes I.

K. ir R. N. vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas pagal Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.A. S. 2008 m. spalio 9 ir 10 dienomis lenkus ir pratinus nepilnametę I. K. vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas pagal Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.A. S. ir D. A. pašalinti iš kaltinimo, jog jie 2008 m. lapkričio 10 d. platino narkotines ir psichotropines medžiagas nepilnametei K.

G. bei lenkė ir pratino jÄ Å¡ias medžiagas vartoti ne gydymo tikslais.IÅ¡ A. S. ir D. A. solidariai valstybei priteistas 700 Lt dydžio iÅ¡laidas sumažinti iki 350 Lt už   L. Č. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                                     Viktoras Kažys                                                                                                                                   Elena VainienėÂ