2026-01-07 Nr. AB-424-3-61-3-07929-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-85-968/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07929-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.10.5; 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. O. komercinė firma kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 1AE-383 „Dėl L. O. komercinės firmos skundo“ (toliau – ir Sprendimas) (pareiškėjui skunde nurodant Sprendimą, padaryta rašymo apsirikimo klaida) ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti L. O. komercinės firmos skundą dėl Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2023 m. gegužės 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM190312S (toliau – ir Ataskaita).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Kauno TM, atlikusi supaprastintą pareiškėjo mokestinį patikrinimą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autoblikas“ importuotos naudotos apgadintos transporto priemonės (toliau – ir TP), deklaruotos atskiromis elektroninėmis importo deklaracijomis (toliau – ir EID), muitinės vertės teisingumo. Patikrinimo metu nustatyta, kad, remiantis naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, t. y. Departamento pateikta informacija, jog tikrinamose EID buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie TP įsigijimo kainą, buvo neteisingai apskaičiuoti importo mokesčiai, tikrinamose EID deklaruotų TP muitinis įvertinimas turi būti atliktas iš naujo, nuosekliai taikant visus muitinio įvertinimo metodus ir bendrąsias nuostatas. Ataskaitos pagrindu buvo apskaičiuota mokestinė nepriemoka, kurią sudaro importo muitas – 281 Eur, taip pat buvo apskaičiuota 648 Eur importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokestinė nepriemoka, kaip padaryta žala valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Kauno TM, atsižvelgdama į tai, kad L. O. komercinė firma UAB „Autoblikas“ vardu teritorinėje muitinėje 2019 m. balandžio 30 d. išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai EID MRN 19LTLCO100IM05E574 deklaravo į Sąjungos muitų teritoriją importuotą naudotą apgadintą transporto priemonę, remdamasi Sąjungos muitinės kodekso 77 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 84 straipsnio nuostatomis, pripažino UAB „Autoblikas“ ir pareiškėją solidariaisiais skolininkais už apskaičiuotą mokestinę prievolę.

2.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, pateikė skundą Departamentui, kuris Sprendimu sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

2.3. Departamento Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų.

2.4. Departamentas formaliai pritaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 156 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2.5. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime pateikta nuomone, kad baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos šio mokestinio ginčo situacijos vertinimui. Mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas galimas tik išimtiniais teisės aktuose nustatytais atvejais, mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai tinkamai motyvavus savo sprendimą. Sprendime tokie motyvai nebuvo nurodyti.

2.6. Kauno TM, atlikdama mokestinį patikrinimą, savarankiškai įvertino visas faktines aplinkybes ir nustatė naują ginčo automobilio muitinę vertę, taip pat įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją elektroninėse automobilių importo deklaracijose bei nusprendė, jog minėtose deklaracijose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilio įsigijimo vertę ir deklaruotų automobilių muitinis įvertinimas turi būti atliktas iš naujo, surinko ir vertino iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) muitinės tarnybos gautus duomenis, savarankiškai padarė išvadą ir apskaičiavo naują ginčo automobilių muitinę vertę, papildomai apskaičiavo pareiškėjui mokestinę prievolę, todėl neegzistuoja kliūtys, dėl kurių reikėtų stabdyti pareiškėjo skundo dėl Ataskaitos nagrinėjimą.

2.7. Kauno TM, vadovaudamasi MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi, atlikdama mokestinį patikrinimą ir priimdama Ataskaitą, turėjo nustatyti ir pateikti visus įrodymus, faktines aplinkybes, kuriomis remiantis pareiškėjui buvo papildomai sukurta mokestinė prievolė. Net ir tokiu atveju, jei Kauno TM nekonstatavo tam tikrų juridinių faktų ar aplinkybių buvimo / nebuvimo, Departamentas turi kompetenciją nustatyti / nenustatyti juridinio fakto ar aplinkybių buvimo faktą, kadangi būtent šiai institucijai tenka kompetencija spręsti mokestinius ginčus ikiteisminėje ginčo stadijoje. Departamentas Sprendimu nepagrįstai sustabdė mokestinio ginčo nagrinėjimą, nes nebuvo jokių kliūčių, kurios jam neleistų išnagrinėti pareiškėjo skundo.

2.8. Departamentas nesvarstė galimybės sustabdyti pareiškėjo skundo dalies nagrinėjimą, o pasirinko formaliai sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, tokiu būdu perkeldamas visą atsakomybę ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdančiai institucijai.

2.9. Tiek Departamentas, tiek Kauno TM piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis. Susiklosčiusi situacija leidžia pagrįstai abejoti, ar Kauno TM siekė atlikti supaprastintą patikrinimą ir nustatyti mokestinę nepriemoką, ar veikė siekdama labiau padėti ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai surinkti naujus duomenis ikiteisminio tyrimo byloje, o Departamentas, sustabdydamas pareiškėjo skundo nagrinėjimą, iš esmės prisideda prie šių veiksmų ir pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

2.10. Ataskaitos pagrindu pareiškėjui jau yra atsiradusi prievolė sumokėti importo muito mokestį, taip pat yra skaičiuojami delspinigiai, tačiau jam pateikus skundą Departamentui dėl Ataskaitos šios prievolės vykdymas nėra sustabdytas, dėl ko Sprendimas turi būti panaikintas.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

3.1. Departamentui pateiktoje Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir Kriminalinė policija) 2020 m. gruodžio 30 d. užduotyje Nr. 38-3-11313 (toliau – ir Užduotis) nurodoma, jog Kriminalinė policija atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Užduotyje, be kita ko, nurodoma, jog organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo/eksporto deklaracijas), juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

3.2. Departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui bei tai, kad ikiteisminiame tyrime byloje Nr. 01-1-14041-20 įtarimai, be kita ko, yra pareikšti ir pareiškėjo darbuotojams, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs ir su galimu pareiškėjo dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, susijusioje su transporto priemonių įsigijimu bei importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Kauno TM, vykdydama Departamento nurodymą, atliko supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl UAB „Autoblikas“ importuotos naudotos apgadintos transporto priemonės, deklaruotos 2019 m. balandžio 30 d., muitinės vertės teisingumo, dėl kurios Kriminalinės policijos Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-ojoje valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Supaprastinto mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad L. O. komercinė firma (muitinės tarpininko atstovas) užpildė EID, kurioje ginčo prekės muitinė vertė – 5 825,84 Eur, deklaruota sandorio vertės metodu, apskaičiuota remiantis turto vertintojo UAB „Autosigma“ surašytos Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. M1904444, kurią savininko vardu užsakė L. O. komercinė firma, duomenimis, buvo žymiai mažesnė (apie 3,9 karto) už JAV muitinės tarnybos pateiktą šios TP eksporto vertę – 22 437,30 Eur, patikslintą TP gabenimo išlaidomis iki Sąjungos muitų teritorijos, t. y. ji buvo nerealiai sumažinta ir neatitiko faktiškai iš JAV muitinės tarnybos gautos TP eksporto vertės (24 500 USD arba 21 578,30 Eur).

4.2. Atsižvelgdama į supaprastinto patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei remdamasi papildomai gauta informacija ir duomenimis, Kauno TM Ataskaita nepripažino L. O. komercinės firmos UAB „Autoblikas“ vardu Klaipėdos teritorinėje muitinėje 2019 m. balandžio 30 d. išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai EID deklaruotos į Sąjungos muitų teritoriją importuotos naudotos apgadintos TP muitinės vertės, nustatytos pagal muitinio įforminimo metu pateiktą turto vertintojo ataskaitą, konstatavusi, kad ši muitinė vertė negali būti nustatyta sandorio vertės metodu pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nesant galimybės importuotos TP, deklaruotos EID, muitinės vertės nustatyti pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies (a), (b), (c) ir (d) punktus, Kauno TM Ataskaita jos muitinę vertę nustatė vadovaudamasi 74 straipsnio 3 dalyje nurodytu alternatyviu metodu, remdamasi duomenimis, prieinamais importuojančioje šalyje, t. y. naudojant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-14041-20 surinktus ir Departamento pateiktus duomenimis. Pasikeitus importuotos TP, deklaruotos EID, muitinės vertei, Ataskaita buvo apskaičiuota papildoma mokestinė nepriemoka, už kurią skolininkais muitinei buvo pripažinti UAB „Autoblikas“ bei pareiškėjas.

4.3. Pareiškėjas Ataskaitą apskundė Departamentui, kuris, vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, jog baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui, Sprendimu sustabdė skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime byloje Nr. 01-1-14041-20.

4.4. Užduotyje, kuri buvo pateikta Departamentui, nurodoma, jog Kriminalinė policija atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Užduotyje, be kita ko, nurodoma, jog organizuotos grupės nariai, tarp kurių buvo įvardinta L. O. komercinė firma, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo/eksporto deklaracijas), juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

4.5. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 taip pat yra susijęs su galimu pareiškėjo dalyvavimu atliekant nusikalstamą veiką, susijusią su ginčo transporto priemonės įsigijimu bei importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją, todėl ikiteisminio tyrimo metu patvirtintos ar paneigtos aplinkybės dėl jo dalyvavimo galimoje nusikalstamoje veikoje turės tiesioginę įtaką ir mokestiniam ginčui, kurio nagrinėjimas ikiteismine tvarka sustabdytas Departamento sprendimu. Priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo metu nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių (atliktų neteisėtų veiksmų (ne)buvimo, juos atlikusių asmenų) priklauso ir pareiškėjo skundo dėl Ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimo rezultatas, nes centrinis mokesčių administratorius privalo patikrinti skundžiamo teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjo skunde išdėstytais pagrindais.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Kauno TM, atlikusi deklaranto UAB „Autoblikas“ supaprastintą mokestinį patikrinimą, surašė Ataskaitą, kuria nusprendė nepripažinti importuotos TP deklaruotos muitinės vertės, nustatytos pagal turto vertintojo UAB „Autosigma“ surašytą Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. M1904444. Vietos mokesčių administratorius Ataskaitoje konstatavo, jog TP deklaruotoji muitinė vertė paneigtina remiantis JAV muitinės tarnybos pateiktais TP eksporto duomenimis. Minėtos TP muitinė vertė buvo nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, remiantis duomenimis, prieinamais importuojančioje šalyje, t. y. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-14041-20 surinktus ir Departamento pateiktus duomenis, ir importuotos TP muitinė vertė iš 19 630,09 Eur perskaičiuota į 22 437,30 Eur.

6.2. Ataskaita solidariais skolininkais muitinei buvo pripažinti UAB „Autoblikas“ bei pareiškėjas, kuriems už importuotą prekę buvo apskaičiuoti 281 Eur muito nepriemoka ir 23 Eur muito delspinigiai, taip pat, siekiant nustatyti žalą valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 buvo apskaičiuotas 648 Eur importo PVM.

6.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, pateikė Departamentui skundą, prašydamas panaikinti Ataskaitą.

6.4. Departamentas Sprendimu pareiškėjo skundo nagrinėjimą sustabdė iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20.

6.5. Departamentas Sprendime konstatavo, kad Kriminalinės policijos Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-ojoje valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos, importuojant transporto priemones iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius transporto priemonių pardavėjus ir gavėjus bei melagingai sumažintą importuotų transporto priemonių vertę. Tarp organizuotos grupės narių įvardinta L. O. komercinė firma, kuri iš JAV į Lietuvos Respubliką įvežė apgadintas naudotas transporto priemones ir tikrinamose EID deklaravo žymiai mažesne jų įsigijimo verte, nei šių transporto priemonių JAV eksporto vertė.

6.6. Departamentas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad minėtoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos nagrinėjamo mokestinio ginčo faktinės situacijos vertinimui, objektyvaus, pagrįsto sprendimo priėmimui ir pareiškėjo skundo nagrinėjimą sustabdė MAĮ 156 straipsnio 1 dalies pagrindu iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20).

7. Teismas nustatė, kad iš Ataskaitos matyti, jog Kauno TM supaprastintą mokestinį patikrinimą atliko gavusi Departamento nurodymą, t. y. 2023 m. sausio 13 d. raštą Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 ir 2023 m. kovo 15 d. raštą Nr. (1.13 Mr) 3BE-2075. Departamento 2023 m. sausio 13 d. rašte nurodyti duomenys apie importuotą naudotą TP, o 2023 m. kovo 15 d. rašte – informacija, gauta iš JAV muitinės tarnybos apie naudotos TP eksporto duomenis (TP eksporto vertė, eksportuotojas, vežėjas, miestas ir valstija, iš kurių ji eksportuota, jos galutinis gavėjas Lietuvoje, JAV deklaruota eksporto vertė). Teismas konstatavo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno TM supaprastintą deklaranto UAB „Autoblikas“ mokestinį patikrinimą pagal nurodytą EID atliko turėdama Departamento pavedimą.

8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas buvo pritaikytas formaliais pagrindais, nekonkretizuojant ir nenurodant jokių jo skundo nagrinėjimo sustabdymo motyvų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių (įskaitant L. O. komercinę firmą) fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo (eksporto) deklaracijas), juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę, todėl yra pagrindas manyti, kad L. O. komercinė firma turėjo žinoti, jog tikrinamoje EID pateikta informacija yra klaidinga.

9. Pagal Ataskaitos duomenis teismas nustatė, kad Kauno TM, priimdama Ataskaitą ir apskaičiuodama pareiškėjui 281 Eur importo muito (A00) mokestinę nepriemoką, be kita ko, rėmėsi baudžiamosios bylos Nr. 01-1-14041-20 ikiteisminio tyrimo duomenimis bei Departamento pateikta papildoma informacija, gauta iš JAV muitinės tarnybos. Teismas nurodė, kad pareiškėjo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais ir todėl šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas. Tokio juridinio fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetencija. Departamentui kaip centriniam mokesčių administratoriui tokia teisė nesuteikta. Departamentas, nagrinėdamas mokestinį ginčą, nėra kompetentingas įvertinti surinktus faktinius duomenis, kurie atitinka nusikalstomos veikos požymius ir kuriais grindžiamos pareiškėjui apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos.

10. Teismas darė išvadą, kad Departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal BK, įsiteisėjimo. Departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl Sprendimą panaikinti nėra pagrindo.

11. Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Departamentą nagrinėti jo skundą dėl Ataskaitos teismas laikė išvestiniu, todėl, netenkinęs skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą, neturėjo pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Departamentą nagrinėti pareiškėjo skundą.

III. 12. Pareiškėjas L. O. komercinė firma apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra nurodytas teisinis Sprendimo priėmimo pagrindas ir teisės normų taikymas yra motyvuotas. Mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas buvo pritaikytas formaliais pagrindais, nekonkretizuojant ir nenurodant jokių pareiškėjo skundo nagrinėjimo sustabdymo motyvų.

13.2. Departamentas Sprendime mini ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 ir jame ateityje nustatytinas svarbias faktines aplinkybes mokestiniam ginčui, tačiau konkrečiai šių faktinių aplinkybių Sprendime nenurodo, taip pat tik pažymi, kad buvo išnagrinėta labai panaši administracinė byla. Departamento nurodytos administracinės bylos nėra susijusios ir negali būti identiškai sprendžiamos. Todėl Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

13.3. Ataskaitoje nurodoma, kad, apskaičiuojant importuotų prekių muitinę vertę, negalėjo būti remiamasi nei turto vertinimo ataskaitomis, nei sąskaitomis–faktūromis, nei kitais pareiškėjo, kaip muitinės tarpininko, prie EID pridėtais dokumentais (įskaitant ir pačiomis EID). Šias išvadas Kauno TM padarė remdamasi ne visų dokumentų suklastojimo faktu (kurio pagrindimui iš tiesų reikėtų sulaukti baudžiamosios bylos baigties), tačiau kitais pačios Kauno TM arba ikiteisminio tyrimo įstaigos iš kitų šalių (JAV) surinktais duomenimis apie importuotų prekių įsigijimo aukcionuose, importo vertes, transportavimo kaštus ir t. t. Todėl net jei baigus ikiteisminį tyrimą ir priėmus apkaltinamuosius nuosprendžius būtų konstatuoti pareiškėjo ar kitų asmenų nusikalstami veiksmai klastojant dokumentus, kuriais buvo grindžiamos importo deklaracijos, tai neturės įtakos pareiškėjo skundo dėl Ataskaitos nagrinėjimo galimybėms bei rezultatui, kadangi jau dabar Departamentui nėra jokių kliūčių įvertinti, ar Kauno TM tinkamai įvertino jos pačios gautus duomenis apie importuotų prekių vertes, ar tinkamai teisiškai pagrindė solidariąją pareiškėjo atsakomybę už papildomai priskaičiuotus mokesčius ir pan., t. y. nėra jokių kliūčių jau dabar išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Ataskaitos.

13.4. Tam, kad mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija galėtų sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą (pagal MAĮ 156 str. 1 d.) turi būti įvykdytos dvi sąlygos: yra būtina nustatyti juridinio fakto buvimą / nebuvimą (kuris yra svarbus mokestiniam ginčui išspręsti) ir šio juridinio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos institucijos kompetencija. Departamentas nei Sprendime, nei teismo posėdžio metu nenurodė ir tiksliai neįvardino juridinių faktų ir aplinkybių, kuriuos gali nustatyti tik ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdanti institucija. Todėl neegzistuoja kliūtys, dėl kurių reikėtų stabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą. Pareiškėjas skundžia Ataskaitą, kuri buvo parengta Kauno TM savarankiško mokestinio patikrinimo pagrindu.

13.5. Nepagrįstai nebuvo svarstyta pareiškėjo skundo dalies nagrinėjimo galimybė. Departamentas pasirinko formaliai sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, tokiu būtų perkeldamas visą atsakomybę ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdančiai institucijai, kas kelia abejones dėl mokestinio tyrimo savarankiškumo.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

14.1. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui, pareiškėjo skundo nagrinėjimas Departamento Sprendimu sustabdytas iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje Nr. 01-1-14041-20 ir priimtas galutinis procesinis sprendimas.

14.2. Atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje tikslas yra nustatyti reikšmingas aplinkybes, susijusias su į Europos Sąjungos muitų teritoriją importuotų automobilių galimu muitinės vertės bei dokumentų klastojimu. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo dėl galimybės stabdyti skundo nagrinėjimą iš dalies, kadangi, neatsižvelgus į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendimas mokestinėje byloje būtų priimtas neįvertinus visų reikšmingų faktų bei įrodymų, turinčių įtakos pareiškėjo mokestinei atsakomybei. Ikiteisminiame tyrime byloje Nr. 01-1-14041-20 įtarimai, be kita ko, yra pareikšti ir pareiškėjo darbuotojams, kurie, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų duomenimis, klastojo dokumentus, nurodydami melagingus duomenis apie automobilių pardavėjus bei automobilių muitinę vertę.

14.3. Regionų apygardos teismas, išnagrinėjęs analogišką teisinėmis aplinkybėmis administracinę bylą Nr. eI3-1683-816/2023, 2023 m. sausio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Departamento sprendimo stabdyti skundo nagrinėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

15.1. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skunde teismui pateiktus argumentus apie tai, jog mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas buvo pritaikytas formaliais pagrindais, nekonkretizuojant ir nenurodant jokių jo skundo nagrinėjimo sustabdymo motyvų.

15.2. Teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog Departamentas Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal BK, įsiteisėjimo.

15.3. Teismas, vertindamas Sprendimo turinį, vadovavosi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu reikalavimu, jog kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, bei tinkamai (visapusiškai) analizavo LVAT praktiką ir teisingai ją pritaikė ginčo atveju.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 1AE-383 „Dėl L. O. komercinės firmos skundo“, kuriuo Departamentas, vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, sustabdė pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ginčui aktualioje baudžiamojoje byloje, konstatavęs, kad paminėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad Departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ginčui aktualioje baudžiamojoje byloje, nes šiame ikiteisminiame tyrime nustatyti juridiniai faktai ar jų nebuvimas gali turėti įtakos mokestinės prievolės atsiradimui nagrinėjamame mokestiniame ginče.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad Sprendimas buvo priimtas nenurodant sustabdymo motyvų, ir kad Ataskaitai panaikinti nėra būtina laukti ikiteisminio tyrimo ginčui aktualioje baudžiamojoje byloje išvadų.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su tikrinamo teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

21. Pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija (šiuo atveju atsakovas) gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos; skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

22. Aiškindamas šią nuostatą LVAT yra konstatavęs, kad pagal paminėtą teisinį reguliavimą mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas, kai ją nagrinėjant yra būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau tokio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos (teismo ar teisėsaugos, užsienio valstybės įstaigos) institucijos kompetencija; nuoroda apie juridinio fakto nustatymą reiškia tam tikrų turinčių juridinę reikšmę faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais; analizuojamai teisės normai taikyti yra aktuali (yra būtina) aplinkybė, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija visiškai neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti šioje normoje nurodytą ir turintį mokestinę reikšmę juridinį faktą (juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes) (žr., pvz., 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-273-261/2019). LVAT yra pabrėžęs, kad pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija turi diskrecijos teisę nuspręsti sustabdyti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą, ir kad todėl teismas, vertindamas ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimą dėl mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymo MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, negali priimti sprendimo už ikiteisminę mokestinį ginčą nagrinėjančią instituciją (2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024).

23. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad Ataskaita, kurią Departamentui apskundė pareiškėjas, (i) surašyta įvertinus iš Kriminalinės policijos Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-oje valdybos gautą informaciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20; (ii) joje solidariais skolininkais pripažinti UAB „Autoblikas“ ir pareiškėjas, o pastarajam apskaičiuota papildoma mokestinė nepriemoka apmokestinant galbūt nusikalstamu būdu nuslėptas gautas pajamas už į Lietuvos Respubliką iš JAV importuotą transporto priemonę, be kita ko, siekiant nustatyti žalą valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20; (iii) joje Kauno TM nusprendė nepradėti baudos skyrimo procedūros iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal BK įsiteisėjimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, 2023 m. birželio 8 d. skundu kreipėsi į Departamentą.

24. Byloje nustatyta ir tai, kad Kriminalinė policija ginčui aktualioje baudžiamojoje byloje atlieka ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Šioje baudžiamojoje byloje, be kita ko, aiškinamasi, ar organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtų organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo / eksporto deklaracijas), juose įtvirtindami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

25. Paminėtas faktines aplinkybes įvertinus MAĮ 156 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, konstatuotina, kad Departamentas ginčijamame Sprendime pagrįstai sprendė, jog ginčui aktualioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui (ypač sprendžiant dėl pareiškėjo mokestinės atsakomybės). Todėl Departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo 2023 m. birželio 8 d. skundo nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 ir priimtas galutinis procesinis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir kad, priimant Sprendimą, Departamentui nebuvo būtina laukti ikiteisminio tyrimo išvadų, atmetami.

26. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis